Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-87-253/2020

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-02-20
Bylos Nr.: e2A-87-253/2020
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Albina Pupeikienė, Erinija Kazlauskienė, Alvydas Žerlauskas
Ieškovas: J. K.
Trečiasis asmuo: V. M.

Kategorijos

2.2.1.9.4Asmens garbės ir orumo gynimas
2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-87-253/2020Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00415-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.9.4 2.6.10.2.4.2; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Erinijos Kazlauskienės, Albinos Pupeikienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. K. patikslintą ieškinį atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) dėl garbės ir orumo pažeidimo, neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo V. M..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas J. K. patikslintu ieškiniu prašė iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) priteisti 2 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) kuri 2019 m. rugpjūčio 6 d. su atsakove UAB (duomenys neskelbtini) kurios direktoriumi yra trečiasis asmuo V. M., sudarė prekių pirkimo–pardavimo sutartį. Pažymėjo, kad dėl atsakovės teiktų prekių kokybės tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir atsakovės kilo teisminis ginčas, kuris buvo nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1929-845/2019. Nurodė, kad atsakovė, veikdama per trečiąjį asmenį – direktorių V. M., 2018 m. rugsėjo 10 d. architektei I. Z., su kuria ieškovą sieja verslo santykiai (buvo vykdomas statybų projektas), elektroniniu paštu atsiuntė laišką, pavadinimu (duomenys neskelbtini). Minėtą laišką architektė persiuntė ieškovui. Nurodė, kad tokiu būdu atsakovė paskleidė melagingą informaciją apie ieškovą, nurodydama, kad ieškovas yra sukčius, nesąžiningas, užsiimantis sukčiavimu žmogus, dėl to negalima juo pasitikėti, o bendradarbiavimas su juo gali pakenkti reputacijai. Pažymėjo, kad laiške išdėstyta informacija neatitinka realybės, teigė, kad tokiu būdu jo garbė ir orumas buvo pažeisti, todėl patyrė neturtinę žalą ir prašo ją atlyginti. Teigė, jog atsakovės veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnyje įtvirtintų faktų visumą, kadangi: 1) tikrovės neatitinkanti informacija, be ieškovo, tapo žinoma pašaliniam asmeniui – architektei I. Z.; 2) iš laiške pateiktų teiginių galima suprasti, kad laiške kalbama konkrečiai apie vienintelį UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoją, t. y. ieškovą J. K.. Laiške nėra kalbama apie juridinį asmenį UAB (duomenys neskelbtini) kurioje dirba ieškovas, o konkrečiai apie ieškovą, kaip fizinį asmenį. Ieškovas bendradarbiavo su atsakove, juos siejo prekių pirkimo–pardavimo santykiai, o vėliau – iš jų kilę ginčai. Ieškovas, atsakovė ir architektė I. Z. dalyvavo to paties namo statybos įgyvendinime, kuriame atsakovė tiekė statybos blokelius, todėl daro išvadą, kad atsakovė sąmoningai ginčo laišką išsiuntė architektei. Architektė suvokdama, kad laiške išdėstyta informacija yra būtent apie ieškovą, minėtą laišką persiuntė būtent jam. Nurodė, kad šių aplinkybių visuma pagrindžia faktą, kad atsakovė suvokė ir tyčia siekė paskleisti žinias apie ieškovą kitiems asmenims; 3) laiške atsakovės išdėstyta informacija neatitinka tikrovės, yra išgalvota, melaginga, niekuo nepagrįsta bei žeminanti ieškovo garbę ir orumą, kadangi laiške yra nurodoma, kad ieškovas yra sukčius, jis yra kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnyje (sukčiavimas), padarymu. Laiške išdėstytais teiginiais „<...nekompetentingas, kad nesiorientuoja aplinkoje...>“, „<...protu nesuvokiama...>“ atsakovė itin nepagarbiai atsiliepia apie ieškovo asmenybę, jo protinius sugebėjimus, bendravimo įgūdžius. Teiginiu „<...Įspėjame, jog J. iš UAB (duomenys neskelbtini) yra nesąžiningas žmogus ir verslininkas...>“ atsakovė darė akivaizdų spaudimą vengti ieškovo, mažino pasitikėjimą juo. Taip pat atsakovė klaidino architektę nurodydama, jog ieškovas atsakovei siunčia grasinamo pobūdžio laiškus, kadangi tokių laiškų atsakovei nesiuntė ir niekuo negrasino, atsakovė neatskleidė visos informacijos apie teisme sprendžiamą tarp ieškovo ir atsakovės kilusį teisminį ginčą.

3. Patikslintame ieškinyje ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovė pažemino jo garbę ir orumą prieš asmenį, su kuriuo juos siejo verslo santykiai. Pažymėjo, jog labai tikėjosi toliau vykdyti kitus statybų projektus su minėta architekte, tačiau daugiau užsakymų iš jos nebegauna. Pabrėžė, kad atsakovė laiške pateiktų įžeidimų pagrindu tyčia siekė pakenkti ieškovui, sutrikdyti jo vykdomą veiklą. Nurodė, kad labai išgyvena dėl to, kad atsakovės paskleista informacija sutrikdys jo verslo plėtrą ateityje, kadangi ieškovas bus vertinamas kaip nepatikimas verslininkas. Dėl šių aplinkybių patiria dvasinius išgyvenimus, prarado pasitikėjimą savimi, todėl prašė priteisti 2 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) 120,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 493,00 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui V. M., priteisė iš ieškovo valstybei bylinėjimosi išlaidas – 12,11 Eur teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

5. Teismas nustatė, jog byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovės laiško, išsiųsto trečiajam asmeniui (architektei), turinys pažeidžia ieškovo garbę ir orumą.

6. Teismas nurodė, kad pirmoje laiško pastraipoje atsakovė nurodo tikrovėje egzistuojantį faktą, siejantį abi šalis, t. y., kad tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) vyksta teisminis ginčas. Pažymėjo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimas (civilinėje byloje Nr. e2-1929-845/2019) šios bylos nagrinėjimo metu nėra įsiteisėjęs, tačiau atsižvelgęs į minėtame sprendime išanalizuotas faktines aplinkybes, šios bylos nagrinėjimo metu atsakovės ir trečiojo asmens pateiktus paaiškinimus ir poziciją, teismas pripažįsta, jog atsakovė turėjo pagrįstą pagrindą manyti, kad ieškovas ir UAB (duomenys neskelbtini) su juo elgiasi nesąžiningai, samprotauti, ką tokiais veiksmais yra bandoma pasiekti. Nurodė, jog likusioje laiško dalyje atsakovė, toliau plėtodama kalbą apie susidariusią situaciją, reiškia savo nepasitenkinimą dėl, jos manymu, nesąžiningų UAB (duomenys neskelbtini) ir jos vadovo veiksmų, t. y. faktų nebekonstatuoja.

7. Teismas nurodė, jog ieškovas atsakovės civilinę atsakomybę dėl garbės ir orumo pažeidimo grindžia ir kildina sąvokomis ir žodžių junginiais, kurie neįsigilinus į visą laiško turinio kontekstą, galėtų būti laikomi kaip įžeidžiantys asmens garbę ir orumą, tačiau tiriant ir vertinant informaciją, būtina atsižvelgti į bylos aplinkybių visetą, paskleistų teiginių kontekstą, jų formuluotes.

8. Teismas pažymėjo, kad vien tai, kad atsakovės nuomonė nepatinka ir yra nepriimtina ieškovui, nėra pagrindas konstatuoti ieškovo garbės ir orumo pažeidimo fakto.

9. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju ieškovo garbė ir orumas pažeisti nebuvo, kadangi atsakovė nepaskleidė tikrovės neatitinkančių ir melagingų žinių, o išreiškė savo nuomonę, kurios adekvatumą pagrindžia Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1929-845/2019 2019 m. balandžio 30 d. priimtas sprendimas.

10. Teismas nusprendė, kad nenustačius ieškovo garbės ir orumo pažeidimo fakto, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl neturtinės žalos priteisimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Apeliaciniu skundu ieškovas J. K. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti J. K. patikslintą ieškinį; iš atsakovės ieškovui priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

11.1. Teismas, atsakovės teiginius ieškovo atžvilgiu kvalifikuodamas kaip nuomonę, o ne žinią, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

11.2. Teismas neanalizavo kitų CK 2.24 straipsnio taikymo sąlygų, nebuvo aiškinamasi, ar atsakovės paskleista žinia atitinka tikrovę, ar ne.

11.3. Teismas pripažino, kad atsakovės teiginiai galėtų būti laikomi įžeidžiais, jeigu jie būtų laikomi žinia, o ne nuomone.

11.4. Jeigu būtų sutinkama su teismo vertinimu, kad atsakovė savo teiginius pateikė kaip nuomonę, o ne kaip žinią, tai nuomonė išsakyta peržengiant leistinas ribas.

Atsiliepimas

12. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) ir trečiasis asmuo V. M. prašo atmesti apeliacinį skundą ir Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti atsakovės patirtas išlaidas, susijusias su šio skundo parengimu, – 400,00 Eur. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Šalies argumentai

12.1. Apeliantas naujų teisinių argumentų nepateikia, tik nurodo tuos pačius argumentus, kurie jau buvo detaliai išanalizuoti pirmosios instancijos teisme. Apeliantas iš esmės prašo apeliacinės instancijos teismo ne patikrinti šioje byloje priimto skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o iš naujo nagrinėti tą patį ginčą, remiantis tais pačiais argumentais, kurie buvo ištirti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.

12.2. Bylos nagrinėjimo metu ieškovui buvo pasiūlyta pateikti įrodymus, patvirtinančius verslo santykius tarp J. K. ir I. Z. ir (ar) UAB (duomenys neskelbtini) tačiau ieškovas tuo nepasinaudojo, ieškovas nedalyvavo bylos nagrinėjime nei pats, nei per atstovą, prašydamas teismo posėdžiuose bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

12.3. Ieškinys, net jei būtų ir pagrįstas bei įrodytas, negalėtų būti patenkintas, kadangi atsakovė nėra tinkamas subjektas, kuriam tokio pobūdžio reikalavimas galėtų būti pareikštas. Trečiasis asmuo rašydamas elektroninį laišką veikė kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, naudojosi UAB (duomenys neskelbtini) elektroniniu paštu ir kt., tai negali sukurti jokių teisių ar pareigų UAB (duomenys neskelbtini) CK 2.24 straipsnio prasme pagal ieškovo reikalavimą.

12.4. Ieškovui buvo pasiūlyta pateikti įrodymus, susijusius su bylos dalyku, ieškovas galėjo savo poziciją grįsti žodžiu bylos nagrinėjimo metu, tačiau to nepadarė, todėl galėjo įvertinti, kad dėl to gali kilti tam tikros neigiamos procesinės pasekmės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

15. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo J. K. patikslintas ieškinys dėl garbės ir orumo pažeidimo, neturtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Faktinės bylos aplinkybės

16. Byloje nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) pasirašė sutartį, kurios pagrindu atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo parduoti, o ieškovo valdoma UAB (duomenys neskelbtini) – priimti ir sumokėti už statybines medžiagas (Ecoton produkciją) bei suteiktas paslaugas.

17. 2018 m. rugpjūčio 24 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktorė I. Z. ieškovo vadovaujamai įmonei UAB (duomenys neskelbtini) pateikė raštišką nusiskundimą dėl pristatytų medžiagų. Nusiskundime nurodoma, kad į statybvietę pristatyti keraminiai blokeliai Ecoton Iso-Maxi neatitinka techniniame darbo projekte nurodytų rodiklių, o norint pasiekti projekte nurodytą blokelio šilumos perdavimo koeficientą su pristatytais Ecoton keraminiais blokeliais, yra reikalingi papildomi darbai, tačiau atlikus papildomus darbus, keistųsi projektiniai sprendimai, todėl šis veiksmų variantas pastato statybos užsakovui yra netinkamas.

18. 2018 m. rugsėjo 4 d. UAB (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) pateikė teisinę pretenziją, kurios pagrindu pareikalavo grąžinti pagal anksčiau minėtą sutartį sumokėtus 11 000,00 Eur arba pristatyti tinkamus ir projekte nurodytus reikalavimus atitinkančius blokelius, taip pat išvežti į statybvietę pristatytus blokelius.

19. 2018 m. rugsėjo 10 d. UAB (duomenys neskelbtini) architektei I. Z. išsiuntė ginčo laišką, pavadinimu (duomenys neskelbtini).

20. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1929-845/2019 pagal ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) priešieškinį ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo. Ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 3 334,00 Eur pagrindinės skolos; 40 Eur sumą, 14,8 Eur įstatymų numatytų palūkanų, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 11 078,13 Eur skolą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, o priešieškinį atmetė. Nurodė, jog ieškovė pristatė atsakovės pasirinktą produkciją (statybines medžiagas) Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Tos aplinkybės, jog dalį produkcijos atsakovė priėmė, pasirašydama važtaraštį, o kito krovinio važtaraščio nepasirašė, motyvuodama netinkamos produkcijos pristatymu, savaime neatleidžia atsakovės nuo pareigos vykdyti įsipareigojimus, numatytus Sutarties 2.2 punkte (CK 6.221 str. 2 d.). Atmesdamas priešieškinį, teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovas yra verslininkas, taigi jis privalėjo suprasti, dėl kokios produkcijos jis sulygo su ieškove. Pažymėjo, jog sąžiningo sandorio dalyvio elgesio standartą atitinkantis reikalavimas yra veikti aktyviai ir prieš sudarant sandorį išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su esminėmis sandorio vykdymo ir jo nutraukimo sąlygomis. Pabrėžė, jog teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas nesudaro pagrindo atsakovui plečiamai aiškinti Sutarties sąlygų, o būtent, jog Sutarties 1.2 p. ieškovas įsipareigojo vykdyti statinio projektą, kuris vertintinas kaip atsakovo (rangovo) pagrindinio darbo dalis. Taip pat nurodė, kad išanalizavus, jog Sutarties sąlygos 1.2 p. turinys ir formuluotė buvo išdėstyti aiškiai, nedviprasmiškai bei ieškovė savo pareigas pagal šią Sutartį vykdė tinkamai, teismas atsakovo priešieškinio reikalavimus priteisti skolą iš ieškovės dėl netinkamo Sutarties vykdymo vertina kaip nepagrįstus ir prieštaraujančius sąžiningo verslo praktikai. UAB (duomenys neskelbtini) nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti, o atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) priešieškinį tenkinti. Vilniaus apygardos teismas 2020 m sausio 28 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

21. Byloje nagrinėjamas ginčas, ar atsakovės laiško, išsiųsto trečiajam asmeniui, turinys pažeidžia ieškovo garbę ir orumą.

22. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį dėl garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos atlyginimo, nurodė, jog atsakovės laiške išdėstyta subjektyvi jos nuomonė, kuriai nėra taikomi tiesos ir tikslumo kriterijai ir jos teisingumas nėra įrodinėjamas, laiške pateiktas faktas dėl teisminio ginčo yra tikras ir pagrįstas teismo sprendimu. Nusprendė, kad nenustačius ieškovo garbės ir orumo pažeidimo fakto, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

23. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas atsakovės išsakytus teiginius ieškovo atžvilgiu kvalifikuodamas kaip nuomonę, o ne žinią, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Teismas neanalizavo kitų CK 2.24 straipsnio taikymo sąlygų. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus ir reikalavimus, teisėjų kolegija pasisako dėl skundžiamo teismo sprendimo.

24. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovės neturtinės žalos atlyginimą.

25. Asmens asmenines neturtines teises ir vertybes – teisę į vardą, gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamybę, garbę ir orumą, žmogaus privatų gyvenimą ir t. t. – gina įstatymas (CK 1.114 straipsnis). Todėl asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą (CK 2.24 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

26. Žeminančiais garbę ir orumą laikomi tokie tikrovės neatitinkantys duomenys, kurie įstatymų, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę, orumą, gerą vardą visuomenėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016). Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams. Ar paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys žemina asmens garbę ir orumą, yra fakto klausimas. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką, asmens garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018). Pagal CK 2.24 straipsnyje įtvirtintą paskleistų duomenų ir tikrovės neatitikties prezumpciją, įrodyti, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę, turi atsakovas; ieškovas turi teisę pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad duomenys yra melagingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).

27. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įvertino visą byloje esančią medžiagą ir padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovo garbė ir orumas pažeisti nebuvo, kadangi atsakovė nepaskleidė tikrovę neatitinkančių ir melagingų žinių, o išreiškė savo nuomonę, kurios adekvatumą pagrindžia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. civilinėje byloje Nr. e2-1929-845/2019 priimtas sprendimas.

28. Byloje nustatyta, jog ginčo laiškas architektei parašytas po to, kai UAB (duomenys neskelbtini) gavo ieškovo vadovaujamos įmonės teisinę pretenziją, su kuria UAB (duomenys neskelbtini) nesutiko. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje pateikta medžiaga, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytiems argumentams, kad pirmoje laiško pastraipoje atsakovė nurodo tikrovėje egzistuojantį faktą, siejantį abi šalis, t. y., kad tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) vyksta teisminis ginčas. Šią aplinkybę patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. teismo sprendimas, kuris, bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, Vilniaus apygardos teismo 2020 m sausio 28 d. nutartimi buvo paliktas nepakeistas. Išanalizavus anksčiau paminėtuose teismo procesiniuose sprendimuose nustatytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog atsakovė turėjo pagrįstą pagrindą manyti, kad ieškovas ir UAB (duomenys neskelbtini) jos atžvilgiu elgiasi nesąžiningai, samprotauti, ką tokiais veiksmai yra bandoma pasiekti. Likusioje laiško dalyje atsakovė faktų nebekonstatuoja, tačiau reiškia savo nepasitenkinimą dėl, jos manymu, nesąžiningų UAB (duomenys neskelbtini) ir jos vadovo veiksmų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti duomenys sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui manyti, kad elektroniniame laiške išdėstyti atsakovės teiginiai negali būti vertinami kaip neatitinkantys tikrovės ar melagingi. Tuo tarpu ieškovas, turėjęs pareigą įrodyti, kad tokie duomenys pažeidė jo garbę ir orumą, to neįrodė.

29. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktų faktinių aplinkybių vertinimu laikant atsakovės išsakytą teiginį ne žinia, bet nuomone. Apeliacinės instancijos teismas apelianto teiginius pripažįsta nepagrįstais.

30. Pažymėtina, kad nuomonė bendrąja prasme reiškia išsakytą požiūrį, supratimą, mintis arba komentarus apie tam tikras idėjas, faktus, duomenis, reiškinius ar įvykius. Nuomonė paprastai yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai. Tačiau ir ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų, t. y., turi turėti pakankamą faktinį pagrindą. Vien tai, kad ginčijamas teiginys gali būti patikrinamas pagal byloje esančius duomenis, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pateikta žinia, o ne nuomonė. Siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės negalima apsiriboti tik atskirų frazių pažodiniu vertinimu, todėl vien tai, kad konkrečiose ginčytinose frazėse yra daugiau teigiamojo nei svarstomojo pobūdžio informacijos, neleidžia daryti išvados, kad atsakovas pateikė žinią, o ne savo subjektyvų tam tikrų duomenų vertinimą. Šiuo atveju svarbiausia yra įvertinti visą įvykių seką, pokalbio kontekstą, formuluotes, ar iš viso to galima suprasti, kad teikiama informacija yra neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, iš kurios darytina išvada, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma.

31. Kaip jau byloje nustatyta, UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) sudarė sutartį, kurios pagrindu atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo parduoti, o ieškovo valdoma UAB (duomenys neskelbtini) – priimti ir sumokėti už statybines medžiagas (Ecoton produkciją) bei suteiktas paslaugas. UAB (duomenys neskelbtini) gavo ieškovo vadovaujamos įmonės teisinę pretenziją. Tarp šalių kilo ginčas, kuris vėliau buvo nagrinėjamas teisme. UAB (duomenys neskelbtini) vadovas trečiasis asmuo V. M. nurodė, kad laišką architektei parašė vedamas geranoriškų tikslų, siekdamas įspėti, pareiškiant nuomonę apie UAB (duomenys neskelbtini) nesąžiningus veiksmus su UAB (duomenys neskelbtini). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, įvykių seka, t. y., sutarties sudarymas ir iš jos netinkamo vykdymo kylantys teisiniai ir moraliniai nepatogumai bei nesklandumai, UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui sukėlė pagrįstas neigiamas emocijas. Visos šios aplinkybės sudarė prielaidas atsakovės direktoriui manyti, kad ieškovės elgesys nėra tinkamas, ir jis atitinkamą situacijos vertinimą išdėstė architektei išsiųstame elektroniniame laiške. Įvertinusi aptartas aplinkybes, taip pat atsižvelgusi į tai, kad duomenų, jog ginčo laiškas be architektės būtų paskleistas tretiesiems asmenims, kurie nebūtų susiję su nagrinėjama situacija, byloje nėra, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad atsakovės išsakyti teiginiai vertintini kaip subjektyvus atsakovės tam tikrų faktinių duomenų vertinimas, t. y. atsakovės nuomonė, o ne neginčytinas faktas, žinia.

32. Apeliantas teigia, kad net ir tuo atveju, jei atsakovės teiginiai vertintini kaip nuomonė, o ne žinia, tai nuomonė išsakyta peržengiant leistinas ribas.

33. Nuomonės pagrįstumas ir atitiktis etikos normų reikalavimams, kaip ir žinios bei nuomonės atskyrimas, yra fakto klausimas, todėl kilus ginčui atsakovė privalo įrodyti, kad turėjo duomenų, kurie leido jai susidaryti viešai išreikštą nuomonę, ir jos išraiška nepažeidė visuomenėje susiformavusių etikos normų. Savo ruožtu teismas, nagrinėdamas ieškinį, privalo tirti ir vertinti, ar tekste, kuriame pateikta nuomonė, esantys duomenys ir teismui pateikti įrodymai yra pakankamai patikimi atsakovo išreikštai nuomonei susiformuoti, ar nuomonė išreikšta etiškai ir ar nepagrįstai neįžeidė, nepažemino ieškovo garbės ir orumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

34. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovas atsakovės civilinę atsakomybę dėl garbės ir orumo pažeidimo grindžia ir kildina sąvokomis ir žodžių junginiais. Ieškovas išskiria ginčo laiške pateiktas sąvokas bei žodžių junginius: „sukčius“, „teisininkai įžvelgia sukčiavimo požymių“, „nebent jis nekompetentingas tiek, kad nesiorientuoja aplinkoje arba yra tiesiog sukčius. Panašu, kad antras variantas“, „nesąžiningas žmogus ir verslininkas“, „nekompetentingas, kad nesiorientuoja aplinkoje“, „protu nesuvokiama“, „siunčia grasinamus laiškus“. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl paskleistų duomenų kaip žeminančių garbę ir orumą pobūdžio, turi būti analizuojamas visas straipsnio ar kalbos kontekstas, o ne atskiros (ginčijamos) pastraipos, sakiniai ar jų dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006; 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2009).

35. Pažymėtina, jog neetiško žodžio panaudojimas pats savaime nelemia asmens garbės ir orumo pažeidimo. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje atsakovė reiškė savo nepasitenkinimą dėl ieškovo ir UAB (duomenys neskelbtini) veiksmų, svarsto susidariusią situaciją, vertina ieškovo ir jo valdomos įmonės veiksmus, kurie, jos nuomone, yra neteisėti ir nesąžiningi, naudodama įvairius išsireiškimus, sąvokas ir teiginius, reiškia savo neigiamą nuomonę, kartu adresato prašo pagalbos, nes mano, jog jos (atsakovės) teisės yra pažeidžiamos. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, įvertino visą byloje esančią medžiagą ir padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovo skundžiamame elektroniniame laiške yra nurodyta ne klaidinanti informacija apie ieškovą, kuri žemina jo garbę ir orumą, bet pateikta nuomonė apie ieškovo kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovo elgesį, kuria išreikštas itin kritiškas požiūris apie UAB (duomenys neskelbtini) vadovo veiksmus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės direktoriaus teiginiai nepažeidė ieškovo garbės ir orumo CK 2.24 straipsnio prasme, ir tai patvirtina aplinkybė, jog elektroniniame laiške nurodyti teiginiai įvertinus bylos faktinę situaciją negali būti vienareikšmiškai pripažinti melagingais.

36. Atsižvelgiant į kasacinės instancijos teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės direktoriaus išsakyti teiginiai vertintini kaip subjektyvi, išprovokuota reakcija į kilusį tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) ginčą, o ne siekis tyčia pažeminti ieškovo garbę ir orumą.

37. Byloje nenustačius ieškovo garbės ir orumo pažeidimo fakto, atsakovės civilinė atsakomybė negalima, todėl ieškovo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą negali būti tenkinamas (CK 6.245‑6.249 straipsniai).

38. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312–314, 320 straipsniai). Apeliaciniame skunde nenurodyta objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atmesdamas skundą, teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartiscivilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti.

39. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

40. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime nustatė visas svarbias bylos aplinkybes, jas teisingai įvertino, tinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

41. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.

42. Ieškovo apeliacinis skundas netenkintas, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1, 3 dalys).

43. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, kuriuo apeliacinis skundas atmestas, atsakovės prašymas dėl 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo iš ieškovo yra tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo J. K. atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) 400,00 Eur (keturis šimtus eurų, 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Erinija KazlauskienėAlbina PupeikienėAlvydas Žerlauskas