Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-10-17 · Civilinė byla Nr. e2S-1694-432/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2019-10-17Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-09-24Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-17
Bylos Nr.
e2S-1694-432/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02155-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Visvaldas Kazakiūnas
Ieškovas
L. R.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, biudžetinei įstaigai Vilniaus Žolyno socialinės
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1694-432/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02155-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) L. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-18 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, pareikštą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (į. k. 188603515) ir biudžetinei įstaigai Vilniaus Žolyno socialinės globos namams.

Teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė L. R. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovų neturtinės žalos atlyginimą- 500 000 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-09-18 nutartimi nustatė ieškovei terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. 2019-09-18 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė nustatyti ieškovei terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti: ieškinio faktiniam pagrindui ir valstybei atstovaujančioms institucijoms ieškinyje nurodyti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą esmė.

4. Ieškovė L. R. pateikė atskirąjį skundą dėl 2019-09-18 nutarties. Apeliantė prašo panaikinti apskųstąją nutartį ir perduoti bylą primos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

5. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019-09-09 nutartyje administracinėje byloje Nr. el-3991-541/2019, kuria byla perduota nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui, aiškiai pasakyta apie bylos esmę, dalyką ir pagrindą.

6. Apeliantė teigia, kad iš jos pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytų faktinių aplinkybių matyti, jog apeliantė ilgą laiką buvo vaikų globos institucijų globotinė (rūpintinė). Jai padarytą neturtinę žalą įrodo tai, kad valstybės institucijos netinkamai vykdė joms pavestas funkcijas, dėl ko ieškovės išvykimas į JAV 1996 metais ir jos grąžinimas į Lietuvą 2005 metais buvo vykdomi, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstituciją ir kitus teises aktus. Dėl neteisėto (ieškovės manymu) išvežimo į JAV ir vėlesnio grąžinimo į Lietuvą ieškovė patyrė didžiulį stresą ir iš šios aplinkybės kildina atsakovo prievolę atlyginti jai neturtinę žalą.

IV Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau- CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovei nustatyti ieškinio trūkumai, yra pagrįsta ir teisėta. Apeliantė mano, kad teismas nepagrįstai skundžiamojoje nutartyje nepagrįstai tvirtina, kad ieškovė nesuformulavo ieškinio pagrindo, nenurodydama, kuo pasireiškia konkrečių institucijų neteisėti veiksmai ir koks yra priežastinis ryšys tarp atitinkamų institucijų neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos.

9. CPK 135 straipsnio 1 dalies 2- 4 punktuose numatyta, kad ieškinyje turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimus (faktinis ieškinio pagrindas), įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes bei ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Tais atvejais, kai procesiniame dokumente nėra nurodyti minėti ieškinio elementai arba jie nurodyti netiksliai, pirmosios instancijos teismas turi teisę nustatyti ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115, 138 straipsniai).

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina, laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, ar įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1323/2013, 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1682/2013). Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Įstatymą, taikomą byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016 20 punktą). Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016 18 punktą).

11. Ieškovė ieškinyje konkrečiai nenurodė, kokie teisės aktai, galioję ieškinyje aprašytų įvykių metu, buvo pažeisti (teisinis ieškinio pagrindas). Tačiau ieškinyje aiškiai nurodytos institucijos, kurios, ieškovės manymu, atsakingos už ieškovei padarytą neturtinę žalą. Atsakovo- Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime, pateiktame Vilniaus apygardos administraciniam teismui, išdėstytos konkrečios su ieškovės globa, rūpyba, išvežimu į JAV ir grąžinimu į Lietuvą susijusios aplinkybės, aprašyti konkrečių institucijų sprendimai. Ieškovė procesiniame dokumente aiškiai nurodė, kad visus šiuos sprendimus laiko neteisėtais. Tad faktinis ieškinio pagrindas yra aiškus. Patikrinti, ar yra teisinis pagrindas ieškiniui patenkinti yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva.

12. Ieškovės procesinis dokumentas (skundas) buvo priimtas nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniame teisme, nenurodžius procesinio dokumento trūkumų. Pažymėtina, kad visi teismui kilę neaiškumai dėl ginčo esmės, dėl pareikštų reikalavimų turinio ar kitų klausimų, gali būti išspręsti pasirengimo bylos teisminiam nagrinėjimui stadijoje (CPK 230 straipsnio 1 dalis).

13. Ieškovės procesinio dokumento pavadinimas (skundas), šalių procesinės padėties įvardinimas (pareiškėja) ar kiti esminės reikšmės neturintys netikslumai pagal CPK 115 straipsnio 4 dalies nuostatas nėra kliūtis tolesnei proceso eigai ir gali būti paties teismo ištaisyti pasirengimo bylai teismo posėdyje nagrinėti stadijoje.

14. Ankstesnėse nutarties pastraipose išdėstytos aplinkybės, teismų praktika ir teisiniai argumentai yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio priėmimą ir ieškinio trūkumus reglamentuojančias proceso teisės normas. Apeliantės (ieškovės) L. R. atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-18 nutartis panaikinta ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliantės (ieškovės) L. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-18 nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dinosTeisėjas Visvaldas Kazakiūnas