- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-22
- Bylos Nr.
- e2S-112-613/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23241-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Pareiškėjas
- A. D.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą dėl antstolio G. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis G. P., V. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. D. kreipėsi į antstolį G. P. su 2025 m. liepos 4 d. skundu, kuriuo prašo panaikinti 2025 m. liepos 3 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) kaip neteisėtą, arba sumažinti skolininkui paskirtą baudą iki proporcingos ir teisingos.
2. Nurodė, kad antstolis priėmė skundžiamą dokumentą, kuriuo nurodė vykdant teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) nurašyti nuo skolininko sąskaitų banke 6 840 Eur skolą ir 13 900 Eur palūkanų išieškotojo V. K. naudai. Toks patvarkymas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Civilinėje byloje Nr. e2VP-5105-1099/2023, kurią vykdo antstolis G. P., Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 2 d. nutartimi nutarė skirti skolininkės (duomenys neskelbtini) vadovui A. D. 20 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. spalio 24 d. sprendimą dieną išieškotojo V. K. naudai, paskirtą baudą skaičiuojant nuo 2022 m. spalio 27 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Kad teismo sprendimas buvo daug kartų įvykdytas, pripažino ir Vilniaus miesto apylinkės teismas minėtoje nutartyje. Paneigimas buvo išspausdintas savaitraštyje (duomenys neskelbtini) mažiausiai penkis kartus ir bent keturis kartus teismas nusprendė, kad tai padaryta netinkamai, todėl teismas negalėjo skirti baudos už tyčinį sprendimo nevykdymą, nes jis buvo įvykdytas, ir tik vėliau teismas nusprendė, kad tai padaryta netinkamai.
3. Skundo patikslinime pareiškėjas prašė panaikinti antstolio nurodymą kaip neteisėtą; arba sustabdyti nurodymo vykdymą ir netaikyti išieškojimo iš lėšų, kurios neliečiamos ar kurioms taikomi ribojimai, kol nebus pašalinti teismo sprendimo neteisėtumo trūkumai; arba apriboti vykdymą iki realiai ir teisėtai vykdomajame dokumente nurodytos sumos, neįskaitant nepagrįstai skaičiuotų palūkanų ir procesinės baudos, kurios neatitinka CPK 771 straipsnių kriterijų; arba skirti baudą, atitinkančią teisingumo kriterijus; taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždraudžiant nurašyti lėšas virš būtino minimumo ir iš neliečiamų pajamų, iki bus išspręstas skundas iš esmės.
4. Nurodė, kad antstolis nurodymu priverstinai nurašė 7 802,78 Eur, nors vykdomajame dokumente nustatyta skola – 6 840 Eur, palūkanų dydis ir pagrindas nėra pagrįsti. Tai pažeidžia CPK 689 straipsnį, nes antstolis negali išieškoti daugiau nei nustatyta vykdomajame rašte. Antstolis apskaičiavo 13 900 Eur palūkanų, nors teismo vykdomajame rašte tokia suma nebuvo įtvirtinta. Tai reiškia, kad antstolis savavališkai pakeitė vykdomojo dokumento turinį. Antstolio 2025 m. liepos 3 d. nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) privalo būti panaikintas kaip kildinamas iš neteisėto materialaus pagrindo; mažiausia – sustabdomas ir ribojamas iki aiškaus ir teisėto vykdymo pagrindo patvirtinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. spalio 8 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą Nr. e2YT-37850-1200/2025 pagal pareiškėjo A. D. skundą dėl antstolio G. P. veiksmų. Pagrindiniai nutarties motyvai:
5.1. Antstolis po skolininko skundo pateikimo, 2025 m. rugpjūčio 21 d. priėmė naują nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo nurodė vadovaujantis CPK 689 straipsnio 1 dalimi nurašyti nuo skolininko A. D. banko sąskaitų 20 129,77 Eur sumą ir atšaukė nurodymą priverstinai nuo skolininko sąskaitos nurašyti 7 802,78 Eur sumą (vykdomosios bylos lapai 309–311), taigi pareiškėjo skundžiamas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) atšauktas, t. y. nebevykdomas.
5.2. Antstoliui priėmus 2025 m. rugpjūčio 21 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) ir juo atšaukus pareiškėjo skundžiamą 2025 m. liepos 3 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), byloje nebeliko apskundimo dalyko ir teismo procesinis sprendimas nebesukels pareiškėjui jokių materialiųjų teisinių padarinių, todėl civilinė byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjas (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti 2025 m. spalio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį; pripažinti teismo veiksmus neteisėtais, nes byla nutraukta nesant pareiškėjo informavimo apie naują antstolio nurodymą; pripažinti antstolio G. P. veiksmus (neinformavimą ir nurodymo nesiuntimą) neteisėtais ir prieštaraujančiais CPK bei Antstolių įstatymui; grąžinti bylą nagrinėti iš esmės, įvertinant antstolio G. P. 2025 m. liepos 3 d. nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumą; sustabdyti vykdymą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki šio skundo išnagrinėjimo; priteisti bylinėjimosi išlaidas iš valstybės biudžeto. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
6.1. Pareiškėjas apie naują antstolio nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo informuotas ir jo negavo, todėl negalėjo žinoti, kad skundžiamas nurodymas tariamai panaikintas. Tai reiškia, kad teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog nebeliko ginčo dalyko, nes pareiškėjas nebuvo tinkamai supažindintas su nauju vykdymo veiksmu. Toks procesinis sprendimas pažeidžia CPK 5 straipsnyje ir Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintą teisę į teisminę gynybą.
6.2. Antstolis tyčia neinformavo pareiškėjo apie 2025 m. rugpjūčio 21 d. nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimą ir sąmoningai nesiuntė šio dokumento, nors pagal CPK 634 straipsnio 1 dalį ir 643 straipsnio 1 dalį antstolis privalo visus vykdymo veiksmus ir priimtus procesinius dokumentus nedelsdamas pranešti vykdymo proceso šalims. Toks antstolio neveikimas yra sąmoningas ir pažeidžia CPK 12 straipsnio bei CPK 42 straipsnio 5 dalį. Dėl šių veiksmų pareiškėjas negalėjo laiku pateikti skundo dėl naujo antstolio nurodymo ir neteko galimybės naudotis Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta teise į teisminę gynybą. Toks elgesys vertintinas kaip piktnaudžiavimas įgaliojimais pagal Antstolių įstatymo 46 straipsnį ir sudaro pagrindą pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais.
6.3. Antstolio naujas nurodymas yra to paties ginčo tęsinys. Antstolis, iš esmės tęsiantis tą pačią neteisėtą priverstinio nurašymo praktiką, negali pašalinti pažeidimo pasekmių vien pakeisdamas dokumento numerį, todėl teismas privalėjo nagrinėti skundą iš esmės, o ne formaliai nutraukti bylą. Bylos nutraukimas pažeidė teisingumo ir protingumo principus (CPK 3 str. 1 d.). Skundas buvo pateiktas siekiant apginti materialiąją teisę – sustabdyti neteisėtą lėšų nurašymą, todėl teismo pareiga buvo šią teisę apginti, o ne atsisakyti ją nagrinėti formaliais pagrindais. Teismas netyrė antstolio veiksmų teisėtumo. Teismas nevertino, ar antstolis galėjo nurašyti didesnę sumą nei nurodyta vykdomajame rašte (CPK 689 str. 1 d.), nors pareiškėjas to aiškiai prašė. Taip buvo pažeista CPK 513 str. 1 d., pagal kurią teismas turi priimti nutartį dėl antstolio veiksmų teisėtumo.
7. Atsiliepimai į atskirąjį skundą nepateikti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konst at uoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
10. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutraukta byla CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
11. Pirmosios instancijos teismas nutraukė bylą CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu motyvuodamas tuo, kad antstoliui priėmus 2025 m. rugpjūčio 21 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) ir juo atšaukus pareiškėjo skundžiamą 2025 m. liepos 3 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), byloje nebeliko apskundimo dalyko ir teismo procesinis sprendimas nebesukels pareiškėjui jokių materialiųjų teisinių padarinių.
12. CPK 293 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai byla teisminga administraciniam teismui. CPK 5 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šioje nuostatoje atsispindi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje nustatytas bendras teisės į teisminę gynybą principas, garantuojantis kiekvienam asmeniui teisę turėti nepriklausomą ir nešališką ginčo arbitrą, kuris pagal Konstituciją ir įstatymus iš esmės išspręstų kilusį teisinį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-611/2023, 17 punktas). Nors teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra viena iš pagrindinių asmens teisių garantijų, tai nereiškia, kad ši teisė gali būti įgyvendinta bet kokiu būdu, nesilaikant privalomų teisės aktuose nustatytų šios teisės įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų. Kasacinio teismo išaiškina, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Dėl to teismas, nustatęs, kad vienas ar keli ieškovo pareikšti reikalavimai nesukuria materialiųjų teisinių padarinių, turėtų arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013; 2014 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2014 ir kt.). Tokios pat nuostatos taikomos ir kitiems teismui teikiamiems procesiniams dokumentams.
13. Kaip byloje nustatyta, pareiškėjas kreipėsi su skundu į teismą, kuriuo prašė panaikinti 2025 m. liepos 3 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) kaip neteisėtą. Antstolis po skolininko skundo pateikimo, 2025 m. rugpjūčio 21 d. priėmė naują nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nurodė vadovaujantis CPK 689 straipsnio 1 dalimi nurašyti nuo skolininko A. D. banko sąskaitų 20 129,77 Eur sumą ir atšaukė nurodymą priverstinai nuo skolininko sąskaitos nurašyti 7 802,78 Eur sumą (vykdomosios bylos lapai 309–311), tai yra atšaukė pareiškėjo 2025 m. liepos 3 d. skundžiamą nurodymą. Taigi pareiškėjo skundžiamas 2025 m. liepos 3 d. nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) atšauktas, t. y. antstolio nebevykdomas, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad teismas negali nagrinėti pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų, nes tokio skundo išnagrinėjimas, nepriklausomai nuo jo rezultato, nesukurs pareiškėjui jokių materialiųjų teisinių padarinių. Pažymėtina, kad esant pagrindui nutraukti bylą dėl pareiškėjo skundo, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad apie kitą priimtą nurodymą jis nebuvo informuotas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjas nesutikdamas su priimtu antstolio 2025 m. rugpjūčio 21 d. nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jis nurašė kitą sumą ir manydamas, kad jo teisės pažeistos, turi galimybę pateikti skundą dėl antstolio 2025 m. rugpjūčio 21 d. nurodymo, o esant praleistam terminui naudotis termino atnaujinimo institutu.
14. Nurodytos aplinkybės ir teisinis reglamentavimas leidžia konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad antstoliui priėmus 2025 m. rugpjūčio 21 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) ir juo atšaukus pareiškėjo skundžiamą 2025 m. liepos 3 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), byloje nebeliko apskundimo dalyko ir teismo procesinis sprendimas nebesukels pareiškėjui jokių materialiųjų teisinių padarinių, todėl civilinė byla nutraukta pagrįstai (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų
15. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91), todėl kiti atskirojo skundo argumentai kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui šioje nutartyje plačiau neanalizuojami ir dėl jų nepasisakoma.
Dėl bylos procesinės baigties
16. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, todėl skundžiamos nutarties pakeisti ar panaikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.