Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas, 2-101-965/2022

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-02-21
Bylos Nr.: 2-101-965/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-07281-2020-3
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Ieškinys patenkintas iš dalies.

Teisėjas: Erika Tamošaitienė (pirm.)
Ieškovas: T. P.
Atsakovas: "Laivitė"
Advokatai: Galina Morozova

Kategorijos

1.1.1.1Darbo įstatymų reglamentuojami santykiai
1.1.1.2Darbo įstatymų aiškinimas ir taikymas
1.3.3.4Viršvalandiniai darbai (viršvalandinių darbų trukmė ir apribojimai, atvejai, kai leidžiamas viršvalandinis darbas)
1.3.7.2.1Žalos, susijusios su darbuotojo sveikatos sužalojimu, gyvybės atėmimu ar susirgimu profesine liga, atlyginimas
1.3.7.2.4Darbuotojui padarytos neturtinės žalos atlyginimas
1.3.8.7Atsakomybė už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus
1.3.9.2.2Darbo ginčų nagrinėjimas teisme
2.6.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
3.4.1.7Darbo bylų nagrinėjimo ypatumai

Civilinė byla Nr. 2-101-965/2022Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07281-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.1.1; 1.1.1.2; 1.3.3.4; 1.3.7.2.1; 1.3.7.2.4; 1.3.8.7; 1.3.9.2.2; 2.6.10.2; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.4.11; 3.2.6.1; 3.4.1.7 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 21 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė,sekretoriaujant Danguolei Gedvilaitei,dalyvaujant vertėjai Liudmilai Martinkienei,ekspertui Januš Rybalko,ieškovės T. P. atstovėms įgaliotam asmeniui S. R., advokatei Galinai Morozovai,atsakovės akcinės bendrovės „Laivitė“ atstovei advokatei Onai Gailiuvienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. P. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Laivitė“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo priteisti iš atsakovės 6 763,70 Eur turtinės bei 10 000 Eur neturtinės žalos dėl 2017 m. lapkričio 20 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe. Nurodo, kad šalis siejo darbiniai santykiai. Darbdavio nurodymu darbe valydama kabineto langą ir žaliuzes, ieškovė nukrito nuo palangės ir dėl to patyrė sužalojimus. Paaiškino, kad kabinete, kuriame ji dirbo, nebuvo kopėčių, todėl tam, kad nuvalytų žaliuzes, ieškovė prie lango prisistūmė spintelę, atsistojo ant spintelės bei palangės, tačiau neišlaikiusi pusiausvyros nukrito. Po įvykio atsikelti savarankiškai negalėjo, labai skaudėjo koją, galėjo būti praradusi sąmonę. Ligoninėje ieškovei buvo nustatytas gūžduobės lūžis, dėl patirtų sužalojimų jos gydymas buvo ilgas ir sunkus, ieškovei keletą mėnesių buvo draudžiama judėti, buvo reikalinga slauga. Po devynis mėnesius trukusio gydymo ir reabilitacijos dėl patirtos kojos traumos ieškovei išliko liekamųjų reiškinių, atsirado papildomų sveikatos problemų, dėl kurių 2018 m. rugsėjo mėn. ieškovei buvo nustatytas galvos auglys, kuris, ieškovės nuomone, išsivystė po patirtos traumos darbe, be to, plyšo dešiniojo peties sausgyslės. Dėl padarytos žalos sveikatai ieškovė patyrė išlaidas gydymui ir kitas su tuo susijusias išlaidas, taip pat neturtinę žalą, kurią jos darbdavys – atsakovė AB „Laivitė“ –atsisakė atlyginti. Ieškovė pažymėjo, kad valyti langus neįėjo į jos pareigas, tačiau, bijodama prarasti darbą, atliko jai pavestą darbą. Darbdavio atstovas B. S. (viršininkas), duodamas nurodymą atlikti darbus, nesakė, iš kur galima pasiimti kopėčias, o 2017 m. gruodžio 18 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akte darbdavio išdėstytos įvykio aplinkybės neatitinka tikrovės.

Atsiliepimas

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog su ieškovės reikalavimais nesutinka, nes nelaimingas atsitikimas įvyko dėl ieškovės kaltės. Paaiškino, kad ieškovė, valydama langą bei žaliuzes, privalėjo naudotis saugiomis palipimo kopėčiomis, tačiau nesilaikė patalpų valytojo darbų saugos ir sveikatos instrukcijos, su kuria buvo supažindinta, todėl, stovėdama ant palangės, neišlaikė pusiausvyros ir nugriuvo. Saugiomis ir reikiamomis darbo priemonėmis ieškovė buvo aprūpinta, tačiau jomis nesinaudojo, pažeidė saugaus darbo reikalavimus, o šias aplinkybes patvirtina Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo išvada. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys taip pat patvirtina, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl ieškovės kaltės. Be to, ieškovės nurodomi susirgimai nesusiję su nelaimingu atsitikimu darbe, todėl atsakovė nesutinka atlyginti ieškovei turtinę ir neturtinę žalą.

Šalies argumentai

3. Ieškovė pateikė dubliką, prašo ieškinį tenkinti ir nurodė, kad atsakovė, būdama atsakinga už darbo saugos reikalavimus, neaprūpino ieškovės būtinomis darbo priemonėmis (kopėčiomis) ir nesudarė saugių darbo sąlygų. Paaiškino ir tai, kad du mėnesius iki nelaimingo atsitikimo be raštiško jos sutikimo ir be papildomo apmokėjimo darbdavio buvo priversta dirbti dvigubu darbo krūviu. Be to, valyti langus ir žaliuzes neįėjo į ieškovės pareigas pagal pareiginę instrukciją. Pažymėjo, kad nelaimingo atsitikimo metu kopėčiomis nesinaudojo, nes jų darbo vietoje nebuvo, jai nebuvo nurodyta, iš kur būtų galima kopėčias pasiimti. Pavestiems darbams atlikti ieškovei nebuvo suteiktas ir diržas su virve, nepaskirtas kitas darbuotojas, kuris laikytų kopėčias. Ieškovei buvo neaiškios atsakovo parengtos Patalpų valytojos darbų saugos instrukcijos, jos instruktavimas buvo tik formalus, ji nebuvo tinkamai instruktuota saugiai atlikti jai pavestus darbus, be to, ieškovė sunkiai supranta lietuvių kalbą. Prašo kritiškai vertinti ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos D. Ž. parodymus, kadangi ji paskutinius du mėnesius iki įvykio įmonėje nedirbo, įvykio metu jos taip pat nebuvo darbe. Nurodo, kad iki nelaimingo atsitikimo darbe ieškovė nusiskundimų sveikata neturėjo, tai patvirtina jos pateikti medicininiai dokumentai. Visos sveikatos problemos diagnozuotos dešinėje kūno pusėje, ant kurios ieškovė nukrito, todėl susijusios su nelaimingu atsitikimu. Dėl įvykio metu patirtų sužalojimų ieškovė daugiau kaip du metus gydėsi, patyrė skausmą, nepatogumus, baimę, išgyvenimus, negalėjo judėti ir pilnavertiškai gyventi, jai buvo būtina kitų asmenų pagalba, todėl patyrė ir neturtinę žalą.

Atsiliepimas

4. Atsakovė pateikė tripliką, prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe nėra atsakovės kaltės ir kitų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovės teigimu, ieškovei buvo suteiktos visos reikiamos priemonės saugiam valytojos darbui atlikti, ieškovė buvo tinkamai ir pasirašytinai instruktuojama pagal jos pareigybę, be to, įmonėje dirbo ilgą laiką, jokių pretenzijų nereiškė, todėl turėjo žinoti, kaip saugiai atlikti jai pavestą darbą. Nurodo, kad nelaimingo atsitikimo metu ieškovė elgėsi neatsargiai –pavestiems darbams atlikti nenaudojo kopėčių (nesilaikė saugaus darbo reikalavimų), todėl nelaimingas atsitikimas įvyko dėl pačios ieškovės kaltės. Atsakovės teigimu, ieškovė žinojo, kur yra laikomos kopėčios, jomis naudojosi visos valytojos. Ieškovė per visą savo darbo laikotarpį įmonėje atsakovei nėra reiškusi pastabų ar pretenzijų, kad negali atlikti jai pavestų pareigų, neinformavo, kad darbams atlikti trūksta darbo priemonių. Atsižvelgiant į aukštį, kuriame dirbo ieškovė įvykio metu, saugos diržas nebuvo reikalingas. Kadangi ieškovė kopėčiomis nesinaudojo, kito asmens nepaskyrimas kopėčioms prilaikyti niekaip nesąlygojo nelaimingo atsitikimo kilimo.

5. Teismo posėdžio metu ieškovė T. P. prašė ieškinį tenkinti, patvirtino įvykio aplinkybes, nurodytas procesiniuose dokumentuose. Paaiškino, kad, nors ieškovė dirbo valytoja, tačiau langų valymas į jos pareigas neįėjo. Be to, ji dirbo ir už kitą valytoją. Kadangi ieškovė yra pensininkė, darbdavio atstovai jai nuolat kartodavo, kad ji privalo atlikti ir šį darbą, todėl ji suprato, kad, jei nesutiks, gali būti atleista. Todėl ieškovė sutiko išvalyti langus ir žaliuzes nurodytame kabinete, nors darbdavio atstovams aiškino, kad turi daug savo darbo, dėl amžiaus ir nedidelio ūgio jai sunku pasiekti langus. Raktus nuo kabineto, kuriame reikėjo nuvalyti langą bei žaliuzes, jai padavė B. S. Jis ir patarė susirasti kokį nors daiktą, ant kurio ieškovė galėtų pasilipti ir pasiekti langus, nes nežinojo, kur yra kopėčios. Ieškovė tvirtina, kad kopėčias įmonėje yra mačiusi 2011 m., po to kopėčių, skirtų langams valyti, įmonėje nebuvo, todėl ieškovė jų neturėjo ir niekada jomis nesinaudojo. Ar kitos valytojos naudojosi kopėčiomis, ieškovė nematė ir nesidomėjo. Norėdama nuvalyti aukštai esantį langą, ieškovė prisistūmė komodą, užlipusi ant jos, pasistiebė ir susvyravo, todėl atsistojo ant palangės, kuri buvo nestabili ir įlinko, tada ieškovė nukrito. Nukritusi, pati atsistoti negalėjo, skaudėjo galvą, riešą, koją dešinėje pusėje, todėl nušliaužė prie telefono, paskambino B. S. ir jį informavo apie įvykį. Atvykęs B. S. iškvietė greitąją pagalbą, ligoninėje jai buvo diagnozuotas dešinės kojos lūžis, labai skaudėjo visą kūno dešinę pusę. Ieškovei gulint ligoninėje, B. S. ir B. A. prašė jos parašyti paaiškinimą, pasirašyti lietuviškai surašytus dokumentus, sakė, kad priešingu atveju ji negaus nedarbingumo išmokos, tačiau dėl blogos savo būsenos ieškovė atsisakė tai daryti. Kadangi ieškovė gyvena viena, grįžus iš ligoninės ją nuolat prižiūrėjo slaugė, nes ji negalėjo judėti. Atlikus papildomus tyrimus, ieškovei buvo nustatytas galvos auglys, kuris išsivystė po traumos. Nors iki nelaimingo atsitikimo ieškovė jautėsi gerai, tačiau po traumos ir iki šiol ieškovei skauda galvą, koją, ranką, ji nuolat vartoja vaistus. Darbdavys atsisakė ieškovei sumokėti kompensaciją už patirtas traumas.

6. Teismo posėdžio metu ieškovės T. P. atstovė S. R.a (ieškovės dukra) paaiškino, kad ieškovė neprivalėjo valyti kabineto, kuriame atsitiko nelaimingas atsitikimas, ir jame esančių langų, kadangi tai neįėjo į jos pareigas, todėl šiuo atveju nesvarbu, ar kitos įmonės valytojos langus valė. Ieškovei tiesiog buvo žodžiu nurodyta, kur ir ką valyti, tačiau tai reglamentuojantis dokumentas įmonėje nebuvo parengtas. Išrašius ieškovę iš ligoninės, jai nebuvo galima judėti, todėl 2,5 mėnesio ją nuolat slaugė giminaičiai, buvo samdoma slaugė, kuriai buvo mokama po 100–120 Eur kiekvieną savaitę. Praėjus mėnesiui po kritimo, 2017 m. gruodžio mėn., ieškovei pradėjo trūkti oro, pakildavo spaudimas, skundėsi, kad jai degina visą kūną, ją pykino. Kadangi tuo metu negalėjo judėti, tyrimų jai niekas neatliko. Dėl patirtos traumos darbe ieškovė 5–6 mėn. buvo bejėgiškos būsenos, jos sveikata negerėjo, prasidėjo labai stiprūs galvos skausmai, paskirtas gydymas nepadėjo. Todėl ieškovė vyko į Kaliningradą, kur atliko papildomus tyrimus, ten buvo nustatytas auglys galvoje. Mano, kad auglį išprovokavo nelaimingas atsitikimas darbe, kadangi iki to įvykio tokio pobūdžio sveikatos problemų ieškovė neturėjo. Pažymi, kad pati atsakovė pateikė dokumentus, kad kopėčios (82 cm aukščio) buvo nupirktos 2012 m., vėlesniuose inventorizacijos dokumentuose kopėčios nenurodomos. Be to, pagal Patalpų valytojo darbų saugos ir sveikatos instrukcijos 4.10 punktą nei vienas darbuotojas be kito darbuotojo pagalbos (prilaikymo) naudotis kopėčiomis neturi teisės. Todėl net ir tuo atveju, jeigu ieškovė būtų naudojusi kopėčias, ji būtų pažeidusi taisykles, nes nebuvo paskirta asmens, prilaikančio kopėčias. Būtent darbdaviui tenka pareiga parinkti saugų darbų atlikimo būdą, t. y. jis turėjo ieškovę aprūpinti kopėčiomis ir paskirti papildomą darbuotoją joms prilaikyti, jei būtina, suteikti saugos diržus. Kadangi darbdavys nurodytus reikalavimus pažeidė, jis turi prisiimti atsakomybę dėl kilusių pasekmių.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismo posėdžio metu atsakovės AB „Laivitė“ atstovė advokatė Ona Gailiuvienė palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad AB „Laivitė“ patvirtinta ir galiojanti valytojo darbų saugos instrukcija Nr. 75 yra bendro pobūdžio ir yra skirta visoms valytojoms, su ja ieškovė buvo supažindinta pasirašytinai. Nurodytoje instrukcijoje be kita ko numatytas ir langų, karnizų, žaliuzių valymas, todėl ieškovė privalėjo atlikti jai pavestą darbą. Pagal įmonės vidaus tvarką valytojoms yra paskirstyti atitinkamo dydžio plotai. Po nelaimingo atsitikimo buvo atlikti net du ikiteisminiai tyrimai, kurių metu konstatuota, jog išskečiamos kopėčios įmonėje buvo, kitos valytojos jomis naudojosi, jos buvo ir ieškovės persirengimo kambaryje. Tyrimo metu buvo pasisakyta ir dėl diržų privalomumo / neprivalomumo, apžiūrėta įvykio vieta, išmatuoti spintelių aukščiai, nustatyta, kad ieškovė nedirbo tokiame aukštyje, kuriame būtų privaloma naudoti saugos diržą (kaip tai numatyta darbų saugos instrukcijos 4.11 punkte). Įmonėje nėra langų, kurie būtų aukščiau nei 1,3 metro. Šiuo atveju svarbu, kad ieškovė nesinaudojo kopėčiomis ir jų net neieškojo. Nurodo, kad pagal darbų saugos instrukcijos Nr. 75 1.4.1 punktą ieškovė turėjo teisę atsisakyti atlikti jai pavestus darbus, jeigu jai nebuvo suteiktos saugios darbo priemonės (kopėčios). Paaiškino, kad į kabinetą Nr. 253, kuriame laikomos kopėčios ir kitos valytojų darbui reikalingos priemonės, kliūčių patekti nėra, kadangi raktas visada yra pas apsaugos darbuotojus ir jį galima bet kada paimti. Kadangi įmonėje kopėčios buvo, ieškovei lipti ant spintelių ar palangių nereikėjo, kitų darbuotojų pagalbos ieškovė neprašė. Pagal instrukciją Nr. 75 (4.10 punktas) ieškovė neturėjo teisės lipti ant spintelių ar palangių. Pažymėjo, kad ieškovę su darbų saugos dokumentais supažindino rusakalbiai darbuotojai, kurie su ieškove tarpusavyje bendravo rusų kalba, todėl ieškovė turėjo galimybę išsiaiškinti jai kylančius klausimus. Atstovės teigimu, įmonėje valytojos pareiginė instrukcija buvo patvirtinta 1999 m., ieškovė įmonėje dirba nuo 2002 m., todėl ji gerai žinojo savo pareigas. Kiekvieno darbuotojo pareiginė instrukcija yra laikoma jo asmens byloje. Įmonėje neišliko dokumentų, kurie patvirtintų, kad ieškovė pasirašytinai supažindinta su šiuo dokumentu.

8. Liudytoja G. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė yra jos vyro sesuo. Nurodė, kad ieškovę iš ligoninės priežiūrai atvežė pas ją į namus 2017 m. lapkričio mėn. pabaigoje. Ieškovė tuo metu judėti visiškai negalėjo, jai buvo reikalinga nuolatinė priežiūra, todėl ieškovės slaugyti ateidavo padėti moteris, kuriai buvo mokama po 120 Eur kiekvieną savaitę. Tuo metu ieškovę vargino rankos, galvos skausmai, jai skaudėjo visą kūną, buvo kviečiama greitoji pagalba, tačiau tyrimų jai negalėjo padaryti, nes ji privalėjo gulėti. Po 2 mėnesių ieškovė grįžo pas save į namus, tačiau pagalba buityje jai ir toliau buvo reikalinga dar 2 mėnesius, kol nepradėjo savarankiškai vaikščioti.

9. Liudytojas B. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad, kai dirbo AB „Laivitė“, ieškovė buvo jam tiesiogiai pavaldi. Ieškovę apibūdino kaip pareigingą, nekonfliktišką darbuotoją. Liudytojas įvykio vietoje pastebėjo, kad grindys (linoleumo danga) yra šlapios, todėl daro išvadą, kad ieškovė pirmiau išplovė grindis, o po to valė langus. Po nelaimingo atsitikimo praėjus kelioms dienoms, liudytojas ir saugumo technikos inžinierius B. A., kaip įmonės atstovai, ligoninėje aplankė ieškovę. Ieškovė jiems paaiškinti apie įvykio aplinkybes griežtai atsisakė. Mano, kad ieškovė, valydama langus, pasistačiusi kėdę užlipo ant spintelės, po to ant palangės, nuo kurios ir nukrito iš maždaug 90 cm aukščio. Liudytojas patvirtino, kad apie 14 val. ieškovei buvo davęs nurodymą išvalyti ir sutvarkyti kabinetą, kuriame įvyko nelaimingas atsitikimas, taip pat nuvalyti langus, žaliuzes, nes šis darbas įėjo į ieškovės, kaip valytojos, pareigas. Kabineto langai susideda iš dviejų dalių, jų plotis apie 2,80 m, o aukštis apie 2,70 m. Po langu yra palangė. Valytojoms, kad saugiai atliktų langų valymo darbus, įmonėje yra skirtos vienos išskleidžiamos kopėčios (1,5 m. aukščio – žmogaus ūgio). Visos valytojos, kurioms buvo reikalinga pasilipti, tas kopėčias naudojo. Įvykio dieną ieškovė neprašė liudytojo jai duoti kopėčias. Įvykio vietoje buvę langai nėra tokiame aukštyje, kad dirbant būtų reikalinga naudoti saugos diržus arba pasitelkti dar vieno darbuotojo pagalbą. Kopėčios laikomos valytojoms skirtoje patalpoje (antrame aukšte), ta patalpa užrakinama, kai valytojos išeina namo. Tvirtina, kad kopėčios įvykio metu tikrai buvo toje patalpoje, nes langus tą dieną valė tik ieškovė. Nurodė, kad liudytojas įvykio metu buvo atsakingas už darbų saugą įmonėje, atestuotas, be to, buvo parengęs atskirą segtuvą su visų darbuotojų pareiginėmis instrukcijomis, kurį laikė kabinete. Ieškovei asmeniškai valytojos instrukcija nebuvo įteikta. Darbuotojams buvo pavedama atlikti tik tą darbą, kuris susijęs su tiesioginėmis jo funkcijomis ir pagal pareigas. Rusakalbiams darbuotojams apie saugų darbą buvo paaiškinama rusų kalba. Darbus valytojoms, kurių buvo 6–8, skirstė liudytojas, tačiau, esant reikalui, tai atlikdavo ir inžinierė T. M. Kai valytojos darbus atlikdavo po liudytojo darbų valandų, jų darbų saugos niekas neprižiūrėdavo.

10. Liudytoja T. F. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji dirba valytoja AB „Laivitė“. Patvirtino, kad valytojos darbų saugos instrukciją turėjo kiekviena valytoja, paskutinę instrukciją liudytoja gavo prieš du metus. Darbdavys, prieš įsidarbinant, taip pat ir periodiškai išaiškindavo darbo saugos taisykles, patys darbuotojai jas pasiskaitydavo, darbo pobūdis nesikeisdavo, todėl ir instrukcijose pokyčių nebuvo. Įmonėje buvo kelios kopėčios, jos buvo lengvos, metalinės (aliuminės), jas imdavo ta valytoja, kuriai jų reikėdavo. Visos valytojos žinojo, kur buvo laikomos kopėčios. Jei nerasdavo, ieškodavo pas kolegę, kuri buvo paėmusi. Paprastai langus valydavo vieną kartą per metus. Jei kabinete langai dideli, aukšti, valytojos pasiimdavo kopėčias. Valytojos žinojo, kad ant palangių lipti negalima, nes tai pavojinga, palangės siauros ir netvirtos. Dirbant su kopėčiomis, niekas kitas jų neprilaikydavo. Liudytoja dirbo ir tą dieną, kai įvyko nelaimingas atsitikimas, tačiau įvykio nematė.

11. Liudytoja D. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, kad AB „Laivitė“ dirba daug metų, dirbo ir 2017 m. ieškovės nelaimingo atsitikimo darbe metu. Tuo metu liudytojai buvo lūžusi ranka, todėl ji 4 mėn. buvo nedarbingumo atostogose. Su darbų sauga liudytoją įmonėje supažindino B. A., jis paaiškino, kad negalima lipti ant palangių, stalų, o langams valyti reikia naudoti kopėčias. Vėliau su instrukcijomis dar keletą kartų supažindino T. M., instrukcijas įteikdavo kiekvienam asmeniškai. Valydamos langus, tiek liudytoja, tiek visos kitos valytojos, jeigu reikia, naudojo ir dabar naudoja kopėčias, kurių įmonėje buvo / yra įvairių ir ne vienos (1 medinės, 3 metalinės). Kopėčios būdavo laikomos rūbinėje, taip pat būdavo kiekviename aukšte. Valytojoms valyti langus tenka ne dažnai, jie valomi tik tada, kai nurodo. Grįžusi po nedarbingumo, liudytoja ieškovės persirengimo kambaryje matė kopėčias. Kitoje rūbinėje, kur ieškovė anksčiau persirengdavo, taip pat stovėjo kopėčios. Nuo patalpų, kuriose buvo laikomos kopėčios, raktus buvo galima pasiimti iš apsaugos.

12. Ekspertas Januš Rybalko, atlikęs teismo medicininę ekspertizę, teismo posėdžio metu paaiškino, kad žmonės, kuriems nustatyta meningioma (galvos gerybinis auglys), ligos ir auglio vystymosi pradžioje gali nejausti jokių simptomų ar negalavimų, todėl kartais ši diagnozė nustatoma atsitiktinai, pvz. kai asmuo patiria traumą ir jam atliekami tam tikri tyrimai. Ar galvos skausmas ir panikos atakos būdingos meningiomai, ekspertas negalėjo atsakyti, nes tai yra už eksperto kompetencijos ribų, tokio pobūdžio klausimas nebuvo užduotas ir atliekant ekspertizę. Dėl kokių priežasčių ieškovei išsivystė meningioma, ekspertas atsakyti negali, tačiau tai nėra nelaimingo atsitikimo pasekmė, nes meningioma yra auglys, netrauminės kilmės liga. Tokio pobūdžio ligos vystosi palaipsniui ir per tam tikrą laiko tarpą. Eksperto nuomone, tai, kad po nelaimingo atsitikimo darbe ieškovei pasireiškė galvos skausmai ir buvo nustatyta meningioma, yra sutapimas, nes ieškovės kritimas, susitrenkimas, negalėjo sąlygoti meningiomos išsivystymo, nėra priežastinio ryšio. Nei galvos sumušimas, nei stresas po kritimo, negalėjo sąlygoti meningiomos atsiradimo. Jei kritimo metu ieškovė būtų patyrusi peties traumą, tai traumos metu būtų įvykęs peties sausgyslės pilnas plyšimas (bet ne 30 proc.), iš karto būtų pasireiškę labai stiprūs skausmai, žmogus negalėtų pakelti rankos per peties sąnarį ir tai akivaizdžiai matytųsi, todėl, eksperto nuomone, negali būti, kad skausmas pasireikštų praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui po traumos. Iš karto po įvykio ieškovei skirti nuskausminamieji vaistai tik laikinai būtų galėję numalšinti tokio pobūdžio skausmą, tačiau, esant sausgyslės plyšimui, patiriamas skausmas faktiškai trukdo gyventi. Meningiomos diagnozei patvirtinti visada atliekama kompiuterinė tomografija arba magnetinis rezonansas, bet pastarasis nėra būtinas. Sausgyslės plyšimas, esant simptomams, taip pat nustatomas tik atlikus tomografinį tyrimą. Eksperto nuomone, šiuo atveju sausgyslės plyšimas, kadangi jis ne pilnas, yra susijęs su degeneraciniais sausgyslės pakitimais, bet ne trauma. Iš karto po traumos ieškovė nei galvos, nei peties skausmu nesiskundė, kitų pažeidimų galvos, peties srityje taip pat nestebėta, todėl indikacijų atlikti tomografinį galvos, peties tyrimą gydytojams nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

13. iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovę su atsakove nuo 2011 m. gegužės 16 d. iki 2019 m. kovo 29 d. siejo darbo santykiai (darbo sutartis Nr. 22). Darbo sutartis tarp šalių nutraukta dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo. Ieškovė buvo priimta dirbti AB „Laivitė“ valytojos pareigoms. Iš 2017 m. gruodžio 8 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas įvyko 2017 m. lapkričio 20 d. 17.40 val. Nurodyta, kad ieškovė valė pirmojo aukšto kabinetą Nr. 132-4. Norėdama nuvalyti kabineto lango žaliuzes, ieškovė užlipo ant šalia lango pristumtos spintelės, o po to – ant lango palangės. Siekdama nuvalyti langą, ieškovė neišlaikė pusiausvyros ir nukrito nuo palangės ant dešiniojo šono. Ieškovė paskambino įmonės generalinio direktoriaus padėjėjui statybos klausimais B. S. ir pranešė apie nelaimingą atsitikimą darbe. Įmonės atstovui atvykus į įvykio vietą, ieškovė paaiškino įvykio aplinkybes, po ko greitosios pagalbos automobiliu buvo nugabenta į ligoninę. Paaiškinimą raštu ieškovė atsisakė rašyti. Akte nurodyta, kad ieškovė pažeidė saugos ir sveikatos norminio teisės akto reikalavimus, nesilaikė Patalpų valytojo darbų saugos ir sveikatos Instrukcijos Nr. 75 4.10 punkto – šluostant nuo lubų, frizų ar karnizų dulkes naudoti išbandytas kopėčias (skečiamąsias). Iš 2017 m. lapkričio 27 d. VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės pateiktos pažymos nustatyta, kad ieškovei padarytas sveikatos sutrikdymas – dešinės gūžduobės lūžis, nepriskiriamas prie sunkių.

14. Ikiteisminio tyrimo metu Nr. M-2-04-00297-18 buvo pateikta 2020 m. spalio 21 d. specialisto išvada Nr. G1788/2020 (03), iš kurios turinio nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 20 d. įvykio metu nukritusi T. P. patyrė dubens dešinės pusės gūžduobės srities lūžimą. Kiti sužalojimai nenustatyti. Vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, T. P. įvykio metu padarytas sveikatos sužalojimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. T. P. galvos smegenų naviko – meningiomos – atsiradimas neturi jokio ryšio su patirta trauma darbe. T. P. sveikata blogėjo dėl meningiomos padarinių ir stuburo distrofinių ligų, kurios nesusijusios su 2017 m. lapkričio 20 d. patirtu dubens lūžiu.

15. Ieškovės prašymu byloje atlikta teismo medicinos ekspertizė, pateiktas ekspertizės aktas Nr. EKG 120/2021 (01), kuriame padaryta išvada, kad T. P. buvo galima nustatyti galvos smegenų meningiomą, neatlikus magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo. Tai patvirtina kompiuterinės tomografijos tyrimas, atliktas 2018-09-08 VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, kurio metu ir buvo nustatyta minėta diagnozė. Pažymėta, kad magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas bei kompiuterinės tomografijos tyrimas yra techniškai skirtingi tyrimai. Kaklo nervų šaknelių sutrikimai gali būti diagnozuojami ir neatlikus magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo. T. P. nustatytas lūžis dešinės gūžduobės srityje susidarė po 2017 m. lapkričio 20 d. įvykusio kritimo nuo aukštumos. Kaklo nervų šaknelių sutrikimai nėra 2017 m. lapkričio 20 d. traumos pasekmė, nes išsivystė dėl stuburo patologinių degeneracinių pakitimų. T. P. gydymosi metu VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d. buvo nustatyta tik dešinio klubo srities trauma (dešinio peties traumos nenustatyta), todėl negalima teigti, kad dešinio peties sąnario patologija turi priežastinį ryšį su 2017 m. lapkričio 20 d. patirta trauma. T. P. nustatyta galvos smegenų meningioma yra netrauminės kilmės patologija (auglys), todėl neturi priežastinio ryšio su 2017 m. lapkričio 20 d. patirta trauma.

Dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų

16. Byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovė T. P. ir atsakovė įvykio metu buvo susijusios darbo teisiniais santykiais, o pats įvykis susijęs su darbo veikla. Atsakovė AB „Laivitė“ ginčija jos civilinės atsakomybės sąlygas, susijusias su atsakovės veiksmais užtikrinant darbuotojams tinkamas ir saugias darbo sąlygas, kalte ir priežastiniu ryšiu tarp atsakovės veikos ir žalos atsiradimo. Pirmiausia, teismas pasisako dėl atsakovės veiksmų teisėtumo, užtikrinant saugias darbo sąlygas.

17. Nelaimingo atsitikimo metu galiojusio Darbo kodekso 158 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. Kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą (Darbo kodekso 151 straipsnis).

18. Užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą privalo darbdavys. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – DSSĮ) 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys turi sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Darbuotojų pareigos saugant savo ir kitų darbuotojų sveikatą bei gyvybę, nurodytos DSSĮ 33 straipsnyje, neatleidžia darbdavio nuo šioje teisės normoje nustatytos pareigos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas minėtą teisės normą, yra nurodęs, kad bendrasis darbdavio atsakomybės principas yra absoliutus ir imperatyvus darbdavio deliktinės prievolės nukentėjusiam darbuotojui atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2010). Taigi, vertinant atsakovės veiksmus, būtina atsižvelgti į darbdavio pareigos užtikrinti saugias darbo sąlygas turinį.

Žemesnės instancijos teismas

19. DSSĮ 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje. DSSĮ 19 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti bendrieji principai, kuriais vadovaujasi darbdavys, nustatydamas vidinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklės kontrolę įmonėje ir numatydamas priemones darbuotojų saugai ir sveikatai gerinti. Taigi, darbdavys turi pareigą ne tik sudaryti saugias darbo sąlygas, bet ir kontroliuoti, kaip laikomasi darbdavio nurodymų, susijusių su darbų sauga. Konkrečios darbdavio pareigos užtikrinant saugias darbo sąlygas yra apibrėžtos DSSĮ 25 straipsnio 1 dalyje.

20. Nagrinėjamu atveju atsakovė AB „Laivitė“, užtikrindama saugias darbo sąlygas, patvirtino darbų saugos reikalavimus darbo vietose ir supažindino su jais darbuotojus (DSSĮ 25 straipsnio 1 dalies 5–6 punktai). Įmonėje buvo patvirtinta Patalpų valytojo (valytojo, rūbininkės) darbų saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 75 (1 tomas, b. l. 113–117). Faktą, kad ieškovei buvo žinomas instrukcijos turinys, patvirtina tai, kad minėtą instrukciją į bylą pateikė pati ieškovė kartu su ieškiniu. Be to, liudytojomis teismo posėdžio metu apklaustos kitos įmonės darbuotojos – valytojos nurodė, kad instrukcija buvo įteikiama kiekvienai valytojai, o su pakeitimais darbuotojai taip pat būdavo supažindinami. Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos ieškovė buvo instruktuota pasirašytinai (2 tomas, b. l. 185–186). Atmestini ieškovės argumentai, kad instrukcijos turinys jai buvo nesuprantamas ir neaiškus, nes byloje nėra įrodymų, kad ieškovė nuo 2011 metų, kai pradėjo dirbti pas atsakovę, būtų reiškusi pretenzijas ar informavusi darbdavį, kad nesupranta darbų saugos instrukcijų. Nors ieškovė teigia, kad langų valymas į jos pareigas neįeina, tačiau tai paneigia valytojo pareiginiai nuostatai, patvirtinti atsakovės direktoriaus 1999-07-20 įsakymu (2 tomas, b. l. 62). Nuostatų 4 punkte apibrėžtos valytojo funkcijos, į kurias įeina langų valymas bei dulkių šluostymas nuo visų paviršių.

21. Tačiau, užtikrindama saugias darbo sąlygas, atsakovė taip pat turėjo suteikti saugiam darbui reikalingas priemones (DSSĮ straipsnio 1 dalies 3–4 punktai) bei vykdyti jų naudojimo kontrolę. Nagrinėjamu atveju reikšminga darbdavio pareiga kontroliuoti, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, ar naudoja darbui skirtas priemones, įmonėje nustatyta tvarka nušalinti nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų (DSSĮ 25 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

22. Pagal įmonėje AB „Laivitė“ patvirtintos Patalpų valytojo (valytojo, rūbininkės) darbų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 75 (toliau – Instrukcija) 4.10. punktą, šluostant nuo lubų, frizų ar karnizų dulkes, reikia naudoti išbandytas kopėčias (skečiamąsias), kurias tuo metu privalo laikyti kitas asmuo. Langams valyti skirti nurodymai reglamentuoti kituose instrukcijos punktuose, kuriuose nurodoma langus valyti stovint ant stacionarių paaukštinimų (4.13. punktas), pastolių (4.14. punktas) arba specialiais šepečiais su pailgintais kotais (4.13. punktas). Atsakovės atstovės bei liudytojo B. S. teiginiai, kad valant langus nebuvo galima lipti ant palangės, prieštarauja Instrukcijos 4.11. punktui, kuriame langus leidžiama valyti, stovint ant kopėčių ar palangės. Vertinant byloje esančius duomenis apie langų aukštį, kad ieškovei juos valant nebūtų tekę palipti į 1,3 metro aukštį, langai galėjo būti nuvalyti naudojant specialų šepetį su pailgintu kotu. Tiek B. S., tiek kitos įmonės valytojos teismo posėdžio metu ir duodant parodymus ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad valytojos turėjo specialius šepečius langams valyti su pailgintu kotu, todėl aukščiau palipti nebuvo reikalinga.

23. Kadangi ieškovei buvo duotas darbdavio nurodymas nuvalyti ne tik langus, bet ir horizontalias žaliuzes, todėl būtent jų valymui, teismo nuomone, turėjo būti taikomas Instrukcijos 4.10 punktas, pagal kurį išeina, kad darbdavys turėjo užtikrinti ne tik skečiamąsias kopėčias, bet ir asmenį, kuris jas tuo metu prilaikytų. Nagrinėjamu atveju ieškovė neigia kopėčių darbe egzistavimą. Atsakovės atstovė ir liudytojas B. S. (tiek teismo posėdžio metu, tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu) nurodė, kad kopėčios buvo antrame aukšte kabinete Nr. 253, todėl ieškovei, nelaimingo atsitikimo metu dirbant pirmame aukšte, reikėjo tik pakilti ir iš antro aukšto pasiimti kopėčias. Liudytoja D. Ž., kuri dirba valytoja pas atsakovę, nurodė, kad yra net trejos kopėčios (po vieną kiekviename aukšte) ir dar vienos medinės. Liudytoja T. F., kuri dirba valytoja pas atsakovę, taip pat nurodė, kad yra kelios kopėčios, tačiau negalėjo nurodyti, kurioje patalpoje jos nuolat laikomos. Iš liudytojų parodymų matyti, kad valytojai, norinčiai pasinaudoti kopėčiomis, pačiai tekdavo jų ieškoti per visus aukštus, liudytojos T. F. teigimu, net eiti į gamybinį cechą. Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad atsakovė negali tiksliai nurodyti, kiek kopėčių yra darbovietėje, kur tiksliai jos yra laikomos ir kiek jų skirta valytojų funkcijoms atlikti.

24. Be to, iš ieškovės ir liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad visi kabinetai, persirengimo kambariai yra rakinami, o valytojos neturi raktų nuo visų kabinetų. Vadovaujantis atsakovės logika, ieškovei, ketinančiai valyti žaliuzes, tektų pačiai per visus pastato aukštus ieškoti kopėčių, prašant apsaugos darbuotojo atrakinti visas patalpas. Tokie atsakovės, kaip darbdavio, veiksmai neatitinka rūpestingumo reikalavimų ir negalima teigti, kad atsakovė suteikė ir užtikrino saugiam darbui reikalingas priemones.

25. Be kita ko, vertinant darbdavio pareigos užtikrinant saugias darbo sąlygas įgyvendinimą, svarbu pažymėti, kad liudytojomis apklaustos kitos įmonės valytojos nurodė, jog langus darbovietėje tenka valyti retai – kartą per metus, be to, jų valymui naudojamas šepetys su pailgintu kotu. Tą patvirtino ir B. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. D. Ž., kuri nurodė, kad pas atsakovę valytoja dirba seniai, teismo posėdžio metu paaiškino, kad per visą jos darbo laiką jai nė karto neteko valyti žaliuzių. Šios aplinkybės patvirtina tai, kad ieškovei skirtas darbas nebuvo kasdienio pobūdžio, be to, reikalaujantis papildomų darbo priemonių. Aplinkybė, kad valytojos langus paprastai valydavo šepečiu su pailgintu kotu, patvirtina, kad kopėčios nebuvo pagrindinė valytojų darbo priemonė ir jos buvo naudojamos retai. Todėl darbdavys, būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas, skirdamas ieškovei darbą, kuriam reikalingos specialios priemonės (kopėčios), paprastai nenaudojamos kasdienėje veikloje, turėjo užtikrinti, kad ieškovė šias priemones gautų. Teismo nuomone, nepaisant to, kad ieškovė supažindinta su darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcija, tai neatleido darbdavio ir ieškovei nurodymus davusio B. S. nuo pareigos papildomai paaiškinti ieškovei saugaus darbo instrukcijas, žaliuzėms valyti ieškovei išduoti kopėčias (arba tiksliai nurodyti, iš kur jas ieškovei pasiimti) bei paskirti asmenį, kuris jas prilaikytų, kaip tai numatyta paties darbdavio patvirtintos Instrukcijos 4.10. punkte. Atkreiptinas dėmesys taip pat į tai, kad ieškovė darbus atliko pasibaigus administracijos darbuotojų darbo laikui, t. y. po 17 val. B. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad po darbo valandų niekas nekontroliuoja, kaip valytojos laikosi darbo saugos reikalavimų. Atsakovė, skirdama ieškovei atlikti ne kasdienio pobūdžio darbą, kuriam atlikti reikalingos kopėčios, turėjo pareigą užtikrinti ne tik šią darbo priemonę, bet taip pat pasirūpinti, kad ieškovė darbą atliktų ją kontroliuojančių administracijos darbuotojų darbo valandomis, o jei tai neįmanoma, – paskirti darbuotoją, prižiūrintį atliekamų darbų saugą.

26. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, kad tai, kaip valytojai, dirbdami po administracijos darbuotojų darbo valandų, vykdo instrukcijas, susijusias su darbų sauga, atsakovės įmonėje nebuvo kontroliuojama. Taigi, B. S., būdamas tiesioginiu ieškovės vadovu, nekontroliavo, kaip jam pavaldūs darbuotojai laikosi darbų saugos reikalavimų (DSSĮ 19 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Teismas atkreipia dėmesį, jog liudytojų parodymai dėl kopėčių buvimo darbovietėje skiriasi – B. S. teigia, kad kopėčios laikomos antrame aukšte kabinete Nr. 253; D. Ž. nurodo, kad kopėčios buvo kiekviename pastato aukšte; T. F. tiksliai kopėčių laikymo vietos nenurodė, bet paaiškino, kad jų tenka ieškoti. Taigi, teismas daro išvadą, kad atsakovės darbuotojai, atsakingi už darbų saugą, nekontroliavo darbų saugos reikalavimų laikymosi, o ieškovės tiesioginis vadovas, skirdamas jai užduotį, neužtikrino ir neįsitikino, ar ieškovė naudoja saugias darbo priemones – kopėčias. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad atsakovė netinkamai vykdė pareigą kontroliuoti, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų.

27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad darbdavys, organizuodamas darbus, turi maksimaliai stengtis ir visiškai laikytis saugos užtikrinimo reikalavimų. Kai ne visi saugos reikalavimai įvykdomi, turi būti vertinama, kiek jie objektyviai buvo žalos priežastis ir lėmė neigiamas pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008). Nagrinėjamu atveju nustačius, kad atsakovė netinkamai vykdė įmonėje numatytų darbų saugos priemonių vykdymo kontrolę, teismas vertina, kiek ši aplinkybė buvo 2017 m. lapkričio 20 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo priežastis.

28. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog darbas pasilipus ir neišbandyti daiktai palipimui yra viena iš rizikų (Instrukcijos 2.1.6. punktas). Nustačius, kad šios rizikos pasireiškimas nebuvo tinkamai kontroliuojamas (darbdavys nekontroliavo ir neužtikrino, kad ieškovė naudotų saugias kopėčias darbui), galima pasakyti, kad neišvengiamai padidėjo griuvimo tikimybė, atsižvelgiant į tai, jog darbo pobūdis reikalauja valyti žaliuzes bei langus pasilipus, iškėlus rankas. Ši rizika galėjo būti suvaldoma minimaliomis sąnaudomis, t. y. darbų saugos specialistui ar jo pavedimu kitam darbuotojui patikrinant, kaip darbuotojai laikosi instrukcijų, reikalaujant iš darbuotojų laikytis instrukcijų, valant žaliuzes (langus) naudoti kopėčias, šio reikalavimo nesilaikančius, šalinti nuo darbo, juo labiau, kad, atsakovės teigimu, buvo tam reikiamos priemonės (kopėčios). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės atsakingų už darbų saugą asmenų netinkamų veiksmų kontroliuojant, kaip įmonės darbuotojai laikosi įmonėje nustatytų darbų saugos reikalavimų, ir įvykusio nelaimingo atsitikimo. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, jog ieškovei dėl nelaimingo atsitikimo darbe nustatytas dešinės gūžduobės lūžis (1 tomas, b. l. 22–25; 29).

29. Atsakovė savo nesutikimo su ieškiniu argumentus grindžia taip pat ir tuo, kad, liudytojo B. S. teigimu, nelaimingo atsitikimo metu ieškovė pirmiausia išplovė grindis, o tik tada ėmėsi valyti langus. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas įvyko 2017-11-20. Kitą dieną, t. y. 2017-11-21, sudaryta įvykio tyrimo komisija. Byloje nėra duomenų, kad komisija apžiūrėjo įvykio vietą. Nelaimingo atsitikimo darbe akte įvykio aplinkybės nurodytos tik iš liudytojo B. S., kuris be kita ko buvo ir vienas iš nelaimingą įvykį tyrusių komisijos narių, paaiškinimų. Atsižvelgiant į tai, nelaimingo atsitikimo akte nurodytos aplinkybės, surašytos iš vieno komisijos nario paaiškinimų, nesant kitų jas patvirtinančių įrodymų, teismo vertintinos kritiškai.

30. Teismas, nustatęs atsakovės veiksmų neteisėtumą, pasireiškusį netinkamai kontroliuojant, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, bei priežastinį ryšį tarp šių veiksmų ir nelaimingo atsitikimo, pažymi, kad atsakovės kaltės prezumpcija šioje byloje nepaneigta. Atsakovė nenurodė jokių aplinkybių, trukdžiusių jai vykdyti efektyvią darbų saugos reikalavimų laikymosi įmonėje kontrolę. Esant šioms aplinkybėms, egzistuoja visos atsakovės kaip darbdavio atsakomybės sąlygos pagal DK 151 straipsnį, todėl atsižvelgiant į bendrąjį darbdavio atsakomybės principo absoliutumą, atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovės patirtą žalą.

Dėl ieškovės didelio neatsargumo

31. Nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama į žalą patyrusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo (DK 152 straipsnio 2 dalies 2 punktas, CK 6.282 straipsnio 1 dalis). DSSĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvieno darbuotojo pareiga yra vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų reikalavimus ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, su kuriais jie supažindinti ir apmokyti juos vykdyti, ir kaip galima labiau rūpintis savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata remiantis savo žiniomis ir vadovaujantis padalinio vadovo, darbdaviui atstovaujančio asmens duotais nurodymais. Vienas iš šią pareigą sudarančių elementų yra pareiga nedelsiant pranešti darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai, padalinio vadovui, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai ar jos darbuotojams, darbuotojų saugos ir sveikatos komitetui, darbdaviui atstovaujančiam asmeniui apie situaciją darbo vietose, darbo patalpose ar kitose įmonės vietose, kuri, jų įsitikinimu, gali kelti pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai. Darbuotojai taip pat turi pranešti apie darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus, kurių patys pašalinti negali arba neprivalo (DSSĮ 33 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

32. Vertinant Instrukcijos Nr. 75 turinį, ieškovės pareiga pranešti darbdaviui apie, jos nuomone, nesaugias darbo sąlygas, buvo įtvirtinta minėtoje instrukcijoje, su kuria ieškovė buvo supažindinta ir kuri jai buvo įteikta bei žinoma (sprendimo 20 punktas). Instrukcijoje įtvirtinta valytojo teisė atsisakyti dirbti, kai iškyla pavojus sveikatai ar gyvybei (1.4.1. punktas); reikalauti, kad darbdavys užtikrintų saugų darbą (1.4.2. punktas). Valant yra draudžiama stovėti ant apšildymo, santechninių įrenginių, ant atsitiktinių pakylų (dėžių, stalų ir pan.) (4.16.1. punktas); lipti ant neišbandytų inventorinių paaukštinimo priemonių (4.20.9. punktas). Teismas, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, nustatė, kad ieškovė nesilaikė Instrukcijoje įtvirtintų draudimų, nepranešė apie specialių priemonių (kopėčių ir padedančio asmens) užduočiai įvykdyti reikalingumą ar galimybės jai pačiai pasirūpinti tomis priemonėmis nebuvimą nei savo tiesioginiam vadovui, nei darbų saugos specialistui. Šias aplinkybes iš dalies patvirtino ir pati ieškovė, nes teismo posėdyje nenurodė, kad būtų prašiusi darbdavio suteikti jai kopėčias ar prilaikyti jas, jai dirbant. Be to, byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovė, prieš pradėdama valyti langus ar žaliuzes, pati ieškojo kopėčių (pvz., klausė kolegių). Liudytoja T. F. teismo posėdžio metu patvirtino, kad nelaimingo atsitikimo metu taip pat dirbo, žinojo, kur laikomos kopėčios, tačiau ieškovė neprašė jos pagalbos ar patarimo, kur rasti kopėčias. Taigi, pati ieškovė taip pat nesirūpino, kad jos darbo vieta būtų saugi, nors nurodė, kad valyti langus jai sudėtinga ir neįprasta. Teismui nustačius, kad ieškovė buvo supažindinta su darbų saugos reikalavimu nelipti ant atsitiktinių pakylų, o naudoti kopėčias, taip pat esant DSSĮ 33 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytai darbuotojo pareigai pranešti darbdaviui apie darbų saugos reikalavimų pažeidimus, kurių negali pašalinti, toks jos neveikimas vertintinas kaip pačios ieškovės kaltė, pasireiškusi dideliu neatsargumu, kuri taip pat nulėmė ieškovės patirtą traumą darbo vietoje. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškovei priteistinas turtinės žalos dydis mažintinas per pusę dėl to, jog pačios ieškovės kaltė taip pat buvo įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe priežastis (DK 152 straipsnio 2 dalies 2 punktas, CK 6.282 straipsnio 1 dalis).

Dėl nelaimingo atsitikimo padarinių

33. Ieškovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu laikėsi pozicijos, kad po įvykio ligoninėje ieškovei buvo nustatytas gūžduobės lūžis, dėl patirtų sužalojimų jos gydymas buvo ilgas ir sunkus, ieškovei keletą mėnesių buvo draudžiama judėti, buvo reikalinga slauga. Po devynis mėnesius trukusio gydymo ir reabilitacijos dėl patirtos kojos traumos ieškovei išliko liekamųjų reiškinių, atsirado papildomų sveikatos problemų, dėl kurių 2018 m. rugsėjo mėn. ieškovei buvo nustatytas galvos auglys, kuris, ieškovės nuomone, išsivystė po patirtos traumos darbe, be to, plyšo dešiniojo peties sausgyslės.

34. Byloje nėra ginčo, kad dešinės gūžduobės lūžis yra tiesioginė 2017 m. lapkričio 20 d. nelaimingo atsitikimo darbe pasekmė (1 tomas, b. l. 22–25; 29). Atsakovė nesutinka, kad galvos auglys ir dešiniojo peties sausgyslės plyšimas atsirado dėl kritimo darbe.

35. Byloje buvo paskirta teismo medicinos ekspertizė, siekiant nustatyti ieškovės sužalojimus po nelaimingo atsitikimo darbe, vykusio 2017-11-20. Pateiktas ekspertizės aktas Nr. EKG 120/2021 (01), kuriame padaryta išvada, kad T. P. nustatytas lūžis dešinės gūžduobės srityje susidarė po 2017 m. lapkričio 20 d. įvykusio kritimo nuo aukštumos. Kaklo nervų šaknelių sutrikimai nėra 2017 m. lapkričio 20 d. traumos pasekmė, nes išsivystė dėl stuburo patologinių degeneracinių pakitimų. T. P. gydymosi metu VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d. buvo nustatyta tik dešinio klubo srities trauma (dešinio peties traumos nenustatyta), todėl negalima teigti, kad dešinio peties sąnario patologija turi priežastinį ryšį su 2017 m. lapkričio 20 d. patirta trauma. T. P. nustatyta galvos smegenų meningioma yra netrauminės kilmės patologija (auglys), todėl neturi priežastinio ryšio su 2017 m. lapkričio 20 d. patirta trauma.

36. Teismo posėdžio metu ekspertas patvirtino savo išvadas, padarytas atlikus medicinos ekspertizę. Nurodė, kad savo išvadoms padaryti remiasi medicininiais dokumentais bei moksline literatūra, kurios ekspertai ekspertizės akte nurodyti neprivalo. Ekspertas paaiškino, kad meningioma yra auglys, netrauminės kilmės, todėl nei dėl kritimo, nei dėl kritimo patirto streso išsivystyti negali. Eksperto teigimu, visos meningiomos atsiradimo priežastys mokslui nėra žinomos, o iš ieškovės medicininių dokumentų taip pat negalima nustatyti šios netrauminės patologijos priežasčių. Be to, ekspertas nurodė, kad peties sąnario patologija nėra trauminio pobūdžio, nes esant trauminiam pobūdžiui, fiksuojamas visiškas sąnario plyšimas, o ieškovės atveju to nebuvo nustatyta. Peties sąnario patologiją lėmė ne trauma, bet degeneraciniai pakitimai.

37. Eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis). Išanalizavus ekspertizės pateiktas išvadas, konstatuotina, kad jos yra nuoseklios ir neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, medicininiams dokumentams, kurie ekspertų buvo įvertinti. Ekspertai savo išvadas pagrindė. Ekspertų padarytas išvadas taip pat patvirtina į bylą pateikta ikiteisminio tyrimo metu Nr. M-2-04-00297-18 atlikta 2020 m. spalio 21 d. specialisto išvada Nr. G1788/2020 (03), iš kurios turinio nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 20 d. įvykio metu nukritusi T. P. patyrė dubens dešinės pusės gūžduobės srities lūžimą. Kiti sužalojimai nenustatyti. T. P. galvos smegenų naviko – meningiomos – atsiradimas neturi jokio ryšio su patirta trauma darbe. T. P. sveikata blogėjo dėl meningiomos padarinių ir stuburo distrofinių ligų, kurios nesusijusios su 2017 m. lapkričio 20 d. patirtu dubens lūžiu.

38. Ieškovė ir jos atstovės, nesutikdamos su ekspertų bei specialistų išvadomis, priešingų įrodymų nepateikė, medicininių dokumentų vertinimą grindė tik savo paaiškinimais, kurie neparemti jokiais moksliniais duomenimis.

39. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).

40. Įvertinus visus byloje esančius rašytinius įrodymus, ekspertizės aktą, specialisto išvadą, šalių paaiškinimus, galima daryti išvadą, jog 2017 m. lapkričio 20 d. nelaimingo atsitikimo darbe pasekmė yra tik dešinės gūžduobės lūžis, o meningiomos atsiradimas bei peties sąnario patologija priežastiniu ryšiu nėra susiję su nelaimingu atsitikimu darbe.

Dėl turtinės žalos dydžio

41. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis). Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis).

42. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 6 763,70 Eur turtinės žalos. Nurodo, kad turtinę žalą sudaro 19,41 Eur išlaidos injekcijų į veną procedūroms ir tam reikalingoms priemonėms įsigyti, 467,58 Eur išlaidos vaistiniams preparatams, įsigytiems Lietuvoje, 279,44 Eur išlaidos vaistiniams preparatams, įsigytiems Rusijoje, 15 Eur išlaidos vaikštynės ir ramentų nuomai, 30 Eur išlaidos mokamai gydytojo konsultacijai, 153,70 Eur ir 276,24 Eur išlaidos magnetinio rezonanso tyrimams Kaliningrade, 1 944 Eur ir 1 146 Eur išlaidos sanatoriniam gydymui, 25,23 Eur išlaidos kraujo tyrimams Rusijoje, 106,20 Eur kraujo tyrimai Lietuvoje, 144 Eur transportavimo išlaidos, 156,60 Eur išlaidos čiužinio nuomai, 2 000 Eur išlaidos slaugai.

43. Iš ieškovės paaiškinimų bei liudytojos G. S. parodymų nustatyta, kad po 2017 m. lapkričio 20 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe ieškovė ilgą laiką gydėsi gulėdama lovoje. Medicininiai dokumentai patvirtina, kad ieškovei 2 mėnesius buvo skirtas lovos režimas (1 tomas, b. l. 29); 2018-01-25 apžiūros metu nustatyta, kad gūžduobės suaugimas vyksta, leista pradėti vaikščioti po kambarį (1 tomas, b. l. 30–31); 2018-03-22 apžiūros metu leista remti dešinę koją palaipsniui didinant apkrovimą iki pilno (1 tomas, b. l. 33). Taigi medicininiai dokumentai patvirtina ieškovės nurodomas aplinkybes, kad tik po 4 mėnesių nuo traumos ieškovei leista remti dešinę koją, bet tik palaipsniui didinant apkrovą, ieškovė naudojosi vaikštyne bei ramentais, kurių išlaidas (15 Eur) pagrindė rašytiniais įrodymais (1 tomas, b. l. 79–80).

44. Ieškovė nurodo, kad dėl patirtos traumos ir ilgalaikio gydymo jautė skausmą, medicininiai dokumentai patvirtina, kad jai buvo skirti vaistiniai preparatai (1 tomas, b. l. 32), todėl 467,58 Eur išlaidos, patirtos jiems įsigyti, taip pat 144 Eur transportavimo išlaidos (1 tomas, b. l. 73–78) bei 156,60 Eur išlaidos čiužinio nuomai (1 tomas, b. l. 93–98), pagrįstos rašytiniais įrodymais, pripažintinos pagrįstomis. Ieškovė taip pat nurodė, kad gyvena viena, todėl dėl gulimo režimo, kuris patvirtintas medicininiais dokumentais (sprendimo 43 punktas), buvo priversta samdyti slaugę, kurios išlaidoms per mėnesį skyrė 500 Eur. Liudytoja G. S. šias aplinkybes patvirtino, taip pat nurodė, kad slaugės paslaugomis ieškovė naudojosi 4 mėnesius ir jai mokėjo po 120 Eur per savaitę, todėl ieškovės patirtos išlaidos slaugai laikytinos pagrįstomis. Atsakovė aukščiau aptartų išlaidų neginčijo.

45. Ieškovė pateikė duomenis, kad nuo 2018-05-06 iki 2018-05-16 kartu su ja lydinčiu asmeniu S. R. gyveno ir gydėsi „Eglės“ sanatorijoje Druskininkuose; vieno kelialapio vertė 972 Eur (1 tomas, b. l. 81–82). Nuo 2019-05-12 iki 2019-05-22 ieškovė viena gyveno ir gydėsi „Eglės“ sanatorijoje Druskininkuose; kelialapio vertė 1 146 Eur (1 tomas, b. l. 83). Įvertinus pateiktus duomenis, bei tai, kad nuo 2018 m. kovo mėn. ieškovei buvo leista judėti bei pradėti remti koją, nesant duomenų, kad reabilitacija ieškovei buvo skirta tik su lydinčiu asmeniu, tikėtina, kad 2018 m. gegužės mėn. ieškovė reabilitacijos kursą, kuris ir skirtas asmeniui atsistatyti po traumos, galėjo išeiti ir be lydinčio asmens pagalbos, todėl už lydinčio asmens gydymą patirtos išlaidos laikytinos nepagrįstomis. Byloje nepateikta duomenų, kad nuo 2019-05-12 iki 2019-05-22 gydymas sanatorijoje buvo skirtas traumai po nelaimingo atsitikimo gydyti, todėl jos laikytinos nepagrįstomis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2019-01-15 medicininių dokumentų išraše (siuntime) nurodyta, kad reabilitologo konsultacija reikalinga dėl stuburo osteochondrozės, kaklo ir krūtinės srities (1 tomas, b. l. 49), o minėta diagnozė nesusijusi su patirta trauma darbe (sprendimo 40 punktas).

46. Ieškovės 19,41 Eur išlaidos injekcijų į veną procedūroms ir tam reikalingoms priemonėms įsigyti yra nepagrįstos ir su patirta trauma darbe nesusijusios, nes infuzijos ieškovei paskirtos 2018-06-12 dėl degeneracinių pakitimų kaklo bei stuburo srityje (1 tomas, b. l. 35).

47. Ieškovės prašomos priteisti 279,44 Eur išlaidos vaistiniams preparatams, įsigytiems Rusijoje, 30 Eur išlaidos mokamai gydytojo konsultacijai, 106,20 Eur kraujo tyrimams Lietuvoje, 153,70 Eur ir 276,24 Eur išlaidos magnetinio rezonanso tyrimams Kaliningrade bei 25,23 Eur išlaidos kraujo tyrimams Rusijoje vertintinos kaip nepagrįstos, nes nesusijusios su nelaimingo atsitikimo metu patirta trauma. 2017 m. lapkričio 20 d. nelaimingo atsitikimo darbe pasekmė yra tik dešinės gūžduobės lūžis, jam nustatyti magnetinio rezonanso tyrimai nereikalingi. Be to, kaip patvirtino ieškovė, visi tyrimai ir vaistiniai preparatai Rusijoje buvo susiję su nustatyta netrauminio pobūdžio patologija – meningioma, kuri nėra nelaimingo atsitikimo darbe padarinys. Ieškovė nepateikė įrodymų apie mokamą gydytojo konsultaciją, kraujo tyrimus, kokiu tikslu jie buvo atliekami, todėl nėra pagrindo vertinti, kad konsultacija bei kraujo tyrimai buvo susiję su nelaimingo atsitikimo pasekmėmis ar jų šalinimu.

48. Įvertinus aukščiau aptartus įrodymus, teismas konstatuoja, kad ieškovė dėl 2017 m. lapkričio 20 d. nelaimingo atsitikimo darbe patyrė 3 755,18 Eur dydžio turtinę žalą. Kadangi atsakovė neginčija turtinės žalos dydžio bei apskaičiavimo, teismas atlygintinos turtinės žalos dydį nustato atsižvelgdamas į rašytiniais įrodymais patvirtintas išlaidas, kurias teismas pripažino pagrįstomis, bei gautą dydį sumažinant per pusę nustačius ir ieškovės kaltę dėl nelaimingo atsitikimo. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistina 1 877,59 Eur turtinės žalos atlyginimo (CK 6.283 straipsnio 1 ir 2 dalis; 6.282 straipsnio 1 dalis).

Dėl neturinės žalos

49. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

50. Kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą (DK 151 straipsnis). Patvirtinančiomis darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą aplinkybėmis teismų praktikoje pripažįstamas padaryto darbuotojo teisių pažeidimo šiurkštumas, neteisėtas atleidimas iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieš darbuotoją naudotas psichologinis spaudimas, siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo, pakenkimas dalykinei reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, šeimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkūs pragyvenimo šaltinio paradimo turtiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3 -562/2011; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-469/2015).

51. Ieškovė savo neturtinę žalą vertina 10 000 Eur dydžiu. Nurodo, kad patyrė fizines ir moralines kančias, susijusias su fiziniu skausmu, laikinu judėjimo apribojimu, darbingumo praradimu, negalėjimu tęsti aktyvų visuomeninį gyvenimą, darbo praradimu.

52. Neturtinės žalos prigimtis lemia šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neįrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006; kt.). Ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia, tačiau ne lemiamas.

53. Kasacinio teismo praktikoje panašaus pobūdžio bylose (sužalojus sveikatą dėl nelaimingo atsitikimo darbe) priteisiama nuo 2 896,20 Eur iki 25 000 Eur neturtinė žala: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1049/2003 (šioje byloje darbuotojui buvo nutraukti kairės rankos pirmasis pirštas ir nykštys, darbuotojas neteko 60 proc. darbingumo, priteista 15 000 Lt (4 344,30 Eur) neturtinės žalos); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2004 (darbuotojas patyrė daugybinius kaulų lūžius, neteko 50 proc. darbingumo, priteista 15 000 Lt (4 344,30 Eur) neturtinės žalos); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006 (darbuotojas patyrė pavojingą gyvybei kūno sužalojimą, jam nustatytas smegenų pakenkimas ir kaukolės pamato lūžis, priteista 25 000 Lt (7 240,50 Eur) neturtinės žalos); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2006 (darbuotojas dėl kritimo iš aukščio neteko 100 procentų darbingumo, buvo nustatyta pirma invalidumo grupė su visiška negalia, priteista 50 000 Lt (14 481 Eur) neturtinės žalos); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2006 (darbuotojas neteko 40 proc. darbingumo, taip pat patyrė estetinius išvaizdos sužalojimus dėl sprogimo, priteista 30 000 Lt (8 688,60 Eur) neturtinės žalos); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2007 (dėl traumos darbuotojas neteko 85 proc. darbingumo, jam nustatyta pirma invalidumo grupė, apsunkintos judėjimo galimybės, sutriko lytinė funkcija, priteista 50 000 Lt (14 481 Eur) neturtinės žalos); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008 (darbuotojas neteko plaštakos, nustatytas 50 proc. netektas darbingumas, priteista 50 000 Lt (14 481 Eur) neturtinės žalos); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012) (darbuotojas patyrė sunkią traumą, nustatytas smegenų sumušimas ir kaukolės lūžiai, neteko 50 proc. darbingumo, priteista 50 000 Lt (14 481 Eur) neturtinės žalos); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2015 (darbuotojas tapo neįgalus, nedarbingas, paralyžiuotas ir priklausomas nuo aplinkinių, jam būtina nuolatinė slauga, priteista 21 721,50 Eur neturtinės žalos); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-313/2018 (darbuotojui buvo traumuota dešinė plaštaka, kuri vėliau dėl traumos amputuota, dėl to jis neteko 45 procentų darbingumo, priteista 25 000 Eur neturtinės žalos). Panašiai neturtinės žalos dydžio klausimas sprendžiamas ir kitų teismų praktikoje, pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-661-565/2014 darbuotojui priteista 15 000 Lt (5 179,20 Eur) neturtinės žalos atlyginimo (darbuotojas patyrė traumą – kairio gaktikaulio apatinės šakos lūžį (dėl užkritusio rąsto)); Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-53-773/2020 darbuotojui priteista 3 000 Eur neturtinės žalos (darbuotojui lūžo kairio šlaunikaulio pergumburis – dubens kaulas); Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartimi Nr. e2A-167-538/2021 darbuotojui priteista 5 000 Eur neturtinės žalos (darbuotojui nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl patirtų nudegimų ir kaulų lūžių, įvykus eismo įvykiui dėl vilkiko priekinio kairiojo rato dehermetizacijos). Taigi teismų praktika neturtinės žalos dydžio klausimu skirtinga. Pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis – ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti nukentėjusiojo patirtus neigiamus išgyvenimus, suteikiant esminę reikšmę pažeistos vertybės pobūdžiui ir kilusiems padariniams.

54. Kaip byloje nustatyta, dėl patirtos traumos – deš. gūžduobės lūžio, ieškovė kentė didelį skausmą, patyrė ilgą gydymą, du mėnesius visiškai negalėjo judėti, tik po 4 mėnesių leista po truputį remti koją, vartojo nuskausminamuosius vaistus. Neabejotina, kad dėl patirtos traumos ieškovė patyrė ir dvasinių išgyvenimų, netikrumo dėl ateities. Traumos pasekmes jaučia iki šiol. Atsižvelgiant į tai, taip pat nustačius ir ieškovės kaltę dėl nelaimingo atsitikimo, pasireiškusią pačios ieškovės dideliu neatsargumu, nesilaikant darbų saugos reikalavimų, teismo vertinimu, teisėtas ir pagrįstas atsakovės neteisėtus veiksmus / neveikimą atitinkantis ir ieškovės neturtinę žalą galintis kompensuoti neturtinės žalos dydis yra 3 500 Eur. Šis atlygintinos žalos dydis atitinka ieškovės patirtus neigiamus išgyvenimus dėl patirtų sužalojimų bei šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką (Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-53-773/2020). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad vertinant nurodytus žalos atlyginimo dydžius būtina atsižvelgti ir į infliaciją.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

55. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

56. Nustatyta, kad ieškovė už teismo medicinos ekspertizės atlikimą sumokėjo 300 Eur užstatą, atlikus ekspertizę, 37,30 Eur dalis užstato ieškovei buvo grąžinta (3 tomas, b. l. 60), todėl laikyta, kad ieškovė patyrė 262,70 Eur išlaidų už ekspertizės atlikimą.

57. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė patikslintą pažymą, kurioje nurodė, kad tarnyba patyrė 1 325 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, iš kurių 1 025 Eur sudaro advokato atstovavimo išlaidos, o 300 Eur – kitos išlaidos (3 tomas, b. l. 108–109). Nustatyta, kad VGTPT už teismo medicinos ekspertizės atlikimą sumokėjo 300 Eur užstatą, atlikus ekspertizę, 37,30 Eur dalis užstato tarnybai buvo grąžinta (3 tomas, b. l. 61), todėl laikyta, kad VGTPT iš viso patyrė 1 287,70 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

58. Atsakovė pateikė duomenis, kad patyrė 700 Eur atstovavimo išlaidų (2 tomas, b. l. 28–30) ir jas prašo priteisti iš ieškovės.

59. Kaip minėta, Civilinis kodeksas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).

60. Šioje byloje ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies. Nors iš atsakovės priteista ne visa ieškovės ieškiniu prašoma neturtinės žalos atlyginimo suma, tačiau konstatavus, kad ieškovė turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, laikytina, kad ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo iš esmės patenkintas, žalos dydį nustatė teismas, todėl vertintina, kad skundžiamu sprendimu yra patenkinta 64 proc. ieškovės reikalavimų. Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymas laikytinas atitinkantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

61. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovei iš atsakovės priteistina 168,12 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už ekspertizės atlikimą; iš atsakovės valstybės naudai priteistinos 824,12 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovės priteistinas 56 Eur dydžio žyminis mokestis į valstybės biudžetą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

62. Ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies, iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 252 Eur atstovavimo išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Laivitė“ 1 877,59 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 59 ct) turtinės žalos, 3 500 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinės žalos ir 168,12 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt aštuonis eurus 12 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės T. P. naudai.

Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Laivitė“ 56 Eur (penkiasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Laivitė“ 824,12 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt keturis eurus 12 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą, šią sumą pervedant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB; Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Luminor“ bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas, įmokos kodas 5630. Mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš ieškovės T. P. 252 Eur (du šimtus penkiasdešimt du eurus) atstovavimo išlaidų atsakovės akcinės bendrovės „Laivitė“ naudai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Erika Tamošaitienė