Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-3855-1090/2021

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-08-24
Bylos Nr.: e2-3855-1090/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-36052-2020-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jan Maciejevski
Ieškovas: E. J.
Atsakovas: D. I.
Advokatai: Inesa Arbočienė, Valdas Vyšniauskas

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-3855-1090/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36052-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.2.6.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 24 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jan Maciejevski,sekretoriaujant Renatai Vasiliauskienei,dalyvaujant ieškovei E. J., ieškovės atstovui advokatui Valdui Vyšniauskui,atsakovui D. I. (D. I.), atsakovo atstovei advokatei Inesai Arbočienei,

viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. J. ieškinį atsakovui D. I. (D. I.) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. ieškovė E. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. I., kuriuo prašė: 1) nustatyti nepilnamečio vaiko D. I., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; 2) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą po 280,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki jo pilnametystės; 3) priteisti iš atsakovo 3 963,00 Eur išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo už trejus metus; 4) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodo, kad šalys santuokos sudariusios nebuvo, turi 2005 m. gruodžio 6 d. gimusį sūnų D. I. Teigia, jog atsakovas prie vaiko išlaikymo prisideda tik iš dalies, tačiau nepakankamai net minimaliems vaiko poreikiams patenkinti. Ieškovės skaičiavimu, vidutinė suma, reikalinga vaiko minimaliems (fiziologiniams) poreikiams tenkinti per mėnesį yra apie 620,00 Eur, kuriuos sudaro: maistas – 180,00 Eur; rūbai – 100,00 Eur; avalynė – 40,00 Eur; mokesčiai už būstą ir komunalines paslaugas – 60,00 Eur; kasdienės sveikatos priežiūros išlaidos – 30,00 Eur; asmeninės higienos priemonės – 20,00 Eur; transportas – 20,00 Eur; dienpinigiai, laisvalaikis, gimtadieniai – 120,00 Eur; didesni pirkiniai (telefonas, dviratis, baldai, kompiuteris, patalynė ir kt.) – 30,00 Eur; išlaidos, susijusios su mokykla (kanceliarinės priemonės, vadovėliai, pratybų sąsiuviniai, kuprinė, rinkliavos mokyklos ir kt.) – 20,00 Eur. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo registruotino turto neturi, apie atsakovo turtinę padėtį ieškovė duomenų neturi. Taigi, įvertinus vaiko būtiniems poreikiams patenkinti reikalingą sumą bei gaunamą 60,00 Eur vaiko išmoką, iš atsakovo turėtų būti priteista pusę, t. y. 280,00 Eur per mėnesį (620,00 - 60,00) / 2) išlaikymo suma. Iš atsakovo taip pat turėtų būti priteista nuo 2017 metų gruodžio mėnesio susidariusi 3 963,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo suma už nepakankamo dydžio teiktą išlaikymą, skaičiuojant, kad vaiko poreikiams buvo reikalinga 250,00 Eur suma per mėnesį ir atėmus atsakovo atliktus mokėjimus vaikui. Įvertinus tai, kad šalių nepilnametis vaikas nuo gimimo iki dabar gyvena su ieškove, atsakovas mažai domisi sūnaus auklėjimu, nedaug su juo bendrauja, todėl siekiant užtikrinti vaiko emocinį saugumą jo gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiau atitinka vaiko norą ir interesus (el. b. apyrašas, b. l. 1–4).

Atsiliepimas

3. Atsakovas D. I. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu sutiko iš dalies, prašė: 1) nustatyti D. I. gyvenamąją vietą su ieškove; 2) nustatyti, kad D. I. moka sūnaus D. I. išlaikymą po 175,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės; 3) ieškinio reikalavimą priteisti iš D. I. 3 963,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą atmesti visa apimtimi; 4) priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsakovas nurodė, jog neneigia savo pareigos prisidėti prie sūnaus išlaikymo ir visuomet stengėsi pagal galimybes tai daryti, tačiau mano, jog ieškinio reikalavimas priteisti 280,00 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais ir nesusietas su faktine situacija, todėl yra visiškai neįrodytas. Teigia, jog ieškovė, teikdama ieškinį, neatskleidė realios savo turtinės padėties - nepateikė jokių duomenų apie savo sutuoktinio turtą ir pajamas, kurių dalis jai priklauso. Pasak atsakovo, ieškovės deklaruojamos pajamos visiškai neatitinka realybės, kadangi gaudama apie 800,00 Eur per mėnesį atlyginimą ieškovė teigia, kad būtinuosius vaiko poreikius sudaro 620,00 Eur per mėnesį suma. Dėl savo paties turtinės padėties atsakovas nurodė, jog šiuo metu išlaiko ne tik šalių sūnų, bet ir kitus savo vaikus – (duomenys neskelbtini) gimusią A. ir (duomenys neskelbtini) gimusią E., atsakovo darbinės pajamos šiuo metu yra 2 600,00 svarų per mėn. (apie 2 850,00 Eur per mėn.), iš kurių apie 1 000,00 svarų reikia skirti paskolai už atsakovo nuosavybės teise įgyto 2 kambarių namo paskolą. Taigi, iš gautų pajamų atėmus sūnui skiriamą išlaikymą – 175,00 Eur, atsakovo ir jo šeimos nariams visiems kitiems būtiniesiems poreikiams tenkinti tenka apie 360,00 svarų per mėn. vienam asmeniui, todėl tenkinus ieškovės reikalavimą, atsakovas atsidurs situacijoje, kai akivaizdžiai bus pažeistos kitų atsakovo vaikų teisės ir interesai. Atsakovas pažymėjo, jog „vaiko pinigai“ šalių sūnui 2021 m. sausio mėn. sudarė 111,20 Eur per mėn., taigi, net nustačius būtinuosius D. I. poreikius, iš tarp jo tėvų dalintinos išlaikymo sumos turi būti atimta ne 60 Eur, o 111,20 Eur suma. Dėl išlaikymo įsiskolinimo atsakovas laikosi pozicijos, kad šis reikalavimas neįrodytas, reikalaujama įsiskolinimo suma yra paskaičiuota ne už 3 metus, o už 35 mėn., be to, į ieškinyje nurodytus atsakovo mokėjimus už 2020 m. lapkričio mėn. ir 2020 gruodžio mėn. (kurie taip pat įtraukti kaip skolos mėnesiai) neįtraukti visi atsakovo padaryti pavedimai. Taigi, atsakovo vertinimu, 175,00 Eur suma yra adekvati, todėl tokio dydžio išlaikymą atsakovas yra pasirengęs mokėti toliau. Kadangi išlaikymas vaikui buvo teiktas pakankamo lygio, jo interesas gauti išlaikymą nebuvo pažeistas, todėl reikalavimas dalyje dėl įsiskolinimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, be to, sūnaus buvimo pas atsakovą laiką, vaiko einamosios išlaidos buvo tenkinamos atsakovo sąskaita (el. b. apyrašas, b. l. 20–21).

Šalies argumentai

5. Ieškovė pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė, jog nesutinka su atsakovo argumentais, kad ji trukdo tėvui bendrauti su sūnumi. Nors atsakovas gyvena užsienyje ir jo bendravimo su vaiku tvarka yra specifinė, tačiau atsakovas su sūnumi gali nekliudomai bendrauti telefonu, ieškovė sudaro tam sąlygas, tačiau pats atsakovas nededa jokių pastangų išlaikyti bendravimą ir tvirtus santykius su sūnumi. Dėl būtinųjų vaiko poreikių dydžio ieškovė pažymi, jog ji neturi pareigos pateikti detalių įrodymų apie išlaidų pagrįstumą, kadangi sūnaus patiriamos išlaidos būtiniesiems poreikiams tenkinti neviršija minimalios mėnesinės algos, be to, ieškovė patvirtina, jog visos nurodytos sumos yra pagrįstos ir atitinka realius sūnaus poreikius. Ieškovė taip pat laikosi pozicijos, kad atsakovas, tvirtindamas, kad jo turtinė padėtis yra sunki, siekia nuslėpti savo tikrąją finansinę padėtį ir taip išvengti išlaikymo prievolės vykdymo sūnui. Atsakovas teikia įstatymo reikalavimų neatitinkančius įrodymus, pateikia aiškiai tikrovės neatitinkančius skaičiavimus. Be to, atsakovui nusprendus išvykti gyventi į užsienį, jam tenka su tuo susijusios finansinės pasekmės ir dėl to negali nukentėti sūnaus teisė į išlaikymą, o aplinkybės, kad atsakovas yra sudaręs kredito sutartį ir yra pajėgus mokėti įmokas kredito įstaigai, rodo, jog jis turi visas finansines galimybes tinkamai vykdyti išlaikymo prievolę sūnui. Ieškovė taip pat nesutinka su atsakovo teiginiais, kad jos nurodytos pajamos neatitinka realybės, nes tokie atsakovo teiginiai yra niekuo nepagrįsti ir vertintini tik kaip atsakovo samprotavimas, kuris neturi nagrinėjamai bylai jokios reikšmės. Vien tai, kad atostogų pas atsakovą metu, sūnus atsakovo buvo išlaikymas, nesudaro pagrindo mažinti prašomą priteisti atsakovo įsiskolinimą, kadangi sūnus nuolat gyvena su ieškove. Ieškovė, vykdydama teismo įpareigojimą, taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog jų šeimos pajamos per mėnesį sudaro apie 3 732,00 Eur, ieškovės skaičiavimu, jos dar dviejų išlaikytinių (dukrų) poreikiams kas mėnesį tenkinti reikalinga 1 210,00 Eur suma, o jai ir sutuoktiniui bendrai tenkančios kasmėnesinės išlaidos sudaro 1 755,00 Eur (el. b. apyrašas, b. l. 64–68, 84–85).

Atsiliepimas

6. Atsakovas pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog jo keturių asmenų šeima šiuo metu gauna vidutiniškai 2 990,00 svarų pajamų per mėnesį, po 2021 m. liepos 6 d. pajamos mažės – planuojama 2 390,00 svarų per mėnesį. Atsakovo skaičiavimu, jo dar dviejų išlaikytinių (dukrų) poreikiams kas mėnesį tenkinti reikalinga iš viso 810,00 svarų suma, o jam ir sutuoktinei bendrai tenkančios kasmėnesinės išlaidos sudaro apie 740,00 svarų vienam asmeniui. Be to, už namą, kuriame gyvena šeima, yra mokama paskola, kuri sudaro 483,00 svarų per mėnesį, D. I. išlaikymui yra mokami 175,00 Eur. Atsakovas pažymi, kad laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 23 d. iki 2018 m. rugpjūčio 5 d., kai D. I. gyveno pas atsakovą, vaiko išlaikymo išlaidos sudarė 160,00 svarų bei papildomai buvo skirta 100,00 svarų vaikui leisti savo nuožiūra. Paskutinio D. I. vizito 2020 m. sausį metu, išlaidos sudarė 70,00 svarų, grynais pinigais buvo duota 40,00 svarų, be to, atsakovas visada pilnai apmokėjo sūnaus atvykimo į Jungtinę Karalystę išlaidas (el. b. apyrašas, b. l. 94–95).

7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Tarnybos atstovė lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje ir nustatė, kad nepilnametis D. I. kartu su mama E. J., jos sutuoktiniu M. J., sesutėmis E. ir E. J. bei močiute L. Č. gyvena trijų kambarių su visais patogumais bute, (duomenys neskelbtini). Būstas priklauso L. Č., švarus, tvarkingas, berniukas turi atskirą kambarį, jam sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, mokytis, ugdytis. Danielius mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, berniukas sakė, kad tėvai labai ilgai gyvena atskirai, jis kiekvienais metais važiuodavo pas tėtį į Angliją mėnesiui arba 1,5 mėnesio, jam patikdavo ten būti, bet daugiau laiko jis leisdavo pas močiutę, nes tėvas dirbdavo. Pasak berniuko, paskutinį kartą pas tėvą buvo pernai vasarą, dabar mažiau bendrauja su juo, nes tėvas žadėjo pakviesti jį į savo vestuves, bet nepakvietė, dėl to jis pyksta, ilgai su tėvu nebendravo, dabar šiek tiek susirašinėja žinutėmis. D. pasakojo, kad jo ir tėvo santykiai niekada nebuvo šilti ir artimi, mamą vaikas apibūdino kaip rūpestingą, mylinčią, būdamas su ja jaučiasi laimingas, su mama mėgsta kalbėtis, eiti pasivaikščioti, pažymėjo, kad gerai sutaria su mamos vyru, jį apibūdino kaip griežtą, bet teisingą. Pasak D., jam patinka gyventi su mama, nes su ja jauku, čia jo šeima, draugai, norėtų, kad tėvas labiau domėtųsi jo gyvenimu, dažniau rašytų jam ir teirautųsi, kaip jam sekasi. Tarnyba nurodė, jog E. J. dirba (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) direktore, jos darbo pajamos – 800,00 Eur per mėnesį. Pasak ieškovės, su atsakovu atskirai gyvena apie 14 metų, jis teikė 145,00 Eur per mėnesį išlaikymą sūnui, po mediacijos du mėnesius teikia 175,00 Eur per mėnėsį išlaikymą vaikui, D. kiekvienais metais važiuodavo pas jį į svečius mėnesiui arba 1,5 mėnesio, jie susiskambindavo, sūnaus santykiai su tėvu niekada nebuvo labai artimi ir šilti. Tarnyba pateikė išvadą, jog neprieštarauja, kad nepilnamečio D. I. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, o iš tėvo būtų priteistas išlaikymas, įvertinus vaiko poreikius bei proporcingai tėvų turtinei padėčiai, o atsakovui neteikus tinkamo išlaikymo sūnui, priteistinas ir išlaikymo įsiskolinimas (el. b. priedas, b. l. 2–8).

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

8. Ieškovė teismo posėdyje palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Nurodė, jog atsakovas visuomet mokėjo išlaikymą savo nuožiūra ir jo sūnui iš esmės niekada nepakako, o ieškovei susilaukus dar dviejų dukrų ir išaugus sūnaus poreikiams, reikalingas didesnis išlaikymas vaikui. Ieškovė paaiškino, kad šalys santuokos sudarę nebuvo, kai gimė sūnus, atsakovas dirbo užsienyje, jie išsiskyrė, kai sūnui buvo beveik metai laiko. Teigė, jog atvykęs į Lietuvą atsakovas vaiką visada pasiimdavo, noriai bendravo su sūnumi, tačiau išlaikymą mokėjo savo nuožiūra, pradžioje – 500,00 Lt, o vėliau 145,00 Eur, be to, kai sūnus būdavo pas atsakovą, išlaikymo neteikdavo. Ieškovė nurodė, jog iki ieškinio pateikimo dėl didesnio išlaikymo tiesiogiai į atsakovą nesikreipė. Ieškovė išlaikymo dydį vaikui apskaičiavo vadovaudamasi čekiais ir kitais mokėjimais už paskutinius pusę metų, pasak ieškovės, sūnaus rūbams ir avalynei ji išleidžia apie 140,00 Eur per mėnesį, kadangi vaikas greitai auga, yra aktyvus paauglys, jam perka patogius, madingus drabužius, kad vaikas neišsiskirtų iš bendraamžių. Taip pat moka už sūnaus telefoną, internetą, į nurodytas sveikatos paslaugas įeina vitaminai, vaistai, lankymasis pas gydytojus, transporto išlaidos sudaro viešojo transporto nuolatinis bilietas – 6,00 Eur, ir benzino išlaidos, kai vaikas keliauja su tėvais. Taip pat pietums mokykloje vaikui duodavo 3,50–4,00 Eur per dieną – iš viso apie 80,00 Eur per mėnesį, skiria lėšas kitoms pramogoms – gimtadieniams, kino teatrams ir pan. Telefoną, kompiuterį vaikui keičia kas tris metus, dviratį kas du-tris metus, sudėjus pirkinius padalino jų kainą mėnesiui. Patvirtino, jog „vaiko pinigai“ šiuo metu sudaro 111,00 Eur, kadangi augina tris vaikus. Teigė, jog jos pajamas sudaro apie 800,00 Eur atskaičius mokesčius darbo užmokestis, 333,00 Eur vaiko pinigai ir 175,00 Eur atsakovo teikiamas išlaikymas, kitų pajamų neturi, sutuoktinio mėnesinės pajamos sudaro apie 2 000–3 000,00 Eur atskaičius mokesčius, jų šeimos poreikių paskaičiavime nurodytos automobilio eksploatavimo išlaidos yra vyro nuomojamo automobilio darbui, savo motinos, kuri neretai nakvoja jų namuose, išlaidų neskaičiavo. Ieškovė papildė, jog atsakovas sūnui bilietus į Jungtinę Karalystę pirkdavo tik su rankiniu bagažu, todėl vaikas imdavo tik kuprinę su vienu komplektu rūbų persirengti.

9. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti, nurodė, jog ieškinys yra visiškai įrodytas ir pagrįstas, šalių vaiko poreikiai yra išsamiai nurodyti ieškinyje ir paaiškinti ieškovės teismo posėdyje. Be to, prašoma periodinio išlaikymo suma yra artima orientaciniam kriterijui, o atsakovo nurodyta suma, kurią jis gali mokėti, neatitinka nei vaiko poreikių, nei suformuotos teismų praktikos. Atsakovo mokama suma akivaizdžiai per maža, be to, savo vaikams, kurie yra mažamečiai, atsakovas skiria didesnę sumą, todėl negalima diskriminuoti šalių sūnaus. Dėl išlaikymo įsiskolinimo nurodė, jog nagrinėjamoje situacijoje yra didelis skirtumas, kiek sūnus praleidžia laiko su kiekvienu iš tėvų, todėl visos būtinosios kasdienės išlaidos tenka motinai, taigi, atsakovo mokėta 145,00 Eur išlaikymo suma, kuri niekada nebuvo indeksuojama, neatitiko vaiko poreikių, o ieškovės prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimas, apskaičiuotas nuo 2017 metų gruodžio mėn. po 250,00 Eur, yra adekvatus ir sudaro 3 963,00 Eur, kurį prašo priteisti iš atsakovo. Taip pat palaiko reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, kuriam atsakovas neprieštarauja, bei prašo priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

10. Atsakovas teismo posėdyje sutiko su ieškiniu iš dalies, nurodė, jog neatsisako teikti sūnui išlaikymo, tačiau jis šiuo metu neturi galimybių teikti didesnį išlaikymą vaikui, kadangi yra susilaukęs dar vieno vaiko, jo žmona nedirba, be to, mano, jog vaikas taip pat turi išmokti taupyti pinigus. Atsakovo teigimu, ieškovės nurodyta vaiko poreikių suma iš esmės gali būti pagrįsta, tačiau jo galimybės mokėti prašomo dydžio išlaikymą ribotos, be to, su juo nesitariama dėl papildomų pirkinių vaikui. Atsakovas nurodė, jog dirba (duomenys neskelbtini), toje kompanijoje dirba 1,5 metų, jo pajamos per mėnesį į rankas sudaro apie 2 600,00 svarų, t. y. apie 2 900,00 Eur, sutuoktinė vaiko auginimo išmokų nebegauna, šeima moka 483,00 svarų paskolos grąžinimo įmoką. Atsakovas teigė, jog padidino vaikui teikiamą išlaikymą iki 175,00 Eur dėl karantino, kadangi negalėjo vaiko pasiimti pas save, todėl pinigus, kuriuos skirdavo vaikui bendravimo metu, pridėjo prie kasmėnesinio išlaikymo. Atsakovas pažymėjo, jog visuomet mokėjo už vaiko kelionės pas jį bilietus ir padengdavo visas išlaidas vaikui būnant pas jį, vaikas atvykdavo be jokių daiktų, todėl pirkdavo jam rūbus, higienos priemones, mokyklos reikmenis. Sūnus 2018 metais pas jį viešėjo 6 savaites, o 2020 m. sausio mėnesį keletą dienų. Atsakovo vertinimu, jis negali labiau prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo ir padidinti išlaikymo sumos. Ieškovei skiriant vaikui taip pat 175,00 Eur, bendra vaikui skiriama 460,00 Eur išlaikymo suma, jo nuomone, yra visiškai pakankama.

Atsiliepimas

11. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovas nesutinka su jam pareikštu reikalavimu priteisti kas mėnesį 280,00 Eur išlaikymą bei 3 963,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovas neginčija, jog turi išlaikyti sūnų, ir stengiasi tai daryti pagal savo galimybes, tačiau pareikštas reikalavimas yra neproporcingas ir neadekvatus. Vertinant tikruosius šalių vaiko poreikius atsakovas mano, jog rūbams ir avalynei kas mėnesį užtenka skirti 70,00 Eur, kasdienėms sveikatos priežiūros priemonėmis, asmeninės higienos priemonėms visiškai pakanka 30,00 Eur, dienpinigiams, laisvalaikiui ir gimtadieniams pakanka kas mėnesį skirti iki 60,00 Eur. Atsakovas laikosi pozicijos, jog ieškovė byloje neatskleidė teismui realios savo turtinės padėties, jos pateikiami duomenys apie gaunamas pajamas, vadovaujant 2 maitinimo įstaigoms su 15 samdomų asmenų, visiškai neįtikina, be to, į savo ir sutuoktinio bendras pajamas ieškovė neįtraukė valstybės mokamos pašalpos vaikams po 111,20 Eur, t. y. iš viso 333,60 Eur, bei iš atsakovo gaunamų 175,00 Eur. Taigi, ieškovės turtinė padėtis yra ženkliai geresnė, o atsakovo turtinė padėtis nėra tiek pat gera. Nors atsakovas įsigijo namą ir moka už jį paskolą, kuri atima ženklią pajamų dalį, šiuo požiūriu negalima vertinti jo padėties kaip geresnės. Nors šalių sūnui yra įprastas aukštesnis pragyvenimo lygis, atsižvelgiant į ieškovės gaunamas pajamas, tačiau atsakovo faktinė situacija kol kas neleidžia palaikyti aukštesnio sūnaus pragyvenimo lygio ir tokį pasirinkimą žmonės gali sau leisti savo, o ne kitų sąskaita. Taigi, ieškinio reikalavimas dėl 280,00 Eur išlaikymo priteisimo yra neįrodytas ir nepagrįstas, ženkliai viršijantis atsakovo galimybes, pažeidžiantis kitų jo vaikų teises ir, tikėtina, viršijantis sūnaus būtinuosius poreikius, o 175,00 Eur suma yra adekvati, todėl tokio dydžio išlaikymą atsakovas yra pasirengęs mokėti toliau. Dėl išlaikymo įsiskolinimo atsakovo atstovė pažymėjo, jog ieškovė turėjo pareigą pagrįsti tuo laikotarpiu patirtas išlaidas, tačiau to nepadarė, be to, neaišku, kodėl iki ieškinio padavimo vaikui turėjo užtekti 250,00 Eur, o nuo ieškinio pateikimo teismui dienos būtinieji jo poreikiai išaugo iki 280,00 Eur. Atkreipė dėmesį, kad skaičiuojant įsiskolinimą ieškinyje padaryta aritmetinė skaičiavimo klaida, nes sudėjus matematiškai lentelėje įrašytus skaičius, gaunama suma yra 3 858,00 Eur, o ne 3 963,00 Eur. Taip pat atsakovo atstovė reikšmingomis laiko aplinkybes, jog konkrečiais laikotarpiais vaikas buvo pilnai išlaikomas atsakovo, taigi, už tuos laikotarpius bet kuriuo atveju negali būti reikalaujamas išlaikymo įsiskolinimas.

12. Tarnybos atstovė teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą nagrinėti civilinę bylą Tarnybos atstovei nedalyvaujant (el. b. priedas, b. l. 22–24). Atsižvelgiant į tai, kad gautas prašymas bylą nagrinėti Tarnybos atstovei nedalyvaujant, byla išnagrinėta išvadą teikiančios institucijos atstovei nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

13. Byloje nustatyta, kad ieškovė E. J. ir atsakovas D. I. santuokos sudarę nebuvo, yra susilaukę sūnaus D. I., gimusio (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu yra nepilnametis (el. b. apyrašas, b. l. 5–6, 23).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

14. Ieškovė prašo šalių nepilnamečio vaiko D. I. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Nurodo, kad vaikas nuo gimimo gyvena su ieškove, kuri užtikrina vaiko emocinį saugumą, todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiau atitinka vaiko interesus. Atsakovas neprieštaravo vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove.

15. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) preambulė). CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

16. Iš ieškinyje ir Tarnybos pateiktoje išvadoje nurodytų aplinkybių nustatyta, jog nepilnametis šalių sūnus D. I. nuo gimimo gyvena su motina, atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, ieškovė ir atsakovas nebegyvena kartu daugiau nei 14 metų. Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos. Tarnyba nepateikė teismui duomenų, jog ieškovė netinkamai vykdytų savo kaip motinos pareigas, todėl pateikė išvadą, jog neprieštarauja, kad nepilnamečio gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Atsakovas taip pat neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove.

17. Esant nurodytoms aplinkybėms, nesant duomenų, kad tarp šalių yra ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas sprendžia, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko interesus, todėl ieškovės reikalavimas nustatyti šalių nepilnamečio vaiko D. I. gyvenamąją vietą su ieškove tenkinamas.

18. Atkreipiamas šalių dėmesys, kad, remiantis CK 3.170 straipsniu, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, kitas turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir bendravimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Nustačius nepilnamečio D. I. gyvenamąją vietą su ieškove E. J., byloje nesant ginčo dėl atsakovo D. I. bendravimo su sūnumi teisės įgyvendinimo, konkreti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka, nesant būtinumui, nenustatytina.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

19. Ieškovė nurodė, kad šalys kartu nebegyvena apie 14 metų, t. y. nuo to laiko kai sūnus buvo nepilnų metų amžiaus, atsakovas gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje. Tarp šalių niekada nebuvo sudaryta sutarčių ar priimta teismo sprendimų dėl vaiko išlaikymo ir gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovas pastaruoju metu su sūnumi bendrauja mažai, o išlaikymą sūnui visada teikė savo nuožiūra. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui D. I., mokamą po 280,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki jo pilnametystės. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu pripažino savo pareigą mokėti sūnui išlaikymą, iš dalies sutiko su ieškovės pateiktu vaiko poreikių paskaičiavimu, tačiau laikėsi pozicijos, jog jo finansinės galimybės šiuo metu neleidžia teikti vaikui ieškovės prašo dydžio išlaikymo. Atsakovas sutinka teikti 175,00 Eur dydžio išlaikymą vaikui ir mano, jog ši suma yra adekvati bei pakankama kasmėnesiniams nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti.

20. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d., Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d.) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 str. 1 d.), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Nepilnamečiam vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 str. 1 d.), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 str. 2 d., 3.196 str.).

21. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; kt.). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; kt.). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; kt.). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.

22. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 p.; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 p.).

23. Didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) iki santuokos nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, reikėtų išsaugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 41 p.).

24. Ieškovė nepilnamečio sūnaus D. I. poreikių apskaičiavimo lentelėje nurodo, kad vaiko poreikių patenkinimui viso reikalinga 620,00 Eur suma per mėnesį, kurią sudaro išlaidos: maistui – 180,00 Eur; rūbams – 100,00 Eur; avalynei – 40,00 Eur; mokesčiams už būstą ir komunalines paslaugas – 60,00 Eur; kasdienei sveikatos priežiūrai – 30,00 Eur; asmeninės higienos priemonėms – 20,00 Eur; transportui – 20,00 Eur; dienpinigiams, laisvalaikiui, gimtadieniams – 120,00 Eur; didesniems pirkiniams (telefonas, dviratis, baldai, kompiuteris, patalynė ir kt.) – 30,00 Eur; ugdymui ir švietimui (kanceliarinės priemonės, vadovėliai, pratybų sąsiuviniai, kuprinė, rinkliavos mokyklos ir kt.) – 20,00 Eur. Atsakovas su tokiu vaiko poreikiams reikalingo išlaikymo dydžiu sutiko iš dalies, tačiau, jo teigimu, sūnaus rūbams ir avalynei kas mėnesį užtenka skirti 70,00 Eur, kasdienėms sveikatos priežiūros ir asmeninės higienos priemonėms – bendrai 30,00 Eur, dienpinigiams, laisvalaikiui ir gimtadieniams – 60,00 Eur. Nurodė, kad sutinka mokėti 175,00 Eur dydžio išlaikymą savo sūnui. Byloje pateikti įrodymai, kad atsakovas teikė savo nepilnamečiam vaikui 145,00 Eur dydžio išlaikymą, o nuo 2020 m. lapkričio mėn. teikia 175,00 Eur išlaikymą vaikui (el. b. apyrašas, b. l. 7–10), t. y. atsakovas šioje dalyje ieškovės ieškinį pripažino.

25. Ieškovė vaiko poreikiams tenkinti reikalingų lėšų mastą grindžia rašytiniais įrodymais (čekiais ir sąskaitomis)-(el. b. apyrašas, b. l. 69–83) ir žodiniais paaiškinimais. Pažymėtina, jog duomenų apie nepilnamečiam D. I. nustatytus specialiuosius poreikius byloje nepateikta.

26. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių buvimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismo, vadovaujantis tikėtinumo taisykle, padarytos išvados nėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2005). Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 str.).

27. Pažymėtina, kad ieškovės pateikti įrodymai, patvirtinantys vaikui reikalingo maitinimo, higienos prekių, mokymosi priemonių, drabužių, laisvalaikio, poilsio, sveikatos palaikymo ir kitas išlaidas, savaime neįrodo šiems poreikiams kas mėnesį reikalingų lėšų dydį. Kita vertus, suprantama, jog visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Esant nurodytam, nagrinėjamu atveju teismas vertina ieškovės nurodytus vaiko poreikius, remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, šalių paaiškinimais, visuotinai žinomomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į tai, ar nurodyti poreikiai yra realūs, ar nurodytos protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos.

28. Įvertinęs šio sprendimo 24 punkte nurodytas nepilnamečio D. I. išlaikymui reikalingas sumas, ieškovės ir atsakovo paaiškinimus, taip pat rašytinių įrodymų turinį, teismas daro išvadą, kad ieškovės nurodomos vaikui tenkančios sumos, susijusios su išlaidomis maistui (180,00 Eur), vaikui tenkančiomis būsto išlaikymo išlaidomis (60,00 Eur), kasdienei sveikatos priežiūrai (30,00 Eur), asmeninės higienos priemonėms įsigyti (20,00 Eur), didesniems pirkiniams (30,00 Eur), ugdymui ir švietimui (20,00 Eur), įvertinus vaiko amžių, yra realios ir protingos, todėl pripažintinos pagrįstomis ir įrodytomis. Tuo tarpu, ieškovės nurodomos sumos, skirtinos vaiko aprangai (rūbams ir avalynei), yra pagrįstos tik iš dalies. Ieškovė nurodo, kad vaiko rūbams ir avalynei ji vidutiniškai per mėnesį išleidžia 140,00 Eur, kas per metus sudaro 1 680,00 Eur (140,00 x 12) sumą. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, teismas sprendžia, kad realaus ir protingo dydžio išlaidos nepilnamečio vaiko aprangai (rūbams ir avalynei) yra bendrai 100,00 Eur per mėnesį, t. y. apie 1 200,00 Eur per metus. Atsižvelgdamas į tai, jog dienpinigių mokėjimas moksleiviui yra plačiai paplitusi praktika bei laikytina skatinančia vaiko ekonominio raštingumo lavinimą, teismas pripažįsta, kad 80,00 Eur per mėnesį vaikui mokamų dienpinigių sumą yra protingo dydžio bei pagrįsta. Atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus, teismas sprendžia, kad protinga ir reali suma reikalinga vaiko laisvalaikiui bei gimtadieniams yra 20,00 Eur per mėnesį, kuri pripažintina pagrįsta ir įrodyta. Taigi, bendra išlaidų vaiko dienpinigiams, laisvalaikiui ir gimtadieniams suma, kuri pripažintina protingo dydžio ir pagrįsta, yra 100 Eur. Vertindamas ieškovės nurodomas vaikui tenkančias išlaidas transportui, teismas daro išvadą, kad realaus ir protingo dydžio išlaidos transportui yra 15,00 Eur per mėnesį, kurias sudaro 6,00 Eur - mėnesiniam viešojo transporto bilietui ir 9,00 Eur – vaikui tenkanti išlaidų kurui dalis. Taigi, remdamasis išdėstytu, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.) bei šio sprendimo 26 punkte paminėtomis teismų praktikoje suformuluotomis taisyklėmis, atsižvelgdamas į vaiko amžių ir raidą, teismas konstatuoja, kad vaiko poreikių patenkinimui reikalinga bendra suma sudaro 555,00 Eur (180,00 + 60,00 + 30,00 + 20,00 + 30,00 + 20,00 + 100,00 + 100,00 + 15,00), kuri pripažintina pagrįsta ir įrodyta (CPK 185 str.)..

29. Pažymėtina, kad būtinieji vaiko poreikiai neapima vaiko laisvalaikio, gabumų lavinimo ir pan. Tačiau visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikiui, bendravimui, kultūriniam ugdymui, pomėgiams ir kitiems poreikiams, pvz. atostogoms, stovykloms, kurioms taip pat reikalingos papildomos lėšos. Šventės, teatrai, koncertai, sportas ir kitos vaiko kultūrinio ugdymo priemonės būtinos siekiant, kad vaikas užaugtų pilnaverte, išsilavinusia asmenybe, todėl, tėvams turint galimybes, šis poreikis taip pat turėtų būti tenkinamas. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, jog šiuo metu pakankama ir atitinkanti šalių sūnaus amžių ir ne tik minimalius būtinuosius poreikius (maistas, apranga, būstas, higiena, sveikata, mokslas, poilsis, laisvalaikis, bendravimas, saviraiškos pomėgių ir gabumų lavinimas ar tobulinimas, kultūrinio ir kitokio ugdymo tenkinimas) išlaikymo suma yra 555,00 Eur.

30. Ieškovė teismo posėdyje nurodė ir byloje esantys įrodymai patvirtina (el. b. apyrašas, b. l. 105), kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį jai iš valstybės biudžeto mokama 111,20 Eur dydžio išmoka vaikui, todėl vaiko išlaikymo suma mažintina minėta išmokos suma (555,00 - 111,20)-(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-164-687/2020, 57 p.). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, teismas daro išvadą, kad ieškovė pagrindė, o atsakovas nenuginčijo aplinkybių, jog pirmiau išvardintų nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų dydis, jį suapvalinus, sudaro 445,00 Eur, kuris pripažintinas pagrįstu ir įrodytu (CPK 178, 185 str.). Pažymėtina, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai.

31. Atsakovas pripažindamas savo pareigą prisidėti prie sūnaus išlaikymo, dėl savo turtinės padėties nurodo, kad gali ir sutinka mokėti nepilnamečio sūnaus išlaikymui tik po 175,00 Eur per mėnesį. Minėta, jog nuo 2020 m. spalio mėnesio atsakovas pradėjo mokėti savo sūnaus išlaikymui po 175,00 Eur kas mėnesį.

32. Iš byloje pateiktų duomenų ir atsakovo paaiškinimų nustatyta, jog atsakovas gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje, jo pajamos per mėnesį sudaro apie 2 600,00 svarų atskaičius mokesčius, t. y. apie 3 074,00 Eur (el. b. apyrašas, b. l. 36–37), atsakovas Jungtinėje Karalystėje yra įgijęs nekilnojamojo turto, kurio įsigijimui gautai paskolai padengti kas mėnesį moka 483,00 svarų, t. y. apie 570,00 Eur, dydžio įmokas. Nustatyta, kad atsakovas su sutuoktine E. I. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, taip pat turi (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą E. I. ir (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą A. I., kurios šiuo metu yra nepilnametės (el. b. apyrašas, b. l. 24–27). Atsakovas pateikė į bylą duomenis apie savo patiriamas išlaidas (el. b. apyrašas, b. l. 31–35, 38–41, 46–52), taip pat pateikė skaičiavimus, jog atsakovo dar dviejų išlaikytinių (dukrų) poreikiams kas mėnesį tenkinti reikalinga iš viso 810,00 svarų, t. y. apie 960,00 Eur, suma (A. I. – 340,00 svarų, t. y. apie 400,00 Eur; E. I. – 470,00 svarų, t. y. apie 560,00 Eur), o jam ir sutuoktinei bendrai tenkančios kasmėnesinės išlaidos sudaro apie 740,00 svarų, t. y. apie 875,00 Eur, vienam asmeniui (el. b. apyrašas, b. l. 94–95). Duomenų apie kitą atsakovo turimą turtą ar turimas prievoles, taip pat apie atsakovui nustatytą ribotą darbingumą byloje nepateikta.

33. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis bei ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), jos pajamos per mėnesį sudaro apie 800,00 Eur atskaičius mokesčius (el. b. apyrašas, b. l. 11, 90–92, 106–107), ieškovė nuosavybės teise nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi (el. b. apyrašas, b. l. 12). Ieškovė (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su M. J. (el. b. apyrašas, b. l. 93), ir su sutuoktiniu yra susilaukusi dar dviejų dukrų E. ir E. J., gimusių (duomenys neskelbtini), kurios yra nepilnametės. Ieškovė su šeima gyvena jos motinai nuosavybės teise priklausančiame bute. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog jos sutuoktinio mėnesinės pajamos sudaro apie 3 000,00 Eur atskaičius mokesčius. Ieškovės skaičiavimu, jos dar dviejų išlaikytinių (dukrų) poreikiams kas mėnesį tenkinti reikalinga 1 210,00 Eur suma, o jai ir sutuoktiniui bendrai tenkančios kasmėnesinės išlaidos sudaro 1 755,00 Eur (el. b. apyrašas, b. l. 84–85). Byloje nepateikta duomenų apie ieškovės turimus įsipareigojimus bei apie ieškovei nustatytą ribotą darbingumą.

34. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). CK 3.192 straipsnio 1 dalyje pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta nei tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nei kitiems asmenims. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, ir taip tenka didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010), todėl kartu su vaiku negyvenantis tėvas turi daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo materialiai. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

35. Byloje nustatyta, kad vaiko poreikius atskaičius valstybės mokamas išmokas, suapvalinus sumą, sudaro 445,00 Eur suma per mėnesį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad abu tėvai yra pakankamai jauno ir darbingo amžiaus, duomenų apie šalims nustatytą ribotą darbingumą byloje nėra. Abiejų tėvų mėnesinės šeimos pajamos nesiskiria iš esmės, abu turi dar po du išlaikytinius, kuriuos taip pat privalo išlaikyti, atsakovas taip pat turi ilgalaikį finansinį įsipareigojimą pagal paskolos sutartį, mėnesio įmoka apie 570,00 Eur. Kita vertus, byloje nustatyta, kad atsakovas gyvena Jungtinėje Karalystėje, nuo 2018 metų vaikas gyveno pas tėvą iš viso ne pilnai 7 savaites. Taigi, ieškovei gyvenant kartu su sūnumi, jai ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, pareiga rūpintis vaiku, užtikrinant jo poreikių tenkinimą, priežiūrą jį slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros klausimus. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad visa vaiko auklėjimo ir priežiūros našta iš esmės yra perkelta išimtinai ieškovei, be to, gyvenant kartu su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas neprisideda, todėl, teismo vertinimu, atsakovas prie vaiko išlaikymo turėtų daugiau prisidėti pinigais.

36. Remdamasis išdėstytu bei atsižvelgdamas į vaiko amžių, jo poreikius ir vaiko ne tik būtinųjų poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį (445,00 Eur), įvertinęs abiejų šalių turtinę padėtį, pajamas ir įsipareigojimus bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes, siekdamas užtikrinti kitų tiek ieškovės, tiek atsakovo nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovei šiuo atveju tenka iš esmės visa vaiko auklėjimo ir priežiūros našta, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas nukrypti nuo lygių dalių teikiant išlaikymą principo, nustatant, kad atsakovas privalo teikti 235,00 Eur, t. y. pusės Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1114 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nustatyto minimaliojo darbo užmokesčio, dydžio išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Remiantis išdėstytu, ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo nepilnamečiam vaikui D. I. priteistinas išlaikymas, mokamas po 235,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 16 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

37. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai, nepažeis socialinio teisingumo ir užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas (CPK 178, 185 str., CK 1.5 str., 4 d., 3.3 str., 1 d., 3.192 str., 2 d., Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 d.).

38. Ieškovė skirtina jos vaikui priteisto išlaikymo iš atsakovo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 str.). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį, ieškovė yra įstatyminis vaiko turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais ir tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.203 str. 1 d.).

39. Šalims išaiškintina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl teismo sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir formos nustatymo neįgyja res judicata galios ir iš esmės pasikeitus aplinkybėms, tėvai gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo vaikui dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 str.).

40. Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo priteisimo

41. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento (CK 3.200 str.). CK 3.200 straipsnyje išlaikymo atsiradimo prievolės momentas siejamas su įrodinėtina faktine aplinkybe – momentu (konkrečia data), nuo kurios vaiko tėvai nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str.)-(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

42. Ieškovė nurodė, kad atsakovo teiktas 145,00 Eur išlaikymas per mėnesį nepatenkino nepilnamečio vaiko poreikių, todėl prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio mėnesio iki kreipimosi į teismą dienos, kuris, ieškovės skaičiavimu, sudaro 3 963,00 Eur (vertinant, kad vaiko poreikiams buvo reikalinga 250,00 Eur suma per mėnesį ir atėmus atsakovo atliktus mokėjimus vaikui). Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Kita vertus, civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančioms procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis nuo pareikštų reikalavimų ar neįrodinėti ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių. Šiuo atveju ieškovė nurodo, jog minėtu laikotarpiu įvertinus vaiko jaunesnį amžių ir buvusius mažesnius poreikius, vaiko išlaikymui skirdavo vidutiniškai panašią sumą per mėnesį (250,00 Eur), todėl už šį laikotarpį turėtų būti priteista 3 963,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo suma.

14. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovas nurodytu laikotarpiu teikė 145,00 Eur dydžio išlaikymą vaikui, taip pat prisidėjo prie sūnaus išlaikymo kitu būdu, t. y. vaikui bendraujant su tėvu pilnai vaiką išlaikė, pirko jam reikalingus daiktus, aprangą, avalynę, apmokėjo sūnaus kelionės išlaidas (el. b. apyrašas, b. l. 42–45), t. y. atsakovas savo pareigą išlaikyti vaiką iš dalies vykdė. Kita vertus, atsižvelgiant į atsakovo mokėto išlaikymo vaikui dydį (145,00 Eur), vaiko amžių, ekonominę situaciją ir pragyvenimo lygį Lietuvoje, teismas pripažįsta 2017–2020 metais buvus pagrindą atsakovui teikti didesnio dydžio išlaikymą, nei buvo mokėta.

15. Teismas sprendžia, jog atsakovo bylos nagrinėjimo metu nurodytos aplinkybės, kad jis, vaikui atvykus pas jį į Jungtinę Karalystę, sūnų pilnai išlaikė ir skyrė jam papildomas lėšas, nesudaro pagrindo mažinti susidariusio išlaikymo įsiskolinimo sumos. Viena vertus, išlaidų, skiriamų vaiko poreikių tenkinimui bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu metu, suma nėra mažinamas išlaikymo vaikui dydis, mokamas tam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Kita vertus, byloje nustatyta, jog ginčo laikotarpiu, t. y. per pastaruosius trejus metus, vaikas iš viso pas tėvą viešėjo ne pilnai 7 savaites, todėl šiuo atveju taip pat nėra pagrindo mažinti ieškovės prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydį.

43. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesių laikotarpį, t. y. ieškovės prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo laikotarpis neviršija trijų metų. Ieškovė išlaikymo įsiskolinimo sumą grindžia iš esmės tais pačiais įrodymais ir tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios egzistavo kreipimosi į teismą dėl išlaikymo priteisimo metu.

44. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą bei atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, susijusias su nepilnamečio vaiko poreikiais bei atsakovo turtine padėtimi, t. y. nenustačius aplinkybių, jog atsakovo turtinė padėtis nuo 2017 m. gruodžio mėnesio būtų iš esmės pakitusi, nėra pagrindo daryti išvadą, kad prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu, išlaikymo priteisimo sąlygos iš esmės buvo kitokios, nei sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo nuo kreipimosi į teismą dienos. Kita vertus, ieškovė išlaikymo įsiskolinimo sumą iš esmės neįrodinėjo ginčo laikotarpiu konkrečias išlaidas patvirtinančiais įrodymais. Todėl vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis, taip pat šio sprendimo 22 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika, jog nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui, teismas daro išvadą, kad atsakovas prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu turėjo teikti sūnui pusės tuo metu nustatytos minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymą kas mėnesį, įvertinus ginčo laikotarpiu vaikui valstybės išmokėtas išmokas.

45. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad atsakovas už 2017 m. gruodžio mėnesį turėjo sumokėti 160,00 Eur (335,00 – 15,20) / 2), už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. vaiko išlaikymui turėjo sumokėti viso 1 889,00 Eur (360,00 – 45,22) / 2) x 12), už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. vaiko išlaikymui turėjo sumokėti viso 1 954,00 Eur (396,00 – 70,30) / 2) x 12), už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. vaiko išlaikymui turėjo sumokėti viso 1 924,00 Eur (450,00 – 100,23) / 2) x 11). Taigi, viso atsakovas per trejus metus vaiko išlaikymui turėjo sumokėti 5 927,00 Eur (160,00 + 1 889,00 + 1 954,00 + 1 924,00) sumą. Šalys neginčija, jog atsakovas minėtu laikotarpiu vaiko išlaikymui iš viso pervedė į ieškovės sąskaitą 5 037,00 Eur sumą (el. b. apyrašas, b. l. 7–10). Taigi, atsakovo įsiskolinimą teikiant išlaikymą minėtu laikotarpiu sudaro 890,00 Eur (5 927,00 - 5 037,00) suma.

46. Remiantis išdėstytu, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimą tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo D. I. nepilnamečiam vaikui 890,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą (CK 3.200 str.).

47. Pažymėtina, kad kiti šalių procesiniuose dokumentuose ar žodiniuose paaiškinimuose išdėstyti argumentai ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai, teismo vertinimu, šios bylos išsprendimui yra teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

48. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.).

49. Byloje nustatyta, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 75,00 Eur žyminio mokesčio (el. b. apyrašas, b. l. 14), taip pat patyrė 1 500,00 Eur išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti (el. b. apyrašas, b. l. 108–109), viso ieškovė patyrė 1 575,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (75,00 + 1 500,00). Atsakovas bylos nagrinėjimo metu patyrė 237,00 Eur išlaidų už vertimo paslaugas (el. b. apyrašas, b. l. 53–54, 115–117, 121–123, 127–129) ir 1 680,00 Eur išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti (el. b. apyrašas, b. l. 118–120, 124), viso – 1 917,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (237,00 + 1 680,00).

50. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies – 68,83 proc. patenkintų turtinių ir neturtinių reikalavimų (100 proc. patenkintų reikalavimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo + 84 proc. – dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo + 22,50 proc. – dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo / 3).

51. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93 straipsnio 2 dalimi bei 98 straipsniu, ieškovei proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo priteistina 1084,07 Eur (1 575,00 Eur x 0,6883) bylinėjimosi išlaidų. Atsakovui proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovės priteistina 597,53 Eur (1 917,00 Eur x 0,3117) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumų įskaitymą, ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 486,54 Eur (1 084,07 Eur - 597,53 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

52. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė šioje byloje yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktu, 96 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 83,00 Eur (235,00 x 12) + 890,00) x 0,03 x 0,75) žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

53. Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirtos 8,93 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad iš ieškovės proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai priteistina bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai suma, kuri sudaro 2,78 Eur (8,93 x 0,3117 = 1,68 Eur), neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (2020 m. sausio 23 d. redakcija) nustatytą minimalią valstybės naudai priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, iš ieškovės nepriteistina jai tenkanti išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies (68,83 proc.), iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai valstybės naudai priteistina 6,15 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (8,93 x 0,6883).

54. Viso valstybės naudai iš atsakovo priteistina 89,15 Eur (83,00 + 6,15) dydžio suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–268, 270, 279 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. I., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina E. J., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo D. I. (D. I.), a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. I., a. k. (duomenys neskelbtini), mokamą po 235,00 (du šimtus trisdešimt penkis eurus 00 ct) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 16 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo D. I. (D. I.), a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui D. I., a. k. (duomenys neskelbtini), 890,00 Eur (aštuonių šimtų devyniasdešimties eurų 00 ct) dydžio išlaikymo įsiskolinimą.

Paskirti ieškovę E. J., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui D. I., a. k. (duomenys neskelbtini), lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo D. I., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės E. J., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 486,54 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 54 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo D. I. (D. I.), a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 89,15 Eur (aštuoniasdešimt devynių eurų 15 ct) sumą, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Jan Maciejevski