Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1250-945/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-11-10
Bylos Nr.: e2A-1250-945/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-11330-2021-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Bartninkas, Edvardas Paliokas, Lina Žemaitienė
Atsakovas: A. P.
Ieškovas: N. M.
Trečiasis asmuo: G. P.

Kategorijos

2.6.16.11.1Bendrosios gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nuostatos
2.6.16.12Kiti su nuoma susiję klausimai
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-1250-945/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11330-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.11.1; 2.6.16.12; 3.2.4.11; 3.3.1.20 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Edvardo Palioko ir Linos Žemaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. M. ieškinį atsakovei A. P. dėl kompensacijos priteisimo, trečiasis asmuo G. P.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė N. M. (toliau – ieškovė) prašė teismo priteisti iš atsakovės A. P. (toliau – atsakovė) 22 650,03 Eur kompensaciją, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Šalies argumentai

2. Ieškovė nurodė, kad ji su trečiuoju asmeniu G. P. vedė bendrą ūkį, augino mažametį sūnų. 2017 m. atsakovė savo broliui G. P. ir ieškovei pasiūlė apsigyventi jai priklausančiose gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas). Šalys ir G. P. susitarė, kad butas po ½ dalį atiteks G. P. ir ieškovei su sąlyga, jog ieškovė suremontuos butą. Ieškovė 2017 m. rugpjūčio 4 d. su atsakove sudarė terminuotą buto nuomos sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo savo lėšomis skubiai atlikti patalpų, baldų, virtuvės, sanitarijos įrenginių ir prietaisų, esančių nuomojamame bute, remontą ir kitus pagerinimus, savo lėšomis dengti eksploatacijos išlaidas (nuomos sutarties 3.4 punktas). Ieškovė kreipėsi į Gyventojų ir smulkaus verslo kredito uniją, kuri 2017 m. rugsėjo 1 d. suteikė ieškovei 20 000 Eur kreditą buto remontui. Buto remontas vyko nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 rugsėjo 1 d. Ieškovė buto remontui išleido 22 650,03 Eur. Pradėjus gyventi bute, tarp ieškovės ir G. P. prasidėjo nesutarimai, dėl ko, ieškovės nuomone, atsakovė delsė ieškovei perleisti ½ buto dalį, 2019 m. gruodžio mėn. ieškovė paliko G. P. ir su sūnumi išsikraustė iš buto. Ieškovės teigimu, ji pateikė įrodymus, kad būtent ji, kaip nuomininkė, pagerino išsinuomotą butą, ji turėjo atsakovės leidimą daryti buto pagerinimus (nuomos sutarties 3.4 punktas), buto remonto išlaidos pagrįstos dokumentais.

Atsiliepimas

3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė atmesti ieškinį, priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė nurodė, kad ji nesudarė susitarimo dėl buto perleidimo ieškovei ir G. P., neturėjo motyvų jį sudaryti. Ieškovės prašymu su atsakove buvo sudaryta buto nuomos sutartis, kuria atsakovė perdavė ieškovei teisę naudotis ½ dalimi buto, o ieškovė įsipareigojo naudoti šias patalpas nuomos sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, mokėti nuomos ir kitus mokesčius. Ieškovė ne tik neatsiskaitė už nuomą, tačiau ir negavusi atsakovės sutikimo apie 2017 m. rudenį savavališkai atliko buto nešančios sienos griovimo darbus, prieš tai nepadariusi kapitalinio remonto projekto, neatlikusi statinio projekto ekspertizės, negavusi buto kaimynų sutikimų. Ieškovė, savo nuožiūra atlikdama griovimo darbus ir pritaikydama nuomojamą daiktą savo poreikiams, veikė savo rizika. Ieškovė neįrodė aplinkybių, kad pagerino nuomojamą daiktą, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti ieškinyje nurodytos 11 820 Eur sumos už statybos apdailos darbus ir 1 517,85 Eur sumos už statybines medžiagas ir įrankius. Ieškovė nuomojo butą su būtinais patogumais – vonia, unitazu, plautuve, dušu, praustuvu, virtuvės komplektu, plautuve, šaldytuvu, spinta, sofa ir užuolaidomis, todėl ieškovė privalo grąžinti butą kartu su visais perduotais daiktais, o atsakovė neturi pareigos kompensuoti ieškovei jos nurodytų daiktų įsigijimo. Ieškovės atlikti remonto darbai pripažintini einamojo atstatomojo remonto darbais, kuriuos pagal nuomos sutartį ieškovė ir taip privalėjo atlikti, o ne turto pagerinimu. 2022 m. balandžio 22 d. antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksavo, kad ieškovė be jokių argumentų atsisakė perduoti butą atsakovei, atsisakė iš buto pasiimti jai priklausančius daiktus ir pasišalino iš buto.

4. Trečiasis asmuo G. P. nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 7 561,59 Eur kompensaciją už nuomoto buto pagerinimus, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. liepos 12 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisė iš ieškovės atsakovei 901,61 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, valstybei 7,79 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimą, netenkino kitos ieškinio dalies.

6. Teismas konstatavo, kad 2017 m. rugpjūčio 4 d. šalys sudarė nuomos sutartį, kuria atsakovė perdavė ieškovei nuomos teise naudoti butą, o ieškovė įsipareigojo naudoti patalpas sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka, mokėti nuomos ir kitus mokesčius. Teismas, nustatęs, kad atsakovė pateikė ieškovei 2020 m. sausio 23 d. pranešimą dėl nuomos sutarties nutraukimo nuo 2020 m. vasario 27 d. ir daiktų perdavimo, padarė išvadą, jog nuomos santykiai tarp šalių pasibaigę.

7. Teismas nusprendė, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-93-894/2021 apklausto trečiojo asmens G. P. paaiškinimai, jog butas buvo neremontuotas daug metų, jo būklė buvo bloga, todėl buvo būtina atlikti remonto darbus, kad jame būtų įmanoma gyventi, paneigia atsakovės paaiškinimus, jog butas ieškovei buvo perduotas tvarkingas su normalios būklės baldais, santechnikos įrenginiais ir buvo tinkamas gyventi. Teismas konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės ir šalių nuomos sutarties sąlygų turinys sudaro pagrindą daryti išvadą, jog ieškovė turėjo atsakovės sutartyje įtvirtintą rašytinį leidimą atlikti patalpų, baldų, virtuvės, sanitarijos įrenginių ir prietaisų, esančių nuomojamame bute, remontą ir kitus pagerinimus, toks šalių susitarimas atitiko šalių valią. Teismas pažymėjo, kad, ieškovei nepateikus įrodymų turėjus teisę atlikti buto patalpose kapitalinį remontą, nėra pagrindo spręsti, jog ieškovė, neteisėtai atlikusi kapitalinio remonto darbus, turi teisę reikalauti jo atlikimo išlaidų kompensavimo.

8. Teismas padarė išvadą, kad nuomos sutartyje nenumatyta remonto darbų kompensavimo tvarka ar kitokios šių išlaidų atlyginimo taisyklės, todėl yra pagrindas vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.501 straipsnio nuostatomis. Teismas, nustatęs, kad, ieškovei 2017 m. rugsėjo 1 d. Gyventojų ir smulkaus verslo kredito unija suteikė 20 000 Eur kreditą (kredito paskirtis – būsto remontui), Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-93-894/2021 trečiasis asmuo G. P. paaiškino, jog buto remonto darbus organizavo ir atliko ieškovė iš kredito lėšų, teismas sprendė, kad nustatytos aplinkybės patvirtina ieškovės paaiškinimus, jog ji buto remontui turėjo lėšų ir dalis jų galėjo būti panaudota buto remontui, byloje nėra duomenų, kad kiti asmenys, įskaitant atsakovę, prisidėjo lėšomis prie buto remonto atlikimo.

9. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų išlaidų už statybos ir apdailos darbus, teismas padarė išvadą, kad pateiktų įrodymų nepakanka pripažinti, jog ieškovė patyrė 11 820 Eur išlaidas buto remonto ir apdailos darbams, sumokėdama šias pinigines lėšas R. M., nors ir buvo nustatyta, kad R. M. atliko dalį darbų.

10. Teismas, iš IĮ „Rostata“ 2018 m. rugpjūčio 20 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto duomenų nustatęs, kad ši įmonė bute atliko darbų už 1 500 Eur (išmontavo seną vonią, pakeitė ją nauja dušo kabina, tualete pakeitė sugedusią ir neveikiančią santechniką, pastatė naują unitazą, išmontavo sugedusį šaldytuvą, pastatė naują šaldytuvą, išmontavo sulūžusią virtuvės plautuvę ir kraną, juos pakeitė nauja plautuve ir kranu, pajungė indų plovimo mašiną, vonioje pajungė skalbyklę ir drabužių džiovyklę), antstolio R. S. 2022 m. balandžio 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 70/22/17 užfiksuoti buto pagerinimo darbai, 1 500 Eur išlaidas pripažino pagrįstomis, būtinomis ir priteisė jas iš atsakovės.

11. Teismas pripažino, kad UAB „Vienas Labas“ pateikta 2019 m. rugsėjo 20 d. PVM sąskaita faktūra Nr. VLA031648, išrašyta 1 380 Eur sumai, ir mokėjimas yra susiję su buto remontu, tačiau, ieškovei nepateikus neabejotinų įrodymų, kad ji, pirkėjos rekvizituose nurodydama PVM mokėtojos kodą, nepasinaudojo PVM mokesčio susigrąžinimo galimybe, vengiant apie tai pateikti paaiškinimus, ieškovei iš atsakovės priteisė santechnikos medžiagų pirkimo išlaidų vertę be PVM mokesčio – 1 140,50 Eur.

12. Teismas nusprendė, kad ieškovės nurodytas aplinkybes, jog ji patyrė 1 680 Eur išlaidas virtuvės baldams, patvirtina prekių pirkimo–pardavimo kvitas ir ieškovės atlikti mokėjimai, darbai susiję su paprastojo remonto atlikimu nuomotame bute, antstolis užfiksavo sumontuotus virtuvės baldus, todėl 1 680 Eur išlaidas pripažino pagrįstomis, būtinomis ir priteisė jas iš atsakovės.

13. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 2 044 Eur išlaidas, konstatavęs, kad kaitlentė, indaplovė, orkaitė ir praustuvas – įmontuoti bute įrenginiai, o skalbyklė, šaldytuvas ir džiovyklė – laisvai pastatomi, roletai pritaikyti patalpai individualiai, atsižvelgiant į langų angų išmatavimus, sumontuoti langų rėmuose, todėl ieškovės įgytos ir atsakovės bute sumontuotos buitinės technikos ir į langų rėmus sumontuotų roletų vertės – kompensuotinos, tačiau už laisvai pastatomą buitinę techniką, nuomotojai nesutinkant atlyginti jos vertės, kompensacija nepriteistina. Teismas pažymėjo, kad byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, kad atsakovė kliudė ieškovei vykdyti nuomos sutartį, gyventi bute ir naudotis įgytais daiktais, o ieškovei apsisprendus iš buto išsikelti – juos pasiimti.

14. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 196,98 Eur už lovos įgijimą iš UAB „Baldė“, 275 Eur už lovą, 391,20 Eur už čiužinį iš UAB „Studio moderna“, kadangi baldai yra laisvai pastatomi, atsakovė nesutinka atlyginti jų vertės, baldus galima pasiimti be žalos išnuomotam daiktui padarymo.

15. Teismas nusprendė, kad ieškovės pateikti statybinių apdailos medžiagų, detalių ir įrankių įgijimo kvitai patvirtina ieškovės paaiškinimus apie patirtas išlaidas, susijusias su buto remontu, iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, jog buto sienų, lubų, grindų remontas atliktas, įstatytos naujos vidinės durys su staktomis. Dėl to teismas atliktus remonto darbus vertino kaip buto pagerinimą. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovė, pirkdama nurodytas prekes, nurodė PVM mokėtojos kodą, ieškovei nepateikus neabejotinų įrodymų, jog ji, pirkėjos rekvizituose nurodydama PVM mokėtojos kodą, nepasinaudojo PVM mokesčio susigrąžinimo galimybe, vengiant apie tai pateikti paaiškinimus, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė statybinių apdailos medžiagų, detalių ir įrankių pirkimo išlaidų vertę be PVM mokesčio – 1 197,09 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovės buvo priteista 7 561,59 Eur kompensacija, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai, priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, netinkamai taikė gyvenamosios patalpos nuomotojo ir nuomininko teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, nesivadovavo CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, teismų praktika šiuo klausimu.

1.2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nuomos sutartyje nenumatyta remonto darbų kompensavimo tvarka ar kitokios šių išlaidų atlyginimo taisyklės, todėl yra pagrindas vadovautis CK 6.501 straipsnio nuostatomis. Nuomos sutartyje ir jos priede buvo susitarta dėl patalpų, baldų, įrenginių, prietaisų remonto ir pagerinimų tvarkos bei sąlygų, sulygta, kad visi darbai turi būti atliekami ieškovės sąskaita.

1.3. Buto remonto darbai už 1 500 Eur sumą, 1 197,09 Eur už statybines apdailos medžiagas, detales ir įrankių pirkimą priskiriami prie einamojo remonto, todėl teismas, priteisdamas šias sumas iš atsakovės, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, numatančias nuomininko pareigą savo lėšomis dengti einamojo remonto išlaidas. Keičiant patalpų esamą paskirtį, jas perplanuojant, ieškovė, tenkindama savo asmeninius poreikius, veikė savo rizika ir, kaip numatyta nuomos sutartyje, savo lėšomis. Be to, buto perplanavimui turėjo būti gautas papildomas rašytinis atsakovės sutikimas, tačiau ieškovė dėl jo nesikreipė.

1.4. Ieškovė turėjo pareigą savo lėšomis padengti ir virtuvės bei kitų baldų, santechnikos įrenginių remonto ir pagerinimo išlaidas, todėl teismas, priteisdamas su tuo susijusias ieškovės išlaidas iš atsakovės, netinkamai aiškino nuomos sutarties nuostatas (CK 6.193 straipsnis).

1.5. Teismas, priteisdamas kompensaciją, neatsižvelgė į aplinkybę, kad daiktai, už kuriuos priteista kompensacija, yra įsigyti ieškovės pasirinkimu, jie yra nudėvėti, juos visus iš esmės galima atskirti be žalos išsinuomotam daiktui.

1.6. Teismas, priteisdamas 1 500 Eur kompensaciją už santechnikos darbus, kuriuos vykdė IĮ „Rostata“, nevertino ne tik įstatyminės nuomininko pareigos dengti einamojo remonto išlaidas ir nuomos sutarties nuostatų, bet ir aplinkybių, kad atlikti darbai nesusiję su nuomoto buto pagerinimu, nes bute buvę daiktai ieškovės iniciatyva buvo pakeisti jos norimais naujais daiktais, be to, šaldytuvo, džiovyklės, skalbyklės ir kitų daiktų pastatymas niekaip nepagerino nuomoto buto. Teismas pripažino, kad nėra pagrindo priteisti kompensaciją už daiktus, kurie yra perkeliami ir neintegruoti, todėl nėra pagrindo priteisti ir kompensacijos už šių daiktų pastatymo ir pajungimo darbus.

1.7. Teismas be pagrindo iš atsakovės priteisė 1 380 Eur išlaidas santechnikos medžiagų komplektui, kurį pardavė UAB „Vienas Labas“, nes 2019 m. rugsėjo 20 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. VLA031648, išrašytoje 1 380 Eur sumai, ranka ištaisytas medžiagų pristatymo adresas. Tikėtina, kad santechnikos medžiagos buvo sumontuotos adresu (duomenys neskelbtini) (nėra detalizacijos, kokios būtent santechnikos medžiagos buvo sumontuotos), ir tik vėliau, padarius adreso pakeitimą, ši PVM sąskaita faktūra panaudota civilinėje byloje siekiant kompensacijos priteisimo.

1.8. Teismas nepagrįstai iš atsakovės priteisė 1 680 Eur išlaidas virtuvės baldams, nes į bylą pateiktas 2018 m. rugpjūčio 20 d. prekių pirkimo–pardavimo kvitas Nr. 00000001 yra nepasirašytas nei vienos iš šalių. Esant buhalterinės apskaitos vedimo taisyklių pažeidimui, ieškovė neturėjo teisinio pagrindo remtis šiuo apskaitos dokumentu, be to, iš pateiktų dokumentų neaišku, kokiu adresu buvo montuojami šie baldai.

1.9. Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės 2 044 Eur įmontuotos buitinės technikos, įrangos ir roletų įgijimo išlaidas, nes visus šiuos daiktus galima saugiai išmontuoti ir sumontuoti kitame gyvenamajame būste. Atsakovė nesutiko kompensuoti šių daiktų vertės ne tik dėl to, kad jie yra nudėvėti, o kompensacijos prašoma jų įsigijimo kaina, tačiau ir dėl to, jog šie daiktai jai yra nereikalingi. Taip pat neaišku, kokiu pagrindu teismas priteisė iš atsakovės 128,10 Eur plius PVM už skalbyklės priedą ir 16,53 Eur plius PVM už sujungimo rėmelį, teismui nusprendus, kad nėra pagrindo priteisti kompensaciją už skalbyklę.

1.10. Teismas be pagrindo priteisė iš atsakovės statybinių apdailos medžiagų, detalių ir įrankių pirkimo išlaidas 1 197,09 Eur sumai. Šios medžiagos, detalės ir įrankiai buvo panaudoti neteisėtai atliktiems kapitalinio remonto darbams ir ieškovės iniciatyva atliktiems remonto darbams. Visos medžiagos, detalės ir įrankiai buvo pirkti ne ieškovės, kaip fizinio asmens, tačiau jos, kaip ūkininkės, vardu, ieškovė nepateikė įrodymų, kad visi šie daiktai buvo panaudoti būtent bute. Be to, statybos įrankiai nėra vienkartiniai, ieškovė savo veikloje juos gali naudoti daug kartų.

1.11. Teismas, nepriteisdamas PVM už daiktus ir medžiagas, kurie buvo įsigyti ieškovės, kaip ūkininkės, vardu, tokiu būdu pats pripažino sprendimo priteisti kompensaciją už šiuos daiktus ir medžiagas nepagrįstumą. Jeigu būtų pagrindas priteisti kompensaciją už daiktus ir medžiagas, teismas turėtų ją priteisti su PVM, priešingu atveju, turėtų kompensacijos nepriteisti iš viso.

1.12. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad butas buvo pagerintas. Ieškovė neįrodinėjo aplinkybės, kad dėl jos įdėtų lėšų butas tapo brangesnis. Į bylą nebuvo pateikta duomenų apie tai, kaip butas buvo įrengtas prieš remontą, kokia buvo jo būklė. Trečiojo asmens G. P. parodymai kelia abejonių, kadangi jis, kaip ieškovės sugyventinis, kartu buvo suplanavęs atlikti buto remontą savo nuožiūra ir pasirinkimu. Išgriovus buto laikančiąsias sienas, perplanavus butą ir jį pritaikius asmeniniams ieškovės poreikiams, buto techninės savybės buvo ne pagerintos, o pablogintos. Ieškovė veikė savo nuožiūra, nederindama su atsakove buto remonto ir perplanavimo darbų, baldų ir įrengimų pirkimo, todėl rizika dėl ieškovės patirtų išlaidų tenka pačiai ieškovei.

1.13. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė, neįvykdžiusi pareigos perduoti butą su jame buvusiais daiktais ir vengdama pasiimti savo daiktus, piktnaudžiauja savo teisėmis ir be pagrindo prašo kompensacijos už juos priteisimo.

Atsiliepimas

17. Ieškovė atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Atsakovės ieškovei išnuomotame bute nebuvo įmanoma gyventi, ieškovė remontą atliko iš kredito lėšu?. Šias aplinkybes patvirtino atsakovės brolis G. P.

2.2. Ieškovė turėjo atsakovės nuomos sutartyje įtvirtintą rašytinį leidimą atlikti remontą, nuomos sutartyje nebuvo numatyta remonto darbu? kompensavimo tvarka ar kitokios šiu? išlaidu? atlyginimo taisyklės.

2.3. Atlikus buto remontą, butas tapo vertingesniu ir naudingesniu.

18. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

20. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad 2017 m. rugpjūčio 4 d. tarp šalių buvo sudaryta nuomos sutartis, kuria atsakovė perdavė ieškovei nuomos teise naudotis 61,23 m² ploto gyvenamosiomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), o ieškovė įsipareigojo naudoti patalpas nuomos sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka, mokėti nuomos ir kitus mokesčius (nuomos sutarties 1.1 punktas). Po nuomos sutarties sudarymo ieškovė atliko buto remontą. Byloje kilo ginčas dėl buto remontui ieškovės turėtų išlaidų atlyginimo. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 22 650,03 Eur kompensaciją už bute atliktus pagerinimus, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 7 561,59 Eur kompensaciją už nuomoto buto pagerinimus, procesines palūkanas. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 11 820 Eur išlaidas buto remonto ir apdailos darbams, ieškovei neįrodžius šių išlaidų fakto, ir dalį darbų, sudarančių kapitalinio remonto turinį, atlikus neteisėtai, 239,50 Eur PVM pagal UAB „Vienas Labas“ 2019 m. rugsėjo 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VLA031648 už santechnikos medžiagų komplektą, ieškovei nepateikus įrodymų, kad ji, pirkėjos rekvizituose nurodydama PVM mokėtojos kodą, nepasinaudojo PVM mokesčio susigrąžinimo galimybe, 1 845 Eur už laisvai pastatomą buitinę techniką (skalbyklę, šaldytuvą, džiovyklę), 196,98 Eur už vaikišką lovą, 275 Eur už lovą, 391,20 Eur už čiužinį, kadangi visus šiuos daiktus galima pasiimti be žalos išnuomotam daiktui padarymo, 320,76 Eur su buto remontu nesusijusių išlaidų ir PVM už iš UAB „Kesko Senukai Lithuania“ ir UAB „Ermitažas“ įsigytas statybines apdailos medžiagas, detales, įrankius, ieškovei nepateikus įrodymų, kad ji, pirkėjos rekvizituose nurodydama PVM mokėtojos kodą, nepasinaudojo PVM mokesčio susigrąžinimo galimybe. Kadangi apeliacinį skundą pateikė tik atsakovė, paminėtų išlaidų nepriteisimo pagrįstumo vertinimas nepatenka į apeliacijos ribas, tad teisėjų kolegija pasisako tik dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo patenkinti ieškinio reikalavimai.

Dėl atsakovės leidimo pagerinti nuomojamą daiktą

21. CK 6.501 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita. Pagal šį teisinį reglamentavimą sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo būtina nustatyti tokias sąlygas: nuomininkas pagerino išsinuomotą daiktą; nuomininkas turėjo nuomotojo leidimą daryti daikto pagerinimus; nuomininko turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių.

22. Viena būtinųjų sąlygų, suteikiančių teisę į išlaidų, panaudotų daiktui pagerinti, atlyginimą, – tokių pagerinimų atlikimas turint nuomotojo leidimą. Leidimo atlikti nuomojamo daikto pagerinimus davimas savo esme yra sandoris, nes šiuo veiksmu siekiama tam tikrų teisinių padarinių. Įstatymas šiam sandoriui nenustato konkrečios formos, todėl jis gali būti sudarytas bet kuria įstatymo įtvirtinta forma (CK 1.71 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-701/2016).

23. Įstatyme taip pat nenustatytas leidimo turinys. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad leidimo daryti daikto pagerinimus detalumas kiekvienu konkrečiu atveju yra šalių susitarimo dalykas; daikto savininkas, spręsdamas duoti ar ne jo daiktą naudojančiam asmeniui leidimą pagerinti daiktą, turi teisę detaliai išsiaiškinti, ką ir kaip ketinama daryti su jo daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008). Daikto savininkas, spręsdamas, ar duoti jo daiktą nuomojančiam asmeniui leidimą pagerinti daiktą, turi teisę detaliai išsiaiškinti, ką ir kaip ketinama daryti su jo daiktu, kaip pasikeis daikto savybės ir naudojimo galimybės dėl atliktų pagerinimų. Savininkui taip pat aktualus ir pagerinimams būtinų išlaidų dydis, nes gali tekti jas atlyginti. Nuomininkas taip pat suinteresuotas išsiaiškinti, kokius pagerinimus jam leidžiama atlikti, nes tik už tokius pagerinimus gali tikėtis išlaidų atlyginimo. Leidime gali būti detaliai nurodomi pagerinimui atlikti reikalingi darbai, technologijos, medžiagos, konkreti kaina ar jos riba, leidimas gali būti ir abstraktesnio pobūdžio. Vis dėlto iš leidimo turinio kiekvienu atveju turi būti aišku, kokios apimties pagerinimus leista atlikti. Kuo mažiau detalizuotas leidimas, tuo didesnė rizika abiem šalims patirti nenumatytų išlaidų. Nuomotojo leidimo atlikti daikto pagerinimą formai ir turinio detalumui gali turėti įtakos šalių tarpusavio asmeniniai ar verslo santykiai, ankstesnis bendradarbiavimas, nuomos santykių tęstinumas iki leidimo išdavimo ir numatoma trukmė po pagerinimo atlikimo, pasitikėjimas vienas kitu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012).

24. Šalių sudarytos nuomos sutarties 3.4 punkte buvo numatyta, kad ieškovė (nuomos sutartyje įvardijama nuomininku) įsipareigoja savo lėšomis skubiai atlikti patalpų, baldų, virtuvės ir sanitarijos įrenginių ir prietaisų, esančių nuomojamame bute, remontą ir kitus pagerinimus. Taigi, byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė (nuomos sutartyje įvardijama nuomotoju) nuomos sutartyje davė leidimą ieškovei pagerinti šios išsinuomotą butą. Kaip matyti iš nuomos sutarties, šiame leidime nebuvo nurodyta, kokios apimties ir už kokią kainą ieškovei leidžiama atlikti buto pagerinimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokį leidimo turinį galėjo lemti tarp šalių susiklostę asmeniniai tarpusavio santykiai.

25. Byloje yra nustatyta, kad nuomos sutarties sudarymo metu ieškovė ir atsakovės brolis G. P. vedė bendrą ūkį, augino judviejų mažametį sūnų. Byloje nėra ginčo, kad visi remonto darbai bute buvo atliekami iš ieškovei 2017 m. rugsėjo 1 d. Gyventojų ir smulkaus verslo kredito unijos suteikto 20 000 Eur kredito lėšų. Baigus remontą, 2018 m. rugsėjo mėn. į butą persikėlė gyventi ne tik ieškovė, bet ir trečiasis asmuo G. P. bei jų mažametis sūnus. Ieškovei susipykus su trečiuoju asmeniu G. P. ir 2019 m. gruodžio mėn. išsikėlus iš buto, atsakovė pateikė ieškovei 2020 m. sausio 23 d. pranešimą dėl nuomos sutarties nutraukimo nuo 2020 m. vasario 27 d. ir patalpų atlaisvinimo iki 2020 m. kovo 5 d. Be to, nors nuomos sutarties 4.1 punkte buvo numatyta, kad ieškovė už patalpų nuomą moka atsakovei 100 Eur per vieną kalendorinį mėnesį, Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-593-451/2020 2020 m. liepos 28 d. priimtame sprendime yra konstatuota, kad ieškovė nuomos mokesčio nemokėjo, todėl skola už nuomą sudaro 3 600 Eur (nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 1 d.). Aplinkybę, kad šalys buvo pažįstamos ir jas siejo asmeniniai tarpusavio santykiai, patvirtina ir Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-301-254/2021 2021 m. sausio 26 d. priimtame sprendime, kuris buvo pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-26-798/2022, konstatuoti faktai, jog šalių santykiai buvo geri iki ieškovė ir atsakovės brolis buvo kartu, šalys susitarė statyti kaimo turizmo pastatą ant ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, šalys dalyvavo Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programoje „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“, siekė gauti iš Nacionalinės mokėjimo agentūros 65 proc. finansavimą, atsakovė 2012–2018 m. paskolino ieškovei tam tikrą pinigų sumą, dėl kurios dalies (ne)grąžinimo paminėtoje byloje kilo ginčas. Pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr. e2-301-254/2021 nustatyta, kad dalis pinigų ieškovei atsakovės buvo paskolinta žodinės paskolos sutarties pagrindu, kas rodo buvusį šalių pasitikėjimą viena kita.

26. Taigi, dėl tarpusavio asmeninių santykių, ankstesnio bendradarbiavimo esant šalių tarpusavio pasitikėjimui, nuomos sutartimi ieškovei buvo duotas abstraktus atsakovės leidimas atlikti buto pagerinimo darbus, nenumatant pagerinimo darbų apimties ir konkrečios tam išleistinos sumos, todėl, priešingai, nei teigia atsakovė apeliaciniame skunde, rizika dėl ieškovės patirtų išlaidų tenka ne tik ieškovei, bet ir atsakovei.

Dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo ir jas pagrindžiančių aplinkybių įrodinėjimo

27. Kaip minėta, ieškovė teigė atlikusi buto pagerinimų už 22 650,03 Eur sumą, tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagrįsta buto pagerinimams išleista suma yra 7 561,59 Eur. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino nuomos sutarties sąlygą, kad visi darbai turi būti atliekami ieškovės sąskaita. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka.

28. Priešingai, nei teigia atsakovė, nepaisant to, kad remonto darbų atlikimo metu, remdamasi nuomos sutarties nuostatomis, už juos mokėjo ieškovė, vadovaujantis CK 6.501 straipsnio 1 dalimi, ieškovė įgijo teisę gauti atliktų buto pagerinimų atlyginimą, nes nuomos sutartyje nebuvo susitarta kitaip, t. y. nebuvo susitarta, kad ieškovė, pagal nuomos sutarties sąlygas savo lėšomis atlikusi buto pagerinimus, neturi teisės į patirtų pagerinimo išlaidų atlyginimą.

29. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovės turėtos 1 500 Eur remonto darbų išlaidos ir 1 197,09 Eur išlaidos už statybines apdailos medžiagas, detales ir įrankių pirkimą negali būti atlyginamos ir dėl to, jog nuomininkas turi pareigą savo lėšomis dengti einamojo remonto išlaidas. Vadovaujantis CK 6.493 straipsnio 1 dalimi, nuomininkas privalo laikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, savo lėšomis daryti einamąjį jo remontą, jeigu ko kita nenustato įstatymai arba sutartis. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuomininko pareiga atlikti einamąjį remontą kiltų tuo atveju, kai daikto nusidėvėjimas nuomos metu būtų nuomininko veiksmų rezultatas. Šiuo atveju ieškovė išsinuomoto daikto net nebuvo pradėjusi naudoti, taigi neturėjo pareigos atlikti einamojo remonto darbus, todėl jos atliktų darbų nėra pagrindo vertinti kaip einamojo remonto darbų.

30. Sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti nuomininko turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį. Be to, svarbu nustatyti, ar daiktas iš tiesų buvo pagerintas. Tam tikri daikto remonto darbai savaime nereiškia, kad daiktas yra pagerintas. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008), tačiau daikto pagerinimui paprastai nepriskiriamas jo pritaikymas specifiniams nuomininko poreikiams, kai tokie daikto pertvarkymai naudingi tik naudojant daiktą pagal tam tikrą konkrečią paskirtį, o naudojant daiktą kitam tikslui – nereikalingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2008).

31. Vadovaujantis nuomos sutarties 3.4 punktu, ieškovė privalėjo savo lėšomis skubiai atlikti patalpų, baldų, virtuvės ir sanitarijos įrenginių ir prietaisų, esančių nuomojamame bute, remontą ir kitus pagerinimus. Ši nuomos sutarties sąlyga paneigia atsakovės teiginius apie ieškovės išsinuomoto buto gerą būklę ir kad bute buvę daiktai ieškovės iniciatyva buvo pakeisti jos norimais naujais daiktais. Surašydama nuomos sutarties sąlygas, atsakovė pati pripažino, kad butui buvo būtinas remontas, dėl to įpareigojo ieškovę jį atlikti, tačiau nuomos sutartyje atsakovė nenurodė, kokiu būdu turėtų būti atliekamas baldų, virtuvės, sanitarijos įrenginių ir prietaisų remontas jų nepakeičiant, taip pat nenurodė, kad baldų, virtuvės, sanitarijos įrenginių ir prietaisų negalima keisti arba į ką konkrečiai turėtų būti keičiami bute esantys baldai, virtuvės, sanitarijos įrenginiai ir prietaisai. Dėl to vien aplinkybė, kad su atsakove nebuvo suderinti keičiami baldai, įrengimai ir prietaisai, nuomos sutartyje nenumačius ieškovei tokios pareigos, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad buto pagerinimus, už kurių atlikimą ieškovei iš atsakovės buvo priteista išlaidų kompensacija, ieškovė atliko savo nuožiūra, pažeisdama nuomos sutarties sąlygas.

32. Faktas, ar daiktas buvo pagerintas, nustatomas, be kita ko, lyginamuoju aspektu įvertinus tą daiktą iki darbų atlikimo ir po jų atlikimo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad po ieškovės atliktų darbų butas tapo vertingesnis ir naudingesnis. Nors teismui nebuvo pateiktos ginčo buto nuotraukos nuomos sutarties sudarymo metu, tačiau aplinkybę apie blogą buto būklę patvirtina trečiojo asmens G. P. teiginiai, išsakyti Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-93-894/2021, kad butas buvo neremontuotas daug metų, supeliję grindys, išpuvę kriauklės, tualetai, jo būklė buvo bloga, jame gyventi nebuvo įmanoma be remonto. Nors atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad trečiojo asmens G. P. parodymai vertintini kritiškai, kadangi jis, kaip ieškovės sugyventinis, kartu buvo suplanavęs atlikti buto remontą savo nuožiūra ir pasirinkimu, tačiau trečiasis asmuo G. P. yra ir atsakovės brolis, todėl vertinti trečiojo asmens G. P. parodymų kaip šališkų nėra pagrindo.

33. Pažymėtina ir tai, kad iš antstolio R. S. 2022 m. balandžio 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 70/22/17 matyti, jog nurodytu metu trečiasis asmuo G. P. tebegyveno atsakovei priklausančiame bute, duodamas parodymus Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-93-894/2021 trečiasis asmuo G. P. jau buvo išsiskyręs su ieškove, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti trečiojo asmens G. P. teiginiais apie itin blogą buto būklę nuomos sutarties sudarymo metu. Iš antstolio R. S. 2022 m. balandžio 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 70/22/17 matyti, kad buto būklė yra gera, butas šiuolaikiškai suremontuotas, o nuotraukose užfiksuota netvarka ir nešvara bute yra jame tuo metu gyvenusio asmens (atsakovės brolio G. P.) gyvenimo būdo pasekmė, o ne ieškovės, bute negyvenančios nuo 2019 m. gruodžio mėn., veiksmų rezultatas. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus vertina atsakovės teiginius apie buto techninių savybių pabloginimą, nes tokių aplinkybių atsakovė neįrodė. Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-93-894/2021 teismas priteisė atsakovei iš ieškovės 2 738,18 Eur žalos atlyginimą dėl ieškovės neteisėtai atliktų kapitalinio remonto darbų. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovei iš atsakovės taip pat nebuvo priteistos neteisėto kapitalinio remonto darbų atlikimo išlaidos. Taigi, nors ieškovė neteisėtai atliko kapitalinio remonto darbus, ji tai padarė savo sąskaita, be to, iš ieškovės atsakovei buvo priteistas nuostolių atlyginimas, tačiau kiti ieškovės atlikti buto remonto darbai pagerino ginčo butą.

34. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad bute atlikti darbai, kuriuos teismas pripažino daikto pagerinimu ir už kuriuos iš atsakovės priteisė išlaidų atlyginimą, jai nereikalingi, ją tenkina ankstesnė buto būklė, ieškovė nuomos sutarties 3.6 punktu įsipareigojo, pasibaigus nuomos sutarties galiojimo terminui, grąžinti patalpas, baldus, virtuvės ir sanitarijos įrenginius bei kitus įrengimus ir prietaisus tokios pačios estetinės ir techninės būklės, kokia ji buvo jų perdavimo ieškovei metu, atsižvelgiant į normalų jų susidėvėjimą, tai fiksuojant patalpų perdavimo–priėmimo akte. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuomos sutarties 3.6 punktas prieštarauja nuomos sutarties 3.4 punktui, kuriuo ieškovė buvo įpareigota pagerinti išsinuomotą daiktą, todėl tam, jog galėtų įvykdyti nuomos sutarties 3.6 punktą, ieškovė turėjo nevykdyti nuomos sutarties 3.4 punkto, o jeigu ieškovė įvykdė nuomos sutarties 3.4 punktą, ji nebegali įvykdyti nuomos sutarties 3.6 punkto. Be to, atsakovė, davusi leidimą darbams, gerinantiems daiktą, negali atsisakyti atlyginti pagerinimui būtinų išlaidų tuo pagrindu, kad atlikti pagerinimai jai nebūtini ar jog daiktas galėjo būti naudojamas ir jo nepagerinus. CK 6.501 straipsnyje nustatytu teisiniu reglamentavimu išlaidų atlyginimas nesiejamas su pagerinimų atlikimo būtinumu. Jame įtvirtinta nuostata, kad atlyginamos būtinos išlaidos, reiškia atlygintinų išlaidų dydžio ribojimą (atlyginamos tos išlaidos, kurios buvo būtinos sutartam pagerinimui atlikti). Taigi atsisakyti atlyginti išlaidas (jų dalį) nuomotojas (panaudos davėjas) gali tokiais atvejais, kai atlikti darbai nepagerina daikto (nepadidina jo vertės), kai realios išlaidos viršija būtinas šiam tikslui (daikto pagerinimui) išlaidas, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012).

35. Atsakovė apeliaciniame skunde iš esmės neneigia, kad ieškovė atliko buto pagerinimo darbus, kuriuos ji įsipareigojo atlikti nuomos sutarties 3.4 punktu. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuomininko turėtų būtinų daikto pagerinimo išlaidų dydį, nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms (įrodinėjimo dalykui) nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų, taip pat turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Pirmosios instancijos teismas pagerinimo išlaidų dydį nustatė remdamasis ieškovės išlaidas pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais (PVM sąskaitomis faktūromis, kasos kvitais ir kt.).

36. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės 1 380 Eur išlaidas santechnikos medžiagų komplektui, kurį pardavė UAB „Vienas Labas“, nes 2019 m. rugsėjo 20 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. VLA031648, išrašytoje 1 380 Eur sumai, ranka ištaisytas medžiagų pristatymo adresas. Teisėjų kolegijos vertinimu, 2019 m. rugsėjo 20 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. VLA031648 ranka ištaisytas ne medžiagų pristatymo adresas, o ieškovės gyvenamosios vietos adresas. Be to, vien aplinkybė apie ranka ištaisytą adresą nesudaro pagrindo spręsti, kad paminėtoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas santechnikos medžiagų komplektas nebuvo sumontuotas ginčo bute, tuo labiau, jog atsakovė neneigia fakto, kad santechnika ginčo bute buvo pakeista, o byloje nėra duomenų apie kito santechnikos komplekto įsigijimą.

37. Taip pat atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad iš esmės visus daiktus, už kuriuos priteista kompensacija, galima atskirti be žalos išsinuomotam daiktui. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, ar daiktai yra kito daikto dalis, sprendžiama pagal tai, ar pagerinimų metu nepakeičiamasis ar pakeičiamasis daiktas tapo neatskiriama nekilnojamojo daikto dalimi. Tik tada jo negalima atidalyti, t. y. fiziškai atskirti be žalos daiktui. Sprendžiant dėl pagerinimų atidalijimo tokiu būdu gali turėti reikšmės, kokia žala daroma dėl daikto dalies atskyrimo, ar dėl to reikia atlikti daikto remontą ar pertvarkymą, ar atskirtas daiktas išsaugo savo savybes ir ar jis gali būti panaudotas kitur. Jeigu pagerinimų darymo metu kilnojamieji daiktai sujungiami į vieną daiktą, sistemą ar junginį, o po to sumontuojami į nekilnojamąjį daiktą, tai turi būti įvertinama, kad atskyrimo metu dėl atskirų komponentų atidalijimo gali būti daroma žala visai sistemai, kuri tarnauja nekilnojamajam daiktui (pvz., šildymo, vėdinimo, elektros, kanalizacijos, nuotekų šalinimo, melioravimo, apsaugos, signalizacijos ar kt.). Atskiri daiktai gali būti panaudoti pertvaroms, grindims, sienoms įrengti ar tvarkyti, o juos atidalijant nors ir įmanoma fiziškai atskirti, bet gali būti daroma žala tiek atskiriamajam, tiek atskirtajam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2014). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės kompensaciją už bute įmontuotus kaitlentę, indaplovę, orkaitę ir praustuvą, taip pat individualiai patalpai pritaikytus ir langų rėmuose sumontuotus roletus, kadangi šie daiktai yra įmontuoti ginčo bute, atsakovė nepagrindė, kad, daiktus išmontavus, jie galės bus panaudoti kitur, nebus padaryta žala tiek atskirtajam, tiek atskiriamajam daiktui.

38. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepriteisė 1 845 Eur už laisvai pastatomą buitinę techniką (skalbyklę, šaldytuvą, džiovyklę), tačiau, atsakovės teigimu, priteisė ieškovei iš atsakovės 128,10 Eur plius PVM už skalbyklės priedą ir 16,53 Eur plius PVM už skalbyklės ir džiovyklės sujungimo rėmelį WTZ20410 pagal UAB „Daneka“ 2018 m. rugpjūčio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija DAN Nr. 0015019. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu, nes pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 750 Eur išlaidas už roletus pagal UAB „Domus Lumina“ 2018 m. rugsėjo 7 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija DL Nr. 83322, 59 Eur išlaidas už praustuvą pagal UAB „Denzis“ 2018 m. rugsėjo 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 180000831, 181,82 Eur plius PVM išlaidas už dujinę kaitlentę, 322,31 Eur plius PVM išlaidas už indaplovę, 516,53 Eur plius PVM išlaidas už montuojamą orkaitę, iš viso 1 235 Eur (1 020,66 plius 214,34 Eur PVM) pagal UAB „Daneka“ 2018 m. rugpjūčio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija DAN Nr. 0015019. Taigi, pirmosios instancijos teismas, kaip ir nurodyta sprendime, priteisė ieškovei iš atsakovės 2 044 Eur įmontuotos buitinės technikos, įrangos ir roletų įgijimo išlaidų, o tai reiškia, kad atsakovės nurodytos 128,10 Eur plius PVM skalbyklės priedo ir 16,53 Eur plius PVM skalbyklės ir džiovyklės sujungimo rėmelio įsigijimo išlaidos iš atsakovės nebuvo priteistos.

39. Atsakovė apeliaciniame skunde, be kita ko, pažymi, kad teismas, priteisdamas 1 500 Eur kompensaciją už santechnikos darbus, kuriuos vykdė IĮ „Rostata“, neįvertino, jog nusprendęs nepriteisti kompensacijos už daiktus, kurie yra perkeliami ir neintegruoti, nepagrįstai priteisė kompensaciją už šių daiktų pastatymo ir pajungimo darbus. IĮ „Rostata“ 2018 m. rugpjūčio 25 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte nurodyta, kad IĮ „Rostata“ adresu (duomenys neskelbtini), atliko šiuos darbus: išmontavo seną vonią, pakeitė ją nauja dušo kabina, tualete pakeitė visą sugedusią ir neveikiančią santechniką, pastatė naują unitazą, išmontavo sugedusį šaldytuvą ir vietoje jo pajungė naują šaldytuvą, išmontavo sulūžusią virtuvės plautuvę ir kraną, juos pakeitė nauja plautuve ir kranu, pajungė indų plovimo mašiną, vonioje pajungė skalbyklę „Bosch“ ir drabužių džiovyklę „Bosch“, bendra visų atliktų darbų suma – 1 500 Eur, sumokėta grynais pinigais. Taigi ieškovė mokėjo už visą santechnikos darbų paslaugų kompleksą, atskiros paslaugų kainos nebuvo išskirtos, todėl nėra pagrindo spręsti, kad mokant atskirai už kiekvieną priėmimo–perdavimo akte nurodytą paslaugą bendra paslaugų suma, net atėmus šaldytuvo, skalbyklės ir džiovyklės pajungimą, būtų mažesnė. Atsakovė tokių aplinkybių neįrodinėjo, apeliaciniame skunde nenurodė, kokia suma, jos vertinimu, turėtų būti sumažinta už IĮ „Rostata“ suteiktas paslaugas priteista išlaidų suma, todėl su tuo susiję atsakovės apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

40. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai iš atsakovės priteisė 1 680 Eur išlaidas virtuvės baldams, nes į bylą pateiktas 2018 m. rugpjūčio 20 d. prekių pirkimo–pardavimo kvitas Nr. 00000001 yra nepasirašytas nei vienos iš šalių. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog juridinis asmuo, pagerinęs daiktą, savo išlaidas turi patvirtinti buhalterinės apskaitos (finansinės atskaitomybės) dokumentais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-123-969/2016). Kadangi šiuo atveju daiktą pagerino fizinis asmuo (ieškovė), kuriam netaikomas reikalavimas savo išlaidas pagrįsti buhalterinės apskaitos dokumentais, jis patirtas išlaidas gali įrodinėti visomis įrodinėjimo priemonėmis. Ieškovė į bylą pateikė ne tik 2018 m. rugpjūčio 20 d. prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą dėl virtuvės baldų įsigijimo už 1 680 Eur sumą, bet ir 2018 m. birželio 17 d. bei 2018 m. rugpjūčio 20 d. lėšų pervedimo nurodymus 2018 m. rugpjūčio 20 d. prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvite nurodytam asmeniui 800 Eur ir 880 Eur sumoms. Esant šiems įrodymams, atsakovei neneigiant, kad ginčo bute buvo pastatytas naujas virtuvės baldų komplektas, šiam faktui esant užfiksuotam antstolio R. S. 2022 m. balandžio 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 70/22/17, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovės apeliacinio skundo argumentais apie ieškovės neįrodytas išlaidas virtuvės baldų komplektui.

41. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas be pagrindo priteisė iš atsakovės statybinių apdailos medžiagų, detalių ir įrankių pirkimo išlaidas 1 197,09 Eur sumai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu, kadangi UAB „Kesko Senukai Lithuania“ ir UAB „Ermitažas“ kvituose nurodytos medžiagos, detalės ir įrankiai buvo panaudoti ginčo buto remonto darbams, o ieškovės turėtos išlaidos kapitalinio remonto darbams pirmosios instancijos teismo nebuvo priteistos. Aplinkybė, kad medžiagos, detalės ir įrankiai buvo pirkti ieškovės, kaip ūkininkės, vardu, nepaneigia fakto apie ginčo bute atliktus remonto darbus, o atsakovės apeliaciniame skunde akcentuojami mokestiniai aspektai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsakovė nepaneigė, kad ieškovės pateiktuose pirkimo kvituose nurodytos medžiagos, detalės ir įrankiai buvo reikalingi buto remonto darbams atlikti, todėl su tuo susiję atsakovės apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

42. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė, neįvykdžiusi pareigos perduoti butą su jame buvusiais daiktais ir vengdama pasiimti savo daiktus, piktnaudžiauja savo teisėmis ir be pagrindo prašo kompensacijos už juos priteisimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip minėta, ieškovė, įvykdžiusi nuomos sutarties 3.4 punktą, neturi galimybės įvykdyti 3.6 punktą, be to, dalies daiktų pasiėmimas iš ginčo buto nėra galimas dėl to, kad šie daiktai yra įmontuoti bute. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir tarp šalių kilusius konfliktus, vien formalus buto, kuriame ieškovė negyvena nuo 2019 m. gruodžio mėn., tačiau jame mažiausiai iki 2022 m. balandžio 22 d. buvo likęs gyventi atsakovės brolis G. P., neperdavimas atsakovei, nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovė neturi teisės reikalauti išlaidų už atliktus buto pagerinimus atlyginimo. Nors atsakovė neprisiėmė pareigos šias išlaidas kompensuoti buto remonto atlikimo metu, tačiau, ieškovei neatsisakius teisės reikalauti kompensacijos už atliktus buto pagerinimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei dalį jos turėtų buto pagerinimo išlaidų, kurios atitiko realumo, būtinumo ir protingumo požymius.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

43. Visus apeliacinio skundo argumentus pripažinusi nepagrįstais, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šalims nepateikus argumentų dėl pirmosios instancijos teismo atlikto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, su tuo susijusios skundžiamo sprendimo dalies peržiūrėti nėra pagrindo.

44. Apeliacinį skundą atmetus, netenkinamas ir atsakovės reikalavimas priteisti apeliaciniame procese turėtų bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio ir atstovavimo išlaidų) atlyginimą.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Marius BartninkasEdvardas PaliokasLina Žemaitienė