- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-19
- Bylos Nr.
- e2S-1728-657/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11330-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Atsakovas
- A. P.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-18501-812/2021, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė N. M. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės A. P. 22 650,03 Eur kompensaciją, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
3. Nurodė, kad ginčo suma yra didelė, todėl esant ieškovei palankiam teismo sprendimui, galimai, nepavyks jo įvykdyti, nes vienintelis ieškovei žinomas atsakovės turtas – butas bus parduotas, o lėšos panaudotos ne teismo sprendimo įvykdymui. Iš viešai prieinamų duomenų žinoma, kad atsakovei priklausantis butas yra parduodamas. Minėtame bute yra ieškovei priklausantys pagerinimai 22 650,03 Eur sumai. Atsiradus buto pirkėjui, galimai, jam bus perleisti ir visi bute esantys ieškovės baldai, o tai sąlygos šio ginčo dalyvių ir reikalavimų išplėtimą arba dar vieno naujo ieškinio buto pirkėjo atžvilgiu pareiškimą, kas nebūtų suderinama su civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais. Buto areštas ne tik užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, tačiau ir greitesnį šio ieškinio išnagrinėjimą, nes byloje gali būti prašoma atlikti statybos ekspertizę, o tai sąlygos būtinybę pateikti į butą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. liepos 12 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – areštavo atsakovei A. P. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
5. Teismas sprendė, kad ieškovės ieškinys atsakovei dėl kompensacijos priteisimo yra tikėtinai pagrįstas. Jame ieškovė aiškiai suformulavo atsakovės prievolių atsiskaityti su ieškove faktinį pagrindą, atskleidė teisinius reiškiamo reikalavimo atsakovei argumentus, pridėjo rašytinius įrodymus, kurie pagrindžia ieškinyje nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes.
6. Ieškovė ieškiniu reiškia atsakovei reikalavimą dėl 22 650,03 Eur sumos, kuri laikytina didele. Byloje nepateikta duomenų, kurie patvirtintų gerą, stabilią atsakovės finansinę – turtinę būklę ir taip paneigtų grėsmę, jog šioje byloje priimto galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesiėmus ieškovo reikalavimų užtikrinimo priemonių galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes atsakovė gali savo turimą turtą paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims ir neliktų turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Įvertinus pareikšto reikalavimo dydį bei ieškovės nurodytas aplinkybes, tikslinga taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Atsižvelgus į teisinį reglamentavimą bei ieškovės nurodytą ieškinio sumą, reikalavimo sumos (22 650,03 Eur) ribose areštuotinas atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atskirajame skunde atsakovė A. P. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. nutartį, nutartį dėl panaikinimo leisti vykdyti skubiai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas. Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-593-451/2020 nustatytos aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Atsakovė ieškovei nebuvo davusi leidimo dėl turto pagerinimo. Teismas civilinėje byloje Nr. e2-593-451/2020 yra padaręs išvadą, kad atsakovė, negavusi ieškovės sutikimo, savavališkai atliko išsinuomoto buto nešančios sienos griovimo darbus. Teismo nustatytos aplinkybės ir ištirti rašytiniai įrodymai paneigia atsakovės teiginius dėl atsakovės susitarimo su ieškove atlikti kapitalinį buto remontą bei atsakovės turėtų išlaidų įskaitymą į buto nuomos kainą. Teismui nustačius, jog atsakovė veikė savo rizika, jos atžvilgiu taikytina CK 6.501 straipsnio 3 dalis, kuri nustato, kad nuomininko padarytų be nuomotojo leidimo ir neatskiriamų be žalos išnuomotam daiktui pagerinimų vertės neprivaloma atlyginti. Be to, patalpų perdavimo-priėmimo akto, kuris yra neatsiejama patalpų nuomos sutarties dalis, 1 punktas neginčijamai patvirtina, jog šalys sutarė, kad nuomininkas įsipareigoja visus patalpų remonto (tiek paprastojo, tiek kapitalinio) pagerinimus ir kitus būtinus profilaktinius darbus atlikti savo jėgomis ir už savo lėšas. Ieškovė nė karto neprašė, kad atsakovė atiduotų ieškinyje nurodytus daiktus. Atsakovė yra suinteresuota, kad ieškovė pasiimtų visus kilnojamus daiktus ir atlaisvintų jos butą.
7.2. Teismas nenustatė aplinkybių, patvirtinančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių kils grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą, t. y. nevertino atsakovės turimo turto ir jo nelygino su pareikšto reikalavimo dydžiu, ir padarė nepagrįstą išvadą, kad reikalavimo suma atsakovei yra didelė. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad jos reikalaujama 22 650,03 suma atsakovei yra didelė, o faktas, kad reikalavimas yra turtinio pobūdžio savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Su atskiruoju skundu pateikti VĮ Registrų centro išrašai apie atsakovės nekilnojamąjį turtą akivaizdžiai rodo, kad atsakovės turtinė padėtis yra labai gera, ji turi daugiau, nei pakankamai, turto, jei reikėtų įvykdyti jai nepalankų teismo sprendimą. Atsakovės nuosavybės teise valdomo turto (neįkeisto) rinkos vertė pagal VĮ Registrų centro duomenis yra daugiau, nei 52 500 Eur, tačiau reali rinkos vertė yra ženkliai didesnė. Iš pažymos apie jos gaunamo darbo užmokesčio dydį ir kitas iš darbovietės gautas pajamas už paskutinius 3 mėn. matyti, jog 2021 m. gegužės mėn. atsakovė uždirbo 5 675 Eur, birželio mėn. – 5 728 Eur, o liepos mėn. – 5 198 Eur pajamų. Ieškovė nepateikė jokių faktinių duomenų ar aplinkybių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, patvirtinančių realią grėsmę teismo sprendimo vykdymui, t. y. jog atsakovė realiai gali imtis veiksmų, vengiant jai nepalankaus teismo sprendimo vykdymo ateityje. Vien tai, kad teisme vyksta ginčas, savaime nereiškia, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Ieškovė nepateikė įrodymų apie atsakovės nesąžiningus veiksmus. Deklaratyvūs teiginiai dėl galimybės imtis kokių nors veiksmų, siekiant perleisti turimą turtą kitiems asmenims, nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises, o įstatymas atsakovės nesąžiningumo nepreziumuoja.
8. Atsakovė su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus rašytinius įrodymus: atsakovės turto sąrašą, 2021 m. rugpjūčio 10 d. pažymą dėl darbo užmokesčio ir kitų pajamų, VMI ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis dėl skolų nebuvimo, Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-593-451/2020.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
10. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Aiškindamas CPK 314 straipsnio normą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).
11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas buvo išspręstas atsakovei apie jo nagrinėjimą nepranešus, taigi, ji su atskiruoju skundu pateiktų rašytinių įrodymų neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teismui, o ieškovė turėjo galimybę su šiais įrodymais susipažinti bei atsižvelgęs į galimą naujai pateiktų įrodymų reikšmę sprendžiamam klausimui, atsakovės su atskiruoju skundu pateiktus rašytinius įrodymus priima ir prijungia prie bylos medžiagos (CPK 314 str.).
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
12. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.
13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui.
14. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja abi būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos ir skundžiama nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
15. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais dėl laikinųjų apsaugos taikymo nepagrįstumo.
16. Lietuvos apeliacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kad Kai vertinamas ieškinio prima facie (preliminarus) pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015). Vadinasi, ieškinio preliminaraus pagrįstumo laikinųjų pasaugos priemonių taikymo kontekste įvertinimas negali būti suprantamas kaip išsami ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analizė. Tai paaiškinama tuo, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesinėje stadijoje teismas negali ir neturi pateikti galutinio kategoriško atsakymo dėl pateiktų į bylą įrodymų patikimumo ir jų pakankamumo ieškovės nurodytiems argumentams pagrįsti ar jos reikalavimams patenkinti.
17. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovės reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovė pasirinko pagal įstatymą neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą, arba kai prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tik tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas tikrai negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2018 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-748-553/2018).
18. Nagrinėjamu atveju iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimus), nurodė ieškinio faktinį bei teisinį pagrindą, pridėjo įrodymus, kurie jos nuomone pagrindžia ieškinio reikalavimus. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje tikėtinai pagrindė savo reikalavimą.
19. Tarp bylos šalių kilo ginčas dėl kompensacijos priteisimo. Dėl atsakovės nurodytų kitoje civilinėje byloje nustatytų faktinių aplinkybių pripažinimo, turinčiomis prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai, spręstina, teismui nagrinėjant bylą iš esmės, šių aplinkybių teisinė reikšmė, nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nevertintina.
20. Kaip minėta, antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika (CPK 144 str. 1 d.). CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas turi atsižvelgti į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, faktines bylos aplinkybes, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros.
21. Nagrinėjamu atveju atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, pagrindžiančius jos gerą turtinę padėtį. Tačiau pažymėtina, kad aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nuosekliai pasisakoma, kad tokios aplinkybės, kaip reikalavimo sumos dydis atsakovui ar atsakovo turimo turto apimtis savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovo turto bei lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2018; 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1230-330/2020).
22. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog asmens finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi. Šio išimtinio ir antrosios ginčo šalies interesus labai varžančio procesinio instituto taikymas galimas tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus bei galimus ketinimus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-186/2018; 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-350-464/2018).
23. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės teiginiu, jog ieškovė nepateikė įrodymų apie atsakovės nesąžiningus veiksmus. Ieškovės su ieškiniu pateikti duomenys iš skelbimų portalo (duomenys neskelbtini) rodo ieškovės siekį parduoti butą, dėl kurio pagerinimo išlaidų byloje yra kilęs šalių ginčas. Šie atsakovės veiksmai, esant neišspręstam šalių ginčui, susijusiam su minėtu butu, vertintini nesąžiningais. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą teismui spręsti, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taikytos laikinosios apsaugos priemonės sureguliavo šalių teisinę padėtį iki jų ginčo išsprendimo iš esmės.
24. Pažymėtina, kad atsakovė, siekdama išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi galimybę pasinaudoti CPK 148 straipsnio 2 dalyje numatyta teise ginčo sumą įmokėti į teismo sąskaitą (CPK 148 str. 3 d.).
25. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkami taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.