- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-03
- Bylos Nr.
- e2S-1706-661/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00356-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Atsakovas
- S. L.
- Ieškovas
- LDB KU „Baltija“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės S. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės LDB KU „Baltija“ ieškinį atsakovei S. L. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė LDB KU „Baltija“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės S. L. 7 288,66 Eur skolos, 469,12 Eur mokėjimo palūkanų, 162,96 Eur delspinigių, 5 procentų metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą (7 920,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 665,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. spalio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino ir iš atsakovės ieškovei priteisė 7 288,66 Eur skolos, 469,12 Eur mokėjimo palūkanų, 162,96 Eur delspinigių, 5 procentų metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą (7 920,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. balandžio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1210 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės valstybei priteisė 89 Eur žyminio mokesčio ir 6,64 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
3. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. sprendimas paliktas nepakeistas.
Šalies argumentai
4. Atsakovė S. L. pateikė prašymą, kurio prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 18 d. sprendimo vykdymą atidėti iki 2024 m. liepos 23 d. ar išdėstyti, mokant 250 Eur mėnesines išmokas iki visiško atsiskaitymo, ir neišduoti ieškovei vykdomojo rašto. Nurodė, kad šiuo metu dėl blogos turtinės padėties ji negali įvykdyti teismo sprendimo iš karto. Nuo 2020 m. balandžio 4 d. iki 2023 m. vasario 28 d. buvo bedarbė, tuo laikotarpiu jos pajamas sudarė gaunamos apie 170 Eur išmokos nepilnamečiams vaikams. Yra paėmusi būsto kreditą, kurio mėnesinės įmokos – 616 Eur, kredito likutis – 86 000 Eur, vartojimo kreditą, kurio mėnesinės įmokos – 223 Eur, kredito likutis – 3 500 Eur. Iki šiol paskolas dengė iš santaupų, tačiau jų vis mažėja. Tik nuo 2023 m. vasario 28 d. pradėjo vykdyti individualią veiklą, tačiau jos gaunamų pajamų kol kas nepakaks vykdyti teismo sprendimą ir dengti turimas paskolas. Kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, transporto priemonių, kuriuos pardavus būtų galima įvykdyti teismo sprendimą, neturi. Turimas gyvenamasis namas Šalčininkų rajone ir negyvenamosios patalpos Palangoje yra apsunkintos hipoteka, vienintelis neįkeistas žemės sklypas Šilutės rajone yra menkavertis, jo pardavimas užtruktų ilgą laiką bei padengtų tik mažą dalį priteistos skolos. Mano, kad nuo 2024 m. liepos 23 d., kai išmokės vartojimo paskolą „Rato“ unijai, galės pradėti vykdyti teismo sprendimą.
Atsiliepimas
5. Ieškovė LDB KU „Baltija“ atsiliepimu į atsakovės prašymą, prašė jį atmesti ir priteisti iš atsakovės 423,50 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų apie gaunamas pajamas iš individualios veiklos, kurių nepakanka dengti įsiskolinimą pagal teismo sprendimą ir kredito sutartis, todėl nėra galimybės nustatyti jos turtinės padėties. Atsakovė įrodinėja, kad jos turimas nekilnojamas turtas yra įkeistas, o vienintelis neįkeistas turtas yra mažos vertės, tačiau kartu suprašymu nepateikė Nekilnojamojo turto registro išrašų, kurie pagrįstų jos teiginius. Atsakovė taip pat nurodo, kad vykdo prievoles kitiems kreditoriams pagal būsto ir vartojimo kredito sutartis, todėl šie argumentai įrodo, kad atsakovė šiuo metu yra finansiškai pajėgi vykdyti prievoles, todėl atsakovei neturėtų būti sudaryta galimybė pirmiausia atsiskaityti su kitais kreditoriais. Taigi, atsakovės pateikti duomenys neįrodo, jog ji nėra pajėgi tinkamai įvykdyti galutinio sprendimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartimi atmestas atsakovės S. L. prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo; iš atsakovės ieškovei priteista 423,50 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
7. Teismas nurodė, kad iš bylos medžiagos darytina išvada, jog atsakovės pateikti jos turtinę padėtį patvirtinantys dokumentai nėra pakankami nustatyti jos realią turtinę padėtį. Iš atsakovės pateiktų duomenų matyti, kad nuo 2021 m. spalio 14 d. iki 2022 m. gruodžio 8 d. su pertraukomis atsakovė vykdė, o nuo 2023 m. vasario 28 d. vykdo individualią veiklą, tačiau jokių gautų pajamų dydį pagrindžiančių duomenų nepateikė. Atsakovė nurodė, kad kreditorinius įsipareigojimus pagal kredito sutartis vykdo iš santaupų, tačiau duomenų apie disponuojamas pinigines lėšas/santaupas, esančias bankuose, kitose kredito įstaigose ir ne bankuose ir ne kitose kredito įstaigos, taip pat nepateikė. Atsakovė tvirtina, kad jos turimo nekilnojamojo turto nepakaks teismo sprendimui įvykdyti, tačiau duomenų apie nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą atsakovė taip pat nepateikė. Be to, atsakovė gali turėti ir turto, valdomo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, tačiau duomenų apie bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą tiek kilnojamąjį, tiek nekilnojamąjį turtą, sutuoktinio gautas pajamas santuokos laikotarpiu, nepateikė. Nesant išvardintų duomenų, teismui nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovės turtinė padėtis objektyviai jai apsunkina galimybę įvykdyti teismo sprendimą iš karto. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 18 d. sprendimas įsiteisėjo 2023 m. balandžio 4 d., tačiau byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų sumokėjusi ieškovui bent dalį teismo sprendimu priteistos sumos. Be objektyvių atsakovės turtinę padėtį charakterizuojančių duomenų patenkintus prašymą, būtų pažeista šalių interesų pusiausvyra – suteiktas nepagrįstas pranašumas atsakovei, kuri, be kita ko, nededa pastangų įvykdyti teismo sprendimą kuo skubiau, o ieškovo teisėti interesai ir lūkesčiai, jo kreditorių interesai būtų pažeisti. Dėl išvardintų priežasčių teismas atmetė atsakovės prašymą dėl sprendimo išdėstymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovė atskiruoju skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartį panaikinti kaip nepagrįstą; atmetus atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teisme priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 50 Eur.
9. Teikdama atskirąjį skundą atsakovė kaip atskirojo skundo priedus pateikė naujus įrodymus - banko sąskaitos išrašus, verslo liudijimą bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išrašą apie vykdomą veiklą pagal verslo liudijimą. Šie įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui.
10.1. Teismas priimdamas skundžiamą nutartį turėjo Registrų centro duomenų bazėje patikrinti ir atsakovės turimą nekilnojamą turtą. Vienintelis hipoteka neapsunkintas atsakovės turimas nekilnojamas turtas - 1,53 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Šilutės rajone. Jis buvo įsigytas 2005 metais, dar prieš atsakovės santuoką ir yra jos asmeninė nuosavybė. Registro Centro vertinimu šio turto vertė - 399 eurai.
10.2. Teismas taip pat turėjo patikrinti ir atsakovės sutuoktinio turimą kilnojamą ir nekilnojamą turtą. Jei teismas būtų aktyvus – būtų nustatęs, jog atsakovės sutuoktinis savo turimą kilnojamą ir nekilnojamą turtą įsigijo jau po povedybinės sutarties sudarymo ir yra jo asmeninė nuosavybė. Kaip asmeninė nuosavybė yra ir jo gautos pajamos.
10.3. Teismas nepagrįstai iš atsakovės ieškovei priteisė visas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
11. Ieškovė LDB KU „Baltija“ atsiliepimu į atskirąjį skundą, su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
12. Ieškovė nurodė šiuos argumentus:
12.1. Nėra pagrindų priimti atsakovės pateiktus naujus įrodymus apeliacinėje instancijoje. Prašomi pridėti įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Atsakovė nenurodo kodėl nebuvo objektyvių galimybių šiuos įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui. Net ir tuo atveju, jeigu būtų nuspręsta priimti atsakovės pateiktus naujus įrodymus apeliacinėje instancijoje, šie įrodymai vis tiek nepagrindžia atsakovės sunkios turtinės padėties.
Žemesnės instancijos teismas
12.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė neįrodė CPK 284 str. sąlygų egzistavimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės pateiktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad atsakovė neįrodė sunkios turtinės padėties, kadangi atsakovė pateikė neišsamius įrodymus, kuri yra tik vienas iš pagrindų, dėl kurių gali, bet neprivalo būti išdėstytas teismo sprendimo vykdymas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK329, 338 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos.
14. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė šiuos papildomus įrodymus: vienos banko sąskaitos išrašą už paskutinių metų laikotarpį, verslo liudijimo kopiją bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išrašą apie vykdomą veiklą pagal verslo liudijimą.
15. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
16. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Tačiau draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimas yra šio teismo diskrecija, kurią įgyvendindamas teismas visų pirma turi patikrinti, ar egzistuoja sąlygos, kurioms esant pagal CPK 314 straipsnį nauji įrodymai gali būti priimami: pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020, 44 punktas).
17. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Taigi apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; 2016 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016 14 punktą).
18. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės pateiktais naujais įrodymais, daro išvadą, kad nurodytuose dokumentuose esanti informacija yra susijusi su nagrinėjamos bylos dalyku (CPK 180 straipsnis) ir gali būti aktuali nagrinėjant sprendimo išdėstymo klausimą. Aptariamo įrodymo priėmimas neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, nes ieškovė iki atskirojo skundo išnagrinėjimo teismo posėdyje dienos turėjo galimybę pateikti savo atsikirtimus dėl šių dokumentų. Esant tokioms aplinkybėms, apeliantės pateikti nauji rašytiniai įrodymai priimami ir vertinami, nagrinėjant atskirąjį skundą dėl sprendimo išdėstymo (CPK 314 straipsnis).
Dėl teismo aktyvumo tokio tipo bylose
19. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad teismas turėjo būti aktyvus ir pats turėjo susirinkti duomenis iš įvairių duomenų bazių apie atsakovės ir jos sutuoktinio turtinę padėtį. Tokie atsakovės argumentai yra visiškai nepagrįsti.
20. CPK 12 straipsnyje yra nurodyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.
21. CPK 178 straipsnyje yra nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
22. Taigi, pagal šį reglamentavimą bylos yra nagrinėjamos remiantis rungimosi principo, kuris reiškia, kad teismas įrodymų savo iniciatyva nerenka, juos turi pateikti tam tikrus savo reikalavimus siekiančios įrodyti šalys. Teismas privalo būti aktyvus tik bylose, kuriuose yra ginamas viešasis interesas, pavyzdžiui bylose, kuriose nagrinėjami klausimai susiję su nepilnamečiais asmenimis. Šiuo atveju atsakovė nėra asmuo, kuriam turėtų būti taikomos išimtys iš rungimosi principo, t. y. nėra tas proceso dalyvis, kurio atžvilgiu teismas turėtų ginti viešąjį interesą ir būti aktyvus. Kaip minėta, šiuo atveju atsakovė pati turėjo pateikti įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus.
23. Dėl išvardintų priežasčių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai savo iniciatyva nerinko įrodymų.
Dėl sprendimo išdėstymo
24. CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas.
25. Tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
26. Teismų praktikoje nėra išskirta, kokios aplinkybės laikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, todėl teismas kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas prašymą situaciją turi vertinti individualiai ir sprendimą priimti, be kita ko, atsižvelgęs į kasacinio teismo išaiškinimus dėl CPK 284 straipsnio taikymo.
27. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Teismas taip pat turi įvertinti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).
28. Taigi, klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo išdėstymo būtinumą. Kaip minėta, savo sunkią turtinę padėtį ar kitas ypatingai svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti aptartą išimtinę procesinę galimybę išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, turi įrodyti sprendimo vykdymo išdėstymo prašantis asmuo (CPK 178 straipsnis).
29. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas atsakovės prašymą įvertino, kad atsakovė nuo 2022-04-01 iki 2023-03-31 gavo kas mėnesį nuo 147 iki 171,50 Eur išmoką vaikams, nuo 2020-04-05 iki 2023-02-28 turėjo bedarbio statusą, kuris ne kartą atsakovei buvo stabdomas dėl vykdytos individualios veikos pagal įgytą verslo liudijimą, nuo 2023-02-28 vykdo individualią veiklą, transporto priemonių neturi, turi turtinių įsipareigojimų kredito unijai „Rato“ pagal sutartis Nr. SL010/1469620 (mėnesio įmoka – 616 Eur) ir Nr. SL010/909436 (mėnesio įmoka – 223 Eur). Beje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad pareiga įrodyti teismo sprendimo atidėjimo ar išdėstymo priežastis tenka tokį prašymą pateikusiai šaliai.
30. Įvertinus atsakovės pateiktus dokumentus, darytina išvada, jog atsakovės pateikti jos turtinę padėtį patvirtinantys dokumentai nėra pakankami nustatyti jos realią turtinę padėtį.
31. Kartu su atskiruoju skundu pridedami įrodymai: banko sąskaitos išrašas už paskutinių metų laikotarpį, verslo liudijimo kopija bei Valstybinės mokesčių inspekcijos išrašas apie vykdomą veiklą pagal verslo liudijimą iš esmės nepaneigia pirmosios instancijos padarytų išvadų, jog atsakovės teikiami dokumentai nėra pakankami nustatyti jos realią turtinę padėtį.
32. Iš atsakovės pateiktų banko sąskaitos išrašų yra matoma, kad be kitų pajamų, atsakovė gauna dividendus už turimus vertybinius popierius. Atsakovė pateikė tik vienos banko sąskaitos išrašą, iš kurio nėra aišku ar tai yra vienintelė atsakovės turima banko sąskaita ar atsakovė turi daugiau banko sąskaitų. Atsakovė nurodo, kad verslo liudijimo pagrindu vykdo buto, esančio Vilniuje nuomą, tačiau nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių šios veiklos gaunamas realias pajamas. Taigi papildomai pateikti atsakovės įrodymai nepagrindžia objektyviai sunkios atsakovės turtinės padėties, dėl ko turėtų būti taikomas CPK 284 str. 1 d. įtvirtintas sprendimo vykdymo išdėstymo arba atidėjimo institutas.
33. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsakovės įsiskolinimas ieškovei yra pakankamai įsisenėjęs, nes nuo 2020-01-31 ji nustojo mokėti ieškovei periodines įmokas pagal kredito sutarties grafiką, o pasibaigus paskolos grąžinimo terminui (2021-02-03), likusios paskolos dalies ir susikaupusių palūkanų negrąžino. Be to, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-10-18 sprendimas įsiteisėjo 2023-04-04, tačiau byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų sumokėjusi ieškovui bent dalį teismo sprendimu priteistos sumos. Šios aplinkybės rodo, kad atsakovė nededa jokių pastangų padengti turimą įsiskolinimą ieškovui.
34. Atsakovė pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodo, kad ji galėtų ieškovei skolą grąžinti nuo 2024 m. liepos 23 d., kai išmokės vartojimo paskolą „Rato“ unijai. Toks atsakovės teiginys yra visiškai nepagrįstas.
35. CK 6.930¹ straipsnis reglamentuoja atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Iš byloje esančių duomenų, nenustatyta, kad kuris nors iš atsakovės kreditorių būtų aukštesnėje eilėje už kitus. Taigi, visi atsakovės kreditoriai yra tos pačios eilės kreditoriai, todėl nei vienam iš jų negali būti suteiktas prioritetas prieš kitus.
36. Be to, apeliantės finansinė padėtis, kurią ji grindė su prašymu pateiktais įrodymais, suponuoja išvadą, kad apeliantės prašymo patenkinimas neturėtų esminės reikšmės dabartinei jos finansiniai padėčiai. Apeliantė nurodo, kad esminės jos pajamos yra iš individualios veiklos – buto nuomos. Nėra jokių duomenų, kad atsakovė bandytų pagerinti savo turtinę padėtį, ieškotų kitų pajamų šaltinių. Taigi, net ir patenkinus apeliantės prašymą dėl sprendimo išdėstymo dalimis ar atidėjimo, apeliantės finansinė padėtis nepagerėtų. Todėl darytina išvada, kad jokios išimtinės aplinkybės nukrypti nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos nagrinėjamu atveju neegzistuoja (CPK 284 straipsnio 1 dalis).
37. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad išdėstyti ar atidėti sprendimo vykdymą nebuvo jokio pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
38. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jos ieškovei priteisė 423,50 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, apeliacinės instancijos teismas šias išlaidas turėtų sumažinti iki 50 Eur. Apeliantė teigia, kad teismas neturėtų vadovautis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 įsakymu patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (2015 m. kovo 20 d. redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) nurodytais maksimaliais dydį, o turėtų atsižvelgti į teismuose mokamą darbo užmokestį. Tokie atsakovės teiginiai yra visiškai nepagrįsti.
39. CPK 98 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
40. Taigi ši CPK norma labai aiškiai nurodo, kokiu teisės aktu turi vadovautis teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas. Būtent šiame teisės akte išdėstyti kriterijai bei koeficientai, kaip turi būti paskaičiuotos išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą. Šiuo atveju jokie kiti teisės aktai negali būti taikomi, jokių kitų su teise susijusių profesijų darbuotojų atlyginimai negali būti kaip kriterijus apskaičiuojant advokatui ar advokato padėjėjui priteistiną užmokestį.
41. Taigi priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Rekomendacijomis, o priteista bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio už atsiliepimų į tokio pobūdžio prašymus (dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo) parengimą. Apeliantė prašo sumažinti priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą iki 50 Eur, tačiau tokia suma neatitiktų protingumo ir teisingumo principų, atsižvelgus į laiko sąnaudas rengiant atsiliepimą, ji būtų nepakankama atlyginti advokatui už atliktą darbą. Dėl šių priežasčių iš ši atskirojo skundo dalis atmetama.
Dėl procesinės bylos baigties
42. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui taikytinas teisės normas, todėl skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti. Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
43. Kiti atskirojo skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
44. Atmetus atskirąjį skundą turi būti išspręstas bylinėjimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme klausimas (CPK 93, 98 str.). Ieškovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme ji patyrė 665,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina, kad ši suma yra didesnė nei buvo priteista už atstovavimą pirmosios instancijos teisme. Ieškovę pirmosios instancijos teisme atstovavo tas pats atstovas kaip ir apeliacinės instancijos teisme, taigi bylos medžiaga jam turėjo būti žinoma, todėl didesnės sumos yra reikalaujama nepagrįstai. Esant šioms aplinkybėms, teismas vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais (CK 1.5 str.), prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme sumą mažina iki 423,50 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės S. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei LDB KU „Baltija“ (į. k. 300007695) 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.