- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-19
- Bylos Nr.
- e2S-232-854/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00356-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Atsakovas
- S. L.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) S. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bakrutavusios kredito unijos „Baltija“ ieškinį atsakovei S. L. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bakrutavusi kredito unija (toliau – BKU) „Baltija“ dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės S. L. 7 288,66 Eur skolą, 469,12 Eur mokėjimo palūkanas, 162,96 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 665,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2022 m. gegužės 2 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės ieškovei 7 288,66 Eur skolą, 469,12 Eur mokėjimo palūkanas, 162,96 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (7 920,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. balandžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 665,50 Eur bylinėjimosi išlaidas; taip pat priteisė iš atsakovės valstybei 89 Eur žyminį mokestį.
3. Dėl priimto preliminaraus sprendimo atsakovė pateikė teismui prieštaravimus, kuriuose su ieškovės reikalavimais nesutiko, prašė 2022 m. gegužės 2 d. preliminarų sprendimą pakeisti ir iš atsakovės ieškovei priteisti 12 778,44 Eur skolą; nesant galimybės pakeisti sprendimą – bylą nutraukti, o palikus galioti preliminarų sprendimą – bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 50 Eur sumos.
Atsiliepimas
4. Ieškovė atsiliepime į atsakovės prieštaravimus prašė atsakovės prieštaravimus atmesti ir 2022 m. gegužės 2 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidas (665,50 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą, patirtas prašant priimti preliminarų sprendimą, ir 544,50 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą, teikiant atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo).
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2022 m. spalio 18 d. galutiniu sprendimu 2022 m. gegužės 2 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą; priteisė iš atsakovės ieškovei 7 288,66 Eur skolą, 469,12 Eur mokėjimo palūkanas, 162,96 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (7 920,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. balandžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovės valstybei 89 Eur žyminį mokestį ir 6,64 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
Šalies argumentai
6. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. spalio 18 d. galutinį sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; nepanaikinus sprendimo – sustabdyti civilinę bylą iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-9976-604/2022; ieškovės naudai išnagrinėjus bylą, sumažinti ieškovei iš atsakovės priteistas bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą iki 100 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi nustatė atsakovei terminą iki 2022 m. gruodžio 1 d. pašalinti apeliacinio skundo trūkumą – sumokėti 89 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
8. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 4 dalį už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį, nagrinėjamu atveju – 89 Eur.
9. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė su apeliaciniu skundu atsakovė nepateikė teismui duomenų, jog sumokėjo 89 Eur žyminį mokestį, teismas nustatė atsakovei terminą pašalinti šį apeliacinio skundo trūkumą.
10. Teismas išaiškino, kad atsakovei teismo nustatytu terminu nepašalinus nurodyto trūkumo, apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.
III. Atskirojo skundo argumentai
11. Atsakovė S. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. nutartį ir atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Kadangi ieškovės, atstovaujamos nemokumo administratoriaus, prašoma priteisti suma mažesnė nei atsakovė siūlo iš jos priteisti (taigi atsakovė, o ne ieškovė siekia sumažinti jos, kaip bankrutuojančio juridinio asmens, nuostolius), būtina vadovautis CPK 17 straipsniu, numatančiu, kad šalių teisės yra lygios, abi šalis atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba abi šalis įpareigoti jį sumokėti.
11.2. CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad nuo žyminio mokesčio yra atleidžiami vartotojai bylose dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo. Atsakovė atitinka vartotojo statusą – yra fizinis asmuo, kuris sudarė vartojimo paskolos sutartį, siekdamas tenkinti asmeninius ar šeimos ūkio poreikius.
11.3. Egzistuoja CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta sąlyga – byloje turi būti nagrinėjamas nesąžiningų sąlygų taikymas. Šioje byloje atsakovė bando įrodyti, kad, pritaikiusi nesąžiningas sutarties sąlygas, ieškovė paskaičiavo per mažą nesumokėtos paskolos dydį ir tuo padarė nuostolį bankrutavusiai kredito unijai bei jos kreditoriams. Nors šioje byloje nėra pateiktas priešieškinis, tačiau teismui yra pateiktas ieškinys dėl tos pačios paskolos nesąžiningų sąlygų.
11.4. Nors CPK 83 straipsnio 3 dalis suteikia teismui teisę atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, atsižvelgiant į turtinę padėtį, tačiau teismas to net nesvarstė, nors atsakovė buvo informavusi teismą apie sunkią savo turtinę padėtį. Atsakovė nuo 2020 metų yra bedarbė, jokių išmokų iš Užimtumo tarnybos nėra gavusi. Vienintelės atsakovės pajamos yra 140 Eur dydžio išmoka už du mažamečius vaikus, todėl 89 Eur dydžio žyminis mokestis atsakovei yra didelis.
Apeliacinės instancijos teismas
kontatuoja:
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei nustatytas terminas pašalinti apeliacinio skundo trūkumą – sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, kuria nustatytas apeliacinio skundo trūkumas, (ne)buvimo
15. Nagrinėjamu atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumui pašalinti – sumokėti žyminį mokestį, kadangi ji CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu yra atleista nuo jo mokėjimo. Be to, pažymi, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktą yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, taip pat į šalių lygiateisiškumo principą, yra pagrindas ir atsakovę atleisti nuo jo mokėjimo. Atsakovė taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai, neįvertinęs sunkios atsakovės turtinės padėties, nesvarstė galimybės atleisti atsakovę nuo žyminio mokesčio pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį mokėjimo. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl atsakovės atskirojo skundo argumentų.
16. CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami vartotojai – bylose dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo.
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto, galiojusio iki 2016 m. sausio 1 d., nuostatas, vartotojai buvo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš vartojimo teisinių santykių. Ši norma 2015 m. lapkričio 26 d. įstatymu Nr. XII-2084 buvo pakeista – nuo 2016 m. sausio 1 d. pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą vartotojai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo. Taigi, atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo taikymas susiaurintas, šią išlygą siejant ne su subjektu (vartotoju), besikreipiančiu į teismą dėl visų ginčų, kylančių iš vartojimo teisinių santykių, o su bylomis, kuriose keliami klausimai dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-469/2019).
18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai.
19. Nagrinėjamu atveju ieškovė dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 7 288,66 Eur negrąžintą kreditą, 469,12 Eur mokėjimo palūkanas, 162,96 Eur delspinigius, 5 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Savo reikalavimą atsakovei ieškovė grindė šalių sudaryta 2016 m. vasario 3 d. vartojimo kredito sutartimi Nr. S0005116/16. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. gegužės 2 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį patenkino.
20. Atsakovė dėl priimto preliminaraus sprendimo pateikė prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad ieškovė neteisingai paskaičiavo įsiskolinimo sumą, kadangi ji, atsakovės paskaičiavimais, turėtų būti didesnė, t. y. ne ieškovės prašoma 7 920,74 Eur (7 288,66 Eur negrąžintas kreditas, 469,12 Eur mokėjimo palūkanos, 162,96 Eur delspinigiai), o 12 778,44 Eur suma (11 022,30 Eur negrąžintas kreditas, 1 593,12 Eur palūkanos ir 162,96 Eur delspinigiai). Atsakovė teigė, kad nors ji pagal šią sutartį nemokėjo jokių įmokų, tačiau ieškovė įvairiomis datomis atliko sumų įskaitymus ir palūkanų nurašymus, todėl sumos turėtų būti perskaičiuojamos.
21. Ieškovė atsiliepime į prieštaravimus nurodė, kad be 2016 m. vasario 3 d. vartojimo kredito sutarties Nr. S0005116/16, šalys taip pat 2016 m. rugsėjo 28 d. sudarė būsto kredito sutartį Nr. S0005922/16. Todėl, vadovaujantis sutarties bendrosios dalies 7.10 punktu, numatančiu, kad kredito gavėjui (atsakovei) turint pradelstų įsipareigojimų pagal kelias sutartis, sudarytas su kredito unija, kredito unija turi teisę vienašališkai pasirinkti, kurių įsipareigojimų (pagal kurią sutartį) vykdymui bus panaudotos kredito gavėjo (atsakovės) sumokėtos piniginės lėšos, nepriklausomai nuo to, kokią mokėjimo paskirtį nurodė kredito gavėjas, ar nuo kitų aplinkybių, taip pat 7.8 punkte nustatytu skolos dengimo eiliškumu (pirmiausia yra dengiamos netesybos bei kiti mokėjimai, tuomet palūkanos ir negrąžinta kredito dalis), atsakovei dengiant skolą pagal būsto kredito sutartį, įmokos buvo užskaitomos ir vartojimo kredito dengimui – iš atliktų įmokų pirmiausia buvo dengiami susikaupę delspinigiai pagal abi sutartis, tada palūkanos pagal abi sutartis ir paskutine eile kredito dalis.
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors šiuo atveju ir nėra ginčo dėl to, kad atsakovė yra vartotoja pagal šalių sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. S0005116/16, tačiau vien dėl savo, kaip vartotojos statuso, ji įstatymo pagrindu nėra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už paduotą apeliacinį skundą. Kaip jau minėta, tiek pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą, tiek kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus dėl minėto punkto taikymo, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami tik vartotojai bylose dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo.
23. Nagrinėjamu atveju atsakovė nesutiko su ieškovės nurodomu įsiskolinimu dydžiu dėl to, kad, pasak atsakovės, jis paskaičiuotas netinkamai (dengiamos įmokos, nors ji jų pagal vartojimo kredito sutartį neatliko), t. y. iš esmės atsakovė ginčijo ieškovės atliktą įmokų paskirstymą sutarties vykdymo aspektu, nekvestionuodama to, kad tam tikros 2016 m. vasario 3 d. vartojimo kredito sutartyje, iš kurios ieškovė šioje byloje kildino reikalavimus atsakovei, įtvirtintos nuostatos galimai yra nesąžiningos. Taigi, priešingai nei teigia atsakovė, šioje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl vartojimo sutarties nesąžiningų sąlygų, kaip jos suprantamos pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalį, taikymo, atsakovė nereiškė dėl to savarankiškų reikalavimų, įrodinėdama 2016 m. vasario 3 d. šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties galimą sąlygų nesąžiningumą, todėl CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas nėra taikytinas ir atsakovė šiuo pagrindu nėra atleista nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo.
24. Ta aplinkybė, kad atsakovė kitoje Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-340-604/2023 patikslintu ieškiniu ginčija kitos šalių 2016 m. rugsėjo 28 d. sudarytos būsto „kredito sutarties Nr. S0005922/16 nutraukimo teisėtumą ir prašo pakeisti šios sutarties 7.10 punktą, numatantį, kad kredito gavėjui turint pradelstų įsipareigojimų pagal kelias sutartis, sudarytas su kredito unija, kredito unija turi vienašališkai pasirinkti, kurių įsipareigojimų (pagal kurią sutartį) vykdymui bus panaudotos kredito gavėjo sumokėtos piniginės lėšos, nepriklausomai nuo to, kokią mokėjimo paskirtį nurodė kredito gavėjas, ar nuo kitų aplinkybių“ į naują nuostatą „kredito gavėjui turint pradelstų įsipareigojimų pagal kelias sutartis, sudarytas su kredito unija, taikomi standartiniai CK 6.55 straipsnyje nurodyti įmokų paskirstymo kriterijai“, nėra pagrindas ją atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo būtent šioje civilinėje byloje, kurioje ginčas kilęs iš kitos šalių sudarytos sutarties – 2016 m. vasario 3 d. vartojimo kredito sutarties Nr. S0005116/16 ir jos tinkamo nevykdymo atveju kilusių teisinių padarinių taikymo, ir kurioje nėra reiškiamas savarankiškas reikalavimas būtent dėl šioje sutartyje įtvirtintų tam tikrų sąlygų pripažinimo nesąžiningomis.
25. Atsakovė taip pat teigia, kad ji, remiantis šalių lygiateisiškumo principu, turi būti atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo todėl, kad ieškovė įstatymo pagrindu yra nuo jo atleista, tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuos atsakovės teiginius atmeta kaip nepagrįstus.
26. Visų pirma apeliacinės instancijos teismas patikslina, kad ieškovė nuo žyminio mokesčio už ieškinio padavimą mokėjimo atleista ne pagal atsakovės nurodomą CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktą, tačiau pagal šio straipsnio 1 dalies 8 punktą. Visgi, nepaisant to, kad ieškovė – juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir yra atleista, tai savaime nereiškia to, kad nuo jo turi būti atleista ir atsakovė, nesant tam įstatyme nustatytų pagrindų.
27. Atsakovė šiuo atveju nepagrįstai remiasi CPK 17 straipsnyje įtvirtintu šalių procesinio lygiateisiškumo principu, kaip pagrindu, kuriam esant ji turėtų būti atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pažymėtina tai, kad įstatymų leidėjas atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo tvarką ir sąlygas aiškiai įtvirtino CPK 83 straipsnyje, todėl atsakovės siekis, remiantis bendraisiais proceso principais, plečiamai aiškinti civilinio proceso įstatymo nuostatas ir nemokėti įstatyme numatyto žyminio mokesčio už paduodamą procesinį dokumentą, yra nepagrįstas.
28. Ta aplinkybė, kad atsakovė apeliaciniu skundu siekia, jog iš jos ieškovei būtų priteista didesnė įsiskolinimo suma negu ją priteisė pirmosios instancijos teismas galutiniu sprendimu ir tokiu būdu, kaip nurodo atsakovė, būtų labiau užtikrinami bankrutavusios bendrovės (ieškovės) kreditorių interesai, jų reikalavimų patenkinimas, nėra pagrindas atsakovę atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą. Apeliacinio skundo padavimo tikslas šiuo atveju neturi įtakos taikant įstatymo nuostatas dėl žyminio mokesčio mokėjimo.
29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nepriklausomai nuo to, kad ieškovė įstatymo pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, taip pat į tai, dėl kokių priežasčių atsakovė teikia apeliacinį skundą, tai neeliminuoja atsakovės pareigos sumokėti įstatyme numatyto dydžio žyminį mokestį už apeliacinį skundą.
30. Atsakovė taip pat nurodo, kad jos turtinė padėtis yra sunki, tačiau pirmosios instancijos teismas net nesvarstė galimybės ją atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo už paduodamą apeliacinį skundą.
31. CPK 83 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą.
32. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šiuo aspektu atsakovės nurodomus teiginius, atsižvelgdamas į nurodytą įstatyminį reglamentavimą, pažymi, kad remiantis CPK 83 straipsnio 3 dalimi, teismas sprendžia dėl dalies žyminio mokesčio atleidimo tik tuo atveju, kai dėl to yra pateiktas motyvuotas asmens prašymas, kartu su įrodymais, pagrindžiančiais tokio prašymo pagrįstumą. Šiuo atveju atsakovė apeliaciniame skunde ar atskirai pateiktame procesiniame dokumente nepateikė pirmosios instancijos teismui jokio prašymo atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo už paduodamą apeliacinį skundą, todėl pirmosios instancijos teismas, nesant tokio atsakovės prašymo, neturėjo pareigos savo iniciatyva svarstyti, ar yra pagrindas atsakovę atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį.
33. Kadangi nagrinėjamu atveju nenustatyta įstatyme numatytų pagrindų, kuriems esant atsakovė būtų atleista nuo žyminio mokesčio (ar jo dalies) mokėjimo už apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismas, neturėdamas duomenų, kad atsakovė sumokėjo įstatyme numatyto dydžio žyminį mokestį už paduodamą apeliacinį skundą, pagrįstai nustatė atsakovei terminą šiam procesinio dokumento trūkumui pašalinti. Atsakovės atskirajame skunde nurodyti argumentai apeliacinės instancijos teismui nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą (CPK 185 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties
34. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio mokėjimo tvarką ir sąlygas, ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl atsakovės atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
35. Kadangi atskirojo skundo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas pašalinti apeliacinio skundo trūkumą yra pasibaigęs, remiantis proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principais, atsakovei nustatytinas naujas terminas apeliacinio skundo trūkumui pašalinti (CPK 7 straipsnis, 115 straipsnio 2 dalis, 316 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atsakovės S. L. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti atsakovei S. L. terminą iki 2023 m. vasario 1 d. (įskaitytinai) pašalinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. nutartyje nustatytą apeliacinio skundo trūkumą.