- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-04
- Bylos Nr.
- e2A-798-866/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00356-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Urmila Valiukienė
- Atsakovas
- S. L.
- Ieškovas
- LDB KU „Baltija“
- Kategorijos
- 2.1.17.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Urmilos Valiukienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės, apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę pagal atsakovės S. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 18 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės LDB KU „Baltija“ ieškinį atsakovei S. L., dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė LDB KU „Baltija“ dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės S. L. 7 288,66 Eur skolos, 469,12 Eur mokėjimo palūkanų, 162,96 Eur delspinigių, 5 procentų metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą (7 920,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. balandžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 665,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. gegužės 2 d. preliminariu sprendimu ieškovės LDB KU „Baltija“ ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės S. L. ieškovės LDB KU „Baltija“ naudai 7 288,66 Eur skolos, 469,12 Eur mokėjimo palūkanų, 162,96 Eur delspinigių, 5 procentų metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą (7 920,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. balandžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 665,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybės naudai - 89 Eur žyminio mokesčio.
3. Pateiktuose prieštaravimuose atsakovė S. L. nurodė, kad ieškovė nepateikė informacijos apie tai, kodėl įsiskolinimą pagal 2016 m. vasario 3 d. vartojimo paskolos sutartį Nr. S0005116/16, 2022 m. balandžio 12 d. sudaro 7 920,74 Eur suma, iš jų 7 288,66 Eur nesumokėto kredito suma, 469,12 Eur palūkanos, 162,96 Eur delspinigių. Jos paskaičiavimais įsiskolinimo suma turėtų būti didesnė – 12 778,44 Eur, iš jų – 11 022,30 Eur nesumokėta kredito suma, 1 593,12 Eur palūkanos, 162,96 Eur delspinigiai. Atsakovė pažymėjo, kad keletą kartų jos paskolos likutis buvo mažinamas ir nurašomos paskolos palūkanos, nors jokių įmokų pagal šią paskolos sutartį nebuvo atlikusi.
Šalies argumentai
4. Ieškovė su pateiktais prieštaravimais nesutiko. Nurodė, kad skolos likutį pagal paskolos sutartį Nr. S0005116/16 skaičiavo tinkamai. Paaiškino, jos atsakovė ir ieškovė yra sudariusios dvi kredito sutartis, t. y. 2016 m. vasario 3 d. vartojimo kredito sutartį Nr. S0005116/16 ir 2016 m. rugsėjo 28 d. būsto kredito sutartį Nr. S0005922/16. Dokumentinio proceso tvarka pateiktas ieškinys dėl susidariusio įsiskolinimo pagal vartojimo kredito sutartį Nr. S0005116/16, pagal kurią kredito grąžinimo terminas pasibaigė 2021 m. vasario 3 d.
5. Tiek vartojimo kredito sutarties Nr. S0005116/16, tiek būsto kredito sutarties Nr. S0005922/16 bendrosios dalies 7.10 punktas nustato, kad kredito gavėjui (atsakovei) turint pradelstų įsipareigojimų pagal kelias sutartis, sudarytas su Kredito unija, Kredito unija turi teisę vienašališkai pasirinkti, kurių įsipareigojimų (pagal kurią sutartį) vykdymui bus panaudotos kredito gavėjo (atsakovės) sumokėtos piniginės lėšos, nepriklausomai nuo to, kokią mokėjimo paskirtį nurodė Kredito gavėjas, ar nuo kitų aplinkybių.
6. Taigi, Unija turėjo teisę pati pasirinkti, pagal kurią kredito sutartį susidariusiam įsiskolinimui dengti bus skiriamos atsakovės pervedamos lėšos. Todėl atsakovei dengiant skolą pagal būsto kredito sutartį, įmokos buvo užskaitomos ir vartojimo kredito dengimui. Taip pat sutarčių 7.8 punkte yra nustatytas skolos dengimo eiliškumas, t. y. nurodoma, jog pirmiausia yra dengiamos netesybos bei kiti mokėjimai, tuomet palūkanos ir negrąžinta kredito dalis. Todėl esant atsakovės skolai pagal kelias kredito sutartis, iš jos atliktų įmokų pirmiausia buvo dengiami susikaupę delspinigiai pagal abi sutartis, tada palūkanos pagal abi sutartis ir paskutine eile kredito dalis. Nors atsakovė atlikdavo mokėjimus pagal būsto kredito sutartį Nr. S0005922/16, tačiau kadangi pagal abi kredito sutartis buvo susidarę pradelsimai, ieškovė skirstydavo atsakovės atliktas įmokas pradelstų įsipareigojimų dengimui tiek pagal būsto kredito sutartį, tiek ir pagal vartojimo kredito sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. spalio 18 d. galutiniu sprendimu nusprendė: palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. preliminarų sprendimą; priteisė iš atsakovės S. L. ieškovės LDB KU „Baltija“ naudai 7 288,66 Eur skolos, 469,12 Eur mokėjimo palūkanų, 162,96 Eur delspinigių, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (7 920,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. balandžio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės S. L. valstybės naudai 89 Eur žyminio mokesčio ir 6,64 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Atsiliepimas
8. Teismas nustatė, kad atsakovei buvo suteiktas 20 000 Eur vartojimo kreditas, ieškovės kartu su atsiliepimu pateikta paskolų administravimo suvestinė liudija, jog atsakovė per visą kredito grąžinimo terminą pagal kredito sutartį Nr. S0005116/16 yra grąžinusi 12 711,34 Eur kredito (paskutinis kredito padengimas atliktas 2019 m. rugsėjo 26 d. - 298,43 Eur). Vėliau atliktais mokėjimais buvo dengiami tik delspinigiai ir palūkanos pagal abi šalių sudarytas paskolos sutartis. Teismas sprendė, kad ieškovė įrodė, jog atsakovės negrąžiną kredito dalį pagal 2016 m. vasario 3 d. vartojimo kredito sutartį Nr. S0005116/16 sudaro 7 288,66 Eur suma.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovės netinkamai skirstė gautas įmokas. Nurodė, kad vartojimo kredito sutarties 7.8 punktu šalys susitarė, kad Kredito unijai iš Kredito gavėjo gavus mažesnę sumą nei mokėtina pagal Sutartį, nepriklausomai nuo Kredito gavėjo nurodytos mokėjimo paskirties, gautos piniginės lėšos panaudojamos Kredito gavėjo įsipareigojimų vykdymui tokiu eiliškumu: pirma eile – delspinigiai ir baudos, antra eile – kompensacijos ir nuostoliai, trečia eile – mokesčiai, išlaidos, ketvirta eile – sutarties dokumentų parengimo mokestis, penkta eile – palūkanos, šešta eile – įsipareigojimo mokestis, septinta eile – kredito grąžinimas ir kitos mokėtinos sumos. Sutarties 7.9 punktu šalys susitarė, kad Kredito gavėjo sumokėtų piniginių lėšų įskaitymo eiliškumas gali būti pakeistas vienašaliu Kredito unijos sprendimu nustatytam laikotarpiui. Sutarties 7.10 punktas numato, kad kredito gavėjui turint pradelstų įsipareigojimų pagal kelias sutartis, sudarytas su Kredito unija, Kredito unija turi teisę vienašališkai pasirinkti, kurių įsipareigojimų (pagal kurią sutartį) vykdymui bus panaudotos kredito gavėjo sumokėtos piniginės lėšos, nepriklausomai nuo to, kokią mokėjimo paskirtį nurodė Kredito gavėjas, ar nuo kitų aplinkybių.
10. Kadangi atsakovė turėjo pradelstų įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį Nr. S0005116/16 ir būsto kredito sutartį Nr. S0005922/16, teismas sprendė, kad ieškovė sutarties 7.10 punkto pagrindu įgijo teisę pasirinkti, kurių įsipareigojimų vykdymui bus panaudotos atsakovės sumokėtos piniginės lėšos, o ieškovės pateikta paskolų administravimo suvestinė patvirtina, kad atsakovės atliktas įmokas ieškovė skirstydavo pradelstų įsipareigojimų dengimui tiek pagal būsto kredito sutartį Nr. S0005922/16, tiek ir pagal vartojimo kredito sutartį Nr. S0005116/16.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos esmė
11. Apeliantė (atsakovė) S. L. apeliaciniu skundo prašo: panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 18 d. sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-9976-604/2022; išnagrinėjus bylą ieškovės naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 100 Eur.
12. Apeliantė nurodo, kad byloje teikė prašymą dėl bylos sustabdymo, atsižvelgiant į tai, kad ji Vilniaus regiono apylinkės teisme inicijavo civilinę bylą dėl Sutarties 7.10 punkto sąlygos pakeitimo. Tačiau, pirmosios instancijos teismas dėl šio prašymo apskritai nepasisakė. Apeliantės nuomone, nurodyta civilinė byla turės reikšmės šiai nagrinėjamai bylai.
13. Atsakovė pažymi, kad jos prieštaravimus teismas atmetė remdamasis būtent ginčijamos sutarties 7.10 punkto nuostatomis. Be to, anot atsakovės, teismas net netikrino ieškovės pateiktų skaičiavimų teisingumo.
14. Apeliantė nesutinka ir su teismo išvadomis, dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, neatsižvelgė į teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus. Nurodo, kad nors Rekomendacijose yra nustatyti maksimalūs dydžiai, tačiau nėra nustatyti minimalūs dydžiai. Atsakovės nuomone, vertinant teisėjo darbo užmokestį su advokato darbo užmokesčiu, 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidos, negali būti laikomos atitinkančios protingumo ir sąžiningumo principus. Pažymi, kad nagrinėjama byla nėra sudėtinga, nereikalauja specialių žinių, nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, advokatai teismo posėdžiuose nedalyvavo, reikalavimo suma ganėtinai nedidelė ir kt. Be to, apeliantės nuomone, finansininkės pateikta pažyma apie teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimą, gali patvirtinti tik pinigų sumokėjimo faktą, bet ne priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumą.
Atsiliepimas
15. Ieškovė LDB KU „Baltija“ atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
16. Nurodo, kad apeliantė nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas nesprendė bylos sustabdymo klausimo, nes atsakovės prašymas dėl bylos sustabdymo buvo išspręstas 2022 m. spalio 10 d. nutartimi, teismui detaliai pasisakant dėl bylos sustabdymo pagrindų nebuvimo.
Šalies argumentai
17. Ieškovė nesutinka su atsakovės argumentais, kad teismas tinkamai nenustatė skolos dydžio. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė prašomo priteisti skolos dydžio iš esmės neginčijo – atsakovė teigė, kad skola turi būti netgi didesnė, nei buvo prašoma priteisti Unijos pateiktu ieškiniu dėl skolos priteisimo. Nepaisant to, galutiniu sprendimu pirmosios instancijos teismas išsamiai, pagrįstai ir motyvuotai pasisakė dėl iš atsakovės Unijos naudai priteistino skolos dydžio.
18. Ieškovės nuomone, teismas tinkamai įvertino ginčo sutarties sąlygas dėl įmokų paskirstymo, o atsakovė teigdama, jog jos paskaičiavimais skolos likutis, pagal vartojimo kredito sutartį Nr. S0005116/16, turėtų būti didesnis nepateikia jokių jos argumentus pagrindžiančių įrodymų.
Šalies argumentai
19. Ieškovės vertinimu, teismas tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad kartu su ieškiniu patektas prašymas dėl 665,50 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo, už ieškinio dėl skolos priteisimo parengimą. Atsakovei pateiktus prieštaravimus, teikdama atsiliepimą, pateikė prašymą dėl 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į prieštaravimus parengimą. Unijos naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų suma, atsižvelgiant į advokato suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, apimtį, kokybę, laiko ir darbo sąnaudas laikytina protinga, neviršijanti Rekomendacijose nustatyto dydžio, todėl teismas pagrįstai tenkinęs ieškinį, priteisė jas iš atsakovės. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje yra nurodyta, jog advokatų kontoros vyr. finansininkės išduota pažyma dėl suteiktų teisinių paslaugų ir jų apmokėjimo civilinėje byloje yra tinkamas įrodymas, pagrindžiantis patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017 ir kt.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
21. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytos dvi sutartys: 2016 m. vasario 3 d. vartojimo kredito sutartis Nr. S0005116/16, bei 2016 m. rugsėjo 28 d. būsto kredito sutartis Nr. S0005922/16.
22. Dokumentinio proceso tvarka ieškovė pareiškė ieškinį dėl netinkamai vykdytos 2016 m. vasario 3 d. vartojimo kredito sutarties Nr. S0005116/16. Pagal ieškovės pateiktus duomenis atsakovės įsiskolinimo sumą sudaro 7 288,66 Eur negrąžinto kredito suma ir 469,12 Eur nesumokėtos mokėjimo palūkanos, apskaičiuotos taikant sutartimi nustatytą 6,5 proc. metinę palūkanų normą nuo sutarties pažeidimo (2020 m. sausio 31 d.) iki galutinio kredito grąžinimo termino pagal sutartį (2021 m. vasario 3 d.).
23. Pagal ieškovės pateiktą paskolų administravimo suvestinę (DOK-39532), atsakovės gautus mokėjimus ieškovė skirstė abiejų paskolos sutarčių dengimui, nepriklausomai nuo atsakovės nurodomos mokėjimo paskirties.
Dėl bylos sustabdymo
24. Vienu iš apeliacinių skundų reikalavimų ieškovė prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą, atsižvelgiant į tai, kad ji yra inicijavus civilinę bylą dėl sutarties sąlygų ginčijimo. Be to, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šio klausimo nesprendė.
25. Teismų informacinės duomenų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teisme iškelta civilinė byla Nr. 2-340-604/2023 (Nr. 2-9976-604/2022), pagal ieškovės S. L. ieškinį atsakovei bankrutavusiai kredito unijai „Baltija“ dėl sutarties sąlygų pakeitimo, kuriuo ieškovė prašo pakeisti tarp jos ir atsakovės bankrutavusios kredito unijos „Baltija“ 2016 m. rugsėjo 28 d. sudarytos kredito sutarties Nr. S0005922/16, 7.10 ir 6.1 punkto sąlygas. Nurodytoje byloje ieškovė pateikė ir patikslintus reikalavimus, susijusius su 2016 m. rugsėjo 28 d. sudarytos kredito sutarties vykdymu. Pirmosios instancijos teismui atsisakius priimti patikslintus ieškinio reikalavimus, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartimi nutarta Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. gruodžio 22 d. nutartį panaikinti ir patikslinto ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
26. CPK 163 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Šis bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje (kitose neišnagrinėtose bylose) yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, visų pirma turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų civilinių bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje civilinėje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Įrodinėjimo dalyką, taigi byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-1075/2020, 19-20 punktai).
27. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesprendė jos pateikto prašymo dėl bylos sustabdymo, nes šis klausimas buvo išspręstas 2022 m. spalio 10 d. nutartimi, kurioje teismas nurodė, kad iš atsakovės S. L. ieškinio, pareikšto nurodytoje civilinėje byloje, matyti, kad 2016 m. vasario 3 d. vartojimo kredito sutarties Nr. S0005116/16, kurios pagrindu reiškiamas ieškinys šioje byloje, 7.8 – 7.10 punktuose įtvirtintos kredito gavėjo sumokėtų sumų paskirstymo tvarkos atsakovė neprašo modifikuoti. Teismas sprendė, kad nustatyti faktai civilinėje byloje Nr. 2-9976-604/2022 įrodomosios galios nagrinėjamai bylai neturės, todėl atsakovės prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo atmetė.
28. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ginčas dėl 2016 m. rugsėjo 28 d. būsto kredito sutarties Nr. S0005922/16 sąlygų modifikavimo, neturės tiesioginio prejudicinio ryšio su nagrinėjamu reikalavimu dėl skolos priteisimo, pagal 2016 m. vasario 3 d. vartojimo kredito sutartį Nr. S0005116/16, bei jos sąlygų vertinimu. Todėl, ieškovės argumentai dėl privalomojo bylos sustabdymo pagrindo laikytini nepagrįstais.
Dėl įsiskolinimo dydžio nustatymo
29. Apeliantė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde neginčija aplinkybių susijusių su prievolių pažeidimu, atliktų įmokų bendra suma ir kt., tačiau kaip seka iš atsakovės dėstomos pozicijos byloje, ji neteisingą apskaičiavimą grindžia netinkamu įmokų paskirstymu, t. y. gautos įmokos nepagrįstai buvo paskirstomos vartojimo kredito sutarties mokėjimams dengti.
30. Kaip minėta, pagal ieškovės pateiktą paskolų administravimo suvestinę (DOK-39532), atsakovės gautus mokėjimus, ieškovė skirstė abiejų paskolos sutarčių dengimui, nepriklausomai nuo atsakovės nurodomos mokėjimo paskirties. Ieškovė teisę paskirstyti mokėjimus grindė vartojimo kredito sutarties 7.8 punktu, kuriuo šalys susitarė, kad Kredito unijai iš Kredito gavėjo gavus mažesnę sumą nei mokėtina pagal Sutartį, nepriklausomai nuo Kredito gavėjo nurodytos mokėjimo paskirties, gautos piniginės lėšos panaudojamos Kredito gavėjo įsipareigojimų vykdymui tokiu eiliškumu: pirma eile – delspinigiai ir baudos, antra eile – kompensacijos ir nuostoliai, trečia eile – mokesčiai, išlaidos, ketvirta eile – sutarties dokumentų parengimo mokestis, penkta eile – palūkanos, šešta eile – įsipareigojimo mokestis, septinta eile – kredito grąžinimas ir kitos mokėtinos sumos; Sutarties 7.9 punktu, kuriuo šalys susitarė, kad Kredito gavėjo sumokėtų piniginių lėšų įskaitymo eiliškumas gali būti pakeistas vienašaliu Kredito unijos sprendimu nustatytam laikotarpiui; Sutarties 7.10 punktu, kuriuos šalys susitarė, kad kredito gavėjui turint pradelstų įsipareigojimų pagal kelias sutartis, sudarytas su Kredito unija, Kredito unija turi teisę vienašališkai pasirinkti, kurių įsipareigojimų (pagal kurią sutartį) vykdymui bus panaudotos kredito gavėjo sumokėtos piniginės lėšos, nepriklausomai nuo to, kokią mokėjimo paskirtį nurodė Kredito gavėjas, ar nuo kitų aplinkybių.
31. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenustatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Atsakovė ginčo sutarties sąlygų neginčijo, taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad aptartos sutarties sąlygos neatitinka CK 228⁴ straipsnyje nustatytų sąžiningumo kriterijų. Todėl, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šalių sutarties sąlygomis, o apeliantės pozicija, kuria nesutinkama su sutarties sąlygų vykdymu, teisinio vertinimo nekeičia.
32. Nesutiktina su atsakovės argumentais, kad teismas net netikrino ieškovės pateiktų skaičiavimų teisingumo ir tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą teismo sprendimą. Pirma, kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovei pateikus paskolų administravimo suvestinę, kurioje detalizuojamas gautų įmokų paskirstymas, atsakovė neginčijo įmokėtų įmokų apimties, o rėmėsi netinkamu įmokėtų įmokų paskirstymu. Taigi, nesant ginčo dėl įmokų apimties, faktas laikytinas nustatytu (CPK 187 straipsnis, 182 straipsnio 5 punktas). Antra, dėl įmokų paskirstymo teisingumo, pirmosios instancijos rėmėsi šalių sudarytos sutarties sąlygomis. Todėl, apeliantės argumentas, kad teismas netikrino ieškovės reikalavimo pagrįstumo laikytinas deklaratyviu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
33. Apeliantės nuomone, iš jos ieškovei priteistos 1 210 Eur teisinės pagalbos išlaidos yra nepagrįstai didelės, neatitinka bylos sudėtingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, nereikalaujančios specialių žinių, nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, advokatai teismo posėdžiuose nedalyvavo, reikalavimo suma ganėtinai nedidelė.
34. Sutiktina su apeliante, kad finansininkės pateikta pažyma patvirtina tik pinigų sumokėjimo faktą, bet nepagrindžia priteistinų teisinės pagalbos išlaidų pagrįstumo. Tačiau, nesutiktina su apeliante, kad nagrinėjamu atveju priteistos teisinės pagalbos išlaidos laikytinos aiškiai per didelėmis.
35. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
36. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal Rekomendacijas, maksimali priteistina suma už ieškinio parengimą šiuo atveju yra 3 995,25 Eur, o už atsiliepimo į atsakovės prieštaravimus pasirengimą - 1 427,41 Eur. Ieškovė už ieškinio parengimą advokatų kontorai ieškovė sumokėjo 665,50 Eur, o už atsiliepimo parengimą – 544,50 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos neviršijo Rekomendacijose nustatytų dydžių, teismas sprendė, nesant pagrindo jų mažinti.
37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų apimtį, Rekomendacijose nustatytus dydžius ir prašomų priteisti teisinių paslaugų dydį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo bylinėjimosi išlaidų mažinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, viena tai, kad byla nėra sudėtinga ir/ar procesinių dokumentų parengimas nereikalavo didelių laikos sąnaudų, savaime nelemia teisinės išvados, kad išlaidos turėtų būti mažinamos atsižvelgiant ne į teisiniu reguliavimu nustatytus kriterijus, bet į subjektyvų šalies vertinimą. Pažymėtina, kad nors atsakovė apeliuoja į atstovo nedalyvavimą teismo posėdyje, tačiau dėl to patirtų išlaidų ir nebuvo prašoma priteisti.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
38. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
39. Ieškovė pateikė rašydinsiu įrodymus pagrindžiančius 786,50 Eur teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.11, 8.13 punktuose įtvirtinto maksimalaus atlygintino atstovavimo išlaidų dydžio, todėl jų atlyginimas priteistinas ieškovei iš atsakovės (CPK 93 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovės S. L. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės LDB KU „Baltija“, juridinio asmens kodas 300007695, naudai 786,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.