- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-30
- Bylos Nr.
- 1S-1417-245/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-24-1-01423-2012-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis, Jurgis Kiškis, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- R. B.
- Kategorijos
- 2.5.14Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos (BPK 360 str.)
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Danguolės Šiugždinytės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. B. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nutarties, kuria atmestas R. B. skundas dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 1-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
R. B. nuteistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį (21 epizodas), 215 straipsnio 1 dalį (21 epizodas), 182 straipsnio 1 dalį (21 epizodas), 198² straipsnio 1 dalį (21 epizodas) galutine 5 metų laisvės atėmimo bausme su 59 MGL bauda. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu 2013 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (21 epizodas), 215 straipsnio 1 dalį (21 epizodas), 182 straipsnio 1 dalį (21 epizodas) ir paskirta galutine 3 metų laisvės atėmimo bausme su 59 MGL bauda. R. B. nuteistas Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir paskirta galutine 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme su 59 MGL bauda. R. B. nuteistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (47 epizodai), 215 straipsnio 1 dalį (49 epizodai), 182 straipsnio 1 dalį (48 epizodai), 22 straipsnio 1 dalį ir 181 straipsnio 1 dalį galutine 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme su 59 MGL bauda. R. B. nuteistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį galutine 5 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme su 59 MGL bauda. Bausmės pradžia – 2012 m. lapkričio 9 d., bausmės pabaiga – 2018 m. rugpjūčio 9 d. Neatlikta bausmės dalis – 1 metai 10 mėnesių 17 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, vykusio 2016 m. rugsėjo 22 d., dieną).Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 25 d. nutartimi atmetė nuteistojo R. B. skundą dėl 2016 m. rugsėjo 23 d. Komisijos nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, sutikdamas su Komisijos padaryta išvada, jog R. B. asmenybė ir elgesys bausmės atlikimo metu, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatas pagal „OASys“ metodiką, nesudaro pagrindo išvadai, jog šiuo metu paleistas lygtinai R. B. laikysis įstatymų ir nebenusikals.Nuteistasis R. B. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą.Skunde nurodoma, kad skundžiama nutartis neteisėta ir nepagrįsta.Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo klausimo dėl socialinės išvados, nors privalėjo išnagrinėti šį apelianto nurodytą faktą. Apelianto vertinimu, dėl to skundžiamas sprendimas nėra teisėtas ir pagrįstas, nes pats teismas rėmėsi šios išvados turiniu. Anot skundo autoriaus, apylinkės teismas, padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimus, pažeidė teisę į teisingą, nešališką teismą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje ir tarptautiniuose teisės aktuose. Teismas, surašydamas nutartį, nesilaikė baigiamojo akto motyvavimo racionalumo, sprendimo aiškumo reikalavimų. Buvo pažeista teisė į nešališką bylos išnagrinėjimą. Pagal baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas teismo baigiamasis aktas turi būti teisėtas ir pagrįstas, jame padarytos išvados dėl bylai reikšmingų aplinkybių ir kiti klausimai turi būti išsamiai pagrįsti ir įvertinti.Nesutinkant su apylinkės teismo išvada dėl apelianto nepaleidimo iš pataisos įstaigos, skunde tvirtinama, kad tokia išvada formali, nes teismas tinkamai neįvertino visų aplinkybių visumos. Pabrėžiama, kad pagal šiuo metu galiojantį BVK lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigoje, t. y., vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose, šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nurodoma, jog skundo autorius vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Atkreipiamas dėmesys, kad buvo pristatyta pažyma, jog apeliantas bus įdarbintas, turės kur gyventi. Nors ankščiau skundo autorius buvo baustas drausmine tvarka, tačiau pagal teisės aktus tai nėra esminis pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo. Akcentuojama, kad per paskutinius 2 metus apeliantas labai stengėsi ir jo elgesys pasikeitė tik į gerąją pusę. Jis buvo skatintas, perkeltas į paprastą grupę, įgijo specialybę, dalyvavo visose programose ir projektuose. Skundo autorius mano, kad bylos duomenys (socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininko pažyma) patvirtina, jog jis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, t. y., įvykdė visas iš būtinų sąlygų, kurioms esant galimas nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį. Todėl lygtinis paleidimas jam pagal teisės aktus gali būti taikomas, nepriklausomai nuo to ar yra materialusis pagrindas. O Komisija išvadoje teigia, kad apeliantas nevykdo socialinės reabilitacijos programos. Pažymi, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą BVK 157 straipsnyje. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgtina į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu bei į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinis nepaleidimas iš pataisos įstaigos nėra nuteistajam taikoma bausmė. Lygtinis paleidimas yra išimtis iš bausmių vykdymo tvarkos, kuri turi būti taikoma kaip paskatinimas išskirtiniais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai. Taigi, siekiančio būti lygtinai paleisto asmens elgesys turi sudaryti pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, o jam taikoma probacija pasieks tikslą. Antra, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nuteistąjį charakterizuojanti aplinkybė, iš kurios spręstina apie jo gebėjimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, gebėjimą laikytis tam tikrų draudimų ir ribojimų. Anot skundo autoriaus, byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis buvo paskatintinas už gerą elgesį ir sąžiningą darbą. Tačiau tai, kad nuteistajam buvo taikytos skatinimo priemonės savaime dar nesudaro pagrindo taikyti jam lygtinį paleidimą, kadangi apie nuteistojo gebėjimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, gebėjimą laikytis tam tikrų draudimų ir ribojimų galima spręsti tik įvertinus jo elgesį per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo pataisos įstaigoje laiką. Apelianto tvirtinimu, visos aptartos aplinkybės, leidžia daryti išvadą, kad jo atveju, nuteistojo probacija taikant lygtinį paleidimą gali būti sėkminga. Juo labiau, kad nuteistajam gali būti taikomi griežti apribojimai. Skunde teigiama, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistiesiems BVK 157 straipsnio taikymas yra aktualus tiek, kiek tai yra susiję su bausmės dalies, kurią nuteistasis turi būti atlikęs, kad būtų galimas jo teikimas lygtiniam paleidimui, nustatymu. Tuo tarpu kitos sąlygos, numatytos BVK 157 straipsnio 1 dalyje, t. y. reikalavimas būti įvykdžiusiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, atitinkami nuteistojo elgesiui keliami reikalavimai (maža nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos pataisos procesui reikšmingos aplinkybės sudarančios pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals) yra bendros visiems nuteistiesiems. Tačiau teismai privalo į kiekvieną atvejį žiūrėti ir nagrinėti individualizuotai, atsižvelgiant į aplinkybių visumą, o skundo autoriaus atveju pirmosios instancijos teismas priėmė formalų sprendimą.Skunde daroma išvada, kad teisėjai gali traktuoti teisės aktus savo vidiniu įsitikinimu ir laikytis senos teismų praktikos, kad nuteistas asmuo turi ir privalo kalėti iki bausmės pabaigos, tačiau tai akivaizdžiai liūdina ir neduoda jokios galimybės nuteistiems asmenims pabandyti atsistoti į dorovės kelią bei išpirkti savo padarytas klaidas prieš visuomenę. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad apylinkės teismas paliko nenagrinėta klausimą dėl apyrankės taikymo.Nuteistojo R. B. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio nuostatos suteikia teismui teisę priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jeigu tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas – nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, bei materialusis pagrindas – teismo išvada, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurią lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.Nors pirmosios instancijos teismas, svarstydamas R. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, iš esmės vertino tik materialaus lygtinio paleidimo pagrindo egzistavimą, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam R. B. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas nesant tam įstatyme numatyto formalaus pagrindo. Iš 2016 m. rugsėjo 21 d. išvados Nr. 61-1912 apie nuteistojo R. B. individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus (b. l. 25) matyti, kad jis nevykdė vienos iš šiame plane numatytų priemonių – tinkamai elgtis (neturėti galiojančių nuobaudų). Nors nuteistasis nurodo, kad šiuo metu jam paskirtos drausminės nuobaudos negalioja, todėl laikytina, jog įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau 2016 m. rugsėjo 21 d. pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus (b. l. 26) patvirtina, jog R. B. buvo taikytos drausminės nuobaudos, iš kurių viena (2015 m. lapkričio 16 d.) Komisijos nutarimo priėmimo dieną buvo galiojanti. O sisteminė ir loginė teisės aktų, reglamentuojančių lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų klausimus, analizė leidžia daryti išvadą, kad Komisijos sprendimas taikyti ar netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos priimamas Komisijos posėdyje ir būtent sprendimo priėmimo (balsavimo) dieną turi būti tikrinamas BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.Kolegija konstatuoja, jog nesant formaliojo lygtinio paleidimo pagrindo – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių tinkamo vykdymo, R. B. negali būti taikomas BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Esant nurodytoms aplinkybėms, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo R. B. skundas dėl lygtinio paleidimo netaikymo jo atžvilgiu, pripažintina teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
Nuteistojo R. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 25 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.