Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės, Izoldos Nėnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. K. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui T. K., trečiajam asmeniui V. K. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija byloje – Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).Byloje ginčas kilo dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimą, aiškinimo ir taikymo bei proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, taikymo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių nepilnamečio vaiko poreikius, taip pat tėvų turtinę padėtį, priteisė iš atsakovo T. K. nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 240 Eur kasmėnesines periodines išmokas bei išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 22 d.Apeliantas (atsakovas) nesutinka su šia teismo sprendimo dalimi ir apeliacinį skundą grindžia tuo, jog teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, susijusius su vaiko poreikiais bei šalių turtine padėtimi, todėl nepagrįstai priteisė šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 240 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, be to, atsakovas nesutinka su teismo nustatytu išlaikymo įsiskolinimo pradžios momentu.

Dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatymo kriterijų

Dėl vaiko poreikių

Nagrinėjamu atveju, išanalizavus ir įvertinus ieškovės nurodytų išlaidų vaiko poreikiams (vaiko maitinimui, sveikatos priežiūrai, lavinimui, aprangai, avalynei pirkti, būstui išlaikyti, ir kt.) tenkinti pagrįstumą, atsižvelgus į vaiko amžių, sveikatos būklę, ieškovės paaiškinimus ir pateiktą vaiko poreikių įvertinimą (paskaičiavimus) bei jį pagrindžiančius duomenis, šalyje galiojančias prekių ir paslaugų kainas, pragyvenimo lygį, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl vaikui būtinos išlaikymo apimties pripažintinos pagrįstomis.Savaime suprantamomis ir visiems žinomomis aplinkybėmis laikytina tai, kad vaikas valgo, jo sparčiai augančiam organizmui reikalinga visavertė mityba, vitaminai, vaikui reikalinga apranga ir avalynė, jam tenka ir dalis komunalinių ir kitų išlaidų, reikalingi higienos reikmenys, lavinimosi priemonės, žaislai ir kt. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Vaiko išlaikymo dydžiui įtakos turi ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri sąlygojo maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų, paslaugų ir kitų kainų augimą. Nors atsakovas T. K. apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių realius vaikui (jo poreikių tenkinimui) patirtų išlaidų dydžius, tačiau su tokiu apelianto argumentu negalima sutikti. Ieškovė tiek kartu su ieškiniu, tiek su patikslintu ieškiniu pateikė mokėjimo kvitus, išrašytas sąskaitas už darželį, komunalinius patarnavimus, Jonavos vaikų lopšelio-darželio „Pakalnutė“ pažymą, medicininių dokumentų išrašus, Jonavos rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus pažymą apie pajamas. Be to, ieškovė vaiko poreikius ir jų tenkinimui būtiną vaiko išlaikymo dydį įrodinėjo ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. savo paaiškinimais, liudytojų parodymais, vaiko poreikių paskaičiavimais (poreikių lentele) ir pan.Šalių nepilnamečiam sūnui šiuo metu yra 4 metai, jis lanko darželį. Iš ieškovės pateiktų duomenų taip pat matyti, kad šalių nepilnametis sūnus turi rimtų sveikatos problemų (jam nustatytas vidutinio neįgalumo lygis, konstatuota stemplės atrezija su stemplės-trachėjos fistule, stemplės stenozė, plonosios žarnos atrezija, maža gaubtinė žarna, įgimta tiesiosios žarnos atrezija ir įgimta išangės atrezija, išmatų nelaikymas), o tai savaime reiškia ne tik didesnį žmogiškąjį rūpestį tokiu vaiku, bet ir didesnes išlaidas. Dėl vaiko ligų, jam diagnozuotų sveikatos sutrikimų neabejotinai yra patiriamos papildomos išlaidos maistui, higienos priemonėms, vaistams, vitaminams, be to, ieškovė vaiką turi vežioti į gydymo įstaigas, todėl yra patiriamos ir transporto išlaidos. Nors apeliantas (atsakovas) T. K. nesutinka su teismo priteista nepilnamečiam vaikui išlaikymo suma ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ieškovės pateiktus įrodymus, susijusius su vaiko išlaikymo išlaidomis, tačiau byloje nenustatyti šių įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimai, o atsakovas, nesutikdamas su išlaikymo dydžiu, nepateikė jokių savo įrodymų, skaičiavimų, kurie pagrįstų, kad vaiko išlaikymui per mėnesį užtektų mažesnės nei 624 Eur (iš jų 224 Eur specialiųjų vaiko poreikių tenkinimui kompensuoja valstybė) sumos (CPK 178 straipsnis).Atsakovas T. K. apeliaciniame skunde ginčija kai kuriuos ieškovės nurodytus vaiko išlaikymo išlaidų dydžius (pvz., išlaidas maistui, aprangai, pramogoms, gimtadieniui, buities ir higienos priemonėms), tačiau, atkreiptinas dėmesys į tai, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės V. M. ieškinį tenkino tik iš dalies ir, nors sprendimo motyvuojamojoje dalyje konkrečiai nenurodė, kurias ieškinyje nurodytas išlaidas ar jų dydį laikė nepagrįstais, tačiau priteistino išlaikymo dydį sumažino iki bendros 400 Eur per mėnesį sumos (neįskaičiuojant į šią sumą specialiesiems vaiko poreikiams tenkinti reikalingos sumos).Atsakovas T. K. apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su ieškovės nurodytų būsto išlaidų dydžiu ir teigia, kad išlaidos būsto išlaikymui turėtų būti skaičiuojamos vidutiniškai vienam mėnesiui per metus, o ne per šildymo sezoną. Tačiau, pažymėtina, kad ieškovės pateikti įrodymai pagrindžiančia išlaidas ne tik žiemos sezono metu, tačiau ir rudens mėnesiais (rugsėjo, spalio, lapkričio), ir šiais įrodymais pagrįstos išlaidos vidutiniškai per mėnesį sudarė apie 100 Eur, neskaitant mokesčių už elektrą ir dujas. Todėl ieškovės skaičiavimų lentelėje nurodyta vaikui tenkanti komunalinių mokesčių dalis (33 Eur per mėnesį), įvertinus tai, kad ieškovės šeimoje yra 3 asmenys, o būsto išlaidas sudaro ne tik socialinio būsto nuomos išlaidos, šildymo, šalto ir karšto vandens, namo bendro naudojimo objektų priežiūros išlaidos, bet ir mokesčiai už elektrą, dujas, ieškovės nurodyta suma būsto išlaidoms laikytina pagrįsta. Be to, atsakovo nuomone, ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kas sudaro atostogų išlaidas, kada ir kur sūnus atostogavo, todėl jos nurodytos išlaidos atostogoms nepagrįstos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vaikas turi teisę į atostogas ir tinkamą jų praleidimą, juolab, kad šiuo atveju šalių nepilnametis sūnus turi specialiųjų poreikių, susijusių su jo sveikatos būkle, todėl jam neabejotinai yra svarbus poilsis, laisvalaikis, sveikatos stiprinimas ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovui nevykdžius išlaikymo pareigos, ieškovė galbūt neturėjo galimybės tenkinti šiuos vaiko poreikius, todėl atsakovo reikalavimas pateikti atostogų išlaidų įrodymus laikytini net nekorektišku. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus teisinius kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, jog nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti ne tik vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, bet vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (LAT nutartis 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).Atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnametis sūnus gyvena kartu su ieškove, laikytina, kad ieškovei yra geriau žinomi nepilnamečio sūnaus G. K. poreikiai bei išlaidos jiems tenkinti. Kadangi apeliantas nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, kurie paneigtų ieškovės nurodytas išlaidas šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti, laikytina, kad nurodymas mažesnių sumų konkretiems nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti yra tik apelianto gynybinė pozicija, siekiant išvengti reikiamo nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti išlaikymo teikimo.Pažymėtina, jog orientaciniu priteisino išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi laikytina CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009, kt.). Mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, laikinai negaunant pajamų ar kitomis aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju minimali mėnesinė alga (MMA) skundžiamo sprendimo priėmimo metu buvo 380 Eur, o nustatytas abiejų tėvų teiktinas išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis – 400 Eur suma, taigi tik nežymiai viršija minėtą orientacinio kriterijaus ribą. Nors šis kriterijus taikytinas tik atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, tačiau nagrinėjamu atveju, išanalizavus vaiko poreikius ir pripažinus būtinumą juos tenkinti, MMA kriterijus tik patvirtina byloje nustatytų tenkintinų vaiko poreikių pagrįstumą. Be to, kaip jau nustatyta, vaikas turi papildomų (specialiųjų) poreikių dėl sveikatos būklės, kurių visos sumos nepadengia valstybės teikiama parama (šalpos pensija ir tikslinė kompensacija).Aptariamame kontekste taip pat pažymėtina, kad sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptarti vaiko poreikiai ir nustatytos išlaidos jiems tenkinti atitinka protingumo kriterijų, išvardinti poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, o priešingai, visos išlaidos yra reikalingos vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, lavinimo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties, todėl pirmosios instancijos teismo nustatytą išlaikymo dydį nėra pagrindo sumažinti.

Dėl tėvų turtinės padėties

Įstatymai neapibrėžia, kaip ir kokie vaiko poreikiai turi būti tenkinami, kiekvienu atveju tai turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant ir į tėvų turtinę padėtį, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Siekiant nustatyti, kokiomis dalimis vaiko tėvai gali prisidėti prie išlaikymo, būtina įvertinti abiejų tėvų turtinę padėtį ir galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo. Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-491/2013).Nagrinėjamoje byloje šalys teikė įrodymus, patvirtinančius savo turtinę padėtį. Ieškovė pateikė duomenis, kad ji šiuo metu dirba UAB „Bikuvos“ prekyba. Iš Sodros duomenų už laikotarpį nuo 2016-03-01 iki 2017-02-28 (t. y. už paskutinius 12 mėnesių) matyti, kad jos vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) yra apie 518,74 Eur. Ieškovė nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto neturi, ji su dviem nepilnamečiais vaikais gyvena iš savivaldybės nuomojamame socialiniame būste. Pagal VĮ „Regitra“ duomenis ieškovės vardu yra registruota viena transporto priemonė. Be šalių nepilnamečio vaiko G. K., ieškovė dar augina nepilnametę dukrą G. M., kurios išlaikymui iš buvusio sutuoktinio ieškovė kiekvieną mėnesį gauna po 100 Eur periodinėmis išmokomis. Be to, ieškovė turi įsipareigojimų kreditoriams UAB „Bikuvos“ prekyba, UAB „General Financing“, UAB „Avitela“. Iš pateiktos UAB „Alksnena“ pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad atsakovo T. K. gaunamos pajamos už laikotarpį nuo 2016-08 iki 2017-03 (t. y. už paskutinius 8 mėnesius) vidutiniškai per mėnesį sudarė apie 1 781,48 Eur (neatskaičius mokesčių). Atsakovas nuosavybės teise turi žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini), bei transporto priemonę. Be šalių nepilnamečio sūnaus atsakovas turi pareigą teikti materialinį išlaikymą dar dviem nepilnamečiams vaikams D. K. ir T. K.. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtus duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, dėl ko jis turėtų didesne dalimi prisidėti prie šalių nepilnamečio vaiko G. K. išlaikymo (60 procentų). Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad bylą nagrinėjęs teismas, nustatinėdamas šalių turtinę padėtį, pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis) ar nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šiais klausimais.Apeliantas (atsakovas) T. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neįvertino esminių aplinkybių, jog jis gauna minimalų darbo užmokestį ir komandiruotpinigius, kurie sudaro didžiąją pajamų dalį, o jo darbas yra susijęs su ilgalaikėmis komandiruotėmis į Daniją, todėl išlaidas pragyvenimui atsakovas patiria žymiai didesnes nei ieškovė, o už gaunamus komandiruotpinigius jis nuomojasi butą Danijoje už 1 000 Eur per mėnesį, 160 Eur išleidžia kurui (vykti į darbą ir atgal), 240 Eur per mėnesį kainuoja kelionė į Daniją ir atgal į Lietuvą (keltu į abi puses iš Klaipėdos), 200 Eur lieka maistui, kuris yra žymiai brangesnis nei Lietuvoje. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas, vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, turėtų įvertinti kiekvieno iš tėvų visas gaunamas pajamas ir atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis jis disponuoja, ar tos pajamos yra reguliarios. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo gaunamus komandiruotpinigius vertino, kaip atsakovo gaunamas pajamas, į kurias atsižvelgtina sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio nustatymo, kadangi atsakovas jas gauna reguliariai (kas mėnesį), kartu su darbo užmokesčiu, be to, atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodė pragyvenimui komandiruotėje Danijoje per mėnesį išleidžiantis 700 Eur sumą, t. y. ne visą komandiruotpinigiams skiriamą sumą. Sutiktina su atsakovo T. K. apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybe, jog Danijoje pragyvenimo išlaidos yra didesnės nei Lietuvoje, tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad pragyvenimui Danijoje per mėnesį jam yra reikalinga 1 600 Eur suma (CPK 178 straipsnis), juolab, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (2017 m. kovo 2 d. teismo posėdyje) jis nurodė, jog savo poreikiams (pragyvenimui ir kelionei) per šešias komandiruotės savaites jis išleidžia apie 700 Eur. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šalių turtinę padėtį ir nustatydamas priteistino iš atsakovo nepilnamečiam sūnui išlaikymo dydį, taip pat pagrįstai atsižvelgė į atsakovo nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Nors atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad minėtas turtas per 2011 m. rugpjūčio 19 d. kilusį gaisrą stipriai apdegė, todėl yra menkavertis, jo reali rinkos vertė yra žymiai mažesnė, nei nurodyta VĮ Registrų centras, o realizavimo galimybės menkos, tačiau atsakovas nepateikė jokių turto vertę pagrindžiančių duomenų, o 2011 m. gruodžio 19 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijime ir VĮ Registrų centras išraše nurodyta, kad vidutinės rinkos vertės nustatymo data yra 2011 m. gruodžio 6 d., t. y. jau po kilusio gaisro. Be to, įvertinus tai, kad nuo minėto gaisro kilimo ir turto vertinimo datos yra praėję 6 metai, tikėtina, jog minėtas nekilnojamasis turtas po gaisro buvo atstatytas, juolab, kad minėto nekilnojamojo turto adresu yra atsakovo deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta.Nesutiktina su apelianto (atsakovo) T. K. apeliacinio skundo argumentu, jog teismas, priteisdamas sūnui G. K. išlaikymą po 240 Eur kas mėnesį, neįvertino aplinkybės, kad atsakovas turi pareigą teikti materialinį išlaikymą dar dviem nepilnamečiams vaikams – D. K. ir T. K.. Atvirkščiai, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas be šalių nepilnamečio sūnaus turi dar 2 išlaikytinius, kurių išlaikymui kas mėnesį turi mokėti po 202,74 Eur sumą, ir, atėmęs iš atsakovo gaunamų mėnesio pajamų privalomą mokėti kitiems dviem vaikams materialinį išlaikymą, nustatė, kad atsakovui lieka apie 1 620 Eur pajamų, iš kurių, atsakovo paaiškinimu, jo paties poreikiams patenkinti reikia ne mažiau kaip 700 Eur, todėl jam lieka apie 900 Eur, kurių pakanka teikti materialinį išlaikymą šalių sūnui bei vykdyti kitus įsipareigojimus kreditoriams. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais. T. K. apeliacinio skundo argumentas, jog teismo priteistas išlaikymas yra žymiai didesnis nei priteistas nepilnamečiams sūnums D. K. ir T. K., nors jie yra už G. K. vyresni, neturi reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui. Nors tuo atveju, kai išlaikymas yra mokamas pagal kelis teismo sprendimus, būtina užtikrinti visų vaikų, kuriems priteistas išlaikymas, interesų pusiausvyrą, t. y. CK 3.198 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vaikų lygiateisiškumo principas, kuris reiškia, jog visi tėvo, iš kurio priteisiamas (priteistas) išlaikymas, vaikai yra lygiateisiai, tačiau kartu šioje normoje kaip išimtis įtvirtinta galimybė nukrypti nuo nurodyto vaikų lygybės principo ir vienam ar keliems vaikams priteisti didesnį nei kitiems išlaikymą. Tokį nukrypimą turi pateisinti labai svarbios aplinkybės, kurių baigtinio sąrašo įstatyme nepateikta. Dėl to kiekvienu atveju šis klausimas spręstinas teismo pagal konkrečios bylos aplinkybes.Šiuo atveju, atkreiptinas dėmesys, jog išlaikymas kitiems atsakovo vaikams (D. K. ir T. K.) yra priteistas 2012 metais, t. y. prieš 5 metus, taigi vaikų poreikiai galimai yra pasikeitę, priteisiant išlaikymą sūnui T. K. buvo vertinama tuometinė (o ne dabartinė) atsakovo ir trečiojo asmens V. K. (buvusios atsakovo sutuoktinės) turtinė padėtis bei vaiko poreikiai. Išlaikymas sūnui D. K. buvo priteistas taikos sutartimi, taigi nei šalių turtinė padėtis, nei vaiko poreikiai iš esmės nebuvo vertinami, šalys geranoriškai sutarė dėl teiktino išlaikymo dydžio. Be to, šalių nepilnamečio sūnaus G. K., kuriam skundžiamu sprendimu priteistas išlaikymas, poreikiai neabejotinai yra didesni (jis turi specialiųjų poreikių). Šios aplinkybės nagrinėjamu atveju pripažintinos leidžiančiomis nukrypti nuo lygaus visiems vaikams išlaikymo priteisimo principo. Byloje nenustatyta, kad šalių sūnui G. K. priteisto išlaikymo dydis neigiamai paveiktų kitų atsakovo vaikų, kuriems taip pat iš atsakovo priteistas išlaikymas, interesus. Pažymėtina, kad atsakovas pareigą išlaikyti kitus vaikus dalijasi su jų motina (trečiuoju asmeniu). Be to, toks ieškovės reikalavimo šioje byloje tenkinimas nelemia esminio atsakovo turtinės padėties pablogėjimo. Taigi tas faktas, kad atsakovas privalo išlaikyti kitus vaikus, nepaneigia jo turtinės padėties ir nustatyto 240 Eur per mėnesį sūnaus išlaikymo dydžio proporcingumo. Svarbu įvertinti ir tai, kad vaikas gyvena tik su vienu iš tėvų, tai yra su ieškove, ir jai tenka didesnė atsakomybė už vaiką, nes tik jai tenka nuolatinė vaiko priežiūra ir kasdienis materialinis vaiko aprūpinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Apeliantas (atsakovas) T. K. apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas, priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą, netyrė, kokio dydžio išlaidas ieškovė faktiškai patyrė per laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 22 d., kokie buvo sūnaus būtinieji poreikiai ir kokiu būdu ieškovė šiuos poreikius patenkino.Pažymėtina, jog reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).Šiuo atveju atsakovui nustatyta prievolė teikti išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 240 Eur kas mėnesį. Nagrinėjant bylą atsakovas neįrodinėjo, kad aplinkybės, kurios yra svarbios nustatant išlaikymo dydį (tėvų gaunamos pajamos, turimas turtas, vaikui išlaikyti būtinos išlaidos, vaiko poreikiai), iki ieškinio padavimo ir ieškinio padavimo dieną buvo skirtingos, t. y. byloje nebuvo nustatyta, kad iki ieškinio padavimo vaiko poreikius tenkino mažesnė suma arba atsakovo finansinės galimybės teikti 240 Eur per mėnesį išlaikymą atsirado tik ieškinio padavimo dieną. Tokių aplinkybių įrodinėjimo našta šiuo atveju negali būti perkelta kitai šaliai, juo labiau teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, kad vaiko poreikiai iki ieškinio teismui padavimo dienos buvo mažesni ir sumažinti priteisto išlaikymo įsiskolinimą, nes išlaikymui gautinos lėšos yra vaiko, o ne tėvo (motinos) nuosavybė.Apeliantas (atsakovas) T. K. taip pat nesutinka su teismo nustatytu išlaikymo įsiskolinimo pradžios momentu ir teigia, kad jis neteikė sūnui išlaikymo ne nuo 2016 m. sausio 1 d., o nuo 2016 m. balandžio 16 d. Iki to laiko atsakovas su ieškove gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, prisidėjo prie sūnaus G. K. išlaikymo.Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis liudytojo J. K. parodymais, nustatė, kad atsakovas po to, kai susipyko su ieškove ir nustojo kartu su ja gyventi, išėjo iš darbo „Bikuvoje“. Pagal VSDFV duomenis atsakovo darbo santykiai UAB „Bikuvos“ prekyba nutrūko 2015 m. rugpjūčio 5 d. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog šiuo atveju labiau tikėtinos yra ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės, kad jos ir atsakovo santykiai nutrūko nuo 2016 m. sausio 1 d. ir nuo tada atsakovas ir neteikia materialinio išlaikymo savo nepilnamečiam sūnui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir laiko ją pagrįsta. Nors atsakovas T. K. apeliaciniame skunde nurodo, jog iš UAB „Baltasis pyragas“ paėmė kreditą bendriems šeimos poreikiams tenkinti, taip pat iš UAB „Bikuvos“ prekyba gavo kreditą automobiliui įsigyti, kurį vėliau pardavė, o gautas lėšas pervedė į ieškovės sąskaitą, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių objektyvių duomenų, t. y. nepateikė įrodymų, kad paskolos sutartys buvo sudarytos (kokiu metu), kokiems tikslams buvo panaudoti gauti pinigai, taip pat nepateikė duomenų, kad iki 2016 m. balandžio mėnesio teikė išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui (CPK 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė V. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti jai 150 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme, už advokato padėjėjo T. D. suteiktą teisinę pagalbą, t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.CPK 51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė asmenims vesti bylas teisme patiems arba per atstovus. CPK 56 straipsnis reglamentuoja atstovavimo teisme fiziniams asmenims pagal pavedimą klausimus. Minėto straipsnio 1 dalis numato, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatai ar advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje. Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalis numato, kad advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios. Taigi pagal Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį yra draudžiami advokato padėjėjo įgaliojimai apeliacinėje instancijoje.Kaip jau minėta, ieškovei teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme teikė advokato padėjėjas. Atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymas yra apeliacinio proceso sudedamoji dalis, o, vadovaujantis CPK 60 straipsnio 4 punktu ir Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalimi, advokato padėjėjo įgalinimai šio proceso metu yra ribojami. Atsižvelgiant į tai, teisinės pagalbos išlaidos, kurias teikė advokato padėjėjas apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos (CPK 60 straipsnio 4 punktas, Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalis) (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-150-480/2017).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.