Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. patikslintą ieškinį atsakovui T. K. dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo; trečiasis asmuo – V. K., išvadą teikianti institucija - Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė V. M. patikslintą ieškinį palaiko, prašo priteisti iš atsakovo T. K. nepilnamečio sūnaus G. K. gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, šias lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti nepilnamečio vaiko motinai V. M.; priteisti materialinio išlaikymo įsiskolinimą – 2750 Eur; nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su ieškove; patvirtinti atsakovo T. K. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Dėl materialinio išlaikymo priteisimo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 250 Eur dydžio kasmėnesinį išlaikymą sūnui, o atsakovas sutinka mokėti kas mėnesį po 120 Eur dydžio išlaikymą. Teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartimi (2 t., b. l. 90) iš atsakovo buvo priteistas laikinas materialinis išlaikymas G. K. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017-01-30 iki sprendimo priėmimo. Priteisdamas tokio dydžio laikiną išlaikymą, teismas atsižvelgė atsakovo išlaikytinių skaičių ir viešai deklaruojamas jo pajamas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Pažeidus vieną iš nurodytų tėvų pareigų, tiesiogiai bus pažeista visa įstatymų nustatyta tėvų valdžios sistema, o tai neabejotinai turės įtakos įstatymo saugomoms ir ginamoms vaiko teisėms. Viena iš sudėtinių tėvų valdžios dalių – išlaikyti savo vaikus – yra reglamentuojama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.192 straipsnyje. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis). Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams tenka dalytis normalios vaikų raidos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 str.). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), kuris neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį (MGL). Tačiau nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-259/2004). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 644 nustatytas vienos minimalios mėnesio algos dydis – 380 Eur.

Šioje byloje vertinant šalių turtinę padėtį, ieškovės pateiktais bei VSDFV duomenimis nustatyta, kad V. M. dirba UAB „(duomenys neskelbtini), jos vidutinis priskaitomas vieno mėnesio darbo užmokestis yra artimas minimaliam - apie 455 Eur (neatskaičius mokesčių). Vidutinis atlyginimas 2017 m. pirmą ketvirtį sumažėjo atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo 2017-02-13 iki 2017-02-24 buvo nedarbinga (išmokėta ligos išmoka – 148,60 Eur). Viešųjų registrų duomenimis nustatyta, kad ieškovė nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto neturi, ji su dviem nepilnamečiais vaikais gyvena iš savivaldybės nuomojamame dviejų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (2014-07-23 Socialinio būsto nuomos sutartis). VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad ieškovės vardu yra registruota transporto priemonė VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Be šalių nepilnamečio vaiko G. K., ieškovė dar augina nepilnametę dukrą G. M., gim. (duomenys neskelbtini), kurios išlaikymui iš buvusio sutuoktinio ieškovė kiekvieną mėnesį gauna po 100 Eur periodinėmis išmokomis. Duomenų apie tai, kad ieškovė gauna papildomas draudžiamąsias pajamas, byloje nėra. Ieškovės ir liudytojų paaiškinimu nustatyta, kad ją pastoviai materialiai remia artimi giminaičiai (S.) ir bendradarbiai, tačiau ši parama nėra pastovi. Faktiškai nuo 2016-01-01 ieškovei iš esmės vienai teko pareiga išlaikyti mažametį vaiką, kuris turi sveikatos sutrikimų, nuo gimimo yra neįgalus.

Ieškovė su vaiku gyvena nuomojamame dviejų kambarių bute, todėl šalių nepilnamečiui vaikui atitinkamai tenka dalis namo priežiūros ir komunalinių paslaugų išlaidų. Kito nekilnojamojo turto ieškovė neturi, jos vardu yra registruota viena transporto priemonė (2 t., b. l. 79-81). Kaip jau minėta, ieškovė augina pirmoje santuokoje gimusią dukrą G. M., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovės ir liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad mergaitės išlaikymui jos tėvas kas mėnesį moka po 100 Eur materialinio išlaikymo bei prisideda prie vaiko išlaikymo papildomai nuperkamais daiktais (drabužiais ir kt.). Šalių sūnus lanko Jonavos vaikų lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“, už kurį kas mėnesį ieškovei tenka sumokėti vidutiniškai po 40,04 Eur (1 t., b. l. 17). Ieškovės kreditoriniai įsipareigojimai: 1 000 Eur dydžio vartojimo kreditas pagal Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sandorį Nr. 2 su kreditoriumi UAB „General Financing“ ir 500 Eur dydžio paskola, suteikta kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekyba pagal 2016-10-04 paskolos sutartį (2 t., b. l. 18-21).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei atsakovo paaiškinimu nustatoma, kad atsakovas T. K. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo darbo vieta šiuo metu yra užsienyje (Danijos Karalystėje), todėl be priskaitomo darbo užmokesčio jam yra išmokamos atitinkamo dydžio komandiruotpinigių sumos. 2017-05-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais duomenimis (3 t., b. l. 21,22) nustatyta, kad 2016 m. paskutinių penkių mėnesių atsakovo vidutinės mėnesio pajamos (faktinės) buvo apie 1625 Eur, 2017 m. trijų mėnesių vidutinės mėnesio faktinės pajamos – apie 1823 Eur. Šias aplinkybes atsakovas patvirtino ir teismo posėdyje. Pažymėtina, kad šios aplinkybės sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismui nebuvo žinomos.

Turto arešto aktų registro duomenimis nustatyta, kad atsakovo atžvilgiu yra vykdomi išieškojimai antstolių kontorose išieškotojų V. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. t. y. atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų, iš kurių prioritetiniu laikytinas tik vykdomas pirmos eilės išieškojimas V. K. naudai, susijęs su išieškomu materialinio išlaikymo įsiskolinimu nepilnamečiams vaikams iš pirmosios atsakovo santuokos (2 t., b. l. 88). Duomenų apie kitas atsakovo skolas byloje nėra.

Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios.

Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jų tėvų turtinė padėtis, vaiko išlaikymo dydis turi atitikti protingus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), o nustatant proporcingumą tarp tėvų turtinės padėties, turi būti nustatyta kiekvieno iš tėvų dalis išlaikymo prievolėje ir konkretus išlaikymo dydis.

Teismas, įvertinęs ieškovės ir atsakovo paaiškinimus, bei pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad šalių turtinė padėtis yra ne vienoda. Ieškovės darbo užmokestis neženkliai didesnis už minimalų, be to jis nėra pastovus. Dėl vaiko sveikatos būklės ir papildomų poreikių ieškovė objektyviai susirasti papildomo ar geriau apmokamo darbo, kad gautų atitinkamas pajamas, negali, be to jai tenka pareiga ne tik išlaikyti vaiką, bet jį prižiūrėti, juo rūpintis, auklėti ir pan., o šias aplinkybes yra sunku įvertinti pinigais, be to pažymėtina, kad neįgaliam vaikui tokia priežiūra turi būti didesnė ir atidesnė, reikalaujanti ne tik papildomų lėšų, bet ir laiko bei kantrybės. Pažymėtina, kad jai tenka pareiga išlaikyti du nepilnamečius vaikus. Ieškovė nuosavo gyvenamojo būsto neturi, todėl jai tenka papildomos socialinio būsto nuomos išlaidos, kas iš dalies apsunkina ieškovės turtinę padėtį. Ieškovė taip pat turi finansinių įsipareigojimų kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekyba pagal 2016 m. spalio 4 d. paskolos sutartį (2 t., b. l. 21), taip pat yra skolinga apie 200 Eur liudytojui J. K.. Atsakovo vieno mėnesio pajamos (1823 Eur) daugiau negu keturis kartus viršija ieškovės pajamas. Atsakovas turi realizuotino nekilnojamojo turto. Nors žemės sklypui yra taikyti suvaržymai (areštas), tačiau atsižvelgiant į nedidelį apribojimų mastą (505 Eur), užbaigus išieškojimą kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, šis turtas galės būti realizuojamas. Vertinant atsakovo turtinę padėtį, yra svarbi ta aplinkybė, kad jis turi pareigą išlaikyti kitus du nepilnamečius vaikus, kurių išlaikymui kas mėnesį turi mokėti po 202,74 Eur. Iš atsakovo gaunamų mėnesio pajamų atskaičius privalomą mokėti kitiems dvejiems vaikams materialinį išlaikymą, jam lieka apie 1620 Eur pajamų, iš kurių jo paties poreikių tenkinimui atsakovo paaiškinimu reikia ne mažiau 700 Eur, t. y. lieka apie 900 Eur, iš kurių jis gali teikti materialinį išlaikymą šalių sūnui bei vykdyti kitus įsipareigojimus kreditoriams. Įvertinus abiejų šalių turtinę padėtį ir atsižvelgiant į CK 3.192 straipsnio 3 dalies nuostatas bei į abiejų šalių išlaikytinių skaičių, yra nustatytinos tokios materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio proporcijos tarp tėvų: ieškovei – 40 proc., atsakovui – 60 proc.

Nustatomo išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Konkrečiu atveju pažymėtina, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia patenkinti ne tik būtinus vaiko poreikius.

Ieškovės paaiškinimu ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais patvirtinta, kad šalių mažametis sūnus yra vaikas, turintis specialių poreikių. Išrašo iš medicininių dokumentų (1 t., b. l. 120) duomenimis nustatyta, kad G. K. nuo gimimo buvo diagnozuota stemplės artezija su stemplės- trachėjos fistule (Q39.1), plonosios žarnos artezija (Q41.8), maža gaubtinė žarna (Q43.8), įgimta tiesiosios žarnos artezija (Q42.0), įgimta išangės artezija (Q42.2), randinė stemplės stenozė. Vaikas jo gimimo dieną buvo hospitalizuotas, jam atlikta operacija ir kitos gydymo procedūros, įvesta kolostoma, vėliau atliktos stemplės dilatacijos. 2016-03-15 ir 2016-07-07 Epikrizės (1 t., b. l. 122, 124) duomenimis nustatyta, vaikui papildomai buvo diagnozuota Nealerginė astma, jam buvo operuota stemplės ir anus artezijos, atlikta stemplės plastika. Vaikas pastoviai buvo vežamas pas gydytojus stemplės dilatacijai (plėtimui), periodiškai atliekami laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai. Vaiko sveikatos būklė pastoviai kontroliuojama gydytojų. 2016-11-17 medicininių dokumentų (1 t., b. l. 125) duomenimis nustatyta, kad be minėtų operacijų vaikui buvo atlikta ir plonosios žarnos artezijos operacija, nustatytas išmatų nelaikymas. Nuo 2016 m. lapkričio 10 d. vaikui yra nustatytas vidutinis neįgalumo lygis (2 t., b. l. 11). Ieškovės paaiškinimu nustatyta, kad vaikas ir šiuo metu pastoviai tepa kelnaites, būna išmatų nelaikymo epizodai. Šie procesai turi būti pastoviai kontroliuojami ir prižiūrimi, nes tai sąlygoja skausmus vaiko išangėje ir žaizdų atsiradimą. Nors specialūs medikamentai vaiko ligų gydymui nėra nustatyti ir būtini, tačiau tokios būklės vaiko priežiūrai reikalingos papildomos higienos priemonės, sauskelnės, apatinės kelnaitės, įvairūs kremai uždegimų ir žaizdų gydymui, reikalingos pastovios gydytojų konsultacijos, dėl ko ieškovė privalo su vaiku vykti į Vilnių savo transportu ir tai sąlygoja papildomas išlaidas tiek automobilio priežiūrai, tiek kurui. Nuo 2016 m. sausio 1 d. ieškovei kas mėnesį yra mokama 168 Eur dydžio šalpos pensija neįgaliam vaikui ir 56 Eur dydžio priežiūros išlaidų tikslinė kompensacija, iš viso – 224 Eur neįgaliam vaikui prižiūrėti (2 t., b. l. 33).

Vaiko poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Šalys vaiko poreikius įrodinėja pateikdamos vaiko poreikių detalius paskaičiavimus. Ieškovė nurodė, kad jos nepilnamečio vaiko materialiniai poreikiai per vieną mėnesį vidutiniškai yra tokie: maisto produktams – 164,21 Eur, darželiui – 60 Eur, kitų išlaidų (transportas, internetas, buto mokesčiai) – 89 Eur, buities ir higienos reikmenys – 12,10, kiti bendri pirkiniai – 7,45 Eur, specialūs poreikiai – 230,24 Eur, metinių pirkinių ir išlaidų, tenkančių vienam mėnesiui (atostogos, gimtadienis, apranga, kitos pramogos ir pirkiniai, vaistai) - 91,87 Eur. Iš viso vaiko išlaikymui ieškovės nuomone kas mėnesį reikia – 654,87 Eur. Ieškovės nurodytas minimalus vaiko poreikių dydis yra ženkliai didesnis už nustatytą optimalų kriterijų - vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kurios dydis šiuo metu yra 380 Eur, todėl tokį išlaikymo dydį ieškovė turėjo pagrįsti objektyviais skaičiavimais, kurie teismui pateikti atitinkamoje lentelėje. Iš nurodytų poreikių sumos išeliminavus išlaidas, skirtas vaiko specialiųjų poreikių tenkinimui, kurios yra kompensuojamos valstybės (224 Eur), lieka 430,87 Eur suma bendrų vaiko poreikių tenkinimui, kuri konkrečiu atveju turėtų būti pagrįsta įrodymais. Šiuo atveju ieškovės pateiktų dokumentų duomenimis nustatyta, kad 2016-2017 m. žiemos sezono metu buto išlaikymui ieškovė vidutiniškai per mėnesį mokėjo nuo 83 iki 150 Eur (II t., b. l. 22-25), neskaitant mokesčių už elektrą ir dujas, todėl ieškovės skaičiavimų lentelėje nurodyta vaikui tenkanti komunalinių mokesčių dalis laikytina objektyvia, tačiau iš pateiktų mokėjimo dokumentų turinio nėra galimybės objektyviai nustatyti, kurios prekės yra perkamos išimtinai vaiko poreikiams. Pažymėtina, kad augančiam mažamečiui vaikui būtinų daiktų, maisto produktų ar higienos prekių poreikis kiekvieną mėnesį gali būti skirtingas ir prieš metus ar kelis mėnesius pirktų prekių kiekis bei jų asortimentas gali neatitikti šiuo metu esamų vaiko poreikių. Pateikti būtinų vaiko poreikių skaičiavimus patvirtinančius įrodymus šiuo atveju yra sudėtinga, nes objektyviai nėra galimybės išsaugoti visų išlaidų patvirtinančių mokėjimo dokumentų, be to akivaizdu, kad dalis prekių yra perkama turgavietėje. Iš pateiktų skaičiavimų matyti, kad vaiko specialiųjų poreikių tenkinimui ieškovė kas mėnesį išleidžia apie 230,24 Eur. Šios sumos ir valstybės teikiamos paramos neįgalim vaikui (224 Eur) skirtumas - 6,24 Eur, t. y. nors ir neženkliai, tačiau specialiųjų poreikių tenkinimui ieškovė išleidžia didesnę sumą negu skiria valstybė. Be to dėl vaiko ligos specifikos ieškovei su vaiku tenka dažnai kreiptis į gydytojus konsultacijos, todėl tenka vaiką vežti į Vilnių, kas sąlygoja dar didesnes išlaidas transportui ir pan., o šios išlaidos prie specialiųjų poreikių tenkinimo nebuvo priskirtos. Įvertinus bylos aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikti įrodymai, pagrindžiantys ieškovės paskaičiavimus, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju objektyvia tokio amžiaus vaiko išlaikymo suma yra laikytina minėtas Vyriausybės nustatyto minimalaus darbo užmokesčio dydis – 380 Eur, kuri konkretaus vaiko G. K. atžvilgiu atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį realiai gali būti didinama iki 400 Eur (be sumos, skirtos specialiųjų poreikių tenkinimui), įvertinus tai, kad iš esmės vaiko su negalia specialiųjų poreikių tenkinimui galimų išlaidų dalis yra didesnė, negu yra dengiama iš valstybės skiriamų lėšų.

Įvertinus visas aplinkybes, atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į mažamečio vaiko (gim. (duomenys neskelbtini)) amžių ir jo poreikius bei interesus, nustatytus specialius poreikius, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas konstatuoja, kad konkrečiu atveju optimalus abiejų tėvų teiktino išlaikymo nepilnamečiui sūnui G. K. dydis yra 400,00 Eur, todėl teismui konstatavus, kad atsakovas privalo teikti 60 proc. išlaikymo dydžio, yra pagrindas iš atsakovo T. K. priteisti išlaikymą nepilnamečiui sūnui G. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 240 Eur (bet ne mažiau kaip 1 MGL ir indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 straipsnis) mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo momento 2017 m. gegužės 22 d. iki vaiko pilnametystės.

Išlaikymui priteistomis lėšomis pavestina disponuoti uzufrukto teise nepilnamečio vaiko įstatyminei atstovei motinai V. M..

Trečiojo asmens V. K. argumentai, kad patenkinus ieškovės reikalavimą materialinio išlaikymo priteisimo dalyje bus pažeisti jos vaikų T. K. ir D. K. interesai, nepagrįsti, nes vertinant atsakovo turtinę padėtį ir jo galimybes teikti didesnį materialinį išlaikymą G. K., trečiojo asmens ir atsakovo dvejiems nepilnamečiams vaikams užtikrinta materialinio išlaikymo suma iš atsakovo pajamų buvo išeliminuota. Be to pažymėtina, kad vyresniems atsakovo vaikams materialinio išlaikymo dydis buvo nustatytas prieš penkerius metus (2012 m.) pagal tuo metu buvusią atsakovo ir trečiojo asmens turtinę padėtį, bei vaikų poreikius. Pažymėtina, kad nuo 2012 m. atsakovo turtinė padėtis ženkliai pasikeitė, todėl jis turi realią galimybę mokėti didesnį materialinį išlaikymą savo mažamečiui sūnui, turinčiam negalią. Taip pat pažymėtina, kad priteisiamas išlaikymas nėra siejamas su ieškovės lūkesčiais grąžinti skolas arba susikurti sau geresnį gyvenimą, nes ieškovės skolos yra susijusios ne tik su jos asmeniniais poreikiais, bet ir pareigos užtikrinti bent minimalius vaikų poreikius vykdymu tuo metu, kai atsakovas buvo visiškai nusišalinęs nuo neįgalaus vaiko išlaikymo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 2750 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą. Remiantis CK 3.200 straipsniu išlaikymas turi būti priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 1 dalimi tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo vaikų gimimo dienos. Teismas šiame sprendime nustatė, kad atsakovas, išskyrus 400 Eur sumokėtą pinigų sumą, materialinio išlaikymo savo nepilnamečiui vaikui neteikia nuo 2016 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, remiantis CK 3.200 straipsniu, iš atsakovo yra priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas sūnui G. K., gim. (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje (2017-05-22), t. y. už 16 mėnesių ir 22 dienas, išeliminuojant teismo priteistą laikiną materialinį išlaikymą (po 100 Eur už laikotarpį nuo 2017-01-30 iki 2017-05-22), iš viso - 3 540 Eur (240 Eur x 16 mėn. (+22 d.) = 4 016 Eur; 100 Eur x 3 mėn. (+22 d.) = 476 Eur; 4016 Eur – 476 Eur = 3 540 Eur).

Priėmus sprendimą, Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti nuo šio teismo sprendimo priėmimo.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Ieškovė, siekdama, kad nenutrūktų visiškai vaiko ir tėvo ryšys, prašo nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką. Atsakovas teismo posėdyje su ieškovės reikalavimo šioje dalyje sutiko, prieštaravimų nepareiškė.

Tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaiką, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos. Todėl įstatymas ir įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 straipsnis. CK 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numato, jog gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Todėl nustatant bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką būtina išsiaiškinti vaiko auklėjimo galimybes ir išnagrinėti klausimus, kuriais tėvai nesutaria. Kiekvieno ginčo atveju galimi skirtingi nagrinėtinų klausimų aspektai, kuriuos iškelia patys tėvai, vaiko teisių apsaugos institucija.

Vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl esant atitinkamam reikalavimui, teismas turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Vertinant vaiko interesus teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytini vaiko amžius ir poreikiai, sveikatos būklė, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vieta, faktinė vaiko tėvų gyvenamoji vieta, nulemianti vaiko kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį, tėvų galimybės įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt. Tokia teisės aiškinimo taisyklė grindžiama vaiko poreikiu turėti stabilią namų aplinką, kurio neatitiktų pernelyg dažnas gyvenamosios vietos kaitaliojimas.

Šiuo atveju pažymėtina, kad atsakovas su savo nepilnamečiu sūnumi nėra bendravęs daugiau kaip vienerius metus, todėl mažamečio vaiko (trejų su puse metų amžiaus) ir tėvo tarpusavio ryšys yra ženkliai susilpnėjęs. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašo nustatyti ne maksimalų, o artimą minimaliam tėvo ir sūnaus bendravimą, kad vaikas per tam tikrą laikotarpį galėtų priprasti, kad nusistovėtų tėvo ir sūnaus tarpusavio santykiai ir pan. Tačiau ir ieškovės siūloma bendravimo tvarka šiuo atveju taip pat iš dalies nėra optimali ir įgyvendinama atsižvelgiant į atsakovo darbo specifiką. Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad jo darbo vieta yra užsienio valstybėje (Danijos Karalystėje), komandiruotėje darbe jis būna šešias savaites, o Lietuvoje – dvi savaites. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad ieškovės siūloma atsakovo bendravimo tvarka su sūnumi bendraujant kartą per mėnesį – trečią mėnesio šeštadienį, gali būti neįgyvendinama dėl to, kad nustatytą dieną atsakovas bus užsienyje. Dėl šios priežasties, siekiant užtikrinti bent minimalią atsakovo ir jo nepilnamečio sūnaus bendravimo galimybę, kad atsakovas galėtų tinkamai įgyvendinti ne tik savo teises, bet ir pareigas dalyvauti vaiko auklėjime, teismas sprendžia, kad yra tikslinga nustatyti atsakovo bendravimą su vaiku ne rečiau kaip du kartus per du mėnesius atsakovo buvimo Lietuvoje metu, atitinkamą šeštadienį pasiimant vaiką 11 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 val.

Likusioje dalyje tikslinga nustatyti tėvo bendravimą su vaiku iš esmės pagal ieškovės siūlomą grafiką su tam tikrais patikslinimais. Nustatytina, kad G. K. su tėvu T. K. neporiniais metais švenčia Kūčias ir Šv. Kalėdas, o poriniais metais – Naujuosius Metus ir Šv. Velykas. T. K. gruodžio 24 d. (neporinių metų) ir gruodžio 31 d. (porinių metų) 16 val. paims G. K. iš jo gyvenamosios vietos ir atitinkamai antrą Kalėdų dieną bei sausio 1 d. 19 val. parveš į jo gyvenamąją vietą. Šv. Velykų pirmą dieną (sekmadienį; poriniais metais) T. K. 10 val. paims G. K. iš jo gyvenamosios vietos ir antrą Velykų dieną (pirmadienį) 19 val. parveš į jo gyvenamąją vietą.

Tarp šalių nėra ginčo dėl atsakovo bendravimo su vaiku tėvo ir motinos dienomis bei per gimtadienius. Šiuo atveju nustatytina, kad tėvo dieną ir T. K. gimtadienį sūnus švenčia su tėvu, atsakovui tėvo dieną (sekmadienį) pasiimant G. K. iš jo gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19 val., o T. K. gimimo dieną (vasario 15 d.) tėvui pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos 16 val. ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19 val. Motinos dieną ir ieškovės gimimo dieną G. K. turi teisę praleisti su motina. Teismas taip pat nustato, kad savo gimtadienį vaikas švenčia su vienu iš tėvų pagal abiejų tėvų bendrą susitarimą. Vaiko bendravimas su tėvu atostogų metu nedetalizuojamas, paliekama šalims dėl šio bendravimo susitarti. Ieškovės reikalavimas nustatyti, kad motina turi teisę atsisakyti leisti tėvui pasiimti vaiką, jeigu: vaikas serga; tuo metu yra iš anksto suplanuoti renginiai darželyje, išvykos pas artimus žmones ar kitur, ir jeigu vaikas atsisako vykti kartu su tėvu, tenkintinas iš dalies, nes šia bendravimo tvarka ir taip nustatomas minimalus vaiko ir jo tėvo bendravimas, todėl išvykos pas giminaičius turi būti derinamos iš anksto, atsižvelgiant į atsakovo darbo grafiką, t. y. jo buvimo Lietuvoje laikotarpį, o renginiai darželyje savaitgaliais dažniausiai nėra rengiami. Šiuo atveju tikslinga nustatyti, kad vaiko ligos atveju, T. K. bendravimas su vaiku turi vykti pagal šalių susitarimą.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje: 41,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 250,00 Eur advokato suteiktos teisinės pagalbos išlaidos (2 t., b. l. 34; 3 t., b. l. 11-13), iš viso – 291 Eur. Atsakovas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų teismui nepateikė. Trečiajam asmeniui V. K., kuri šioje byloje buvo atsakovo pusėje, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2-)-16-T-4136-16449 (I t., b. l. 77) buvo suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant 100 proc. pagalbos teikimo išlaidų. Valstybės teiktos teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje – 213,07 Eur (pagal 2017-01-25 pažymą Nr. NTP-7-1043; II t., b. l. 71).

Įvertinus tai, kad dalis ieškinio reikalavimų nėra turtiniai, nėra galimybės nustatyti tiksliai, kokia dalis ieškinio reikalavimų yra patenkinta. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, darytina išvada, kad iš trijų pareikštų savarankiškų reikalavimų, du reikalavimai (dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo) yra iš esmės patenkinti, o turtinis reikalavimas dėl materialinio išlaikymo priteisimo yra patenkintas iš dalies – 96 proc. Tokiu būdu teismas, atsižvelgdamas į visus reikalavimus, sprendžia, kad ieškinys yra patenkintas 99 proc. ((100 proc. + 100 proc. + 96 proc.): 3 = 99 proc. (98,666)). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalimi teismas sprendžia, kad iš atsakovo T. K. ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina 288 Eur bylinėjimosi išlaidų. Valstybės turėtos išlaidos už trečiajam asmeniui suteiktą teisinę pagalbą proporcingai atmestų reikalavimų daliai (1 proc.) šiuo atveju iš ieškovės nepriteistinos, nes jų dydis (2,13 Eur) neviršija Vyriausybės nustatyto minimalaus priteistino jų dydžio (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (turėtos 22,50 Eur) proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (99 proc.) yra priteistinos iš atsakovo – 22,28 Eur (CPK 96 straipsnis).

Ieškovės turėtos 80 Eur dydžio išlaidos už pradinio ieškinio parengimą (1 t., b. l. 23) negali būti priteistos ir vertinamos paskirstant bylinėjimosi išlaidas, nes jos sumokėtos asmeniui, neturinčiam atstovavimo pagal pavedimą teisių. Toks atlyginimas negali būti vertinamas ir kaip kitos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsniu, 3.194 straipsniu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsniu, 259-260 straipsniais, 265 straipsniu, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio G. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su vaiko motina V. M. a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo T. K. a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui G. K., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokant po 240,00 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų; bet ne mažiau kaip 1 MGL ir indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 straipsnis) periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. gegužės 22 d. iki G. K. pilnametystės, pavedant lėšomis disponuoti uzufrukto teise G. K. įstatyminiam atstovui – motinai V. M. a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo T. K. a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui G. K. gim. (duomenys neskelbtini), 3540 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 22 d., pavedant lėšomis disponuoti uzufrukto teise G. K. įstatyminiam atstovui – motinai V. M. a. k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti atsakovo T. K. a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi G. K., gim. (duomenys neskelbtuini), tokią tvarką:

1) T. K. jo buvimo Lietuvoje metu ne rečiau kaip du kartus per du mėnesius atitinkamą šeštadienį 10 val. pasiima sūnų G. K. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina jį į vaiko gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19 val.;

2) G. K. su tėvu T. K. neporiniais metais švenčia Kūčias ir Šv. Kalėdas, o poriniais metais – Naujuosius Metus ir Šv. Velykas; T. K. atitinkamai gruodžio 24 d. (neporinių metų) ir gruodžio 31 d. (porinių metų) 16 val. paima G. K. iš vaiko gyvenamosios vietos ir atitinkamai antrą Kalėdų dieną bei sausio 1 d. 19 val. parveža į jo gyvenamąją vietą; Šv. Velykų pirmą dieną (sekmadienį; poriniais metais) T. K. 11 val. paima G. K. iš vaiko gyvenamosios vietos ir antrą Velykų dieną (pirmadienį) 19 val. parveža į jo gyvenamąją vietą;

3) tėvo dieną ir T. K. gimtadienį sūnus švenčia su tėvu; tėvo dieną (sekmadienį) T. K. pasiima G. K. iš jo gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžina į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19 val.; T. K. gimimo dieną (vasario 15 d.) T. K. pasiima G. K. iš jo gyvenamosios vietos 16 val. ir grąžina į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19 val.;

4) Motinos dieną ir V. M. gimimo dieną (rugsėjo 30 d.) G. K. praleidžia su motina V. M.;

5) G. K. gimimo dieną vaikas švenčia su vienu iš tėvų pagal abiejų tėvų bendrą susitarimą;

6) apie savo planuojamas atostogas su vaiku, jų laiką, trukmę ir planuojamą maršrutą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, T. K. privalo įspėti vaiko motiną iš anksto (SMS ar elektroniniu paštu), ne vėliau kaip prieš 14 (keturiolika) kalendorinių dienų iki atostogų pradžios;

7) jeigu vienas iš tėvų negali vykdyti bendravimo tvarkos, jis privalo ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) kalendorinę dieną apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarką informuoti kitą tėvą SMS ar elektroniniu paštu;

8) G. K. ligos atveju, T. K. bendravimas su vaiku nustatomas bendru šalių susitarimu.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo T. K. a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės V. M. a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 288,00 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš T. K. a. k. (duomenys neskelbtini) 22,28 Eur (dvidešimt du eurus 28 euro centus) bylinėjimosi išlaidų (VMI prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaita Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660).

Nustatyti, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės nustojo galioti nuo šio teismo sprendimo priėmimo.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.