Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis M. N. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad tiesiog pavartojo alkoholio ir nusprendė grįžti namo kažkurio momentu. Įvykis įvyko 2023 m. liepos 31 d. Važiavo namo po darbo. Automobilis „Toyota“ priklauso lizingo bendrovei, kurį valdo įmonė UAB „L.“, o jis yra tos įmonės vadovas. Turėjo psichologiškai sunkią dieną darbe. Tą dieną keletą įvykių buvo įvykę, buvo ant kapų nuvykęs, buvo tėvo antkapis sugadintas. Tiesiog buvo daug emocijų ir pavartojus „nedavažiavo“ namo. Vartojo viskio. Iš tikrųjų negali pasakyti kiek suvartojo, buvo nusipirkęs 0,5 l talpos butelį. Negali pasakyti kiek suvartojo. Tuo metu jautėsi pakankamai gerai. Duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu prisimena. Klaidingai parašyta, nes jis pirko 0,5 l talpos butelį. Neišgėrė vienas viso butelio. Gyvena prie (duomenys neskelbtini), o važiavo link (duomenys neskelbtini). Išgėrė pakeliui namo, kokius 3 km nuvažiavęs. Ne policijos pareigūnai sustabdė, o pilietiški žmonės pamatė ir pranešė. Anksčiau teistas. Senai tai buvo, bet buvo eismo įvykis. Jaučiasi kaltas, gailisi dėl įvykio. Tiek baudą, tiek konfiskavimą sudėjus į vieną, tai šiai dienai jam būtų praktiškai bankrotas, nes turi verslą, kuris „merdėja“. Turi problemų su persikvalifikavimu, kad būtų galima nueiti į kitas rinkas, nes prekiavo su Rusija, Baltarusija. Klientų nepriima, kurie bando apeiti sankcijas. Praktiškai mažai turi ir apyvartos. Papildomas darbas irgi ne kas. Turi du vaikus, nors ir išsiskyręs, bet turi išlaikymą. Visokie papildomi jiems dalykai reikalingi. Neteisingai įvertino situaciją ir yra baudžiamas. Jo atžvilgiu baudžiamasis įsakymas priimtas griežtai. Reikėtų bendrinti pagal bendrą situaciją. Jis supranta įstatymo svarbą, kad turtingi žmonės negalėtų piktnaudžiauti tai dalykais, bet jis toks nėra. Jeigu jam būtų finansinė našta pakeliama, tai nebūtų ir ginčijama. Naujas automobilis „Toyota C-HR“ kainavo 31 000 eurų. Bet kokia jam suma būtų sunki, bet norėtų minimalios. Sakys atleisti, tai ne atleis. Su prašymu prašo iki 2 000 eurų konfiskavimui. Bauda 2 500 eurų irgi per griežta. Prašytų irgi mažinti dėl vairavimo teisių atėmimo, nes teisės reikalingos: su vaikais bendrauti, turi mamą pensininkę, kurią reikia vežti į polikliniką, ligoninę. Šiaip neturi potraukio alkoholiui. Ten buvo sunkus, sudėtingas skyrybos procesas, tai žmona naudojosi viskuo. Pirminiai tokie buvo duomenis, o po to kai išsiaiškino, tai nepasitvirtino. Jis nėra abstinentas, bet nėra ir alkoholikas. Dar laiko ne daug praėjo, bet šiuo metu nevartoja alkoholio. Išvadas sau pasidarė. Dažniausiai jeigu vakare būdavo pavartojęs, tai žmona iškviesdavo policija ir nustatydavo girtumą. Vaikas būdavo namie ir į protokolą įrašydavo. Nesvarbu ar vaikas miegojo, ar ne. Vaikai (duomenys neskelbtini) m. ir (duomenys neskelbtini) m. Vaikams nebuvo paslaptis, kad šeimoje įtempta konfliktinė situacija.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis M. N. savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, jam sutinkant bei prokurorei neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

2023-08-02 apklaustas įtariamuoju M. N. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. 2023 m. liepos 31 d. apie 21 val. jis vartojo alkoholį, t. y. 0,5 l talpos viskio „Jack Danel's“, kuris yra 40 laipsnių stiprumo. Alkoholį vartojo vienas (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neatsimena. Kiek pamena, jis vienas išgėrė visą butelį. Kai jis vartojo alkoholį, jis nieko nevalgė, užsigėrė tik „Coca Cola“. Po to jis sumąstė važiuoti į namus. Negali pasakyti, kokiu keliu važiavo į namus, nes neatsimena. Dėl savo neblaivumo neatsimena, kas jį sustabdė ir kur jis sustojo. Tik pamena, kai jis stovėjo kažkokioje viešojo transporto stotelėje ir pareigūnus. Labai gailisi dėl savo tokio neatsakingo elgesio (tomas 1, b. l. 43-45).

2023-08-01 apklausta liudytoja E. I. parodė, kad 2023 m. liepos 31 d., apie 21.15 val. ji važiavo su savo draugu M. B., jam priklausančiu automobiliu. Jiems važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) žiedo link (duomenys neskelbtini), jie pastebėjo automobilį „Toyota C-HR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris juos aplenkęs pradėjo keistai vinguriuoti po kelią. Tai jai ir jos draugui sukėlė įtarimų. Po ko jie nusprendė sekti šį automobilį ir tuo pačiu metu ji paskambino bendruoju pagalbos centro numeriu. Jie automobilį sekė nuo (duomenys neskelbtini) važiuojant (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini). Po to jie nusprendė automobiliui „Toyota C-HR“ užkirsti kelia, kad nebūtų skaudesnių pasekmių, ir kelią jie užkirto aplenkę „Toyota C-HR“ automobilį ties viešojo transporto stotele, pavadinimu (duomenys neskelbtini). „Toyota C-HR“ automobilis iškarto sustojo už jų. Tada jos draugas greitai išlipo iš automobilio ir pribėgo prie „Toyota C-HR“ automobilio iš vairuotojo pusės prie vairuotojo durelių, o ji - paskui savo draugą. Taip pat už automobilio „Toyota C-HR“ sustojo kitas automobilis. Jos draugas pribėgęs prie vairuotojo atidarė vairuotojo duris ir paprašė vairuotojo užgesinti automobilio variklį. Tačiau vairuotojas nenorėjo išlipti iš automobilio ir išjungti automobilio „Toyota C-HR“ variklio. Tada jos draugas paėmė vairuotoją už kairės rankos ir vairuotojas tiesiog iškrito iš automobilio ant žemės. Jie pakėlė vairuotoją nuo žemės. Vairuotojas automobilyje buvo vienas. Prie jų vairuotojas jokių gėrimų nevartojo. Ne už ilgo atvyko policijos pareigūnai ir vyriškiui nustatė neblaivumą. Vairuotojas atrodė tvarkingas, apie 1,70 m ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių, trumpai kirptų plaukų, vilkėjo džinsinius mėlynus šortus, šviesios spalvos marškinėlius. Vairuotoją ji galėtų atpažinti (tomas 1, b. l. 23-25).

2023-07-31 liudytojos E. I. paaiškinimas, kuriame nurodytos analogiškos įvykio aplinkybės, kurias nurodė apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (tomas 1, b. l. 10).

2023-07-31 Vilniaus apsk. VPK Kelių policijos skyriaus specialisto I. B. tarnybiniame pranešime dėl KET pažeidimo nurodoma, jog 2023 m. liepos 31 d. 21.20 val. patruliuojant kartu su specialistu P. V., pagal gautą nurodymą nuvyko adresu: (duomenys neskelbtini), kur, pasak pranešimo, link (duomenys neskelbtini) važiuoja automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas važiuoja vingiuodamas ir galimai neblaivus. Budėtojas sujungė juos su pranešėju ir jie pranešė, kad patys sustabdė įtartiną automobilį (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) autobusų stotelėje. Atvykus į vietą, juos pasitiko pranešėja E. I., kuri kartu su savo sugyventiniu M. B. užblokavo kelią „Toyota“ automobiliui ir sustabdė automobilį, kol jie (pareigūnai) atvažiavo. Iki kol jie atvyko į vietą, „Toyota“ automobilio vairuotojas liko sėdėti savo automobilyje ir buvo pranešėjos akivaizdoje, alkoholio nevartojo. Alkotesteriu „Drager 6810“ Nr. ARBL-0762, patikros Nr. 1936906, pirmu pūtimu vairuotojui buvo nustatytas sunkus (2,64 promilių) girtumas ir antru pūtimu sunkus (2,68 promilių) girtumas. Vairuotojas paaiškino, kad alkoholį vartojo prieš porą valandų (tomas 1, b. l. 9).

2023-07-31 apžiūros protokolas su fotolentele, iš kurio matyti, jog apžiūrėtas automobilis „Toyota C-HR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Fotolentelėje esančiose nuotraukos užfiksuotas automobilis iš visų pusių bei jo vidus (tomas 1, b. l. 16-20).

2023-07-31 neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad M. N. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; nerišli kalba. Alkotesteriu ,,Drager 6810“, Nr. ARBL-0762, pirmu tikrinimu 21.32 val. nustatytas 2,64 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 21.51 val. nustatytas 2,68 promilių neblaivumas (tomas 1, b. l. 13).

Alkotesterio ,,Drager 6810“ kvitai, iš kurių matyti, kad M. N. 2023-07-31, 21.32 val. nustatytas 2,64 promilių neblaivumas, 2023-07-31, 21.51 val. nustatytas 2,68 promilių neblaivumas (tomas 1, b. l. 11).

VĮ „Regitra“ išrašas, iš kurio matyti, jog automobilio „Toyota C-HR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra (duomenys neskelbtini), o valdytojas – UAB „L.“ (tomas 1, b. l. 26).

VšĮ „Emprekis“ duomenys, iš kurių matyti, kad 2023 m. rugpjūčio mėnesį automobilio „Toyota C-HR“ (pasirinkti 2022 metai) kaina su PVM 31 330 Eur (tomas 1, b. l. 27).

2023-08-01 (duomenys neskelbtini) raštas Nr. 23/371 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), vykdydama įsipareigojimus pagal Finansinės nuomos sutartį Nr. 202115718, yra perdavusi „Toyota C-HR Hybrid“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdyti ir naudotis UAB „L.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)). Taip pat nurodyta, kad Lizingo sutarties likutinė vertė šiai dienai yra 19.712,18 Eur, turto vertė 32.670,00 Eur (tomas 1, b. l. 29-34).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Minėtos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog M. N. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo 2,64 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtina M. N. pareikštą kaltinimą. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu M. N. pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė, kad vartojo viskį. Negali pasakyti kiek suvartojo, buvo nusipirkęs 0,5 l talpos butelį. Tuo metu jautėsi pakankamai gerai. Išgėrė pakeliui namo, kokius 3 km nuvažiavęs. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – betarpiškai nagrinėjamą įvykį mačiusios liudytojos E. I., kuria teismas neturi pagrindo netikėti, parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos papildo ir detalizuoja byloje esantis 2023 m. liepos 31 d. tarnybinis pranešimas, 2023 m. liepos 31 d. apžiūros protokolas su fotolentele. M. N. neblaivumo faktą įrodo 2023 m. liepos 31 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad, patikrinus pirmu pūtimu alkoholio matuokliu, M. N. 2023 m. liepos 31 d., 21.32 val. nustatytas 2,64 promilių neblaivumas (tomas 1, b. l. 13). Analogiški duomenys dėl kaltinamojo neblaivumo užfiksuoti ir alkoholio matuoklio rodmenyse, alkoholio matuoklis yra metrologiškai patikrintas, galiojimo patikra iki 2023 m. lapkričio 23 d. (tomas 1, b. l. 12). Teismas neturi pagrindo abejoti alkoholio matuokliu užfiksuotu neblaivumo laipsniu M. N..

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę apsvaigus nuo psichiką veikiančių medžiagų. Kadangi M. N. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K- 265- 1073/2018, Nr. 2K- 98- 1073/2019, 2K-49-976/2020).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – M. N. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 2 dalis).

M. N. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. N. teistas (teistumas išnykęs) (tomas 1, b. l. 56-57), per paskutinius penkerius metus baustas administracine tvarka, daugiausia iš jų už nusižengimus, susijusius su tėvų valdžios nepanaudojimu arba panaudojimas priešingai vaiko interesams, baudos sumokėtos (tomas 1, b. l. 58-60), išsiskyręs, dirba. Duomenų apie M. N. taikytą gydymą psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti M. N. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą. BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad bauda už nesunkų nusikaltimą gali būti nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad 2023 m. rugpjūčio 3 d. prokurorės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlomos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudos paskyrimas M. N., atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

M. N. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, taip pat į tai, kad kaltinamasis šiuo metu dirba, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 2 metų – baudos sumokėjimo terminą.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė paskirti M. N. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams 6 mėnesiams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio „Toyota C-HR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikaltimo įrankio, vertę atitinkančios sumos konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos padarymo aplinkybes, įvertina ir tai, jog kaltinamasis savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Kaltinamasis M. N. teisiamojo posėdžio metu prašė skirti trumpesnį specialiosios teisės - teisės vairuoti kelių transporto priemones - atėmimo terminą. Kaltinamais nurodė, kad teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga šeimos tikslais: bendrauti su vaikais, turi mamą pensininkę, kurią reikia vežti į polikliniką, ligoninę. Šie kaltinamojo argumentai yra atmestini kaip nepagrįsti, kadangi kaltinamajam iki nusikalstamos veikos padarymo apie šias aplinkybes buvo žinoma, tačiau tai nesustabdė jo nuo nusikalstamos veikos padarymo.

Teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikytina lygi termino vidurkiui – 2 metams 6 mėnesiams.

Atsižvelgiant į tai, kad M. N. teisę vairuoti transporto priemones prarado nuo 2023 m. rugpjūčio 2 d., kai jam buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, kuri savo turiniu faktiškai atitinka skirtinos baudžiamojo poveikio – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo turinį, nes visais šiais atvejais asmeniui yra taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai, teismas sprendžia, jog kaltinamajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2023 m. rugpjūčio 2 d., kai asmeniui buvo realiai suvaržyta galimybė naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 4 dalis). Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia.

Pagal teismų praktiką darant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą veiką panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018).

Teismas, atsižvelgęs į tai, jog kaltinamasis nagrinėjamą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį, vairavo būdamas neblaivus, automobilį pripažįsta nusikalstamos veikos priemone.

Netaikyti turto konfiskavimo teismas neturi pagrindo, kadangi siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus minėtą veiką, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant baudžiamajame kodekse, automobilio konfiskavimas yra iš esmės būtinas (pvz., Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-385-211/2017, Nr. 1A-242-870/2017).

M. N. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu „Toyota C-HR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė (duomenys neskelbtini), o jo valdytoju buvo UAB „L.“.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad UAB ,,L.“ už minėta automobilį neišmokėta suma sudaro apie 19 000 Eur. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prašė sumažinti konfiskuotinos sumos dydį iki 2 000 Eur motyvuodamas tuo, kad tokia suma jam yra per sunki. Pažymėtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugsėjo 11 d. pažymoje apie gautas pajamas nurodyta, kad M. N. taip pat dirba ir UAB (duomenys neskelbtini), užimamos pareigos – (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 2023 m. birželio iki 2023 m. rugpjūčio jam buvo išmokėta 1 716,36 Eur suma (tomas 2, b. l. 53). Taip pat teismas pažymi, kad kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, darbingas, gaunantis pajamas. Kaltinamojo nurodytos aplinkybės yra tipinės, neišskirtinės, jo šeimos padėtis nėra beviltiška, kas sudarytų pagrindą skirti ženkliai mažesnę konfiskuotinos sumos dalį, kaip to prašo kaltinamasis (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-482-957/2023).

Todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 ir 6 dalimis, iš M. N. konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „Toyota C-HR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančią pinigų sumą valstybės naudai, t. y. 12 000 Eur.

VI. Kiti klausimai

M. N. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialios teisės sustabdymas (tomas 1, b. l. 46-47). Jos paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais, 432 straipsniu,

nusprendžia:

M. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. N. paskirti 50 MGL (2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų)) dydžio baudą.

Paskirti M. N. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Šį terminą skaičiuoti nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2023 m. rugpjūčio 2 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5–6 dalimis, iš M. N. konfiskuoti automobilio „Toyota C-HR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 12 000 (dvylika tūkstančių) Eur, valstybės naudai.

M. N. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsniu, bauda turi būti 2 (dvejus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB banke“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6801“, unikalų mokėjimo kodą – „1-2633-818/2023“. Sumokėjus baudą tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui.

2) Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3) Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4) Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.