Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Ieškovė dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą ir prašė sprendimą panaikinti ir bylą išspręsti iš esmės – patenkinti ieškinio reikalavimus.Paaiškino, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje netinkamai vertino situaciją, nurodydamas, kad ieškovė tikėjosi šio sandorio rezultato, tačiau lūkesčiai buvo paneigti po dovanojimo sutarties sudarymo. Ieškovė tikėjosi iš atsakovų santykių (priežiūros) tęstinumo, dovanojimo sutarties pagrindas buvo ieškovės sąlyga – ją prižiūrėti už gaunamą dovaną. Veiksmai atspindi suvokimą, t. y. ji ėmėsi aktyvių veiksmų, kai atsakovai nebesilaikė buvusio susitarimo ir įsipareigojimų, pasinaudojo susidariusia padėtimi. Esminis suklydimas buvo tas, kad dovanojimo sandoris yra neatlygintinis ir besąlyginis, o ieškovės valią ir susitarimą su atsakovais realiausiai būtų atspindėję rentos teisiniai santykiai. Ji buvo suklaidinta dėl esminių sandorio aplinkybių. Nebūtų sudariusi sau akivaizdžiai nenaudingo sandorio.Suklydimui įvertinti taip pat būtina atsižvelgti į asmenines ieškovės savybes, jos padėtį, amžių, išsilavinimą ir pan. Ji yra senyvo amžiaus, mažai išprususi, sunkios sveikatos būklės. Sudarydama sutartį, turėjo teisėtus lūkesčius, kad padovanojusi atsakovui žemės sklypo dalį, ji bus prižiūrima, ja bus pasirūpinta. Pirmosios instancijos teismas netinkamai ir nepakankamai motyvavo skundžiamą sprendimą, nes netyrė ir nevertino ieškovės ir liudytojų nurodytų aplinkybių, netinkamai nustatė faktines aplinkybes, netinkamai taikė teisės normas, todėl buvo pažeisti CPK 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai, 331 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai.Atsakovai atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodė, kad jis nepagrįstas, todėl turėtų būti netenkinamas.Nurodė, jog teismas, įvertinęs ieškovės veiksmus organizuojant sandorio sudarymą ir jo pasirašymą, sprendė, kad ginčijamo dovanojimo sandorio sudarymo ir pasirašymo procesas vyko ieškovės iniciatyva, ji kreipėsi į notarą dėl sutarties projekto parengimo, atsakovui V. D. nurodė apie sutarties sudarymo laiką ir vietą. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė ieškinyje ir bylos nagrinėjimo metu nurodytų aplinkybių, kad ginčijamą sandorį inicijavo V. D., kuris pažadėjo įtraukti į sutartį įsipareigojimus jai padėti.

Dovanojimo sutartimi viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (CK 6.465 straipsnis). Dovanojimas kaip sandoris yra dvišalis, jam sudaryti būtina dviejų šalių suderinta valia (CK 1.63 straipsnio 6 dalis), t. y. dovanotojas išreiškia savo valią turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) padovanoti (neatlygintinai perduoti), o apdovanotasis išreiškia savo valią dovaną priimti. Apeliantė nagrinėjamu atveju nurodė, kad pasirašydama dovanojimo sutartį ji iš esmės suklydo, tad buvo pažeistas valinis sandorio sudarymo elementas, todėl sandoris turėtų būti pripažintas negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. ir kt. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-85/2011; kt.). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sudarydama dovanojimo sutartį ieškovė neklydo, o jos apsisprendimą ginčyti sudarytą sandorį nulėmė po sandorio sudarymo atsiradusios aplinkybės, t. y. „sudarius dovanojimo sutartį, atsakovai ir toliau rūpinosi ja, padėjo jai atlikti ūkinius darbus 1,5 metų, o vėliau atsakovų elgesys pasikeitė, pradėjo rečiau atvažiuoti, pradėjo jos vengti“. Apeliantė su tokiu teismo argumentu nesutiko ir nurodė, kad jos pagrįstą tikėjimąsi santykių (priežiūros) tęstinumo, t. y. būti prižiūrimai už dovanojamą dovaną, atspindi jos tolesni veiksmai, t. y. ji ėmėsi aktyvių veiksmų, kai atsakovai nebesilaikė buvusio susitarimo ir įsipareigojimų, pasinaudojo susidariusia padėtimi. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išvadas dėl sandorio negaliojimo dėl suklydimo padarė atsižvelgdamas būtent į šalių elgesį po sandorių sudarymo bei pasekmes. Teisėjų kolegija sutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, kurios buvo padarytos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes.Vertinant apeliacinio skundo argumentus, kurie iš esmės grindžiami tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, pažymėtina, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2013 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste aktuali ir kasacinio teismo suformuota taisyklė, kad teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).Apeliantė nurodė, kad ji nesuprato pasirašomos sutarties turinio, teismui pateikė duomenis, kad turi sveikatos problemų, yra neįgali. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apeliantės pateiktus įrodymus ir jų galimą įtaką sandorio sudarymo metu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė yra neįgali, jai diagnozuotas profesinis susirgimas, susijęs su odos liga. Iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad notarė V. K. žinojo apie apeliantės negalią, t. y. jog asmuo sunkiai girdi, nes ji buvo pas ją ne pirmą kartą, ir atitinkamai su ja elgėsi pasirašant sutartį, kad asmuo suvoktų sutarties pasirašymo pasekmes, t. y. pasisodino ieškovę šalia, kalbėjo garsiau, davė susipažinti su sutarties sąlygomis iki pasirašant, sutartyje išryškino žodžius „dovanotoja“ ir „apdovanotasis“. Dovanojimo sutartis buvo patvirtinta notaro, notaras šalims išaiškino sudaromos sutarties esmę, prasmę bei jos sudarymo pasekmes, išsiaiškino ieškovės valią dėl sutarties. Tad iš to galima daryti išvadą, kad buvo atsižvelgta į apeliantės sveikatos sutrikimus ir pagal tai sudarytos sąlygos, kad ji tinkamai ir aiškiai suvoktų sutarties esmę ir jos pasekmes. Kitų duomenų, jog ieškovė sutarties sudarymo metu būtų sirgusi ligomis, dėl kurių būtų pasunkėjęs jos suvokimas sudarant sutartį, nepateikta (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad apeliantės aktyvūs veiksmai (pvz., aktyvus dalyvavimas teismo posėdžiuose, ieškovės veiksmai prieš sandorio sudarymą ir po to), ginant savo galbūt pažeistas teises, paneigia amžiaus, išsilavinimo ar kitų galimų faktorių įtaką suklydimui, o pateikti duomenys apie ieškovės ligas nepaneigia ieškovės galimybių ir suvokimo sudarant sandorius, įskaitant ir ginčo sutartį (CPK 185 str.). Be to, iš byloje esančių notarės teismui pateiktų sutarčių: 2010 m. balandžio 26 d. (ieškovė sudarė dovanojimo sutartį, pagal kurią J. K. padovanojo 25,66 kv. m butą, esantį Klaipėdoje), 2011 m. liepos 29 d. (ieškovė dovanojimo sutarties pagrindu padovanojo A. M. 6,64 ha žemės sklypą), matyti, kad ieškovė anksčiau taip pat sudarė dovanojimo sutartis su kitais fiziniais asmenimis. Šias sutartis tvirtino notarė V. K.. Ieškovė neneigė sudariusi ir kitas sutartis su jai pažįstamais žmonėmis. Šie duomenys leidžia teigti, kad dovanojimo sandorio sudarymas, jo teisinės pasekmės nebuvo ieškovei naujas ir nežinomas dalykas. Toks ieškovės elgesys negali būti vertinamas kaip neatitinkantis protingo ir rūpestingo asmens elgesio standartų. Ieškovės teismui per baigiamąsias kalbas pateiktame rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad tą dieną, iškart po sandorio pasirašymo, po to, kai atsakovas V. D. už dokumentų sutvarkymą nesumokėjo notarei pinigų, duotų jo tėvo atsakovo E. D., suprato, kad „įkliuvusi į aferistų rankas“, tačiau tokie ieškovės niekuo nepagrįsti teiginiai vertintini kritiškai, nes po sutarties sudarymo jokių pareiškimų, pastabų ar pretenzijų dėl sutarties sudarymo procedūros nei notarui, nei kitiems asmenims nereiškė. Priešingai, nors ieškovė teigia buvusi apgauta iškart po 2013 m. birželio 13 d. ginčo sandorio sudarymo, nepraėjus nė metams, 2014 m. balandžio 11 d. Skuodo rajono notarų biure sudarė testamentą, kuriuo jai priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, jos mirties dieną paliko G. D., atsakovo V. D. mamai ir E. D. sutuoktinei, o į teismą dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia kreipėsi daugiau kaip po dvejų metų. Ieškovė nurodė, kad kreipėsi į teismą dėl to, kad atsakovai ja nebesirūpina, tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai, ieškovės adresuoto laiško atsakovų šeimai turinys, atsakovų bei liudytojų V. V., A. P., iš dalies liudytojos J. K. parodymai patvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovų įvyko konfliktas dėl neva jos atsakovų ir jų šeimos pagrobtos žemės dalies. Tą faktą, kad ieškovė suvokė sudaromo sandorio pasekmes, patvirtina ir liudytojų V. V., A. P., J. K., A. U. parodymai, kurie patvirtino, kad ieškovė turtą „dovanojo D., nes jie yra geri žmonės“. Šie liudytojų parodymai yra nuoseklūs, netikėti jais nėra pagrindo. Akivaizdu, jog ieškovė sutarties sudarymo metu buvo aktyvi civilinių santykių dalyvė, sugebanti suvokti sudaromų sandorių reikšmę ir prasmę, o vėlesnis ieškovės valios pasikeitimas nesudaro pagrindo išvadai, kad sandoris sudarytas dėl suklydimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011). Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, pripažinti 2013 m. birželio 13 d. dovanojimo sutartį negaliojančia, sudaryta dėl suklydimo nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

Vadovaujantis CK 1.91 straipsniu, siekiant pripažinti dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo sudarytą sandorį negaliojančiu, būtina įrodyti realų grasinimą – kitos sandorio šalies nepateisinamus ir neteisėtus veiksmus. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2013; 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais. Sandorį pripažinti negaliojančiu šiuo pagrindu galima tik esant šioms sąlygoms: 1) susidėjus nepriklausomoms nuo kitos sandorio šalies aplinkybėms, dėl kurių asmuo buvo priverstas sudaryti sandorį aiškiai nenaudingomis sąlygomis; 2) kitai sandorio šaliai žinant apie šias aplinkybes bei jomis pasinaudojant, primetant kitai sandorio šaliai savo valią. Apeliantė nurodė, kad dovanojimo sutarties pasirašymas buvo nenaudingas jai, nesant apgaulės, toks sandoris nebūtų sudarytas. Sutarties sudarymą dėl atsakovo V. D. apgaulės ieškovė grindžia aplinkybėmis – atsakovo ir jo šeimos (E. D. ir G. D.) aktyviais veiksmais, t. y. pagalba ieškovei buitiniuose ir ūkiniuose darbuose prieš ginčo sandorio sudarymą, dėl kurios ieškovė įgijo pasitikėjimą atsakovu bei jo šeima, atsakovų šeimos prašymu sudaryti dovanojimo sutartį V. D. vardu, atsakovo V. D. pažadu ir įtikinimu, kad atsakovas V. D. kartu su tėvu ir po dovanojimo sutarties rūpinsis ja. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės valia dėl dovanojimo vienam iš atsakovų sutarties sudarymo susiformavo nuosekliai. Ieškovė neįrodė buvus klaidinamus atsakovo V. D. veiksmus, nes klaidinami veiksmai ieškovės buvo apibrėžti kaip pažadas (įsipareigojimas) jai padėti, kurio atsakovai po ginčo dovanojimo sutarties sudarymo ir laikėsi. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė sudarė ginčijamą sandorį su atsakovu V. D., tai yra su jos žemės nuomotojų E. D. ir G. D. sūnumi. Iki sandorio sudarymo dvejus metus ieškovė žodiniu susitarimu išnuomojo nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą atsakovui E. D.. Ieškovė patvirtino, kad ji buvo patenkinta šeimos įdirbiu nuomojamame žemės sklype. Jie padėdavo atlikti įvairius namų buities ir ūkio darbus – nupjaudavo žolę, sukapodavo malkas, pristatydavo į namus maisto, išskalbdavo drabužius, patalynę. Tiek ieškovė, tiek ir atsakovai bei visi be išimties liudytojai (išskyrus E. D.), davę paaiškinimus teisme, nurodė, kad ieškovės ir atsakovų santykiai buvo geri, kad ieškovė apie atsakovų šeimą atsiliepusi tik gerai, juos apibūdindavo kaip gerus, malonius ir jai padedančius žmones. Atsakovų šeima nenustojo rūpintis ieškove ir po dovanojimo sutarties sudarymo, padėdavo jai ūkiniuose ir buitiniuose darbuose, įgyvendindami visus ieškovės nurodytus pageidavimus, ir tik po įvykusio ieškovės ir atsakovų konflikto dėl neva atsakovų užgrobtos ieškovei priklausančios žemės ieškovė pati atsisakė atsakovų teikiamos pagalbos, vengdama bendrauti su atsakovų šeima, po ko tiek atsakovas V. D., tiek ir atsakovas E. D. su ieškove nebebendravo. Kad atsakovus siejo geri sutartiniai santykiai, patvirtina ir tas faktas, kad 2014 m. balandžio 11 d. ieškovė surašė testamentą, kuriuo patvarkė, kad savo mirties atveju ji priklausantį gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, namų valdos žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), Skuodo r. sav., visą žemę, esančią ten pat, ir visą kitą jai priklausantį kilnojamąjį, nekilnojamąjį ir kitą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, jos mirties dieną palieka G. D.. 2014 m. rugsėjo 24 d. J. R. su pareiškimu kreipėsi į Skuodo rajono notarų biuro notarę V. G. dėl jos 2014 m. balandžio 11 d. sudaryto testamento panaikinimo, pareiškimas notarės V. G. patvirtintas. Šias aplinkybes patvirtino tiek pati ieškovė, tiek atsakovai, taip pat tai patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį dar į tai, kad sutarties sudarymą inicijavo pati apeliantė, t. y. pati kreipėsi į notarę, suderino laiką, informavo atsakovą V. D. apie sutarties sudarymo laiką ir vietą. Šios aplinkybės buvo patvirtintos liudytojų V. D., E. D., G. D., notarės V. K. parodymais. Netikėti šiais parodymais teismui nėra pagrindo. Be to, pati ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad pas notarę ji visgi buvusi du kartus, – pirmą kartą nešė notarei asmens dokumentą ir žemės įsigijimo dokumentus, o antrą – važiavo su V. D. ir E. D. pas notarę pasirašyti sutarties. Ieškovė, teigdama, jog ginčo sandorį inicijavo V. D., kuris pažadėjo įtraukti į sutartį įsipareigojimus jai padėti, šių ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių neįrodė, o anksčiau išvardyti byloje surinkti įrodymai leidžia padaryti priešingą išvadą.Susipažinus su bylos ir atskirojo skundo medžiaga konstatuotina, jog neteisėtų atsakovų veiksmų apeliantė neįrodė, todėl reikalavimas pripažinti dovanojimo sutartį šiuo pagrindu negaliojančia negali būti tenkinamas.