Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto Š. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusio ir faktiškai gyvenančio (duomenys neskelbtini), dėl Valstybės įmonės Registrų centras 2025 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. RC-ANR_N-1872-2025 (ROIK: 25273278231).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir Institucija) 2025 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. RC-ANR_N-1872-2025 (toliau – ir Nutarimas) Š. K. (toliau – ir Pareiškėjas) patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 700 Eur bauda. Institucijos Nutarime nurodoma, kad Š. K. Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „K.“ (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) vadovas per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 str. 4 d. ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 str. 2,3 d. Vadovaujantis CK 2.66 str. 4 d., ABĮ 58 str. 2,3 d. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 120.2, 123 ir 127.1 p., juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal ABĮ 20 str. 1 d. 11 p., bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris pagal šio įstatymo 24 str. 1 d., turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 str. 1 d. ir Bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), Bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl Bendrovės 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 str., ABĮ 37 str. 12 d. 12 p., Nuostatų 38.2 ir 41 p., už dokumentų ir duomenų pateikimą laiku Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.

Pavėluotas finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo atsakomybės, - tai yra padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 223 str. 2 d.

Juridinių asmenų registro duomenimis UAB V. (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė) vadovas Š. K. per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 str. 4 d. ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 str. 2,3 d. Vadovaujantis CK 2.66 str. 4 d., ABĮ 58 str. 2,3 d. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 120.2, 123 ir 127.1 p., juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal ABĮ 20 str. 1 d. 11 p., bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris pagal šio įstatymo 24 str. 1 d., turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 str. 1 d. ir Bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), Bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl Bendrovės 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 str., ABĮ 37 str. 12 d. 12 p., Nuostatų 38.2 ir 41 p., už dokumentų ir duomenų pateikimą laiku Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.

Pavėluotas finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo atsakomybės, - tai yra padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 223 str. 2 d.

Pareiškėjo skundo ir Institucijos atsiliepimo motyvai

Motyvuojamoji dalis

Institucija nesutikdama su Pareiškėjo skundo motyvais, pateikė atsiliepimą, kuriuo prašoma skundo netenkinti ir palikti Nutarimą galioti nepakeistą. Institucijos atsiliepime nurodoma, kad ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisingų juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui arba juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka. Aukščiau išdėstytos teisės aktų nuostatos patvirtina, kad uždarosios akcinės bendrovės vadovas turi pareigą teikti kiekvienais metais finansinių atskaitų rinkinio dokumentus, ir už šios pareigos neįvykdymą ar pavėluotą įvykdymą bendrovės vadovas, vadovaujantis ANK 223 straipsnio 2 dalimi, yra traukiamas atsakomybėn ir jam turi būti paskirta administracinė nuobauda. Kaip jau minėjome, šiuo atveju Pareiškėjas, būdamas Bendrovių vadovu, 2023 metų Bendrovių finansinių ataskaitų rinkinio dokumentų Registro tvarkytojui per teisės aktuose nustatytą terminą nepateikė, todėl Registrų centras priėmė teisėtą ir pagrįstą Nutarimą, paskirdamas Pareiškėjui 700 Eur baudą. Institucijos atstovas atsiliepime taip pat nurodė, kad pasisakant dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymo mažinti baudos dydį, pažymėtina, jog nors įstatymų leidėjas ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtino galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, negu straipsnio sankcijoje numatyta minimali, arba administracinės nuobaudos iš viso neskirti, šios ANK normos taikymas yra ribotas. ANK 34 straipsnio 6 dalies, kai išimtinės normos, švelninančios administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinę padėtį, taikymą patvirtina ir teismų praktika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024 ir kt.). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4- 2013, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023). Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus nusižengimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų nusižengimų. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytas administracinis nusižengimas, atsižvelgiant ir į įstatymų leidėjo už šio nusižengimo padarymą numatytą pakankamai griežtą administracinę nuobaudą, nelaikytinas mažareikšmiu ar nepavojingu, ir švelnesnės nuobaudos paskyrimas aiškiai neatitiktų ne tik administracinių nuobaudų paskirties, įtvirtintos ANK 22 straipsnyje, bet ir teisingumo principo.

Š. K. ir Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio datą ir laiką jie informuoti tinkamai.

Pareiškėjo skundas netenkintinas.

ANK XXXVI skyrius (639-643 straipsniai) reglamentuoja skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo ypatumus. Šios skyriaus 641 straipsnyje numatyta, kad teismas nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, o pagal ANK 642 straipsnio nuostatas, išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje priima vieną iš šio straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose numatytų sprendimų. Atkreiptinas dėmesys, kad, pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką, nutarimas laikomas teisėtu tada, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Pagrįstu nutarimas laikomas tada, kai prieš priimant sprendimą išaiškintos visos reikšmingos nagrinėjamai situacijai faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-259-1072/2023).

ANK 223 straipsnio 2 dalis yra blanketinė teisės norma, ji nenustato konkrečių teisės aktų, kuriuose apibrėžta metinių finansinių ataskaitų rinkinio pateikimo terminas ir tvarka. Tokia tvarka ir terminai yra įtvirtinti CK 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 123 punkte.

CK 2.66 straipsnio 4 dalies nuostata apibrėžia, kad įstatymų nustatytais atvejais juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) vadovybės ataskaita (konsoliduotoji vadovybės ataskaita) ir, kai taikytina, deklaracija, nurodyta Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme, ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kito termino. Juridinių asmenų registro nuostatų 123 punkto nuostata apibrėžia, kad metinių finansinių ataskaitų rinkinys, taip pat metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys ar metinė ataskaita Registro tvarkytojui turi būti pateikti per 30 dienų nuo momento, kai patvirtinami įstatymų ir juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Kaip matyti, Nuostatų 123 punktas savo ruožtu taip pat blanketinė norma, nukreipianti į juridinio asmens steigimo dokumentus ir įstatymus, reglamentuojančius metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimo tvarką. Tokiu atveju nustatant metinių finansinio ataskaitų rinkinio pateikimo JAR tvarką turi būti sistemiškai vadovaujamasis ne tik CK 2.66 straipsnio 4 dalimi, Nuostatų 123 punktu, bet ir ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktu, pagal kurį bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl UAB K. ir UAB V. 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas VĮ „Registrų centras“ ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d., kaip teisingai vertino Institucija. Tokios nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje dėl ANK 223 straipsnio 2 dalies nusižengimo objektyviojo požymio – termino laiku pateikti metinių finansinių ataskaitų rinkinį. Pagal teismų praktiką terminas pateikti šiuos dokumentus yra 5 mėnesiai nuo kalendorinių metų pradžios tais atvejais, kai kalendoriniai ir finansiniai metai sutampa, nepriklausomai nuo to, kad rinkinio nepavyko patvirtinti visuotiniame akcininkų susirinkime (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2AT-46-489/2020).

Taip pat CK 2.67 straipsnyje įtvirtinta, kad už juridinio asmens dokumentų, duomenų bei kitos juridinių asmenų registrui teiktinos informacijos pateikimą laiku Juridinių asmenų registrui atsako juridinio asmens valdymo organas, jeigu įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip.

Teismas, įvertinęs Pareiškėjo skundo motyvus, o taip pat kitus nagrinėjamoje byloje esančius duomenis, priėjo išvados, kad Pareiškėjas pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį. Jam buvo paskirta bauda įvertinus visas administracinės nuobaudos skyrimui svarbias aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju Š. K. nuobauda – 700 Eur dydžio bauda buvo paskirta už tai, kad jis įstatymo nustatytų terminu iki 2024 m. birželio 1 d. nepateikė Juridinių asmenų registrų centrui UAB K. ir UAB V. finansinių ataskaitų rinkinių už 2023 m. Pareiškėjas nesutinka su Institucijos priimtu Nutarimu dėl to, kad formaliai jis negalėjo pateikti jokių ataskaitų kaip įmonių direktorius. Visgi, jeigu teismas pripažintų, kad Institucija pagrįstai jį patraukė administracinėn atsakomybėn, tai įvertinus Pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, paskirti jam švelnesnę baudą nei numato įstatymas, pvz. 100 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Formuojant teismų praktiką, yra ne kartą pažymėta, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti <...>.

Remiantis teismų praktika, administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Tokiomis aplinkybėmis gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-125-843/2020). Taip pat pažymėtina, jog įstatymas nereikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-91-574/2021).

Nagrinėjamoje byloje Š. K. nepripažįsta savo kaltės padarius administracinius nusižengimus. Pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis administracinius nusižengimus padarė pakartotinai. Pareiškėjas yra baustas administracine tvarka. Jokių išskirtinių aplinkybių, kurioms esant galima būtų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nenustatyta. Skirdama nuobaudą Institucija įvertino minėtas aplinkybes ir paskyrė Pareiškėjui už du administracinius nusižengimus tinkamą subendrintą nuobaudą. Mažinti ją Pareiškėjo skundo argumentais teismui nėra jokio pagrindo.

Nepagrįstas Pareiškėjo skundo argumentas, kad formaliai jis negalėjo pateikti jokių ataskaitų kaip įmonių direktorius, nes jo vadovaujamos įmonės nevykdo jokios veiklos, todėl teismas jį atmeta. Įmonei nebevykdant veiklos, jos vadovas turi galimybę ir teisę likviduoti bendrovę, taip išvengiant prievolės teikti finansinės atskaitomybės dokumentus, priešingu atveju – net jei įmonė ir nevykdo veiklos, jos vadovas neatleidžiamas nuo pareigos teikti finansinių ataskaitų dokumentus. Vadovaujantis Registro duomenimis, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Pareiškėjas nuo 2022 m. gegužės 4 d. yra UAB K. vadovas, nuo 2022 m. balandžio 19 d. – UAB V. vadovas. Tai, kad pagal Darbo sutartį Pareiškėjas nėra minėtų Bendrovių direktorius, nereiškia, kad jam nėra privalomos ABĮ nustatytos pareigos. Pareiškėjas, kaip Bendrovių vadovas, po Protokolų surašymo 2025 m. gegužės 19 d. pateikė Bendrovių 2023 metų finansinių ataskaitų rinkinių dokumentus. Ši aplinkybė paneigia Pareiškėjo skunde nurodytą teiginį, kad jis negalėjo pateikti jokių ataskaitų kaip Bendrovių direktorius.

Pareiškėjo skundo argumentai, kad Bendrovės veiklos nevykdė ir nekilo jokia žala valstybei, nesudaro pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju nėra administracinio nusižengimo požymių. Nagrinėjamo administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji ir jokių žalingų padarinių atsiradimo nereikalauja, atsakomybė kyla vien už pavojingą neveikimą – ataskaitų, įstatyme numatytais terminais, nepateikimą.

Skunde Pareiškėjas nurodo, kad šiuo metu jis gauna minimalias pajamas ir į tai reikia atsižvelgti mažinant paskirtos baudos dydį, tačiau nepateikė nei Institucijai, nei teismui šią aplinkybę patvirtinančių dokumentų. Be to tai nėra išimtinė aplinkybė, kuri leidžia taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Spręsdamas klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo ypatumo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatą administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais. Tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-8-719/2019; 2AT-38-895/2019; 2AT-28-303/2020).

Įvertinęs tai, kas nurodyta ankščiau, teismas sprendžia, jog skundžiamu nutarimu Š. K. padaryti administraciniai nusižengimai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta teisinga nuobauda, tinkamai įvertinus nusižengimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas sprendžia, kad paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat teismų praktiką, todėl keisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo, todėl Š. K. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Š. K. skundo netenkinti.

Valstybės įmonės Registrų centro 2025 m. liepos 8 d. nutarimą Nr. RC-ANR_N-1872-2025 (ROIK: 25273278231) palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.