- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-04
- Bylos Nr.
- A2-1019-264/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Pareiškėjas
- I. G.
- Trečiasis asmuo
- S. B., L. B., M. P., S. P., R. K., D. S., Trakų rajono
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, V. L., Varėnos rajono savivaldybei, VĮ Registrų centrui bei
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Aušra Baubienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. G. ir trečiųjų asmenų S. B., L. B., M. P. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-3059-292/2014 pagal pareiškėjos I. G. prašymą atnaujinti procesą Varėnos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-25-547/2010 atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, V. L., Varėnos rajono savivaldybei ir VĮ Registrų centrui bei tretiesiems asmenims S. B., L. B., M. P., S. P., R. K., D. S., Trakų rajono notarei D. M. U., Trakų rajono notarei D. B., Vilniaus miesto 33-jo notarų biuro notarei T. J. N., K. T., V. T., S. T. ir Varėnos 1-jam notarų biurui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėja I. G. prašė atnaujinti procesą Varėnos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-25-547/2010; panaikinti 2010-05-19 Varėnos apylinkės teismo sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį patenkinti, o atsakovo V. L. priešieškinį atmesti bei priteisti iš atsakovų solidariai ieškovų naudai pareiškėjos ir kitų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Pareiškime nurodė, kad 2014-04-01 LR Aplinkos ministerija jai pateikė raštą Nr. (13-2)-D8-2546, kuris pažymi, kad A. B. paveldėtojo V. L. sklypo koordinatės nenustatytos, sklypas VĮ Registrų centro kadastro žemėlapiuose nepažymėtas ir yra jos ir kito miškų ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijoje. Pagal 2014-03-04 VĮ Registrų centro išrašą miško sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, kadastro duomenų data-1993-12-11, žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamo turto registre ir bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso jai ir kitiems asmenims. Tą patvirtina ir 2012-04-20 LR Seimo kontrolieriaus pažyma Nr. 4D-2012/1-81. Nors nurodytuose dokumentuose pateiktos aplinkybės buvo nagrinėjant bylą, tačiau nebuvo žinomos ir negalėjo būti pareiškėjai žinomos dėl atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos, Statybos inspekcijos ir atsakovo V. L. teikiamos klaidingos informacijos ir dėl pateiktų dokumentų, kurie neatitiko nustatytų teisės aktų reikalavimų. Pareiškėja, remiantis nurodytomis aplinkybėmis prašė atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, t.y. nurodytuose dokumentuose paaiškėjusiomis naujomis aplinkybėmis, kurios buvo bylos nagrinėjimo metu, tačiau nebuvo jai žinomos.
Pareiškėja taip pat nurodė kitą proceso atnaujinimo pagrindą, numatytą CPK 366 str. 1 d. 3 p. – kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas ar nepagrįstas sprendimas. Pareiškėjos teigimu, atsakovas V. L. teismus laimėjo niekinių dokumentų pagrindu, kurie neatitiko LR nustatytų teisės aktų reikalavimų. Dėl melagingų institucijų atstovų parodymų ir atsakovo V. L. parodymų buvo neteisingai išspręsta civilinė byla. Tai įrodo Seimo kontrolieriaus pažyma. Apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą pareiškėja sužinojo po 2014-04-01 atsakymo iš Aplinkos ministerijos gavimo, kuris įrodo, kad V. L. neturi suformuoto žemės sklypo ir žemės sklypo plano, patvirtinto žemėtvarkos skyriaus, todėl ir toliau vykdomos savavališkos statybos jos ir kitų savininkų privačiame miške, esančiame (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Atsakovas V. L. atsiliepime į pareiškimą dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad su pareiškimu nesutinka, prašo pareiškimo netenkinti bei priteisti iš pareiškėjos visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kurie galėjo turėti esminės įtakos civilinei bylai ir kurių pareiškėja negalėjo pateikti civilinės bylos nagrinėjimo metu. 2012-04-20 LR Seimo kontrolieriaus pažyma, kuria remiasi pareiškėja, yra parengta pagal pareiškėjos skundą. Tokius skundus Seimo kontrolieriaus įstaigai pareiškėja galėjo teikti ir bylos nagrinėjimo metu, todėl teigti, kad šių įrodymų pareiškėja bylos nagrinėjimo metu negalėjo gauti, negalima. Visi pareiškėjos pateikti dokumentai buvo prieinami pareiškėjai ir prieš civilinės bylos iškėlimą teisme ir teisminio nagrinėjimo metu. Be to, pareiškėja kelia tuos pačius klausimus, kurie buvo išspręsti nagrinėjant civilinę bylą.
Atsakovas Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepime prašė pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Nurodė, kad viena iš sąlygų procesui atnaujinti yra CPK 368 str. 1 d. nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis su prašymu atnaujinti procesą. Kadangi naujai paaiškėjusia aplinkybe ir įrodymu, grindžiančiu pareiškėjos teisių pažeidimą pareiškėja nurodo 2012-04-20 Seimo kontrolieriaus pažymą, tai ji žymiai praleido 3 mėnesių terminą, numatytą CPK 368 str. 1 d. Be to, prašyme pateiktoms aplinkybėms išsiaiškinti, pareiškėja ėmėsi priemonių tik po teismų sprendimų įsiteisėjimo, nors tai ji turėjo galimybę padaryti iki priimant teismo sprendimą. LR aplinkos ministerijos 2014-04-01 rašte nurodytos aplinkybės, kuriomis remiasi pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą, tėra tik ministerijos nuomonė. Nuomonė nei CPK, nei kituose teisės aktuose niekada nebuvo ir negali būti priskiriama įrodymams, kurių pagrindu galėtų būti priimtas koks nors sprendimas. Pareiškėja prašydama atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 3 p. pagrindu, prie prašymo atnaujinti procesą neprideda ne tik įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo, bet ir kito baudžiamojoje byloje priimto procesinio sprendimo.
Varėnos rajono savivaldybė atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėja nenurodo, ar bylos, kurioje ji prašo atnaujinti procesą nagrinėjimo metu, ji kaip ieškovė atliko visus veiksmus, siekdama pateikti teismui visas aplinkybes susijusias su nagrinėjamu ginču. Pareiškėja nurodytoms aplinkybėms išsiaiškinti aktyvių veiksmų ėmėsi tik po 2010-05-19 sprendimo įsiteisėjimo. Pareiškėja iki teismo sprendimo priėmimo galėjo kreiptis ir į LR aplinkos ministeriją ar Seimo kontrolierių dėl jos nurodytų aplinkybių išsiaiškinimo.
Tretieji asmenys S. B., L. B., M. P. ir S. P. atsiliepimuose į pareiškimą dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad su pareiškimu sutinka, nes mano, kad yra LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. nustatyti proceso atnaujinimo pagrindai, todėl prašo pareiškėjos pareiškimą dėl proceso atnaujinimo tenkinti ir atnaujinti procesą Varėnos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-25-547/2010.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 24 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-25-547/2010 išnagrinėtoje Varėnos rajono apylinkės teisme. Priteisė iš I. G. 70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Dėl terminų. Pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą byloje, proceso atnaujinimo pagrindu nurodo 2012-04-20 LR Seimo kontrolieriaus pažymoje „Dėl I. G. skundo prieš Nacionalinę žemės tarnybą prie ŽŪM“ nurodytas aplinkybes, kurios buvo bylos nagrinėjimo momentu, tačiau jai tapo žinomos tik gavus šią pažymą. Akivaizdu, kad šią pažymą pareiškėja, kaip atsakymą į jos rašytą skundą gavo dar 2012 metų balandžio-gegužės mėnesiais, todėl pareiškėja praleido 3 mėnesių terminą procesui atnaujinti 2012-04-20 Seimo kontrolieriaus pažymoje nurodytų aplinkybių pagrindu, ir neprašo jo atnaujinti (CPK 78 str.), todėl proceso atnaujinimo klausimas Seimo kontrolieriaus 2012 metų pažymoje nurodytų aplinkybių pagrindu nenagrinėtinas.
Teismas nurodė, kad nagrinėtinos tik 2014-04-01 LR aplinkos ministerijos rašte Nr. (13-2)-D8-2546 nurodytos aplinkybės, kurios anot pareiškėjos, yra proceso atnaujinimo pagrindas pagal CPK 366 str. 1 d. 2 p.
Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d .2 p. pagrindu. Šiomis aplinkybėmis ieškovė laiko LR aplinkos ministerijos 2014-04-01 atsakyme į pareiškėjos I. G. skundą dėl A. B. 1992-06-12 išduoto statybos leidimo gyvenamojo namo statybai, 1993-07-16 statybos leidimo Nr. 78 ūkinio pastato statybai, 1992-08-05 baigtos gyvenamojo namo statybos priėmimo naudoti akto, 1996-09-06 ūkinių pastatų statybos užbaigimo pažymėjimo Nr. 62 išdavimo teisėtumo išdėstytą nuomonę (1 tomas, 17-18 b.l.). Atsakyme į skundą nurodyti duomenys, kuriuos pareiškėja pateikia kaip proceso atnaujinimo pagrindą, kad V. L. sklypo koordinatės nenustatytos, sklypas VĮ registrų centre neįregistruotas ir kt. į bylą pateikiami faktiniai duomenys turi būti įrodyti ir susiję su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, t.y. turi patvirtinti ar neigti bylai reikšmingas aplinkybes.
Teismas pažymėjo, kad byloje, kurioje prašo atnaujinti procesą, pareiškėjos reikalavimų dalyje pripažinti 1992-08-06 Varėnos rajono valdybos potvarkio Nr. 495-v „Dėl esamų privačių valdų pardavimo“, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir dėl kitų reikalavimų byla buvo nutraukta, kadangi jau buvo įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Nurodyti I. G. reikalavimai buvo išnagrinėti civilinėje byloje Nr. 2-10-04/2004 (prijungta). Byloje, kurioje pareiškėja prašo atnaujinti procesą, reikalavimai dėl namų valdos pardavimo A. B. iš esmės nebuvo nagrinėjami, nes jie buvo išnagrinėti kitoje byloje. Teismas konstatavo, kad pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą turėtų nurodyti naujus faktus ir įrodymus tik dėl priešieškinio reikalavimų, tačiau tokių naujų faktų ir aplinkybių, kurios paneigtų teismo nustatytas aplinkybes, kad A. B. namų valda, kurią paveldėjo atsakovas V. L., persidengia su žemės sklypų savininkų, kuriems buvo atkurta nuosavybės teisės į A. T. žemę 0,50 ha plote, pareiškėja nenurodo.
Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 3 p. pagrindu. Teismas nurodė, kad komentuojamo straipsnio įtvirtinto pagrindo atnaujinti procesą egzistavimą gali patvirtinti tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis dėl nusikalstamos veikos, tačiau tokių duomenų pareiškėja nepateikia.
Dėl piktnaudžiavimo procesu. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nebe pirmą kartą teikia prašymą dėl proceso atnaujinimo šioje byloje (prijungta civilinė byla Nr. A2-1093-200/2011) tuo pačiu pagrindu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.), pateikdama kaip naujas faktines aplinkybes ir įrodymus, dėl kurių galėtų būti naikinamas sprendimas, vis naują iš valstybės institucijų gautą raštą, nors iš esmės pareiškėja pakartotinai kelia klausimus, susijusius su namų valdos žemės sklypo pardavimu A. B., teikdama dokumentus, kurie galėjo būti teikiami ir 2004 m. Varėnos rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-10-04/2004, kurioje buvo nagrinėjami klausimai dėl žemės sklypo pardavimo A. B. teisėtumo ir byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą. Proceso atnaujinimo institutu neturi būti siekiama „pasibylinėti“ dar kartą, siekiant sau palankaus sprendimo, juolab, kad nuo 2004-04-08 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimo už akių ir Varėnos rajono apylinkės teismo 2004-04-20 sprendimo, kuriais buvo išspręstas valstybinės žemės A. B. pardavimo teisėtumo klausimas, praėjo 10 metų, kai įstatymas (CPK 368 str. 2 d.), kurio tikslas siekti civilinių teisinių santykių stabilumo, numato tik 5 metų terminą, kuris yra naikinamasis ir negali būti atnaujinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Atmetus prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas iš pareiškėjos priteisė bylinėjimosi išlaidas- išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai
Pareiškėja I. G. ir tretieji asmenys S. B., L. B., M. P. atskirajame skunde prašo panaikinti 2014-09-24 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. A2-3059-292/2014 ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį dėl proceso atnaujinimo tenkinti, o atsakovo priešieškinį atmesti. Atskirajame skunde nurodo šiuos argumentus:
1. Teismo nutartis yra neteisėta, nepagrįsta, priimta netinkamai aiškinant bei taikant materialinės teisės normas ir procesinės teisės normas, netinkamai nustačius faktines bylos aplinkybes, nepasisakant dėl daugelio ieškovų argumentų.
2. Teismas nepagrįstai neatnaujino proceso, kadangi Alytaus rajono apylinkės teisme 2004-04-08 priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr.2-10-04/2004, Vilniaus apygardos teismo 2004-11-24 civilinėje byloje Nr.2A-30-798/2004, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-06 civilinėje byloje Nr.3K-3-245/2005 dėl žemės sklypo, kurio kadastrinis (duomenys neskelbtini), o ne dėl (duomenys neskelbtini). Alytaus rajono apylinkės teismas nutartyje nepagrįstai nurodė ir neįvertino, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas civilinėje byloje Nr.2-10-04/2004 dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bet ne dėl pareiškėjos (duomenys neskelbtini), todėl nėra ir nebuvo išnagrinėta tuo pačiu pagrindu, nes dėl apeliantės privataus žemės sklypo civilinė byla nebuvo nagrinėjama 2004 metais. Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nebuvo nagrinėjamas klausimas iš esmės dėl A. B. namų valdos pardavimo apeliantų privačiame žemės sklype, bei nebuvo ginčijama statinių teisinė registracija. Tai yra nauji faktai ir įrodymai.
3. Žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra V. L.. Nesant suformuotam žemės sklypui (duomenys neskelbtini) turi būti naikintinos visos A. B. paveldėtojo V. L. registracijos nekilnojamojo turto registre. V. L. nepateikė teismui suformuoto žemės sklypo plano patvirtinto žemėtvarkos skyriaus, nes jis jo neturi, kadangi žemės sklypo ribos nėra nustatytos lig šiol. Kiekvienas registruotas žemės sklypas turi unikalų žemės sklypo kadastro numerį, o vienam ir tam pačiam žemės sklypui du kadastriniai numeriai nėra suteikiami. Nepanaikinus teisinės registracijos namų valdos (duomenys neskelbtini), neteisėtai buvo įregistruotas (duomenys neskelbtini) mirusios A. B. nesuformuotas žemės sklypas, neaišku kurioje vietoje, nes į pareiškėjos registro pažymėjimą A. B. nėra įrašyta. V. L., neturėdamas A. B. notaro patvirtinto įgaliojimo, pats pateikė prašymą Nekilnojamojo turto registrui dėl nuosavybės įregistravimo. A. B. nuosavybės teisės į žemės sklypą nekilnojamojo turto registre įregistruotos V. L. prašymu tik 1999-07-16 prieštarauja LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 17 straipsniui. A. B. namų valda nebuvo suformuota 1998 metais, nes jos vardu savavališkai pastatyti V. L. statiniai nebuvo įregistruoti A. B. nuosavybės teise nekilnojamojo turto registre 1999 metais, nebuvo ir A. B. prašymo pažymėti ir suformuoti žemės sklypą statinių eksploatacijai apeliantų miške, nes A. B. 1995 metais jau buvo mirusi. V. L. nesama namų valda negali persidengti su apeliantų privačia namų valda, kuri jau buvo grąžinta ir jau buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre 1993-12-11.
4. 2014-04-01 LR aplinkos ministerijos rašte Nr.(13-2)-D8-2545 nurodyti nauji faktai sudaro pagrindą atnaujinti procesą ir priimti naują sprendimą. Teismas nepagrįstai pritaikė LR CPK 370 str. 3 d. LR Aplinkos ministerijos raštas įrodo, kad A. B. paveldėtojo V. L. savavališkai pastatyti statiniai yra įregistruoti tik 1999 metais apeliantės ir kitų savininkų miško ūkio paskirties žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini).
5. Negalima teigti, kad proceso atnaujinimo institutu siekiama pasibylinėti dar kartą, nes 2004-04-08 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendime už akių ir Varėnos rajono apylinkės teismo 2004-04-20 sprendime išspręstas valstybinės žemės A. B. pardavimo teisėtumo klausimas mažaaukščių statinių statybai, kurio tariamai kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini). Juk tai yra du skirtingi žemės sklypai.
Atsiliepimas
Atsakovas Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pirmos instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti bei skirti pareiškėjai 5 792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
1. Pareiškėja kaip naujai paaiškėjusia aplinkybe ir įrodymu, grindžiančiu pareiškėjos teisių pažeidimą nurodė 2012-04-20 LR Seimo kontrolieriaus 2012-04-20 pažymą Nr.4D-2012/1-81 žymiai praleidusi CPK 368 str. 1 d nustatytą 3 mėnesių terminą.
2. LR Aplinkos ministerijos 2014-04-01 raštas Nr.3SD-(14.3.7.)-4347 teismui galėjo būti pateiktas anksčiau ir nebuvo pateiktas laiku dėl pačios pareiškėjos kaltės. Pažymėtina, kad pareiškėja pareiškime pateiktoms aplinkybėms išsiaiškinti ėmėsi jau po teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo. Aplinkybėms išsiaiškini pareiškėja galėjo kreiptis iki Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimo priėmimo. Be to, minėtame rašte yra išreikšta LR Aplinkos ministerijos nuomonė. Nuomonė nei CPK, nei kitus teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nebuvo ir nėra priskiriama faktinių duomenų arba įrodymų kategorijoms ir nėra pripažįstama įrodymais, kurių pagrindu galėtų būti priimtas koks nors sprendimas.
Šalies argumentai
3. Pareiškėja prie prašymo atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 3 p. nurodytu pagrindu nepridėjo ne tik įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo, bet ir jokio kito baudžiamojoje byloje priimti procesinio sprendimo.
4. Pareiškėjos teiginiai, kad „V. L. teismus laimėjo niekinių dokumentų pagrindu, kurie neatitiko LR nustatytų teisės aktų; nagrinėjant bylą teisme, būtent atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, ir atsakovas V. L. davė melagingus parodymus, teigė tariamai pavirtinančius įrodymus neatitinkančius tikrovės; akivaizdžiai melavo, kad statybos leidimai yra išduoti teisėtai“ yra teisiškai nepagrįsti, todėl laikytini Inspekcijos kaip viešojo administravimo subjekto įžeidimu. Nurodo, kad pareiškėjos teiginys – citata „<...> ne mūsų kaltė, kad Aukščiausiasis Teismas pripažino 1999-07- 07 sutartį teisėta su mirusiąja 1995 m. A. B. be suformuoto žemės sklypo plano patvirtinto žemėtvarkos skyriaus. Ko pasekoje antrąkart buvo per prievartą nacionalizuotas iš mūsų, teisėtai paveldėtas pagal įstatymą nekilnojamas daiktas - miško žemės sklypo dalis 0,50 ha V. L. naudai“ - net nekomentuotinas, tačiau akivaizdus įrodymas, kad pareiškėja piktnaudžiauja proceso atnaujinimo institutu. Akcentuoja, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama, turinti res judicata ir prejudicinę galią civilinei bylai Nr. 2-25-547/2010, kurią prašoma atnaujinti, nepaisant to, pareiškėja, kvestionuodama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimą kad „<...> ne mūsų kaltė, kad Aukščiausiasis teismas pripažino 1999-07-07 pripažino sutartį teisėta <...>“ įrodinėja „savas tiesas“ ir mėgina jau nebe pirmą kartą atnaujinti bylą, kuri išnagrinėta tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, tiek jau vieną kartą pareiškėjos iniciatyva bandyta atnaujinti bylą.
5. Pareiškėja nepateikė nei vienos naujos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės bylai, kurią prašė atnaujinti. Pareiškėja prašyme nurodė argumentus apie tas pačias aplinkybes, kurias grindė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose bei prašyme atnaujinti procesą, kurį Varėnos rajono apylinkės teismas 2011 gruodžio 7 d. nutartimi atmetė, o Vilniaus apygardos teismas nutartį paliko nepakeistą.
6. Teismas teisingai nurodė, kad proceso atnaujinimo institutu neturi būti siekiama „pasibylinėti“ dar kartą siekiant sau palankaus sprendimo, juolab, kaip Alytaus rajono apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodo „nuo 2004-04-08 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimo už akių ir Varėnos rajono apylinkės tesimo 2004-04-20 sprendimo, kuriais buvo išspręstas valstybinės žemės A. B. pardavimo teisėtumo klausimas, praėjo 10 metų, kai įstatymas (CPK 368 str. 2 d.), kurio tikslas siekti civilinių teisinių santykių stabilumo, numato tik 5 metų terminą, kuris yra naikinamasis ir negali būti atnaujinamas“. Inspekcijos nuomone, pareiškėjai skirtina 5792 EUR bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
Atsiliepimas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjos atskirojo skundo reikalavimų netenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs naujai pateiktą dokumentą, pareiškėjos manymu įrodantį minėto proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimą, t. y. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2014 m. balandžio 1 d. raštą Nr. (13-2)-D8-2546, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad šiame dokumente pateikiama informacija neatitinka visų nurodytų kriterijų, leidžiančių atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad Respublikos Aplinkos ministerijos 2014 m. balandžio 1 d. rašte Nr. (13-2)-D8-2546 išdėstytos aplinkybės (informacija) yra nesusijusios su Varėnos rajono apylinkės teismo byla, kurioje prašoma atnaujinti procesą, kadangi pareiškėjos reikalavimai dėl namų valdos pardavimo A. B. buvo išnagrinėti kitoje Varėnos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-10-04/2004. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nagrinėjimo metu pareiškėjai nebuvo jokių kliūčių kreiptis atitinkamos informacijos į instituciją, kurios raštą ji pateikė, ir pateikti šį dokumentą iki teismo sprendimo priėmimo, taigi pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo turėjo būti atmestas dar ir tuo pagrindu.
2. Teismas pagrįstai nevertino Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2012 m. balandžio 20 d. pažymoje Nr. 4D-2012/1-81, Alytaus apskrities archyvo 2012 m. vasario 27 d. rašte Nr. (7.11)17-142 bei Alytaus apskrities archyvo 2012 m. balandžio 12 d. rašte Nr. (7.11)17-254 nurodytos informacijos, nes vadovaujantis CPK 368 str. 1 d. pareiškėja praleido nustatytą 3 mėnesių terminą.
3. Pareiškėja atskirajame skunde, kaip ir savo pareiškime dėl proceso atnaujinimo, dar kartą kelia klausimus, susijusius su namų valdos žemės sklypo pardavimu A. B., tačiau pareiškėjos nurodomuose dokumentuose pateiktos aplinkybės nebuvo civilinės bylos Nr. 2-25-547/2010 nagrinėjimo dalykas, kadangi šioje byloje buvo nagrinėjami iš esmės tik tie ieškinio reikalavimai, kurie buvo susiję su statybą leidžiančių dokumentų panaikinimu. Namų valdos žemės sklypo pardavimo A. B. ir kiti su tuo susiję klausimai buvo nagrinėjami kitoje Varėnos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-10-04/2004. Pareiškėja kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo nepateikė jokių naujų aplinkybių, atitinkančių minėtus kriterijus, kurie, jeigu būtų buvę žinomi pareiškėjos anksčiau, būtų leidę priimti visai kitokį teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-25-547/2010.
Šalies argumentai
4. CPK 374 straipsnis nustato apribojimą pateikti pakartotinį prašymą dėl proceso atnaujinimo, t. y. pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas. Šio straipsnio prasme prašymas atnaujinti procesą yra pakartotinis, kai jis grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kurias teismas buvo išnagrinėjęs CPK 370 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pagal ankstesnį pareiškėjo prašymą. Pažymėtina, kad pareiškėja vieną kartą jau buvo kreipusis į Varėnos rajono apylinkės teismą su 2011 m. spalio 7 d. pareiškimu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-25-547/2010 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kuris buvo išnagrinėtas ir atmestas įsiteisėjusia Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-1093-200/2011. Tai sudaro atskirą pareiškėjos 2014 m. gegužės 8 d. prašymo atmetimo pagrindą.
Tretieji asmenys S. B., L. B., M. P. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad pareiškėjos atskirąjį skundą palaiko ir prašo jį tenkinti, panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.2-25-547/2010 ir priimti naują sprendimą – atsakovo priešieškinį atmesti, ieškovų ieškinį tenkinti. Pareiškėjos prašymas yra pagrįstas faktiniais įrodymais – LR Aplinkos ministerijos 2014-04-01 raštu Nr.(13-2)-D8-2546. Minėtas dokumentas yra pagrindas atnaujinti procesą Varėnos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-25-547/2010. Atsakovas V. L. priešieškiniu suklaidino teismą teiginiu tariamai persidengia sklypai, kurio jis neturi. S. B., L. B., M. P. priklausantis miško paskirties žemės sklypas vienkiemis, kurio kadastro numeris (duomenys neskelbtini) turintis 39,77 ha., esantis (duomenys neskelbtini), tai yra grąžintas nacionalizuotas vienkiemis, kuriame yra grąžinti dar 1989 metais Varėnos rajono liaudies deputatų tarybos Sprendimu Nr.191 nacionalizuoti tremtiniams priklausantys (B. T./B. ir K. T.) išlikę gyvenamasis namas (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkiniai pastatai, gelžbetoninis šulinys. Grąžinus statinius, aplink statinius grąžino tremtiniams nacionalizuotą visą namų valdą-vienkiemį turintį 39,77 ha., kuriame A. B./paveldėtojo V. L. jokių statinių nebuvo. Prašymas dėl proceso atnaujinimo Varėnos rajone civilinėje byloje Nr.2-25-547/2010 2010 m. gegužės 19 d. nėra pateiktas tuo pačiu pagrindu. Miško tikslinės paskirties žemės sklypas (duomenys neskelbtini) negali būti tuo pačiu ir dar mažaaukščių statybos tikslinės paskirties tariamu žemės sklypu (nesamu). Akivaizdžiai skiriasi tikslinės žemės sklypų paskirtys. Mums grąžintas natūra nacionalizuotas žemės sklypas-vienkiemis, kurio kadastro numeris (duomenys neskelbtini) turintis 39,77 ha., kadastro duomenys nustatyti 1993m. gruodžio 11 d. ir priklauso bendros dalinės nuosavybės teise, teisėtiems A. T. ir A. T. vaikams - paveldėtojams. Paveldėjimo teisės pereina remiantis LR CK 5.2 straipsnis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliacijos objektą sudaro Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-25-547/2010.
Įstatymų leidėjas yra nustatęs, jog bylos, užbaigtos nagrinėti įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas LR CPK XVIII skyriaus nustatytais pagrindais ir tvarka (LR CPK 365 str. 1 d.).
Proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujintas, jeigu yra pagrįstas pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija, kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas teismo procesinis sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas. Proceso atnaujinimas negali būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 str.) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį, tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-565-567/2014; Šiaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-206-372/2014).
Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį teismas, nagrinėdamas teismo posėdyje prašymą atnaujinti procesą, sprendžia dėl prašymo pagrįstumo, t. y. patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepažeidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Šioje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje sprendžiama, ar iš tiesų yra bent vienas iš įstatymo nustatytų pagrindų procesui byloje atnaujinti, tiriami su tuo susiję įrodymai. Siekdamas nustatyti, ar pateiktas prašymas atnaujinti procesą pagrįstas įstatyme įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, teismas tikrina, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka aplinkybėms, kurios yra pagrindas civilinei bylai atnaujinti, nustatytus kriterijus, ar proceso atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. ar leistinu įrodymu, ar šis susijęs su įrodinėtinu faktu ir pan. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas CPK 370 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka gali baigtis dvejopai: arba teismo nutartimi atnaujinti procesą (kai teismas nustato, kad prašymas paduotas nepažeidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu), arba teismo nutartimi atsisakyti atnaujinti procesą (jeigu teismas konstatuoja, kad praleistas CPK 368 straipsnio nustatytas prašymo padavimo terminas arba kad prašymas nepagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu).
Pareiškėja prašė atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu (jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu) bei CPK 366 str. 1 d. 3 p. pagrindu (įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų ar daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas ar nepagrįstas sprendimas).
Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 str. 1 d. 2 p.) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio. 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2011).
Byloje nustatyta, kad 2010-05-19 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu pagal ieškovų I. G., S. B., L. B., R. K., D. S. ieškinį atsakovams Alytaus apskrities viršininko administracijai, Varėnos rajono savivaldybei, V. L., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, VĮ Registrų centrui bei tretiesiems asmenims M. P. ir kt. dėl sprendimo, potvarkio ir sutarties panaikinimo ir pagal atsakovo V. L. priešieškinį atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Alytaus apskrities viršininko administracijai, Varėnos rajono savivaldybei, VĮ Registrų centrui, I. G., S. B., L. B., R. K., D. S. bei tretiesiems asmenims V. T., S. T., M. P., S. P., K. T. ir kt. dėl sprendimų panaikinimo, paveldėjimo teisės liudijimų ir dovanojimo, pirkimo-pardavimo sutarčių dalyje panaikinimo, ieškovų I. G. ir kt. ieškovų dėl dalies reikalavimų civilinė byla buvo nutraukta CPK 293 str. 3 p. pagrindu, dėl kitų reikalavimų ieškinys buvo atmestas, o atsakovo V. L. priešieškinis buvo patenkintas visiškai ir panaikintas Alytaus apskrities viršininko administracijos 1999-01-28 sprendimas dalyje dėl 0,50 ha ploto V. L. persidengiančio namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 1999-07-07 paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 2706, kuriuo I. G. paveldėjo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį po B. B. mirties, dalyje dėl 0,50 ha ploto V. L. persidengiančio namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 1999-08-19 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) 421/3977 dalies pirkimo –pardavimo sutartis Nr. 1-6410, kuria K. T. perleido žemę S. B. dalyje dėl 0,50 ha ploto V. L. persidengiančio namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 1999-09-22 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ½ dalies nuo 1778/3977 dalies pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-1466, kuria I. G. perleido žemę S. B. ir L. B. dalyje dėl 0,50 ha ploto V. L. persidengiančio namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 2006-07-10 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) 500/3977 dalies dovanojimo sutartį Nr. TJN-2818, kuria J. K., padovanojo žemę R. K. dalyje dėl 0,50 ha ploto V. L., persidengiančio namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (IV tomas b. l. 198– 209). Vilniaus apygardos teismas 2011-05-10 nutartimi Varėnos rajono apylinkės teismo 2010-05-19 sprendimą paliko nepakeistą (prijungtos civ. bylos Nr. 2-25-547/2010 IV tomas b. l. 267 – 282). Tai reiškia, kad Varėnos rajono apylinkės teismo 2010-05-19 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-25-547/2010 yra įsiteisėjęs ir vykdytinas.
Pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-25-547/2010 kaip naujai paaiškėjusia aplinkybe nurodė 2014-04-01 LR Aplinkos ministerijos jai pateiktą atsakymą dėl jos skundo Nr. (13-2)-D8-2546 (I tomas b. l. 17 – 18), kuriame nurodyta, kad A. B. paveldėtojo V. L. sklypo koordinatės nenustatytos, sklypas VĮ Registrų centro kadastro žemėlapiuose nepažymėtas ir yra pareiškėjos ir kito miškų ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijoje. Pagal 2014-03-04 VĮ Registrų centro išrašą miško sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, kadastro duomenų data-1993-12-11, žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamo turto registre ir bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pareiškėjai ir kitiems asmenims.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą praktiką, yra pasisakęs, kad ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis Nr. 3K-3-183/2010). Įvertinęs byloje pateiktų dokumentų turinį, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog pareiškėja neįrodė, jog jos nurodytos aplinkybės gali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis bei turi esminę reikšmę CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. LR Aplinkos ministerijos atsakyme į pareiškėjos skundą pateikiama nuomonė dėl pareiškėjos skundo, susijusio su A. B. vardu išduotų statybą leidžiančių dokumentų išdavimu ir gyvenamojo namo bei kitų statinių įteisinimu (1992-1996 m. laikotarpiu) (duomenys neskelbtini) 0, 50 ha žemės sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat rašte nurodyta, kad sklypas yra jos (pareiškėjos) ir kito miškų ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijoje, tačiau iš pateiktų duomenų negalima sutikti su apeliantės teiginiais, kad rašte nurodyti nauji faktai, jog V. L. paveldėti statiniai ir naujos savavališkos statybos yra vykdomos apeliantės ir kt. miško paskirties žemės sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė jau pateikdama patikslintą ieškinį (civ. bylos Nr. 2-25-547/2010 IV tomas b. l. 83 – 88) jame nurodė aplinkybes, kad parduotas žemės sklypas kad. Nr. (duomenys neskelbtini) yra apeliantei ir kt. grąžintame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nurodė aplinkybes dėl savavalinės statybos, todėl ginčijamos aplinkybės apie A. B. turėtą namų valdą, joje buvusius statinius bei jų įregistravimą VĮ nekilnojamojo turto registre apeliantei buvo žinomos nagrinėjant bylą ir priimant teismo sprendimą ir šios aplinkybės nėra naujai paaiškėjusios bei negali turėti įtakos teismo sprendimui priimtam civilinėje byloje Nr.2-25-547/2010, kurioje prašoma atnaujinti procesą. Pažymėtina, kad apeliantė atskirajame skunde bei pareiškime dėl proceso atnaujinimo pakartotinai kelia klausimus dėl A. B. žemės sklypo registracijos teisėtumo, dėl V. L. teisės paveldėti A. B. turtą. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali turėti esminės reikšmės bylai ir dėl to, kad prašomoje atnaujinti procesą byloje pareiškėjos reikalavimų dalyje pripažinti 1992-08-06 Varėnos rajono valdybos potvarkio Nr. 495-v „Dėl esamų privačių valdų pardavimo“, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir dėl kitų reikalavimų byla buvo nutraukta, nes jau buvo įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kitoje civilinėje byloje Nr. 2-10-04/2004, kurioje Varėnos rajono apylinkės teismas 2004-04-20 sprendimu trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais I. G. ieškinio reikalavimus atmetė, sprendimas įsiteisėjęs. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai konstatavo, jog byloje, kurioje pareiškėja prašo atnaujinti procesą, reikalavimai dėl namų valdos pardavimo A. B. iš esmės nebuvo nagrinėjami, nes jie buvo išnagrinėti kitoje byloje (Nr. 2-10-04/2004). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pareiškėjos nurodomos aplinkybės nėra esminės, leidžiančios pakeisti priimtą sprendimą dėl priešieškinio. Pareiškėja turėtų nurodyti naujai paaiškėjusias aplinkybes, kurios turėtų ryšį bei pasekmes 2010-05-19 priimtam Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimui, t.y. kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, prašydama atnaujinti procesą pareiškėja turėtų nurodyti naujus faktus ir įrodymus dėl priešieškinio reikalavimų, kurie paneigtų teismo nustatytas aplinkybes, kad A. B. namų valda, kurią paveldėjo atsakovas V. L., persidengia su žemės sklypų savininkų, kuriems buvo atkurta nuosavybės teisės į A. T. žemę 0,50 ha plote.
Atmestini apeliantės argumentai, kad teismas nepagrįstai neatnaujino proceso, kadangi Alytaus rajono apylinkės teisme 2004-04-08 priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr.2-10-04/2004, Vilniaus apygardos teismo 2004-11-24 civilinėje byloje Nr.2A-30-798/2004, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-06 civilinėje byloje Nr.3K-3-245/2005 dėl žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), o ne dėl (duomenys neskelbtini). Apeliantės nuomone, Alytaus rajono apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė ir neįvertino, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas civilinėje byloje Nr.2-10-04/2004 dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bet ne dėl pareiškėjos (duomenys neskelbtini), todėl nėra ir nebuvo išnagrinėta tuo pačiu pagrindu. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-54-516/2011 2011-05-10 nutartimi išnagrinėjo I. G. ir kt. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2010-05-19 sprendimo dalies, kuria teismas nutraukė bylą dėl ieškovų reikalavimo pripažinti 1992-08-06 Varėnos rajono valdybos potvarkį Nr. 495-v „Dėl esamų privačių valdų pardavimo“, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir dėl kitų reikalavimų CPK 293 str. 3 p. pagrindu. Vilniaus apygardos teismas sprendė, jog teismo išvada, kad ieškinio dalykai civilinėje byloje Nr. 2-10-04/2004 ir nagrinėjamoje byloje, toje dalyje, kurią teismas nutraukė, yra tapatūs, pagrįsta, jog šių reikalavimų dalyje tos pačios ir ginčo šalys. Taigi akivaizdu, kad Vilniaus apygardos teismas sprendė, kad byla nurodytų reikalavimų dalyje nutraukta pagrįstai. Vilniaus apygardos teismo 2011-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-54-516/2011 yra įsiteisėjusi. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visetą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė nepagrįstai kvestionuoja aplinkybes, kurios yra nustatytos įsiteisėjusia teismo nutartimi ir turi prejudicinę galią nagrinėjamai bylai (CPK 182 str. 2 p.).
Apeliaciniame skunde neargumentuojama dėl skundžiamos nutarties dalies, kuria atmestas prašymas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 3 p. pagrindu, todėl apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje plačiau nepasisako ir pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams bei išvadai dėl sąlygų proceso atnaujinimui CPK 366 str. 1 d. 3 p. pagrindu nebuvimo.
Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.
Dėl baudos už piktnaudžiavimą skyrimo.
Atsakovas Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad apeliantė piktnaudžiauja teise į proceso atnaujinimą, todėl vadovaujantis CPK 95 str. 2 d. jai turi būti skirtina 5792 EUR bauda už piktnaudžiavimą teise. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Oruva ir Ko” v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius, bylos Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Varta“ v. BUAB „Natūralios sultys“, bylos Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Coface Austria Kreditversicherung AG v. UAB „Kukabara“, bylos Nr. 3K-3-146/2013). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra teisinio pagrindo konstatuoti pareiškėjos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, kadangi ji turi teisę pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo ir įrodinėti tas aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 12 str.). Nenustačius, kad pareiškėja piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nėra pagrindo tenkinti atsakovo Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus prašymo skirti baudą pareiškėjai LR CPK 95 str. pagrindu.
Remdamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti procesą, tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą
Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus prašymo skirti baudą pareiškėjai LR CPK 95 str. pagrindu netenkinti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.