Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. S. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis K. K., R. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Suinteresuotas asmuo antstolis K. K. 2022 m. balandžio 15 d. patvarkymu (duomenys neskelbtini) pareiškėjo skundo netenkino, nurodė, kad 2022 m. kovo 16 d. patikrino, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti išieškotojo R. K. pateiktą vykdyti dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus. Buvo nustatyta, kad vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti praėjus daugiau nei 5 metams nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (teismo nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. birželio 6 d.), dėl šios priežasties konstatavo, kad vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti praleidus penkerių metų pateikimo vykdyti senaties terminą, nustatytą CPK 606 straipsnio 2 dalyje. Nors išieškotojas skunde nurodo, jog skolininkas po vykdomojo rašto išdavimo jam kelis kartus geranoriškai dengė skolą – paskutinis mokėjimas gautas 2017 m. birželio mėn., šie skolininko veiksmai savaime nepakeičia senaties termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti skaičiavimo tvarkos. Pirma, antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1 dalis, CPK 634 straipsnis), o antstolio veikla yra griežtai reglamentuojama viešosios teisės normų, kur galioja ir yra taikomas vienas pagrindinių bei imperatyvių teisės principų – draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama. Iš antstolio reikalaujama veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus, o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Atitinkami teisės aktai antstolį įpareigoja griežtai laikytis įstatymo reikalavimų ir sprendžiant klausimus, susijusius su vykdomųjų dokumentų priėmimu vykdyti. Antra, CPK 608 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, nurodanti, kad praleistas terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti gali būti atnaujinamas teismo CPK 576-578 straipsniuose nustatyta tvarka. Antstoliui nėra suteikta teisė savo iniciatyva atnaujinti senaties terminą, tai galėtų būti vertinama kaip antstolio kompetencijos viršijimas. Nagrinėjamo skundo kontekste atkreipė dėmesį ir į tai, kad antstolis neturi jokių įrodymų apie išieškotojui sumokėtas dalines skolos įmokas, jų atlikimo datas, todėl tik teismas, konkrečioje byloje spręsdamas termino atnaujinimo klausimą ir įvertinęs šalių elgesį, priežastis, neleidusias išieškotojui kreiptis dėl sprendimo vykdymo į antstolį anksčiau, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijais, gali atnaujinti praleistą terminą. Antstolis konstatavo, kad 2022 m. kovo 16 d. patvarkymas atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (duomenys neskelbtini) yra priimtas teisėtai, vadovaujantis įstatymo normomis, todėl išieškotojo prašymo priimti vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo iš skolininko R. S. vykdyti, netenkino.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

9. Apeliacijos objektas – Tauragės apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje teismas solidariai iš R. S. ir L. R., be kita ko, priteisė R. K. 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir iš kiekvieno po 400 Eur bylinėjimosi išlaidų. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 6 d. nutartimi Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nuosprendį paliko nepakeistą, papildomai iš L. R. nukentėjusiajam R. K. priteisė 150 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. birželio 6 d. Tauragės rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 16 d. išdavė vykdomąjį raštą (duomenys neskelbtini) dėl 4 400 Eur skolos išieškojimo iš skolininko R. S. išieškotojo R. K. naudai. Šį vykdomąjį raštą R. K. 2022 m. kovo 14 d. pateikė Asociacijai Lietuvos antstolių rūmams priverstiniam vykdymui. 2022 m. kovo 16 d. antstolio K. K. patvarkymu (duomenys neskelbtini) buvo atsisakyta priimti šį vykdomąjį raštą vykdyti ir vykdomasis dokumentas grąžintas jį padavusiam asmeniui, kadangi vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti praleidus 5 metų pateikimo vykdyti senaties terminą.

11. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pareiškėjas, pateikęs vykdomąjį dokumentą vykdyti antstoliui nepraleido senaties termino. Pareiškėjas įrodinėja, kad senaties termino pateikti vykdomąjį dokumentą jis nepraleido, kadangi senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti nutraukiamas pateikiant dokumentą vykdyti ir, kai skolininkas iš dalies vykdo sprendimą. Pareiškėjas nurodo, kad skolininkas paskutinį kartą jam mokėjo 2017 m. birželio mėnesį 50 Eur. Suinteresuotas asmuo R. S. nurodo, kad priteistos sumos jis visiškai nemokėjo, su pareiškėju jis net nebuvo susitikęs. Suinteresuotas asmuo antstolis K. K. atsisakydamas priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą konstatuoja, kad 2022 m. kovo 14 d. vykdyti pateiktas 2016 m. birželio 6 d. išduotas vykdomasis dokumentas, pateiktas vykdyti praėjus 5 metų įstatyme numatytam terminui, dokumentas pateiktas praleidus pateikimo vykdyti senaties terminą.

12. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios (proceso) teisės normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir teisėtus interesus.

13. CPK 586 straipsnyje apibrėžtos antstolio teisių atlikti konkrečius vykdymo veiksmus ribos. Vykdomasis dokumentas – vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 586 straipsnio 1 dalis), be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama (CPK 586 straipsnio 2 dalis). Taigi antstolis turi vykdyti tai, kas nurodyta vykdomajame dokumente, ir gali atlikti tik tuos vykdymo veiksmus, kurie tam reikalingi.

14. CPK 651 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolis privalo patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių (CPK 651 straipsnio 2 dalis) vykdomajam dokumentui priimti vykdyti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Pagal CPK 651 straipsnio 3 dalį, nenustatęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti.

15. Vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti terminus reglamentuoja CPK 606 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Pagal CPK 607 straipsnio 1 dalies nuostatas, senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti nutraukiamas pateikiant šį dokumentą vykdyti, jeigu ko kita nenustato įstatymai. Senaties terminas nutraukiamas taip pat tuo atveju, kai skolininkas iš dalies įvykdo sprendimą. Po senaties termino nutraukimo senatis prasideda iš naujo. Laikas, praėjęs iki nutraukimo, į naują terminą neįskaičiuojamas (CPK 607 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai vykdomasis dokumentas, pagal kurį visiškai ar iš dalies neišieškota, grąžinamas, naujas terminas pateikti dokumentą vykdyti pradedamas skaičiuoti nuo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos (CPK 607 straipsnio 3 dalis).

16. Išieškotojui praleidus vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminą, vykdomasis procesas negali prasidėti. Senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti siejamas su tam tikro stabilumo užtikrinimu teisiniuose santykiuose. Jei išieškotojas per įstatymo nustatytą terminą nepateikia vykdomojo dokumento vykdyti, valstybė irgi nėra suinteresuota laikyti skolininką neapibrėžtos grėsmės būklės. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007). Vertintina ir tai, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CPK 606 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą 5 metų terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti nėra pagrindo vertinti kaip fundamentalų sąžiningo proceso principą ar imperatyviąją teisės normą, įtvirtinančią pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus, nes šis terminas nėra naikinamasis, pagal CPK 608 straipsnį jis gali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2017, 31 punktas).

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad vykdomasis dokumentas (raštas) buvo pareiškėjo žinioje, jis turėjo galimybę jį teikti vykdyti, siekdamas, kad būtų išieškota baudžiamojoje byloje jam priteista pinigų suma. Tačiau pareiškėjas nurodo, kad vykdomojo dokumento antstoliui neteikė, kadangi suinteresuotas asmuo R. S. jam geranoriškai per kelis kartus sumokėjo 200 Eur. Pareiškėjas nurodo, kad suinteresuotas asmuo prašė neteikti vykdomojo dokumento vykdyti antstoliui, nes nenorėjo, kad jo turtas, sąskaitos būtų areštuotos, žadėjo geranoriškai sumokėti priteistą sumą dalimis. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad R. S. sumokėjus 2017 m. birželio mėnesį, pasirašė pakvitavimą apie gautus pinigus. Suinteresuotam asmeniui R. S. nevykdant savo pažadų ir ėmus vengti susitikti su pareiškėju, pareiškėjui sužinojus, kad suinteresuotas asmuo R. S. statosi namą ir jo finansinė būklė nėra tokia bloga, pareiškėjas 2016 m. birželio 6 d. išduotą vykdomąjį raštą 2022 m. kovo 14 d. pateikė vykdyti antstoliui.

18. Sprendžiant klausimą dėl to, ar vykdomasis dokumentas pateiktas nepraleidus senaties termino, vertinimui esminę reikšmę turi konkrečios bylos aplinkybės. Jei nagrinėjimo dalykas yra praleistas ar ne terminas vykdomiesiems dokumentams pateikti vykdyti ir pareiškėjas laikosi pozicijos, kad terminas nepraleistas, proceso ekonomiškumo principas suponuoja teismo pareigą ginti pareiškėjo teisę vadovaujantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi. Šioje byloje teismas laikė, kad senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti nėra suėjęs. Teismas vertino antstolio veiksmus, kai jis, gavęs vykdyti pareiškėjo pateiktą vykdomąjį dokumentą, nusprendė, kad šis vykdomasis dokumentas pateiktas praleidus vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminą.

19. Remiantis bylos duomenis nustatyta, kad teikdamas skundą dėl antstolio patvarkymo atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, pareiškėjas nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir teismui, kad paskutinis skolininko R. S. mokėjimas buvo atliktas 2017 m. birželio mėnesį. Sprendžiant klausimą, ar vykdomasis raštas pateiktas vykdyti nepraleidus senaties termino, visų pirma reikalinga įvertinti aplinkybes, pareiškėjo nurodomas kaip priežastis dėl kurių vykdomasis raštas nebuvo teikiamas vykdymui antstoliui.

20. Nuosekliais savo paaiškinimais pareiškėjas pirmosios instancijos teismui patvirtino aplinkybes apie skolininko paskutinį mokėjimą, t.y. 2017 m. birželio mėnesį. Vykdomasis dokumentas išduotas 2016 m. birželio 16 d., senaties terminas pateikti šį dokumentą suėjo 2021 m. birželio 16 d. Įvertinus tai, kad įstatymo reglamentuota, jog skolininkui iš dalies vykdant senaties terminas nutraukiamas taip pat tuo atveju, kai skolininkas iš dalies įvykdo sprendimą, o paskutinis mokėjimas padarytas 2017 m. birželio mėnesį, darytina išvada, kad pareiškėjas iki 2022 m. birželio mėnesio turėjo pateikti vykdomąjį raštą vykdyti. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas pateikė vykdomąjį raštą vykdyti 2022 m. kovo 14 d. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties termino pradžią ir visiškai pagrįstai įpareigojo antstolio priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertęs byloje susiklosčiusią situaciją dėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties termino taikymo, šio instituto tikslus užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir skatinti asmenis per įstatymo nustatytą terminą kreiptis dėl priverstinio vykdytino sprendimo įvykdymo, taip pat į byloje susiklosčiusių tiesinių santykių ypatumus, laiko, kad senaties termino vykdomajam raštui pateikti vykdyti šioje konkrečioje situacijoje prasidėjo nuo paskutinės skolininko sumokėtos skolos dalies 2017 m. birželio mėnesį. Tai reiškia, kad vykdomasis dokumentas antstolio turi būti priimtas vykdyti, kadangi penkerių metų laikotarpis per kurį turi būti pateiktas vykdomasis raštas, nesuėjo.

22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip teisiškai nepagrįstus suinteresuoto asmens R. S. atskirojo skundo argumentus, kuriais kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimas. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismas vadovavosi tik žodiniais pareiškėjo paaiškinimais, kad buvo mokami pinigai. Suinteresuotas asmuo R. S. pažymi, kad jis jokių mokėjimų pareiškėjui neatliko. Sutiktina su suinteresuotu asmeniu, kad byloje nėra pateikti rašytiniai įrodymai apie tai, kad pareiškėjas gavo dalį priteistos sumos atlyginimą iš skolininko. Tačiau įvertinus nuoseklius pareiškėjo paaiškinimus, kuriuose jis nurodė aplinkybes apie dalį sumokėtos skolos tiek teikdamas skundą antstoliui, tiek teikdamas skundą teismui, žodinius jo paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo netikėti pareiškėjo paaiškinimais apie piniginių sumų iš skolininko gavimą.

23. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išvadas. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

24. Pirmosios instancijos teismas skundą dėl antstolio veiksmų išnagrinėjęs žodinio proceso tvarka dalyvaujant tiek išieškotojui (pareiškėjui), tiek ir skolininkui (suinteresuotam asmeniui), apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad nustatyta, jog suinteresuotas asmuo vykdė mokėjimus (paskutinis mokėjimas 2017 m. birželio mėnesį), dalis žalos yra atlyginta (200 Eur) ir senaties terminas nėra praleistas. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu buvo išklausyti ne tik pareiškėjo, bet ir skolininko R. S. paaiškinimai. Tai, kad suinteresuotas asmuo nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo įvertintus įrodymus, nėra pagrindo, nesant teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia suinteresuotas asmuo, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

25. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šią civilinę bylą tinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

26. Pareiškėjas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau duomenų apie bylinėjimosi išlaidas nepateikia, todėl šis klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.