- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-28
- Bylos Nr.
- e2A-1576-577/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Pareiškėjas
- L. V.
- Suinteresuotas asmuo
- viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
- 2.3.4.6Tėvų valdžios apribojimas
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. V. pareiškimą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo, suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini), išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius ir Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja L. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė: 1) panaikinti neterminuotą motinos valdžios apribojimą dukros V. V. ir sūnaus L. V. atžvilgiu bei panaikinti nuolatinę globą, vaikams nustatytą Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-19759-944/2018; 2) atleisti VšĮ (duomenys neskelbtini) nuo vaikų V. V. ir L. V. globėjo pareigų atlikimo ir nutraukti 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimu iš pareiškėjos priteisto išlaikymo išieškojimą; 3) grąžinti pareiškėjai dukrą V. V. ir sūnų L. V.. Pareiškime nurodė, kad priimant 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimą, ji atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, todėl pasirūpinti vaikais negalėjo, tačiau nuo 2021 m. lapkričio 3 d. ji paleista į laisvę, todėl pagrindinė aplinkybė, dėl kurios pareiškėjai buvo apribota motinos valdžia, išnyko. Nuo 2021 m. lapkričio 3 d. pareiškėja įtraukta į Lietuvos probacijos tarnybos P. regiono skyriaus registrą, intensyvi priežiūra pareiškėjai buvo taikoma iki 2022 m. vasario 3 d. Pareiškėja laikosi nustatyto buvimo vietų ir laiko grafiko, nevartoja psichiką veikiančių medžiagų, nepadarė administracinių nusižengimų ar naujų nusikalstamų veikų. Pareiškimo teikimo metu pareiškėja buvo registruota Užimtumo tarnyboje, gavo 290 Eur nedarbo socialinio draudimo išmoką; dalyvavo elgesio pataisos (keitimo) programose, pozityvios tėvystės mokymuose. Nuo 2021 m. lapkričio 3 d. pareiškėjai teikiamas laikinas prieglobstis (duomenys neskelbtini), kur kartu gyvena jos dukra V., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja (duomenys neskelbtini), VšĮ yra charakterizuojama teigiamai. Nurodo, kad ryšys su vaikais niekada nebuvo nutrūkęs, vaikai visada noriai bendrauja su pareiškėja ir nekantrauja, kada vėl galės gyventi kartu. Po 2020 m. gruodžio 28 d. telefonu su vaikais bendravo kasdien. Pataisos namuose su vaikais susitiko 2021 m. liepos 12 d. ir 2021 m. spalio 30 d., (duomenys neskelbtini) – 2021 m. lapkričio 21 d. ir 2022 m. sausio 15 d. Pasak pareiškėjos, yra sąlygos, reikalingos motinos valdžios apribojimui panaikinti.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo VšĮ (duomenys neskelbtini) atsiliepime prašė pareiškėjos pareiškimo netenkinti. Suinteresuoto asmens nuomone, motina negali tinkamai atliepti vaikų interesų, ji negalės užtikrinti tinkamos vaikų interesų apsaugos. Pareiškėja neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, jai teikiamas laikinas prieglobstis (duomenys neskelbtini). Teigia, kad L. V. negalės užtikrinti nuolatinės gyvenamosios vietos nepilnamečiams vaikams. Pažymėjo, jog per visą laikotarpį pareiškėja teikė išlaikymą savo vaikams tik du kartus, t. y. 2021 m. spalio mėn. kiekvienam vaikui buvo pervesta po 48,24 Eur ir 2022 m. sausio mėn. kiekvienas vaikas gavo po 39,49 Eur, nors ji pagal teismo sprendimą privalo teikti kiekvienam vaikui išlaikymą po 150 Eur per mėnesį. Šis faktas rodo, kad pareiškėja neturi finansinių galimybių išlaikyti savo vaikus. Suinteresuoto asmens vertinimu, nurodytos aplinkybės rodo, kad vaikų interesų apsauga užtikrinta nebus.
3. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad pareiškėja deda dideles pastangas susigrąžinti savo vaikus į šeimą, pakeitė savo gyvenimo būdą, galimai įgijo socialinių įgūdžių ir žinių, būtinų sėkmingam vaikų auklėjimui ir auginimui, tačiau Tarnyba neturi duomenų, jog L. V. gebės pasirūpinti trimis nepilnamečiais vaikais (iš kurių, sūnus L. V., turi elgesio problemų) ir, kad vaikų grąžinimas į šeimą, atitiks geriausius vaikų interesus. Tarnyba teikia išvadą, jog šiai dienai tikslinga pareiškėjai L. V. taikytą neterminuotą motinos valdžios apribojimą pakeisti į laikiną motinos valdžios apribojimą, taip sudarant teisę ir galimybę pareiškėjos vaikams svečiuotis mamos šeimoje, o vaikų grąžinimo į šeimą klausimą spręsti tik pastebėjus ir įvertinus vaikų svečiavimosi pas motiną rezultatus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 31 d. sprendimu pakeitė Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-19759-944/2018 dalis dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo ir nusprendė laikinai apriboti motinos (pareiškėjos) L. V. valdžią nepilnamečiams vaikams: V. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. V., gim. (duomenys neskelbtini). Kitus pareiškėjos reikalavimus (prašymus) teismas atmetė.
5. Teismas nurodė, jog byloje pateikti įrodymai charakterizuoja pareiškėją iš esmės teigiamai, įrodo teigiamus jos pokyčius gyvenime. Pareiškėja susidaro darbą, augina vaiką (V.), gyvena ir laikosi tvarkos (duomenys neskelbtini), prisideda prie bendros tvarkos užtikrinimo gyvenamojoje vietoje, bendradarbiauja su specialistais, nuolat bendrauja su vaikais (kurių atžvilgiu jai apribota motinos valdžia), dalyvavo pozityvios tėvystės mokymuose, nenustatyta, kad pareiškėja per šį laikotarpį (kai buvo paleista lygtinai) būtų padariusi naujas nusikalstamas veikas arba administracinės teisės pažeidimus, nenustatyta, kad pareiškėja vartotų alkoholį ar kitas psichotropines medžiagas. Teismas įvertino ir pareiškėjos paaiškinimus, kad ji aktyviai ieško būsto, kuriame galėtų gyventi su vaikais, šiuo metu užsirašė į eilę socialiniam būstui gauti. Teismas vertino, kad pareiškėja padarė žymią pažangą, jos elgesys pasikeitė į gerąją pusę, tačiau pritarė Tarnybos ir suinteresuoto asmens atstovų bei kitų socialinių specialistų pozicijai, kad šiuo metu per anksti grąžinti vaikus pareiškėjai. Teismas sprendė, kad pagal esamus teigiamus pokyčius yra pagrindas apribojimą švelninti, pakeičiant į laikinąjį (atitinkamai toliau stabiliai pareiškėjai keičiant savo elgesį ir tai įrodžius, o specialistams ir teismui įsitikinus, tikėtina, kad bus galima ateityje panaikinti ir laikinąjį valdžios apribojimą). Teismo nuomone, dar neįrodyta, kad teigiami pokyčiai yra stabilūs ir apima visas sritis siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus. Teismas akcentavo, kad pareiškėja nuteista baudžiamojoje byloje už ypač sunkų nusikaltimą prieš savo artimą (t. y. tyčia nužudė bejėgiškos būklės mažametę savo dukrą. Po to L. V. naujagimės kūną įdėjo į du plastikinius maišelius ir paslėpusi laikė savo namų lauko sandėliuke). Teismas sprendė, jog esant duomenims apie tokį sunkų nusikaltimą, teismas turi turėti neabejotinų duomenų dėl to, kad teigiami pokyčiai iš tiesų yra stabilūs ir apima visas sritis siekiant užtikrinti geriausius vaikų interesus.
6. Teismas pritarė specialistų nustatytų aplinkybių vertinimui, jog šiai dienai vaikų interesus atitiktų nuolatinės globos tęsimas VšĮ (duomenys neskelbtini), užtikrinant vaikų galimybę svečiuotis L. V. gyvenamojoje vietoje. Atkreipė dėmesį, kad specialistų nuomone, atsižvelgiant į tai, kad vaikų motina su vaikais negyvena išties ilgą laiką (jau 6 metus), yra svarbu sustiprinti jų tarpusavio ryšį, motinai geriau suprasti vaikų poreikius, taip pat įsitikinti, jog motina gebės rūpintis trimis nepilnamečiais vaikais, iš kurių vienas turi ypatingai specialių poreikių (tiek elgesio, tiek ugdymo) ir kad pareiškėja gebės užtikrinti visus vaikų poreikius, t. y. turės pastovią gyvenamąją vietą bei stabilias pajamas, išsilaikys darbo rinkoje. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja dirba neilgą laikotarpį, nustatytas bandomasis laikotarpis nepasibaigęs. Be to, pareiškėjos gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) nėra pastovi gyvenamoji vieta; tokiame mažame būste su dar dviem vaikais būtų sudėtinga gyventi. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėjos finansinė padėtis šiuo metu yra labai sudėtinga. Susidaręs pareiškėjos atžvilgiu virš 6 000 Eur išlaikymo įsiskolinimas kiekvienam vaikui, kurio išieškojimą vykdo antstolis, kas taip pat rodo sunkias galimybes auginti šiuo metu tris vaikus.
7. Teismas pritarė Tarnybos išvadai, kad reikia papildomo laiko vaikų motinai įrodyti, jog ji gebės pasirūpinti savo trimis nepilnamečiais vaikais (kartu dirbti), o tai būtų galima padaryti – motinai leidžiant paimti vaikus laikinai svečiuotis. Teismas nurodė, kad šis laikas leistų stebėti ir įvertinti kaip motinai sektųsi gyventi su vaikais, atliepti jų poreikius, tvarkytis su sūnaus L. elgesiu.
8. Teismas padarė išvadą, kad egzistuoja aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti byloje Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir - CK) 3.181 straipsnio 3 dalyje nustatytą teismo teisę pakeisti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą laikinu. Kitus pareiškėjos prašymus (reikalavimus) teismas atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Pareiškėja L. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos pareiškimą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Apeliantė iš esmės pakeitė savo elgesį ir gali auklėti savo vaikus, ir motinos valdžios panaikinimas neprieštarauja vaikų interesams.
9.2. (duomenys neskelbtini) centre būtų buvusios galimybės koreguoti buitines sąlygas atsižvelgiant į kiekvienos gyventojos individualius poreikius. Be to, nuo 2022 m. kovo 17 d. pareiškėja išsinuomojo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur galėtų gyventi su visais trimis savo vaikais.
9.3. Nei suinteresuotas asmuo, nei išvadą teikianti institucija aplinkybių apie sūnaus L. asmenines būdo savybes procesiniuose dokumentuose neakcentavo, apie jas pradėjo kalbėti tik posėdžio metu. Apeliantės įsitikinimu, tai, kad L. turi tam tikrų elgesio sutrikimų, neturėtų būti laikoma teisiškai reikšminga aplinkybe. Medikamentų vartojimą ir lankymąsi pas psichinės sveikatos specialistus pareiškėja galėtų užtikrinti pati. Atkreipė dėmesį, jog byloje nėra duomenų apie pareiškėjos sūnui L. diagnozuotus susirgimus, specifines elgesio rekomendacijas ir pan. Mano, kad nepagrįsta manyti, jog vaiko problemos negali būti sprendžiamos jam gyvenant šeimoje.
9.4. Teismas be tinkamo pagrindo akcentavo apeliantės turtinę padėtį. Atlikdama laisvės atėmimo bausmę pareiškėja negalėjo mokėti vaikams priteisto išlaikymo, todėl susidarė įsiskolinimas. Pareiškėja šiuo metu dirba, gauna minimalias pajamas, tačiau vaikų grąžinimo atveju pareiškėja turėtų teisę gauti didesnę valstybės paramą.
9.5. Pareiškėja pasiryžusi dėti maksimalias pastangas, kad išspręstų visus galimai iškilsiančius bendravimo su vaikais sunkumus, įskaitant ir nulemtus ilgo gyvenimo skyrium aplinkybes. Vaikų grąžinimo atidėjimas, siūlymas apsiriboti vaikų lankymu ir pasiėmimu svečiuotis, tik ilgintų gyvenimo atskirai trukmę. Vaikus grąžinus vėliau, sunkumai grįžti į normalų šeimos gyvenimą tik didėtų.
9.6. Pareiškimo reikalavimai atleisti VšĮ (duomenys neskelbtini) nuo vaikų globėjo pareigų atlikimo ir nutraukti 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimu iš pareiškėjos priteisto išlaikymo išieškojimą, yra išvestiniai, todėl apeliantė dėl jų papildomai nepasisako.
Atsiliepimas
10. Suinteresuotas asmuo VšĮ (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 31 d. sprendimą, įpareigoti L. V. pateikti Nekilnojamojo turto registrų centro išrašą, kuriame būtų nurodyti detalūs ir aktualūs duomenys apie nuomos sutartimi išsinuomotą būstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Apeliantė nepateikė konkrečių įrodymų kaip buitines sąlygas (duomenys neskelbtini) būtų buvę galima koreguoti ir kiek šios sąlygos koreguojamos pagal individualius poreikius, nes apeliantė turėtų priimti gyventi dar du nepilnamečius vaikus.
Šalies argumentai
10.2. L. V. skunde nurodė, kad 2022 m. kovo 17 d. sudarė Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurios pagrindu jai išnuomojamas 1 kambario 21.27 kv. m ploto butas (duomenys neskelbtini). Mano, kad šio buto sąlygos panašios į (duomenys neskelbtini) buvusias patalpas. Be to, nuomos sutartyje nurodyta, jog bute gyvens 1 suaugęs asmuo ir vienas vaikas, o nustačius, kad bute gyvena daugiau asmenų nei nurodyta, mokamas 20 Eur didesnis nuomos mokestis už kiekvieną papildomą asmenį. Neaišku, kokio dydžio komunalinius mokesčius moka L. V.. Nuomos sutarties 8.1. punkte nurodyta, jog nuomininkė yra bedarbė.
10.3. L. V. lankosi pas psichologą bei psichiatrą, jam išrašyti medikamentai dėl destruktyvaus elgesio. Kadangi apeliantė gauna minimalų darbo užmokestį, todėl užtikrinti gydymo sąlygas (psichologo, psichiatrų konsultacijas ir medikamentų įsigijimą,) L. V. tikėtina būtų tikrai sudėtinga. Apeliantės atžvilgiu susidaręs virš 6 000 Eur išlaikymo įsiskolinimas kiekvienam vaikui, kurio išieškojimą vykdo antstolis, kas taip pat rodo sunkias galimybes auginti 3 vaikus. Suinteresuoto asmens nuomone, šiuo metu išlaikyti vaikus ir įvykdyti papildomas prievolės apeliantei būtų per sudėtinga.
10.4. Apeliantės argumentas, kad priėmimas svečiuotis ilgintų gyvenimo atskirai trukmę bei vaikus grąžinus vėliau, sunkumai grįžti į normalų šeimos gyvenimą tik didėtų, nepagrįstas. Priėmimas svečiuotis leistų atkurti apeliantės ir vaikų prarastą ryšį palaipsniui, nesukeliant vaikams dar didesnės traumos, užtikrinant jų emocinį stabilumą ir saugumą, kurio ypač reikia apeliantės sūnui L..
10.5. Šiuo metu geriausiai vaiko interesus užtikrintų laikinas motinos valdžios apribojimas. Globos laikotarpiu L. V. turėtų galimybę užsitikrinti didesnį finansinį stabilumą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
12. Pareiškėja (apeliantė) prie apeliacinio skundo pridėjo papildomą įrodymą – 2022 m. kovo 17 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 220317-01, prašo jį priimti. Nurodė, kad sutartis sudaryta tuomet, kai teismas buvo išėjęs rašyti sprendimą; savo ketinimus apsirūpinti atskiru būstu pirmosios instancijos teismui pareiškėja galėjo nurodyti tik žodžiu. Mano, kad teisingas bylos išsprendimas turi būti svarbesni nei formalus proceso tvarkos laikymasis.
13. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis), bet ne naujas bylos išnagrinėjimas. Naujų įrodymų pateikimo ribojimais siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-1075/2019, 29 punktas).
14. Draudimą priimti naujus įrodymus nustatančioje CPK 314 straipsnio normoje numatytos dvi išimtys, kada nauji įrodymai bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apeliacinės instancijos teismo gali būti priimti: kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
15. Pažymėtina, kad apeliantės pateiktas dokumentas (Nuomos sutartis) susijęs su aplinkybėmis, įvykusiomis po bylos pirmosios instancijos teisme išnagrinėjimo iš esmės, tačiau nepriėmus teismo sprendimo, todėl, viena vertus, jie negalėtų turėti įtakos vertinant teismo sprendimo teisėtumą, kita vertus, naujai teikiamame dokumente esanti informacija susijusi su ginčijamais klausimais ir procesiniuose dokumentuose įrodinėjamomis aplinkybėmis. Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamas ginčas susijęs su nepilnamečių vaikų teisėmis bei interesais, ir priimant procesinį sprendimą būtina išsamiai įvertinti visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas priima apeliantės naujai teikiamus įrodymus.
16. 2022 m. birželio 22 d. teisme gauti papildomi Tarnybos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenys – Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas Nr. 7ŠTA (L. V. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini)), Sodros duomenų bazės išrašas, 2022 m. balandžio 1 d. bei 2022 m. gegužės 6 d. Šeimos pagalbos planai. Šie dokumentai priimti 2022 m. birželio 22 d. teisėjos rezoliucija.
Dėl apeliacinio skundo esmės
17. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas pareiškėjos pareiškimas dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. Byloje nustatyta, jog Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-19759-944/2018 neterminuotai apribojo pareiškėjos L. V. motinos valdžią nepilnamečių vaikų – V. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. V., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Nepilnamečiams vaikams nustatyta nuolatinė globa, globėju paskirta J. šeimyna. V. V. ir L. V. globos ir gyvenamoji vieta nustatyta J. šeimynoje, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtu sprendimu iš pareiškėjos L. V. taip pat priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 150 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos – 2018 m. liepos 4 d. iki vaikų pilnametystės. Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 12 d. nutartimi buvo pakeista Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-19759-944/2018 dalis ir nepilnamečių vaikų V. V. ir L. V. nuolatiniu globėju paskirta VšĮ (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta VšĮ (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose. Kauno apylinkės teismui priimant 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimą, pareiškėja atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-249-485/2017 pareiškėja buvo pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 2 punkte, 3 punkte ir nuteista 8 metų laisvės atėmimo bausme. Pareiškėja buvo nuteista dėl to, jog tyčia nužudė bejėgiškos būklės mažametę savo dukrą, po to naujagimės kūną įdėjo į du plastikinius maišelius ir paslėpusi laikė savo namų lauko sandėliuke. Pritaikius lyginį paleidimą, 2021 m. lapkričio 3 d. pareiškėja paleista į laisvę. Nuo 2021 m. lapkričio 3 d. iki 2022 m. vasario 3 d. L. V. buvo taikoma intensyvi priežiūra. Nustatyta, kad nuo 2021 m. lapkričio 3 d. pareiškėjai L. V. teikiamas laikinas prieglobstis (duomenys neskelbtini); kartu gyvena ir jos dukra V. P., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nuo 2022 m. vasario 23 d. pradėjo dirbti valytoja (duomenys neskelbtini), nustatoma darbo laiko norma – 40 sav. val., pareiškėjai mokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalus mėnesinis atlyginimas (2022 m. vasario 22 d. darbo sutartis Nr. DS-950). Pareiškėja 2022 m. vasario 9 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas pareiškimą tenkino iš dalies - pakeitė Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-19759-944/2018 dalis dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo ir laikinai apribojo motinos (pareiškėjos) L. V. valdžią nepilnamečiams vaikams: V. V. ir L. V.; kitus pareiškėjos reikalavimus (prašymus) teismas atmetė. Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą.
19. Apeliantė laikosi pozicijos, kad motinos valdžios apribojimas jai turėtų būti panaikintas visiškai. Teigia iš esmės pakeitusi savo elgesį ir galinti auklėti savo vaikus. Pasak apeliantės, motinos valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaikų interesams.
20. CK 3.181 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Pagal šio straipsnio 3 dalį - jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu.
21. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad vaiko perdavimas globai turėtų būti laikomas laikina priemone, kurios taikymas turėtų būti sustabdytas, kai tik aplinkybės leidžia tai padaryti. Nustačius, kad nebeliko pagrindo taikyti priemones, ribojančias šeimos ryšius, valstybė turi iš esmės veikti taip, kad šie ryšiai galėtų plėtotis, ir imtis priemonių, kurios leistų išskirtiems tėvui (motinai) ir vaikui vėl būti kartu (1989 m. birželio 22 d. sprendimas byloje Eriksson prieš Švediją, peticijos Nr. 11373/85, 71 punktas; 1992 m. lapkričio 27 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (Nr. 2), peticijos Nr. 13441/87, 90 punktas; kt.).
22. Tėvų valdžios apribojimo panaikinimas turi apsaugoti geriausius vaiko interesus. EŽTT praktikoje geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (2012 m. balandžio 10 d. sprendimas byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, 79 punktas).
23. Spręsdami dėl tėvų valdžios apribojimo ir teisės į šeimos įgyvenimą suvaržymo, nacionaliniai teismai turi išsamiai įvertinti visą šeimos situaciją ir visas susijusias aplinkybes, ypač faktines, emocines, psichologines, materialines, medicininio pobūdžio aplinkybes, ir atlikti subalansuotą ir pagrįstą kiekvieno asmens interesų vertinimą, siekdami nustatyti, koks sprendimas būtų geriausias vaikui (2020 m. vasario 25 d. sprendimas byloje Y. I. prieš Rusiją, peticijos Nr. 68868/14, 78 punktas).[...] Sprendžiant dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, turi būti įvertinama, kaip pasikeitė teisiškai reikšmingos aplinkybės nuo teismo sprendimo dėl tėvų valdžios apribojimo priėmimo iki pateikto prašymo panaikinti tėvų valdžios apribojimą (pakeisti jį laikinu apribojimu) nagrinėjimo teisme. Tokiu atveju vertinama, ar pasikeitusios aplinkybės leidžia spręsti, kad pagrindai, dėl kurių buvo taikytas tėvų valdžios apribojimas, išnyko (visiškai ar iš dalies), kaip pasikeitė tėvų elgesys, ar teigiami pokyčiai yra stabilūs ir apima visas sritis bei rodo jų galimybes tinkamai auklėti ir auginti vaiką, juo rūpintis, užtikrinti geriausius vaiko interesus. Tokios aplinkybės turi būti ne pavienės (epizodiškos), o pakankamai stabilios, pagrindžiančios tėvų valdžios ribojimo panaikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-916/2021, 20 punktas).
24. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad geriausių vaiko interesų prioriteto principo turinys yra atskleidžiamas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte. Taikant šį principą, turi būti remiamasi konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą. Atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintą reglamentavimą, darytina išvada, kad geriausi vaiko interesai kiekvienu atveju nustatomi individualiai, įvertinant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020, 32 punktas).
25. Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, o peržiūrint priimtą teismo procesinį sprendimą instancine tvarka, yra analizuojama, ar bylą nagrinėjęs teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir ar jų pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka turi būti vertinama, ar pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą apriboti tėvų valdžią (ar jos neapriboti) konkrečioje byloje pagal tuo metu nustatytas bylos aplinkybes, o nagrinėjant bylą teisme aktualiu (esamu) laikotarpiu, turėtų būti nustatomi stabilūs, visas sritis apimantys pokyčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 32 punktas). Šios taisyklės taikomos ir teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-1075/2022).
26. Nagrinėjamu atveju apeliantė nurodo, kad vienas iš pirmosios instancijos teismo motyvų buvo tas, kad pareiškėja neturėjo tinkamos gyvenamosios vietos. Nesutikdama su teismo išvada, kad (duomenys neskelbtini) su dar dviem vaikais būtų sudėtinga gyventi, pareiškėja pažymi, jog (duomenys neskelbtini) centre būtų buvusios galimybės koreguoti buitines sąlygas atsižvelgiant į individualius poreikius. Be to pareiškėja nurodė, jog nuo 2022 m. kovo 17 d. išsinuomojo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur galės gyventi su visais trimis savo vaikais. Apeliantės įsitikinimu, aplinkybė, kad sūnus L. turi tam tikrų elgesio sutrikimų, neturėtų būti laikoma teisiškai reikšminga; medikamentų vartojimą ir lankymąsi pas psichinės sveikatos specialistus teigia galėsianti užtikrinti ir pati. Pareiškėjos nuomone, teismas nepagrįstai akcentavo ir jos turtinę padėtį, atkreipė dėmesį, jog atliekant laisvės atėmimo bausmę susidarė įsiskolinimas, kurio iškart padengti negalėtų, tačiau pažymi, kad nors šiuo metu gauna minimalias pajamas, vaikų grąžinimo atveju, turėtų teisę gauti ir didesnę valstybės paramą.
27. Iš papildomai pateiktų Tarnybos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenų (2022 m. birželio 21 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto) matyti, jog pareiškėja šiuo metu gyvena nuomojame 1 kambario bendrabučio tipo bute adresu (duomenys neskelbtini); bute įrengta vonios ir tualeto patalpa, nedidelė virtuvė, namuose yra reikalingi namų apyvokos daiktai. Pagal pateiktą 2022 m. birželio 17 d. Sodros duomenų bazės išrašą pareiškėja L. V. nuo 2022 m. vasario 23 d. yra (duomenys neskelbtini) darbuotoja, t. y. skundžiamame teismo sprendime minima darbo sutartis iki šio laiko nėra nutraukta.
28. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog spręsdamas pareiškimo dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo pagrįstumo klausimą, pirmosios instancijos teismas iš esmės neneigė teigiamų pokyčių apeliantės elgesyje, o apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes dėl gyvenamosios vietos, gaunamų pajamų vertino per jų pastovumo (stabilumo) prizmę. Teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėja buvo nuteista už ypač sunkų nusikaltimą, t. y. tyčia nužudė bejėgiškos būklės mažametę savo dukrą. Nurodė, kad esant tokiems duomenims, teismas turi turėti neabejotinų duomenų dėl to, kad teigiami pokyčiai iš tiesų yra stabilūs ir apima visas sritis siekiant užtikrinti geriausius vaikų interesus. Be to, teismas sutiko su specialistų nuomone, jog atsižvelgiant į tai, kad vaikų motina su vaikais negyvena ilgą laiką (jau 6 metus), svarbu sustiprinti jų tarpusavio ryšį, motinai geriau suprasti vaikų poreikius, taip pat įsitikinti, jog motina gebės rūpintis trimis nepilnamečiais vaikais, iš kurių vienas turi ypatingai specialių poreikių (tiek elgesio, tiek ugdymo) ir kad pareiškėja gebės užtikrinti visus vaikų poreikius, t. y. turės pastovią gyvenamąją vietą bei stabilias pajamas, išsilaikys darbo rinkoje.
29. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria, jog visos nurodytos aplinkybės itin reikšmingos sprendžiant klausimą dėl visiško/dalinio motinos valdžios apribojimo panaikinimo, t. y. teismas pareiškėjos elgesio pokytį pagrįstai vertino atsižvelgdamas ir į apeliantės atliktų veiksmų pobūdį, taip pat laikotarpį, kurį vaikai negyveno su motina, laiko pokyčių stabilumo įvertinimui pakankamumą.
30. Pažymėtina, kad pareiškėja pareiškimą teismui pateikė nedelsdama po to, kai baigėsi intensyvios priežiūros taikymas, o įsidarbino jau po pareiškimo pateikimo. Nors su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai apie gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sudarymą, taip pat byloje yra duomenys apie darbo santykių tęsimą, šios aplinkybės nėra pakankamos spręsti apie pokyčių stabilumą visose srityse, t. y. tiek gebėjimą išlaikyti nuolatinę gyvenamąją vietą, gauti stabilias pajamas ir pan. Taip pat apeliacinės instancijos teismo vertinimu, reikalingas ilgesnis laikotarpis vertinant galimybes rūpintis trimis vaikais. Iš Panevėžio socialinių paslaugų centro 2022 m. gegužės 6 d. Pagalbos plano matyti, kad tik šiuo laikotarpiu priimtas sprendimas, kad V. V. ir L. V. gali svečiuotis L. V. faktinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Pritartina skundžiamo sprendimo išvadai, kad motinai leidus paimti vaikus laikinai svečiuotis, ji galės įrodyti, jog geba pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais (kartu ir dirbti), atliepti jų poreikius, tvarkytis su sūnaus L. elgesiu.
31. Nors apeliantė nesutinka su teismo išvada dėl motinos ir vaikų ryšio stiprinimo svarbos, būtinumo motinai geriau suprasti vaikų poreikius, objektyvių duomenų, patvirtinančių priešingas išvadas, taip pat teiginius, kad dėl vėlesnio vaikų grąžinimo didėtų sunkumai grįžti į normalų šeimos gyvenimą, nenurodė ir nepateikė (specialistų vertinimai ar pan.). Šešeri metai, atsižvelgiant į vaikų amžių (atitinkamai 10 bei 8 metai), yra pakankamai ilgas laikotarpis. Būtent priėmimas svečiuotis leistų atkurti apeliantės ir vaikų ryšį palaipsniui, užtikrinant vaikų emocinį stabilumą ir saugumą.
32. Taigi apeliacinio skundo argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo išvadų pagrįstumo bei teisėtumo. Pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog šiuo metu dar per anksti grąžinti vaikus pareiškėjai, tačiau pagal esamus teigiamus pokyčius yra pagrindas motinos valdžios apribojimą švelninti, pakeičiant jį į laikinąjį.
33. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės sprendžiant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
34. Apibendrinęs išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.