Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei L. V. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo, gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo J. šeimyna.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad V. V., gimusios (duomenys neskelbtini), motina L. V., duomenų apie tėvą nėra (b. l. 67, 68); vaiko sveikatos pažymėjimas (b. l. 80); pažyma apie Domeikavos lopšelio–darželio lankymą (b. l. 82). L. V., gimusio (duomenys neskelbtini), motina L. V., duomenų apie tėvą nėra (b. l. 83, 84); vaiko sveikatos pažymėjimas (b. l. 93); pažyma apie Domeikavos lopšelio–darželio lankymą (b. l. 92). Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-09-30 įsakymai Nr. ĮS-1805, Nr. ĮS-1804, Dėl laikinosios globos (rūpybos) nustatymo (b. l. 18, 19). Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktai 2016-11-03, 2017-08-17, 2018-03-27 (b. l. 69–70, 74–75, 78–79, 85–86, 90–91, 95–96), 2017-04-12 Vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktas (b. l. 71–73, 87–89). Kauno rajono socialinių paslaugų centro 2016-10-04 raštas Dėl socialinių paslaugų teikimo (b. l. 21, 39, 40), Dėl informacijos (b. l. 26–27), Dėl L. V. šeimos (b. l. 32–33), Dėl informacijos pateikimo apie L. V. šeimą (b. l. 51–52, 55–56), Dėl socialinių paslaugų nutraukimo L. V. šeimai (b. l. 60, 61, 62, 63–66). Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-10-07 Vaiko laikinosios globos (rūpybos) planas Nr. 877, Nr. 878 (b. l. 22–23, 24–25). Kauno rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-09-21 raštas Kauno rajono policijos komisariatui (b. l. 15), 2017-03-03 Dėl informacijos (b. l. 28), Dėl L. V. (b. l. 35, 38, 44), Dėl nuosprendžio pateikimo (b. l. 42), Dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio siuntimo (b. l. 43), Dėl L. V. šeimos (b. l. 53), Dėl informacijos pateikimo (b. l. 2018-03-26). Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas Dėl L. V. (b. l. 54). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos raštas Dėl specialisto dalyvavimo (b. l. 16), Dėl informacijos pateikimo (b. l. 17), Dėl L. V. (b. l. 20), Pranešimas apie ikiteisminio tyrimo pabaigą (b. l. 34). Kauno apygardos prokuratūros 2017-11-07 raštas Dėl informacijos pateikimo (b. l. 36, 41). Kauno apygardos teismo 2017-12-21 nuosprendis (b. l. 45–50). E. J. šeimynos raštai Dėl informacijos suteikimo (b. l. 30, 76–77). J. šeimynos šeimos dalyvių sutikimai Dėl nuolatinio globėjo (rūpintojo) skyrimo (b. l. 81, 94)

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis bei juos iki pilnametystės išlaikyti. Tai – pamatinė tėvų valdžios sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose šeimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiškia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai bei su jais gyventi ir būti jų auklėjamam bei aprūpinamam, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir kt. užtikrinimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11, 23 straipsniuose, CK 3.161 straipsnių 2, 3 dalyse, kt.). Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnyje), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių yra tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Jos taikymo padarinys – tėvų asmeninių ir turtinių teisių, pagrįstų giminyste ir nustatytų įstatyme, sustabdymas, taip pat galimybė (kai tėvų valdžia apribojama neterminuotai) be atskiro tėvų sutikimo vaiką įsivaikinti kitiems asmenims (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžios apribojimas reiškia esminį vaiko teisės į šeimos ryšius, į jo gyvenimą biologinėje šeimoje suvaržymą, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik teismo ir tik tada, kai nustatoma, kad jai taikyti egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A. v. N. Ž., bylos Nr. 3K-3-123/2007; 2008 m. gegužės 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. T. v. K. T., bylos Nr. 3K-3-236/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis Nr. 3K-7-114/2013).

CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaikais; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas vienai iš tėvų valdžios ribojimo priemonių taikyti ar ne. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė L. V. yra V. V., gimusios (duomenys neskelbtini), L. V., gimusio (duomenys neskelbtini), motina (b. l. 67–68, 83–84). Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-09-30 įsakymais Nr. ĮS-1804 ir Nr. ĮS-1805 V. V. ir L. V. nustatyta laikinoji globa ir vaikų globėja paskirta J. šeimyna (b. l. 18–19). Kauno apygardos teismo 2017-12-21 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-249-485/2018 L. V. buvo pripažinta kalta padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punkte ir nuteista 8 metų laisvės atėmimo bausme (b. l. 45–50). Nuo 2016-10-04 iki 2016-10-07 atsakovei buvo teikiamos socialinės paslaugos (b. l. 21). Socialinių paslaugų centro direktoriaus sprendimais atsakovei nuo 2017-11-22 buvo teikiamos bendrosios socialinės paslaugos, o nuo 2017-12-27 socialinių įgūdžių ir palaikymo paslaugos (b. l. 39–40, 62). Socialinių paslaugų centro direktoriaus 2018-04-11 įsakymu Nr. ĮS-V-258 atsakovei nuo 2018-04-11 nutrauktas socialinių paslaugų teikimas (b. l. 60–61). Įvertinus šiuos duomenis darytina išvada, kad atsakovei iki teismo nuosprendžio priėmimo buvo teikiamos socialinės paslaugos, tačiau pati atsakovė jų aktyviai nepriėmė. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad tuo metu, kai socialinis darbuotojas ateidavo ji būdavo darbe, ji negalėdavo atsiliepti, nes dirbdavo ir pan. Teismo vertinimu atsakovė turi bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, t. y. perskambinti telefonu, juos informuoti apie darbo valandas ir kt., geranoriškai priimti pagalbą. Šioje byloje taip pat svarbu, kad atsakovė nuteikta dėl kūdikio (nepilnamečių vaikų sesers) nužudymo. Šis faktas, t. y. nusikaltimo pobūdis, šio nusikaltimo forma – tyčia, leidžia pripažinti, kad atsakovė piktnaudžiavo savo, kaip motinos valdžia nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Pastebėtina, kad iki įkalinimo bausmės paskyrimo atsakovė lankė nepilnamečius vaikus, tačiau šie apsilankymai buvo epizodiniai, t. y. 2016 metais du karus, 2017 metais – penkis kartus, 2018 metais – vieną kartą. Pati atsakovė pripažino, kad po įkalinimo bausmės paskyrimo su nepilnamečiais vaikais nebendravo. Darytina išvada, kad tiek iki bausmės paskyrimo, tiek jau po bausmės paskyrimo. atsakovė aktyviai savo, kaip motinos valdžios neįgyvendino. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo nurodė, kad atsakovė atveždavo lauktuvių, saldumynų, rūbų, tačiau periodinio, nuolatinio išlaikymo vaikams neteikė, taip pat nesidomėjo jų sveikatos būkle ar pan. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad atsakovė piktnaudžiavo savo motinos valdžia, t. y. buvo nuteista už sunkų tyčinį nusikaltimą, neteikė išlaikymo ir nesidomėjo savo nepilnamečiais vaikais. Dėl tokių atsakovė veiksmų yra pagrindas neterminuotai jai apriboti motinos valdžią nepilnamečiams vaikams (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas tėvų valdžios apribojimo klausimą, visų pirma turi atsižvelgti į šeimos santykių teisinio reglamentavimo principą – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, įtvirtintą tiek CK 3.3 straipsnio 1 dalį, tiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas Taip pat pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo būdai – laikinai ar neterminuotai – nėra tolygūs. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra gerokai griežtesnė sankcija, o laikinas tėvų valdžios apribojimas suprantamas kaip prevencinė priemonė, skatinanti vaiko tėvus pakeisti gyvenimo būdą ir nustatomas konkrečiam laikui turint vilties, kad tėvai pasitaisys ir vėliau galės tinkamai auklėti savo vaikus.

Atsakovė atsiliepimo nepateikė, teisminio bylos nagrinėjimo metu prašė taikyti vaikų atskyrimą. Pažymėtina, kad laikinas motinos valdžios apribojimas galimas tais atvejais, kai yra pateikti aiškaus pobūdžio duomenys, kad ateityje situacija pasikeis, t. y. atsakovė tinkamai vykdys savo, kaip motinos valdžią, užtikrins saugias ir tinkamas sąlygas vaikams augti ir vystytis, juos prižiūrės rūpinsis ir pan. Šiuo atveju atsakovė atlieka laisvės atėmimo bausmė, pagal teismo nuosprendį jai paskirta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė. Teismo posėdžio metu buvo nurodyta, kad šiuo metu atsakovė su nepilnamečiais vaikais nebendrauja, t. y. neturi globėjos kontaktų, jų aktyviais veiksmais nesiekė sužinoti, duomenų apie atsakovės siųstą laišką vaikams nėra. Be to, trečiasis asmuo nurodė, kad šiuo metu vaikai apie motiną nesiteirauja. Duomenų, kad atsakovė išėjusi į laisvę turėtų tinkamas sąlygas vaikams augti, juos išlaikyti ar pan., nėra pateikta, šiuo metu atsakovė taip pat neprisideda prie vaikų išlaikymo. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nekilnojamojo turto ar registruotino turto neturi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad objektyvaus pobūdžio duomenų apie galimą atsakovės elgesio pasikeitimą nėra, todėl nėra pagrindo taikyti laikiną motinos valdžios apribojimą.

Teismas nurodo, įstatymų leidėjas CK 3.179 straipsnyje reglamentuoja vaikų ir tėvų atskyrimą, t. y. dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių tėvas ar motina negali bendrauti su vaiku (pvz. liga). Nagrinėjamu atveju atsakovė negali įgyvendinti savo motinos valdžios dėl laisvės atėmimo bausmės už tyčinį nusikaltimą, t. y. dėl savo paties kaltų veiksmų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad nėra teisinio pagrindo taikyti motinos ir vaikų atskyrimą šioje byloje.

Neterminuotai apribojus atsakovei motinos valdžią, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaikais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaikų interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Išaiškintina atsakovei, kad vadovaujantis LR CK 3.181 straipsnio 2 dalimi tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jeigu tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams.

Dėl nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo, globos ir gyvenamosios vietos nustatymo.

Be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą nustatoma nuolatinė globa (rūpyba) – CK 3.256 straipsnis. CK 3.251 straipsnis numato, kad vaikams iki 14 metų nustatoma globa, sulaukusiems 14 metų vaikams nustatoma rūpyba. CK 3.183 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu skiria vaikui nuolatinę globą (rūpybą) ir nustato jo gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą įstatyminę nuostatą, į tai, kad neterminuotai apribojus atsakovei motinos valdžią nepilnamečiams vaikams V. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), L. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), nepilnamečiai neturi galimybių grįžti į šeimą, teismas nustato nuolatinę globą.

Byloje nustatyta, kad nepilnamečiai vaikai V. V., gimusi (duomenys neskelbtini), ir L. V., gimęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra globojama ir gyvena J. šeimynoje, kurie sutinka tapti nuolatiniais globėjais. Paskirtas globėjas tinkamai vykdo globėjo pareigas ir užtikrina nepilnamečių fizinį ir psichinį saugumą, sudaro tinkamas sąlygas miegui, poilsiui, laisvalaikiui, užtikrina nepilnametės teisę į saugią socialinę aplinką, teisę į mokslą. J. šeimyna atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus globėjui, priešingų duomenų byloje nėra pateikta. Kitų asmenų, kurie norėtų rūpinti atsakovų dukra, nėra. J. šeimynos skyrimas nuolatiniais nepilnamečių vaikų globėjais nepažeis CK 3.268 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nepilnamečių V. V., gimusios (duomenys neskelbtini), L. V., gimusio (duomenys neskelbtini), globėju skirtina J. šeimyna ir juose nustatytina jų nuolatinė globos ir nuolatinė gyvenamoji vieta (CPK 407 straipsnis, CK 3.251 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3.256 straipsnis, 3.261 straipsnis, 3.265 straipsnio 3 punktas).

Globėjui išaiškintina, kad globėjas privalo: užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; auklėti vaiką, sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko interesais; bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir savivaldos institucijomis; palaikyti ryšius su artimais vaiko giminaičiais, informuoti juos, jei jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, mokymąsi, sveikatą ir kitą; rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, išsivystymą, polinkius; rengti savarankiškam gyvenimui, darbui šeimoje, visuomenėje ir valstybėje. Išaiškintina, kad globėjas yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. Globėjas turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (CK 3.271 straipsnis, 3.272 straipsnis). Globojamo vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas uzufrukto teise, CK IV knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka (CK 3.275 straipsnis) ir tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.275 straipsnis, 3.185 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Apribojus tėvų valdžią, atsakovams išlieka pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką (CK 3.195 straipsnis). Materialiai išlaikyti savo vaikus yra tėvų pareiga, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaiko vystymuisi sąlygas (CK 3.192 straipsnis).

Iš atsakovės jų nepilnamečiams vaikams išlaikymui ieškovas prašo priteisti po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Byloje nustatyta, jog atsakovė yra darbingo amžiaus, neturi sveikatos problemų (kitokių duomenų byloje nėra), todėl gali dirbti, turėti su darbo santykiais susijusias pajamas ir materialiai prisidėti prie savo nepilnamečių vaikų išlaikymo. Pažymėtina, kad pajamų, susijusių su darbo santykiais, neturėjimas ar nepakankamas jų turėjimas neatleidžia atsakovų nuo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, atsakovai privalo teikti materialinį išlaikymą, kuris tenkintų bent minimalius nepilnamečių poreikius. Vien tas faktas, kad šiuo metu atsakovė yra įkalinimo vietoje dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, nėra pagrindas nepriteisti išlaikymo nepilnamečiams vaikams. Atsakovė nurodė, kad šiuo metu augina kūdikį. Teismas nurodo, kad asmuo turi prisiimti socialinę riziką ir savo vaikus išlaikyti.

Atsižvelgiant į tai, reikalavimas priteisti išlaikymą tenkintinas ir nepilnamečiams vaikams išlaikyti priteistina kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur iš kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant nepilnamečių vaikų globėją. Išaiškintina, kad lėšos turi būti skiriamos išimtinai vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis, 3.202 straipsnio 1 dalis, 3. 275 straipsnis). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovės valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. iš 100 Eur žyminio mokesčio už tėvų valdžios apribojimą ir 108 Eur žyminio mokesčio už išlaikymo priteisimą, iš viso po 208 Eur (CPK 80 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Iš atsakovės taip pat priteistinos 8,18 pašto išlaidos valstybei dėl procesinių dokumentų siuntimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 - 270 str., 402 str., 406 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovei L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečiams vaikams: V. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti V. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą.

V. V., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. V., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) globėju paskirti J. šeimyną, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini).

V. V., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. V., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) globos ir gyvenamąją vietą nustatyti J. šeimynoje, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 150 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos – 2018-07-04 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti J. šeimyną, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams V. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. V., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovės L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 208 Eur žyminio mokesčio ir 8,18 Eur pašto išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.