Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „BRC finance“ atstovams K. L., M. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „BRC finance“ ieškinį atsakovams UAB „Baltijos fortas“ ir V. M. dėl skolos priteisimo, atsakovų UAB „Baltijos fortas“ ir V. M. priešieškinį ieškovui UAB „BRC finance“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir sutarties vykdymo natūra.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 12571,22 Eur skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2018 m. spalio 10 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 metų laidos, Išperkamosios nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovė UAB „Baltijos fortas“ įsipareigojo mokėti nustatyto dydžio įmokas pagal pateiktą mokėjimo grafiką, taip pat kitus mokesčius Sutarties administravimo bei kitų dokumento rengimo mokesčius. Ieškovė savo prievolę įvykdė tinkamai – perdavė atsakovei automobilį, tačiau atsakovė laiku nesumokėjo numatytų mokėjimų pagal PVM sąskaitas-faktūras ir liko skolinga ieškovei 12571,22 Eur. Taip pat 2018 m. spalio 10 d. buvo sudaryta laidavimo sutartis su atsakovu V. M., kuris taip pat yra atsakovės UAB „Baltijos fortas“ vadovas ir, kurie solidariai atsakingi už netinkamą prievolių vykdymą ieškovei. Atsakovams netinkamai vykdant prievoles ir įsipareigojimus, ieškovė 2020 m. kovo 23 d. vienašališkai Sutartį nutraukė. Atsakovams sumokėjus 3600 Eur dalį skolos, teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartimi priimtas ieškovės ieškinio dalies atsakovams dėl 3600 Eur skolos priteisimo atsisakymas ir šioje dalyje civilinė byla nutraukta, ieškovei grąžinta 60,75 Eur žyminio mokesčio dalis. Ieškovė palaiko likusią ieškinio reikalavimų dalį dėl 8971,22 Eur skolos, 5 procentų dydžio procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 222,25 Eur žyminio mokesčio priteisimo solidariai iš atsakovų.

Atsakovai atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad reikalavimas šioje byloje yra pareikštas tik dėl dalies pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų, kas leidžia teigti, kad atsakovai vykdo (arba siekia) vykdyti savo įsipareigojimus, o ieškovė naudojasi teisminėmis priemonėmis, nesilaikydama Sutartyje numatytų ir tarpusavyje suderintų ikiteisminių procedūrų, tarpusavio derybų būdu (8.1.10 punktas). Ieškovė nedetalizuoja, kaip susidarė ir kokiais skaičiavimais apskaičiuota skola, nesudaryta galimybė pasitikrinti skolos dydžio net pagal atsakovų buhalterinius dokumentus, kaip ir kodėl buvo nutraukta išperkamosios nuomos sutartis, ieškinyje nėra nurodyti esminiai sutarties pažeidimai, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio (ar asmeninio pobūdžio) didelius praradimus, todėl mano, kad Sutartis buvo nutraukta neteisėtai. Pažymėjo, kad laiduotojas ir pagrindinis skolininkas atsako solidariai, tačiau laiduotojo solidarioji pareiga atsiranda tik tuo atveju, jeigu pagrindinis skolininkas neįvykdo prievolės. Taigi, laikytina, kad pagrindinės prievolės Sutarties akcesorinė (papildoma, šalutinė) prievolė, siejanti laiduotoją (V. M.) ir kreditorių (ieškovą), pasibaigia.

Atsakovės UAB „Baltijos fortas“ atstovas advokatas V. K. teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimais nesutiko, priešieškinį palaikė, prašė priešieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad Sutartis nutraukimas vyksta pagal griežtą procedūrą, pagal Sutartyje numatytus terminus CK numatytas taisykles, mano, kad šią tvarką ieškovė yra pažeidusi, todėl Sutartis turėtų būti atnaujinta. Pripažįsta, kad atsakovai skolingi ieškovei, tačiau dalis skolos yra sumokėta, šiuo atveju, ieškovei vienašališkai nutraukus sutartį, skolos mokėjimas yra sustabdytas. Pažymėjo, kad ieškovė nesilaikė formalių reikalavimų dėl pranešimų įteikimo, todėl pranešimai atsakovams nebuvo įteikti tinkamai. Atsakovai pripažįsta, kad įmokų mokėjimas buvo atliekamas pavėluotai, tačiau vien tik įmokų mokėjimo vėlavimas negali būti pripažįstamas esminiu sutarties pažeidimu, todėl Sutarties vienašališkai negalėjo būti nutraukta, šiuo atveju, tikslinga atnaujinti sutarties vykdymą ir vykdyti ją natūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. spalio 4 d. tarp ieškovės UAB „BRC Finance“ ir atsakovės UAB „Baltijos fortas“ sudaryta Išperkamosios nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovei UAB „Baltijos fortas“ nuomai 60 mėnesių laikotarpiui, automobilį (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis. Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 metų, o atsakovė įsipareigojo sumokėti bendrą nuomos mokesčių sumą už visą nuomos laikotarpį 217937,23 Eur iki pagal mokėjimo grafiką 2023 m. spalio 1 d., tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip iki Lizingo sutarties termino pabaigos, mokant vieno mėnesio 3098,12 Eur mokestį (pirmąją įmoką 32050,00 Eur sumokant 2018 m. spalio 4 d., paskutinę 3098,12 Eur įmoka sumokant 2023 m. spalio 1 d. ) ne vėliau kaip iki pirmos mėnesio dienos, iš viso mėnesinių mokėjimų 60, taip pat kitus mokesčius, kurie padengia Sutarties administravimo, t. y. įvairių dokumentų rengimą (Sutarties 1 punktas, 4.1.1. punktas). Automobilis (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis. Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 metų, 2018 m. spalio 6 d. šalių pasirašytu turto priėmimo-perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas atsakovei UAB „Baltijos fortas“.

Dėl skolos priteisimo

Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnio 1 dalis). Įstatymai arba nuomos sutartis gali numatyti, kad išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą (išperkamoji nuoma) (CK 6.503 straipsnio 1 dalis).

Įstatymas numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Byloje pateikti įrodymai ir nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovė UAB ,,Baltijos fortas“ savo prievolę pažeidė, nes Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, įmokų nemokėjo, praleido prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas). Sutarties nutraukimo dieną pradelstų sumokėti įmokų sumą sudarė 12571,22 Eur. Iš ieškovės pateikto AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovė UAB „Baltijos fortas“ 2020 m. rugsėjo 14 d. sumokėjo 3600 Eur sumą (šioje dalyje teismas bylą nutraukė, ieškovei atsisakius ieškinio reikalavimo šioje dalyje). Liko nesumokėta 8971,22 Eur suma. Teismo posėdyje ieškovės atstovas paaiškino, jog likusi 8971,22 Eur skolos suma sudaro nuomos mokesčio įmokų skola pagal PVM sąskaitas-faktūras 2019 m. lapkričio 4 d. BRCL Nr. (duomenys neskelbtini) – 350,90 Eur; 2019 m. gruodžio 1 d. BRCL Nr. (duomenys neskelbtini) – 3098,14 Eur; 2020 m. sausio 1 d. BRCL Nr. (duomenys neskelbtini) – 3098,13 Eur; 2020 m. vasario 1 d. BRCL Nr. (duomenys neskelbtini) – 3098,13 Eur; 2020 m. kovo 1 d. BRCL Nr. (duomenys neskelbtini) – 3098,13 bei delspinigiai pagal PVM sąskaitas-faktūras 2019 m. lapkričio 30 d. BRCL Nr. (duomenys neskelbtini) – 44,92 Eur; 2019 m. gruodžio 31 d. BRCL Nr. (duomenys neskelbtini) – 52,41 Eur; 2020 m. sausio 31 d. BRCL Nr. (duomenys neskelbtini) – 99,67 Eur; 2020 m. vasario 29 d. BRCL Nr. (duomenys neskelbtini) – 130,79 Eur. Atsakovų pervesta 3600 Eur suma įskaityta kaip delspinigiai už praleistą piniginės prievolės įvykdymo terminą (CK 6.54 straipsnis). Teismo posėdžiu metu atsakovų atstovas iš esmės skolą pripažino, taip pat kad nuomos mokesčio įmokos ne visada būdavo mokamos laiku, tačiau nurodė, kad dalis skolos jau yra sumokėta, o vien tik įmokų mokėjimo vėlavimas negali būti pripažįstamas esminiu sutarties pažeidimu. Iš atsakovų pateiktos 2020 m. balandžio 29 d. faktūros istorijos išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 29 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. atsakovai sumokėjo 51572,16 Eur (įmokas mokant periodiškai 2018 m. rugsėjo 29 d., 2018 m. lapkričio 9 d., 2018 m. gruodžio 7 d., 2019 m. vasario 13 d., 2019 m. kovo 28 d., 2019 m. balandžio 18 d., 2019 m. gegužės 6, 7 d., 2019 m. rugpjūčio 2, 7, 26 d., 2019 m. spalio 11, 22, 24, 29 d., 2019 m. gruodžio 13, 31 d.) Automobilis (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis. Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 metų, draustas akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu 120 Eur sumai metams. Iš atsakovų pateiktos 2020 m. balandžio 30 d. faktūros istorijos išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 14 d. iki 2020 m. balandžio 14 d. atsakovai sumokėjo 80 Eur draudimo įmokų.

Ieškovė kreipėsi į atsakovus 2019 m. gruodžio 2 d. įspėjimu dėl skolos 6547,16 Eur sumai (išsiųstas el. paštu (duomenys neskelbtini) 2019 m. gruodžio 2 d.), prašydami ne vėliau kaip per penkias dienas nuo pranešimo gavimo dienos padengti visą susidariusią skolą, 2020 m. sausio 3 d. įspėjimu dėl skolos 6592,09 Eur sumai (išsiųstas el. paštu (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 3 d. ), prašydami ne vėliau kaip per septynias dienas nuo pranešimo gavimo dienos padengti visą susidariusią skolą, 2020 m. sausio 13 d. raginimu dėl susidariusios skolos 6592,09 Eur sumai (išsiųstas el. paštu (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 13 d.), prašydami ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo pranešimo gavimo dienos padengti visą susidariusią skolą. 2020 m. kovo 6 d. raginimu dėl susidariusios skolos 12440,43 Eur sumai (išsiųstas el. paštu (duomenys neskelbtini) 2020 m. kovo 6 d.), prašydami ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo pranešimo gavimo dienos padengti visą susidariusią skolą, pažymėdama, kad skolos nepadengus ieškovė bus priversta vienašališkai nutraukti Sutartį bei atsiimti turtą. 2020 m. kovo 23 d. pranešimu vienašališkai sutartį nutraukė, įpareigojant atsakovę sumokėti 12571,22 Eur susidariusią skolą (pranešimas išsiųstas el. paštu (duomenys neskelbtini) 2020 m. kovo 23 d.).

Sutartis ieškovės vienašališkai nutraukta 2020 m. kovo 23 d., transporto priemonė ieškovei negrąžinta. Pagal Sutarties 4.1.1 punktą atsakovė įsipareigojo mėnesio nuomos mokestį, kurio dydis yra 3098,12 Eur, sumokėti ieškovei ne vėliau kaip iki pirmos mėnesio dienos. Pagal bylos medžiagą nustatyta, jog atsakovė nuo 2018 m. lapkričio mėn. (3098,13 Eur įmoką sumokėjo 2018 m. lapkričio 9 d., kitą mokėjimą atliko 2019 m. gruodžio 7 d. , dar kitus mokėjimus atliko 2019 m. vasario 13 d., 2019 m. kovo 28 d., dar kitus mokėjimus atliko 2019 m. balandžio 18 d., 2019 m. gegužės 6, 7, 9, 28 dienomis, 2019 m. liepos 31 d., 2019 m. rugpjūčio 2, 7, 26 dienomis, 2019 m. spalio 11, 22, 24, 25, 29 dienomis, 2019 m. gruodžio 6, 13, 31 dienomis, 2020 m. vasario 25 d.) vėlavo mokėti nuomos mokestį, po Sutarties nutraukimo automobiliu naudojosi. Sutarties 4.3 punkte numatyta, kad tuo atveju, jeigu nuomininkas ilgiau nei 5 darbo dienas vėluoja įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus pagal šią Sutartį, nuomotojas turi teisę savo nuožiūra pradėti skolos išieškojimo procedūrą arba nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti automobilį. Sutarties bendrosiose sąlygose numatyta, kad Bendrovė (ieškovė) turi teisę vienašališkai nutraukti prieš terminą, jei klientas (atsakovė) padaro bent vieną iš šių esminių pažeidimų, t.y. jeigu klientas (atsakovė) ilgiau nei vieną mėnesį nevykdo Sutartyje nustatytais terminais bet kurios piniginės prievolės pagal Sutartį ir tokios pradelstos įvykdyti prievolės suma yra ne mažesnė 10 procentų neišpirktos vertės arba ilgiau nei tris mėnesius nevykdo Sutartyje nustatytais terminais bet kurios piniginės prievolės pagal Sutartį, t.y. kai tris mėnesius iš eilės yra pradelsta sumokėti bet kokia pagal Sutartį mokėtina Bendrovei (ieškovei) suma (Sutarties bendrųjų sąlygų 11.1.1-11.1.2 punktai). Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, pripažintina, kad ieškovės reikalavimas padengti nuomos mokesčio įmoką pagal ieškovės pateiktas PVM sąskaitas-faktūras 2019 m. lapkričio 4 d. BRCL Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. lapkričio 30 d. BRCL Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. gruodžio 1 d. BRCL Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. gruodžio 31 d. BRCL Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. sausio 1 d. BRCL Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. sausio 31 d. BRCL Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. vasario 1 d. BRCL Nr. (duomenys neskelbtini); 2020 m. vasario 29 d. BRCL Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. kovo 1 d. BRCL Nr. (duomenys neskelbtini)yra pagrįstas. Įstatymas numato, jog nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį (CK 6.487 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, byloje pateikti įrodymai bei nustatytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovė UAB ,,Baltijos fortas“ Sutartį pažeidė, nuomos mokesčio laiku nemokėjo, po Sutarties nutraukimo automobiliu naudojosi, todėl reikalavimas priteisti 8971,22 Eur nuomos mokestį pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.59 straipsnis, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.487 straipsnio 1 dalis, Sutarties 3.1.3 punktas, 4.1.1 punktas).

Dėl prievolės solidarumo

Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę (CK 6.83 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, jog 2018 m. spalio 4 d. tarp ieškovės ir atsakovo V. M. (laiduotojo) sudaryta Laidavimo sutartis, pagal kurią atsakovas V. M. įsipareigojo atsakyti kreditoriui (šiuo atveju ieškovei), jeigu skolininkas (šiuo atveju atsakovė UAB „Baltijos fortas“) neįvykdys visos ar dalies prievolės pagal 2018 m. spalio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), bet ne daugiau negu pagrindinės prievolės suma – 217937,23 Eur. Skolininko ir Laiduotojo atsakomybė yra solidari, t. y. kreditorius turi teisę reikalauti, kad jie įvykdytų prievolę tiek kartu, tiek bet kuris iš jų atskirai, laiduotojas atsako ir už pagrindinės prievolės įvykdymą ir už palūkanų sumokėjimą bei už nuostolių atlyginimą ir netesybų sumokėjimą. (Laidavimo sutarties 2-2.1 punktai, 3-5 punktai).

Kai prievolė yra solidarioji, kreditorius savo reikalavimą gali reikšti tiek visiems, tiek vienam iš bendraskolių (CK 6.6 straipsnio 5 dalis).

Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenimis UAB „Baltijos fortas“ juridinio asmens vardu veikia vadovas (direktorius) V. M.. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, jog atsakovas V. M. įsipareigojo už prievolės įvykdymą atsakyti solidariai su atsakove UAB „Baltijos fortas“, pareiga atsiskaityti kilo ir laiduotojui V. M.. Be to, Laidavimo sutartimi šalys sutarė, užtikrinimo prievolė galios tol, kol bus sumokėtos visos įmokos pagal sutartį (Laidavimo sutarties 10 punktas), todėl ieškovės reikalavimas iš atsakovių solidariai priteisti skolą yra pagrįstas (CK 6.81 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis).

Atsakovai priešieškinyje nurodė, kad svarbu atsižvelgti į aplinkybes, kad tiek atsakovų sumokėtas pradinis įnašas, tiek įmokos pagal grafiką yra didesnės dalies (vertės) nei sutartimi nuomojamo automobilio likutinė vertė, o ieškinio teikimas prieš laiduotoją yra papildomas perteklinis veiksmas, nesusijęs su išperkamosios nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymu. Atsakovų teigimu, ieškovė elgėsi nesąžiningai, pasirinko formalaus elgesio modelį, tinkamai nebendradarbiavo su atsakovais, nesuteikė jiems galimybių tinkamai „pasivyti“ mokėjimų bei sudarė teisėtus lūkesčius, susijusius su tikėtinu skolos išieškojimu iš fizinio asmens - nevisiškai teisine spaudimo priemone. Ieškovas akivaizdžiai yra stipresnė sandorio šalis ir jos pasirinktas perteklinis gynybos būdas iš esmės suvaržo atsakovo fizinio asmens V. M. tiek turtinius interesus, tiek apskritai galimybes vykdyti piniginius įsipareigojimus. Byloje nustatytų aplinkybių ir ištirtų įrodymų kontekste atsakovo argumentai pripažintini nepagrįstais (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Sutarties 11 punktas įtvirtina ieškovės (nuomotojos) teisę vienašališkai nutraukti Sutartį prieš terminą, jei klientas padaro bent vieną iš esminių sutarties pažeidimų, nurodytų šiame punkte. Pagal Sutarties 11.1.1. punktą Sutartis prieš terminą gali būti nutraukiama, jeigu klientas ilgiau nei 1 (vieną) mėnesį nevykdo Sutartyje nustatytais terminais bet kurios piniginės prievolės pagal Sutartį ir tokios pradelstos vykdyti prievolės suma yra ne mažesnė nei 10 (dešimt) procentų neišpirktos turto vertės. Pastebėtina, jog Sutartyje yra įtvirtinta ieškovės teisė, bet ne pareiga prieš terminą nutraukti šalių sudarytą Sutartį esant esminiam sutarties pažeidimui (CK 6.193 straipsnis). Pažymėtina, kad atsakovė UAB „Baltijos fortas“, kurios vadovas yra V. M., yra pelno siekiantis, savo rizika veikiantis verslo subjektas, turintis patirties verslo ir derybų srityje, todėl jam turi būti taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, taigi, atsižvelgiant į sutarties pobūdį ir jos dalyką, atsakovai galėjo ir turėjo numatyti sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo padarinius. Įstatymas numato, jog asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (CK 1.137 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). CK 6.200 straipsnis, įtvirtinantis sutarčių vykdymo principus, numato, jog šalys privalo sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai, vykdydamos sutartį šalys turi bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, byloje pateikti duomenys (šalių susirašinėjimas, PVM sąskaitos-faktūros, mokėjimų lentelė ir kt.) patvirtina, jog ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus vykdė, sudarė atsakovei UAB ,,Baltijos fortas“ sąlygas bei galimybes pašalinti Sutarties pažeidimus, siekė išsaugoti Sutartį (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Sutarties nutraukimas neatleidžia nuomininkės ir/ar laiduotojo nuo pareigos tinkamai vykdyti Sutartį (CPK 185 straipsnis). Priešingas Sutarties bei sutartinių santykių aiškinimas prieštarautų teisingumo, protingumo principams, neatitiktų įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintų sutarčių aiškinimo taisyklių (CK 1.5 straipsnis, 6.193 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2009; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013; 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2014; kt.).

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog nuomininkė Sutartį pažeidė, praleido piniginės prievolės vykdymo terminą, todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti pradelstą mokėti nuomos mokestį bei iš kaltosios šalies reikalauti netesybų (CK 6.81 straipsnis, 6.189 straipsnis, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-372/2014). Pagal formuojamą kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami. Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą, pripažintina, jog ieškovė įrodė ieškinio reikalavimus, todėl vadovaujantis CPK 183, 185 straipsniais, ieškovės ieškinys tenkintinas ir solidariai iš atsakovų ieškovei priteistina 8971,22 Eur skola.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008). Pažymėtina, kad teismas, gavęs kreditoriaus prašymą priteisti procesines palūkanas, nesant šalių susitarimo dėl kitokio jų skaičiavimo ar atsisakymo, neturi nustatinėti kokių nors aplinkybių, reikšmingų tokiam prašymui tenkinti. Taigi, procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Be to, kreditoriaus reikalavimas turi būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-611/2015).

Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į galiojantį reglamentavimą ir aktualią kasacinio teismo praktiką, ieškinį tenkinus, ieškovei solidariai iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu

Atsakovai priešieškiniu prašo pripažinti išperkamosios nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu ir įpareigoti ieškovę UAB „BRC Finance“ vykdyti išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) natūra. Nurodo, kad ieškinio reikalavimo dalykas susijęs su ieškovės neteisėtu vienašališku sutarties, nesant esminių sutarties pažeidimo pagrindų, taip pat pažeidžiant CK 6.218 straipsnyje nustatytą įspėjimo apie vienašališką sutarties nutraukimą tvarką.

Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarčių privalomumo šalims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iš šalių atsisakymas nuo sutarties negalimas, išskyrus įstatyme išvardytus atvejus, kai šaliai suteikiama teisė pačiai nutraukti sutartį vienašališkai arba inicijuoti sutarties nutraukimą teismine tvarka.

Kasacinio teismo pažymėta, kad sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir termino praleidimą, reglamentavimas CK įtvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus (prioritetas sutarties vykdymui) principo taikymą nacionalinėje teisėje. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (paskutinė priemonė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018, 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Vienašališko sutarties nutraukimo pagrindai reglamentuojami CK 6.217 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nurodyto straipsnio 2 dalyje įtvirtinti kriterijai, kuriais vadovaujantis sutarties pažeidimas kvalifikuojamas kaip esminis. CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje nurodytais atvejais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Sutartyje ir įstatyme išvardytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus. Tačiau sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sąlyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012; 2014 sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-596-313/2015).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Sutarties 11.5 punkte numatyta ieškovės teisė nutraukti vienašališkai Sutartį paaiškėjus bent vienai iš Sutarties 11.1 ir 11. 2 punktuose numatytų aplinkybių (esminių Sutarties pažeidimų), išsiunčiant pranešimą, kad klientas (atsakovė) sumokėtų įsiskolinimą ir/ar įvykdytų prievoles ne vėliau kaip per 14 dienų nuo kliento pranešimo gavimo dienos ir įspėjant, jog klientui (atsakovei) neįvykdžius reikalavimo per nurodytą terminą, Sutartis bus vienašališkai nutraukta. Tokiais pažeidimais laikomi prievolių nevykdymas ar jų netinkamas vykdymas, t. y. jeigu klientas (atsakovė) ilgiau nei vieną mėnesį nevykdo Sutartyje nustatytais terminais bet kurios piniginės prievolės pagal Sutartį ir tokios pradelstos įvykdyti prievolės suma yra ne mažesnė 10 procentų neišpirktos vertės arba ilgiau nei tris mėnesius nevykdo Sutartyje nustatytais terminais bet kurios piniginės prievolės pagal Sutartį, t.y. kai tris mėnesius iš eilės yra pradelsta sumokėti bet kokia pagal Sutartį mokėtina Bendrovei (ieškovei) (Sutarties bendrosiose sąlygose 11.1.1-11.1.2 punktai), taip pat, jeigu nuomininkas ilgiau nei 5 darbo dienas vėluoja įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus pagal šią Sutartį, nuomotojas turi teisę savo nuožiūra pradėti skolos išieškojimo procedūrą arba nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti automobilį (Sutarties 4.3 punktas). Atsakovė įsipareigojo vykdyti prievoles pagal Sutartį - mokėti nuomos mokesčio įmokas mokėjimo grafike nustatytu laiku, tačiau šią pareigą pažeidė. Ši aplinkybė sudarė ieškovei pagrindą nutraukti sutartį pagal CK 6.217 straipsnio 5 dalį, nes nuomininko padarytas pažeidimas atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus esminio pažeidimo požymius jau vien dėl to, kad šalys pačios laisva valia sudarytoje Sutartyje 11 punkte apibrėžė, kokius atvejus laiko esminiu sutarties pažeidimu. Be to, kadangi nagrinėjamu atveju toks esminis sutarties pažeidimas kyla iš Sutarties, o ne iš įstatymų nuostatų, todėl teismas neprivalo vertinti Sutarties nutraukimo teisėtumo pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus požymius.

Sprendžiant, ar toks sutarties nutraukimas yra teisėtas, be sutarties nutraukimo pagrindų egzistavimo, svarbu taip pat nustatyti, ar sutartis nutraukta nustatyta tvarka. CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad CK 6.217 straipsnyje nustatytais pagrindais šalis gali nutraukti sutartį vienašališkai, apie sutarties nutraukimą pranešdama kita šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu toks nenustatytas, prieš trisdešimt dienų. Taigi, ši taisyklė nustato du reikalavimus vienašaliam sutarties nutraukimui: 1) apie sutarties nutraukimą ne teismo tvarka būtina iš anksto pranešti kitai šaliai; 2) nustatytas terminas, per kurį turi būti atliktas pranešimas apie sutarties nutraukimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-916/2019, 20 punktas). Įstatyme nenustatyta pranešimo apie vienašalį sutarties nutraukimą forma, todėl šalys gali pačios susitarti dėl jos, o jeigu sutartyje neaptarta, – pranešimu laikytina bet kokia forma, kuri, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, yra protinga ir priimtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2013). Sprendžiant apie pranešimo tinkamumą svarbu nustatyti, ar sutarties šalis suprato pranešimo turinį ir galėjo išvengti sutarties nutraukimo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014).

Sutarties 8.1.5. punkte numatyta, kad visi pranešimai laikomi tinkamai įteiktais kitai šaliai, jeigu jie perduoti šalims ar jų atstovams pasirašytinai, išsiųsti registruotu laišku, fakso ryšiu ar elektroniniu paštu, adresais, nurodytais šioje Sutartyje, taip pat Sutarties bendrųjų sąlygų 15.1 punkte nustatyta, kad visas šalių susirašinėjimas, vykdant Sutartį, įteikiamas šaliai pasirašytinai arba siunčiant paštu ar faksimiliniu ryšiu. Paštu išsiųsta korespondencija laikoma gauta 5 (penktą dieną) nuo jos išsiuntimo dienos, faksimiliniu ryšiu išsiųsta korespondencija laikoma gauta jos išsiuntimo dieną, o jei tai buvo nedarbo diena – po jos einančią darbo dieną. Byloje nustatyta, kad susirašinėjimas tarp šalių vyko elektroniniu paštu, kaip patvirtino ieškovės atstovas teismo posėdžio metu, nurodytu atsakovų siunčiamuose dokumentuose (siunčiant pavedimo mokėjimo dokumentus, pateikiant PVM sąskaitas-faktūras ir kt.), ieškovė kreipėsi į atsakovus 2019 m. gruodžio 2 d. įspėjimu dėl skolos 6547,16 Eur sumai (išsiųstas el. paštu (duomenys neskelbtini) 2019 m. gruodžio 2 d.), prašydama ne vėliau kaip per penkias dienas nuo pranešimo gavimo dienos padengti visą susidariusią skolą, 2020 m. sausio 3 d. įspėjimu dėl skolos 6592,09 Eur sumai (išsiųstas el. paštu (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 3 d. ), prašydama ne vėliau kaip per septynias dienas nuo pranešimo gavimo dienos padengti visą susidariusią skolą, 2020 m. sausio 13 d. raginimu dėl susidariusios skolos 6592,09 Eur sumai (išsiųstas el. paštu (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 13 d.), prašydama ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo pranešimo gavimo dienos padengti visą susidariusią skolą. 2020 m. kovo 6 d. raginimu dėl susidariusios skolos 12440,43 Eur sumai (išsiųstas el. paštu (duomenys neskelbtini) 2020 m. kovo 6 d.), prašydama ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo pranešimo gavimo dienos padengti visą susidariusią skolą, pažymėdama, kad skolos nepadengus ieškovė bus priversta vienašališkai nutraukti Sutartį bei atsiimti turtą. 2020 m. kovo 23 d. pranešimu ieškovė vienašališkai sutartį nutraukė, įpareigojant atsakovę sumokėti 12571,22 Eur susidariusią skolą (pranešimas išsiųstas el. paštu (duomenys neskelbtini) 2020 m. kovo 23 d.).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl vienašališko sutarties nutraukimo pagrįstumo, turi įvertinti, ar kita šalis buvo informuota. Šiam faktui nustatyti reikia įvertinti įstatymo nuostatas dėl pranešimų teikimo, šalių nustatytą susirašinėjimo ar susižinojimo tvarką, faktinį jos vykdymą ir konkrečias aplinkybes, ar pranešimas dėl sutarties nutraukimo kitos sutarties šalies buvo gautas, o ne vien tai, ar laikytasi pranešimų teikimo formos, siuntimo adreso ar kitų susižinojimo tvarkos nuostatų. Jeigu pranešimas apie sutarties nutraukimą buvo gautas, tai sudaro teismui pagrindą vertinti, kad CK 6.218 straipsnio 1 dalies reikalavimas įvykdytas, nepriklausomai nuo to, ar buvo laikytasi pranešimų teikimo tvarkos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-695/2019 28 punktą). Atsižvelgiant į nurodytą praktiką ir į tai, kad atsakovų atstovas teismo posėdžio metu pripažino, kad ieškovės siųstas elektroninis laiškas buvo gautas, taip pat į nustatytą aplinkybę, jog nepaisant sutartyje nustatytos pranešimų teikimo tvarkos šalys raštu bendravo elektroniniu paštu, kuriuo, be kita ko, taip pat buvo siunčiami ir kiti dokumentai (mokėjimo pavedimai, PVM sąskaitos-faktūros), t. y. toks pranešimų siuntimas atitiko tarp šalių susiklosčiusią bendravimo praktiką, todėl atsakovų argumentai, jog ieškovė pažeidė CK 6.218 straipsnyje nustatytą įspėjimo apie vienašališką sutarties nutraukimą tvarką, pripažįstami nepagrįstais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal CK 6.218 straipsnio 1 dalį įstatyme nustatytas 30 dienų įspėjimo terminas taikytinas tik tais atvejais, kai kitaip neįtvirtina šalių sudaryta sutartis. Pažymėtina, kad ieškovės veiksmai vienašališkai nutraukiant sutartį atitiko proporcingumo principą, nes atsižvelgta į santykių pobūdį – tai, kad šie santykiai kilę iš išperkamosios nuomos sutarties, kurios galutinio įvykdymo terminas – 2023 m. spalio 1 d., o sutarties pažeidimai, prasidėję 2018 m. lapkričio mėn., įvertinus visą sutarties terminą, truko gana ilgą laikotarpį.

Aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir teismų praktikos išaiškinimus, teismas daro išvadą, jog automobilio išperkamosios nuomos sutarties nutraukimas yra teisėtas, kadangi atsakovai savo valia ir veiksmais nesiekė išsaugoti nuomos sutarties, laikytis sutartyje nurodytų punktų, ir paisyti ieškovės keliamų reikalavimų laikantis Sutarties nuostatų, todėl atsakovų priešieškinio reikalavimas nagrinėjamo ginčo atveju negali būti tenkintinas (CPK 178, 185 straipsniai).

Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės atstovų ir atsakovų atstovo paaiškinimus, byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad ieškovės ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovei solidariai iš atsakovų priteistina 8971,22 Eur skola ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o atsakovų priešieškinis ieškovei atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė sumokėjo 38 Eur žyminį mokestį pateikiant atskirąjį skundą dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Atskirasis skundas dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių išnagrinėtas 2020 m. rugsėjo 10 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, atskirasis skundas tenkintas, todėl ieškovei iš atsakovų priteistina 38 Eur žyminio mokesčio. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog sumokėjo 283 Eur žyminio mokesčio. Atsakovams sumokėjus 3600 Eur skolos dalį 2020 m. rugsėjo 14 d., ieškovei atsisakius dalies ieškinio reikalavimo, ieškovei grąžinti 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 60,75 Eur. Įvertinus tai, kad ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidas dėl kreipimosi į teismą dar iki atsakovų atlikto mokėjimo, todėl atsakovai turi pareigą atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistini 25 procentai ieškovės sumokėto žyminio mokesčio, kas sudaro 20,25 Eur. Nagrinėjamu atveju, mokėtinas žyminis mokestis už ieškinio reikalavimą sudaro 202 Eur. Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 260,25 Eur žyminio mokesčio, t. y. iš kiekvieno iš atsakovų po 130,13 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovai sumokėjo 188 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 150 Eur žyminis mokestis už priešieškinio pateikimą ir 38 Eur žyminį mokestį už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atmetus priešieškinį, bylinėjimosi išlaidos atsakovams nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškovės UAB „BRC finance“ ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei UAB „ BRC finance “ solidariai iš atsakovų UAB “Baltijos fortas” ir V. M. 8971,22 Eur (aštuonių tūkstančių devynių šimtų septyniasdešimt vieno euro 22 ct) skolą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos 8971,22 Eur (aštuonių tūkstančių devynių šimtų septyniasdešimt vieno euro 22 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2020 m. balandžio 27 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės UAB „Baltijos fortas“ 130,13 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų 13 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „BRC finance“.

Priteisti iš atsakovo V. M. 130,13 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų 13 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „BRC finance“.

Atsakovų UAB „Baltijos fortas“ ir V. M. priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismą Klaipėdos miesto rūmus.