Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Kaupelė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT) teikimą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 19 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 3, 5, 6, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros. Vietoje intensyvios priežiūros nuteistasis P. M. įpareigotas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių/psichotropinių medžiagų bei kitų psichiką veikiančių medžiagų); 3) gydytis priklausomybės ligas, nuteistajam sutinkant; 4) dalyvauti elgesio pataisos programoje. Taip pat, patenkinus nukentėjusiojo V. M. civilinį ieškinį dalyje, iš kaltinamojo P. M. priteista nukentėjusiojo V. M. naudai 550 Eur turtinės žalos atlyginimo. Nuosprendis nėra įsiteisėjęs.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. vasario 21 d. gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymoje Nr. APD-2024-01966 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodyta, kad VGTPT 2024 m. sausio 16 d. sprendimu Nr. KPD-2024-00425 advokatė Daiva Dereškevičienė buvo paskirta kaltinamojo P. M. gynėja. Pažymoje nurodyta, kad vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, 6 punktu, valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 216,67 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 361 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę priimti sprendimą dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspęsti teismo nuosprendyje.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Iš baudžiamosios bylos Nr. 1-597-1217/2024 duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 19 d. nuosprendžiu P. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, buvo sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 3, 5, 6, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros. Vietoje intensyvios priežiūros nuteistajam P. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu buvo paskirti įpareigojimai (detaliau nurodyti nutarties aprašomojoje dalyje). Be to, patenkinus nukentėjusiojo V. M. civilinį ieškinį dalyje, iš kaltinamojo P. M. nukentėjusiojo V. M. naudai buvo priteista 550 Eur turtinės žalos atlyginimo. Šioje baudžiamojoje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo baudžiamosiose bylose paslaugų administravimo skyrius kaltinamąjį P. M. ginti parinko advokatę Daivą Dereškevičienę ir ji, vadovaujantis BK 51 straipsnio 2 dalimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 23 d. nutartimi buvo paskirta kaltinamojo P. M. gynėja. 2024 m. vasario 20 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateiktoje pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodyta, kad P. M. baudžiamojoje byloje teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 216,67 Eur.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų laikomasi nuostatos, jog tokiu atveju, kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, jog gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

Pagal šiuo metu galiojančią BPK 106 straipsnio 1 dalies redakciją, teismas, priimdamas sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išieškojimo iš kaltinamojo, atsižvelgia į kaltinamojo turtinę padėtį. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į kaltinamojo P. M. turtinę padėtį, t. y. į tai, kad jis šiuo metu yra nedirbantis, registruojasi Užimtumo tarnyboje (teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog ieškosi darbo), bei į tai, kad minėtu teismo nuosprendžiu tenkinus dalyje civilinį ieškinį iš kaltinamojo P. M. nukentėjusiojo V. M. naudai buvo priteista 550 Eur žalos atlyginimo, teismas sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo šioje situacijoje pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų P. M. asmens padėtį. Juolab kad gynėja šioje byloje kaltinamajam buvo paskirta nepriklausomai nuo jo valios. Dėl nurodytų aplinkybių Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodytos 216,67 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos iš nuteistojo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 361 straipsnio 2 dalimi, 362 straipsnio 4 dalimi ir 364 straipsniu,

nutaria:

netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. vasario 20 d. prašymo dėl 216,67 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš P. M. baudžiamojoje byloje Nr. 1-597-1217/2024.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.