Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. K. ieškinį atsakovui A. B. dėl išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu liudytoja R. K. paaiškino, kad ieškovė yra jos dukra; po to kai ji išsiskyrė su atsakovu, dukrai trūksta lėšų išlaikyti dukrą. Ji visada padėdavo dukrai, jos atlyginimas apie 500 EUR. Nueidama pas dukrą į svečius visada nunešdavo maisto, nupirkdavo anūkei rūbelių, prisidėjo prie padangų pirkimo 100 EUR, lovytę anūkei pirko, su krikšto dukra prisidėjo po 50 EUR, į reabilitaciją vežiojo į Girulius 18 kartų. Anūkėlė apie penkias minutes belsdavosi tėčiui į duris, kad atidarytų norėdavo jį pamatyti. Dėl išlaikymo atsakovo savo dukrai neteikimo aplinkybes žino iš ieškovės. Dar padeda ieškovei jos kita dukra, kuri turi savo verslą ir dirba kirpėja.

Teismo posėdžio metu liudytoja D. V. paaiškino, kad ji yra buvusi ieškovės anyta, atsakovas yra jos brolio vaikas, ji jį užaugino. Ji gyvena Plungėje nuo 2001 m. Šalys išlaiko vaiką, tą žino iš atsakovo žodžių. Kelis kartus pervedė atsakovas po 100 EUR vaiko išlaikymui ir ji pirko per Šv.Kalėdas ir vaikelio gimtadienį dovanėles.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra G. B.. Atsakovas su ieškove kartu negyvena nuo 2017 m. birželio mėnesio 29 d. Pateiktais duomenimis šalių dukra G. B. lanko lopšelį – darželį „Bitutė“. Iieškovė dirba Klaipėdos universitete, pateikti duomenys apie ieškovės gaunamas darbines pajamas, kurios sudaro apie 473 EUR. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis ieškovės vardu registruoti butai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), taip pat 1,2000 ha žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), 0,4514 ha žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės „Regitra“ Klaipėdos filialo duomenimis ieškovė turi savo vardu įregistravusi transporto priemonę VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovė moka kredito grąžinimui akcinei bendrovei „Swedbank“ po 112,77 EUR už butų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) įsigijimą; apdraudusi dukrą gyvybės draudimu, draudimo įmokos suma kiekvieną mėnesį sudaro 30 EUR. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis atsakovas neturi nekilnojamojo turto; Valstybės įmonės „Regitra“ Klaipėdos filialo duomenimis atsakovas savo vardu yra įregistravęs transporto priemonę O. Z., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje saugos tarnyboje „Argus“, jo mėnesinės darbinės pajamos sudaro apie 400 EUR; atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimų kontrolės skyriaus 2017 m. kovo 17 d. Nr. (duomenys neskelbtini) sprendimu nustatytas 60 procentų darbingumo lygis; atsakovas turi dar vieną išlaikytinį – sūnų E. B., gimusį (duomenys neskelbtini), kuriam moka 87 EUR išlaikymo sumą.

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti nepilnametės dukters išlaikymui po 237 EUR kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės nuo ieškinio padavimo dienos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė detaliai pateikė vaiko išlaikymo poreikiams skirtų išlaidų paskaičiavimą, pagal kurį per mėnesį vaikui skiria apie 515,28 EUR, iš jų : aprangai– 33,77 EUR, maistui – 110 EUR, transporto išlaidoms – 25,85 EUR, vaistams ir vitaminams – 24,56, higienos priemonėms – 12,89 EUR, kanceliarinėms prekėms ir žaislams – 36,92 EUR, laisvalaikiui ir edukacijai – 41,37 EUR, namų apyvokos daiktams – 126,52 EUR, darželiui, draudimui, ir logopedės paslaugoms – 76,66 EUR (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas įvertina, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą įvertinama, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas atsižvelgia į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo vadovaujasi teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį įvertinama tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Visapusiškam vaiko vystymuisi užtikrinti turi būti tenkinami ne tik būtinieji jo poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Ieškovė pateikė nepilnamečio vaiko poreikių paskaičiavimą, pagal kurį nepilnamečio būtinųjų poreikių tenkinimui reikalinga lėšų suma per mėnesį sudaro 515,28 EUR. Atsakovas iš esmės šių ieškovės paskaičiavimų neginčijo, juos paneigiančių duomenų bei įrodymų neteikė, taip pat bylos nagrinėjimo metu neteikė ir savo paskaičiavimų (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, ieškovės nurodyti vaiko poreikiai yra protingi ir atitinkantys vaiko amžių, o jiems patenkinti reikalingos išlaidos apskaičiuotos įvertinus prekių ir paslaugų kainas Lietuvoje taip pat nėra nepagrįstai padidintos. Ieškovės nurodyti vaiko poreikiai ir išlaidos yra įprastiniai ir visiškai suprantami – tai poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, ugdymui ir kita, t.y. būtinoms reikmėms, kad vaikas visaverčiai augtų, vystytųsi, būtų lavinamas. Šalių dukrai šiuo metu yra 3,5 metų, pastaroji eina į lopšelį - darželį. Gimus dukrai ieškovė gyveno kartu su atsakovu, tačiau nuo 2017 metų birželio 29 d., atsakovas bylos duomenimis vaikui pastovaus materialinio išlaikymo neteikė, pervedė tik 200 EUR, todėl darytina išvada, kad šalių dukrą nuo 2017 metų birželio 29 d. ieškovė augino viena, atsakovas prie vaiko išlaikymo praktiškai neprisidėjo. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t.t.), todėl vien tai, kad vaikas yra mažesnis ar didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra maži ar didesni, nagrinėjamu atveju teismo vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Nurodyti šalių dukros poreikiai ir išlaidos jiems patenkinti atitinka protingumo kriterijų, išvardinti poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, o priešingai, visos išlaidos yra realios ir atitinka minimalius vaiko poreikius. Teismas, įvertinęs vaiko poreikius nurodytas sumas, neturi pagrindo manyti, kad jos būtų neatitinkančios ekonominės realybės, vaiko amžiaus, būtinųjų bet kurio vaiko poreikių ar šioms sumoms pagrįsti būtų reikalingi papildomi įrodymai nei pateikta teismui.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų, kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, teismas nustato nagrinėjamu atveju konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį; be to, teismas atsižvelgia į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, kuri nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; vertybinius popierius, juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei kitą jų turtą. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, teismas vertina ar jį teikdami tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas. Nustatant proporcingumą tarp tėvų turtinės padėties turi būti nustatyta ir kiekvieno iš tėvų dalis išlaikymo prievolėje bei konkretus išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai ir nuo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, ir nuo tėvų turtinės padėties ir kita. Tėvų turtinė padėtis vertinama, kaip minėta, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą - tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, išlaikytinių skaičių.

Byloje nustatyta, kad šalių nepilnametė duktė G. B., gimusi (duomenys neskelbtini), turi sveikatos problemų – turi raidos sutrikimą dėl kabos, vaikas lankosi pas logopedą. Ieškovė dirba Klaipėdos universitete, pateikti duomenys apie ieškovės gaunamas darbines pajamas, kurios sudaro apie 473 EUR; teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog išlaikyti vaiką jai padeda tėvai ir artimieji giminaičiai, kadangi gaunamų pajamų nepakanka. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis ieškovės vardu registruoti vieno kambario butai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), bei 1,2000 ha žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), 0,4514 ha žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės „Regitra“ Klaipėdos filialo duomenimis ieškovės vardu registruota transporto priemonė VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovė kredito grąžinimui moka akcinei bendrovei „Swedbank“ po 112,77 EUR kas mėnesį už butų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) įsigijimą; yra apdraudusi dukrą gyvybės draudimu, draudimo įmokos suma kiekvieną mėnesį sudaro 30 EUR. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis atsakovas neturi nekilnojamojo turto; Valstybės įmonės „Regitra“ Klaipėdos filialo duomenimis atsakovas savo vardu yra įregistravęs transporto priemonę O. Z., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje saugos tarnyboje „Argus“, jo mėnesinės darbinės pajamos sudaro apie 400 EUR; jam Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimų kontrolės skyriaus 2017 m. kovo 17 d. Nr. SS-622 sprendimu nustatytas 60 procentų darbingumo lygis; atsakovas turi dar vieną išlaikytinį – sūnų E. B., gimusį (duomenys neskelbtini), kuriam moka po 87 EUR kas mėnesį išlaikymo sumą.

Šalys taip pat turi išlaidų – mokesčiai už gyvenamąjį būstą, perkamą maistą, drabužius, avalynę, kitos asmeninės išlaidos. Vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Šiuo atveju ieškovė viena augina nepilnametę šalių dukrą, ieškovei tenka didžiausioji nepilnametės dukros G. B. rūpinimosi našta. Teismų praktikoje priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga, tačiau minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Atsakovas iš esmės neginčija, jog vaikui išlaikyti reikalinga 250 EUR suma, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, kurie pagrįstų, jog vaikui išlaikyti pakanka mažesnė nei ieškovės nurodyta 515 EUR sumos neteikė (CPK 178 straipsnis).

Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog atsakovas vaiko išlaikymui ginčo laikotarpiu mokėjo du kartus po 100 EUR, atsakovas registruotas darbo biržoje. Atsakovas taip pat neabejotinai turi išlaidų gyvenamojo būsto išlaikymui, savo maistui, aprangai ir pan., bylos duomenimis jis iki 2017 metų liepos mėnesio lankydavosi lošimų namuose bei ten išleisdavo atitinkamas sumas, todėl teismas daro išvadą, jog atsakovas neatskleidžia tikrosios savo finansinės padėties. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t.y. pripažinti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Esant nustatytoms aplinkybėms bei formuojamai teismų praktikai, teismas daro išvadą, kad atsakovas turi galimybę teikti 237 EUR išlaikymą dukrai. Be to, atsakovas, būdamas darbingas asmuo, turi aktyviai veikti kad susirasti kitą (galbūt papildomą), geriau apmokamą darbą ir taip užtikrinti tiek savo, ypatingai - tiek savo vaiko būtinųjų poreikių patenkinimą. Bylos duomenimis atsakovas turi aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, geodezininko specialybę, jis yra 32 metų darbingas vyras. Esant tokioms aplinkybėms, daroma išvada, jog atsakovas, kaip privalantis teikti išlaikymą savo nepilnametei dukrai asmuo, dėl savo nerūpestingumo, neveiklumo, neatsakingo požiūrio į savo, kaip tėvo pareigas, nesiima pakankamų priemonių tam, kad gautų atitinkančias savo amžių, sveikatą, išsilavinimą bei profesinį pasirengimą pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertinamas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Pažymėtina, jog asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Teismo vertinimu, atsakovas nėra išnaudojęs visų galimybių turėti didesnes pajamas ir byloje esantys faktiniai duomenys neteikia pagrindo padaryti išvadą, kad atsakovas neturi pakankamai pajamų dėl objektyvių priežasčių. Atsakovo argumentai apie negalėjimą dirbti, gauti papildomų lėšų dėl sveikatos būklės vertintini kritiškai. Kaip jau minėta, atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimų kontrolės skyriaus 2017 m. kovo 17 d. Nr. SS-622 sprendimu nustatytas 60 procentų darbingumo lygis, tačiau nepateikta duomenų, kad jam mokama netekto darbingumo pensija. Tame sprendime pažymėta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 7 dalies 3 punkte, jei asmeniui nustatomas 60-100 darbingumo lygis, asmuo pripažįstamas darbingu. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad rugpjūčio mėnesį buvo nustatyta, kad kelio sąnario keisti nėra būtina, skausmų nėra, jaunas žmogus, gali būti atliktas sąnario valymas. Bylos duomenimis atsakovas nėra pripažintas neįgalus, jam nustatytas 60 procentų darbingumo lygis. Be to, jis nepateikė įrodymų, kad bandė susirasti jo darbingumo lygį atitinkantį darbą. Teismui pateikė tik iš internetinio puslapio www.ldb.lt darbo pasiūlymus. Teismo vertinimu, netinkamas tėvo pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas negali būti pateisinamas nuo tėvo valios priklausiančiais atvejais. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, jog atsakovas nepagrindė teiginio, kad negali teikti savo nepilnamečiui vaikui teismo 237 EUR išlaikymo periodinėmis išmokomis.

Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytus principus, kuriais vadovaujamasi nustatant priteistino išlaikymo dydį, įvertindamas nepilnamečio vaiko būtinus poreikius, šalių turtinę padėtį taip pat iš šalių bendravimą vaiko interesais, konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas visiškai – iš atsakovo nepilnametės dukters G. B., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteistina po 237 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. nuo 2017 m. liepos 20 d., iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Teismo įsitikinimu tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus ir realias finansines galimybes (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad šalims išlieka teisė vėliau kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 straipsnis). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė M. K. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dėl reikalavimo priteisti išlaikymą atleista įstatymo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Patenkinus ieškinį iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 64 EUR žyminio mokesčio. Pateiktais duomenimis ieškovės bylinėjimosi išlaidos yra 290 EUR, susijusių su jos atstovo advokato pagalba, patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovei priteistina 290 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 270, 282 straipsniais,

nusprendžia:

tenkinti ieškinį.

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters G. B., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 237 EUR (du šimtus trisdešimt septynis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. liepos 20 d. (ieškinio pareiškimo dienos) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters G. B., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei M. K. 290 EUR (du šimtus devyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 64 EUR (šešiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.