- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-09-18
- Bylos Nr.
- 1-628-729/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-2-00220-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė
- Kaltinamasis
- A. G.
- Nukentėjusysis
- K. G.
- Advokatai
- Galina Korabliova
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis pagal individualią veiklą nuo 2019 m. vasario 1 d., neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. G. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui:
A. G., žinodamas apie pareigą pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-1292-714/2009 išlaikyti sūnų D. G., gimusį (duomenys neskelbtini), skirti po 500 litų (144,81 Eur) išlaikymui, mokant kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2008 m. vasario 1 d.) iki jo pilnametystės, būdamas darbingas, sveikas, laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 8 d. iki 2019 m. kovo 1 d. iš priteistos 5213,16 Eur sumos, mokėdamas tik dalį visų priteistų lėšų vaikui išlaikyti, vengė šios pareigos visiško įvykdymo. Be to, jis, žinodamas apie pareigą pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-7640-904/2018 išlaikyti sūnūs: L. G., gimusį (duomenys neskelbtini) ir M. G., gimusį (duomenys neskelbtini), skiriant išlaikymui po 200 Eur kiekvienam, mokant kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2018 m. balandžio 9 d.) iki jų pilnametystės būdamas darbingas, sveikas, mokėdamas tik dalį visų priteistų lėšų vaikams išlaikyti, vengė šios pareigos visiško įvykdymo, dėl ko nuo 2018 m. balandžio 9 d. iki 2019 m. kovo 1 d., buvo susidaręs 3940 Eur įsiskolinimas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. G. pagal jam pareikštą patikslintą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su K. G. Airijoje gyveno kartu nuo 2009 m. iki 2015 m. balandžio mėnesio, kai neblaivus Airijoje padarė avariją ir susilaužė koją. Deklaruota jo gyvenamoji vieta buvo Lietuvoje. Jie vedė bendrą ūkį, nors 2010-01-12 teismo sprendimu buvo išsiskyrę. 2010 metais, būdamas Airijoje sužinojo, kad buvo priteistas 500 litų kas mėnesį išlaikymas sūnui D. G. Teismo posėdyje dėl išlaikymo priteisimo ir jo dydžio nustatymo nedalyvavo. Kol gyveno su K. G., dirbo ir atiduodavo jai visus uždirbtus pinigus, tuo metu jie išlaikė D. G. bendrai. 2012 metais jiems gimė dvyniai sūnūs; tuo metu jie kartu gyveno ir bendrai išlaikė vaikus, šiems berniukams išlaikymas nebuvo priteistas. Airijoje jis oficialiai dirbo metus laiko, o kitus metus – neoficialiai. Kai nedirbo, jį išlaikė K. G., bet jis tuo metu prižiūrėjo vaikus ir taip rūpinosi šeima. Bendras gyvenimas nutrūko 2015 m. balandžio mėnesį, kai jis padarė Airijoje avariją, kurios metu jam lūžo koja. Airijoje jam padarė operaciją ir reikėjo toliau gydytis stacionariai. Airijoje jis gydėsi apie 1–2 savaites, savaitę ligoninėje, o paskui namuose. Tada išvyko į Lietuvą ir apie metus laiko gyveno pas savo močiutę. Vienerius metus gydėsi, vaikščiojo su ramentais, tuo metu jokių išmokų negavo, nes neturėjo socialinio draudimo. Buvo nedarbingas apie dvejus metus, tačiau neturi tai patvirtinančių dokumentų; po operacijos jis nesilankė pas šeimos gydytoją, lankėsi tik pas chirurgą privačiai ir vos kelis kartus. Dėl to, kad nėra draustas, jam ir neįgalumas nėra nustatytas. Varžtai iš kojos jam nėra ištraukti, šiuo metu jie jam po truputį judėti netrukdo, todėl jų ir netraukia, nes po traukimo vėl bus nedarbingas. Dabar dirba, bet koją vakarais skauda, todėl negali dirbti sunkesnių darbų ar daugiau valandų. Tuos dvejus metus po traumos buvo nedarbingas, tuo laikotarpiu neturėjo jokių pajamų, jį patį išlaikė močiutė ir sesuo, todėl jokio išlaikymo vaikams jis ir negalėjo skirti. 2017 metais vėl pradėjo dirbti, du mėnesius padirbo V.B. Ž. ūkyje, po to mėnesį AB „Klaipėdos mediena“, bet negalėdamas ilgai dirbti stovimo darbo, išėjo. Daugiau niekur oficialiai nedirbo, nes antstoliai yra areštavę jo sąskaitas ir jis nieko neuždirbtų. Dėl abiejų šių priežasčių vėliau jis dirbo tik pavienius darbus arba neoficialiai. 2017–2019 metais per mėnesį uždirbdavo apie 200–300 Eur, tačiau sūnums priteisto išlaikymo neteikė, nes tų pinigų nepakako net pačiam pragyventi, o iš jų reikėjo ir skolas močiutei, seseriai, kitiems asmenims grąžinti. Nuo 2018 m. spalio mėnesio pradėjo po truputį mokėti išlaikymą vaikams, kiek gali, kiek galimybės leidžia tiek ir moka, ne kartą pirko vaikams reikalingų daiktų, jie yra pas jį atostogavę ir tada jis pats juos ir aprūpindavo. Savo kaltę dėl netinkamo trijų vaikų išlaikymo įžvelgia, stengsis pasitaisyti. Šiuo metu užsiima individualia staliaus veikla, turi pastovų darbą, bet lėšų turi ribotai. Iki šios dienos jo pajamos sudaro 500–550 Eur per mėnesį, priklauso nuo užsakymų gausos. Dabar vaikų išlaikymui gali mokėti po 200 Eur kas mėnesį. Nekilnojamo turto neturi, gyvena pas tėvus kartu su savo sugyventine G. Š. ir jų vaiku. Tėvai neįgalūs, todėl iš jų negali net pasiskolinti pinigų, pats turi prisidėti tėvams prie mokesčių sumokėjimo. Sugyventinė nedirba, augina jų mažametį vaiką. Jis bendrauja su savo vaikais, kurie gyvena Airijoje su savo mama, sutinka su kaltinime nurodytomis sumomis, kurios susidarė jam turint labai mažai galimybių teikti jiems išlaikymą ir sieks šias skolas grąžinti.
Nukentėjusioji K. G. parodė, kad nuo 2007 m. su A. G. gyveno skyrium, 2008 m. ji išvažiavo į Airiją užsidirbti pinigų, netrukus padavė skyryboms ieškinį ir prieš pat išsiskiriant jie susitaikė. Kai 2009 m. buvo priimtas sprendimas dėl ištuokos ir išlaikymo vyriausiajam sūnui priteisimo, jie buvo susitaikę ir gyveno kartu. Nuo 2009 m. jie tai gyvendavo kartu, tai vėl skirdavosi, nes kaltinamasis, kol nedirbdavo, būdavo ramus, pagelbėdavo jai auginti D. G. ir 2012 metais gimusius dvynukus sūnus, bet kai dirbdavo ir gaudavo pajamų, pradėdavo girtauti, lošti kazino, buvo problemų su narkotinėmis medžiagomis. Toks gyvenimas vyko iki 2015 m. avarijos, iki kurios jie gyveno kartu. Būdavo, kad jis parnešdavo pinigų, nebuvo taip, kad jie nieko negaudavo. Tuo laikotarpiu į antstolį nesikreipė ir pretenzijų jam nereiškė. 2015 m. kaltinamasis patyrė avariją. Gulėjo ligoninėje 1,5–2 savaites. Paskui jį parsivežė į namus, kuriuose jis gydėsi dar apie dvi savaites. Jai reikėjo dirbti ir jam pasiūlė važiuoti į Lietuvą. Po avarijos jis apie metus laiko gydėsi, tačiau ir pats nesirūpino greičiau pasveikti ir teikti savo vaikams išlaikymą, o po tų metų pradėjo dirbti ir uždirbti, bet susirado kitą moterį, susilaukė su ja vaiko ir visiškai nebeteikė išlaikymo savo trims sūnums, kuriuos tenka auginti jai vienai. Dėl šios priežasties ji kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo ir dvyniams sūnums, 2018-11-14 teismo sprendimu jis buvo priteistas po 200 Eur kas mėnesį kiekvienam, ji kreipėsi dėl išieškojimo į antstolių kontorą, tačiau pinigų net išieškoti nebuvo iš ko, nes A. G. dirbo neoficialiai. Tik kai ji parašė pareiškimą dėl baudžiamosios bylos jam iškėlimo, kaltinamasis pradėjo mokėti po 50 Eur išlaikymo vaikams. Jo draugė jai parašė, kad „daryk ką nori, jie geriau eis dirbti viešuosius darbus, bet vaikai alimentų negaus“. Ji iš pažįstamų girdėjo, kad jis uždirba 1000 Eur ir daugiau. Mano, kad jis piktybiškai nemoka alimentų, o jai tenka labai daug dirbti, kad duotų vaikams, kas jiems reikalinga. Nori, kad kaltinamasis pradėtų mokėti išlaikymą po 400 Eur kas mėnesį ir padengtų išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Dėl laikotarpio, kuriuo ji kartu gyveno su kaltinamuoju, pastarajam pretenzijų neturi.
Liudytoja G. Š. parodė, kad A. G. yra jos sugyventinis. Kartu gyvena nuo 2017 m. balandžio mėnesio. Turi vieną bendrą vaiką, gimusį (duomenys neskelbtini). Jis nuo 2019 m. kovo dirba. Nuo 2017 m. jie pragyveno iš jos motinystės pašalpos, A. G. atlikdavo pavienius darbus kaimynams ūkio darbuose. Tie pinigai buvo skirti jų šeimos poreikiams tenkinti, jų nepakakdavo, skolindavosi. Jis nedirbo, nes nuolat skaudėjo koja, be to, negavo tinkamo darbo. Ji žino, kad A. G turi kitų vaikų. Jis kalba apie jų išlaikymą, kiek gali, tiek teikia jiems išlaikymą. Kai vaikai atvažiuodavo į Lietuvą, jis juos išlaikydavo. A. G. buvo įsidarbinęs užsienyje, bet daugiau nebevažiavo. Jis visur darbų ieškojo, bet mažai mokėdavo, o, be to, sąskaitos dėl skolų buvo areštuotos ir jis negaudavo atlyginimo. Jis pirko vaikams dovanų: planšetes, pratybas, lovas, drabužius. Jis pirko iš jų bendrų pinigų, taip pat jam pinigų paskolindavo sesuo ir mama. Jei A. G. dirbs, neprieštarauja, kad jis mokėtų vaikams išlaikymą, kokio prašo nukentėjusioji.
Liudytoja L. G. parodė, kad ji yra A. G. sesuo. Brolis nebeteikė išlaikymo savo vaikams nuo tada, kai susižeidė koją ir grįžo į Lietuvą. Tada jis tapo bedarbiu. Tai įvyko prieš 3–5 metus. Iš pradžių brolis gyveno pas močiutę, o po to pas ją. Jis gydėsi ir buvo nedarbingas mažiausiai metus laiko. Jam padėjo visa šeima, jis skolinosi iš jos pinigų. Šeima jam ir vaikų išlaikymui yra skolinę pinigų. Brolio vaikai yra buvę grįžę į Lietuvą ir gyveno pas brolį, jis jiems 2–3 savaites ar mėnesį teikė išlaikymą. Dabar brolis dirba. Kiek uždirba ji nežino, bet jis iki šiol skolinasi iš jos. Žino, kad jį kamuoja kojos ir nugaros skausmai. Jis neišleidžia pinigų brangiems daiktams, ar pramogoms, vos išsilaiko, ji pati kartais pakviečia jį su šeima ir pati sumoka už pramogas. Dabar jau brolis yra darbingas, dirbdavo pavienius darbus, dirbo pas ūkininką, o išlaikymo vaikams nesiuntė, nes reikėjo pačiam pragyventi ir atiduoti skolas. Jis savo banko kortelės neturėjo, nes turi antstoliui skolų, todėl naudojosi jos banko kortele ir iš jos vesdavo vaikams išlaikymą. Ji irgi yra važiavusi su juo į banką, kur jis persiuntė pinigų vaikams į K. G. sesers sąskaitą. Brolis dabar gyvena tėvų bute su sugyventine ir jų vaiku. Jeigu ji pati ir siuntė brolio vaikams pinigų gimimo dienos proga ar švenčių proga, tai tik iš savo vardu atidarytos „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), ir tai būdavo daroma savo noru, o ne brolio prašymu (1 t., b. l. 68–70).
Iš liudytojo Zeno Zenkevičiaus parodymų ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad jis yra antstolis ir jo žinioje yra dvi vykdomosios bylos dėl išlaikymo išieškojimo iš A. G., išieškotojo K. G. naudai D. G. išlaikymui iki pilnametystės. Iki 2018 m. lapkričio 20 d. įsiskolinimas sudarė 15 554 Eur. Kitoje vykdomojoje byloje dėl išlaikymo išieškojimo iš A. G. L. G. ir M. G. išlaikymui iki pilnametystės įsiskolinimas sudaro 2800 Eur, šis vykdomasis raštas gautas 2018 m. lapkričio 19 d. Kadangi A. G. vertingo turto neturi, niekur nedirba, todėl ir nebuvo iš ko išieškoti (1 t., b. l. 63–65).
Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymos nustatyta, kad A. G. laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 20 d. iki 2019 m. sausio 4 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos išmokų negavo (2 t., b. l. 55).
Iš 2019 m. kovo Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento Gargždų skyriaus pažymos nustatyta, kad A. G. nutraukė darbo paiešką savo iniciatyva tokiomis datomis: 2016 m. vasario 8 d., 2016 m. rugsėjo 25 d., 2017 m. kovo 29 d., 2018 m. gegužės 8 d., 2019 m. sausio 31 d. (2 t., b. l. 49).
Iš antstolių Aleksandro Selezniovo ir Santos Selezniovienės kontoros antstolio A. Selezniovo rašto nustatyta, kad A. G. atžvilgiu yra dar dvi vykdomosios bylos pagal 2008 m. sausio 24 d. vykdomąjį raštą ir pagal 2008 m. gegužės 10 d. vykdomąjį raštą. 2019 m. balandžio 2 d. duomenimis įsiskolinimai atitinkamai yra 45,22 Eur, ir 16 629,58 Eur ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų, kurios 2019 m. balandžio 2 d. sudaro 8 503,43 Eur (2 t., b. l. 46).
Iš 2019 m. gegužės 13 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybinio pranešimo nustatyta, kad tyrimo metu nustatyta, kad iš G. Š. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į K. G. sąskaitą 2018 m. gruodžio 18 d. dieną buvo pravesta 30 Eur, pavedimas įvardintas „nuo A. G. vaikam“. Iš tos pačios G. Š. sąskaitos į K. G. sąskaitą 2018 m. gruodžio 18 d. buvo pravesta 20 Eur – įvardinta „nuo A. G. D. G.“. 2019 m. sausio 15 d. į K. G. sąskaitą pervesta 20 Eur – įvardinta „nuo A. G. D. G.“ 2019 m. vasario 16 d. į K. G. sąskaitą padaryti du pavedimai po 30 eurų, kurie įvardinti – „nuo A. G. L. G. ir M. G.“, ir „perduoti gimtadienio proga D. G. nuo A. G.“. Iš gautos L. G. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2018 m. spalio 20 d. į K. G. sąskaitą buvo pervesta 100 Eur – įvardinta „Mazyliams“. Taip pat iš gautos L. G. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad iš šios sąskaitos 2017 m. kovo 14 d. buvo padarytas 50 Eur pavedimas R. A. (K. G. seseriai). Taip pat matyti, kad iš tos pačios sąskaitos 2017 m. balandžio 14 d. ir 2017 m. balandžio 15 d. į R. A. sąskaitą bendrai buvo pravesta 350 Eur. Iš gautų sąskaitų išrašų pavedimų nei į K. G. nei į R. A. sąskaitą daryta nebuvo (2 t., b. l. 4–6).
Kaltinamojo kaltė padarius patikslintame kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką, t.y., be pateisinamų priežasčių laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 8 d. iki 2019 m. kovo 1 d. nevykdžius pareigos pagal teismo sprendimą teikti išlaikymą sūnui D. G. ir nuo 2018 m. balandžio 9 d. iki 2019 m. kovo 1 d. pagal teismo sprendimą nevykdžius pareigos teikti išlaikymą sūnums L. G. ir M. G., yra visiškai įrodyta. BK 164 straipsnis numato atsakomybę už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui vengimą. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką galima esant šioms sąlygoms: 1) turi būti įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo priteistas vaiko išlaikymas; 2) kaltininkas nevykdo šio teismo sprendimo arba vykdo jį iš dalies; 3) kaltininkas turi objektyvią galimybę vykdyti teismo sprendimą, bet susilaiko nuo šios pareigos; 4) nėra galimybių užtikrinti pareigos vykdymą civilinėmis priemonėmis arba kai tokios galimybės yra pasunkintos dėl skolininko nesąžiningų veiksmų: jis slepiasi, slepia savo pajamas, simuliuoja savo ligą, išpardavė savo nekilnojamąjį turtą, kurio sąskaita galėtų būti užtikrintas pareigos vykdymas, ir pan. Jeigu pareigos vykdymą galima užtikrinti įprastomis civilinėmis priemonėmis, baudžiamoji atsakomybė nėra taikoma. Pagal teismų praktiką baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką pagal BK 164 straipsnį kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-68/2009, Nr. 2K-238/2011, 2K-9/2014, 2K-246-648/2016, 2K-164-699/2017). Šio nusikaltimo veikos požymiui nustatyti svarbu, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką. Tokiais atvejais kaltininkas, nors ir turi galimybę, tačiau tyčia vengia atlikti teismo nustatytą pareigą, supranta, kad neužtikrina vaiko teisės turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo normaliam fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, ir nori taip veikti. Vengimas išlaikyti vaiką nebūtinai reiškia tiesioginį atsisakymą mokėti priteistas lėšas (ar teikti kitą būtiną materialią paramą), nors ir turint tam galimybių. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialinės paramos išieškojimas. Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais: kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-139/2011, 2K-20/2014, 2K-246-648/2016). Atsakomybėn pagal BK 164 straipsnį asmuo netraukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-124/2008). Svarbiomis priežastimis derėtų laikyti priverstinę bedarbystę, nedarbą dėl ligos, sunkią finansinę padėtį, įkalinimą ir pan. (LAT nutartis baudžiamojoje byloje 2K-246-648/2016).
Nagrinėjamu atveju Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1292-714/2009 iš kaltinamojo priteistas išlaikymas sūnui D. G., mokant po 500 litus (144,81 Eur) kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2008 m. vasario 1 d.) iki jo pilnametystės. Taip pat Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7640-904/2018 iš kaltinamojo buvo priteistas išlaikymams sūnums L. G. ir M. G., mokant po 200 Eur kiekvienam kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2018 m. balandžio 9 d.) iki jų pilnametystės. Po 2015 m. avarijoje patirtos kojos traumos kaltinamasis negalėjo dirbti, tačiau paties teigimu darbingumą atgavo 2017 metais. Ilgą laiką nesikreipė į šeimos gydytoją konsultacijai dėl tolimesnio gydymo ar siuntimo į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą dėl neįgalumo ar darbingumo lygio nustatymo. Dirbo V.B. Ž. ūkyje ir AB „Klaipėdos mediena“, vėliau pavienius darbus. Taip pat, būdamas darbingu, Užimtumo tarnyboje ne kartą nutraukė darbo paiešką savo iniciatyva, tokiu būdu vengdamas gauti pajamas į areštuotas sąskaitas. Vaikai buvo išlaikomi tik pavieniais atvejais pravedant pinigus iš G. Š. ar L. G. banko sąskaitų, taip pat kartais nuperkant vaikams reikalingų daiktų ar priimant paatostogauti. Tačiau net kaltinamajam pradėjus dirbti pagal individualią veiklą ir gaunant didesnes pajamas, vaikų išlaikymui pervestų pinigų sumos akivaizdžiai neatitinka minėtais teismo sprendimais nustatyto vaikų išlaikymo dydžio. Kaltinamojo teiginiai apie tai, kad jis gauna mažai pajamų, iš kurių rūpinasi sumokėti skolas savo artimiesiems, nėra niekuo negrįsti ir patvirtinti: jis neteikė teismui jokių dokumentų, patvirtinančių iš tiesų jo gaunamas pajamas, turimų skolų dydį ir jų mokėjimą, ir pats teismui pripažino, kad kartu su juo gyvenančiam jo ir G. Š. sūnui teikia kur kas didesnį nei 20-50 Eur/mėn išlaikymą. Tai, kad jis neturi savo sąskaitos, iš kurios būtų galima objektyviai matyti gaunamas pajamas ir išlaidas, ir pats pripažino vengęs tiek oficialiai įsidarbinti, tiek atsidaryti sąskaitą, kad iš jo nebūtų išieškotos skolos ( tame tarpe – ir dėl vaikų išlaikymo) tik patvirtina, kad kaltinamasis ilgą laiką nedėjo realių pastangų, kurios liudytų jo ketinimus prisidėti prie vaikų išlaikymo, ir tuo pat metu slėpė savo gaunamas pajamas, kas ir suteikia pagrindo tvirtinti jį vengus vykdyti savo kaip trijų sūnų tėvo pareigą jais pasirūpinti.
A. G., žinodamas, kad iš jo priteistos konkrečios periodinės išmokos vaikų išlaikymui, kurios reikalingos kaip nuolatinės, o ne atsitiktinės, turėjo imtis visų priemonių, kad jos būtų mokamos tiek ir susirandant tinkamą darbą, tiek dirbant Užimtumo tarnyboje pasiūlytą darbą, tiek surasdamas galimybes teikti lėšas vaikams pasiskolinant pinigus iš kitų asmenų ar jų gaunant bet kuriais kitais teisėtais būdais. Kaltinamasis įdėjo nepakankamas pastangas tokioms galimybėms surasti, vengė teikti teismo priteistas lėšas savo vaikams išlaikyti.
Pažymėtina ir tai, kad asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikui, privalo ją tiksliai ir be išlygų vykdyti iki teismo sprendimas dėl išlaikymo teikimo nėra pakeistas ar panaikintas, rūpinimasis vaiku kitais būdais, nei nurodyta teismo sprendime, baudžiamosios atsakomybės pagal BK 164 straipsnį nešalina (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218/2012). Todėl ta aplinkybė, kad A. G., yra pirkęs vaikams daiktus, nešalina jo baudžiamosios atsakomybės už vengimą išlaikyti vaiką.
Motyvuojamoji dalis
Visa tai įgalina teismą daryti išvadą, kad kaltinamojo veika atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 164 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.
Įvertinus išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Veika kvalifikuotina pagal BK 164 straipsnį, nes nustatyta, kad kaltinamasis vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui.
Skiriant bausmę kaltinamajam A. G. atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis A. G. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, jis anksčiau neteistas, yra baustas administracine tvarka, sumokėjęs ne visas paskirtas baudas. Kaltinamasis turi sveikatos problemų, yra patyręs traumą, daryta kojos operacija, dirbdamas darbą jis kenčia skausmus, kas apsunkina jo galimybes dirbti. Jis pradėjo dirbti pagal individualią veiklą ir gauti pastovias pajamas, kas rodo kaltinamojo norą keistis. Kaltinamasis kitoje šeimoje turi vaiką, kurį taip pat turi išlaikyti. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina bausmė – laisvės apribojimas, nustatant aktualius ir galinčius tinkamai pakeisti jo elgesį įpareigojimus (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas, 7 dalis).
Nors šioje byloje kaltinamasis neprisipažino kaltu pagal pirminį kaltinimą ir todėl nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, pažymėtina tai, kad jo nurodytas nesutinkant su kaltinimu aplinkybes patvirtino ir nukentėjusioji bei liudytojos; tik iš esmės nagrinėjant bylą nustatyti laikotarpiai, kuriais kaltinamasis iš tiesų vengė teikti išlaikymą savo vaikams, ir patikslintas kaltinimas, pagal kurį A. G. jau visiškai pripažino savo kaltę. Darytina išvada, kad jei jam iškart būtų pateiktas toks kaltinimas, byloje būtų užtekę sutrumpinto įrodymų tyrimo. Dėl šių priežasčių konstatuojama, kad yra visi BK 64¹ nustatyti pagrindai vienu trečdaliu sumažinti paskirtąją bausmę.
Įrodymų apie nukentėjusiosios turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti teismui nepateikta, todėl jos iš kaltinamojo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį ir paskirti vienerių metų šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir skirti mažiausiai po 300 Eur per mėnesį vaikų – D. G., gimusio (duomenys neskelbtini), L. G., gimusio (duomenys neskelbtini) ir M. G., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas, 7 dalis).
Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei paskirti galutinę vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir skirti mažiausiai po 300 Eur per mėnesį vaikų – D. G., gimusio (duomenys neskelbtini), L. G., gimusio (duomenys neskelbtini) ir M. G., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas, 7 dalis).
A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.