- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-31
- Bylos Nr.
- 2A-569-273/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10322-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Atsakovas
- G. B.
- Ieškovas
- B. D.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo G. B. atstovo advokato I. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-17639-1110/2019 pagal ieškovės B. D. ieškinį atsakovui G. B. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė B. D. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui G. B. prašydama iš atsakovo priteisti:1) nuo ieškinio padavimo teismui dienos sūnaus G. B. išlaikymui po 300 Eur per mėnesį iki sūnaus pilnametystės, paskiriant ieškovę šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 2) 4 500 Eur išlaikymo G. B. įsiskolinimą, susidariusį nuo 2018 m. kovo 1 d. iki ieškinio padavimo teismui dienos (už 15 mėnesių), bei išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo ieškinio padavimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos, pinigus sumokant ieškovei, kuri vaiko lėšas tvarkys uzufrukto teise išimtinai vaiko interesais; 3) bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė tokius pagrindinius argumentus: atsakovas išlaikymo vaikui nemoka nuo 2018 m. kovo mėnesio; vidutinė suma, reikalinga sūnui išlaikyti per mėnesį, yra apie 600 Eur; ieškovės pajamos nėra pakankamos vaiko poreikiams užtikrinti; atsakovas yra darbingo amžiaus, sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti ir užsidirbti, neturi. Nurodė, kad iš atsakovo turėtų būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas, susidaręs nuo 2018 m. kovo 1 d. Atsakovas išlaikymo neteikia penkiolika mėnesių, todėl susidarė 4 500 Eur skola.
Atsiliepimas
3. Atsakovas G. B. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinys visa apimtimi negali būti patenkintas. Ieškovė turi tik vieną išlaikytinį ir jau nuo 2015 m. liepos 11 d. yra sudariusi santuoką. Gyvendama santuokoje ieškovė turi didesnes finansines galimybes išlaikyti vaiką. Ieškovė neįrodė 600 Eur išlaidų būtinų vaiko poreikiams patenkinti reikalingumo. Atsakovo įsitikinimu, vaiko išlaikymui reikalinga suma sudaro ne daugiau kaip 340 Eur. Atsakovas šiuo metu Norvegijoje neturi darbo, neturi jokio turto, tačiau turi kreditorinių įsipareigojimų. Ieškovė, prašydama priteisti išlaikymo įsiskolinimą, nepateikė įrodymų apie turėtas išlaidas už nurodytą laikotarpį. Net jei būtų įrodytas, išlaikymo įsiskolinimas turėtų būti skaičiuojamas kita, nei ½ dalies paskirstymo proporcija. Turi būti atsižvelgiama, kad vaikas įsiskolinimo laikotarpiu gyveno ir dabar gyvena naujoje šeimoje ir gauna visapusišką išlaikymą. Atsakovas abejoja, ar G. B. yra jo sūnus, todėl gali kreiptis dėl tėvystės nuginčijimo.
4. 2019 m. lapkričio 24 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovo atstovui pareiškus prašymą byloje spręsti ir dėl G. B. gyvenamosios vietos su ieškove nustatymo, ieškovei ir išvadą teikiančios institucijos atstovui palaikant tokį prašymą, protokoline nutartimi buvo nutarta spręsti ir dėl ieškinyje nepareikšto reikalavimo – G. B. gyvenamosios vietos su ieškove nustatymo (CPK 376 str. 3 d.).
5. 2019 m. gruodžio 3 d. teismo posėdžio metu ieškovė ir atsakovas pateikė taikos sutartį, kurioje šalys bendru sutarimu išsprendė klausimą dėl G. B. gyvenamosios vietos nustatymo, t. y. gyvenamąją vietą nustatant su ieškove. Šalys prašė taikos sutartį patvirtinti ir dėl šios dalies bylą nutraukti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu tenkino šalių prašymą dėl taikos sutarties dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo patvirtinimo ir patvirtino šalių 2019 m. gruodžio 3 d. sudarytą taikos sutartį, kuria vaiko G. B., gim. (duomenys neskelbtini) , gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove; nutraukė bylos dalį dėl nepilnamečio vaiko G. B. gyvenamosios vietos nustatymo; ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo nepilnamečiui sūnui G. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. birželio 14 d. iki pilnametystės išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 235 Eur kas mėnesį, išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisė iš atsakovo sūnui G. B. 3 525 Eur išlaikymo įsiskolinimą ir priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę; priteisė atsakovui iš ieškovės 207,27 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; priteisė valstybei iš atsakovo 205,82 Eur žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą; priteisė valstybei iš ieškovės 4,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.
7. Dėl šalių taikos sutarties patvirtinimo. Teismas nustatęs, kad šalys taikos sutartyje aiškiai išreiškė savo suderintą valią dėl šalių sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo bei nenustatęs, kad prašomos patvirtinti taikos sutarties sąlygos prieštarautų imperatyvioms įstatymo normos ir (ar) viešajam interesui, pažeistų šalių, jų nepilnamečio vaiko ir (ar) kitų asmenų teises ir įstatymų saugomų interesus, atsižvelgęs į tai, kad šalims yra žinomos taikos sutarties patvirtinimo pasekmės, nusprendė taikos sutartį dėl G. B. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove patvirtinti ir bylą šioje dalyje nutraukti (CPK 293 str. 3 p.).
8. Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Teismas nustatė, kad šalių sūnus G. B. gimė (duomenys neskelbtini). Vaiko gimimo liudijime vaiko tėvais yra įrašyti ieškovė ir atsakovas. Duomenų, kad atsakovas yra kreipęsis dėl tėvystės nuginčijimo nepateikta. Šalių nepilnametis sūnus mokosi trečioje klasėje. Pagal ieškovės pateiktą vaikų poreikių lentelę vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga 600 Eur suma. Atsakovas nesutiko su šiomis vaiko išlaidomis: komunaliniais mokesčiais (60 Eur), transporto išlaidomis (30 Eur), išlaidomis lauko teniso treniruotėms ir teniso aprangai, įrankiams (75 Eur + 10 Eur) bei šachmatų būreliui (10 Eur), vasaros stovykla (teniso) (15 Eur), atostogomis (15 Eur), vaiko gyvybės kaupiamuoju draudimu (30 Eur).
9. Teismas nesutiko su atsakovu ir pripažino pagrįstomis vaiko poreikių lentelėje nurodytas išlaidas komunaliniams mokesčiams, transporto išlaidoms, šachmatų būreliui, atostogoms. Nurodė, kad nėra ginčo dėl to, kad šalių nepilnametis vaikas visą laiką gyveno ir šiuo metu gyvena su ieškove, dėl tokios sūnaus gyvenamosios vietos šalys susitarė ir ateityje. Ieškovė užtikrina šalių sūnaus teisę į būstą, todėl visiškai pagrįstai į vaiko poreikių lentelę įtrauktos komunalinių paslaugų išlaidos. Kadangi vaikas gyvena užmiestyje, nėra pagrindo eliminuoti vaiko poreikių lentelėje nurodytų 30 Eur transporto išlaidų. Teismas pagrįstomis laikė išlaidas šachmatų būreliui ir atostogoms.
10. Teismas sutiko su atsakovo atsikirtimais dėl 100 Eur išlaidų tenisui (75 Eur lauko teniso treniruotės, 10 Eur teniso apranga ir įrankiai, 15 Eur teniso vasaros stovykla), taip pat 30 Eur išlaidų vaiko gyvybės kaupiamajam draudimui neįtraukimo į būtinų išlaidų vaiko poreikiams tenkinti sąrašą. Nurodė, kad leisti šalių sūnų į teniso treniruotes ir sudaryti vaiko gyvybės kaupiamąjį draudimą priėmė ieškovė be atsakovo sutikimo. Teismas pažymėjo, kad nurodytos išlaidos sudaro net 22 proc. visų vaiko poreikiams reikalingų lėšų, be to šios išlaidos nėra pagrįstos įrodymais. Ieškovė, priskirdama 28,96 Eur draudimo išlaidas prie vaiko poreikių, draudimo sutarties neteikė, pateikė tik sąskaitas ir apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, todėl nėra aišku, ar ieškovės nurodoma sutartis yra sudaryta tik nepilnamečio vaiko interesais, nes gali būti, kad šalių sūnus yra draudžiamas privalomuoju draudimu valstybės lėšomis, todėl papildomai drausti vaiką investiciniu gyvybės draudimu nėra būtina.
11. Teismas, įvertinęs šalių nepilnamečio sūnaus poreikių turinį, sprendė, kad 470 Eur dydžio išlaikymas atitinka nepilnamečio sūnaus poreikius, tokia suma yra pakankama užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.201 str. 1, 2 d.). Kadangi atsakovas neteigė ir neįrodinėjo, kad įsiskolinimo laikotarpiu, t. y. nuo 2018 m. kovo 1 d., skaičiuojant už 15 mėnesių iki ieškinio teismui pateikimo dienos, nepilnamečio vaiko poreikiai buvo mažesni nei 470 Eur, todėl teismas sprendė, kad nuo 2018 m. kovo 1 d. šalių nepilnamečiui vaikui išlaikyti per mėnesį reikalinga suma taip pat yra 470 Eur. Teismas nurodė, kad remtis minimalios mėnesinės algos kriterijumi, kaip pagrindu įsiskolinimo dydžiui nustatyti, nėra pagrindo. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis.
12. Teismas nustatė, kad ieškovė yra sudariusi santuoką, šalių nepilnametis vaikas gyvena šeimoje. Ieškovė be G. B. kitų nepilnamečių vaikų neturi. Ieškovei kartu su sutuoktiniu bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 49/341 žemės sklypo ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), taip pat automobilis BMW 530 D, kurio pirmos registracijos data 2005 m. spalio 19 d. Ieškovė dirba ir gauna vidutines 646 Eur pajamas per mėnesį. Teismas nustatė, kad atsakovas Lietuvoje neturi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, tačiau turi ir kitų išlaikytinių bei kreditorinių įsipareigojimų, o duomenų apie turimus sveikatos sutrikimus, darbo krūvio ribojimus atsakovas neteikė. Atsakovas Lietuvoje nedirba, gyvena Norvegijos Karalystėje. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu buvo įpareigotas pateikti duomenis apie užsienio valstybėje gaunamas pajamas, turtą, tačiau duomenų nepateikė. Tokį atsakovo procesinį elgesį teismas vertino kaip siekimą nuslėpti tikrąją savo turtinę padėtį. Teismas nurodė, kad atsakovas yra jauno amžiaus, dirbantis ir gaunantis pajamas asmuo, Norvegijos Karalystėje pragyvenimo lygis yra aukštas, todėl akivaizdu, kad atsakovas, negalėdamas dirbti ir pakankamai užsidirbti, šioje šalyje negyventų. Atsakovas procese naudojosi mokamomis advokato paslaugomis.
13. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia jam kartu su ieškove tenkančias nepilnamečio vaiko išlaikymo išlaidas dalytis po lygiai, t. y. vaiko išlaikymui per mėnesį gali skirti po 235 Eur (470 Eur / 2). Nurodė, kad iš atsakovo priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas nuo 2019 m. kovo 1 d. iki ieškinio pareiškimo dienos, t. y. už 15 mėnesių, kaip to prašo ieškovė pareikštame ieškinyje, sudaro 3 525 Eur (235 × 15), taip pat nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. birželio 14 d.) iki šalių sūnaus pilnametystės priteisiamas išlaikymas mokamas periodinėmis išmokomis po 235 Eur per mėnesį.
14. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas nustatė, kad tenkinta 78,33 proc. ieškinio reikalavimų, o atmesta 21,67 proc. Ieškovė patyrė 140 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas 956,50 Eur, todėl atsakovui iš ieškovės, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis, turi būti priteista 207,27 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Valstybei iš atsakovo turi būti priteistas 84,60 Eur (235 Eur × 12 mėn. × 3 proc.) žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, taip pat 105,75 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (3 525 Eur × 3 proc.), iš viso 190,35 Eur, nuo kurių mokėjimo ieškovė paduodant ieškinį buvo atleista. Teismas, atsižvelgęs į proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, paskirstė 19,75 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu byloje.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
15. Apeliaciniame skunde atsakovo atstovas prašė Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą pakeisti ir sumažinti išlaikymo dydį iki 170 Eur, o išlaikymo įsiskolinimą iki 2 850 Eur. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Ieškovė nepateikė įrodymų vaiko poreikiams pagrįsti;
1.2. Ieškovė turi geresnes finansines galimybes išlaikyti vaiką. Atsakovas turto neturi, verčiasi Norvegijoje atsitiktiniais darbais, stabilių pajamų, kontraktų neturi, šiuo metu Norvegijoje neturi darbo, turi mokestinių įsipareigojimų vaikams dukrai G. B. 150 Eur kas mėnesį iki jos pilnametystės; sūnui N. B. po 350 Lt kas mėnesį iki jo pilnametystės, pagal 2016 m. gruodžio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimą iš atsakovo priteistos sumos kreditoriams AB SEB bankui, AB „Citadelė“ bankui, Lindorff Oy filialui;
1.3. Išlaikymo įsiskolinimas turi būti perskaičiuotas atsižvelgiant į minimalų darbo užmokestį. Nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d. turėtų sudaryti 2 850 Eur (10 mėn. x (400 Eur : 2) = 2000 Eur) + (5 mėn. x (430 Eur : 2) = 825 Eur);
1.4. Išlaikymo įsiskolinimo išlaidų ieškovė neįrodė. Be to, jos turėtų būti paskirstytos ne proporcijomis ½ dalis kiekvienam, bet mažinant atsakovo dalį išlaikyme. Joks išlaikymo įsiskolinimas negali būti priteistas, nes vaikas minimu laikotarpiu gyveno ir dabar gyvena naujoje šeimoje ir gauna visapusišką išlaikymą.
Atsiliepimas
16. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
2.1. Atsakovas nevykdo CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką, išlaikymo vaikui nemoka nuo 2018 m. kovo mėn.;
2.2. Atsakovas net ir įpareigotas teismo, nepateikė jokių dokumentų ar kitų įrodymų, pagrindžiančių savo turtinę padėtį. Todėl negalima preziumuoti, jog atsakovas jokio turto ir pajamų neturi;
2.3. Pagal teisinį reglamentavimą, nėra numatyta pareiga asmeniui, gyvenančiam kartu šeimoje su nepilnamečiu vaiku, kuris nėra biologinis jo vaikas, išlaikyti tokį vaiką.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Dėl apeliacinio skundo
18. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš atsakovo nepilnamečiui vaikui priteistas išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
19. Apeliaciniame skunde atsakovas prašo sumažinti iš jo nepilnamečiui vaikui priteistą 235 Eur kas mėnesį išlaikymą iki 170 Eur, o priteisto 3 525 Eur išlaikymo įsiskolinimą sumažinti iki 2 850 Eur. Apelianto nesutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš esmės yra grindžiamas netinkamu vaiko poreikių bei šalių turtinės padėties įvertinimu.
20. Nesutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino vaiko būtinuosius poreikius ir šalių turtinę padėtį.
21. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas (CK 3.192 str.). Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 str. 1 d.), kurio esmė yra ta, kad, teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Todėl bylą dėl išlaikymo priteisimo nagrinėjantis teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį – visas jų gaunamas pajamas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, išlaidas, reikalingas būtiniems vaiko poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; kt.), bei vertinti ją, atsižvelgdamas į faktinių aplinkybių visumą – ne tik į tėvų gaunamas pajamas, jų turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, bet taip pat ir į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.
22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; kt.). Nustatant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.
23. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalių nepilnamečio vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti yra reikalinga 470 Eur per mėnesį, todėl šalys privalo lygiomis dalimis vaiko išlaikymui skirti po 235 Eur. Apeliantas teigia, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos turėtas išlaidas vaiko poreikiams tenkinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė ieškinyje nurodė didesnę - 600 Eur sumą vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti. Taigi, pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė mažiau, negu ieškovės nurodomi vaiko poreikiai. Pažymėtina, jog nereikia įrodinėti, kad nepilnamečiui vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo išvada, šiuo konkrečiu atveju šalių vaiko poreikius įvertinant 470 Eur suma, yra pagrįsta, padaryta atsižvelgus į būtinas šio amžiaus vaiko vystymosi sąlygas, realią situaciją, tėvų pajamas ir realias jų galimybes teikti išlaikymą. Apeliantas nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, suteikiančių pagrindą pripažinti, kad šalių vaiko būtiniausiems poreikiams užtikrinti būtų pakankama konkreti mažesnė suma.
24. Nesutiktina su apeliantu, kad ieškovė turi geresnes finansines galimybes dengti didesnę vaiko poreikiams tenkinti skirtų išlaidų dalį. Apeliantas neįrodė, kad jo turtinė padėtis yra blogesnė, nei ieškovės. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas neįvykdė pirmosios instancijos teismo nustatyto įpareigojimo ir nepateikė duomenų apie savo Norvegijos Karalystėje gaunamas pajamas, turimą nekilnojamą ir kitą registruotiną turtą. Pirmosios instancijos teismas atsakovo atsisakymą pateikti į bylą duomenis galinčius turėti reikšmės atsakovo turtinei padėčiai įvertinti ir išlaikymo dydžio nustatyti, tinkamai įvertino kaip atsakovo siekimą nuslėpti savo realią turtinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai visas abejones dėl atsakovo turtinės padėties vertino nepilnamečio vaiko naudai, remdamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Apelianto teiginiai apie jo vertimąsi atsitiktiniais darbais, stabilių pajamų bei darbo neturėjimą, nėra pagrįsti jokiais įrodymais.
25. Apeliacinės instancijos teismas taip pat įvertina tą aplinkybę, kad atsakovas turi kitus du nepilnamečius vaikus, kuriuos turi išlaikyti, tačiau sprendžia, kad esant nustatytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, jog atsakovas yra sveikas ir darbingas, darytina išvada, kad atsakovas yra pajėgus užtikrinti visų savo trijų vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, todėl nėra pagrindo mažinti skundžiamu sprendimu iš atsakovo nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo dydžio. Aplinkybė, kad šalių nepilnametis vaikas gyvena šeimoje, taip pat nesudaro pagrindo iš atsakovo priteistam išlaikymui sumažinti. Dabartinis ieškovės sutuoktinis neturi įstatymo nustatytos pareigos išlaikyti šalių nepilnametį vaiką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką turi būti vykdoma lygiomis dalimis.
26. Apelianto argumentai dėl priteisto išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo apskaičiavimai, remiantis tuo, kad vaiko poreikiams patenkinti užtenka minimalios mėnesinės algos dydžio sumos, taip pat nėra pagrįsti. Minėta, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).
27. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas įvertino individualius vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį. Aplinkybių, kurios patvirtintų, kad atsakovas pajėgus užtikrinti tik minimalius vaiko poreikius, byloje nenustatyta.
28. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas išsamiau dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį spendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
29. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio nustatymą, vadovavosi kasacinio teismo praktikoje suformuluotais išlaikymo dydžio nustatymo kriterijais, savo išvadas pagrindė byloje surinktais įrodymais, o apeliacinio skundo argumentai šių išvadų nepaneigia. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo paliekama nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalimi 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.