Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. sugadino svetimą turtą, o būtent – jis laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 15 d. iki 2021 m. liepos 29 d., 10.00 val. nukentėjusiajam T. B. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino svetimą turtą – sulaužė, ištepė lubas, kurių bendra atkūrimo vertė yra 1 333 Eur; demontavo, įdaužė, ištepė sienas, kurių bendra atkūrimo vertė yra 3 274 Eur; įskėlė, subraižė, demontavo grindis, ištepė kiliminę dangą, demontavo dalį laiptų aptaisymo, kurių bendra atkūrimo vertė yra 3 072 Eur; įpjovė, įdaužė 2 medinių langų rėmus, įskėlė vieno lango stiklo paketą, kurių bendra atkūrimo vertė yra 1 943 Eur; sudaužė vieną veidrodį, kurio atkūrimo vertė yra 156 Eur; įdaužė ir ištepė 3 vidaus durų blokus, kurių bendra atkūrimo vertė yra 424 Eur; sulankstė išorinių durų staktos apatinę dalį – slenkstį, kurio atkūrimo vertė yra 61 Eur; įlenkė, demontavo ir sulankstė dalį vedinimo sistemos – dalį gofruoto vamzdžio, kurio atkūrimo vertė yra 20 Eur; – tokiais savo veiksmais sugadino svetimą, T. B. priklausantį turtą, kurio bendra atkūrimo vertė, kartu su atstatymo darbais (medžiagų panešimu 10 m atstumu (34,27 Eur); plieninių šildymo radiatorių iki 1 600 mm permontavimu (87,30 Eur); suremontuotų šildymo prietaisų apžiūrėjimu (15,89 Eur); postatybinio valymu (74,26 Eur); inventorinių pastolių įrengimu ir išardymu (47,45 Eur); grindų dangos priežiūra, padengiant polietilenine plėvele (11,04 Eur); pastato atskirų dalių užrengimu polietilenine plėvele (125,13 Eur); ūkinių šiukšlių valymu (42,13 Eur); statybinių šiukšlių išvežimo (95,27 Eur); bei mokesčiais (21 procentų dydžio pridėtinės vertės mokesčiu; 3 procentų papildomų medžiagų vertės; 3 procentų papildomų mechanizmų vertės, 15 procentų sezoniniais darbais; 17 procentų specifiniais darbais; 8 procentų papildomu darbo užmokesčiu; 1,79 procentų socialinio draudimo išlaidomis; 9 procentų statybvietės išlaidomis; 20,90 procentų pridėtinėmis išlaidomis, 5 procentų pelno) yra 18 009,64 Eur.

Tokiais savo veiksmais A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat A. P. pagrobė svetimą turtą, o būtent – laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 15 d. iki 2021 m. liepos 29 d., 10.00 val. iš nukentėjusiajam T. B. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia pagrobė svetimą, T. B. priklausantį turtą: 14,83 m palangių, kurių vertė kartu su montavimo darbais yra 381 Eur; vieną židinį, kurio vertė kartu su montavimo darbais yra 903 Eur; 11 vnt. jungiklių, 51 vnt. kištukinių lizdų, 24 vnt. vidaus apšvietimo halogeninių lempų šviestuvų, 3 vnt. interjerinių šviestuvų, kurių bendra vertė kartu su montavimo darbais yra 596 Eur; 2 vnt. sieninių unitazų, kurių bendra vertė su montavimo darbais yra 647 Eur; 2 vnt. praustuvų su vandens maišytuvais, kurių bendra vertė su montavimo darbais yra 216 Eur; vieną plautuvę su vandens maišytuvais, kurios bendra vertė su montavimo darbais yra 83 Eur; vieną vonią, kurios bendra vertė su montavimo darbais 299 Eur; 29 m² sienų apdailos MDF plokštėmis, kurių vertė 1 172 Eur; 3,2 m² medinių durų blokai, kurių vertė 281 Eur; - tokiais savo veiksmais pagrobė svetimą, T. B. priklausantį turtą, kurio bendra atkūrimo vertė, kartu su mokesčiais (21 procento dydžio pridėtinės vertės mokesčiu; 3 procentų papildomų medžiagų vertės; 3 procentų papildomų mechanizmų vertės; 15 procentų sezoniniais darbais; 17 procentų specifiniais darbais; 8 procentų papildomu darbo užmokesčiu; 1,79 procentų socialinio draudimo išlaidomis; 9 procentų statybvietės išlaidomis; 20,90 procentų pridėtinėmis išlaidomis; 5 procentų pelno) yra 6 884,90 Eur.

Tokiais savo veiksmais A. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje (baudžiamojo įstatymo redakcija galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.).

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinti kaltinamojo A. P. 2023 m. birželio 1 d. teisiamajame posėdyje duoti parodymai, kuriais šis proceso dalyvis parodė, jog savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo nepripažįsta visiškai, kadangi jis jokio svetimo turto nevogė ir jokio svetimo turto nesugadino, nes iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno su savo šeima, pasiėmė tik jam ir jo šeimai priklausančius daiktus. Kategoriškai nesutinka su tuo, kad neturėjo teisės pasiimti daiktų, kurie yra išvardinti prieduose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų parodė, kad jis įsigijo butą tokį, koks jis buvo nurodytas nekilnojamo turto registre (duomenys neskelbtini), t. y. butas buvo (duomenys neskelbtini) kvadratinių metrų ploto, (duomenys neskelbtini) procentų baigtumo, tokiam butui įsigyti jis ir gavo paskolą iš banko. Jo įgytas minėtas butas buvo visiškai be jokios apdailos – tik tinkuotos sienos, lubos, nesudėtos grindys, į butą buvo įvesti tik būtiniausi elektros įvadai, t. y. būtent už tokį butą jis mokėjo paskolą. Visą butą jis įsirengė tokį, koks jis buvo iki išsikeldinimo, butą įsirengė savo asmeninėmis lėšomis, o ne paskolos pinigais. Jis įrengė pertvaras, išsivedžiojo elektros instaliaciją, ventiliacijos sistemas, susiklojo grindis, įsidėjo palanges, įsistatė duris, įrengė virtuvę, vonią, kriauklę, tualetą ir eilę kitų visų dalykų, kad bute būtų galima civilizuotai gyventi, nes jis, kaip minėjo, buvo nupirktas su daline apdaila, o tai reiškia, jog buvo tik betoninės sienos ir viena erdvė. Buto lubų aukštis, kadangi tai buvo paskutinis aukštas, buvo dėkingos formos ir tai leido civilizuotai įsirengti antresolę, o pats buto lubų aukštis buvo (duomenys neskelbtini). Jis minėtą butą įsigijo su tikslu, kad jį bus galima pasididinti, nes jo šeima didelė, daug vaikų, buvo ir mažamečių tuo metu. Jis (duomenys neskelbtini) dirbo, (duomenys neskelbtini), kuri buvo (duomenys neskelbtini), jis ten buvo (duomenys neskelbtini) ir užsiiminėjo (duomenys neskelbtini). Jis žinojo ką perka ir ką galės pasidaryti, mokėjo tvarkyti dokumentus, žinojo kokia praktika tuo metu buvo, todėl turėjo dideles perspektyvas, be to, labai atsakingai žiūrėjo į tai, kadangi turi labai didelę šeimą. Kadangi šeima turėjo keletą būstų, minėtas butas buvo nupirktas kaip investicija ir jis daug metų nuo (duomenys neskelbtini) buvo neremontuotas. Jis bijo suklysti, bet butą įsigijo lyg ir (duomenys neskelbtini). Kadangi jo žmona staiga vėl neplanuotai tapo nėščia, jie suprato, jog jiems reikia kraustytis iš (duomenys neskelbtini), todėl jis labai operatyviai pradėjo remontuoti (duomenys neskelbtini) tą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Jį reikėjo labai operatyviai remontuoti ir daryti antrąjį aukštą, kadangi, kaip minėjo, artėjo dukters gimimas, jie nusprendė su visa šeima kraustytis į naują butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tuo metu turbūt jo viena iš didžiausių klaidų buvo tai, kad jis paskubėjo su statybos darbais, t. y. nesusitvarkęs dokumentų iki galo ir pasistatęs, pasidaręs antresoles, tik tada pradėjo tvarkytis dokumentus. Viskas buvo civilizuotai, bet dokumentai buvo paruošti pusiau, kadangi buvo sudėlioti projektiniai pasiūlymai, suderinti eskiziniai projektai, surinkti laiptinės gyventojų parašai, o jam reikėjo tik gauti leidimą, rašytinį pritarimą antresolės įrengimui. Tada atėjo (duomenys neskelbtini), tai buvo didelės finansinės krizės metai, bankai pradėjo reikalauti pinigų, didino palūkanas ir pradėjo reikalauti grąžinti didesnes sumas, pasikėlė liboras, pasikeitė mokesčiai, todėl atsirado pakankamai didelis paskolos mokėjimas už butą ir jis pradėjo kažkiek vėluoti su mokėjimais. Bankas pradėjo jį spausti gražinti paskolą, todėl jis padarė buto vertinimą, butas tuo metu buvo įvertintas 266 000 Lt ir jis prašė banko jį refinansuoti. Bankas iškėlė sąlygą, kad jis turi įregistruoti pastatytą antresolę, tada bankas ir padarys refinansavimą, bet tuo metu tai neįvyko, neišėjo taip greitai gauti leidimą statybai per tą laiką, kurį jam davė bankas. Jam banko buvo duotas pusės metų terminas, bet jis nespėjo per tą laiką gauti leidimo statybai, inventorizuoti antresolės ir bankas jo atžvilgiu pradėjo išieškojimo procedūrą. Bankas perdavė šį nekilnojamąjį turtą (butą) antstolės V. M. kontorai. Minėta antstolė, kuri vykdė visas varžytines ir visus buto pardavimus, atsiuntė antstolį I. G., kuris figūruoja ir šioje baudžiamojoje byloje, kad pastarasis įvertintų buto stovį. Antstolis I. G. atvyko į butą, įsitikino, jog antresolės yra iš tiesų, užfiksavo kokie yra buto pagerinimai, jog butas buvo padidintas iki (duomenys neskelbtini) kvadratinių metrų ir ten (antrajame aukšte) galima gyventi, tada prasidėjo išvaržymas. Kita vertus, jis nesupranta kaip antstolė gali pardavinėti daiktą, kuris neegzistuoja jokiuose dokumentuose, t. y. minėto buto antrąjį aukštą, kuris yra įrengtas virš buto, todėl jį dabar kaltina pagrobus daiktus, kurie neegzistuoja, taip pat sunaikinus konstrukcijas, kurių nėra. Kaltinamasis žinojo, kad jo butas bus parduodamas iš varžytinių, todėl jose dalyvavo, nes siekė išsipirkti savo butą, kuriame užaugino savo vaikus ir kuris buvo šeimos būstas. Prasidėjo varžytinių procedūros. Iš viso dėl buto įvyko 6 varžytinės, jis dalyvavo visose 6 varžytinėse. Į kiekvienas varžytines, kad jose sudalyvauti, jis visada įnešinėjo pradinį įnašą – 10 procentų, o tai sudaro 13 500 Eur. Tuo metu jiems tai buvo labai dideli pinigai ir tai periodiškai vyko kas 3-4 mėnesius, bet jo visa šeima mobilizavosi ir jie suprato, jog jis turi išsipirkti butą, todėl dalyvavo kiekvienose varžytinėse. Kadangi varžytinės yra slaptos, todėl jie nežinojo savo konkurentų, kurie jose dalyvavo. Įprastai varžytinių kainos pakankamai gerų, patrauklių objektų užkyla, todėl toks kaip jo butas yra labai patrauklus varžytinėse, be to, nuotraukose butas atrodė fantastiškai, todėl galima praktiškai atsekti visus varžytinių dalyvius, t. y. dėl jo buto visose varžytinėse varžėsi tik du asmenys – kaltinamasis ir dar vienas asmuo (pastaba. nukentėjusysis T. B.). Butas jiems buvo brangus (emocine prasme), puoselėtas, todėl jis ir dalyvavo visose varžytinėse, bet matė, jog buto kaina varžytinėse visą laiką perlipo jo ir šeimos galimybes, buvo virš 200 000 Eur. Suprasdamas, kad vienintelis būdas kaip išlaikyti butą ir surasti dar pinigų bei kad butas nebūtų parduotas iš varžytinių, jis pakeldavo pardavimo kainą, bet nesugebėdavo susimokėti savo pakeltos kainos, kadangi yra 20 darbo dienų terminas susimokėti sumą. Jis pakeldavo kainą, nesurasdavo pinigų ir vėl laukdavo sekančių varžytinių. Atėjo šeštosios varžytinės, jis vėl buvo suruošęs ir mobilizavęs šeimos lėšas, turėjo 200 000 Eur išsipirkti butui iš varžytinių. Varžytinių dieną, apie 07.00 val. bandė padaryti pradinį įnašą, kad dalyvauti varžytinėse, tačiau sistema neveikė, bankas nedirbo, todėl jis, kadangi varžytinės buvo skelbiamos 10.00 val., viską metęs 09.00 val. jau buvo pas antstolę kontoroje, kuri vadovauja varžytinėms, paaiškino situaciją, jog jis nori dalyvauti varžytinėse, turi pinigus, bet sistema neveikia, VĮ „(duomenys neskelbtini)“ nedirba, t. y. negali priimti įnašo ir jį užregistruoti į varžytines. Antstolės tuo metu nebuvo, su ja susisiekti neįmanoma, o sekretorė komentavo, kad tai ne kaltinamojo reikalas ir tegul jis važiuoja į VĮ „(duomenys neskelbtini)“. 10.00 val. prasidėjo varžytinės, vienintelis jose užsiregistravęs asmuo buvo nukentėjusysis T. B., butas parduotas už pradinę kainą – 135 000 Eur. Tą dieną jis susirinko visas įmanomas pažymas, dokumentus, įrodančius, kad taip negali būti, jog tai absoliutus absurdas, visą tai parodė savo pažįstamiems, kurie rekomendavo kreiptis į teismą. Jie kreipėsi į teismą, iki paties kasacinio, kuris pripažino, jog varžytinės įvyko teisėtai, kad viskas gerai ir butas kito asmens (nukentėjusiojo T. B.) nupirktas teisėtai. Taigi, T. B. butą įsigijo už 135 000 Eur, kai tuo metu buto reali rinkos vertė buvo virš 300 000 Eur. Po to, kai T. B. įsigijo jo butą, pastarasis kreipėsi į kaltinamąjį dėl išsikraustymo. Tada jis informavo T. B., kad įsigijo bute neįregistruotą statinį – antresolę, todėl paprašė kaltinamajam kompensuoti statybų kaštus, nes jie į parduodamo buto vertę nebuvo įtraukti, kadangi antresolės statyba nebuvo registruota. T. B. sutiko jam kompensuoti tik 5 000 Eur, nors kaltinamasis prašė kompensuoti bent 80 000 Eur, kadangi tokios antresolės statyba minimaliai kainavo virš 100 000 Eur. T. B. pasakė, kad tiek tikrai nekompensuos, o butą pasiims tokį koks jis yra. Kaltinamasis jautėsi visų labai apgautas. Tuo metu, kai vyko visa išsikraustymo iš buto procedūra, jo žmona (duomenys neskelbtini). Galų gale ta visa išsikraustymo procedūra vyko pakankamai sunkiai – pats kraustymasis, žmona ligoninėje (duomenys neskelbtini), vaikai kažkur išvežti pas močiutes, o jis vienas ten likęs, bet suprato, jog reikia kraustytis iš to buto ir vis dar bandė bendrauti su T. B.. Po to, kai buvo sutartas paskutinis laikas išsikraustyti iš buto, jis pakartotinai paprašė T. B. kompensuoti antresolės statybų kaštus, kadangi pastarasis gauna tai, kas teisiškai neregistruota, bet faktiškai yra. Jis tada paprašė kompensuoti bent 60 000 Eur už 6 varžytines, bet pokalbis neįvyksta ir viskas tuo ir baigiasi, jis išsikrausto. Išsikraustydamas iš buto, jis pasiėmė visus daiktus ir medžiagas, kuriuos buvo galima atskirti nesugadinus pagrindinio pastato konstrukcijų. Jis antresolės, kaip buto konstrukcijos, nevertina visiškai, ji iš esmės egzistuoti neturėjo, todėl kaltinimai apie tai, kad jis sugadino tai, kas neįregistruota ir įrengta neteisėtai, galvoja, net nėra logiški. Įspūdis toks, kad iš jo pavogė automobilį ir dabar jį kaltina, jog automobilis surūdijęs, rado pavogtame automobilyje kaltinamojo rūdžių ir dabar kaltina jį kodėl automobilis surūdijęs, gal galėtų būti geresnis automobilis, kurį pavogė. Jis, išsikraustydamas iš buto, turėjo pašalinti visus savo neteisėtos statybos veiksmus, antresoles, kurias jis įrengė neteisėtai bei kuri faktiškai negalėjo būti parduota, jų turėjo nelikti. Priešingu atveju, jis būtų sulaukęs naujų kaltinimų, kad turi susimokėti už neteisėtai įrengtos antresolės išmontavimą. Bet kuriuo atveju buto palubėse negalėjo būti įrengtas sanitarinis mazgas, langai, palangės, laiptai, antrasis buto aukštas, t. y. tas viskas neegzistuoja. Absoliučiai aišku, kad nukentėjusysis T. B. butą pirko pagal turto lokaciją ir kainą, o ne įrengimo stovį, tiesiog pastarasis pirko nekilnojamąjį turtą. Be to, tuo metu kaltinamojo teisininkai, su kuriais konsultavosi, labai aiškiai išaiškino, kad jis turi įstatymo suteikta teisę (pagal Civilinio kodekso 4.34 straipsnio 3 dalį) pasiimti pagerinimus arba reikalauti iš savininko juos atlyginti, todėl jis prašė T. B. jam kompensuoti patirtas išlaidas antresolės įrengimui, t. y. neįregistruotam, bet faktiškai esančiam turtui sukurti patirtas išlaidas, nes jos ženkliai padidino bendrą turto (buto) vertę. Jo išsikraustymo procedūra vyko 3 mėnesius, per kuriuos pas jį kas antrą dieną ateidavo antstolis, kuris tikrino ar kaltinamasis kraustosi, ką daro, ką ima. Pas jį buvo atėję ir T. B. atstovai su policija, filmuodavo, žiūrėdavo kaip kaltinamasis kraustosi ir ką daro. Taip pat ateidavo į butą ir T. B. atstovas (advokatas), kuris žiūrėdavo, kalbėdavosi su kaltinamuoju, bendraudavo, šypsodavosi ir derindavo klausimus kaip viskas vyksta. Dėl išsikraustymo iš buto papildomai parodė, kad jis dabar, jeigu reikėtų antrą kartą analogiškoje situacijoje kraustytis, taip nebesikraustytų, t. y. taip nebesielgtų kaip pasielgė tada. Aplamai tuo metu jis net nežino kaip vyko išsikraustymas, tokioje sunkioje visomis prasmėmis būsenoje buvo. Jis, išsikeldamas iš buto, išsinešė tik tuos daiktus, kuriuos galima buvo atskirti. Tiek vonia, tiek klozetai, vandens maišytuvai, spintelė su kriaukle, dušo kabina, apšvietimo šviestuvai, galėjo būti atjungti, židinys taip pat išsiėmė, bet jis buvo įrengtas irgi neteisėtai, negavus tam leidimo, kadangi tame name negalėjo būti įrengti židiniai, jis bandė tai sutvarkyti, bet nepavyko. Dėl laiko stokos neturėjo galimybės nurinkti gipso kartono apdailos, tačiau ją nuėmus niekas net nematytų, kad ten stovėjo neteisėtai pastatytas židinys. Be to, jis elementariai neturėjo laiko apsišluoti, susitvarkyti viską, todėl ir susidarė toks blogas įspūdis. Išsiėmė lygiai taip pat ir MDF dengtas plokštes, duris, nes tai sudarė bendrą plokštę, kuri buvo pridėta prie sienos, tai buvo vietoje gipso kartono naudojamos medžiagos kaip apdaila. Rekuperacinė sistema bute nebuvo įrengta, todėl jos elemento paimti negalėjo. Nori dar kartą patikslinti, kad perkant tokį butą, nėra perkami daiktai ir buto vidinė įranga, o yra perkama pati lokacija ir vieta, tik pagal tai vertinamas nekilnojamas turtas. Nori pabrėžti, kad jis yra kaltinamas tuo, kad paėmė daiktus, nurodoma daiktų vertė, bet nėra parašyta nei vieno daikto firma, jog būtų galima bent preliminariai įsitikinti to daikto rinkos kaina ar juos kažkaip kitaip identifikuoti. Jis bute gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau daiktams nusidėvėjimo procentas taip pat nėra pritaikytas joks. Be to, ši baudžiamoji byla dėl už 66 000 Eur pagrobtų daiktų, tačiau niekas neklausia kur jis tuos daiktus nunešė, kas juos išnešė, kur šiuo metu yra pavogti daiktai. Policijos pareigūnai pas jį net neatvyko daryti kratos, neieškojo jo tariamai pavogtų daiktų, niekam niekas neįdomu, tyrimo nebuvo jokio, nors niekas netrukdė tą padaryti. Niekas nežino ko ieškoti, bet visi žino iš nuotraukų kiek tai kainuoja. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis A. P. parodė, kad jie bute gyveno nuo (duomenys neskelbtini). Jeigu neklysta, butą įsigijo (duomenys neskelbtini), dabar nebeatsimena tikslios pinigų sumos, už kurią įsigijo butą. Viską kartu įsirenginėjo, pirmas etapas buvo (duomenys neskelbtini). Kadangi (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) kilo gaisras, tada buvo viskas paspartinta ir jie apie rudenį įsikraustė gyventi. (duomenys neskelbtini) statybiniai darbai buvo padaryti. Viskas buvo rengiama kartu, nebuvo atskirų dalių, visas butas buvo rengiamas kartu. Buvo iškelta antresolė, buvo padaryta perdanga, o paskui jau apdailos darbai paskutiniu metu buvo. Tuos visus kitus bendrastatybinius darbus jis darė visą laiką po truputį nuo pat buto įsigijimo, bet tie tokie dideli, stambūs darbai, kurie įvykdavo ir sustodavo, įvykdavo, sustodavo, o visas esminis vidinės apdailos remontas įvyko (duomenys neskelbtini), kuriais, kaip minėjo, įsikėlė su šeima ten gyventi. Įrenginėjo bute viską pats su savo draugais, bičiuliais, žmona lygiai taip pat padėjo įrenginėti. Jis pirko medžiagas, bet tikrai neturi išlikusių įrangos pirkimo dokumentų. Jis nepjovė jokių laikančių konstrukcijų, kadangi tai nėra laikančios konstrukcijos, tai – sienų laikikliai. Jis pats ardė, pats nusukinėjo rozetes, pats viską susirinkinėjo. Jis jokių durų įėjimo neardė, įėjimo durys neardytos, jos kokios buvo, tokios ir liko. Jis tik likvidavo neteisėtos statybos padarinius, ką jį buvo įpareigojusi padaryti Statybų inspekcija. Tuo metu, kai jis likvidavo neteisėtos statybos padarinius, jis turėjo iš buto išsikraustyti, jis jau nebuvo savininkas. Jis pasiėmė savo statybinius daiktus, kai suprato, jog yra apgautas, kad su juo niekas nenori kalbėti, niekas jam nieko nekompensuos už jokias statybines medžiagas, už nieką. Jo nuomone, jis nepadarė jokios žalos daiktui (butui). Jis turi teisę pasiimti paveikslus, kilimus. Ten nebuvo jokių brangių daiktų, ten buvo viskas paprasčiausia. Net rozetės buvo pirktos iš „(duomenys neskelbtini)“, tik pataikytas vaizdas, tonas, viskas sudėliota ir tai sudaro pakankamai gerą įspūdį. Jis turi tuos daiktus, kuriuos išsinešė iš buto, bet didžiąją dalį daiktų išmetė. Yra susipažinęs su „(duomenys neskelbtini)“ ekspertize ir prie jos esančiomis nuotraukomis, bet neprisimena ar tose nuotraukose po jo išsikraustymo vaizdas atitinka realybę. Dėl palisandro medžio sienų apdailos plokštės parodė, kad tai yra iš (duomenys neskelbtini),o kad jų neišmesti, jis jas visas susirinko, tada nuvežė pas savo draugus statybininkus ir susandėliavo statybos bendrovėje, kuri užsiima medžių apdaila, plokštes 10 metų paliko sandėlyje. Kai atėjo laikas jam kraustytis į (duomenys neskelbtini), jie atnaujino tą polisandro medį suradę, nutepė lakais ir padarė, pritaikė jo butui ir taip atsirado pas jį tos polisandro medžio atnaujintos plokštės antikvarinės, kurios jam nieko nekainavo. Dėl kamino parodė, kad jis buvo tokioje būsenoje, kad tvarkingai visą namą apkabino „STOP“ juostomis, visiems kaimynams pakabino lapus, jog galbūt išmontuos kaminą ir jo nesutvarkys, pasamdė žmogų, kuris stovėtų, kai kaltinamasis montuos kaminą, kuris iš esmės jam buvo nereikalingas ir realiai net nežinojo ką su juo darys, bet žinojo, jog jis kaminą ten pastatė, atsimena kaip jį kėlė, tai jo daiktas ir tikrai jo niekam nepadovanos, todėl geriau jį išmes į šiukšlyną, o ne paliks bute. Bute nėra jokių stogą laikančių atramų. Stogas yra stabilus, normalus namo stogas buvo, nors tai dabar byloje yra vadinama gipso kartono sienos laikikliais. Antresolė buvo pastatyta, viską ką jis įrengė, tą ir paliko. Jis paliko antrą buto aukštą, paliko gelžbetonines perdangas ant kurių įrengta antresolė, viskas yra palikta ir jos visiškai neįpjautos. Dabar negali pasakyti ar tie laikikliai buvo reikalingi naujam stogui pakelti, bet ne pats stogas buvo pakeltas, o tiesiog padaryta palėpė. Pačių varžytinių kainų neginčijo, ginčijo tik pačią varžytinių visą susidariusią situaciją, jog buvo apribotos jo teisės dalyvauti varžytinėse, jis reikalavo naujų varžytinių. Yra (duomenys neskelbtini) buto vertinimas, tai buvo padaryta likus maždaug 2 metams iki varžytinių. Jis pasidarė vertinimą, kuriuo ginčijo, bandė įrodyti antstolei, kad butas ne tokios vertės yra, kokią jie nurodo, bet į tai visiškai nebuvo kreipiama dėmesio. Jo vertinimas buvo padarytas tokios kompanijos, kurią pripažįsta bankinės, finansinės institucijos, o buto vertė (duomenys neskelbtini) buvo 266 000 Eur. Tame jo vertinime buvo vertinama reali buto vertė (kartu su antresole), jie nevertino dokumentų teisėtumo. Jis iš nukentėjusiojo T. B. pinigų prašė už antresoles, kadangi tai yra statybinės medžiagos iš kurių labai elementariai galima sukurti daiktą. Jis ne tik prašė, bet ir sakė, kad įteisins tą palėpę, viską sutvarkys, nes turi savo vardu labai daug dokumentų, turi surinktus gyventojų parašus. Antstolis keletą kartų buvo užėjęs. Jie keletą kartų kalbėjo, antstolis kažkokias pastabas sakydavo, jis į jas kaip ir reaguodavo, bet netikėjo antstoliu. Netikėjo antstoliu, kadangi visa kontora jam sudarė ne kokį įspūdį (t. 6, b. l. 109-119).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. P. savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo nepripažino, prašė vadovautis prieš tai duotais jo parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek šią baudžiamąją bylą nagrinėjant kitos sudėties teismui, juos tvirtina (t. 6, b. l. 204-206).

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinti nukentėjusiojo T. B. 2022 m. balandžio 4 d. teisiamajame posėdyje duoti parodymai, kuriais šis proceso dalyvis parodė, kad jokie šeimyniniai ryšiai su kaltinamuoju A. P. jo nesieja. Jis buvo du kartus apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, yra užfiksuoti jo duoti parodymai, kuriuos visiškai palaiko. Dėl byloje nagrinėjamų įvykių parodė, kad jis dalyvavo elektroninėse varžytinėse, kuriose galima susipažinti su informacija apie parduodamą turtą. Buvo įdėtos nuotraukos, kuriose užfiksuotas (duomenys neskelbtini) esantis butas, be to, matė koks yra buto įrengimas, žemėlapyje pažiūrėjo šio nekilnojamojo turto lokaciją. Iš esmės butą nusipirko pagal tai, ką antstolis pateikė į elektroninę varžytinių sistemą. Matė viso turto vertinimo ataskaitą varžytinių organizavimo metu. Ataskaita buvo pateikta su foto nuotraukomis, kadangi buvo parašyta, jog patekimas į butą yra ribotas, tačiau viskas buvo – tualetas, vonia, židinys ir kt. Kaip minėjo, dalyvavo šio buto varžytinėse, kurių buvo kelios ir vienas iš jų būtent jis laimėjo. Atrodo, kad pasiūlyta suma buvo 135 000 Eur. Jis sumokėjo visą sumą antstoliui ir turėjo gauti butą (įgyti nuosavybės teisę). Po buto įsigijimo bandė susisiekti su kaltinamuoju A. P. ir su D. P., bet nepavyko, tada per antstolį buvo pateikti prašymai pastariesiems išsikelti iš buto, t. y. jokio bendradarbiavimo nebuvo. Tada su advokatu kreipėsi į teismą dėl asmenų iškeldinimo ir dėl priverstinio nuompinigių priteisimo. Teismas priėmė sprendimą iškeldinti asmenis iš buto, perdavė teismo sprendimo vykdymą antstoliui. Taip pat nori pasakyti, kad jis iki šio momento nebuvo gyvai matęs buto, matė tik iš varžytinėse pateiktų nuotraukų ir vertinimo ataskaitų. Tuomet antstolis nustatė pakankamai ilgą kelių mėnesių terminą, kad asmenys išsikraustytų iš jam priklausančio buto. Likus kelioms dienoms iki nustatytos išsikraustymo datos, A. P. ir D. P. skambindavo antstolei ir advokatui, sakydavo, jog yra sunki situacija ir prašydavo išsikraustymo datą nukelti, todėl jie vis nukeldavo išsikraustymo datą, tai darė kelis kartus. Paskutinė data, jeigu gerai atsimena, buvo (duomenys neskelbtini), tuo metu galvojo, jog po pusantrų metų bylinėjimosi pagaliau pateks į jam nuosavybės teise priklausantį butą. Susisiekus su advokatu gavo informaciją, jog A. P. prašo sumokėti papildomus pinigus, tam kad išsikraustytų iš buto. Tada nežinodamas ką daryti, užpildė per ePoliciją pareiškimą. Kvietėsi policiją, kuri atvyko 2021 m. liepos 28 d. ryte, gal apie pietus. Jie užėjo į butą ir pamatė, jog vyksta griovimo darbai – vonia, tualetas, viskas buvo lupama, tai užfiksavo antstolis, yra keli aktai užfiksuoti. Vienas aktas, kuris apibūdina butą tokį koks jis buvo pateiktas varžytinėms, ir kitas kaip atrodė 2021 m. liepos 28 d. užfiksavimas (aktas), kai jau buvo padaryta akivaizdi žala, taip pat yra ir 2021 m. liepos 29 d. užfiksavimas (aktas). Jis policijos pareigūnų prašė, kad kažkaip gal būtų galima sustabdyti buto griovimą, tačiau pareigūnai atsakė, jog (duomenys neskelbtini) nustatytas išsikraustymas ir nieko padaryti negalima. Atėjus (į butą) 2021 m. liepos 29 d. pamatė, kad (bute) nebebuvo židinio, kuris buvo išluptas, nors buvo prašoma palikti židinį savo vietoje, o kaip pamena, židinys 2021 m. liepos 28 d. dar buvo. Taip pat nebebuvo vonios, tualeto, visų rozečių. Būnant pirmame aukšte, A. P. pasakė, kad labai pavojinga čia (pirmame aukšte) būti, taip pat pavojinga lipti ir į antrąjį buto aukštą. Jie užlipę į antrąjį aukštą pamatė, kad sijos nupjautos ir stogas laikosi tik dėl to, jog yra langai, bet pats stogas nebuvo pažeistas. Jis iškart rūpinosi, kad statybininkai su metaliniais strypais suvirintų išpjautas sijas. Iki dabar jis nieko nedarė bute, tik, kaip minėjo, sijų privirinimo darbus. Jis policijoje pateikė paaiškinimus, pateikė kokia yra padaryta žala. Nesikreipė civiline tvarka, nes taip patarė advokatas. Dėl žalos (nustatymo) kreipėsi į draudimo bendrovės turto vertintojus. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ atliko įvertinimą pagal nuotraukas ir atvykę į vietą (butą). Palygino vertinimus ir tokiu būdu nustatė kokia yra padaryta žala. Jis pačios draudimo bendrovės nežino, o vertinimą atliko, kaip minėjo, „(duomenys neskelbtini)“, kuri atlieka įvairiems draudikams, įmonėms, bendrovėms vertinimo paslaugas. Tai („(duomenys neskelbtini)“) yra sertifikuoti specialistai. Dabar butą yra apdraudęs „(duomenys neskelbtini)“. Galvoja, kad žalą paskaičiavo pagal tas metodikas, kurios jiems (specialistams) yra privalomos, o jam viską atstatant ir įrenginėjant, be to, žinant, kad viskas brangsta, reali žala bus kur kas didesnė negu tą dieną, kai žala buvo vertinama. Kaip minėjo, nežino pagal kokius kriterijus buvo nustatoma daiktų vertė, bet tiesiog draudikai remiasi tam tikrais metodais ir tam tikrais reikalavimais bei pagal tai nustato vertę. Jie tik jo prašymu išskyrė kokia yra padaryta žala daiktams ir kokia padaryta žala buto apdailai. Be to, galima apklausti S. T., kuris duotų parodymus apie žalos nustatymo metodus (t. 5, b. l. 115-118).

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinti liudytojo V. S. 2022 m. balandžio 25 d. teisiamajame posėdyje duoti parodymai, kuriais šis proceso dalyvis parodė, kad jis su kaltinamuoju giminystės, šeimyniniais santykiais susijęs nėra, yra nukentėjusiojo T. B. draugas. Jam yra žinoma, kad T. B. nusipirko butą iš varžytinių gal prieš 2 metus, bet nežino kokios būklės buvo tas butas pirkimo metu. Taip pat nežino ar T. B. pirko butą apžiūrėjęs. Kai nusipirko butą, T. B. juo naudotis negalėjo, kadangi ten gyveno buvęs buto savininkas. Kiek žino, T. B. stengėsi iškraustyti buvusį savininką. 2021 m. liepos 27 d. T. B. pasakė, kad bus iškraustomas tas gyventojas, ir kad pastarasis pasakė, jog ruošiasi pasiimti savo turtą iš buto. Liudytojas kiekvieną dieną eidavo pro minėtą butą, kadangi jo mama gulėjo netoliese esančioje slaugos ligoninėje. Tada T. B. jo paprašė, kad pažiūrėtų butą. Kitos dienos ryte (2021 m. liepos 28 d.) ėjo pro butą ir pamatė, jog prie namo yra ištempta „STOP“ juosta ir pro tuos langus, kur yra T. B. butas, matosi kažkokie žmonės. Jis iš karto informavo T. B., kad bute kažkas vyksta ir išgirdo statybinius garsus, kūjo smūgius. Pradėjo filmuoti ir vaizdinę medžiagą siųsti T. B., bet negirdėjo jokių pokalbių, kurie vyko bute tą dieną, kai jis filmavo. Tada T. B. pasakė, kad stengiasi kaip įmanoma greičiau atvažiuoti ir iškvies policijos pareigūnus. Atvažiavo T. B. ir policijos pareigūnai. Jie nuėjo žiūrėti, kas ten vyksta. Jis irgi nuėjo iki buto, tačiau į patį vidų nėjo, kadangi tai ne jo reikalas ir nematė prasmės, nes buvo atvykusi policija. Jis bute buvo ir kitą dieną (2021 m. liepos 29 d.), kai vyko buto perėmimas, nes T. B. jo paprašė dalyvauti, kad tuo atveju, jeigu prireiktų, būtų įvykių liudytojas. Tada jis pirmą kartą ir buvo tose patalpose. Matė, kad butas atrodė siaubingai, viskas buvo išlupta, išdaužyta. Matėsi viena siena, kad nuo jos buvo kažkas nuimta, matėsi senas gipso kartonas, statybininkų užrašai, kurie buvo daryti prieš darant apdailą. Prisimena, kad sanitariniame mazge buvo pilna išdaužytų plytų, ten nebuvo kriauklės, vonios. Taip pat nematė, ar buvo katilas. Dieną prieš tai matė kaip kažkas išlipo pro langą ir nusuko kaminą, tai yra nufilmuota. Langai buvo sveiki. Palangių neprisimena. Neužfiksavo ar buvo radiatoriai. Baisiausia buvo, kad buvo supjaustytos laikančiosios sijos. Buvo nemalonu būti viduje, kadangi buvo neaišku ar įgrius, ar neįgrius stogas. Jis pats nufilmavo, kad ten kažkas buvo pjaunama, bet tuo metu, kai filmavo, dar nesuprato, jog buvo pjaunamos sijos. Jis bute matė tris žmones, kurie darė griovimo darbus. Vienas iš tų žmonių buvo kaltinamasis, kuris buvo ir tą dieną, kai liudytojas filmavo, ir kitą dieną, kai vyko buto perėmimas. Kaip minėjo, buvo supjaustytos sijos, t. y. statmeni metaliniai daiktai. Jis nežino, ką tiksliai laikė tos metalinės sijos – ar stogą, ar lubas. Įpjautos sijos buvo antrame buto aukšte, o pirmame aukšte jis nematė įpjautų sijų, tačiau pirmame buto aukšte irgi buvo griovimo darbų. Jis nežino ko bute trūko po visų įvykių, tiesiog T. B. minėjo, kad buvęs savininkas ketina pasiimti savo statybines medžiagas. T. B. taip sakė prieš iškraustant buvusį savininką, prieš perimant butą. T. B. sakė, kad iki išsikraustant buvusiam savininkui, butas buvo puikios būklės. Tai buvo dviejų aukštų butas (t. 5, b. l. 149-157).

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinti liudytojo M. B. 2022 m. balandžio 25 d. teisiamajame posėdyje duoti parodymai, kuriais šis proceso dalyvis parodė, kad su kaltinamuoju A. P. giminystės, šeimyniniais santykiais susijęs nėra. Dėl byloje nagrinėjamo įvykio paaiškino, jog 2021 m. liepos mėnesio pabaigoje patruliuojant kartu su kolega, gavo iškvietimą, kad adresu (duomenys neskelbtini) yra niokojamas butas. Jie atvyko į įvykio vietą, juos pasitiko vyras (teisiamojo posėdžio metu parodė į kitą liudytoją V. S.), buvo antstolis ir buto savininkas. Pasikalbėjo su antstoliu ir juos pasitikęs asmuo (liudytojas V. S.) trumpai papasakojo, kad matė, jog buvo nupjaunamas nuo stogo kaminas, o pareigūnų atvykimo dieną pjaunamos sijos. Pokalbio metu atvažiavo buto savininkas. Tada jie visi pakilo į paskutinį aukštą (iš lifto išlipus po dešine puse). Prie durų stovėjo nupjautas metalinis kaminas. Ant durų buvo užkabintas A4 formato lapas, jog vyksta remonto darbai. Atrodo, kad durys buvo uždarytos. Jie paskambino į duris, juos iš karto pasitiko kaltinamasis. Jie prisistatė, paprašė kaltinamojo dokumento, asmuo nuėjo ir iš kažkur atsinešė dokumentą. Tada užėjo į vidų ir pamatė butą, antstolis pradėjo vaikščioti ir fotografuoti. Matėsi niokojamas butas, kuriame buvo tik griuvėsiai, jokių daiktų nebuvo. Tik įėjus į butą koridoriaus viršuje buvo diskiniu pjūklu išpjauta skylė. Po kaire puse buvo krūva plytų, ant kurių buvo padėta nepajungta vonia ir unitazas. Sienos buvo be tapetų, buvo apgriauta, nebuvo durų. Didesniajame kambaryje buvo du asmenys – vienas jaunesnis, kitas vyresnis. Jie su įrankiais išrinkinėjo virtuvės salą. Kaltinamasis pasakė, kad tai jo draugai ar giminaičiai, kurie jam padeda išrinkinėti baldus. Jie paprašė tų asmenų prisistatyti, jie prisistatė, pateikė dokumentus. Bekalbant, kaltinamasis vienam iš tų vyrų, rankoje turėjusiam didelį kūjį, pasakė „Nu, tai židinį tvarkykit“. Tada tas vyras trenkė kūju virš židinio kapsulės, liko didelė skylė. Pareigūnai tuo metu su antstoliu stovėjo šalia ir pasakė, kad nedarytų jokių griovimo darbų, jog tai yra buto priklausinys. Tada kaltinamasis pasakė tam asmeniui „Nedaryk“ ir pastarasis to nebedarė. Aplamai kaltinamasis lakstė iš kampo į kampą, buvo labai susijaudinęs. Nukentėjusysis liudytojui atrodė gana ramus, bet buvo be žado. Kaltinamasis nukentėjusiajam kelis kartus pasakė „Aš tau sakiau kiek tu turi susimokėti, tu to nepadarei, dabar aš imuosi tokių žingsnių. Ko tu tikėjaisi? Aš tau sakiau susimoki ir tada turi. Tu perki vieno aukšto butą, o gauni dviejų aukštų butą“. Nukentėjusysis pasakė „Aš juk tau sakiau, kad neturiu pinigų“. Asmenys nesibarė, tiesiog pasidalino tokiomis replikomis. Antstolis vaikščiojo su kaltinamuoju, aiškino kas yra buto priklausinys. Antstolis klausė „Kam nuėmėte staktas, išėmėte duris? Juk tai priklauso butui“. Kaltinamasis pasakė „Jeigu kitą kartą bus tokia situacija, žinosiu, paliksiu“. Butas buvo dviejų aukštų, bet jis nebuvo pakilęs į antrąjį aukštą, nors matė, kad laiptai buvo. Kaltinamasis lakstė pirmyn atgal ir šaukė „Jūs ten neikite, avarinė situacija, tuoj viskas sugrius, nes statybų inspekcija pripažino, kad jis yra avarinės būklės“. Jie klausė kaltinamojo ar turi dokumentus, bet atsakė, jog neturi. Taip pat jie klausė kaip buvo padarytas antrasis buto aukštas, kaltinamasis atsakė, jog pasidarė antrą aukštą, bet nesuspėjo padaryti dokumentų VĮ „(duomenys neskelbtini)“, o dabar jis yra avarinės būklės, tuoj sugrius (t. 5, b. l. 149-157).

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinti liudytojo V. P. 2022 m. balandžio 25 d. teisiamajame posėdyje duoti parodymai, kuriais šis proceso dalyvis parodė, kad su kaltinamuoju giminystės, šeimyniniais santykiais susijęs nėra, A. P. yra jo vaikystės draugas. Pas kaltinamąjį reikėjo išrinkti virtuvinį stalą, nes A. P. neturėjo tokių įrankių, kokių reikėjo išmontavimui. Stalą reikėjo išmontuoti, nes jis kitaip netilpo į liftą, be to, fiziškai stalo iš buto išnešti nebuvo įmanoma, todėl jį ir reikėjo išrinkti. Liudytojas atsivežė įrankius, išrinko stalą, sufasavo, anksčiau tame bute nebuvo buvęs. Tuo pačiu A. P. jo paprašė išrinkti židinį, aplink kurį buvo padaryta apdaila. Nenuėmus apdailos, nebuvo galima išimti židinį. Jis, kitą dieną atsivežęs įrankius, nuiminėjo gipso kartoną. Teko ardyti gipso kartoną, kad būtų galima ištraukti židinio kapsulę. Dėl židinio teko ardyti didelį gipso fragmentą. Nuo židinio į lauką yra pajungtas gofro vamzdis, kuris liko, kadangi A. P. pasakė, jog jam reikia tik židinio. Jis židinio ardymo darbams naudojo kūjį, kuriuo trenkė į gipso kartoną. Tuo metu buvo kažkokie žmonės (galimai antstolis), policijos pareigūnai. Niekas nesakė, kad negalima išimti židinio. Jis suprato, kad tai kaltinamojo židinys ir jis jį nori išsivežti. Aplamai A. P. kraustėsi labai tvarkingai. Tikrai nebuvo daužomi langai, plytelės, niokojamas turtas. Tiesiog buvo daromi demontavimo darbai, kai neišvengiamai kažką tenka pažeisti. Kaip minėjo, jis pas A. P. dirbo dvi dienas, t. y. pirmą dieną ardė stalą, o kitą dieną ardė gipso kartono grandis, kad būtų galima ištraukti židinį. Daugiau jokių darbų bute nebuvo daroma, bent jau nežino ar A. P. dar ką nors darė tame bute. Pirmą dieną vyrukai pas kaltinamąjį krovė daiktus. Didžiausias daiktas buvo virtuvinis stalas. Matė, kad vyrukai į dėžes dėjo indus, knygas ir kitus buities daiktus. Santechnikos daiktų nematė. Kai atėjo ardyti židinio apdailos, sienų apdaila jau buvo nuimta. Tą dieną, kai ardė stalą, sienų apdaila dar buvo. Sienų apdaila – didelės medinės plokštės. Jis nežino tų plokščių vertės. Tos plokštės kažkam galėjo būti vertingos, kažkam bevertės. Su santechnika darbų nebuvo, bet kažką vyrai dirbo, tačiau jis nežino ką jie konkrečiai darė. Tualete buvo visa reikalinga įranga. Jis buvo vonios kambaryje, visi santechnikos daiktai buvo vietoje. Jie buvo pajungti. Plytelės buvo sveikos. Virtuvėje buvo palikta ir šaldytuvas, ir įranga. Grindys buvo užklotos kartono lapais. Kiliminės dangos nematė. Grindys ir laiptai atrodė tvarkingai. Laiptai buvo padengti kilimine danga (apsiūti). Abi dienas buvo jungikliai, rozetės. Atsimena tik duris užeiti į buto vidų. Buto viduje durys buvo, jos buvo abi dienas. Neatsimena ar sienų apdailos plokštė buvo montuojama kartu su durimis, ar durys liko, kai buvo nuimta sienų apdailos plokštė. Durų staktos buvo sveikos. Atsimena, kad durys buvo išimtos, jog jų nereikėtų varstyti. Durys buvo padėtos šalia. Tai buvo kambarys spinta, per kurį patenkama į vonios kambarį. Palangės buvo abi dienas. Lubos buvo sveikos, kaip ir koridoriaus sienos. Antrame aukšte kaltinamasis prašė išardyti spintą – atsukti spintos fragmentus, tačiau statybiniai darbai antrame aukšte nebuvo daromi, nors kažką vyrai dirbo antrame aukšte, bet nežino ką. Metalinės sijos antrame aukšte jo akivaizdoje nebuvo pjaunamos, jis pagrinde buvo pirmame aukšte. Gal tapetai antrame aukšte ir buvo nuplėšti. Pirmame aukšte tapetų nebuvo. Jis pagrinde buvo pirmame aukšte. Skylę lubose jis rado atėjęs antrą dieną, pirmą dieną skylės nebuvo, lubos buvo švarios. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad butas atrodė tragiškai, nes buvo ardymo darbai, o prieš tai buvo estetiškas butas. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, jog kaltinamasis aiškino, kad už butą nėra sumokėti visi pinigai, nes kaltinamasis parduoda, bet dar nėra gavęs visos sumos. Jis įvykių metu (atliktų darbų) suprato, kad buto savininkas dar buvo A. P. (t. 5, b. l. 149-157).

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytoju apklausto antstolio I. G. 2022 m. balandžio 25 d. teisiamajame posėdyje duoti parodymai, kuriais šis proceso dalyvis parodė, kad su kaltinamuoju A. P. giminystės, šeimyniniais santykiais susijęs nėra, kaltinamąjį pažįsta tik darbine prasme. Jam teko vykdyti kaltinamojo iškeldinimą, kadangi buvo (įsiteisėjęs) teismo sprendimas iškeldinti A. P. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Buvo duotas, turbūt, 45 dienų terminas geruoju išsikelti iš buto. Terminui pasibaigus, buvo užbaigta procedūra. Jam nebuvo žinomos buto pardavimo iš varžytinių aplinkybės, jis vykdė tik iškeldinimą. Po asmenų iškeldinimo bute buvo palikta padaryta žala – buvo demontuotas židinys, durys, vonios kambarys, buvo skylė tarp pirmojo ir antrojo aukšto, įpjautos stogą laikančios konstrukcijos. Jis tame bute buvo prieš iškeldinimo procedūrą, tai buvo normalus, gyvenamas butas. Buvo normalus nusidėvėjimas. Buvo šioks toks sienų apdaužymas, bet ir pats namas, butas ne naujos statybos. Tai normalu. Kilimų ant sienų nebuvo. Butas buvo normalaus apstatymo. Gal kiek buvo supilta kiliminė danga. Jis tame bute buvo keletą kartų, t. y. tiek prieš asmenų iškeldinimą, kai bute viskas buvo tvarkoje, tiek dieną prieš pat iškeldinimą, kai buvo demontuota dalis sienų apdailos, bet dar nebuvo demontuotas židinys. Dieną prieš, kai buvo numatytas iškeldinimas, išieškotojas (nukentėjusysis T. B.) informavo, kad buvo daroma žala turtui. Jeigu gerai atsimena, jį informavo išieškotojas, kad galimai daroma žala ir prašė imtis kokių nors veiksmų, t. y. informuoti, jog to daryti negalima. To prašymo pasėkoje buvo parašytas raštas, kurį informaciniais tikslais liudytojas išsiuntė skolininkui. Neprisimena ar el. laiškas buvo siųstas tą pačią dieną, kai atvykus į butą, jame buvo A. P. ir dar du asmenys, o bute vyko ardymo darbai. Reikėtų žiūrėti el. laiško išsiuntimo laiką. El. laiško kopiją jie deda į bylą. Kaip ir minėjo, jis (I. G.) buvo nuvykęs į tą butą. Buvo atvykę ir policijos pareigūnai. Tada ar A. P., ar kartu su juo buvę asmenys buvo pradėję demontuoti židinį – buvo įlaužta dalis židinio apdailos, fiziškai židinio kapsulė nebuvo demontuota, ji buvo sienoje. Jis pasakė, kad išsikeldamas kaltinamasis turėtų pasiimti tik tuos daiktus, kurie yra atskiriami nuo turto, o tai, kas yra neatsiejamai susiję su nekilnojamuoju turtu, turėtų likti. Tada A. P. davė nurodymą kartu buvusiems asmenims prie židinio nelįsti, bet kitą dieną atvažiavus, židinys jau buvo demontuotas. Kaip minėjo, dieną prieš, kai židinys dar buvo vietoje, buvo pasakyta, jog turėtų išsivežti nuo buto atskiriamus daiktus, t. y. tuos daiktus, kurie nėra buto priklausiniai. Langai, durys yra buto priklausiniai. Dėl židinio buvo konkrečiai pasakyta, kad jis turi likti savo vietoje. Negali pasakyti, ar liudytojas sakė ką nors būtent dėl santechnikos, bet buvo pasakyta kas neatskiriami daiktai. Tai, ką atskirdamas padarai žalą turtui, yra neatskiriami daiktai – vonia, santechnikos kranai, dušai, sienos apdaila. Paskutinę dieną šių daiktų jau nebuvo, buvo tik juostelės, prie kurių tvirtinamos apdailos plokštės. Apšvietimas, rozetės – tai buto dalis, jos turėtų likti bute. Jeigu neklysta, kaltinamasis buvo informuotas elektroniniu paštu (patvarkymas apie tai, kad iš buto gali išsivežti tik su butu nesusijusius daiktus), nes reikėjo reaguoti operatyviai, bet tai nėra privalomas dokumentas. Nėra tokio būtino dokumento ir reikalavimo, kad įspėti, jog negalima išsinešti su butu susijusius daiktus, pavyzdžiui, išardant sienas. Būtų nelogiška įspėti, kad išsikeliant iš buto, negalima demontuoti perdangos arba sienų. Dieną prieš tai, liudytojas nebuvo užlipęs į antrąjį aukštą, todėl negali pasakyti kokia ten buvo būklė. Atvykus iškeldinimo dieną, jis buvo perspėtas, jog į antrą aukštą geriau nelipti, kadangi yra pavojinga. Jis nelipo ant stogo, kadangi kaltinamasis perspėjo, jog į antrą aukštą nelipti, tai yra pavojinga. Jis stogo netikrino, nes tai nebuvo jo darbų apimtyje (t. 5, b. l. 149-157).

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti specialisto I. D. 2022 m. balandžio 25 d. teisiamajame posėdyje duoti parodymai, kuriais šis proceso dalyvis parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini). Su kaltinamuoju A. P. giminystės, šeimyniniais santykiais susijęs nėra. Jis dirba pagal individualią veiklą, bendradarbiauja su „(duomenys neskelbtini)“ kompanija kaip partneris. Apžiūros metu, kai gauna užsakymą nuvykti į objektą įvertinti žalą, jis susisiekia su klientu, kurio duomenis jam pateikia „(duomenys neskelbtini)“ kompanija. Susisiekęs su klientu, nuvyksta į objektą, atlieka apžiūrą, t. y. fotografuoja, fiksuoja fotografijomis, surašo į aktą užfiksuotus, matomus sugadinimus, taip pat matuoja atstumus. Po to tą medžiagą perduoda „(duomenys neskelbtini)“ sąmatininkams. Kalbant konkrečiai apie šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamą atvejį, tai, kadangi klientas neturėjo plano, jam teko matuotis ir braižyti pačiam. Nors jis ir yra (duomenys neskelbtini), tačiau, jeigu reikia, atlieka ir skaičiavimus, bet pagal jų pareigas vietoje skaičiuoja tik nedideles žalas, t. y. iki 2 000 Eur. Iš tiesų yra sunku nustatyti ar buvo naudoti labai brangūs dažai, ar pigesni, todėl rašoma, jog tai yra dažai, o sąmatininkai tada skaičiuoja pagal savo nustatytus skaičiavimus, metodikas. Jeigu yra žinoma tiksli remonto data, tą nurodo klientas, tada skaičiuojamas nusidėvėjimas (per metus 3,5 procentų nusidėvėjimas). Iš pradžių yra paskaičiuojama kokia žala būtų be nusidėvėjimo, tada pritaikomas nusidėvėjimas, kuris skaičiuojamas pabaigoje. Kai pildomas aktas, nusidėvėjimas arba remonto data rašoma pradžioje, po to iš eilės vienas po kito rašomi sugadinimai. Pagrindinius dalykus – kelintais metais darytas remontas, plotus, visus kitus reikiamus dalykus, vertina arba jis, jeigu pats skaičiuoja, arba kitas ekspertas ar sąmatininkas. Jis gali apžiūrėti ne tik žalą tam tikrame objekte. Kaip minėjo, jeigu yra padaryta nedidelė žala, jų prašoma paskaičiuoti vietoje. Jeigu jis mato, kad žala didesnė, tada vietoje žalos neskaičiuoja, nes tada taikoma kita metodika, „(duomenys neskelbtini)“ sistema. Ta metodika labiau skirta didesnėms apimtims skaičiuoti. Dėl to kaip yra vertinama žala, jeigu daiktai yra išnešti, juos reikia pirkti naujus, specialistas I. D. parodė, kad, jam atrodo, jog atlyginant žalą turėtų pritaikyti nusidėvėjimą (kalbant apie draudimą), bet jis turi techninį, o ne teisinį išsilavinimą, todėl tiksliai atsakyti negali. Sunku pamiršti kaip atrodė šioje baudžiamojoje byloje minimas butas, kadangi ne dažnai tenka pamatyti tokius buto sugadinimus. Butas atrodė labai suniokotas, t. y. ne nugyventas, o tiesiog sugadintas. Namas atrodė prestižinės vertės, o buto viduje buvo visiškas kontrastas. Įėjus į butą, iš karto matėsi skylė lubose, apgadintas gipso kartonas, sienose išpjautos arba išmuštos skylės, ištrauktos akmens vatos, matėsi konstrukcijos. Matėsi, kad kai kurie dalykai yra išimti, pavyzdžiui, virtuvės zonoje matėsi, jog yra likę dalis baldų, bet nebuvo buitinės technikos. Toje vietoje, kurioje lyg ir turėtų būti židinys, buvo grubiai išplėšyti gipsai. Sunku suprasti kokiu tikslu buvo supjaustytas gipso kartonas. Ypač šiurpą kėlė antrasis buto aukštas. Antrajame buto aukšte matėsi atidengta gipso kartono apdaila, metalinės konstrukcijos, kurios buvo nupjautos ir po to vėl privirintos, matėsi pjovimo žymės, įpjauti langai, plytelės buvo išluptos, išdaužytos. Kažkodėl buvo įpjautos konstrukcijos, kurios buvo vėl suvirintos. Aplinkui mėtėsi išpjautos dalys. Kiek atsimena, rozečių nebuvo, jos buvo išimtos. Pjauta buvo tose vietose, kur nėra rozečių. Antrame aukšte buvo išpjauta ten, kur buvo laikančios metalinės konstrukcijos. Būtent tose vietose pjautos ir metalinės konstrukcijos. Sunku sveiku protu suprasti kokiu tikslu buvo pjautos tos metalinės konstrukcijos. Antrame aukšte dušo kabinoje buvo ne tik išdaužytos plytelės, bet buvo ir kiaurymė, matėsi pirmasis buto aukštas. Jam buvo baisoka ten vaikščioti, bet jį patikino, kad tos konstrukcijos yra sutvirtintos. Matėsi, kad yra suvirintos tos vietos, kurios buvo išpjautos. Skylė grindyse nekėlė didelio pasitikėjimo, bet teko vaikščioti atsargiai ir viską matuotis. Dėl to ar žalų skaičiavimas vadinasi lokalinė sąmata ar kažkaip kitaip, specialistas I. D. parodė, kad jis rašo pačius sugadinimus pagal nuotraukas, pagal tai ką pavyko užfiksuoti, ką mato tuo metu. Kadangi nebuvo plano, teko jį braižytis vietoje ir pagal planą susižymėti kokie plotai galėjo būti sugadinti. Pagal jo paskaičiavimus, pabraižymus, vėliau buvo skaičiuota sąmata. Skaičiuoja pagal nustatytus įkainius. Jų kompanija yra sudariusi įkainių sąrašą ir jie juo remdamiesi skaičiuoja sąmatas. Jų įmonė dirba su draudimais. Jų įmonės sąmatas draudimas priima. Nagrinėjamu atveju sąmatą ir žalos apskaičiavimą sudarė ne jis. Sudėtingesniais atvejais naudojama „(duomenys neskelbtini)“ sistema, t. y. jos pagalba pridedama daugiau konkretizuojančių atvejų, įtraukiamos darbo valandos (kiek dažytojui užimtų laiko dirbti tą darbą ir panašiai), prisideda mažų patalpų koeficientai, prabangių medžiagų naudojimo koeficientai, iš esmės minėta sistema labiau detalizuojama ir pridedama daugiau niuansų individualizuoti sąmatą. Pavyzdžiui, mažų patalpų sąmatoje laminatui taikomas vienas įkainis, o didesnės apimties objektuose, kai naudojamos prabangesnės medžiagos, tada į tai atsižvelgiama ir sąmatininkas individualizuoja sąmatą. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, specialistas I. D. papildomai parodė, kad, kaip minėjo, jis parengė aktą, kuriame buvo surašyti sugadinimai, ir jį pasirašė. Jis bute buvo tik apžiūros metu ir fiksavo tai, ką matė tuo metu, o ne tai, kas buvo prieš du mėnesius ar prieš 3 metus, žala buvo nustatinėjama (duomenys neskelbtini). Jis negali komentuoti sąmatos skaičiavimo, kadangi jis ne tą daro, jis, kaip minėjo, tik pagrindinius sugadinimus, jų plotus, būklę užfiksavo akte. Prieš 10 metų atliktam sienų remontui taikomas 35 procentų nusidėvėjimo koeficientas, bet jis nežino ar sudarant sąmatą nagrinėjamu atveju buvo taikomas šis nusidėvėjimo koeficientas. Sunku pasakyti kokiu tikslu buvo permontuoti radiatoriai, gal jie trukdė kažkokiai apdailai ar konstrukcijoms pakeisti. Jis negali pasakyti ar to reikėjo šiuo atveju. Dėl to iš kur atsirado tokie darbai kaip lubų šiltinimas, jeigu anksčiau lubos nebuvo šiltintos, specialistas I. D. paaiškino, jog nuotraukose matosi, kad tik įėjus į butą, lubose yra skylė, todėl ten ir yra reikalingas apšiltinimas. Dėl kilimų dangos keitimo paaiškino, kad antrasis buto aukštas buvo klotas kilimine danga, laiptai buvo dengti kilimine danga, bet ji buvo apgadinta. Kiliminė danga buvo ne tiek nuvertėjusi, kiek pažeista. Vonios srityje buvo daug plytelių pažeidimų, antrojo aukšto dušo kabinoje buvo padaryta net skylė, todėl reikėjo plyteles keisti. Be to, matėsi, kad išimant kriauklę, vonią, buvo nuskilusios, nudaužytos plytelės. Matėsi ir tai, kad sumontuota vonia buvo aptaisyta gipsu, o vonios kraštai apklijuoti plytelėmis. Tas ir buvo skaičiuota. Apie plytelių būklę leido sau įsivaizduoti, matyti pagal pateiktą medžiagą, kurioje matėsi buto būklė tam tikrą dieną, kai ji buvo fiksuota, ir matėsi, kaip atrodė apžiūros metu. Jeigu pažeistas plotas, tai norint jį atstatyti, dažniausiai prašoma paskaičiuoti visą plotą, pavyzdžiui, jeigu plytelės klotos prie 10 metų, gali būti, kad tokios pačios plytelės net nebėra gaminamos. Rozetės buvo numontuotos, išsukinėtos. Ten, kur turėjo būti rozetės, kyšojo pliki laidai. Be to, ir rozetė rozetei nelygu (gali kainuoti brangiau arba pigiau), kainuoja ir pats montavimas, elektriko valandų įkainis, atvykimas. Matėsi, kad bute rozečių buvo daug. Vienoje sienoje buvo 6 ar 8 rozetės. Jis lubose matė tinką tose vietose, kur buvo skylė, uždėjus gipso kartoną, vis tiek reikia glaistyti, tinkuoti, išlyginti, paruošti dažymui. Pirmame aukšte, ties vonia, žiojėjo skylė tarp vonios ir svetainės, todėl reikėjo permontuoti gipso kartono pertvarą. Jis nežino kaip kitaip reikia užtaisyti skylę, jeigu ne su gipso pertvaromis. Patalpose šviestuvų nebuvo, jie buvo numontuoti. Pakabinamai šviestuvai – pritvirtinti prie gipso. Dabar negali pasakyti, kaip jie tvirtinosi prie gipso. Pakabinami šviestuvai turėjo būti tose vietose, iš kurių lubose kyšojo laidai. Posėdžio metu parodžius 26 nuotrauką (t. 1, b. l. 26), specialistas I. D. parodė, kad galimai jis turėjo mintyje, jog buvo subraižytas dušo padas, nes ten buvo primesta statybinių medžiagų, bet gerai neatsimena. Kiliminė danga buvo antrame aukšte, kur buvo primesta, pripjaustyta gipso. Ją bent jau reikėtų valyti. Ant laiptų turėjo būti kiliminė danga, bet jos turbūt nebebuvo. Sienų sutepimas – antrame aukšte sienos buvo ne tik pjaustytos, bet ir suteptos aerozoliniais dažais, kuriais buvo kažkas žymėta. Antrame aukšte, kur buvo pjautos metalinės konstrukcijos, tose vietose buvo įpjauta į pačius lango rėmus. Buto durų stakta yra įmušta (stiprus mechaninis pažeidimas). Nuo katilo ėjo gofruotas vamzdis, kuris buvo sulamdytas, kuris negalėjo atlikti savo funkcijos, nes buvo nesandarus, o paties prietaiso jis negalėjo patikrinti, todėl rašė, kad reikia patikrinimo. Kiliminė danga buvo kreminės ar dramblio kaulo spalvos, sienos buvo baltos. Dabar neatsimena, kur buvo tapetai. Neatsimena ar jis vertino palanges pirmame aukšte, reikia pažiūrėti akte, jeigu ten įrašyta, vadinasi vertino (t. 5, b. l. 149-157).

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti specialisto S. T. 2023 m. sausio 24 d. teisiamajame posėdyje duoti parodymai, kuriais šis proceso dalyvis parodė, kad jo kvalifikacija yra (duomenys neskelbtini), bet jis nėra (duomenys neskelbtini). Bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ jis dirbo ir tuo metu, kai buvo atliktas žalos vertinimas, ir dabar joje dirba, pagrinde jie dirba su draudimo bendrovėmis. Kiek pamena, nagrinėjamu atveju užsakovas kreipėsi į juos tiesiogiai, t. y. gavo užsakymą atlikti žalos įvertinimą, o tokių užsakymų vidutiniškai daro 50-100 per mėnesį. (duomenys neskelbtini), kurio pareiginėse instrukcijose nurodytos tos pagrindinės funkcijos, kaip labiau vadybinės, o ne ekspertinės, kaip ir šiuo atveju tai buvo sudaryti specialistų parengtą reziumė, apibendrinimą, o patį tą techninį skaičiavimą atlieka (duomenys neskelbtini) M. D., bet apibendrinimą kaip (duomenys neskelbtini) parengė jis pats. Jis nėra (duomenys neskelbtini), jis pačių sąmatų nesudarinėja. Kaip minėjo, visą tą sąmatą nagrinėjamu atveju sudarė M. D., naudodamasi „(duomenys neskelbtini)“ sistema. Jo darbas buvo bendrai koordinavimas, tai kaip mini projekto ir galutinių išvadų, apibendrinimo, kur į lapą ar pusantro telpa surašymas, tai bendra reziumė kaip buvo atliktas visas vertinimas, kas nuvažiavo, kas apžiūrėjo, kas suskaičiavo, remiantis kuo, kaip ir koks yra rezultatas. Tai toks kaip darbo vadovas. Nagrinėjamu atveju dokumentų rengimas vyko įprasta jų įmonei tvarka – yra specialistai, kurie vyksta į objektą, apžiūri, matuoja, fotografuoja, surašo defektų kiekius. Šioje baudžiamojoje byloje yra pridėtas I. D. defektinis aktas, tai jų darbuotojas, kuris buvo objekte, padarė nuotraukas ir pagal kiekvieną patalpą surašyti trūkumai arba padaryti defektai. Kaip papildomą informaciją iš užsakovo gavo (duomenys neskelbtini) antstolio darytą vietos fiksaciją, po to dar antstolio I. G. 3 fiksacijas, tai remiantis šia visa informacija ir buvo padaryta defektų kiekių suvestinė, t. y. tokia lentelė pagal kiekvieną konkretų kambarį kas yra sugadinta, kokie sugadinimų kiekiai, kokie reikalingi remonto darbų kiekiai. Remiantis šia suvestine M. D. paskaičiavo remonto darbų sąmatą, kuri irgi yra pridėta prie bylos jų įmonės ataskaitoje. Kaip minėjo, jo (S. T.) darbas yra toks apibendrinantis – trumpos išvados kas ir kaip buvo atliekama skaičiuojant nuostolius, t. y. praktiškai tas pats ką jis dabar labai trumpai paminėjo, kad vienas specialistas apžiūrėjo, nufotografavo, jie išsianalizavo papildomą gautą informaciją, suvedė kas yra sugadinta, ką reikia padaryti ir remiantis tuo padaryta sąmata bei apskaičiuota nuostolių suma. Sąmata sudaryta remiantis sąmatų sudarymo programa „(duomenys neskelbtini)“, kuri naudojama tiek statybų, tiek remontų skaičiavimui, taip pat kurioje sudėti įkainiai, t. y. darbai, medžiagos, kurie reikalingi atlikti vieną arba kitą darbo kiekį. Jie turi susiskaičiavę kokius reikia atlikti kiekius, kokios buvo panaudotos medžiagos, pasitikrina dar ankstesnėse fiksacijose ir pagal tai kompiuterinės „(duomenys neskelbtini)“ programos pagalba yra sudėliojami visi darbai, visi kiekiai, pridedamos papildomos išlaidos reikalingos objekto remonto darbams atlikti, PVM ir tokiu būdu ta suma paskaičiuota. Vieneto kainos irgi yra standartiškai numatytos tos programos vienetiniuose įkainiuose, pavyzdžiui, jeigu tai yra lubų dažymas, jeigu įvestų 1 kvadratinį metrą, tai jiems atitinkamai išmestų, jog reikia tiek ir tiek darbo valandų, darbo valandos kaina tokia ir tokia, reikia tokių, tokių ir tokių medžiagų, ir tokiu būdu bei tokiu principu ta sąmata yra sudaroma. „(duomenys neskelbtini)“ yra suvestos vidutinės rinkos medžiagų kainos, kadangi, pavyzdžiui, skirtingų dažų kaina skiriasi nuo kelių eurų iki keliasdešimt, todėl medžiagų kaina yra tikslinama pagal konkretų objektą, o šiuo nagrinėjamu atveju objekte buvo panaudotos geros medžiagos ir geresnės kokybės, todėl tos kainos ir yra sąlyginai padidintos bei nurodytos nuo vidutinių, kadangi jie turi atsižvelgti į konkretų objektą, o ne į apibendrintą normatyvą. Darbo jėgos kainos yra standartinės. Jie patys padidinimą nustatė. Jie žino kokios yra rinkos kainos, mato kokios medžiagos panaudotos objekte ir pagal tai sąmatininkas sprendžia, o į kainą, kurią apskaičiavo, įeina ir medžiagos, ir darbas. Toje programoje galima pasirinkti tokį kainų lygį koks yra reikalingas, kas pusmetį jis yra atnaujinamas ir sąmatos pačiame viršuje yra nurodyta kokio kainų lygio sąmata buvo rengta. Nagrinėjamu atvejus bus parašytos 2021 metų balandžio mėnesio kainos, tai nagrinėjamu atveju to laikotarpio vidutinių kainų lygmeniu ir buvo remtasi. Toliau yra stulpeliai, yra vienetas kuo matuojama, ten greičiausiai bus kvadratiniai metrai, tada yra medžiagų kaina, toliau darbo jėgos kaina, mechanizmo kaina ir pats kraštinis dešinėje pusėje esantis stulpelis jau nurodo to įkainio visą suminę vertę, kiek kainuoja tai kvadratūrai, kuri yra nurodyta prie kiekio, atlikti – darbas, medžiagos, mechanizmas. Pats kraštinis stulpelis yra kaina iš viso. Pavyzdžiui, jeigu yra šiukšlių išvežimo įkainis, tai ten medžiagų automatiškai nėra, yra darbo jėga kiek reikia išnešti ir išvežti, yra ir transporto kaina. Jeigu yra darbas, kaip šiuo atveju lubų ar sienų gruntavimas, tai yra darbas atlikti ir gruntas kaip medžiaga, mechanizmo ten greičiausiai nėra jokio. Šiuo atveju jie nevertino medžiagų nusidėvėjimo. Pirma dėl to, kad nusidėvėjimas pagal jų disponuojamą informaciją, pagal antstolių vertinimą, turimas nuotraukas, buvo nedidelis, labai mažas. Butas tikrai buvo geros kokybės, įrengtas brangiomis, kokybiškomis medžiagomis, o užsakovui norint atstatyti butą iki tos būsenos koks buvo iki įvykio vis tiek reikės pirkti tuos pačius dažus, reikės nusipirkti tokią pat vonią, todėl patirs lygiai tuos pačius kaštus, kurie ir yra nurodyti sąmatoje. Tai nėra buto pagerinimas, jie skaičiavo atstatymą iki būsenos buvusios iki įvykio, todėl tas nusidėvėjimas nebuvo vertintas, kadangi jis nedidelis, minimalus ir, jeigu perskaičiuoti sąmatą šių dienų kainomis, tai ji dar gerokai paaugtų, dėl kainų lygio pasikeitimo, todėl jų ekspertine nuomone tas nusidėvėjimas ir nebuvo vertinamas. Dar viena priežastis kodėl sudėtinga įvertinti nusidėvėjimą, nes nebuvo sudarytos sąlygos atvažiuoti į vietą iki įvykio ir pasižiūrėti kaip ir kas yra, t. y. jie rėmėsi anksčiau sudarytais dokumentais ir foto nuotraukomis. Ką buvo galima įvertinti apžiūros metu kas liko, tas yra fiksuota, bet iki įvykio jie nebuvo objekte. Rekuperacinės sistemos likučiai matosi ir buvo fiksuoti apžiūros akte. Langams, palangėms yra padaryti konkretūs mechaniniai pažeidimai, kurių negalima suremontuoti kaip, kad sieną užglaistyti, tai visi šie momentai yra labai aiškiai detalizuoti apžiūros akte, tada visi yra perkelti į kiekių lentelę, kur pagal kiekvieną kambarį galima pasitikrinti kas yra sugadinta ir kokie remonto darbai yra reikalingi. Tokie dalykai, kaip užsidengti tam tikras vietas, išvežti tam tikras šiukšles ir panašiai, nėra fiksuojami darbų kiekių suvestinėje, kadangi tai yra labiau toks technologinis procesas. Jie skaičiavo tiktai tai kas yra sugadinta arba ką reikia papildomai padaryti, kad atstatyti taip kaip buvo. Tai nėra naujas projektas, nėra vertinama tokių dalykų, kurių jie nematytų, jog yra sugadinta arba nepreziumuotų, kad jie buvo, kaip, pavyzdžiui, židinys matosi, jog jis ten buvo, tai viskas buvo skaičiuota kaip atstatyti objektą iki tos būsenos koks jis buvo iki sugadinimo, jeigu vamzdis yra sulaužytas, sudaužytas, tai natūralu, kad reikia jo tam tikrą dalį pakeisti, kitaip negalėtų pajungti santechninių prietaisų. Rekuperacinė sistema – tai oro apytakos sistema, yra vamzdynas ir statosi, kaip rekuperatorius tokia pati dėžė, pagal tai kas buvo objekte, mato ką reikia padaryti, kad ta rekuperacinė sistema, visas oro vaikščiojimas būtų atstatytas ir veiktų taip kaip buvo, tai nėra projektuojamas kažkoks naujas daiktas. Nurodyta vieneto kaina jau įtraukta į sistemą, tą vieneto kainą gali koreguoti tam tikrais koeficientas „(duomenys neskelbtini)“, ji yra apačioje reglamentuota. Kai darbai yra daromi specifinėse sąlygose, pavyzdžiui, darbas (duomenys neskelbtini) ir darbas privačiame name, kuriame yra paprastas privažiavimas, tai koeficientas, kuriuo įvertinamas pokytis, specialisto vertinamas tarp vidutinės kainos ir objekto kainos. Lygiai taip pat, jeigu yra labai specifinė medžiaga, kurios standartiniame kainyne nėra, tada specialistas įveda į tą kainyną tą medžiagą ir tokiu būdu tas vienetinis įkainis koreguojamas, kaip, pavyzdžiui, vonia, kurią galima nupirkti ir už 150 Eur, ir už 5 000 Eur, todėl turima remtis konkrečiai kas yra projekte ir kokia buvo vonia, tokią kainą bandyti įtraukti į sąmata, tai liečia visas medžiagas. „(duomenys neskelbtini)“ kainų lygis buvo pasirinktas tarp vidurkio ir didesnis keliais procentais, bet negali tiksliai dabar pasakyti, reikėtų pasidaryti tokią kaip lyginamąją analizę kiek yra standartiniame įkainyje ir kiek yra įvesta nagrinėjamu atveju, bet kadangi butas buvo įrengtas brangiomis kokybiškomis medžiagomis, tai spėtų, kad kokie 15-20 procentų turėtų būti pridėta prie medžiagų kainos ir tai yra visiškai logiška. Prie kiekvieno įkainio eilutės yra nurodyti koeficientai, jeigu jie yra kokie nors panaudojami, ten K1, K2, K3, jeigu prie to įkainio yra koeficientas, tai jis ir buvo panaudotas, kaip, pavyzdžiui, medžiagų užsinešimui, jis turi būti įvertintas, bet dažymui koks skirtumas, kuriame aukšte tas butas yra, tai koeficientai parenkami prie konkrečių darbų, prie konkrečių pozicijų, kurias norima įvertinti, t. y. nėra rašomas vienas koeficientas visam kainų lygiui, tai yra konkrečiai pozicijai. Nagrinėjamu atveju jeigu koeficientas dėl lokalinės sąmatos 67 000 Eur būtų mažesnis, gal sąmata būtų 60 000 Eur, t. y. skirtumas būtų proto ribose, gal koks 5 000 Eur skirtumas, bet ne daugiau. Be to, jeigu darbus reikėtų šiandien atlikti, jo ekspertine nuomone, neskaičiuojant darbo jėgos, kaina turėtų padidėti 20-25 procentais, medžiagų mažiausiai 10 procentų, oficialūs kainų indeksai yra skelbiami. Jeigu šiandien tuos darbus reikėtų atlikinėti, grubiai dar turėtų prisidėti mažiausiai 15 procentų. Be to, sklaida ir pasiūla tarp statybininkų tikrai yra labai didelė, pradedant atvykėliais iš kitų šalių, baigiant tokiomis įmonėmis, kurios ilgus metus dirba, neša atsakomybę, moka mokesčius, todėl jie stengiasi, kad sąmata būtų tokia, jog žmogus galėtų pasisamdyti oficialiai dirbančią, mokesčius mokančią įmonę, kuri galėtų garantuoti už savo darbus, bet šiai dienai, už šią sumą, galvoja, būtų didelis iššūkis susirasti statybininkus, kurie padarytų viską kas yra numatyta tokiomis medžiagomis, tokiu kokybės įrengimo lygiu ir suteiktų įstatyme nustatytus garantinius laikotarpius, kadangi darbų apimtys yra labai įvairios ir didelės. Vonia su maišytuvu įvertinti 608 Eur, bet tai sąlyginai labai nedidelė kaina. Turbūt atskirai eina vonia ir maišytuvas, kadangi vonia yra korpusas, o maišytuvas ar jis statosi į sieną, ar į vonią, jis vis tiek yra atskiras daiktas. Nori atkreipti dėmesį į tai, kad jie sąmatoje nevertino konstrukcijų stiprinimo, kurios buvo laikančios konstrukcijos, metalinės, kurios buvo sugadintos, yra ir jų pastaba parašyta kiek tas sugadinimas gali turėti įtakos pastato tvirtumui ir stabilumui, tai tą turėtų padaryti konstruktorius, nes jeigu pastatas laikosi ant tam tikrų metalinių sijų, jos kai kuriose vietose buvo įpjautos, tai šitą dalyką gali pasakyti konstruktorius, kad pavojinga ar nepavojinga, reikia suvirinti, sustiprinti ar dar kažką padaryti, tai jau nėra sąmatininko kvalifikacijos darbas ir šis momentas nėra įvertintas. Jo nuomone, tai gali irgi sukelti gana reikšmingus kaštus, pradedant konstruktoriaus darbu, nes jis turi atlikti skaičiavimus, turi įsivertinti ar pastato stogas neįgrius dėl tų įpjovų ir ką reikia ar nereikia daryti, kad būtų užtikrintas stabilumas, šio momento jie nevertino, kadangi tai nėra jų kompetencijos ribose. Kolonų stiprinimo į sąmatą neįtraukė, nes neaišku ką su jomis reikia daryti, gal nieko nereikia, gal užtenka užvirinti tuos įpjovimus ir viskas bus gerai, o gal reikia atlikti stiprinimo darbus, kadangi tai daugiabutis, gyvenamas namas ir tai yra pakankamai didelės rizikos. Jie vertino tik apdailą. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, specialistas S. T. papildomai parodė, kad jų užduotis buvo apskaičiuoti nuostolio sumą, o ne nagrinėti teisėtai ar neteisėtai pastatyta. Kiekiai yra suskaičiuoti atskiroje lentelėje, tai yra priedas, kuris parengtas kiekvienai patalpai atskirai ir M. D. pagal tą lentelę ir visą turimą medžiagą (informaciją) sudėliojo „(duomenys neskelbtini)“. M. D. parengė vadovaudamasi antstolio fiksacijomis kaip objektas atrodė iki įvykio ir remiantis I. D. atlikta apžiūra, kur yra defektinis aktas ir detalizuoti visi sugadinimai pagal konkrečius kambarius. Yra kiekių lentelė pagal kiekvieną patalpą, sureziumuota apžiūros akto informacija, sutraukta į vieną vietą. Kiekvienai patalpai, pagal tai kas yra sugadinta, pagal tai kokios yra medžiagos, buvo apskaičiuotas kiekis, pavyzdžiui, reikia atstatyti sulaužyto gipso kartono tokią ir tokią kvadratūrą, tada ta sienos plokštuma yra glaistoma, tada gruntuojama, tada dažoma. Kiekvienu kartu koeficientą pritaikė konkrečiam įkainiui, pagal konkretų poreikį tas koeficientas buvo įdėtas, jie jį pritaikė. K1 koeficientas tai darbo jėgos ir kainos padidinimas, jis gali priklausyti nuo daugybės faktorių, pavyzdžiui, kaip patogu pasiekti objektą, ar darbas sudėtingas, kokiame aukštyje, ar montavimas ar permontavimas seno sulaužyto objekto, ar reikia išimti, atjungti, įdėti naują ir panašiai. Jie skirtingai taikė koeficientus, bet geriau apie tai pasisakytų M. D., kadangi sąmatininkas taikė procentus, jis, kaip minėjo, pats sąmatos nesudarinėjo, tam yra kvalifikuotas specialistas, kuris pagal nustatytus kiekius vertina ir įvertina remdamasis savo patirtimi bei turima objektyvia informacija, ar reikia konkretų įkainį kažkaip keisti, tikslinti, kitą kartą mažinti išmetant nereikalingas medžiagas ir kodėl vienu atveju K1 darbo jėgos koeficientas yra 1,15, kitu – 1,5 ir 2, ir panašiai. Dėl sistemos „(duomenys neskelbtini)“ parodė, kad ja naudojasi praktiškai 99 procentai statybininkų, remonto įmonių, lygiai taip pat ir jų bendrovė. Yra dar kelios alternatyvios skaičiavimo sistemos, „(duomenys neskelbtini)“ tokia, kurios iš principo kainų lygmeniu yra lygiai tokios pat, tas pats produktas, bet „(duomenys neskelbtini)“ rinkoje populiariausia ir daugiausiai naudojama, probuota Statybos ministerijos ir kiekvienais metais du kartus per metus daromas kainų indeksavimas, tai plačiausiai ir dažniausiai naudojama programa. Įmanoma paskaičiuoti tik medžiagų kainą ir vertę. Dabar negali pasakyti kiek jų paskaičiavime maždaug sudaro medžiagos ir kiek darbai. Medžiagai dažniausiai įeina arba puse, arba mažiau nei puse. Esant poreikiui gali labai detalizuotai pagal kiekvieną įkainį ištraukti atskiras ataskaitas, bet įprastai prie remonto darbų, labai apibendrintai medžiagų ir darbų kaina yra labai panaši, medžiagų kaina gali būti 2/5, darbų – 3/5. Galima paskaičiuoti iš to paskaičiavimo kiek būtų pačios medžiagos ir kiek darbai, tik reikėtų prisijungti prie tos pačios sąmatos ir ten yra galimybė ištraukti atskirai darbus ir atskirai medžiagas, jeigu būtų teismo prašymas jie galėtų tą padaryti ir pateikti. Tam tikriems darbams koeficientas, kuris yra prie įkainio nurodytas kaip K1, tai darbo jėgos standartinio įkainio pokytis, kuris yra leidžiamas ir toje pačioje „(duomenys neskelbtini)“ reglamentuotas, kad jis galimas. Medžiagų kainos pokytis, tai jis turėjo omenyje, kad „(duomenys neskelbtini)“ kaip yra vienetinis įkainis, jog vonios pakeitimas, darbas kainuoja 30 Eur, vonia kainuoja 400 Eur, tai būtent jie visą laiką, ne tik jie, bet ir visi kas dirba su ta programa, jeigu norima realiai įvertinti taip kaip objekte buvo padaryta ir realiai įvertinti tą žalą, tai tą medžiagos kainą turi dėti tokią, kokia realiai buvo, arba kaip jiems ekspertams atrodo tame pačiame objekte ir tai yra tas kainos pakoregavimas, būtent pačios medžiagos, kaip ir dažų kainos, jos prasideda nuo 2-3 Eur už kilogramą, jeigu yra su spalva 7-8 Eur, tokios prastos kokybės dažai, jeigu vidutinės klasės dažai kainuos 10-12 Eur, brangūs kokybiški dažai su atspalviu gali kainuoti ir apie 20 Eur ir dar daugiau. Pagal esantį objektą tas medžiagų kainų pokytis nuo paprasto rinkos vidurkio, tai jis ir yra specialisto įvertinamas, tai viename įkainyje jis yra, kitame gal jo ir nereikia. Kitame įkainyje kaip, pavyzdžiui, kiliminės dangos demontavimas, tai jo nėra išvis jokių medžiagų, tai nėra ir jokių pokyčių. Arba jeigu tai yra paprastas sienos glaistymas, tai ima vidutinį paprastą glaistą ir jo kainos nieko nekeičia. Vonia buvo apskaičiuota nuo vidutinių „(duomenys neskelbtini)“ kainų ir padidinus, dabar „(duomenys neskelbtini)“ kainų nepasakys, bet atsižvelgiant į vonios sumontavimą, nupirkimą, atvežimą, krano sustatymą, jo ekspertine nuomone, tai labai nedidelė kaina, turint omenyje objektą ir jo įrengimo lygį, net neabejoja, kad savininkas mokėjo žymiai daugiau. Kiliminės dangos klijavimas ant laiptų įkainis yra skaičiuotas 100 kvadratinių metrų ir kiliminės dangos užklijavimas ant laiptų minėtam plotui kainuoja 6 000 Eur, tai yra darbas ir medžiagos, kitaip sakant kvadratinis metras kainuoja 60 Eur ir įkainio kiekis yra 0,1, tai yra 10 kvadratinių metrų tiek kiek susidaro ant laiptukų, tai sudaro 600 Eur. Ant laiptų klijavimas yra didesnis įkainis, kadangi tai sudėtingesnis darbas, tai laipto klijavimas, o įkainis kiliminės dangos keitimas, tai yra grindų, paprastos plokštumos, esamo kilimo nulupimas, pagrindo paruošimas, naujo kilimo užtiesimas, priklijavimas, tai yra kaip atskiri objektai, vienas laiptai, kitas yra tiesiog patalpos lygios grindys. Todėl yra ir kainos, ir kiekio skirtumas, kad būtų aiškiau. Grindų plotas yra apie 45 kvadratiniai metrai, o ant laiptų tos dangos išeina apie 10 kvadratinių metrų. Pačių kilimų kaina įeina į tą pačią sumą. Jų prašė padaryti daiktų sąrašą, jis pridėtas kaip priedas. Patikslina, kad tai daiktai, kurie buvo išnešti, dingo iš buto, bet sąraše nėra nei dažų, nei klijų. Šios suvestinės parengimo tikslas buvo įvertinti kokie konkrečiai daiktai buvo ir kokių jie nebemato, t. y. išnešti iš objekto, bet jie juos yra įtraukę į sąmatą, lygiai kaip ir sąmatoje yra kitos papildomos medžiagos: gipsas, dažai, langai, palangės, kurios ten apgadintos. Šitos sumos neturi būti sudedamos, tai yra medžiagų reikalingų atstatyti dalis. Daiktų kainos šiame priede paimtos ir iš „(duomenys neskelbtini)“, ir vertina kiekvieną medžiagą, ir kiekvieną daiktą atskirai, jeigu reikia vidutinę standartinę kainą padidinti jie ją ir padidino. Šis sąrašas yra iš sąmatos ištrauktas tų medžiagų kiekis ir kaina. Vieneto kainą jie didino savo nuožiūra, kaip ekspertai, pagal tai kas nurodyta. Sistema yra rėmai, kuriuos galima koreguoti ir didinti savo, kaip eksperto, nuožiūra remiantis objektyviais duomenimis. Kainos, manytų, turėtų būti paskaičiuotos su PVM, nes užsakovas yra fizinis asmuo, jeigu nurodo be PVM visą laiką detalizuoja, kad nurodyta suma be PVM. Spėja, kad turėtų būti su PVM, šį klausimą galima būtų patikslinti. Dėl židinio ir rekuperacinės sistemos parodė, kad visokių gali būti židinių, tiesiogiai židinys gali būti įkištas į kaminą, tačiau vamzdynas ten buvo. Rekuperacinis elementas – tai ten vaikšto įeinantis, išeinantis oras, vedinimosi sistemos dalis ir jos esmė šiltas oras pašildo šaltą orą, tų sistemų yra labai įvairių. Akte parašyta, kad tai židinys su sugadinta ortakių sistema, nurodyti matmenys, pridėtos nuotraukos. Gal tai truputį klaidinantis pavadinimas. Šiuo atveju jie rekuperatoriaus nei matė, nei įtraukė, yra sugadinta ortakių sistema, kuri buvo sudėtinė židinio dalis. Rekuperacinės sistemos elementas, tai turėtų būti ta ortakių sistema, vamzdynas. Jis mato, kad parašyta, jog buvo sugadinta ortakių sistema, neišnešta. Sąmatoje kur yra židinys su rekuperacija, ten ir darbas, ir medžiagos, ten nėra PVM, PVM prisideda pačiame gale. Sąrašą jie gali patikslinti dėl paties PVM ir kas turima omeny įkainyje kur rekuperacijos sistemos remontas, pagal tai ką mato, tai preziumuoja, kad tai to vamzdyno remontas, atstatymas, o jeigu būtų įdėtas kažkoks rekuperatorius, suma būtų visiškai kita. Rekuperacijos sistemos elementas nėra pats įrenginys. Ortakių sistemos turbūt panašus principas, gal klaidinantis yra pats žodis rekuperacija. Rekuperacija tai oro padavimo, ištraukimo sistema ir pati kaina 400 Eur nėra ta suma už kurią galima įrengti rekuperacinę sistemą su atskira dėže, rekuperatoriumi, kuris yra atskiras įrengimas, tai yra vamzdynų, esančių ties židiniu sutvarkymas (t. 6, b. l. 37-51).

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti specialistės D. K. 2023 m. sausio 24 d. teisiamajame posėdyje duoti parodymai, kuriais ši proceso dalyvė parodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri sudaro sutartis su įvairiomis įmonėmis, ne tik valstybinėmis. Ji taip pat dirba ir pagal individualią veiklą (duomenys neskelbtini). Dirba tik valstybiniams objektams, kur reikia praeiti ekspertizę. Būna, kad jai kartais reikia skaičiuoti ir draudimo įmonėms, bet labai nedaug. Gal vieną kitą kartą ir yra skaičiavusi žalą, bet labai mažų objektų, pavyzdžiui, kai būna kokie užpylimai, gaisras dar kažkas paprašo sąmatą paskaičiuoti. Pas ją atvykęs klientas A. P. paprašė, kad ji patikrintų ir perskaičiuotų pastarojo turimą sąmatą pagal valstybės rekomenduojamus įkainius. Jai nuotraukų nebuvo pateikta, atrodo, dar buvo pridėtas kažkoks medžiagų sąrašas, bet ji negali juo remtis, nes nežino kas jį padarė. Jai buvo pateikti tik lokalinė sąmata ir daiktų sąrašas. Gali būti, kad jos išvada pasikeistų, jeigu ji susipažintų su defektiniais aktais, nuotraukomis, vaizdo įrašais. Dėl atlikto pervertimo detalizavo, kad jos viršininkas paprašė padėti A. P., turbūt ji veikė kaip fizinis asmuo. A. P. sakė, kad reikia patikrinti sąmatą ir perskaičiuoti, nes ji labai didelė, buvo po pirkimo – pardavimo sutarties, kažkaip panašaus, taip pat, kad jo prašo, jog sumokėtų 60 000 Eur, bet jis nesutinka ir prašė, jog ji patikrintų tą sąmatą ir ją perskaičiuotų. Ji nežino, kad A. P. šioje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas to buto svetimo turto tyčiniu sugadinimu ir turto iš to buto vagyste už maždaug 13 000 Eur, jie aplamai antrą kartą dabar teisme matosi, A. P. tiesiog paprašė patikrinti. Kaip minėjo, buvo pateikta sąmata, bet dabar nebeatsimena kieno, buvo gal maždaug apie 60 000 Eur joje nurodyta, tai ji rėmėsi sąmatoje nurodytais kiekiais, bet buvo iškilę klausimų kur ji negalėjo paskaičiuoti, po to net komentarus rašė. Negalėjo suskaičiuoti, kadangi nežinojo apie ką eina kalba, ji objekte nebuvo, nežinojo kokia ten buvo padėtis prieš tai, todėl ji tą sąmatą perskaičiavo valstybės rekomenduojamų kainų lygiu. Tas lygis turėjo būti, jeigu tai buvo 2021 m. spalio mėnesis, jai atrodo, 2021 m. balandžio mėnesio kainomis, nes kas pusmetį jis keičiasi, todėl ir išlaikė tą kainų lygį, perskaičiavo valstybės rekomenduojamais įkainiais tą sąmatą. Jos minimos valstybės rekomenduojamos kainos, tai „(duomenys neskelbtini)“ programos kainos. Ji vadovavosi būtent šia sistema, kadangi visi valstybiniai objektai, visos ekspertizės, visi projektai remiasi būtent minėtos programos nurodomomis kainomis, kitokių kainų negali būti, tačiau „(duomenys neskelbtini)“ visų įkainių nėra. Tokiu atveju, jeigu tai yra valstybinis objektas, jie turi, kaip minėjo, surasti mažiausiai tris komercinius pasiūlymus tam konkrečiam specifiniam darbui ir tik tada jie gali dėti tą kainą į sąmatą, t. y. jie negali tiesiog sugalvoti, jog jiems reikia tokios ir tokios kainos bei ją dėti į sąmatą, turi būti atrama įkainiuose ir kainose. „(duomenys neskelbtini)“ yra nurodyta kiekvieno darbo kaina, t. y. darbo užmokestis, medžiagos ir mechanizmas. Pavyzdžiui, sienų dažymas, yra įdėta 1 kvadratinio metro sienų dažymo kaina tokia, darbo užmokestis toks, medžiagos tokios, mechanizmas toks. Jeigu veikiama pagal specialų projektą, pavyzdžiui, sienų dažymas specifiniais labai brangiais dažais, kurie neatitinka „(duomenys neskelbtini)“ kainai, tai jie ima tiekėjo, gamintojo kainą, bet ją reikia pagrįsti, ir deda tą kainą į sąmatą. Visos tos kainos surinktos pagal vidutinę rinkos vertę. Įmanoma padidinti kainą, pavyzdžiui, dedamos dvigubos gipso kartono lubos, kurių įkainis yra viengubas, tada jie ima koeficientą 2 medžiagai, darbui, tačiau nepriimtina taip didinti tas kainas. Tais atvejais, kai rangovas eina į privatų konkursą, tai jis gali duoti savo kainas kokias nori, tačiau jeigu jie skaičiuoja valstybinį objektą, Europos Sąjungos lėšų objektą, jie negali tų kainų dėti kaip nori. Nagrinėjamu atveju objektas buvo nevalstybinis, t. y. privatus. Neįtraukė židinio į savo perskaičiuotą sąmatą, kadangi tokio įkainio kaip židinio įrengimo nėra. Židinys yra specifinis daiktas – kaip jis įrengiamas, iš ko jis yra padarytas ir t. t., todėl tokiu atveju yra rengiama sąmata, renkami komerciniai pasiūlymai mažiausiai iš trijų rangovų, kurie tuo užsiima, ir tik tada fiksuoja kainą. Ji tai pasakė ir klientui, kad į sąmatą netrauks židinio, kadangi ji nežino koks jis buvo, koks gali būti ir kiek kainuotų, kadangi gali kainuoti įvairiai. Neturėjo pagal ką įtraukti židinio, nes, pirma, nežino koks jis buvo, reikėjo žinoti koks jis buvo, kad jį atstatyti, iš ko jis buvo, kokia buvo apdaila, kokia buvo konstrukcija, koks dydis, parametrai ir t. t., o ji tokių duomenų neturėjo. Ji nesiimtų skaičiuoti iš nuotraukų židinio sumontavimo kainų, kadangi reikia išmatuoti, reikia pažiūrėti koks ten vidus, kokia kapsulė. Iš nuotraukos negali apskaičiuoti židinio galios. Nuo galios kaina irgi priklauso. Galima kažkokią vidutinę židinio kainą imti, bet vėl gi reikia matuoti kokia ten telpa, apdaila. Židinys dažniausiai akmeniu aptaisytas, tai akmuo jau tikrai yra kaina atitinkama, gipsas yra daug pigiau. Jeigu bus akmeniu aptaisyta, tai vėl gi priklauso koks akmuo, granitas, marmuras ir t. t. Nežino kiek židinio įrengimas kainuos, gali tik orientuotis, kad pigiausias židinys kainuos mažiausiai 2 000 Eur. Ji darė tik palyginamąjį variantą, todėl ir nevertino kitų dalykų, kurių ji nežino. Ji negali židinio įvertinti nemačius, nežinant apie ką kalba eina. Jeigu yra gipso kartonas ir židinys su kapsule, tai reikia žinoti tos kapsulės kainą, jos pastatymo kainą, gipso apsiuvimo, gipso nudažymo. Jos vertinimu, židinyje yra svarbiausi du dalykai, t. y. pati kapsulės kaina ir apdaila. Kad žinoti, reikia matyti viską, tačiau nebūtina fiziškai turėti tą daiktą, jeigu buvo nuotraukos prieš tai kaip tas židinys atrodė. Buvo klausimas ir ji dar rašė kokiu pagrindu į pateiktą sąmatą yra įtrauktas nuotekų ir vandentiekių vamzdynų keitimas, jeigu buvo tik demontuoti prietaisai, unitazas, kriauklė ir t. t., todėl ji minėto nuotekų ir vandentiekių vamzdyno keitimo neįtraukė, kadangi tai tik prietaisų keitimas. Dėl elektros instaliacijos parodė, kad ji net paklausė kas įvyko tame bute, ar gaisras, ar kažkas kito, jog reikia elektros instaliaciją, visus laidus keisti, jeigu yra nuimti tik šviestuvai. Jeigu tik šviestuvai nuimti, tai reikėtų tik juos pakeisti ar perstatyti, ar naujus įdėti, todėl ji elektros instaliacijos neskaičiavo. Dar jai pateiktoje sąmatoje buvo kažkokie tai palipimai į statybvietės išlaidas įskaičiuoti, visokios kopėčios ir t. t., todėl jeigu traukti į tiesiogines išlaidas, jos nesitraukia, jos yra statybvietės išlaidos ir būtent ten yra priskaičiuojamos, yra 9 procentai nuo darbo užmokesčio, mechanizmo ir medžiagų bei šitie papildomi dalykai įsitraukia. Taip pat sąmatoje buvo parašyta – sulaužyti baldai, bet ji nežinojo kokie ir kaip sulaužyti, todėl ji įtraukė tik šiukšlių tonažą, kuris išsiardo, kažkokias kitas išardomas medžiagas ir t. t. Taip pat ji nedėjo lango, dar buvo ten kažkur tai lubų tinko pertrynimas, kada konstatavo, kad ten lubos yra gipso kartono, o ne tinko. Negali gipso kartonas būti pertrinamas, jeigu jis yra ne tinkas, tinką tik pertrina. Yra lubų glaistymas, gruntavimas, dažymas ir t. t. gipso kartono. 100 kvadratinių metrų lubų, jeigu sienos paruoštos jau dažymui, emulsiniais dažais jas nudažyti šiai dienai galima ir už 1 000 Eur, o 2021 m. balandžio mėnesio kainomis kainuotų mažiau, gal 30 procentų. Kaip minėjo, visi įkainiai yra pagal valstybės rekomenduojamas kainas. Šviestuvų nėra, kadangi labai mažai šviestuvų yra „(duomenys neskelbtini)“ bazėje. Buvo šviestuvų įdėta minimali surasta iš rinkos kaina, MDF plokštė pas ją parašyta, vadinasi ji buvo įdėta iš interneto, bet ta MDF plokštės kaina irgi gali būti nuo iki, todėl buvo įdėta minimali kaina. Aplamai ji neindividualizavo tų įkainių, visi įkainiai įdėti sisteminiai vidurkiai, nusidėvėjimo koeficientas nebuvo skaičiuojamas. Buvo keli įkainiai, kurių nebuvo kainos, tokiu atveju reikia pačiam surasti tą kainą, iš kažkur paimti ir įdėti. Bendrai ji negali sugalvoti kitokių kainų, jeigu jos yra tokios valstybės rekomenduojamos. Privatus verslas jau yra kitas dalykas. Valstybės apdailos įkainiai labai maži dėl to, kad Lietuvos Respublikoje labai daug statybinių įmonių ir apdailos įmonių dirba nelegaliai, todėl realūs įkainiai ir neateina iki oficialios statistikos. Ji matė „(duomenys neskelbtini)“ sąmatą. Neteigia, kad joje darbai įtraukti be pagrindo, nes nežino kaip jie skaičiavo, ar jie pakėlė kainas, dabar to tikrai neprisimena, be to, netikrino kiekvieno įkainio. Ji ėmė vidutines kainas ir nieko nekėlė. Jie („(duomenys neskelbtini)“) gal ir kėlė, gal nekėlė, ji to nežino. Jos kur prasideda kaina, tai vidutinė kaina, jos sąmatą gali tikrinti kiekvienas ekspertas ir pasakys tą patį, tuo pačiu kainų lygiu. Yra kainų ir medžiagų kainų net gi didesnių nei rinkoje, tos kainos ateina, kai „(duomenys neskelbtini)“ surenka medžiagų vidutines kainas to laikotarpio į krūvą, sumaišo ir padaro vieną vidutinę kainą. 2023 m. sausio mėnesio ir 2021 m. balandžio mėnesio kainos skirtųsi, t. y. jos sąmata su dabartinėmis kainomis (nekeičiant įkainių) skirtųsi apie 5 000 Eur. Mažesni įkainių koeficientai dažniausiai būna demontavime, pavyzdžiui, radiatoriaus demontavimas – konkretaus radiatoriaus nėra, tai imama montavimas ir sumažinamas koeficientas iki 0,6 ar 0,8, kadangi demontuoti lengviau negu sumontuoti, kartais būna net gi tas pats. Demontavimui imami koeficientai yra mažinami, tai yra praktika tokia ir kaip dažnai daroma, nėra demontavimo konkretaus įkainio (t. 6, b. l. 37-51).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas ekspertas T. M. parodė, kad jis kaltinamojo A. P. nepažįsta. Tvirtina savo ekspertizės aktą. Buvo nustatoma sugadinto ir pagrobto turto apimtis. Pats faktas buvo nustatomas iš byloje pateiktų antstolio I. G. nuotraukų, kurios buvo darytos skirtingais laikotarpiais. Sulyginus tose foto nuotraukose matomą turtą, jo būklę, jo egzistavimą ar nebuvimą, buvo padarytos išvados pagal teismo užduotus klausimus. Ir būklė, ir galimo sugadinimo, pagrobimo faktai nustatomi iš foto nuotraukų. Šaltinis yra toks, koks jis yra. Nuotraukų yra pakankamai daug byloje. Kitokio būdo, kaip be nuotraukų, negali taikyti. Jeigu jis būtų kviečiamas iš karto po to sugadinimo arba prieš sugadinimą, tai toks būdas būtų informatyviausias. Kadangi praėjo nuo sugadinimo 2-3 metai, jie negali visko ką pamatys teigti, jog tas ir tas sugadinimas atsirado būtent dėl kaltinamojo veiksmų, todėl šiuo atveju ir buvo vadovautasi foto nuotraukomis kaip objektyviausiu šaltiniu. Nustačius turto faktines aplinkybes, buvo atliekama apžiūra vietoje tam, jog išsimatuoti kiekius, kadangi iš kadastrinės bylos nėra pakankamai duomenų kaip gauti tuos kiekius. Buvo išmatuota šių darbų apimtis. Paties turto apimties duomenys buvo surinkti vietoje, kadangi jie nesikeičia, t. y. nei langų dydis nesikeitė nuo 2018 m., nei matmenys sienų, jie yra tokie patys, kokie buvo ir iki turto sugadinimo. Po apžiūros buvo biuro darbas, naudojant skaičiuojamosios kainos nustatymo metodiką, buvo sudarytos sąmatos ir paskaičiuotas nusidėvėjimas, kuris taip pat skaičiuotas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ oficialiai patvirtintą metodiką. Nusidėvėjimo skaičiavimas yra ekspertizės akte, 15-ame puslapyje. Reikėjo nusistatyti statybų užbaigimo datą, t. y. nuo kada pradėti skaičiuoti nusidėvėjimą, kuris skaičiuojamas eksploataciniam periodui. Bylos 5-ojo tomo 21-ame puslapyje yra fiksacija, kad (duomenys neskelbtini) galima teigti, jog buvo pabaigtas buto įrengimas ir nusidėvėjimo periodas yra (duomenys neskelbtini). Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ normatyvus, kiekvienai konstrukcijai galima pritaikyti sukauptiną nusidėvėjimą. Jeigu langai per metus nusidėvi 3,3 procento, tai per 11 metų nusidėvės 33 procentus. Jis kitų specialistų sąmatų nevertino ir netyrė, kadangi šioje baudžiamojoje byloje yra pakankamai objektyvių, pradinių duomenų. Be to, tokios užduoties kaip įvertinti kitas skaičiuotas sąmatas, teismas neuždavė, tačiau tai, jo vertinimu, įtakos neturi. Dėl padarytos žalos, ekspertas T. M. parodė, kad židinys yra dingęs. Pati židinio kapsulė, kuri ir sudaro didžiausią židinio kainą, yra pagrobta. Iš nuotraukų matyti, kad kapsulės nėra, tai yra skaičiuojama prie pagrobto turto. Židinys yra aptaisytas plokštėmis, apdaila, tai jau priskirta prie sugadinto turto. Vedinimo sistema buvo po laiptais, kitoje buto pusėje ir buvo priskirta prie sugadinimo, kadangi iš nuotraukų matyti, jog ortakiai yra sulankstyti, atjungti. Jeigu analizuoti dūmtraukį, tai jis yra galimai pagrobtas. Kiliminė danga buvo sugadinta, kadangi buvo tose jau vėliausiose antstolio fiksacijose, ant jos matyti ryškios dėmės, ji buvo sugadinta. Dušo kabina yra užfiksuota vėliausiose fiksacijose, kad ji yra išlikusi. Jis nenustatė, kad ji buvo galimai pagrobta. Pirmojo aukšto durys yra kartu su plokšte. Pirmojo aukšto pertvara yra aptaisyta dekoratyvine medžio plokšte, toje plokštėje yra durys, jie yra iš tos plokštės. Tų durų nebeliko, jos galimai pagrobtos kartu su ta plokšte. Antrojo aukšto antresolės yra išlikusios, tačiau jos yra sugadintos, nuskeltos, apipurkštos dažais ir priskirtos prie sugadinto turto. Palangės buvo galimai pagrobtos iš antrojo aukšto, t. y. antresolės, kadangi matyti iš antstolio fiksacijų, kad buvo 2021 m. liepos 28 d., o 2021 m. liepos 29 d. jau nebebuvo tų palangių. Dėl rekuperatoriaus nieko nepasisakė, kadangi tam trūksta duomenų, nesimato iš foto nuotraukų. Dėl medinių langų, kurie yra antresolėje ir kurie nukentėjo pjaustant metalinę antresolės konstrukciją, tai jie yra išlikę, tačiau yra sugadinti. Tai, kad paties lango nebuvo, tokio fakto jis nenustatė. Antresolėje buvo pjaustytos konstrukcijos. Kuomet nėra projekto, vienareikšmiškai teigti, kad ant jų yra kažkas pakabinta, ar atremta, jis negali, tačiau sąmatos sudarymui tai įtakos neturi. Mato, kad yra išpjauti vamzdžiai prie langų, pertvarų ir jie buvo suremontuoti, suvirinti. Manytų, kad vienos laikančios, kitos ne, bet tai nebuvo tyrimo objektas. Iš foto nuotraukų matyti, kad prie langų yra kvadratinio skerspjūvio tokios kaip ir kolonos. Matyti, kad jos buvo išpjautos gabalais. Vėliau matosi, kad ten jos jau įvirintos, suremontuotos. Kaip yra teigiama byloje, kad ant tos antresolės buvo nesaugu vaikščioti, tai dabar jau matosi, kad jos yra įvirintos, nes yra kitokia vamzdžio spalva, matyti virinimo siūlės. Kadangi jis netyrė, tai dabar negali atsakyti ar galėjo kilti pavojus dėl demontavimo, tai jau būtų atskiro tyrimo objektas, t. y. nustatyti kokios buvo konkrečiai konstrukcijos, kas ant jų buvo paremta ir tada būtų galima atsakyti ar galėjo būti pavojus, ar ne. Jo užduotis buvo įvertinti pačią padarytą žalą, fizinius darbus, jų kiekius, jų kainą. Dėl pavojaus neatsakys dėl duomenų trūkumo. Matė, kad šioje baudžiamojoje byloje yra pateikta apie 5 000 Eur už tą suvirinimą, tačiau, jo nuomone, skaičiuojamoji „(duomenys neskelbtini)“ kaina turi atitikti rinkos kainą. Įvedus kiekį suvirinamo metalo profilio, „(duomenys neskelbtini)“ duoda tokią kainą, kokią jis nustatė – apie 500 Eur. Ši kaina konkretizuota ekspertizės akto 19-ame puslapyje, 14 ir 15 eilutė. PVM gale įsiskaito, 21-ame puslapyje yra visi procentai, kurie prisiskaičiuoja prie vieno įkainio. Gali būti suma ir 500 Eur už suvirinimo darbus, jis suklydo dėl sąskaitos sumos, nepamatė kablelio. 5 procentų pelnas įtrauktas, kadangi tokia yra metodika. Ji nurodo, kad visos išlaidos yra įskaičiuojamos. Galima sąmatą atvaizduoti kitaip, kai visos išlaidos bus įtrauktos į įkainį ir to nebus matoma. Nuo to kaina galutinė nesikeičia. „(duomenys neskelbtini)“ normatyvinė kaina yra 10 Eur už kvadratinį metrą. PVM skaičiuojamas pagal metodiką nuo visos sumos. Dėl to kodėl neišskyrė darbų ir medžiagų priklausomai nuo registruoto kadastro byloje ploto, nuo neregistruoto, ekspertas T. M. parodė, kad tokio klausimo jam nebuvo pateikta. Apžiūra vykdoma vietoje, kad nustatyti faktinį pažeidimų kiekį ir apimtį, o kuris registruotas, kuris ne, įtakos tam neturi. Be to, kadangi išorinės sienos nesikeičia, ar jos būtų ant antresolės, ar pirmame aukšte, todėl buvo išmatuotas kiekis, jis vertino iš statybinės pusės. Dėl to, kokia suma galėtų būti atstatant butą iki buvusios būklės, ekspertas T. M. parodė, kad turėtų perskaičiuoti fiziškai sąmatą šių dienų kainomis ir tada gautų atsakymą, bet ji būtų didesnė. Koks galutinis būtų padidėjimas, neatsakys, kadangi medžiagos brango vienokiu procentu, darbai kitokiu (t. 7, b. l. 37-41).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. P. dėl jam pareikštų įtarimų kaltu neprisipažino visiškai. Su jam pareikštu įtarimu susipažino, todėl gali paaiškinti, jog abi veikos, kurių padarymu jis yra įtariamas, susijusios su tariamu turto sugadinimu ir tariamu svetimo turto pagrobimu iš jam nuosavybės teise priklausiusio buto, esančio (duomenys neskelbtini). Būtina atsižvelgti į tai, kad šį butą jis kartu su sutuoktine D. P. įgijo (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Butą įgijo tokį, koks jis iki šiol nurodytas Nekilnojamojo turto registre, o būtent – (duomenys neskelbtini) kvadratinių metrų ploto, vieno kambario, (duomenys neskelbtini) procentų baigtumo. Įgytas butas buvo visiškai be jokios apdailos – plikos sienos, grindys ir lubos. Butą pardavus iš varžytinių, buto pirmame aukšte liko jo įrengtos pertvaros, komunikacijos, elektros ir apšvietimo instaliacija, ventiliacijos sistema, papildomas kaminas, kai kuri inžinerinė įranga (papildomas vandens rezervuaras ir kt.), įmontuotas virtuvės baldų komplektas, įskaitant šaldytuvą. Taip pat jis paliko visą įrengtą buto šildymo sistemą. Išsikeldamas iš minėto buto pasiėmė tai, ką galima buvo paimti nedarant žalos pačiam butui – židinį, palisandro medžio brangias sienų apdailos plokštes su dvejomis integruotomis į plokštes durimis ir kai kuriuos kitus daiktus, brangią santechnikos įrangą. Įgyto buto tūris, aukštis ir kitos savybės leido buto erdvę padalinti į dvi dalis, t. y. įrengti antresolę (antrąjį buto aukštą), todėl (duomenys neskelbtini) oficialiai, laikantis visų įstatymų reikalavimų projektavimo firmoje „(duomenys neskelbtini)“ buvo užsakytas ir parengtas buto antresolės įrengimo projektas, antresolė buvo įrengta. Buto plotas nuo (duomenys neskelbtini) kvadratinių metrų buvo padidintas iki (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini) kvadratiniais metrais. (duomenys neskelbtini) siekiant gauti paskolą ir esant būtinumui butą įkeisti, turto vertinimo įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengė nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, kurioje vertinamo buto plotą nurodė tokį, koks jis faktiškai yra – (duomenys neskelbtini) kvadratinių metrų, o buto rinkos vertę (duomenys neskelbtini) nustatė 266 800 Eur. Problemos kilo dėl to, kad dėl subjektyvių priežasčių jis atliktų buto pakeitimų nustatyta tvarka neįregistravo VĮ „(duomenys neskelbtini)“, nepateikė kadastro duomenų, tačiau, kaip tai bebūtų, jis nepažeisdamas įstatymų, padidino ne tik buto plotą, jo rinkos vertę, tačiau faktiškai sukūrė atskirą turtinį vienetą, t. y. įrengtą antresolę galima įregistruoti kaip atskirą turtinį vienetą – butą. Minėtos antresolės įrengimo metu nei jis asmeniškai, nei jo šeimos nariai neturėjo įsipareigojimų ar prievolių tretiesiems asmenims, dėl kurių antresolės įrengimas galėtų būti vertinamas kaip neteisėtas, pažeidžiantis kitų asmenų teisėtus interesus. Kita vertus, atsirado kitos priežastys, dėl kurių antresolės įteisinimas tapo komplikuotu, o būtent – (duomenys neskelbtini) sudarė aktą, kuriuo konstatavo, jog įrengdamas buto antresolę jis pažeidė kultūros paveldo statinio vertingąsias savybes. Buto antresolės įrengimas buvo įvertintas kaip savavališka statyba ir (duomenys neskelbtini) įpareigojo savavališkos statybos padarinius panaikinti, t. y. nugriauti, išardyti visą antresolę. Su šia (duomenys neskelbtini) išvada ir reikalavimais jis nesutiko, tačiau teismine tvarka savo teisių negynė, t. y. turėdamas visus projektavimo dokumentus, galvojo, kad problemą būtų galima išspręsti ir neteisminiu keliu. Šios dienos teisinė situacija tebėra tokia, kad buto antresolės įrengimas tebėra vertinamas kaip savavališka statyba, kurios padarinius savininkas yra įpareigotas pašalinti. Nukentėjusysis T. B. jo (A. P.) šeimai priklausiusį minėtą butą įsigijo (duomenys neskelbtini) turto pardavimo iš varžytinių aktu, kuriuo už 135 000 Eur buvo parduotas vieno kambario, (duomenys neskelbtini) kvadratinių metrų ploto butas. Nors turto pardavimo iš varžytinių aktas ir neatitiko faktinių aplinkybių, objektyvaus buto ploto ir jo vertės, šio akto įstatymų nustatyta tvarka neskundė, tačiau tai nepanaikina teisės minėto turto pardavimą vertinti kaip akivaizdžiai pažeidžiantį jo turtines teises, t. y. be jokio teisėto pagrindo buvo nusavintas jo (A. P.) papildomai sukurtas (duomenys neskelbtini) kvadratinių metrų (37 procentų viso buto) gyvenamasis plotas, kurio rinkos vertė sudaro virš 98 700 Eur (266 800 / 37 procentų). Jis ėmėsi priemonių (veiksmų), kad jo įrengta buto antresolė būtų įregistruota kaip atskiras turtinis vienetas, atskiras butas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakė projektavimo ir antresolės įteisinimo bei įregistravimo VĮ „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas, tačiau šie darbai jau buvo pavėluoti. Tokiu būdu, iš vienos pusės turėdamas įstatymų jam suteiktą teisę (Civilinio kodekso 4.34. straipsnio 3 dalis) pasiimti pagerinimus arba reikalauti už tai kompensacijos, o iš kitos pusės turėdamas prievolę pašalinti savavališkos statybos padarinius, jis derėjosi su T. B. ir tiesiogiai, ir per tarpininkus dėl šio klausimo išsprendimo. T. B. pasiūlė jam sumokėti iki 5 000 Eur piniginę kompensaciją už tai, kad buto antresolę paliktų tokią, kokia ji buvo įrengta. Kaip minėjo, į antresolės įrengimą buvo investuota beveik 100 000 Eur suma, todėl T. B. siūloma piniginė kompensacija jam nebuvo priimtina, jis T. B. įspėjo, jog tokiu atveju iš buto antresolės pasiims tai, ką galima atskirti nepadarant žalos pačiai antresolei. Su T. B. nesutarus, jis iš antresolės paėmė sanitarinių mazgų įrangą, tačiau paliko įrengtus stoglangius, laiptus, turėklus, duris, pertvaras, apšiltintą stogą, medinius langus ir kt. T. B. ikiteisminio tyrimo metu pateikė lokalinę sąmatą, kuri neatlaiko jokios kritikos, pavyzdžiui, apmušalų klijavimas ant paruošto pagrindo, nors apmušalų net nebuvo. Kažkodėl tai numatytas gipskartonio pertvarų keitimas, lyg tai palikdamas butą jis (A. P.) jas įrengė T. B. nepriimtinose vietose. Taip pat sąmatoje numatytas visų lubų remontas, nors lubos liko lygiai tokios, kokios buvo iki buto perdavimo T. B.. Susidaro įspūdis, kad jis palikdamas butą T. B. privalėjo atlikti buto euroremontą. Lokalinėje sąmatoje nenurodytas nei vienas darbas ar medžiagos, kuriuos atlikti, įrengti ar keisti reikėtų būtent dėl jo (A. P.) kaltės. Jis pasiėmė tik jam ir jo šeimai priklausančius daiktus iš buto, svetimų daiktų neėmė, kadangi jų nebuvo. Pasiėmė savo kilnojamus daiktus (t. 5, b. l. 20-24). Iš esmės analogiškas faktines aplinkybes A. P. nurodė ir savo 2022 m. sausio 7 d. paaiškinime dėl pareikšto įtarimo, adresuotame (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 154-156, 157-159).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis T. B. parodė, kad jis dalyvavo varžytinėse ir pastebėjo parduodamą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Dėl šio buto buvo organizuojamos kelios varžytinės, kuriose ir pats dalyvavo, tačiau buto pardavimas varžytinėse vis nepavykdavo. (duomenys neskelbtini) jis vėl sudalyvavo varžytinėse dėl minėto buto, kurių metu pasiūlė savo 135 000 Eur kainą ir laimėjo varžytines. Dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), prasidėjo teisminiai procesai, dėl varžytinių organizavimo. (duomenys neskelbtini) iš VĮ „(duomenys neskelbtini)“ gavo dokumentus, patvirtinančius, jog minėtas butas ((duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso jam. Nuo (duomenys neskelbtini) jis pasirašė su advokatu R. K. sutartį dėl teisinių paslaugų, susijusių su nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini). Ankstesniam minėto buto savininkui buvo įteiktas pranešimas išsikeldinti, o asmeniui atsisakius buvo kreiptasi į teismą dėl priverstinio iškeldinimo. Teismas priėmė sprendimą dėl priverstinio ankstesnio buto savininko iškeldinimo ir iškeldinimą vykdė antstolio I. G. kontora. Iškeldinimo terminas buvo iki (duomenys neskelbtini), tačiau buvęs buto savininkas dėl asmeninių priežasčių paprašė atidėti iškeldinimą. Antstolis sureagavo į šį prašymą ir iškeldinimą atidėjo iki (duomenys neskelbtini). Kiek jam yra žinoma, 2021 m. liepos 27 d. ankstesnis buto savininkas A. P. pakvietė jo (T. B.) advokatą R. K. į butą, adresu (duomenys neskelbtini), aptarti išsikraustymo klausimą. Po apsilankymo minėtame bute, advokatas telefonu jį informavo apie įvykusį pokalbį su A. P. Advokatas pasakė, kad A. P. reikalauja iš jo (T. B.) 65 000 Eur už tariamai buto antrąjį aukštą arba, tuo atveju, jeigu A. P. negaus pinigų, pastarasis suniokos butą. Jis apie tai iš karto pranešė per ePolicija portalą pateikdamas pareiškimą, be to, tą pačią dieną apdraudė butą. 2021 m. liepos 28 d. jam paskambino draugas V. S. ir paaiškino, jog eina pro butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir mato jam (T. B.) jau priklausančiame bute vyrus, kurie kažką pjauna, kadangi matė žiežirbas nuo metalo pjovimo ir matė žmones ant stogo. Jis tai išgirdęs iš karto informavo policiją, užregistruojant įvykį, ir pranešė antstoliui. Jis tą pačią dieną kartu su antstoliu nuvyko į minėtą butą, kur užėjęs į vidų pamatė griovimo darbus. Antstolis A. P. pakartojo, jog jokių griovimo ar niokojimo veiksmų bute negalima atlikinėti. Jis pats buvo bute ir jį apžiūrėjo, pastebėjo apniokotą butą, tačiau A. P. paaiškino, kad tiesiog išsineša savo daiktus, nors jis tikrai akivaizdžiai matė vykdomus griovimo darbus. Antstolis tą pačią dieną surašė aktą. 2021 m. liepos 29 d., kuomet turėjo įvykti iškeldinimas iš buto, užėjus į butą dalyvavo jis, A. P., antstolis ir policijos pareigūnai. Tik užėjus į butą, jis pamatė visiškai suniokotą butą, o A. P. informavo, jog bute vykdė antrojo aukšto demontavimo darbus ir šiuo metu būti bute yra labai pavojinga. Apžiūrėjus butą, pastebėjo, kad buvo pavojingai nupjautos antrojo aukšto stogo laikančios konstrukcinės atramos, todėl tikrai įžvelgė pavojų dėl stogo griuvimo. Taip pat apžiūrėjęs minėtą butą, matė daug buto sugadinimo faktų, kurie užfiksuoti akte bei filmuotoje medžiagoje, kuri bus pateikta. Kadangi bute buvo pavojinga, nebuvo aiški stogo būklė, todėl antstoliui užfiksavus buto būklę, pareigūnai ir jis išėjo iš buto. Jis tą pačią dieną pakeitė buto durų spyną. Šiuo metu galvoja, kad atstatyti butą į pradinę padėtį kainuos ne mažiau nei 70 000 Eur. Dėl tikslios jam padarytos žalos įvertinimo kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurie įvertins buto būklę ir, vertindami antstolio aktus, pateiks vertinimą kokia tiksliai padaryta žala (t. 1, b. l. 41-43).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. rugpjūčio 16 d. kaip liudytojas apklaustas atstovas advokatas R. K. parodė, kad (duomenys neskelbtini) su klientu T. B. buvo sudaryta sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo. Šios paslaugos buvo susijusios su buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimu ir kitų teisių įgyvendinimu. Kadangi nepavyko sklandžiai priimti minėto buto iš ankstesnių savininkų, todėl jis, kaip atstovas, pateikė vykdomąją bylą antstoliui I. G. dėl skolininkų A. P., D. P. ir jų dukros S. P. iškeldinimo iš išieškotojui T. B. nuosavybės teise priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini). Atstovaudamas T. B., iš anksto susitaręs su skolininku (iškeldinamuoju) A. P., liudytojas 2021 m. liepos 21 d., apie 17.15 val. atvyko į butą, kuriame buvo A. P., taip pat kiti 5-6 jam nežinomi asmenys, kuriuos A. P. pristatė kaip darbininkus – statybininkus. Prie lauko įėjimo į namo laiptinę, prie lifto durų, taip pat prie buto durų buvo pakabinti skelbimai, kuriuose buvo nurodyta, jog nuo 2021 m. liepos 27 d. bus atliekamas minėto buto stogo remontas. Jis bute matė atliekamus įvairių komunikacijų, sanitarinės technikos, sienų apdailos ir kitų bute esančių buto priklausinių ar kitų daiktų, kurie negali būti atskiriami nuo buto be žalos butui, išmontavimo ir ardymo darbus. A. P. liudytojui nurodė, kad buto antrasis aukštas yra įrengtas A. P. ir jo T. B. nėra įgijęs, todėl A. P. siūlo T. B. pirkti antrąjį buto aukštą už 65 000 Eur, nes priešingu atveju (jeigu T. B. nepirks antrojo buto aukšto už A. P. reikalaujamą kainą) A. P. išmontuos ir (ar) išardys tariamai pastarajam priklausančias statybines medžiagas ir kitus daiktus (langus, stogą ir kt.) iš antrojo buto aukšto. Nurodytus A. P. teiginius jis suprato kaip grasinimą T. B., jog tuo atveju, jeigu T. B. nesutiks sumokėti A. P. 65 000 Eur, pastarasis atliks veiksmus, kuriais bus padaryta didelė žala T. B. nuosavybės teise priklausančiam turtui, t. y. išardytos esminės buto antrojo aukšto konstrukcijos. Tą pačią dieną jis (R. K.) kreipėsi į antstolius nurodydamas pastebėtus faktus ir antstolis (duomenys neskelbtini) priėmė patvarkymą, kuriuo įpareigojo skolininkus vykdyti išsikraustymo veiksmus nepažeidžiant T. B. interesų ir iš buto išsivežti tik jiems priklausančius su pagrindiniu daiktu (butu) nesusijusius daiktus (t. 1, b. l. 65-67).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. S. parodė, kad su T. B. yra geri pažįstami ir žinojo, jog pastarasis nusipirko butą, adresu (duomenys neskelbtini). Prisimena, jog jis 2021 m. liepos 28 d. ėjo pro T. B. butą, kadangi šalia gyvena liudytojo mama, pažiūrėjo į buto langus ir pamatė jame esančius žmones. Jis viską nufilmavo ir nusiuntė T. B., kad pamatytų, jog kažkas bute kažką daro. Jis pro langą pamatė, jog ant stogo yra žmonės, kurie ardė kaminą ir vėliau viduje kažką pjaustė bei daužė. Kiek pabuvęs, jis išėjo, o prieš išeinant į butą atvažiavo T. B. su policijos pareigūnais. Liudytojas V. S. papildomai parodė, kad pažįsta T. B. (duomenys neskelbtini), jų santykiai geri, draugiški. Maždaug prieš vienerius metus jam T. B. pasakė, jog nusipirko iš varžytinių butą. 2021 m. liepos 27 d., tačiau tiksliai nebepamena visų aplinkybių, jam T. B. paskambino į mobiliojo ryšio telefoną ir pasakė, jog iki buto perdavimo momento (2021 m. liepos 29 d.) buvęs savininkas nori pasiimti pastarajam priklausančias statybines medžiagas iš jau T. B. priklausančio buto, todėl paprašė liudytojo, kad kuomet eis pro namą, kuriame yra T. B. priklausantis butas, atkreiptų dėmesį ar bute kažkas vyksta. Jis sutiko, kadangi dažnai eidavo pro T. B. butą į ligoninę, kurioje gulėjo liudytojo mama. Jis 2021 m. liepos 28 d., apie 10.20 val. ėjo pro namą, kuriame T. B. įsigijo butą, bei pamatė, jog prie namo įėjimo buvo aptverta „STOP“ juosta, o viršutiniame namo aukšte matėsi 2 vyrai, kurie buvo T. B. bute, jis juos pamatė pro langą. Tada jis pranešė T. B., kad vyksta kažkoks veiksmas bute, T. B. pasakė, jog atvažiuos ir iškvietė policijos pareigūnus. Tada jis nuėjo (duomenys neskelbtini) ir stebėjo kas toliau vyks bute. Matė, jog 2 vyrai demontuoja ant stogo esantį kaminą, vėliau matė, kad buvo atliekami griovimo darbai buto viduje, t. y. kaip vienas iš vyrų kažką buto viduje daužė su kūju. Jis matė ir girdėjo kaip buto viduje kažkas buvo pjaunama elektriniu pjūklu. Jis viską užfiksavo mobiliojo ryšio telefonu, visą turimą medžiagą persiuntė pareigūnams. Maždaug po valandos, apie 11.00 val. prie namo atvyko T. B., antstolis ir policijos pareigūnai. Jie visi pakilo į namo viršutinį aukštą, tačiau tiksliai nepamena kaip užėjo į butą, kuriame policijos pareigūnus pasitiko buvęs buto savininkas, taip pat bute buvo 2-3 vyrai. Jis pats į butą nebuvo užėjęs ir nematė kaip viskas atrodė buto viduje. T. B. jo paprašė sekančią dieną atvykti prie minėto buto, kadangi apie 10.00 val. turėjo vykti buto perdavimas, paprašė, kad jis (V. S.) būtų liudytojas, jeigu to prireiktų. Apie 09.45 val. jis atvyko prie T. B. buto be pastarojo, dar buvo antstolis ir policijos pareigūnai. Pakilo liftu iki buto, visi užėjo į vidų, bute buvo buvęs buto savininkas, kuris pirmiausia paklausė „Kur statybų inspekcija?“, be to, pasakė, jog juos įspėja, kadangi bute būti yra labai nesaugu, filmavo buto perdavimą, o atidavęs raktus išėjo iš buto. Butas atrodė siaubingai, realiai viskas buvo išgriauta, ant sienų buvo likę seni užrašai. Butas atrodė kaip su daline apdaila. Jie lipo į antrąjį buto aukštą ir žiūrėjo ar stogas nesugrius. Pamatė, kad sijos, laikančios stogą, yra supjaustytos, kai kurios buvo visai išpjautos. T. B. pakeitė buto durų spyną, kiek jam žinoma, iškvietė meistrus, kurie galėtų sutvarkyti sijas laikančias stogą. Jis daugiau tame bute nebuvo. Jam yra žinoma, kad buvęs savininkas teigė pasiimantis statybines medžiagas iš savo buto, daugiau aplinkybių, susijusių su šio buto sugadinimu, nežino (t. 2, b. l. 52-53, 54-57).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. B. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). Jis 2021 m. liepos 28 d. dirbo kartu su E. Z. Apie 11.00 val. gavo iškvietimą, kad pranešėjas pranešė, jog adresu (duomenys neskelbtini), buvęs buto savininkas vykdo griovimo darbus. Jiems apie 11.14 val. atvykus minėtu adresu, kieme prie namo juos pasitiko pranešėjas T. B., pastarojo draugas, kurio anketinių duomenų nepamena, ir antstolis I. G. Liftu pakilus į viršutinį namo aukštą, ant buto durų buvo užklijuotas popieriaus lapas, ant kurio buvo užrašyta, jog vyksta statybos darbai. Prie buto durų, laiptinėje stovėjo kietojo kuro krosnelės kaminas, kuris, pareiškėjo teigimu, buvo nupjautas nuo stogo. Į butą juos įleido asmuo, kuris prisistatė A. P., pateikė asmens dokumentą. Visiems užėjus į minėtą butą (T. B. draugas liko laiptinėje), pamatė buto koridoriuje išpjautą lubose skylę, butas buvo labai stipriai suniokotas, pirmajame buto aukšte esančiame vonios kambaryje matėsi atjungta vonia, tualetas. Bute buvo virtuvės komplektas, kurį išrinkinėjo M. B. ir V. P., kurie turėjo didelę dėžę su darbo įrankiais ir jų akivaizdoje atlikinėjo virtuvės baldų išmontavimo darbus. Minėti vyrai jiems paprašius pateikė savo asmens dokumentus. A. P. paaiškino, kad asmenys yra jo giminaičiai ir padeda jam išsikraustyti iš buto. Bute nebuvo jokių baldų, išskyrus prie įėjimo durų koridoriuje buvo įmontuota spinta. Aiškinantis įvykio aplinkybes, A. P. liepė V. P. išgriauti židinį, pastarasis paėmęs kūjį vieną kartą stipriai trenkė į virš židinio esančią gipso apdailą, kurioje liko didelė skylė. Tada antstolis pasakė, kad židinys yra buto priklausinys ir jo griauti neleidžiama, po ko A. P. pasakė V. P. nebegriauti židinio, pastarasis paklausė ir pasitraukė. Antstolis pasakė A. P., kad tokie jo veiksmai yra nusikalstami, tačiau A. P. atsakė, jog jam tas pats ir jis savo teises puikiai žino. Taip pat A. P. pasakė T. B. „O ko tu tikėjaisi? Neįvykdei mano nurodytų sąlygų, tau buvo pasakyta kiek sumokėti pinigų, jeigu tu to nepadarei, nėra ko čia stebėtis“. T. B. pasakė „Aš neturiu daugiau pinigų ir už tą patį daiktą mokėti antrą kartą negaliu“. A. P. atsakė „Čia tavo bėdos“. Be to, A. P. nurodė, kad jie butą nupirko tik vieno aukšto su pagrindinėmis sienomis, o visą kitą jis gali sugriauti, išmontuoti ir išsivežti. Antstolis paklausė A. P. kur dingo durys su staktomis, kadangi jos buvo išmontuotos, nes durys taip pat yra buto priklausinys. A. P. atsakė, kad jis jas išmontavo ir išsivežė, nežinojo, ne taip suprato, kitą kartą žinos. Liudytojas nebuvo užlipęs į buto antrąjį aukštą, tačiau pats A. P. visus informavo, garsiai rėkė, jog jie neitų į antrąjį aukštą, kadangi jis yra nesaugus, Statybų inspekcija jį yra įpareigojusi antrąjį buto aukštą nugriauti. Tada jie paprašė pateikti tai įrodančius dokumentus, tačiau A. P. atsakė, jog su savimi tokių dokumentų neturi, pasiūlė patiems kreiptis į Statybų inspekciją. Antstolis jiems matant viską fiksavo fotoaparatu. A. P. visą laiką buvo susijaudinęs, vaikščiojo iš vieno kambario į kitą, tačiau buvo neagresyvus. Antstoliui baigus fiksuoti pažeidimus, jie visi (liudytojas ir jo kolega, antstolis, T. B.) išėjo iš minėto buto (t. 2, b. l. 59-62).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. P. parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini), A. (pastaba. P.), kurio pavardės neprisimena, tačiau pastarojo pravardė yra „(duomenys neskelbtini)“, pažįsta (duomenys neskelbtini), jie dažniausiai bendrauja darbiniais reikalais, susitinka kartą per pusmetį. Galimai 2021 m. liepos mėnesio pabaigoje arba rugpjūčio mėnesį, A. atvažiavo pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini), paklausė ar liudytojas turi laiko atvykti į butą padėti išrinkti stalą, kadangi pardavė savo butą ir išsikrausto. Jis tiksliai nepamena kada, tačiau savo automobiliu atvyko pas A. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau tikslaus adreso nebeprisimena, kadangi bute buvo pirmą kartą. A. jį pasitiko prie namo, kartu liftu pakilo į (duomenys neskelbtini) namo aukštą. Užėjus į butą, jame jau vyko kraustymosi darbai, daiktai buvo sudėti į dėžes koridoriuje, laiptinėje. Bute buvo 2 vyrai, kurių jis nepažįsta, tačiau vieną iš jų tik buvo matęs. Minėti vyrai išnešinėjo daiktus į automobilį, stovėjusį prie namo. Liudytojas atvykęs pradėjo ardyti virtuvės salą, kelias lentynas, baldus. Bute buvo apie kelias valandas, tačiau tą dieną darbo nepabaigė, todėl vyko sekančią dieną pabaigti darbų. Kiti ten buvę asmenys ardė baldus, sienas, nuiminėjo nuo sienos plokštes, o pats A. visur vaikščiojo, pakavo daiktus. Sekančią dieną liudytojas taip pat atvyko padėti A., nes pastarasis to paprašė. Jam atvykus, bute jau buvo 3-4 vyrai, kurie toliau vykdė iškraustymo darbus. Pats butas atrodė tragiškai, buvo ardomos sienos, jog A. galėtų pasiimti savo daiktus. Liudytojui būnant bute, buvo atvykę policijos pareigūnai ir keli civiliniais drabužiais apsirengę asmenys, tačiau kas jie tokie, jis to nežino, taip pat nežino kokiu tikslu jie buvo atvykę. A. jo prašė išmontuoti židinį, jis atsuko varžtus, reikėjo išardyti tinką, kad juos būtų galima atsukti. Liudytojas atsuko varžtus ir kartu su kitais darbininkais išmontavo židinį. A. aiškino, kad už butą nėra sumokėti visi pinigai, todėl nori išsivežti jam priklausančius vertingus daiktus (t. 2, b. l. 65-68).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas antstolis I. G. parodė, kad jis dirba „(duomenys neskelbtini)“ antstolių kontoroje antstoliu. (duomenys neskelbtini) kontoroje gavus Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą, skolininkams D. P. ir A. P. buvo išsiųsti raginimai išsikelti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), per 45 dienas ir nustatyta, kad jiems to nepadarius, priverstinis iškeldinimas bus vykdomas (duomenys neskelbtini). Šie pranešimai buvo siųsti el. paštu ir registruotu paštu, A. P. ir D. P. apie tai buvo informuoti. Artėjant iškeldinimo dienai antstolių kontoroje buvo gautas T. B. el. laiškas, kuriame buvo nurodoma, jog jis sutinka su A. P. prašymu baigti išsikeldinimo procedūrą iki (duomenys neskelbtini). Kiek jam yra žinoma, skolininkas buvo pradėjęs daiktų išsivežimą, todėl buvo tikslinga leisti geruoju skolininkui pačiam visus asmeninius daiktus išsivežti. Skolininkas turėjo išsivežti asmeninius daiktus, kurie nėra neatsiejamai susiję su nekilnojamu turtu. Visi daiktai, kurie yra susiję su nekilnojamu turtu (rozetės, sienų apdaila, inžinerija, židinys), yra neatsiejamos buto dalys, todėl jos turėjo būti paliktos. Antstolio patvarkymu iškeldinimas buvo atidėtas iki (duomenys neskelbtini). Minėtą datą A. P. informavo, kad iš buto jau yra išsikrausčiusi D. P. su dukra, o jis pats tęsia išsikraustymo procedūrą. Siekiant įsitikinti ar skolininkas nemeluoja, buvo nuvykta į butą ir užfiksuota esama situacija bei surašytas aktas, kuriame atsispindi, jog dalis daiktų buvo tikrai išvežta, taip pat užfiksuota buto būklė. Kadangi buvo akivaizdu, kad skolininkai tikrai kraustosi patys, pritarus išieškotojui priverstinis iškeldinimas buvo atidėtas iki (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jį T. B. ar pastarojo advokatas, tiksliai pasakyti negali, informavo, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), yra vykdomi darbai, kurių metu yra atskiriamos buto dalys (priklausiniai). Skolininkui buvo išsiųstas patvarkymas įpareigojant skolininkus vykdyti išsikraustymo veiksmus nepažeidžiant turto savininko T. B. interesų ir iš buto išsivežti tik jiems priklausančius, su pagrindiniu daiktu (butu) nesusijusius daiktus. Jam (I. G.) 2021 m. liepos 28 d. nuvykus į minėtą butą, duris atidarė A. P., bute buvo dar du vyrai. Bute vyko ardymo darbai, vienas iš vyrų buvo pradėjęs demontuoti židinį, esantį bute, tačiau liudytojas pasakė A. P., jog to negalima daryti, kadangi židinys yra buto priklausinys, todėl A. P. pasakė tam vyrui, jog paliktų židinį, jo negriautų. Foto nuotraukose buvo užfiksuota buto būklė, buvo išmušta skylė tarp aukštų, demontuotos durys, padarytos skylės sienose, demontuota sienų apdaila, santechnika. Viskas buvo užfiksuota akte. 2021 m. liepos 29 d. nuvykus į minėtą butą, A. P. atidavė buto raktus, pasakė, kad lipti į antrąjį buto aukštą yra pavojinga, nes jis yra avarinės būklės. A. P. atidavęs buto raktus, išėjo iš buto. Bute buvo supjaustytos stogą laikančios konstrukcijos, ko dar nebuvo 2021 m. liepos 28 d. Po informavimo, kad negalima atskirti židinio (kitos detalės jau buvo demontuotos), 2021 m. liepos 29 d. židinys jau buvo demontuotas, išsivežta vonia, nors A. P. apie tai buvo informuotas raštu ir žodžiu (t. 2, b. l. 71-74).

(duomenys neskelbtini) M. G. 2021 m. rugpjūčio 24 d. pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad antstolis I. G. vykdo skolininkų A. P., D. P. ir jų dukros S. P. iškeldinimą (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) iš T. B. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini). Antstolio nustatyta skolininkų iškeldinimo iš minėto buto data – (duomenys neskelbtini). Iš anksto susitaręs su skolininku (iškeldinamuoju) A. P., 2021 m. liepos 27 d., apie 17.15 val. nukentėjusiam (T. B.) atstovaujantis advokatas R. K. atvyko į butą, kuriame buvo A. P. ir kuriame pamatė atliekamus įvairių komunikacijų, sanitarinės technikos, sienų apdailos ir kitų bute esančių buto priklausinių ar kitų daiktų, kurie negali būti atskiriami nuo buto be žalos butui, išmontavimo ir ardymo darbus. 2021 m. liepos 29 d. atvykus į butą buvo aptikta, kad visas butas yra suniokotas, dėl šio įvykio T. B. patyrė apie 70 000 Eur turtinę žalą (t. 1, b. l. 1-7).

BIRT ataskaitų žiūryklės 2021 m. liepos 28 d. išraše užfiksuota, kad 2021 m. liepos 28 d., apie 13.30 val. (duomenys neskelbtini) buvo gautas T. B. pranešimas apie įvykį, kuriame nurodyta, jog antstolis I. G. vykdo skolininkų A. P., D. P. ir jų dukros S. P. iškeldinimą (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) iš T. B. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini). Antstolio nustatyta minėtų skolininkų iškeldinimo iš buto data – (duomenys neskelbtini). Iš anksto susitaręs su skolininku (iškeldinamuoju) A. P., 2021 m. liepos 27 d., apie 17.15 val. T. B. atstovaujantis advokatas R. K. atvyko į minėtą butą, kuriame buvo A. P., taip pat kiti 5-6 nežinomi asmenys, kuriuos A. P. pristatė kaip darbininkus – statybininkus. Prie lauko įėjimo į namo laiptinę, prie lifto durų, taip pat prie buto durų buvo pakabinti skelbimai, kuriuose nurodyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) bus atliekamas buto stogo remontas. Bute advokatas R. K. matė atliekamus įvairių komunikacijų, sanitarinės technikos, sienų apdailos ir kitų bute esančių buto priklausinių ar kitų daiktų, kurie negali būti atskiriami nuo buto be žalos butui, išmontavimo ir ardymo darbus. A. P. nurodė advokatui R. K., kad: 1) buto antrasis aukštas yra įrengtas A. P. ir jo T. B. nėra įgijęs; 2) A. P. siūlo T. B. pirkti antrąjį buto aukštą už 65 000 Eur; 3) priešingu atveju (jeigu T. B. nepirks antrojo buto aukšto už A. P. reikalaujamą pinigų sumą) A. P. išmontuos ir (ar) išardys tariamai jam priklausančias statybines medžiagas ir kitus daiktus (langus, stogą ir kt.) iš antrojo buto aukšto. Nurodytus A. P. teiginius T. B. supranta kaip grasinimą, kad tuo atveju, jeigu T. B. nesutiks sumokėti A. P. 65 000 Eur, pastarasis atliks veiksmus, kuriais bus padaryta didelė žala T. B. nuosavybės teise priklausančiam turtui, t. y. išardytos esminės buto antrojo aukšto konstrukcijos. Pranešėjo vertinimu, nurodyti A. P. veiksmai, kurie buvo atlikti iki (duomenys neskelbtini) išardant įvairias komunikacijas, sanitarinę techniką ar kitus daiktus, kurie negali būti atskiriami nuo buto be žalos šiam nekilnojamajam turtui, ne tik jau padarė T. B. žalą, tačiau ir gali būti vertinami kaip atitinkantys nusikaltimų, numatytų BK 187 ir 294 straipsniuose, sudėčių požymius. Tuo atveju, jeigu A. P. realizuotų ketinimus dėl antrojo buto aukšto (virš kurio yra bendras viso namo stogas) esminių konstrukcijų išmontavimo, tokie veiksmai galimai atitiktų nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymius. T. B. prašo užtikrinti viešąją tvarką (t. 1, b. l. 11). Iš esmės analogiškos faktinės aplinkybės nurodytos ir nukentėjusiojo T. B. 2021 m. liepos 28 d. pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokole, pateiktame per ePolicija.lt portalą (t. 1, b. l. 13-17).

BIRT ataskaitų žiūryklės 2021 m. liepos 28 d. išraše užfiksuota, kad policijos pareigūnams atvykus nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)), juos pasitiko pranešėjas T. B., kuris paaiškino, jog prieš daugiau nei metus nusipirko iš varžytinių butą, adresu (duomenys neskelbtini). Vėliau apie metus laiko vyko teisminiai ginčai su buvusiu savininku A. P. Šiuo metu, kai antstolis įpareigojo asmenį atlaisvinti butą, t. y. (duomenys neskelbtini) yra paskutinė diena, kuomet A. P. gali pasiimti visus pastarajam priklausančius daiktus, A. P. pradėjo kažką bute demontuoti, griauti be leidimų. Taip pat, kol policijos pareigūnai bendravo su T. B., atvyko ir antstolis I. G., kuris paaiškino, jog A. P. reikia išsikraustyti ir asmuo gali pasiimti savo daiktus. Nuėjus į minėtą butą, policijos pareigūnai jame rado A. P. ir dar du asmenis – M. B. ir V. P.. A. P. paaiškino, kad renkasi savo daiktus, o kadangi butas yra per du aukštus, kurių vienas yra pastatytas be leidimų, todėl, pagal A. P., jis gavo raštą iš Statybos inspekcijos, jog jis turi pašalinti vieną iš nelegaliai pastatytų aukštų. Paprašius pateikti tai įrodančius dokumentus, A. P. nieko neturėjo, pasakė, jog visa informacija yra Statybos inspekcijoje. Įvykio metu buvęs antstolis I. G. paaiškino, kad A. P. negali pats demontuoti buto antrojo aukšto, kadangi A. P. nebėra buto savininkas, todėl dabartiniam savininkui pereina prievolė demontuoti ir bendrauti su Statybos inspekcija. Kadangi šiuo metu nėra aišku kas ir ką sugriovė bei ar galėjo tai daryti, todėl T. B., kai bus aišku kokia yra padaryta žala, kreipsis į policiją. Kolkas policijos pareigūnų įsikišimo į situaciją nebereikia, T. B. pats su antstoliu toliau spręs ką daryti dėl A. P. veiksmų, jog pastarasis toliau daugiau nebegriautų T. B. turto. Įvykis buvo filmuotas (t. 1, b. l. 12).

Įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros 2021 m. rugsėjo 30 d. protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra butas, esantis (duomenys neskelbtini). Pradėjus apžiūrą, buto durys buvo užrakintos. Patekus į patalpos vidų, kairėje pusėje matomi laiptai, vedantys į antrąjį buto aukštą, dešinėje pusėje yra matoma baltos spalvos spinta, tuščios lentynos. Tiesiai matomi langai. Grindys yra klotos baltos spalvos plytelėmis. Sienose, vietose, kur pritaikyta vieta elektros instaliacijai, kyšo laidai, nėra elektros lizdų ir jungiklių. Patalpoje, esančioje kairėje pusėje, ant grindų matoma daug statybinių šiukšlių, sienoje matoma skylė, patalpos kairėje ant sienos matomas veidrodis. Praėjus toliau, kairėje ir dešinėje matomos lentynos. Išėjus iš patalpos, langų apačioje matomi sumontuoti radiatoriai. Sienoje, prie langų, vieta pritaikyta židiniui yra sugriauta ir tuščia. Pakilus laiptais į antrąjį buto aukštą, tiesiai yra matoma siena, kurioje skylė. Sienoje matomos stačiakampio formos geležinės atramos ir šiltinimo vatos gabalai. Užėjus pro kairėje pusėje esančias duris, patenkama į patalpą, kurios kairėje pusėje matomos lentynos, tiesiai matomi langai, šalia jų suvirintos stačiakampio formos geležinės atramos, po langais pakabinti baltos spalvos radiatoriai. Tame pačiame buto aukšte, pro duris patenkama į vonios kambarį, kuriame tiesiai matoma dušinė, santechniniai mazgai, o kairėje pusėje, sienoje ir grindyse matomos skylės. Išėjus iš vonios kambario, stoge matomi sudėti langai „(duomenys neskelbtini)“. Ant grindų matoma daug statybinių šiukšlių. Atliktos apžiūros metu nebuvo paimti jokie objektai, prie protokolo pridėtos foto lentelės (t. 1, b. l. 19-36).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitoje – faktūroje Serija: (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ T. B. suteikė 744 Eur vertės paslaugas už žalos informacijos surinkimą ir pateikimą (t. 1, b. l. 53).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) PVM Sąskaitoje – faktūroje Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ T. B. suteikė metalinių kolonų remonto darbų paslaugas, kurių vertė 480 Eur (t. 1, b. l. 55).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ lokalinės sąmatos (sudarytos pagal 2021 m. balandžio mėnesio kainas) priede Nr. (duomenys neskelbtini) (daiktų sąrašas) nurodyta, kad daiktų, reikalingų atstatyti nukentėjusiajam T. B. priklausantį butą ((duomenys neskelbtini)) iki būsenos, buvusios iki įvykio momento, kaina yra 13 014,44 Eur. Kiliminės dangos laiptų 10 m² kaina yra 316,09 Eur, kiliminės dangos patalpų 44,97 m² kaina 1 614,96 Eur, 2 klozetų kaina 506,23 Eur, plautuvės su vandens maišytuvais, tvirtinamos ant spintelių, kaina 404,37 Eur, praustuvo su vandens maišytuvu kaina 410,28 Eur, vonios su vandens maišytuvu kaina 608,29 Eur, dušo kabinos kaina 350 Eur, 24 vnt. vidaus apšvietimo šviestuvų kaina 414,48 Eur, 3 interjerinių šviestuvų, tvirtinamų prie lubų ir sienų, kaina 615 Eur, 21 vnt. rozečių kaina 666,41 Eur, 11 vnt. jungiklių kaina 182,43 Eur, įėjimo durų kaina 481,74 Eur, antro aukšto 4,4 m² kaina 487,29 Eur, MDF durų, dengtų lukštų 3,2 m² kaina 870,96 Eur, medinio lango bloko 8,63 m² kaina 1 743,82 Eur, medinės palangės 13,5 m² kaina 811,09 Eur, židinio kaina 2 180 Eur, rekuperacinės sistemos elemento kaina 351 Eur (t. 1, b. l. 57).

Antstolės V. M. (duomenys neskelbtini) turto pardavimo iš varžytinių akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad antstolė 2019 m. rugsėjo 12 d. įvykusiose varžytinėse Nr. 176481 pardavė už 135 000 Eur (visa suma įmokėta 2020 m. kovo 2 d.) T. B. šį turtą – 1 kambario, 74,86 m² butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), kurio buvusi turto savininkė (skolininkė) D. P.. Taip pat šiame dokumente nurodyta, jog aptartas aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas (t. 1, b. l. 72).

Teismo eksperto V. S. (duomenys neskelbtini) ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nekilnojamojo turto – buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė turto vertės nustatymo dieną ((duomenys neskelbtini)) yra 206 000 Eur. Kartu ekspertizės akte nurodyta, kad turto apžiūros ir vertės nustatymo dieną – (duomenys neskelbtini) – nustatyta, kad vertinamo buto plotas pakitęs dėl įrengtos antresolės ir faktinis buto plotas atitinka nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byloje užfiksuotą plotą – (duomenys neskelbtini) m² (kadastrinių matavimų bylos data – (duomenys neskelbtini) sudaryta pagal (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų duomenis (t. 1, b. l. 73-113).

VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) pastatyto ((duomenys neskelbtini) procentų baigtumas) 1 kambario, (duomenys neskelbtini) m² gyvenamojo buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teisė nuo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu) priklausė D. P. Aptartam nekilnojamajam turtui nuo (duomenys neskelbtini) taikomas areštas (apribota disponavimo teisė) (t. 1, b. l. 116-117).

Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) vidaus plotų eksplikacijoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) kadastro duomenimis buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), gyvenamosios paskirties patalpų plotas yra (duomenys neskelbtini) m² (t. 1, b. l. 119).

Patalpos (buto), esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kadastro duomenyse nurodyta, kad bendras buto plotas yra (duomenys neskelbtini) m², o gyvenamasis plotas – (duomenys neskelbtini) m² (t. 1, b. l. 122-123, t. 3, b. l. 100-102).

VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) pastatyto ((duomenys neskelbtini) procentų baigtumas) 1 kambario, (duomenys neskelbtini) m² gyvenamojo buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teisė nuo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu) priklauso T. B., aptartam nekilnojamajam turtui nuo (duomenys neskelbtini) nebėra taikomas areštas (t. 1, b. l. 127-129).

T. B. pranešime dėl išsikėlimo iš buto, adresuotame D. P. ir A. P., nurodyta, jog T. B. (duomenys neskelbtini) pardavimo iš varžytinių akto pagrindu įgijo nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), todėl prašoma ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas nuo šio pranešimo gavimo išsikelti iš buto kartu su visais galimai kartu gyvenančiais šeimos nariais ir (ar) kitais asmenimis, taip pat pasiimti iš buto visus reikalingus D. P. ir A. P. bei (ar) kitiems asmenims priklausančius daiktus ir kitą turtą (t. 1, b. l. 130).

Antstolio padėjėjo M. M. 2020 m. kovo 10 d. akte dėl dokumentų įteikimo nurodyta, kad vykdant advokato R. K., atstovaujančio T. B., prašymą įteikti A. P. ir D. P. pranešimą dėl išsikėlimo iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), 2020 m. kovo 8 d., apie 19.25 val. nuvykus į (duomenys neskelbtini) bei paskambinus damofonu į butą Nr. (duomenys neskelbtini), atsiliepęs asmuo paklausė kas teiraujasi. Atsakius, jog ieškomas A. P., asmuo atsakė „Tuoj“, tačiau pokalbį nutraukė ir durų neatidarė. 2020 m. kovo 9 d., apie 18.55 val. dar kartą nuvykus į (duomenys neskelbtini), laiptinės durys buvo praviros, pakilus liftu į viršutinį namo aukštą ir paskambinus skambučiu į butą Nr. (duomenys neskelbtini), duris atidarė vyras. Paklausus šio asmens ar jis yra A. P., pastarasis patikino, kad taip, pakvietė užeiti į butą. Informavus asmenį, jog yra vykdomas prašymas įteikti dokumentus, asmuo pradėjo klausinėti kas paslaugos užsakovas ir kokie tai dokumentai. A. P. paėmė voką, išsitraukęs pranešimą dėl išsikėlimo iš buto ir advokato R. K. atstovavimo sutartį, perskaitė, tačiau nurodė, kad pažymoje nepasirašys. Paprašius A. P. parašyti dokumentų gavimo grafoje, jog atsisako priimti dokumentus, moteris buvusi kitame kambaryje liepė nieko nepasirašinėti. A. P. paklausus ar tai jo žmona D. P., pastarasis nurodė, kad ne žmona, tačiau moteris buvusi kitame kambaryje garsiai nurodė, jog žmona, tačiau dokumentų atsiimti nepriėjo. A. P. informavus, kad bus surašomas aktas dėl dokumentų įteikimo ir jo atsisakymas prilyginamas tinkamam dokumentų įteikimui, pastarasis nurodė, jog visą situaciją žino, tačiau vis vien nepasirašinės. 2020 m. kovo 10 d. dokumentai papildomai buvo išsiųsti elektroniniais paštais A. P. ir D. P. (t. 1, b. l. 131).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patenkintas T. B. civilinis ieškinys ir nuspręsta iškeldinti D. P., A. P. ir S. P. su visu jiems priklausančiu turtu iš T. B. priklausančio buto (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jiems kitų gyvenamųjų patalpų. Minėtame Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime kartu pripažinta, kad (duomenys neskelbtini) m² dydžio rekonstrukcinė dalis nėra atskiras nekilnojamojo turto objektas (t. 1, b. l. 132-136). Aptartas sprendimas įsiteisėjo (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismui atmetus A. P. ir D. P. apeliacinį skundą (t. 1, b. l. 137-144). Dėl aptarto sprendimo buvo išduotas Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) vykdomasis raštas (t. 1, b. l. 152-153, t. 3, b. l. 67-68).

Antstolio R. V. 2020 m. lapkričio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad bute ((duomenys neskelbtini)) yra įrengti laiptai, kuriais pakilus patenkama į antresolę (buto antrąjį aukštą – įrengtą ir funkcionuojantį atskirą gyvenamąjį plotą: koridorių, vaikų kambarį, miegamąjį, vonios kambarį). Konstatuojama, kad bute yra laiptai, kuriais pakilus, atsiduriama koridoriuje, kuriame yra stogo langai, elektra. Koridoriuje yra trejos durys, kurios veda į vaikų kambarį, miegamąjį ir vonios kambarį. Konstatuojama, kad visas antresolės (buto antrojo aukšto) plotas yra su pilna apdaila, visose patalpose yra įrengta veikianti elektros instaliacija, įrengti radiatoriai, patalpos šildomos, yra langai, baldai. Vaikų kambaryje įrengtos mokymosi, žaidimų ir miego zonos. Miegamajame yra įrengtos daiktų laikymo ir miego zonos. Antresolių vaikų kambarys ir miegamasis yra gyvenami: ant lovų yra patalinė, spintose ir ant lentynų sudėti drabužiai, daiktai, knygos, žaislai. Vonios kambaryje yra funkcionuojanti dušo kabina, kriauklė, klozetas, radiatoriai, šviesa. Konstatuojama, kad antresolėje esančių buto patalpų plotas yra (duomenys neskelbtini) m² (t. 1, b. l. 145-148).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patenkintas iš dalies T. B. ieškinys atsakovams D. P. ir A. P. dėl žalos, atsiradusios laiku neišsikrausčius iš T. B. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), priteisimo. Iš atsakovų D. P. ir A. P. buvo priteista 4 800 Eur žalą ir 5 procentų metinės procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (t. 1, b. l. 154-164). Dėl aptarto sprendimo buvo išduotas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. vykdomasis raštas (t. 1, b. l. 165-166).

Antstolio I. G. 2021 m. liepos 15 d. akte užfiksuota, kad antstolių kontoroje yra vykdomas D. P., S. P. ir A. P. iškeldinimas iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagal vykdomąjį dokumentą, išieškotojas T. B. Minėtų asmenų iškeldinimas buvo paskirtas (duomenys neskelbtini). Kadangi skolininkai iš patalpų pradėjo kraustytis geranoriškai, išieškotojo sutikimu priverstinis iškeldinimas buvo atidėtas. 2021 m. liepos 15 d. telefonu paskambinus D. P., atsiliepusi moteris teigė, jog ji su vaiku išsikraustė ir šiuo metu jos gyvena (duomenys neskelbtini), o likusius daiktus pasiims savaitgalį. Taip pat moteris nurodė, kad A. P. minėtame bute dabar tvarkosi. 2021 m. liepos 15 d. buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini) patikrinti ar tikrai vyksta buto atlaisvinimo darbai. Bute buvęs A. P. aprodė butą ir teigė, kad savo daiktus po truputį išveža. Bute matosi dalinai atlaisvintos spintos, virtuvės stalčiai, išvežimui paruošti daiktai. Situacija užfiksuota foto nuotraukose (t. 2, b. l. 1-13, 114-126, 147-159).

Antstolio I. G. 2021 m. liepos 28 d. patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) nustatytas skolininkų A. P., D. P. ir S. P. iškeldinimas iš išieškotojui T. B. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini). Išieškojo atstovas informavo, kad atstovaudamas išieškotoją, iš anksto susitaręs su A. P. (duomenys neskelbtini) atvyko į butą, kuriame buvo A. P. ir kiti žmonės, bute matė atliekamus įvairių komunikacijų, sanitarinės technikos, sienų apdailų ir kitų bute esančių buto priklausinių ar kitų daiktų, kurie negali būti atskiriami nuo buto be žalos butui, išmontavimo ir ardymo darbus. Išieškotojas prašo informuoti iškeldinamus asmenis apie pareigą nedaryti žalos T. B. priklausančiam butui, taip pat apie teisinę atsakomybę, galinčią kilti dėl šiame pranešime nurodytų iškeldinamų asmenų veiksmų. Antstolio patvarkymu prašymas buvo patenkintas, A. P., D. P. ir S. P. išaiškinant, kad antraeilį daiktą (santechnikos įrenginius, elektros instaliaciją, duris, konstrukcijas ir panašiai) ištinka pagrindinio daikto likimas, todėl jų atskyrimas nuo pagrindinio daikto laikytinas buto savininko (T. B.) teisių pažeidimu. Kartu skolininkai buvo įpareigoti vykdyti išsikraustymo veiksmus, nepažeidžiant turto savininko T. B. interesų ir iš buto išvežti tik jiems priklausančius, su pagrindiniu daiktu (butu) nesusijusius daiktus, taip pat pranešti antstoliui apie vykdomųjų dokumentų įvykdymą (t. 2, b. l. 14-15).

Antstolio I. G. 2021 m. liepos 28 d. akte užfiksuota, kad antstolių kontoroje yra vykdomas D. P., S. P. ir A. P. iškeldinimas iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagal vykdomąjį dokumentą, išieškotojas T. B. Minėtų asmenų iškeldinimas buvo paskirtas (duomenys neskelbtini). Kadangi skolininkai iš patalpų pradėjo kraustytis geranoriškai, išieškotojo sutikimu priverstinis iškeldinimas buvo atidėtas, t. y. priverstinis iškeldinimas paskirtas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) buvo gautas išieškotojo atstovo pranešimas, kad minėtame bute vykdomi darbai, kurių metu yra atskiriamos buto dalys (priklausiniai). Skolininkui išsiųstas patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigoti skolininkus vykdyti išsikraustymo veiksmus nepažeidžiant turto savininko T. B. interesų ir iš buto išsivežti tik jiems priklausančius, su pagrindiniu daiktu (butu) nesusijusius daiktus. 2021 m. liepos 28 d. nuvykta adresu (duomenys neskelbtini). Duris atidaręs A. P. aprodė butą, kuriame vykdomi ardymo darbai, pradėtas demontuoti židinys. Skolininkui pasakyta, kad jis turi palikti buto priklausinius. A. P. bute buvusiems vyrams nurodė židinio nebedemontuoti. Butą apžiūrėjo ir išieškotojo kviesti policijos pareigūnai bei užsirašė demontavimą atlikusių asmenų duomenis. Buto būklė užfiksuota foto nuotraukose (t. 2, b. l. 16-30, 77-91, 162-176).

Antstolio I. G. 2021 m. liepos 29 d. akte užfiksuota, kad antstolių kontoroje yra vykdomas D. P., S. P. ir A. P. iškeldinimas iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagal vykdomąjį dokumentą, išieškotojas T. B. Minėtų asmenų iškeldinimas paskirtas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) nuvykta adresu (duomenys neskelbtini). Duris atidaręs A. P. aprodė butą, informavo visus, jog į palėpę yra pavojinga lipti, kadangi ji yra avarinės būklės, atidavė buto raktus ir išėjo. Šios aplinkybės fiksuotos vaizdo įraše. Perduoto buto būklė užfiksuota foto nuotraukose (t. 2, b. l. 31-50, 92-111, 177-196).

Antstolio I. G. 2021 m. liepos 16 d. pranešime dėl priverstinio iškeldinimo Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad antstolių kontoroje yra vykdomas D. P., S. P. ir A. P. iškeldinimas iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagal vykdomąjį dokumentą, išieškotojas T. B. Vykdymo procese išieškotojo ir skolininkų susitarimu iškeldinimas buvo atidėtas. Skolininkai per pratęstą terminą neišsikraustė. Raginimas geruoju išsikraustyti iš buto yra pasibaigęs, išieškotojo ir skolininkų sutartu laiku butas neperduotas, todėl nustatytas priverstinio iškeldinimo laikas. Kartu buvo informuoti (duomenys neskelbtini) apie būtinybę dalyvauti priverstinio iškeldinimo procese – (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 127-128, t. 3, b. l. 5-6).

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos rašte dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad patikrinus Lietuvos Respublikos statybų leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos „(duomenys neskelbtini)“ ir raštą parengusios institucijos dokumentų valdymo informacinės sistemos duomenis, jokios informacijos, susijusios su butu, esančiu (duomenys neskelbtini), nerasta (t. 2, b. l. 136-137).

Kitų objektų (vaizdo įrašų ir foto nuotraukų) apžiūros 2021 m. spalio 14 d. protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra vaizdo įrašai ir fotonuotraukos, kurie elektroniniu paštu buvo atsiųsti liudytojo V. S. Vaizdo įrašai peržiūrimi su „(duomenys neskelbtini)“ programa. Peržiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kurio trukmė 16 sekundžių. Šiame vaizdo įraše matoma, kad iš lauko yra filmuojamas viršutinis namo aukštas, ant stogo stovi vyras, kuris apsirengęs tamsiais šortais, baltais be rankovių marškinėliais, ant kurių priekio matosi juodos spalvos paveiksliukas, fragmentas, (duomenys neskelbtini) spalvos plaukų (Asmuo Nr. 1). Vyriškis persirišęs per pilvą oranžinės spalvos virvę, per atidarytą buto langą įlipa į butą. Peržiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kurio trukmė 14 sekundžių. Šiame vaizdo įraše matoma, kad yra filmuojamas viršutinis namo aukštas, ant stogo stovi vyras, atsirėmęs viena ranka į stogą, o kita ranka į namo kaminą, asmuo apsirengęs juodos spalvos šortais, su ant šono esančiais baltos ir oranžinės spalvos fragmentais bei juodos spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis, (duomenys neskelbtini) spalvos plaukų (asmuo Nr. 2). Pro atidarytą langą bute žiūri vyras, kuris apsivilkęs geltonos spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis, (duomenys neskelbtini) spalvos plaukų (asmuo Nr. 3). Peržiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kurio trukmė 10 sekundžių. Šiame vaizdo įraše užfiksuoti tie patys vyrai Nr. 2 ir Nr. 3, kurie daro tą patį, kaip ir užfiksuota vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Peržiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kurio trukmė 10 sekundžių. Šiame vaizdo įraše užfiksuotas vyras Nr. 1, kuris užlipęs ant namo stogo, atsisėdęs laiko rankoje statybinį įrankį, su kuriuo gręžia į stogą. Peržiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kurio trukmė 24 sekundės. Šiame vaizdo įraše matomi užfiksuoti vyrai Nr. 1 ir Nr. 2, kurie apžiūrinėja ant stogo esantį kaminą. Peržiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kurio trukmė 35 sekundės. Šiame vaizdo įraše užfiksuoti ant stogo vyrai Nr. 1 ir Nr. 2, kurie apglėbę rankomis kaminą, bando jį nugriauti, o pro atidarytą langą bute žiūri vyras, kuris be viršutinių marškinėlių, (duomenys neskelbtini) (asmuo Nr. 4). Peržiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kurio trukmė 47 sekundės. Šiame vaizdo įraše užfiksuoti ant stogo vyrai Nr. 1 ir Nr. 2. Vyras Nr. 1 pro langą iš buto paima laužtuvą ir su juo bando išmontuoti kaminą, tuo metu vyras Nr. 2 laiko kaminą, apglėbęs abejomis rankomis trauko jį į šonus, vyras Nr. 4 stebi, žiūri pro langą. Peržiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kurio trukmė 14 sekundžių. Šiame vaizdo įraše užfiksuota kaip ant stogo vyras Nr. 2 laiko rankomis apglėbęs kaminą, kalbasi su vyru Nr. 4, kuris stebi pro langą, už kamino pasilenkęs vyras Nr. 1, kurio beveik nesimato šiame vaizdo įraše. Kaminas, kurį laiko vyras Nr. 2, pasviręs į šoną. Peržiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kurio trukmė 17 sekundžių. Šiame vaizdo įraše matomi vyrai Nr. 1 ir Nr. 2, kurie rankomis apglėbę kaminą bando jį išmontuoti, pro atidarytą langą bute žiuri vyras Nr. 4, kuris kažką kalba, rodo rankomis. Peržiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kurio trukmė 21 sekundė. Šiame vaizdo įraše matomi vyrai Nr. 1 ir Nr. 2. Vyras Nr. 1 rankomis laiko jau išmontuotą kaminą, vyras Nr. 1 sėdėdamas ant stogo kaminą prilaiko, pro atidarytą buto langą stebi vyras Nr. 4, vyras Nr. 2 nutempia kaminą šalia lango, paguldo jį ant žemės. Peržiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kurio trukmė 13 sekundžių. Šiame vaizdo įraše matomas jau pro langą į butą įkeltas išmontuotas kaminas, kurį bute kelia vyras Nr. 4, o vyrai Nr. 1 ir Nr. 2 stovi ant stogo. Peržiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kurio trukmė 22 sekundės. Šiame vaizdo įraše užfiksuota kaip vyras Nr. 2 bute plaktuku tranko į lubas. Peržiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kurio trukmė 41 sekundė. Šiame vaizdo įraše matoma kaip vyras Nr. 2 su statybiniu įrankiu bute pjauna, priėjęs vyras Nr. 4 laiko mobiliojo ryšio telefoną nukreiptą į vyrą Nr. 2. Foto nuotraukose (duomenys neskelbtini) užfiksuoti tie patys vaizdai kaip ir vaizdo įrašuose. Foto nuotraukose (duomenys neskelbtini) užfiksuoti automobiliai, kurių valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 140-143).

A. P. 2021 m. liepos 13 d. prašyme nurodyta, kad yra prašoma atidėti priverstinio iškeldinimo ir raktų perdavimo procedūrą iki (duomenys neskelbtini). Kartu nurodoma, kad kraustymasis vyksta, pridedamos foto nuotraukos (t. 3, b. l. 16-19).

Antstolio I. G. 2021 m. liepos 1 d. pranešime dėl priverstinio iškeldinimo Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad antstolių kontoroje yra vykdomas D. P., S. P. ir A. P. iškeldinimas iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagal vykdomąjį dokumentą, išieškotojas T. B. Priverstinis iškeldinimas buvo numatytas (duomenys neskelbtini). Antstolių kontoroje buvo gautas prašymas atidėti iškeldinimą iki (duomenys neskelbtini). Išieškotojas el. paštu nurodė, kad neprieštarauja skolininkų prašymui dėl iškeldinimo ir raktų perdavimo procedūros atidėjimo ne vėliau kaip iki (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, nutarta iškeldinimo procedūrą atidėti iki (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 30-31).

Antstolio I. G. 2021 m. birželio 29 d. patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl iškeldinimo atidėjimo“ nurodyta, kad antstolių kontoroje yra vykdomas D. P., S. P. ir A. P. iškeldinimas iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagal vykdomąjį dokumentą, išieškotojas T. B. Iškeldinimas numatytas (duomenys neskelbtini) nevyks, kadangi buvo atidėtas (t. 3, b. l. 33-34).

A. P. 2021 m. birželio 29 d. prašyme nurodyta, kad prašoma atidėti priverstinio iškeldinimo ir raktų perdavimo procedūrą iki (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 38).

Antstolio I. G. 2021 m. balandžio 30 d. pranešime dėl priverstinio iškeldinimo Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad antstolių kontoroje yra vykdomas D. P., S. P. ir A. P. iškeldinimas iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagal vykdomąjį dokumentą, išieškotojas T. B. 2021 m. balandžio 30 d. priimtas raginimas įvykdyti sprendimą ir išsiųstas skolininkams D. P., A. P. ir S. P. Skolininkams per raginimo nustatytą terminą neišsikėlus iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), su jiems priklausančiu turtu, (duomenys neskelbtini) bus vykdomas priverstinis asmenų iškeldinimas (t. 3, b. l. 46-47).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vertės nustatymo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad gyvenamojo buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) faktinis plotas yra (duomenys neskelbtini) m², o bendras plotas – (duomenys neskelbtini) m² (t. 3, b. l. 103-118).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad vertinamo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė (duomenys neskelbtini) yra 850 000 Lt. Nekilnojamojo turto registre užfiksuotas buto plotas yra (duomenys neskelbtini) m², o faktinis buto plotas – (duomenys neskelbtini) m² (padidėjęs po įrengtos antresolės). Faktinis plotas nustatytas pagal (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų bylą (t. 3, b. l. 109-118).

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta išieškoti skolą – 485 236,10 Lt negrąžinto kredito, 41 551,85 Lt nesumokėtų palūkanų, 588,97 Lt nesumokėtų delspinigių, iš viso – 527 376,92 Lt bei 130 Lt žyminio mokesčio išlaidų bei 5,06 procentų sutartinių metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito sumos, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos – (duomenys neskelbtini) iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeista nekilnojamąjį turtą. Taip pat nuspręsta priverstinai parduoti iš varžytinių įkeistą nekilnojamąjį daiktą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausanti D. P. (t. 4, b. l. 27-28).

Antstolės V. M. 2019 m. rugsėjo 24 d. patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad teismas nusprendė priverstinai parduoti įkeistą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atliekant priverstinius vykdymo veiksmus (duomenys neskelbtini) interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) buvo paskelbtos antrosios pakartotinės varžytinės areštuoto buto, esančio (duomenys neskelbtini). Elektroniniu būdu buvo gautas VĮ „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas, kad varžytinės baigėsi ir turi būti paskelbtas laimėtojas. Laimėjęs dalyvis – T. B., maksimali pasiūlyta kaina – 135 000 Eur. (duomenys neskelbtini) buvo gautas skundas, kuris patvarkymu buvo nepatenkintas (t. 4, b. l. 138-139).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ lokalinėje sąmatoje (sudarytoje pagal 2021 m. balandžio mėnesio kainas) nurodyta, kad T. B. buvo padaryta 66 998,30 Eur turtinė žala (pastaba. į šią sumą įeina PVM 21 % - 10 867,11 Eur ir nenumatyti darbai 7 % - 4 383,07 Eur), t. y. dėl sienų, lubų ir grindų remonto, plytelių keitimo, santechnikos montavimo (keitimo), elektros instaliacijos, durų montavimo, židinio, rekuperacijos, paruošiamųjų darbų bute, adresu (duomenys neskelbtini). Sąmatoje konkretizuota padaryta turtinė žala minėtuose atskiruose segmentuose (skyriuose). Dėl padarytos turtinės žalos, susijusios su sienų remontu, užfiksuota, jog padaryti šie pažeidimai ir nurodytos žalų vertės: 1) sienų tinko pertrynimas, nuvalant dažus arba tapetus, kai pertrynimo vietos plotas daugiau kaip 5 m², sudaro 696,01 Eur padarytą žalą (kiekis 188,3 (mato vienetas m²); vieneto kaina 3,6963 Eur); 2) sienų vidinių paviršių pagrindo gruntavimas giliai įsigeriančiais gruntais voleliu sudaro 318,01 Eur padarytą žalą (kiekis 2,26 (mato vienetas 100 m²); vieneto kaina 140,7115 Eur); 3) sienų vidinių paviršių glaistymas gipsiniais glaistais (pirmasis 1.00 mm storio sluoksnis) sudaro 1 042,38 Eur padarytą žalą (kiekis 2,26 (mato vienetas 100 m²); vieneto kaina 461,2319 Eur); 4) sienų vidinių paviršių glaistymas gipsiniais glaistais (kartotinis 1.00 mm storio sluoksnis) sudaro 654,92 Eur padarytą žalą (kiekis 2,26 (mato vienetas 100 m²); vieneto kaina 289,786 Eur); 5) sienų vidinių paviršių tarpinis gruntavimas voleliu sudaro 262,91 Eur padarytą žalą (kiekis 2,26 (mato vienetas 100 m²); vieneto kaina 116,3305 Eur); 6) apmušalų klijavimas ant paruošto pagrindo sudaro 104,64 Eur padarytą žalą (kiekis 0,065 (mato vienetas 100 m²); vieneto kaina 1 609,8031 Eur); 7) paruoštų dažymui sienų surenkamų konstrukcijų labai geras dažymas vandens emulsiniais dažais sudaro 2 180,51 Eur padarytą žalą (kiekis 2,195 (mato vienetas 100 m²); vieneto kaina 993,3982 Eur); 8) gipskartonio pertvarų su metaliniu karkasu ir izoliacijos sluoksniu keitimas k1=1.40 sudaro 4 271,37 Eur padarytą žalą (kiekis 0,667 (mato vienetas 100 m²); vieneto kaina 6 403,8604 Eur); 9) sienų apdaila MDF plokšte sudaro 3 355,41 Eur padarytą žalą (kiekis 0,29 (mato vienetas 100 m²); vieneto kaina 11 570,3623 Eur); 10) metalinių konstrukcijų remontas (pjaustymas, virinimas) k8=1.17 sudaro 558,94 Eur padarytą žalą (kiekis 0,085 (mato vienetas t); vieneto kaina 6 575,7713 Eur); 11) plieninių šildymo radiatorių iki 1 600 mm ilgio permontavimas (vienos šildymo plokštės) k1=1.40 sudaro 140,92 Eur padarytą žalą (kiekis 7 (mato vienetas vnt.); vieneto kaina 20,1316 Eur); 12) suremontuotų šildymo prietaisų apžiūrėjimas, pripildant sistemą vandeniu, sudaro 26,14 Eur padarytą žalą (kiekis 7 (mato vienetas vnt.); vieneto kaina 3,7341 Eur); iš viso šiame segmente (skyriuje) padaryta 13 612,16 Eur turtinė žala. Dėl padarytos turtinės žalos, susijusios su lubų remontu, užfiksuota, jog padaryti šie pažeidimai ir nurodytos žalos vertės: 1) lubų tinko pertrynimas, nuvalant dažus arba tapetus, kai pertrynimo vietos plotas daugiau kaip 5 m², sudaro 353,93 Eur padarytą žalą (kiekis 88,38 (mato vienetas m²); vieneto kaina 4,0046 Eur); 2) lubų paviršių pagrindo gruntavimas giliai įsigeriančiais gruntais voleliu sudaro 148,68 Eur padarytą žalą (kiekis 0,9238 (mato vienetas 100 m²); vieneto kaina 160,9451 Eur); 3) lubų paviršių glaistymas gipsiniais glaistais (pirmasis 1.00 mm storio sluoksnis) sudaro 558,37 Eur padarytą žalą (kiekis 0,9238 (mato vienetas 100 m²); vieneto kaina 604,4275 Eur); 4) lubų paviršių glaistymas gipsiniais glaistais (kartotinis 1.00 mm storio sluoksnis) sudaro 350,48 Eur padarytą žalą (kiekis 0,9238 (mato vienetas 100 m²); vieneto kaina 379,386 Eur); 5) lubų paviršių tarpinis gruntavimas voleliu sudaro 124,48 Eur padarytą žalą (kiekis 0,9238 (mato vienetas 100 m²); vieneto kaina 134,7436 Eur); 6) paruoštų dažymui lubų labai geras dažymas vandens emulsiniais dažais sudaro 1 121,79 Eur padarytą žalą (kiekis 0,9238 (mato vienetas 100 m²); vieneto kaina 1 214,3261 Eur); 7) lubų aptaisymas gipso kartono plokštėmis, įrengiant metalinį karkasą ir užtaisant bei glaistant siūles, sudaro 143,35 Eur padarytą žalą (kiekis 0,04 (mato vienetas 100 m²); vieneto kaina 3 583,6714 Eur); 8) lubų šiltinimas, klojant į karkasą (universalias mineralinės vatos plokštes, kai izoliacijos sluoksnio storis 100.00 mm), sudaro 36,49 Eur padarytą žalą (kiekis 0,04 (mato vienetas 100 m²); vieneto kaina 912,3292 Eur); iš viso šiame segmente (skyriuje) padaryta 2 837,57 Eur turtinė žala. Dėl padarytos turtinės žalos, susijusios su grindų remontu, užfiksuota, jog padaryti šie pažeidimai ir nurodytos žalos vertės: 1) kiliminės dangos klijavimas ant laiptų sudaro 601,42 Eur padarytą žalą (kiekis 0,10 (mato vienetas 100 m²); vieneto kaina 6 014,2337 Eur); 2) tinko nudaužymas nuo laiptų paviršių sudaro 48,29 Eur padarytą žalą (kiekis 10,00 (mato vienetas m²); vieneto kaina 4,8292 Eur); 3) sijų, piliastrų, laiptų maršų ir kitų smulkių paviršių tinkavimas k8=1.15 sudaro 125,99 Eur padarytą žalą (kiekis 0,10 (mato vienetas 100 m²); vieneto kaina 1 259,8999 Eur); 4) kilimų dangos keitimas k1=1.40 sudaro 2 683,77 Eur padarytą žalą (kiekis 0,4497 (mato vienetas 100 m²); vieneto kaina 5 967,9147 Eur); 5) betoninės dangos šlifavimas sudaro 307,25 Eur padarytą žalą (kiekis 0,4497 (mato vienetas 100 m²); vieneto kaina 683,2427 Eur); 6) pagrindo paruošimas (išlyginimas) 2 sluoksniais savaime išsilyginančiu skiediniu sudaro 509,28 Eur padarytą žalą (kiekis 0,4497 (mato vienetas 100 m²); vieneto kaina 1 132,4889 Eur); iš viso šiame segmente (skyriuje) padaryta 4 276 Eur turtinė žala. Dėl padarytos turtinės žalos, susijusios su plytelių keitimu, santechnikos montavimu (keitimu), užfiksuota, jog padaryti šie pažeidimai ir nurodytos žalos vertės: 1) grindų plytelių keitimas k1=1.40 sudaro 6 563,13 Eur padarytą žalą (kiekis 62,04 (mato vienetas m²); vieneto kaina 105,7887 Eur); 2) betoninės dangos šlifavimas sudaro 423,88 Eur padarytą žalą (kiekis 0,6204 (mato vienetas 100 m²); vieneto kaina 683,2427 Eur); 3) pagrindo paruošimas (išlyginimas) 2 sluoksniais savaime išsilyginančiu skiediniu sudaro 702,60 Eur padarytą žalą (kiekis 0,6204 (mato vienetas 100 m²); vieneto kaina 1 132,4889 Eur); 4) sienų plytelių keitimas k1=1.40 sudaro 1 563,17 Eur padarytą žalą (kiekis 14,91 (mato vienetas m²); vieneto kaina 104,8405 Eur); 5) sienų pagrindo išlyginimas „(duomenys neskelbtini)“ glaistu 3 mm sluoksniu k4=3.000 sudaro 191,38 Eur padarytą žalą (kiekis 14,91 (mato vienetas m²); vieneto kaina 12,8358 Eur); 6) klozeto montavimas sudaro 663,54 Eur padarytą žalą (kiekis 2,00 (mato vienetas komplektas); vieneto kaina 331,7715 Eur); 7) plautuvių su vandens maišytuvais, tvirtinamų ant spintelių, montavimas sudaro 505,04 Eur padarytą žalą (kiekis 1,00 (mato vienetas komplektas); vieneto kaina 505,0389 Eur); 8) praustuvo su vandens maišytuvu montavimas sudaro 525,51 Eur padarytą žalą (kiekis 1,00 (mato vienetas komplektas); vieneto kaina 525,5057 Eur); 9) vonios aptaisymas gipso kartonu sudaro 114,30 Eur padarytą žalą (kiekis 0,02 (mato vienetas 100 m²); vieneto kaina 5 714,9495 Eur); 10) vonių su vandens maišytuvais montavimas sudaro 784,81 Eur padarytą žalą (kiekis 1,00 (mato vienetas vnt.); vieneto kaina 784,8123 Eur); 11) dušo kabinos keitimas k1=1.40 sudaro 506,24 Eur padarytą žalą (kiekis 1,00 (mato vienetas vnt.); vieneto kaina 506,2401 Eur); 12) denginių paklotų įrengimas iš statybinių cemento-pjuvenų plokščių (2 sluoksniai) sudaro 149,18 Eur padarytą žalą (kiekis 0,02 (mato vienetas 100 m²); vieneto kaina 7 458,7516 Eur); 13) daugiabučių pastatų vidaus nuotakyno bute remontas sudaro 179,38 Eur padarytą žalą (kiekis 1,00 (mato vienetas but.); vieneto kaina 179,376 Eur); 14) daugiabučių pastatų vandens tiekimo vamzdyno remontas sudaro 167,49 Eur padarytą žalą (kiekis 1,00 (mato vienetas but.); vieneto kaina 167,4879 Eur); iš viso šiame segmente (skyriuje) padaryta 13 039,65 Eur turtinė žala. Dėl padarytos turtinės žalos, susijusios su elektros instaliacija, užfiksuota, jog padaryti šie pažeidimai ir nurodytos žalų vertės: 1) vidaus apšvietimo šviestuvų montavimas pakabinamų lubų angose k1=1.40 sudaro 710,53 Eur padarytą žalą (kiekis 24,00 (mato vienetas vnt.); vieneto kaina 29,6056 Eur); 2) interjerinių šviestuvų, tvirtinamų prie lubų, sienų, montavimas k1=1.40 sudaro 756,96 Eur padarytą žalą (kiekis 3,00 (mato vienetas vnt.); vieneto kaina 252,3208 Eur); 3) rozečių montavimas sudaro 1 117,78 Eur padarytą žalą (kiekis 0,51 (mato vienetas 100 vnt.); vieneto kaina 2 191,7203 Eur); 4) jungiklių montavimas sudaro 286,70 Eur padarytą žalą (kiekis 0,11 (mato vienetas 100 vnt.); vieneto kaina 2 606,3466 Eur); 5) atvirosios elektros instaliacijos iš plokščių laidų demontavimas sudaro 23,19 Eur padarytą žalą (kiekis 0,75 (mato vienetas 100 m); vieneto kaina 30,9206 Eur); 6) elektros instaliacijos laidų, kabelių iki 16 mm² skerspjūvio ploto tiesimas sudaro 223,48 Eur padarytą žalą (kiekis 0,75 (mato vienetas 100 m); vieneto kaina 297,9705 Eur); 7) elektros instaliacijos remontas sudaro 269,57 Eur padarytą žalą (kiekis 1,00 (mato vienetas butas); vieneto kaina 269,5675 Eur); iš viso šiame segmente (skyriuje) padaryta 3 388,21 Eur turtinė žala. Dėl padarytos turtinės žalos, susijusios su durų montavimu, užfiksuota, jog padaryti šie pažeidimai ir nurodytos žalų vertės: 1) įėjimo durų keitimas k1=1.40 sudaro 712,94 Eur padarytą žalą (kiekis 1,00 (mato vienetas vnt.); vieneto kaina 712,9376 Eur); 2) antrojo aukšto durų keitimas sudaro 761,80 Eur padarytą žalą (kiekis 4,40 (mato vienetas m²); vieneto kaina 173,1363 Eur); 3) MDF durų dengtu lukštu montavimas sudaro 1 163,27 Eur padarytą žalą (kiekis 3,20 (mato vienetas m²); vieneto kaina 363,5204 Eur); 4) esamų langų blokų keitimas mediniais langų blokais (m² bloko) sudaro 2 670,06 Eur padarytą žalą (kiekis 8,63 (mato vienetas m²); vieneto kaina 309,3926 Eur); 5) medinių palangių montavimas sudaro 1 242,90 Eur padarytą žalą (kiekis 13,50 (mato vienetas m); vieneto kaina 92,0668 Eur); 6) tiesių langų ir durų mūrinių ir betoninių angokraščių tinkas, kai tinkuojami tik angokraščiai, k8=1.09 sudaro 207,83 Eur padarytą žalą (kiekis 0,0549 (mato vienetas 100 m²); vieneto kaina 3 785,6158 Eur); iš viso šiame segmente (skyriuje) padaryta 6 758,80 Eur turtinė žala. Dėl padarytos turtinės žalos, susijusios su židiniu, rekuperacija, užfiksuota, jog padaryti šie pažeidimai ir nurodytos žalų vertės: 1) židinio su apdaila įrengimas sudaro 4 812,65 Eur padarytą žalą (kiekis 1,00 (mato vienetas komplektas); vieneto kaina 4 812,6475 Eur); 2) rekuperacinės sistemos remontas sudaro 413,77 Eur padarytą žalą (kiekis 1,00 (mato vienetas komplektas); vieneto kaina 413,7711 Eur); iš viso šiame segmente (skyriuje) padaryta 5 226,42 Eur turtinė žala. Dėl paruošiamųjų darbų užfiksuota, jog: 1) patalpų išvalymas po buto suniokojimo, likusių (sugadintų) baldų išardymas, šiukšlių išnešimas sudaro 1 345,13 Eur (kiekis 140,00 (mato vienetas m²); vieneto kaina 9,66081 Eur); 2) statybinių šiukšlių išvežimas, pakraunant rankiniu būdu, sudaro 591,48 Eur (kiekis 1,00 (mato vienetas komplektas); vieneto kaina 591,4796 Eur); 3) pastovų nuoma, transportavimas, sumontavimas, demontavimas sudaro 131,92 Eur (kiekis 0,06 (mato vienetas 100 m²); vieneto kaina 2 198,5855 Eur); 4) grindų dangos priežiūra, padengiant polietilenine plėvele, sudaro 162,29 Eur (kiekis 1,40 (mato vienetas 100 m²); vieneto kaina 115,9227 Eur); 5) pastato atskirų dalių uždengimas polietilenine plėvele (100 m² uždengto ploto) sudaro 109,47 Eur (kiekis 0,27 (mato vienetas 100 m²); vieneto kaina 405,4556 Eur); patalpų po remonto valymas sudaro 269,02 Eur (kiekis 140,00 (mato vienetas m²); vieneto kaina 1,9216 Eur); iš viso paruošiamieji darbai sudaro 2 609,31 Eur sumą (t. 4, b. l. 164, t. 5, b. l. 11-13).

(duomenys neskelbtini) akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad turi būti patikslinti VĮ „(duomenys neskelbtini)“ registruotos vertybės (buto, adresu (duomenys neskelbtini)) duomenys (t. 4, b. l. 169-173).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad bendro ploto (duomenys neskelbtini) m² buto, adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė (duomenys neskelbtini) yra 266 800 Eur (t. 4, b. l. 169-200).

D. K. (atestato Nr. (duomenys neskelbtini)) sudarytoje lokalinėje sąmatoje Nr. (duomenys neskelbtini) (sąmata sudaryta pagal 2021 m. balandžio mėnesio kainų lygį) nurodyta, kad specifinių darbų, sienų remonto, lubų remonto, grindų remonto, plytelių keitimo, santechnikos montavimo/keitimo, elektros instaliacijos, durų keitimo, paruošiamųjų darbų kaina, susijusi su galimai pagrobtu ir sugadintu turtu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sudaro 24 734,72 Eur (pastaba. į šią sumą įeina PVM – 4 292,80 Eur). Šioje sąmatoje konkretizuota padaryta turtinė žala minėtuose atskiruose segmentuose (skyriuose). Dėl specifinių darbų užfiksuota, jog jie sudaro 84,28 Eur. Dėl padarytos turtinės žalos, susijusios su sienų remontu, užfiksuota, kad padaryti šie pažeidimai ir nurodytos žalų vertės: 1) anksčiau dažytų sienų vandeniniais dažais nuvalymas, nuplaunant paviršių, sudaro 106,50 Eur padarytą žalą (kiekis 226 (mato vienetas m²); darbo užmokestis 106,50 Eur); 2) sienų vidinių paviršių pagrindo gruntavimas giliai įsigeriančiais gruntais voleliu sudaro 236,37 Eur padarytą žalą (kiekis 226 (mato vienetas m²); darbo užmokestis 89,90 Eur; medžiagos, įrenginiai – 146,40 Eur; mechanizmas 0,07 Eur); 3) sienų vidinių paviršių glaistymas gipsiniais glaistais (pirmasis 1.00 mm storio sluoksnis) sudaro 667,11 Eur padarytą žalą (kiekis 226 (mato vienetas m²); darbo užmokestis 549,46 Eur; medžiagos, įrenginiai – 110,94 Eur; mechanizmas 6,71 Eur); 4) sienų vidinių paviršių glaistymas gipsiniais glaistais (antrasis arba kartotinis 1.00 mm storio sluoksnis) sudaro 429,67 Eur padarytą žalą (kiekis 226 (mato vienetas m²); darbo užmokestis 318,56 Eur; medžiagos, įrenginiai – 105,24 Eur; mechanizmas 5,87 Eur); 5) sienų vidinių paviršių tarpinis gruntavimas voleliu sudaro 187,49 Eur padarytą žalą (kiekis 226 (mato vienetas m²); darbo užmokestis 89,90 Eur; medžiagos, įrenginiai – 97,53 Eur; mechanizmas 0,06 Eur); 6) apmušalų klijavimas ant paruošto pagrindo sudaro 34,36 Eur padarytą žalą (kiekis 6,5 (mato vienetas m²); darbo užmokestis 25,83 Eur; medžiagos, įrenginiai – 8,53 Eur); 7) sienų vidinių paviršių dažymas emulsiniais dažais, kai vienas sluoksnis, voleliu sudaro 182,70 Eur padarytą žalą (kiekis 226 (mato vienetas m²); darbo užmokestis 129,47 Eur; medžiagos, įrenginiai – 53,05 Eur; mechanizmas 0,18 Eur); 8) sienų vidinių paviršių dažymas emulsiniais dažais, kai antrasis arba kartotinis sluoksnis, voleliu sudaro 164,72 Eur padarytą žalą (kiekis 226 (mato vienetas m²); darbo užmokestis 116,31 Eur; medžiagos, įrenginiai – 48,23 Eur; mechanizmas 0,18 Eur); 9) dvisluoksnių pertvarų su izoliaciniu sluoksniu išardymas sudaro 255,81 Eur padarytą žalą (kiekis 66,7 (mato vienetas m²); darbo užmokestis 255,81 Eur); 10) dvisluoksnių gipskartonio pertvarų su metaliniu karkasu ir 100 mm izoliacijos sluoksniu įrengimas sudaro 2 398,04 Eur padarytą žalą (kiekis 66,7 (mato vienetas m²); darbo užmokestis 1 285,39 Eur; medžiagos, įrenginiai – 1 094,66 Eur; mechanizmas 17,99 Eur); 11) sienų apdaila sauso tinko plokštėmis, prisukant medsraigčiais ir aptaisant angokraščius sudaro 292,47 Eur padarytą žalą (kiekis 29 (mato vienetas m²); darbo užmokestis 282,88 Eur; medžiagos, įrenginiai – 9,59 Eur); 12) MDF plokštės kaina – 202,49 Eur (medžiagos, įrenginiai – 202,49 Eur); 13) smulkių plieninių tvirtinimo detalių montavimas, privirinant (detalių masė iki 2,0 kg), sudaro 239,00 Eur padarytą žalą (kiekis 0,085 (mato vienetas t); darbo užmokestis 201,62 Eur; medžiagos, įrenginiai – 14,69 Eur; mechanizmas 22,69 Eur); 14) plieninių šildymo radiatorių iki 1600 mm ilgio montavimas, kai šildymo plokščių skaičius viena*demontavimas, sudaro 34,96 Eur padarytą žalą (kiekis 7 (mato vienetas vnt.); darbo užmokestis 34,96 Eur); 15) plieninių šildymo radiatorių iki 1600 mm ilgio montavimas, kai šildymo plokščių skaičius viena, sudaro 63,99 Eur padarytą žalą (kiekis 7 (mato vienetas vnt.); darbo užmokestis 58,27 Eur; medžiagos, įrenginiai – 4,53 Eur; mechanizmas 1,19 Eur); 16) suremontuotų šildymo prietaisų apžiūrėjimas, pripildant sistemą vandeniu, sudaro 15,89 Eur padarytą žalą (kiekis 7 (mato vienetas vnt.); darbo užmokestis 15,89 Eur; iš viso šiame segmente (skyriuje) padaryta 5 511,57 Eur turtinė žala. Dėl padarytos turtinės žalos, susijusios su lubų remontu, užfiksuota, jog padaryti šie pažeidimai ir nurodytos žalos vertės: 1) anksčiau dažytų lubų vandeniniais dažais nuvalymas, nuplaunant paviršių sudaro 52,11 Eur padarytą žalą (kiekis 92,38 (mato vienetas m²); darbo užmokestis 52,11 Eur); 2) lubų paviršių pagrindo gruntavimas giliai įsigeriančiais gruntais voleliu sudaro 110,63 Eur padarytą žalą (kiekis 92,38 (mato vienetas m²); darbo užmokestis 44,92 Eur; medžiagos, įrenginiai – 65,68 Eur; mechanizmas 0,03 Eur); 3) lubų paviršių glaistymas gipsiniais glaistais (pirmasis 1.00 mm storio sluoksnis) sudaro 358,92 Eur padarytą žalą (kiekis 92,38 (mato vienetas m²); darbo užmokestis 310,24 Eur; medžiagos, įrenginiai – 45,35 Eur; mechanizmas 3,33 Eur); 4) lubų paviršių glaistymas gipsiniais glaistais (antrasis arba kartotinis 1.00 mm storio sluoksnis) sudaro 229,43 Eur padarytą žalą (kiekis 92,38 (mato vienetas m²); darbo užmokestis 183,52 Eur; medžiagos, įrenginiai – 43,02 Eur; mechanizmas 2,89 Eur); 5) lubų paviršių tarpinis gruntavimas voleliu sudaro 88,98 Eur padarytą žalą (kiekis 92,38 (mato vienetas m²); darbo užmokestis 44,92 Eur; medžiagos, įrenginiai – 44,04 Eur; mechanizmas 0,02 Eur); 6) lubų paviršių dažymas emulsiniais dažais, kai vienas sluoksnis, voleliu sudaro 88,49 Eur padarytą žalą (kiekis 92,38 (mato vienetas m²); darbo užmokestis 64,58 Eur; medžiagos, įrenginiai – 23,84 Eur; mechanizmas 0,07 Eur); 7) lubų paviršių dažymas emulsiniais dažais, kai antrasis arba kartotinis sluoksnis, voleliu sudaro 80,07 Eur padarytą žalą (kiekis 92,38 (mato vienetas m²); darbo užmokestis 58,31 Eur; medžiagos, įrenginiai – 21,69 Eur; mechanizmas 0,07 Eur); 8) lubų aptaisymas gipso kartono plokštėmis, įrengiant metalinį karkasą ir užtaisant bei glaistant siūles, sudaro 95,48 Eur padarytą žalą (kiekis 4 (mato vienetas m²); darbo užmokestis 70,60 Eur; medžiagos, įrenginiai – 24,69 Eur; mechanizmas 0,19 Eur); 9) lubų šiltinimas iš apačios, klojant į karkasą universalias mineralinės vatos plokštes, kai izoliacijos sluoksnio storis 100 mm, sudaro 26,10 Eur padarytą žalą (kiekis 4 (mato vienetas m²); darbo užmokestis 13,14 Eur; medžiagos, įrenginiai – 12,73 Eur; mechanizmas 0,23 Eur); iš viso šiame segmente (skyriuje) padaryta 1 130,21 Eur turtinė žala. Dėl padarytos turtinės žalos, susijusios su grindų remontu, užfiksuota, jog padaryti šie pažeidimai ir nurodytos žalos vertės: 1) kiliminių plytelių klijavimas, gruntuojant pagrindą*ant laiptų sudaro 131,33 Eur padarytą žalą (kiekis 10 (mato vienetas m²); darbo užmokestis 37,84 Eur; medžiagos, įrenginiai – 93,38 Eur; mechanizmas 0,11 Eur); 2) tinko nudaužymas nuo stulpų, kolonų, piliastrų ir mažų mūrinių ir betoninių paviršių sudaro 32,30 Eur padarytą žalą (kiekis 10 (mato vienetas m²); darbo užmokestis 32,30 Eur); 3) sijų, piliastrų, laiptų maršų ir kitų smulkių paviršių tinkavimas voleliu sudaro 86,66 Eur padarytą žalą (kiekis 10 (mato vienetas m²); darbo užmokestis 76,37 Eur; medžiagos, įrenginiai – 10,29 Eur); 4) seno kilimo nuėmimas sudaro 33,07 Eur padarytą žalą (kiekis 54,97 (mato vienetas m²); darbo užmokestis 33,07 Eur); 5) grindų pagrindų išlyginimas savaime išsilyginančiu skiediniu (3 mm storio sluoksnis) sudaro 199,92 Eur padarytą žalą (kiekis 44,97 (mato vienetas m²); darbo užmokestis 69,94 Eur; medžiagos, įrenginiai – 121,51 Eur; mechanizmas 8,47 Eur); 6) kiliminių grindų dangų įrengimas (ritininio kilimo) sudaro 556,54 Eur padarytą žalą (kiekis 44,97 (mato vienetas m²); darbo užmokestis 136,13 Eur; medžiagos, įrenginiai – 419,93 Eur; mechanizmas 0,48 Eur); iš viso šiame segmente (skyriuje) padaryta 1 039,82 Eur turtinė žala. Dėl padarytos turtinės žalos, susijusios su plytelių keitimu, santechnikos montavimu (keitimu), užfiksuota, jog padaryti šie pažeidimai ir nurodytos žalos vertės: 1) keraminių plytelių dangos išardymas sudaro 104,96 Eur padarytą žalą (kiekis 62,04 (mato vienetas m²); darbo užmokestis 104,96 Eur); 2) grindų išlyginamųjų sluoksnių įrengimas, naudojant sausus mišinius (20 mm storio sluoksnis), gruntuojant pagrindą, sudaro 499,82 Eur padarytą žalą (kiekis 62,04 (mato vienetas m²); darbo užmokestis 125,37 Eur; medžiagos, įrenginiai – 362,52 Eur; mechanizmas 11,93 Eur); 3) plytelių grindų dangos įrengimas ant išlyginto pagrindo, kai siūlės iki 8 mm pločio (plytelės plotas daugiau 0,05 m² iki 0,10 m²) sudaro 1 827,06 Eur padarytą žalą (kiekis 62,04 (mato vienetas m²); darbo užmokestis 1 056,42 Eur; medžiagos, įrenginiai – 765,71 Eur; mechanizmas 4,93 Eur); 4) sienų aptaisymo glazūruotomis plytelėmis išardymas, be plytelių išsaugojimo, sudaro 45,20 Eur padarytą žalą (kiekis 14,91 (mato vienetas m²); darbo užmokestis 45,20 Eur); 5) sienų pagrindo išlyginimas „(duomenys neskelbtini)“ glaistu 1 mm sluoksniu sudaro 117,51 Eur padarytą žalą (kiekis 14,91 (mato vienetas m²); darbo užmokestis 60,26 Eur; medžiagos, įrenginiai – 57,25 Eur; mechanizmas 0,07 Eur); 6) sienų vidinių paviršių aptaisymas keraminėmis plytelėmis, kai siūlių plotis iki 5 mm, plytelės plotas (m²) daugiau 0,05 iki 0,10, sudaro 467,19 Eur padarytą žalą (kiekis 14,91 (mato vienetas m²); darbo užmokestis 285,21 Eur; medžiagos, įrenginiai – 181,27 Eur; mechanizmas 0,71 Eur); 7) unitazų montavimas su prijungtais nuplovimo bakeliais sudaro 254,14 Eur padarytą žalą (kiekis 2 (mato vienetas vnt.); darbo užmokestis 39,73 Eur; medžiagos, įrenginiai – 214,14 Eur; mechanizmas 0,27 Eur); 8) plautuvių su vandens maišytuvais, tvirtinamų ant spintelių, montavimas vieno skyriaus sudaro 133,53 Eur padarytą žalą (kiekis 1 (mato vienetas komplektas); darbo užmokestis 12,30 Eur; medžiagos, įrenginiai – 121,18 Eur; mechanizmas 0,05 Eur); 9) praustuvų su vandens maišytuvais montavimas, tvirtinamų prie sienų sudaro 156,91 Eur padarytą žalą (kiekis 1 (mato vienetas vnt.); darbo užmokestis 24,60 Eur; medžiagos, įrenginiai – 132,24 Eur; mechanizmas 0,07 Eur); 10) viensluoksnių gipsokartonio pertvarų su metaliniu karkasu įrengimas*vonios aptaisymas sudaro 37,85 Eur padarytą žalą (kiekis 2 (mato vienetas m²); darbo užmokestis 27,58 Eur; medžiagos, įrenginiai – 9,86 Eur; mechanizmas 0,41 Eur); 11) vonių su vandens maišytuvais montavimas, kai vonia plieno, sudaro 329,76 Eur padarytą žalą (kiekis 1 (mato vienetas vnt.); darbo užmokestis 28,99 Eur; medžiagos, įrenginiai – 300,77 Eur); 12) dušo kabinos montavimas*demontavimas sudaro 9,14 Eur padarytą žalą (kiekis 1 (mato vienetas komplektas); darbo užmokestis 9,08 Eur; mechanizmas 0,06 Eur); 13) uždarų dušų kabinų su dugnais montavimas sudaro 44,80 Eur padarytą žalą (kiekis 1 (mato vienetas vnt.); darbo užmokestis 44,67 Eur; mechanizmas 0,13 Eur); 14) dušo kabinos (duomenys neskelbtini) (pusapv.) sudaro 364,79 Eur padarytą žalą (kiekis 1 (mato vienetas vnt.); medžiagos, įrenginiai – 364,79 Eur); 15) maišytuvai vonioms ir dušams sudaro 53,49 Eur padarytą žalą (kiekis 1 (mato vienetas vnt.); medžiagos, įrenginiai – 53,49 Eur); 16) denginių paklotų įrengimas, cemento-pjuvenų, sudaro 58,95 Eur padarytą žalą (kiekis 2 (mato vienetas m²); darbo užmokestis 7,07 Eur; medžiagos, įrenginiai – 51,10 Eur; mechanizmas 0,78 Eur); iš viso šiame segmente (skyriuje) padaryta 4 505,10 Eur turtinė žala. Dėl padarytos turtinės žalos, susijusios su elektros instaliacija, užfiksuota, jog padaryti šie pažeidimai ir nurodytos žalų vertės: 1) vidaus apšvietimo kompaktinių liuminescencinių lempų šviestuvų montavimas pakabinamų lubų angose (be žeminančių transformatorių) sudaro 511,73 Eur padarytą žalą (kiekis 24 (mato vienetas vnt.); darbo užmokestis 95,47 Eur; medžiagos, įrenginiai – 414,48 Eur; mechanizmas 1,78 Eur); 2) interjerinių kompaktinių liuminescencinių lempų šviestuvų, tvirtinamų prie lubų, sienų, montavimas sudaro 88,98 Eur padarytą žalą (kiekis 3 (mato vienetas vnt.); darbo užmokestis 13,79 Eur; medžiagos, įrenginiai – 75,00 Eur; mechanizmas 0,19 Eur); 3) rozečių montavimas, kai instaliacija paslėptoji, sudaro 331,61 Eur padarytą žalą (kiekis 51 (mato vienetas vnt.); darbo užmokestis 87,25 Eur; medžiagos, įrenginiai – 244,36 Eur); 4) jungiklio montavimas, kai instaliacija paslėptoji, sudaro 71,52 Eur padarytą žalą (kiekis 11 (mato vienetas vnt.); darbo užmokestis 18,82 Eur; medžiagos, įrenginiai – 52,70 Eur); iš viso šiame segmente (skyriuje) padaryta 1 003,84 Eur turtinė žala. Dėl padarytos turtinės žalos, susijusios su durų keitimu, užfiksuota, jog padaryti šie pažeidimai ir nurodytos žalų vertės: 1) medinių durų angų užpildymo išardymas mūro sienose, nukapojant tinką, sudaro 8,88 Eur padarytą žalą (kiekis 2,1 (mato vienetas m²); darbo užmokestis 8,88 Eur; medžiagos); 2) šarvuotų durų blokų (lovinio profilio staktomis) įstatymas sudaro 562,96 Eur padarytą žalą (kiekis 1 (mato vienetas vnt.); darbo užmokestis 69,06 Eur; medžiagos, įrenginiai – 493,48 Eur; mechanizmas 0,42 Eur); 3) medinių durų blokų keitimas mediniais durų blokais (vidinės durys, iki 2 m²) sudaro 1 181,90 Eur padarytą žalą (kiekis 7,6 (mato vienetas m²); darbo užmokestis 150,98 Eur; medžiagos, įrenginiai – 1 029,95 Eur; mechanizmas 0,97 Eur); 4) palangių lentų montavimas mūrinėse sienose, kai palangių lentos laminuotos, sudaro 185,80 Eur padarytą žalą (kiekis 13,5 (mato vienetas m); darbo užmokestis 88,31 Eur; medžiagos, įrenginiai – 96,42 Eur; mechanizmas 1,07 Eur); iš viso šiame segmente (skyriuje) padaryta 1 939,54 Eur turtinė žala. Dėl paruošiamųjų darbų užfiksuota, jog: 1) šiukšlių valymas iš patalpų sudaro 68,47 Eur (kiekis 5,2 (mato vienetas t); darbo užmokestis – 68,47 Eur); 2) statybinių šiukšlių išvežimas 13 kilometrų atstumu automobiliais-savivarčiais, pakraunant rankiniu būdu, sudaro 163,80 Eur (kiekis 5,2 (mato vienetas t); darbo užmokestis – 47,03 Eur; mechanizmas – 116,77 Eur); 3) grindų dangų apsauga, padengiant polietilenine plėvele, sudaro 14,47 Eur (kiekis 140 (mato vienetas m²); darbo užmokestis – 10,00 Eur; medžiagos, įrenginiai – 4,47 Eur); iš viso paruošiamieji darbai sudaro 246,76 Eur sumą (t. 6, b. l. 57-60).

Eksperto T. M. 2023 m. spalio 17 d. teismo ekspertizės akte su priedais padarytos šios išvados: 1) atlikus tyrimą galima teigti, kad galimai sugadinto turto (buto, adresu (duomenys neskelbtini)) atkūrimo vertė (nuostolių (žalos) suma) 2021 m. liepos mėnesio kainomis (įskaitant nusidėvėjimą) sudaro 18 009,64 Eur; 2) atlikus tyrimą galima teigti, kad galimai pagrobto turto (buto, adresu (duomenys neskelbtini)) atkūrimo vertė (nuostolių (žalos) suma) 2021 m. liepos mėnesio kainomis (įskaitant nusidėvėjimą) sudaro 6 884,90 Eur. Taip pat šiame akte nurodyta, kad galimai buvo sugadintas šis turtas – lubos/perdanga, sienos, grindys, langai, veidrodis, durys (vidaus durys), įėjimo į butą durys, vėdinimo sistema; galimai pagrobtas turtas – palangės, židinys, jungikliai, kištukiniai lizdai ir šviestuvai, unitazai (sieniniai, 2 vnt.), ant spintų sumontuoti praustuvai su maišytuvais (2 vnt.), plautuvė su maišytuvu, vonia, sienų apdailos plokštės (MDF dengta lukštu), MDF durys įrengtos lukštu. Konkretizuojant dėl galimai sugadinto turto, susijusio su lubomis, ekspertizės akte nurodyta, jog: 1) anksčiau dažytų lubų dažymas emulsiniais dažais, nuvalant senus dažus ir glaistant, sudaro 1 014,52 Eur (kiekis 90,09 (mato vienetas m²); d. užm. – 811,66 Eur; medžiagos 202,86 Eur); 2) lubų aptaisymas gipskartonio plokštėmis, įrengiant metalinį karkasą, užtaisant ir glaistant siūles, sudaro 48,92 Eur (kiekis 0,02 (mato vienetas 100 m²); d. užm. – 35,30 Eur; medžiagos 13,53 Eur; mechanizmas 0,09 Eur); 3) lubų karkasų užpildymas mineralinės vatos plokštėmis, kai izoliacijos storis 100 mm, sudaro 36,91 Eur (kiekis 0,02 (mato vienetas 100 m²); d. užm. – 16,92 Eur; medžiagos 19,99 Eur); 4) lubų paviršių pagrindo gruntavimas sukibimą gerinančiais gruntais voleliu sudaro 69,63 Eur (kiekis 0,9209 (mato vienetas 100 m²); d. užm. –44,77 Eur; medžiagos 24,84 Eur; mechanizmas 0,02 Eur); 5) lubų aptaisytų gipso kartono plokštėmis pirmas glaistymas glaistu sudaro 6,72 Eur (kiekis 0,02 (mato vienetas 100 m²); d. užm. – 5,39 Eur; medžiagos 1,33 Eur); 6) lubų aptaisytų gipso kartono plokštėmis sekantis glaistymas glaistu sudaro 5,20 Eur (kiekis 0,02 (mato vienetas 100 m²); d. užm. – 3,87 Eur; medžiagos 1,33 Eur); 7) lubų paviršių dažymas emulsiniais dažais vienu sluoksniu voleliu sudaro 1,92 Eur (kiekis 0,02 (mato vienetas 100 m²); d. užm. – 1,40 Eur; medžiagos 0,52 Eur); 8) lubų paviršių dažymas emulsiniais dažais antru arba kartotiniu sluoksniu voleliu sudaro 1,73 Eur (kiekis 0,02 (mato vienetas 100 m²); d. užm. – 1,26 Eur; medžiagos 0,47 Eur); 9) metalinių sijų, kolonų ir panašių paviršių dažymas k1=1.5 sudaro 256,72 Eur (kiekis 0,1729 (mato vienetas 100 m²); d. užm. – 220,09 Eur; medžiagos 36,63 Eur); iš viso šiame segmente (skyriuje) padaryta 1 333,00 Eur turtinė žala (pastaba. išminusavus nusidėvėjimą). Konkretizuojant dėl galimai sugadinto turto, susijusio su sienomis, ekspertizės akte nurodyta, jog: 1) anksčiau dažytų sienų labai geras dažymas emulsiniais dažais, nuvalant senus dažus ir glaistant, sudaro 1 339,45 Eur (kiekis 152,03 (mato vienetas m²); d. užm. – 1 024,56 Eur; medžiagos 314,89 Eur); 2) sienų vidinių paviršių pagrindo gruntavimas sukibimą gerinančiais gruntais voleliu sudaro 109,37 Eur (kiekis 1,702 (mato vienetas 100 m²); d. užm. – 67,71 Eur; medžiagos 41,61 Eur; mechanizmas 0,05 Eur); 3) sienų karkasų užpildymas mineralinės vatos plokštėmis, kai izoliacijos storis 100 mm (pusė nauja, kita esama) k3=0.5, sudaro 86,64 Eur (kiekis 0,0823 (mato vienetas 100 m²); d. užm. – 45,51 Eur; medžiagos 41,13 Eur); 4) sienų apdaila gipso kartono plokštėmis, prisukant medsraigčiais ir užtaisant siūles bei aptaisant angokraščius, sudaro 274,28 Eur (kiekis 0,2105 (mato vienetas 100 m²); d. užm. – 205,33 Eur; medžiagos 68,95 Eur); 5) paruoštų dažymui sienų surenkamų konstrukcijų labai geras dažymas vandens emulsiniais dažais sudaro 107,51 Eur (kiekis 0,1817 (mato vienetas 100 m²); d. užm. – 71,30 Eur; medžiagos 36,21 Eur); 6) katilų, krosnių, kaminų izoliavimas armuotais mineralinės vatos dembliais, kai izoliacijos storis 30 mm (izoliacijos išorinio paviršiaus plotas), sudaro 29,98 Eur (kiekis 0,0427 (mato vienetas 100 m²); d. užm. – 14,34 Eur; medžiagos 15,64 Eur); 7) sienų karkaso įrengimas (vonios ir prie židinio karkasas) k8=1.03 sudaro 138,37 Eur (kiekis 0,07 (mato vienetas 100 m²); d. užm. – 89,73 Eur; medžiagos 48,64 Eur); 8) sienų aptaisymo glazūruotomis plytelėmis išardymas, be plytelių išsaugojimo (patalpa 31-3 vonia su tualetu), sudaro 58,17 Eur (kiekis 19,19 (mato vienetas m²); d. užm. – 58,17 Eur); 9) sienų pagrindo išlyginimas „(duomenys neskelbtini)“ glaistu 3 mm sluoksniu (patalpa 31-3 vonia su tualetu) k4=3.0, sudaro 154,88 Eur (kiekis 19,65 (mato vienetas m²); d. užm. – 79,42 Eur; medžiagos 75,46 Eur); 10) sienų (mažų patalpų) aptaisymas glazūruotomis plytelėmis pagal „(duomenys neskelbtini)“ technologiją (patalpa 31-3 vonia su tualetu) sudaro 783,47 Eur (kiekis 19,65 (mato vienetas m²); d. užm. – 557,67 Eur; medžiagos 225,80 Eur); 11) ventiliacijos grotelių permontavimas sudaro 16,49 Eur (kiekis 4,00 (mato vienetas vnt.); d. užm. – 16,24 Eur; medžiagos 0,25 Eur); 12) pertvarų karkasų iš lenktų metalinių profilių montavimas, tvirtinant prie metalinių konstrukcijų (įskaitant seno demontavimą) k1=1.5, sudaro 98,87 Eur (kiekis 0,30 (mato vienetas 100 m²); d. užm. – 75,77 Eur; medžiagos 22,64 Eur; mechanizmas 0,46 Eur); 13) smulkių plieninių tvirtinimo detalių montavimas, privirinant, k8=1.17, sudaro 365,14 Eur (kiekis 0,085 (mato vienetas t); d. užm. – 172,38 Eur; medžiagos 170,07 Eur; mechanizmas 22,69 Eur); iš viso šiame segmente (skyriuje) padaryta 3 274 Eur turtinė žala (pastaba. išminusavus nusidėvėjimą). Konkretizuojant dėl galimai sugadinto turto, susijusio su grindimis, ekspertizės akte nurodyta, jog: 1) keraminių plytelių dangos išardymas (be grindjuosčių –patalpa 31-2, patalpa 31-3, patalpa 31-4 ir patalpa 31-9) sudaro 114,87 Eur (kiekis 0,679 (mato vienetas 100 m²); d. užm. – 114,87 Eur); 2) pagrindo išlyginimas 1 sluoksnio 3 mm storio savaime išsilyginančiu skiediniu (patalpa 31-2, patalpa 31-3 ir patalpa 31-4) – 50 procentų, k1=0.5, sudaro 227,04 Eur (kiekis 0,619 (mato vienetas 100 m²); d. užm. – 48,13 Eur; medžiagos 167,25 Eur; mechanizmas 11,66 Eur); 3) grindų paviršių aptaisymas keraminėmis plytelėmis (patalpa 31-2, patalpa 31-3, patalpa 31-4 ir patalpa 31-9) sudaro 1 979,99 Eur (kiekis 67,90 (mato vienetas m²); d. užm. – 1 156,20 Eur; medžiagos 818,39 Eur; mechanizmas 5,40 Eur); 4) betoninės dangos šlifavimas (patalpa 31-2, patalpa 31-3 ir patalpa 31-4) – 50 procentų, k1=0.5, sudaro 193,91 Eur (kiekis 0,619 (mato vienetas 100 m²); d. užm. – 141,43 Eur; medžiagos 52,48 Eur); 5) senos kiliminės dangos nuėmimas (patalpa 31-5, patalpa 31-6, patalpa 31-7 ir patalpa 31-8) sudaro 31,42 Eur (kiekis 52,22 (mato vienetas m²); d. užm. – 31,42 Eur); 6) grindų išlyginamųjų sluoksnių įrengimas, naudojant plokštes (orientuotų skiedrų plokštes (OSB)) – keitimas (patalpa 31-9, patalpa 31-6, patalpa 31-7 ir patalpa 31-8), k1=1.5, sudaro 240,01 Eur (kiekis 0,469 (mato vienetas 100 m²); d. užm. – 77,01 Eur; medžiagos 163,00 Eur); 7) kilimų danga (glaistant pagrindą ir pritvirtinant grindjuostes) – laiptams, k1=1.5, sudaro 137,73 Eur (kiekis 0,0469 (mato vienetas 100 m²); d. užm. – 51,72 Eur; medžiagos 85,89 Eur; mechanizmas 0,55 Eur); 8) grindų išlyginamųjų sluoksnių įrengimas, naudojant plokštes (orientuotų skiedrų plokštes (OSB)) – apatinė sudaro 9,14 Eur (kiekis 0,02 (mato vienetas 100 m²); d. užm. – 2,19 Eur; medžiagos 6,95 Eur); 9) grindjuosčių tvirtinimas kiliminių dangų grindims, kai grindjuostės PVC, sudaro 111,79 Eur (kiekis 48,68 (mato vienetas m); d. užm. – 51,64 Eur; medžiagos 60,15 Eur); 10) betoninės dangos šlifavimas (patalpa 31-5) sudaro 61,33 Eur (kiekis 0,1132 (mato vienetas 100 m²); d. užm. – 51,73 Eur; medžiagos 9,60 Eur); iš viso šiame segmente (skyriuje) padaryta 3 072,00 Eur turtinė žala (pastaba. išminusavus nusidėvėjimą). Konkretizuojant dėl galimai sugadinto turto, susijusio su langais, ekspertizės akte nurodyta, jog esamų langų blokų keitimas mediniais langų blokais (m² bloko) sudaro 2 377,63 Eur (kiekis 11,81 (mato vienetas m²); d. užm. – 401,66 Eur; medžiagos 1 975,97 Eur); iš viso šiame segmente (skyriuje) padaryta 1 943 Eur turtinė žala (pastaba. išminusavus nusidėvėjimą). Konkretizuojant dėl galimai sugadinto turto, susijusio su veidrodžiais, ekspertizės akte nurodyta, jog vidaus paviršių aptaisymas veidrodžiais (sienų) – keitimas, k1=1.5, sudaro 179,11 Eur (kiekis 3,35 (mato vienetas m²); d. užm. – 97,32 Eur; medžiagos 81,59 Eur; mechanizmas 0,2); iš viso šiame segmente (skyriuje) galimai padaryta 156 Eur turtinė žala (pastaba. išminusavus nusidėvėjimą). Konkretizuojant dėl galimai sugadinto turto, susijusio su vidaus durimis, ekspertizės akte nurodyta, jog medinių durų blokų keitimas mediniais durų blokais (vidinės durys, blokai iki 2 m²) sudaro 513,39 Eur (kiekis 5,16 (mato vienetas m²); d. užm. – 102,51 Eur; medžiagos 410,22 Eur; mechanizmas 0,66); iš viso šiame segmente (skyriuje) galimai padaryta 424,00 Eur turtinė žala (pastaba. išminusavus nusidėvėjimą). Konkretizuojant dėl galimai sugadinto turto, susijusio su įėjimo į butą durimis, ekspertizės akte nurodyta, jog durų siaurų staktų remontas, neišimant durų varčių ir neišardant apvadų, mūrinėse sienose, sudaro 65,57 Eur (kiekis 1,00 (mato vienetas vnt.); d. užm. – 43,49 Eur; medžiagos 22,08 Eur); iš viso šiame segmente (skyriuje) galimai padaryta 61,00 Eur turtinė žala (pastaba. išminusavus nusidėvėjimą). Konkretizuojant dėl galimai sugadinto turto, susijusio su vėdinimo sistema, ekspertizės akte nurodyta, jog lankstaus gofruoto ortakio atšakos (prisijungimo) montavimas, kai jo ilgis 2 m, o skersmuo iki 250 mm, sudaro 30,70 Eur (kiekis 2,00 (mato vienetas vnt.); d. užm. – 7,41 Eur; medžiagos 23,22 Eur; mechanizmas 0,07); iš viso šiame segmente (skyriuje) galimai padaryta 20,00 Eur turtinė žala (pastaba. išminusavus nusidėvėjimą). Konkretizuojant dėl galimai kitų darbų atlikimo ekspertizės akte nurodyta, jog: 1) medžiagų (neparankių ir reikalaujančių atsargumo) panešimas 10 metrų atstumu sudaro 34,27 Eur (kiekis 3,20 (mato vienetas t); d. užm. – 34,27 Eur); 2) plieninių šildymo radiatorių iki 1 600 mm ilgio montavimas – permontavimas, k=1.4, sudaro 87,30 Eur (kiekis 7,00 (mato vienetas vnt.); d. užm. – 81,58 Eur; medžiagos 4,53 Eur; mechanizmas 1,19); 3) suremontuotų šildymo prietaisų apžiūrėjimas, pripildant sistemą vandeniu, sudaro 15,89 Eur (kiekis 7,00 (mato vienetas vnt.); d. užm. – 15,89 Eur); 4) postatybinis valymas sudaro 74,26 Eur (kiekis 104,00 (mato vienetas m²); d. užm. – 74,26 Eur); 5) inventorinių pastolių įrengimas ir išardymas vidaus apdailos darbams sudaro 47,45 Eur (kiekis 0,06 (mato vienetas 100 m²); d. užm. – 40,92 Eur; medžiagos 6,53 Eur); 6) grindų dangos priežiūra, padengiant polietilenine plėvele, sudaro 11,04 Eur (kiekis 1,24 (mato vienetas 100 m²); d. užm. – 7,08 Eur; medžiagos 3,96 Eur); 7) pastato atskirų dalių uždengimas polietilenine plėvele (100 m² uždengto ploto) sudaro 125,13 Eur (kiekis 0,50 (mato vienetas 100 m²); d. užm. – 111,51 Eur; medžiagos 13,62 Eur); 8) ūkinių šiukšlių valymas iš patalpų sudaro 42,13 Eur (kiekis 3,20 (mato vienetas t); d. užm. – 42,13 Eur); 9) statybinių šiukšlių išvežimas 10 kilometrų atstumu automobiliais-savivarčiais, pakraunant rankiniu būdu, sudaro 95,27 Eur (kiekis 3,20 (mato vienetas t); d. užm. – 28,94 Eur; mechanizmas 66,33); iš viso šiame segmente (skyriuje) galimai padaryta 534,00 Eur turtinė žala (pastaba. išminusavus nusidėvėjimą). Konkretizuojant dėl galimai pagrobto turto, susijusio su palangėmis, ekspertizės akte nurodyta, jog palangių lentų montavimas sudaro 461,11 Eur (kiekis 14,83 (mato vienetas m); d. užm. – 97,01 Eur; medžiagos – 362,92 Eur; mechanizmas 1,18 Eur), iš viso šiame segmente (skyriuje) galimai padaryta 381,00 Eur turtinė žala (pastaba. išminusavus nusidėvėjimą). Konkretizuojant dėl galimai pagrobto turto, susijusio su židiniu, ekspertizės akte nurodyta, jog: 1) židinio kapsulės montavimas sudaro 1 035,47 Eur (kiekis 1,00 (mato vienetas vnt.); d. užm. – 23,65 Eur; medžiagos – 1 011,82 Eur); 2) dūmtraukių montavimas sudaro 339,76 Eur (kiekis 2,50 (mato vienetas m); d. užm. – 50,98 Eur; medžiagos – 288,65 Eur, mechanizmas 0,13 Eur); iš viso šiame segmente (skyriuje) galimai padaryta 903,00 Eur turtinė žala (pastaba. išminusavus nusidėvėjimą). Konkretizuojant dėl galimai pagrobto turto, susijusio su jungikliais, kištukiniais lizdais ir šviestuvais, ekspertizės akte nurodyta, jog: 1) jungiklio montavimas sudaro 71,52 Eur (kiekis 0,11 (mato vienetas 100 vnt.); d. užm. – 18,82 Eur; medžiagos – 52,70 Eur); 2) kištukinių lizdų montavimas sudaro 331,61 Eur (kiekis 0,51 (mato vienetas 100 vnt.); d. užm. – 87,25 Eur; medžiagos – 244,36 Eur); 3) vidaus apšvietimo halogeninių lempų šviestuvų montavimas pakabinamų lubų angose sudaro 194,77 Eur (kiekis 24,00 (mato vienetas vnt.); d. užm. – 74,26 Eur; medžiagos – 120,00 Eur; mechanizmas 0,51 Eur); 4) interjerinių šviestuvų montavimas (šviestuvai vienos lempos) sudaro 159,68 Eur (kiekis 3,00 (mato vienetas vnt.); d. užm. – 9,55 Eur; medžiagos – 150,00 Eur; mechanizmas 0,13 Eur); 5) elektros instaliacijos patikra sudaro 44,50 Eur (kiekis 1,00 (mato vienetas butas); d. užm. – 43,52 Eur; medžiagos – 0,84 Eur; mechanizmas 0,14 Eur); iš viso šiame segmente (skyriuje) galimai padaryta 596,00 Eur turtinė žala (pastaba. išminusavus nusidėvėjimą). Konkretizuojant dėl galimai pagrobto turto, susijusio su unitazais, ekspertizės akte nurodyta, jog pakabinamų sanitarinių prietaisų su moduline kabinimo įranga montavimas (sieniniai unitazai) sudaro 868,06 Eur (kiekis 2,00 (mato vienetas vnt.); d. užm. – 64,33 Eur; medžiagos – 803,46 Eur; mechanizmas 0,27 Eur), iš viso šiame segmente (skyriuje) galimai padaryta 647 Eur turtinė žala (pastaba. išminusavus nusidėvėjimą). Konkretizuojant dėl galimai pagrobto turto, susijusio su ant spintelių sumontuotais praustuvais ir maišytuvais, ekspertizės akte nurodyta, jog praustuvų su vandens maišytuvais montavimas sudaro 303,94 Eur (kiekis 2,00 (mato vienetas vnt.); d. užm. – 64,33 Eur; medžiagos – 239,34 Eur; mechanizmas 0,27 Eur), iš viso šiame segmente (skyriuje) galimai padaryta 216,00 Eur turtinė žala (pastaba. išminusavus nusidėvėjimą). Konkretizuojant dėl galimai pagrobto turto, susijusio su plautuve su maišytuvu, ekspertizės akte nurodyta, jog plautuvių su vandens maišytuvais montavimas sudaro 124,58 Eur (kiekis 1,00 (mato vienetas komplektas); d. užm. – 12,30 Eur; medžiagos – 112,23 Eur; mechanizmas 0,05 Eur), iš viso šiame segmente (skyriuje) galimai padaryta 83,00 Eur turtinė žala (pastaba. išminusavus nusidėvėjimą). Konkretizuojant dėl galimai pagrobto turto, susijusio su vonia, ekspertizės akte nurodyta, jog vonių su vandens maišytuvais montavimas (akrilo vonios) sudaro 454,46 Eur (kiekis 1,00 (mato vienetas vnt.); d. užm. – 27,18 Eur; medžiagos – 427,28 Eur), iš viso šiame segmente (skyriuje) galimai padaryta 299,00 Eur turtinė žala (pastaba. išminusavus nusidėvėjimą). Konkretizuojant dėl galimai pagrobto turto, susijusio su sienų apdailos plokšte (MDF dengta lukštu), ekspertizės akte nurodyta, jog sienų su apdaila MDF plokštėmis sudaro 1 677,95 Eur (kiekis 0,29 (mato vienetas 100 m); d. užm. – 282,88 Eur; medžiagos – 1 395,07 Eur), iš viso šiame segmente (skyriuje) galimai padaryta 1 172,00 Eur turtinė žala (pastaba. išminusavus nusidėvėjimą). Konkretizuojant dėl galimai pagrobto turto, susijusio MDF durimis, dengtomis lukštu, ekspertizės akte nurodyta, jog medinių durų blokų keitimas (vidinės durys, blokai iki 2 m²) sudaro 338,02 Eur (kiekis 3,20 (mato vienetas m²); d. užm. – 75,68 Eur; medžiagos – 261,70 Eur; mechanizmas 0,64 Eur), iš viso šiame segmente (skyriuje) galimai padaryta 281,00 Eur turtinė žala (pastaba. išminusavus nusidėvėjimą) (t. 6, b. l. 139-157, 158-190).

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Pagal šio teismo nuosprendžio priėmimo metu galiojančią BK 178 straipsnio 1 dalies redakciją baudžiamojon atsakomybėn yra traukiamas tas asmuo, kuris pagrobė svetimą turtą. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusi naujoji BK 190 straipsnio redakcija, numato, kad nedidelės vertės turtas, tai turtas, kurio žemutinė vertės riba yra ne mažesnė nei 3 MGL (150 Eur), tačiau jo viršutinė vertės riba nėra didesnė nei 10 MGL (500 Eur). Tuo atveju, jeigu asmens pagrobto svetimo turto vertė viršija 10 MGL (500 Eur) vertės ribą, tokie asmens veiksmai yra kvalifikuojami pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Pagal šią BK 178 straipsnio dalį asmens veiksmai bus kvalifikuojami ir tada, kai jo pagrobto svetimo turto vertė yra mažesnė nei 400 MGL (20 000 Eur). Tuo tarpu, pagal iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusią BK 178 straipsnio 4 dalies redakciją (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d. – 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) nedidelės vertės turtas buvo toks turtas, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 5 MGL (250 Eur) dydžio sumos. Atitinkamai ir pagal iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusią BK 178 straipsnio 1 dalies redakciją, būtų atsakęs tas asmuo, kurio pagrobto turto vertė viršijo 5 MGL (250 Eur) sumą, bet buvo mažesnė nei 250 MGL (12 500 Eur) suma.

Objektyvusis vagystės nusikalstamos veikos požymis – pagrobimas teismų praktikoje pripažįstamas tyčiniu, neteisėtu ir neatlygintiniu svetimo turto užvaldymu, atimančiu iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu, arba ji yra pasunkinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2012, 2K-282/2012, 2K-228/2013, 2K-183-511/2019). Svarbu ir tai, kad veika kaip vagystė kvalifikuojama tuomet, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Vagystės subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori.

Pagal šio nuosprendžio priėmimo metu galiojančią BK 187 straipsnio 1 dalies redakciją baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, kurio vertė yra didesnė nei 10 MGL (500 Eur) ir mažesnė nei 400 MGL (20 000 Eur). Šios nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia alternatyviais veiksmais – svetimo turto sunaikinimu arba sugadinimu, dėl ko turtas tampa nebetinkamas naudoti pagal paskirtį. Aptariamos nusikalstamos veikos dalykas – svetimas turtas. Aptariamos nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas arba sugadintas svetimas turtas, ir šių padarinių nori arba, jeigu ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Šios nusikalstamos veikos motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-60-495/2023, 2K-128-511/2022).

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų baudžiamosios bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta išskirtinė baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

Teismas, šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu išklausęs proceso dalyvių pateiktus paaiškinimus, ištyręs rašytinę bylos medžiagą, šias įrodymų rūšis įvertinęs tiek atskirai, tiek sujungdamas į vientisą įrodymų grandinę, konstatuoja, kad kaltinamojo A. P. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodytai ir nekelia jokių abejonių.

Šioje baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė D. P. (t. 1, b. l. 116-117). Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta iš D. P. ir A. P. išieškoti 485 236,10 Lt negrąžinto kredito, 41 551,85 Lt nesumokėtų palūkanų, 588,97 Lt nesumokėtų delspinigių, iš viso 527 376,92 Lt ir 130 Lt žyminio mokesčio, nukreipiant išieškojimą į nekilnojamąjį turtą. Be kita ko, šia teismo nutartimi taip pat nuspręsta priverstinai parduoti iš varžytinių įkeistą nekilnojamąjį daiktą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso D. P. (t. 4, b. l. 27-28). (duomenys neskelbtini) interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) buvo paskelbtos antrosios pakartotinės areštuoto buto, esančio (duomenys neskelbtini), varžytinės ir elektroniniu būdu buvo gautas VĮ „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas, kad varžytinės baigėsi bei turi būti paskelbtas laimėtojas, o laimėjęs dalyvis yra T. B. (t. 1, b. l. 72, t. 4, b. l. 138-139). Aptariamas nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu) priklauso T. B. (t. 1, b. l. 127-129).

Pažymėtina, jog pirmiau nurodytas aplinkybes, atskleidžiančias buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo ir įgijimo iš varžytinių faktus, patvirtino viso proceso metu nuoseklius parodymus pateikęs nukentėjusysis T. B., pripažinęs, kad (duomenys neskelbtini) sudalyvavo varžytinėse dėl minėto buto, kurių metu pasiūlė 135 000 Eur kainą ir laimėjo varžytines. Dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), prasidėjo teisminiai procesai, įskaitant ir varžytinių organizavimo aspektą. Jis (duomenys neskelbtini) iš VĮ „(duomenys neskelbtini)“ gavo dokumentus, patvirtinančius, jog minėtas butas ((duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso jam. Ankstesniam minėto buto savininkui buvo įteiktas pranešimas išsikeldinti, o asmeniui atsisakius, buvo kreiptasi į teismą dėl priverstinio iškeldinimo (t. 1, b. l. 41-43, t. 5, b. l. 115-118). Svarbu ir tai, kad pats kaltinamasis A. P., nors viso proceso metu akcentavo, kad dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), įvykusios varžytinės buvo neteisėtos, nes jam nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos dalyvauti jose, tačiau neginčijo, kad po šių varžytinių, bylai aktualiu laiku jis su šeima turėjo iš jo išsikraustyti, kartu pasiimant visus jam priklausančius daiktus (t. 4, b. l. 154-156, 157-159, t. 6, b. l. 109-119, 204-206).

Taigi, pirmiau aptarta rašytinė bylos medžiaga, taip pat ir proceso dalyvių pateikti paaiškinimai, neginčijamai patvirtina, kad nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini), įskaitant ir šiai bylai aktualų laikotarpį – (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė T. B. – jis buvo vienintelis teisėtas šio buto savininkas.

Pažymėtina, jog šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis ir jo gynėja advokatė apeliavo į tai, kad visas aptariamas butas, esantis (duomenys neskelbtini), negali būti vertinamas kaip svetimas ir kaltinamajam A. P. nepriklausantis turtas. Antai, pastarasis, po to, kai įsigijo šį butą, jame įrengė antrąjį aukštą, tokiu būdu (duomenys neskelbtini) m² buto plotą, padidindamas dar papildomai (duomenys neskelbtini) m². Naujai įrengtos patalpos jis neįregistravo, todėl ji teisiškai neegzistuoja, o ir T. B., iš varžytinių įgijęs aptariamą butą, šio papildomo ploto neįgijo, kadangi jis nebuvo teisiškai užregistruotas (t. 6, b. l. 109-119, 204-206).

Teismas, šią kaltinamojo ir jo gynėjos advokatės poziciją įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų, ištirtų ir bylos nagrinėjimo teisme metu įrodymais pripažintų duomenų kontekste, ją vertina išimtinai kaip gynybine, paremta subjektyvia faktinių aplinkybių interpretacija.

Nepaneigtina, jog tuo metu, kai kaltinamojo A. P. sutuoktinė įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), jo plotas buvo (duomenys neskelbtini) m² (t. 1, b. l. 119). Kita vertus, jau (duomenys neskelbtini) šio buto kadastro duomenyse, jo bendras plotas buvo apibrėžtas (duomenys neskelbtini) m², o gyvenamasis plotas – (duomenys neskelbtini) m² (t. 1, b. l. 122-123, t. 3, b. l. 100-102). Atliekant buvo vertinimą prieš varžytinių organizavimą (duomenys neskelbtini), konstatuota, kad vertinamo buto plotas yra pakitęs dėl įrengtos antresolės ir faktinis buto plotas atitinka nekilnojamo turto objekto kadastrinių matavimų byloje užfiksuotą plotą – (duomenys neskelbtini) m² (t. 1, b. l. 73-113, t. 4, b. l. 169-200). Analogiškas buto plotas buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) atliekant buto vertinimą (t. 3, b. l. 109-118). Be to, jis nepakito ir (duomenys neskelbtini) atlikto įvertinimo metu (t. 6, b. l. 139-157, 158-190).

Taigi, pirmiau aptarti ir valstybiniuose registruose užfiksuoti duomenys neginčijamai patvirtina, kad šia baudžiamajai bylai aktualiu laiku – laikotarpiu (duomenys neskelbtini), buto, esančio (duomenys neskelbtini), faktinis bendras plotas buvo (duomenys neskelbtini) m², įskaitant ir kaltinamojo akcentuojamą buto antrąjį aukštą. Be kita ko, būtent šis buto plotas valstybiniuose registruose buvo užfiksuotas ir (duomenys neskelbtini) įvykusių varžytinių metu, kuomet šį butą, su jo faktiniu plotu, įgijo nukentėjusysis T. B.

Svarbu pabrėžti ir tai, jog pirmiau nurodyti kaltinamojo ir jo gynėjos advokatės argumentai buvo aptarti ir išanalizuoti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendime ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartyje, kuriais buvo patenkintas T. B. civilinis ieškinys iškeldinti kaltinamąjį A. P. ir jo šeimą iš jam nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog šiuose teismų sprendimuose pirmiau minėta kaltinamojo ir jo gynėjos advokatės nagrinėjamoje byloje akcentuojama pozicija pripažinta nepagrįsta. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nesutiko su tuo, kad bute esantis ir antrame aukšte įrengtas (duomenys neskelbtini) m² plotas yra atskiras nekilnojamo turto objektas. Pripažinta, kad į viešąjį registrą įrašyti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nėra nuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Kartu atkreiptas dėmesys į tai, kad A. P. ir jo sutuoktinė turėjo pakankamai laiko, kad įregistruoti papildomą buto plotą, tačiau jokių veiksmų nesiėmė, todėl elgėsi neapdairiai ir neįteisindami padidėjusio buto ploto tai atliko savo rizika (t.1, b. l. 132-136, 137-144).

Pažymėtina, jog pirmiau nurodyti teismų sprendimai yra įsiteisėję, vykdytini, todėl teismas neturi jokio pagrindo su jais nesutiki ir aptariamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), faktinį plotą vertinti kitaip, nei tai padarė teismai bei kitaip, nei tai numatyta valstybiniuose registruose. Todėl atsižvelgiant tiek į pirmiau aptartus ir viešuosiuose registruose užfiksuotus duomenis, tiek į nurodytų teismų sprendimų turinį, visas butas, esantis (duomenys neskelbtini), įskaitant ir jo antrąjį aukštą, yra laikytinas svetimu, A. P. nepriklausančiu turtu, kuris pagal savo pobūdį atitinka ir BK 178 straipsnio 1 dalyje bei 187 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų dalyką.

Priešingai kaltinamojo ir jo gynėjos advokatės bylos nagrinėjimo teisme metu išsakytai pozicijai, A. P. svetimu turtu laikytinas yra ne tik pirmiau nurodytas nekilnojamasis turtas, bet ir šiame bute buvę objektai, kurie po (duomenys neskelbtini) įvykių bute nebuvo surasti. Prieš detalizuojant šią teismo išvadą, svarbu yra detaliau pasisakyti apie turto, kuris bylai aktualiu laiku buvo demontuotas, išimtas ir išneštas iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), o dalis šio turto sugadinta, vykdant pirmiau nurodytus veiksmus, pobūdį.

Pažymėtina, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustas kaltinamasis A. P. neginčijo, kad bylai aktualiu laiku, o būtent – laikotarpiu (duomenys neskelbtini), iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), jis, išsikeldamas išsinešė vonią, klozetus, vandens maišytuvus, spinteles su kriaukle, dušo kabiną, pašvietimo šviestuvus, židinį, taip pat išėmė MDF dengtas plokštes, duris, kadangi tai sudarė bendrą plokštę (t. 4, b. l. 154-156, 157-159, t. 6, b. l. 109-119, 204-206). Šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustas nukentėjusysis T. B. taip pat patvirtino, jog (duomenys neskelbtini), lankydamasis jam priklausančiame bute, matė, kaip dalyvaujant kaltinamajam A. P. buvo atliekami vonios, tualeto griovimo darbai. Kitą dieną atvykęs į butą, pamatė, kad bute jau nebeliko židinio, kuris dar buvo (duomenys neskelbtini), taip pat nebebuvo vonios, tualeto, visų rozečių (t. 1, b. l. 41-43, t. 5, b. l. 115-118). Be kita ko, tiek iki šiai baudžiamajai bylai aktualių įvykių, tiek po jų, bute lankęsis antstolis I. G., vykdęs kaltinamojo iškeldinimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), procedūrą, nurodė, kad po asmenų iškeldinimo bute buvo demontuotas židinys, durys, vonios kambarys, buvo skylė tarp pirmojo ir antrojo aukšto, įpjautos stogą laikančios konstrukcijos. (duomenys neskelbtini) lankydamasis bute ir matydamas atliekamus buto vidaus demontavimo darbus, jis kaltinamajam nurodė, kad jis neturi teisės iš buto paimti objektus, kurie yra nuo jo neatskiriami. Nepaisant šios aplinkybės, į butą atvykęs oficialią iškeldinimo dieną – (duomenys neskelbtini), bute jau nerado vonios, santechnikos kranų, dušų, sienos apdailos,židinio, rozečių, buvo likusios tik tuščios vietos ar vietos su likusiomis daiktų detalėmis (t. 2, b. l. 71-74, t. 5, b. l. 149-157).

Nagrinėjamu atveju, baudžiamojo proceso metu siekiant nustatyti pagrobto ir sugadinto turto tikslų kiekį ir jo pobūdį, buvo pateiktos ir kelios specialistų išvados, kuriose buvo detalizuotas šis turtas, taip pat ir jo vertė. Nukentėjusiojo T. B. pavedimu sudarytoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ lokalinėje sąmatoje, patikslintoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu, turto, kuris buvo pagrobtas iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė buvo įvertinta 13 014,44 Eur suma (t. 1, b. l. 57). Tuo tarpu turto, kuris buvo sugadintas šiai baudžiamajai bylai aktualiu laiku bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vertė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuostolių sumos nekilnojamajam turtui vertinimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) priede Nr. (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) lokalinėje sąmatoje – buvo apibrėžta 51 831,63 Eur suma (t. 4, b. l. 164, t. 5, b. l. 11-13). Šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu apklausti S. T. ir I. D., paaiškino, kad buvo gautas užsakymas apžiūrėti butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir nustatyti šio buto būklę. I. D. lankėsi nurodytame bute ir fiksavo tai ką matė, o ne tai, kas buvo prieš kelis mėnesius ar kelerius metus, todėl buto būklė, o būtent – žala, buvo nustatinėjama (duomenys neskelbtini) datai. Jo funkcija buvo apžiūrėti butą ir užfiksuoti žalos nustatymui reikšmingas aplinkybes, o jau sąmatą dėl bute padarytos žalos parengė kitas specialistas. Kartu specialistas nurodė, kad buto savininkas jam nepateikė buto plano, todėl jam pačiam reikėjo viską matuoti ir planą nubraižyti (t. 5, b. l. 149-157). Pirmiau nurodytą sąmatą parengęs S. T., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad vertinant buto būklę buvo remtasi 2021 m. balandžio mėnesį rinkoje galiojančiomis kainomis. Kartu specialistas paaiškino, kad vertindamas butui padarytą žalą, jis neskaičiavo bute esančių objektų nusidėvėjimo. Pasak specialisto, nusidėvėjimas buvo nedidelis, minimalus ir jeigu perskaičiuoti sąmatą šių dienų kainomis, tai ji dar gerokai paaugtų dėl kainų lygio pasikeitimo, todėl tas nusidėvėjimas ir nebuvo vertinamas. Kartu jis nurodė, kad dar viena priežastis, lėmusi, kodėl jis neskaičiavo nusidėvėjimo, buvo tai, kad jam nebuvo sudarytos sąlygos nuvažiuoti į vietą iki įvykio ir pasižiūrėti kaip kas atrodė, todėl jis rėmėsi išimtinai anksčiau sudarytais dokumentais ir foto nuotraukomis (t. 6, b. l. 37-51). Svarbu pabrėžti, jog baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamojo A. P. pavedimu D. K. sudarė minėto buto remonto lokalinę sąmatą, kurioje nurodoma turto atkūrimo vertė – 24 734,72 Eur (t. 6, b. l. 57-60). Bylos nagrinėjimo teisme metu apklausta minėtą sąmatą parengusi D. K. nurodė, kad sudarant pirmiau nurodytą sąmatą, jai buto foto nuotraukos nebuvo pateiktos, buvo tik pridėta lokalinė sąmata ir daiktų sąrašas, todėl tikėtina, jog turėdama buto foto nuotraukas, vaizdo įrašus ar defektinius aktus, jos išvada pasikeistų. Be kita ko, ji paaiškino ir tai, kad pačiame bute nesilankė, nežino kokia ten buvo padėtis prieš tai, todėl jį sąmatą perskaičiavo pagal valstybės rekomenduojamų kainų lygį (t. 6, b. l. 37-51).

Kaip matyti iš pirmiau aptartų dviejų išvadų, kuriose buvo apskaičiuota buto, esančio (duomenys neskelbtini), atkūrimo vertė, šios išvados tiek pagal jose nustatytą vertės rodiklį, tiek pagal jų surašymo metodiką, kardinaliai skiriasi. Pirmuoju atveju – UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslintoje lokalinėje sąmatoje buto atkūrimo vertė buvo apibrėžta bendra 66 998,30 Eur suma, o pati sąmata buvo sudaryta 2021 m. rugpjūčio mėnesį (praėjus mėnesiui nuo byloje aptariamų įvykių) lankantis bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatyta, kad sudarant pirmiau nurodytą sąmatą, ją parengę specialistai buvo susipažinę su vertinto buto būkle iki įvykio – jiems būtų pateiktos buto foto nuotraukos ar buto planas. Be kita ko, kaip bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė šią sąmatą parengę specialistai, nustatant buto atkūrimo vertę nebuvo skaičiuojamas buto (jo vidaus apdailos) nusidėvėjimas. Aptariant antrąją lokalinę sąmatą, parengtą D. K., pabrėžtina, jog joje nurodyta buto atkūrimo vertė buvo dvigubai mažesnė nei pirmosios atveju – 24 734,72 Eur, o ją sudarant specialistė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nesilankė, šio buto nuotraukų ar kitų dokumentų nematė, o nurodytą sumą paskaičiavo remdamasi išimtinai jai kaltinamojo pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ lokaline sąmata ir valstybės rekomenduojamais kainų lygiais.

Taigi, pirmiau aptarti nurodytų išvadų skirtumai, taip pat jų parengimo metodikos, patvirtina, kad abi lokalinės sąmatos buvo parengtos, stokojant esminių buto atkūrimo vertės įvertinimui duomenų. Pirmuoju atveju – nebuvo įvertintas turto nusidėvėjimas, taip pat buto būklė nebuvo palyginta su būkle, buvusia iki 2021 m. liepos mėnesio įvykių. Antruoju atveju, buto atkūrimo vertė nustatyta išimtinai remiantis pirmąją lokaline sąmata ir rekomenduojamomis kainomis – pats butas tiek iki šiai baudžiamajai bylai reikšmingų įvykių, tiek po jų nebuvo apžiūrėtas, taip pat nebuvo įvertintos buto foto nuotraukos ar kita jo būklę atskleidžianti informacija. Atsižvelgiant į tai, teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltinamajam inkriminuoto sugadinto ir pagrobto turto vertės, šiomis sąmatomis, dėl jų įrodomosios reikšmės stokos, nesivadovauja.

Pažymėtina, jog teismas, siekdamas pašalinti prieštaravimus, atsiradusius nustatant sugadinto ir pagrobto turto vertę, paskyrė statybos skaičiuojamosios kainos ekspertizę. Šią ekspertizę atlikęs T. M. (duomenys neskelbtini) teismo ekspertizės akte konstatavo, kad sugadinto turto – buto (duomenys neskelbtini), atkūrimo vertė (nuostolių (žalos) suma 2021 m. liepos mėnesio kainomis, įskaitant ir nusidėvėjimą, sudaro 18 009,64 Eur sumą, o pagrobto turto (buto, (duomenys neskelbtini)) atkūrimo vertė (nuostolių (žalos) suma) 2021 m. liepos mėnesio kainomis, įskaitant ir nusidėvėjimą, sudaro 6 884,90 Eur sumą (t. 6, b. l. 139-157, 158-190). Ekspertas pripažino, kad iš buto šiai baudžiamajai bylai aktualiu laiku buvo pagrobta: 14,83 m² palangių, kurių vertė kartu su montavimo darbais yra 381 Eur; vienas židinys, kurio vertė kartu su montavimo darbais yra 903 Eur; 11 vnt. jungiklių, 51 vnt. kištukinių lizdų, 24 vnt. vidaus apšvietimo halogeninių lempų šviestuvų, 3 vnt. interjerinių sieninių šviesos diodų arba halogeninių lempų šviestuvų, kurių bendra vertė yra 596 Eur; 2 vnt. sieninių unitazų, kurių vertė 647 Eur; 2 vnt. praustuvų su vandens maišytuvais, kurių vertė 216 Eur; viena plautuvė su vandens maišytuvais, kurio vertė 83 Eur; viena vonia, kurios vertė 299 Eur; 29 m² sienų apdaila MDF plokštėmis, kurių vertė 1 172 Eur; 3,2 m² medinių durų blokai, kurių vertė 281 Eur. Kartu prie minėto turto vertės buvo pridėtas 21 procentų dydžio pridėtinės vertės mokestis, 3 procentų papildomų medžiagų vertė, 3 procentų papildomų mechanizmų vertė, 15 procentų sezoniniai darbai, 17 procentų specifiniai darbai, 8 procentų papildomas darbo užmokestis, 1,79 procentų socialinio draudimo išlaidos, kas iš viso sudaro 6 884,90 Eur sumą. Be kita ko, aptariamoje eksperto išvadoje taip pat pripažinta, kad bute buvo sugadintos: lubos, jas ištepant, išmušant skyles, kurių bendra atkūrimo vertė yra 1 333 Eur; sienos, jas demontuojant, įdaužiant, ištepant, kurių bendra atkūrimo vertė yra 3 274 Eur; grindys, jas įskeliant, subraižant, demontuojant, kiliminė danga, ją ištepant, dalis laiptų aptaisymo, jį demontuojant, kurių bendra atkūrimo vertė yra 3 072 Eur; 2 mediniai langų rėmai, įpjaunant, įdaužiant, vieno lango stiklo paketas, jį įskeliant, kurių bendra atkūrimo vertė yra 1 943 Eur; vienas veidrodis, jį sudaužant, kurio atkūrimo vertė yra 156 Eur; 3 vidaus durų blokai, juos įdaužiant, ištepant, kurių bendra atkūrimo vertė yra 424 Eur; išorinių durų staktos apatinė dalis – slenkstis, jį sulankstant, kurio atkūrimo vertė yra 61 Eur; dalis vedinimo sistemos – dalis gofruoto vamzdžio, jį įlenkiant, sulankstant ir demontuojant, kurio atkūrimo vertė yra 20 Eur. Kartu prie minėto turto vertės buvo pridėtas medžiagų panešimo 10 metrų atstumu, plieninių šildymo radiatorių iki 1 600 mm permontavimo, suremontuotų šildymo prietaisų apžiūrėjimo, postatybinio valdymo, inventorinių pastolių įrengimo ir išardymo, grindų dangos priežiūros, padengiant polietilenine plėvele, pastato atskirų dalių užrengimas polietilenine plėvele, ūkinių šiukšlių valymo, statybinių šiukšlių išvežimo darbai, taip pat pridėtas 21 procentų dydžio pridėtinės vertės mokestis, 3 procentų papildomų medžiagų vertė, 3 procentų papildomų mechanizmų vertė, 15 procentų sezoniniai darbai, 17 procentų specifiniai darbai, 8 procentų papildomas darbo užmokestis, 1,79 procentų socialinio draudimo išlaidos, kas iš viso sudaro 18 009,64 Eur (t. 6, b. l. 139-157, 158-190).

Teismas pagrindo abejoti šia eksperto išvada neturi, kadangi joje, priešingai dviem pirmiau nurodytoms išvadoms, yra itin detaliai aptartas pagrobtas ir sugadintas turtas, jo vertės nustatymo sudedamosios dalys, taip pat šio turto vertės nustatymo metodika, įskaitant ir turto nusidėvėjimą bylai aktualiu laikotarpiu – 2021 m. liepos mėnesiui. Be kita ko, kaip bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė ir šią išvadą surašęs ekspertas, jis nors ir aptariamame bute nesilankė, tačiau susipažino su visa jam pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje buvo didelis skaičius informatyvių buto, esančio (duomenys neskelbtini), foto nuotraukų tiek iki 2021 m. liepos mėnesio įvykių, tiek po jų. Be to, dalis trūkstamo turto, kartu su jau minėtomis foto nuotraukomis, buvo užfiksuota ir antstolio I. G. (duomenys neskelbtini) aktuose, todėl jam, nustatant statybos skaičiuojamąją kainą, duomenų netrūko ir abejonių nekilo (t. 7, b. l. 37-41). Pažymėtina, jog nors šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamojo gynėja advokatė apeliavo į tai, kad baudžiamojo proceso metu nebuvo pateikti jokie dokumentai, patvirtinantys pagrobtų daiktų ir sugadinto turto vertę, o būtent –jų įgijimo dokumentai, tačiau kaip buvo minėta pirmiau, T. M. surašytame ekspertizės akte buvo detaliai ir aiškiai aptartas pagrobto bei sugadinto turto pobūdis, nustatytas remiantis 2021 m. liepos mėnesį galiojusiomis rinkos kainomis, įskaitant ir šio turto nusidėvėjimą, todėl vien tai, kad baudžiamojo proceso metu nebuvo gauti dokumentai, patvirtinantys vienų ar kitų daiktų įgijimą, nesuteikia pagrindo teismui pripažinti, kad eksperto išvada yra nepagrįsta, todėl ja netikslinga vadovautis.

Taigi, pirmiau aptartos eksperto išvados, taip pat proceso dalyvių parodymų, kuriuose buvo nurodytas iš buto išnešto turto pobūdis, kontekste teismui nekyla abejonių, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), po (duomenys neskelbtini) laikotarpio, pritrūko turto, kurio vertė yra 6 884,90 Eur, ir buvo sugadintas turtas, kurio bendra vertė yra 18 009,64 Eur. Be kita ko, teismas, priešingai kaltinamojo A. P. išsakytai pozicijai, neturi pagrindo abejoti, kad iš buto paimtas turtas, o būtent – 14,83 m² palangių, vienas židinys, 11 vnt. jungiklių, 51 vnt. kištukinių lizdų, 24 vnt. vidaus apšvietimo halogeninių lempų šviestuvų, 3 vnt. interjerinių sieninių šviesos diodų arba halogeninių lempų šviestuvų, 2 vnt. sieninių unitazų, 2 vnt. praustuvų su vandens maišytuvais, viena plautuvė su vandens maišytuvais, viena vonia, 29 m² sienų apdaila MDF plokštėmis, 3,2 m² medinių durų blokai, buvo buto priklausiniai, kaip tą numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.19 straipsnio 1 dalis.

Pažymėtina, jog daiktai skirstomi į pagrindinius ir antraeilius pagal tai ar jie yra savarankiški teisinių santykių objektai. CK 4.19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priklausiniais yra laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Pagal CK 4.13 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, priklausiniai yra antraeiliai daiktai, kurie, skirtingai nei pagrindiniai daiktai (CK 4.12 straipsnis), negali būti savarankiškais teisinių santykių objektais. Fakto ar savarankiškas daiktas yra kito daikto priklausinys, nustatymas reikšmingas sprendžiant dėl daikto teisinio statuso ir jo pasikeitimo. CK 4.14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip – kai pagrindinio daikto perleidimo kito asmens nuosavybėn metu kyla ginčas dėl antraeilio daikto likimo, kartu su pagrindiniu daiktu perleidžiamas to asmens nuosavybėn ir antraeilis daiktas (LAT 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-403/2022, 17 punktas).

Nagrinėjamu atveju šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad parduodant butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš varžytinių, būtų nustatyta kitokia pardavimo tvarka šiame bute esantiems priklausiniams. Varžytinių procese nebuvo numatyta jokių išlygų dėl turto nuosavybės teisių perėjimo naujiems savininkams. Be to, pagal byloje nustatytas aplinkybes šį turtą prieš jo perleidimą apžiūrėjo ir įvertino nekilnojamojo turto vertintojas (t. 1, b. l. 73-113), byloje nėra jokių duomenų, kad butas buvo parduotas geresnės būklės nei įvertinimo metu ar būta kokių nors kitų aplinkybių, kurios būtų sudariusios kokį nors pagrindą spręsti apie kaltinamojo A. P. tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į jo pasisavintą nukentėjusiojo turtą buvimą.

Nepaneigtina, kad kaltinamasis A. P., viso proceso metu nepripažindamas kaltės, teigė, kad jis visus iš buto paimtus, demontuotus objektus vertina kaip savo asmeninę nuosavybę, todėl jo veiksmuose nėra jam inkriminuotų nusikaltimų sudėčių požymių (t. 4, b. l. 154-156, 157-159, t. 6, b. l. 109-119, 204-206). Kita vertus, pirmiau nurodyta kaltinamojo pozicija, sugretinta su šiai baudžiamajai bylai aktualiu ir CK numatytu teisiniu reguliavimu, jokiu būdu nepaneigia bute esančio turto, kuris šiai bylai aktualiu laiku ir vietoje buvo išneštas ar sugadintas, priskirtinumo buto priklausinių kategorijai. Priešingai, ji tik parodo, jog tam, kad atgauti visus pirmiau kaltinamojo išvardintus ir bute įrengtus objektus, buvo būtina imtis papildomų, laiko ir darbo sąnaudų reikalaujančių veiksmų, kurie nagrinėjimu atveju ir buvo atlikti, o juos įrodo viso baudžiamojo proceso metu pateiktų proceso dalyvių parodymai ir rašytinė bylos medžiaga.

Baudžiamojo proceso metu neginčijamai nustatyta, kad dar nepasibaigus terminui iki kaltinamojo A. P. ir jo šeimos narių priverstinio iškeldinimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nukentėjusysis T. B. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į policijos pareigūnus dėl A. P. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) atliktų veiksmų (t. 1, b. l. 11, 13-17). Tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, taip pat kreipdamasis į policijos pareigūnus, nukentėjusysis T. B. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) atvykus į jam nuosavybės teise priklausantį butą, ten buvo surastas pats kaltinamasis A. P. ir dar keli nežinomi asmenys, A. P. įvardinti statybininkais, kurie bute atliko įvairių komunikacijų, sanitarinės technikos, sienų apdailos ir kitų bute esančių priklausinių, išmontavimo ir ardymo darbus. Be kita ko, pats nukentėjusysis, kartu su antstoliu ir policijos pareigūnais, į aptariamą butą nuvyko ir (duomenys neskelbtini), kur kartotinai rado A. P. ir matė jo atliekamus griovimo darbus. Jis A. P. paaiškino, kad jokių griovimo ar niokojimo darbų atlikti negalima, tačiau A. P. jam paaiškino, kad tiesiog išneša visus savo daiktus. Kai į butą kartu su antstoliu ir policijos pareigūnais, atvyko iškeldinimo iš buto dieną, rado butą visiškai suniokotą, o A. P. nurodė, kad bute būti pavojinga, kadangi jis atliko antrojo aukšto demontavimo darbus (t. 1, b. l. 41-43, t. 5, b. l. 115-118). Teismas abejoti šiais nukentėjusiojo parodymais dėl bute, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), A. P. atliktų šio buto demontavimo veiksmų neturi pagrindo ne tik dėl to, kad jie viso proceso metu išliko nuoseklūs, bet ir dėl to, kad jų turinys atitinka kitų proceso dalyvių parodymus ir rašytinę bylos medžiagą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoju apklaustas V. S. nurodė, kad jis 2021 m. liepos 28 d. ėjo pro nukentėjusiajam T. B. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur per buto langus pamatė ten esančius žmones, kurie kažką pjaustė, daužė, taip pat ant namo stogo pamatė žmones, kurie ardė kaminą. Praeidamas pro šalį taip pat girdėjo, kad buto viduje yra naudojamas elektrinis pjūklas. Jis viską užfiksavo mobiliojo ryšio telefono pagalba, apie tai pranešė T. B., kuris nurodė, kad iškvies policijos pareigūnus ir atvyks į įvykio vietą. Apie 11.00 val. į įvykio vietą atvyko T. B., antstolis ir policijos pareigūnai, su kuriais jis nuėjo į pirmiau nurodytą butą. Į patį butą jis nebuvo užėjęs, tačiau ten matė buto savininką ir 2-3 jam nepažįstamus vyrus. Kitą dieną, T. B. prašymu jis atvyko į butą, nes buvo planuojama ankstesnių buto savininkų iškeldinimo procedūra. Atėjęs į butą, pamatė, kad jis yra siaubingai suniokotas, beveik viskas buvo išgriauta, ant sienų buvo likę seni užrašai (t. 2, b. l. 52-53, 54-57, t. 5, b. l. 149-157). Ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu liudytojais apklausti ir į įvykio vietą pagal T. B. pranešimą (duomenys neskelbtini) atvykę – I. G. ir M. B., taip pat nurodė, kad minėtą dieną lankydamiesi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), matė A. P. atliekamus buto ardymo darbus. Antstolis I. G. nurodė, kad sistemingai gaudamas A. P. prašymus dėl iškeldinimo datos pavėlinimo, galutinė iškeldinimo data buvo numatyta (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) su juo susisiekė buto savininko T. B. advokatas, kuris nurodė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), yra vykdomi darbai, kurių metu yra atskiriamos buto dalys. A. P. buvo išsiųstas raginimas išsikraustymo veiksmus atlikti nepažeidžiant turto savininko interesų ir išvežant tik jam priklausančius daiktus. Tą pačią dieną nuvyks į butą, jame buvo A. P. ir dar du vyrai. Bute vyko buto ardymo darbai, vienas iš vyrų buvo pradėjęs demontuoti židinį, taip buvo išmušta skylė tarp aukštų, demontuotos durys, padarytos skylės sienose, demontuota santechnika, sienų apdaila. Kitą dieną – oficialią iškeldinimo iš buto dieną – (duomenys neskelbtini) antstoliui nuvykus į butą, duris atidarė A. P., kuris atidavė buto raktus ir nurodė, kad lipti į buto antrąjį aukštą yra pavojinga. Bute buvo supjaustytos stogą laikančios konstrukcijos, kas nebuvo užfiksuota ankstesnio apsilankymo metu – (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 71-74, t. 5, b. l. 149-157). (duomenys neskelbtini) M. B. paaiškino, kad atvykęs pagal iškvietimą į įvykio vietą, į butą jį su kitais asmenimis įleido A. P., prieš tai parodęs asmens dokumentą. Užėjus į butą, buto koridoriuje matėsi lubose išpjauta skylė, butas buvo stipriai suniokotas, vonios kambaryje matėsi atjungta vonia, tualetas, virtuvėje buvo išrinkinėjamas virtuvės komplektas. Aiškinantis įvykio aplinkybes, A. P. kitam bute esančiam vyrui – V. P. liepė išgriauti židinį, kuris su kūju trenkė į virš židinio esančią gipso apdailą, po ko liko didelė skylė. Bute taip pat nebuvo durų, o A. P. paklaustas apie tai, nurodė, kad jas išvežė, ir taip pat visus ragino neiti į antrąjį aukštą, kadangi jis yra nesaugus (t. 2, b. l. 59-62, t. 5, b. l. 149-157). Faktą, kad šiai baudžiamajai bylai aktualiu laiku ir vietoje buvo atliekami buto demontavimo veiksmai patvirtina ir šiuose veiksmuose tiesiogiai dalyvavęs bei liudytoju apklaustas V. P. Pasak pastarojo, A. P. paprašė jo pagalbos išsikraustant iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Šiame bute jis lankėsi kelis kartus, kartu ten buvo dar keli nepažįstami asmenys, kurie taip pat atlikinėjo buto iškraustymo darbus. Pats butas atrodė tragiškai, buvo ardomos sienos tam, kad A. P. galėtų pasiimti savo daiktus. A. P. prašė jo išmontuoti židinį, ką jis ir padarė (t. 2, b. l. 65-68, t. 5, b. l. 149-157). Pažymėtina, jog pirmiau aptarti ir tarpusavyje sutampantys proceso dalyvių parodymai taip pat atitinka ir antstolio I. G. (duomenys neskelbtini) aktuose nurodytas faktines aplinkybes apie bylai aktualaus buto demontavimo darbus (t. 2, b. l. 16-30, 31-50, 77-91, 92-111, 162-176, 177-196) bei vaizdo įrašų ir fotonuotraukų, pateiktų V. S. ir aptartų 2021 m. spalio 14 d. apžiūros protokole, turinį, kuriame užfiksuoti stogo konstrukcijų demontavimo darbai (t. 2, b. l. 140-143). Nagrinėjamu atveju aktualu ir tai, jog faktą apie bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atliktus šio buto vidaus apdailos demontavimo darbus bylai aktualiu laiku, patvirtina V. S. (duomenys neskelbtini) ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 73-113), antstolio R. V. (duomenys neskelbtini) faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 145-148), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) turto vertinimo ataskaita (t. 3, b. l. 109-118), UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 169-200), sugretinti su įvykio vietos apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 19-36), ir pirmiau nurodytais antstolio I. G. (duomenys neskelbtini) aktais, iš kurių sugretinimo matyti, kad tiek iki T. B. nuosavybės teisės į butą įgijimo, tiek po jo – iki priverstinio ankstesnių buto savininkų iškeldinimo pradžios, jokie buto vidaus apdailos pažeidimai nebuvo padaryti. Šie pažeidimai atsirado būtent po to, kai A. P. antstolio I. G. (duomenys neskelbtini) pranešimu buvo informuotas apie priverstinį iškeldinimą iš buto, numatytą (duomenys neskelbtini). Galiausiai, šių aplinkybių neginčijo ir pats kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu pripažinęs, kad iš anksčiau jam priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), išsikraustymo metu paėmė visus jam priklausančius daiktus, kartu pabrėždamas, kad jeigu tokia situacija būtų pasikartojusi antrą kartą, jis daugiau taip nedarytų. Kaltinamasis detalizavo, kad jo išsikraustymo procedūra vyko 3 mėnesius, per kuriuos pas jį kas antrą dieną ateidavo antstolis, kuris tikrino ar kaltinamasis kraustosi, ką daro, ką ima. Aplamai tuo metu jis net nežino kaip vyko išsikraustymas, tokioje sunkioje visomis prasmėmis būsenoje buvo. Jis, išsikeldamas iš buto, išsinešė tik tuos daiktus, kuriuos galima buvo atskirti. Tiek vonia, tiek klozetai, vandens maišytuvai, spintelė su kriaukle, dušo kabina, apšvietimo šviestuvai, galėjo būti atjungti, židinys taip pat išsiėmė, bet jis buvo įrengtas irgi neteisėtai, negavus tam leidimo, nes tame name negalėjo būti įrengti židiniai, jis bandė tai sutvarkyti, bet nepavyko. Dėl laiko stokos neturėjo galimybės nurinkti gipso kartono apdailos, tačiau ją nuėmus niekas net nematytų, kad ten stovėjo neteisėtai pastatytas židinys. Be to, jis elementariai neturėjo laiko apsišluoti, susitvarkyti viską, todėl ir susidarė toks blogas įspūdis. Išsiėmė lygiai taip pat ir MDF dengtas plokštes, duris, kadangi tai sudarė bendrą plokštę, kuri buvo pridėta prie sienos, tai buvo vietoje gipso kartono naudojamos medžiagos kaip apdaila. Rekuperacinė sistema bute nebuvo įrengta, todėl jos elemento paimti negalėjo. Kaltinamasis taip pat pabrėžė, kad perkant tokį butą, nėra perkami daiktai ir buto vidinė įranga, o yra perkama pati lokacija ir vieta, tik pagal tai vertinamas nekilnojamas turtas (t. 4, b. l. 154-156, 157-159, t. 6, b. l. 109-119, 204-206).

Taigi, visi pirmiau aptarti, įvertinti tiek kartu, tiek sujungus į vientisą grandinę, įrodymai neginčijamai patvirtina, kad kaltinamasis A. P. jam inkriminuotu laiku ir vietoje, o būtent – laikotarpiu (duomenys neskelbtini), bute, esančiame (duomenys neskelbtini), demontavo tame bute esančius objektus: 14,83 m palangių; vieną židinį; 11 vnt. jungiklių, 51 vnt. kištukinių lizdų, 24 vnt. vidaus apšvietimo halogeninių lempų šviestuvų, 3 vnt. interjerinių sieninių šviesos diodų arba halogeninių lempų šviestuvų; 2 vnt. praustuvų su vandens maišytuvais, kurių vertė 216 Eur; vieną plautuvę su vandens maišytuvais; vieną vonią, kurios vertė 299 Eur; 29 m² sienų apdailą MDF plokštėmis; 3,2 m² medinių durų blokų, kurių vertė 281 Eur, ir atlikdamas šiuos veiksmus, sugadino lubas, jas ištepant, išmušant skyles; sienas, jas demontuojant, įdaužiant, ištepant; grindis, jas įskeliant, subraižant, demontuojant, kiliminę dangą, ją ištepant, dalį laiptų aptaisymo, jį demontuojant; 2 medinių langų rėmus, įpjaunant, įdaužiant, vieno lango stiklo paketą, jį įskeliant; vieną veidrodį, jį sudaužant; 3 vidaus durų blokus, juos įdaužiant, ištepant; išorinių durų staktos apatinę dalį – slenkstį, jį sulankstant; dalį vedinimo sistemos – dalį gofruoto vamzdžio, jį įlenkiant, sulankstant ir demontuojant. Būtent šie kaltinamojo atlikti konkliudentiniai veiksmai įrodo, kad bute demontuotas ir vėliau iš jo išneštas turtas buvo tiesioginis buto priklausinys. Akivaizdu, kad tik atlikus aktyvius turto sugadinimo veiksmus, trukusius kelių dienų laikotarpį ir pareikalavusius kelių asmenų darbo jėgos, atsirado galimybė šį turtą atskirti nuo pagrindinio turto ir tokiu būdu jį perkelti, kas tik įrodo, kad T. M. ekspertizės akte išvardintas pagrobtas turtas buvo neatskiriama buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis.

Pažymėtina, jog kaltinamojo suvokimą apie jo pagrobto turto svetimą pobūdį patvirtina ne tik A. P. pirmiau aptarti ir teismo įrodytais pripažinti konkliudentiniai veiksmai, tačiau ir jau minėtas jo santykis su visa iškeldinimo iš buto procedūra.

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog nepaisant to, kad nuo (duomenys neskelbtini) aptariamas nekilojamasis turtas nuosavybės teise jau priklausė nukentėjusiajam T. B., tačiau ankstesnis šio buto savininkas – A. P. nebuvo linkęs šio turto perduoti jo teisėtam įgijėjui. T. B. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į D. P. ir A. P. su prašymu per tris kalendorines dienas nuo pranešimo gavimo išsikelti iš buto (t. 1, b. l. 130). Per nustatytą laiką A. P. iš buto neišskėlė, ko pasėkoje nukentėjusysis T. B. su civiliniu ieškiniu kreipėsi į teismą ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo civilinį ieškinį patenkino bei nusprendė A. P. su kitais jo šeimos nariais iškeldinti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 132-136). Aptariamas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas įsigaliojo (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismui nutartimi atmetus A. P. ir D. P. apeliacinį skundą (t. 1, b. l. 137-144), o vykdomasis raštas dėl priimto sprendimo buvo išduotas (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 152-153, t. 3, b. l. 67-68). Nepaisant šios aplinkybės, A. P., antstoliui I. G. (duomenys neskelbtini) patvarkymu pranešus apie planuojamą iškeldinimo datą – (duomenys neskelbtini), delsė vykdyti jo atžvilgiu priimtus teismo sprendimus (t. 3, b. l. 46-47), ne kartą antstoliui teikė prašymus atidėti iškeldinimo procedūrą vėlesniam laikui (t. 3, b. l. 16-19, 38), ko pasėkoje, nesant teisėto buto savininko – T. B. prieštaravimų, galutinė savanoriško iškeldinimo data buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 30-31). Kartotinai A. P. pateikus prašymą dėl iškeldinimo atidėjimo, taip pat antstoliui (duomenys neskelbtini) nuvykus į butą, iš kurio A. P. su šeima privalėjo išsikelti, bei nustačius, kad pastarasis galutinai dar nėra išsikėlęs (t. 2, b. l. 1-13, 114-126, 147-159), antstolis (duomenys neskelbtini) nustatė priverstinio iškeldinimo laiką – (duomenys neskelbtini) ir apie tai informavo ne tik suinteresuotas šalis, bet ir policijos pareigūnus bei vaikų teisių institucijų atstovus (t. 2, b. l. 127-128, t. 3, b. l. 5-6).

Pirmiau nurodytos ir neginčijamai baudžiamojo proceso metu nustatytos faktinės aplinkybės, patvirtina, kad A. P. nuo pat sprendimo jam ir jo sutuoktinei priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), parduoti iš varžytinių priėmimo dienos, su šiuo sprendimu nesutiko ir ėmėsi veiksmų šiam sprendimui pakeisti. Pastarasis teikė skundus tiek dėl pačios varžytinių procedūros, tiek dėl nukentėjusiojo T. B. kreipimosi į teismą inicijuojant kaltinamojo priverstinį iškeldinimą iš buto. Be kita ko, net esant įsiteisėjusiems sprendimams dėl varžytinių teisėtumo, taip pat dėl A. P. ir jo šeimos iškeldinimo iš buto teisėtumo, pastarasis savanoriškai iš buto nesikraustė. Šių veiksmų jis neatliko net ir tada, kai Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 16 d. priėmė sprendimą, kuriuo iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteisė 4 800 Eur dydžio žalą dėl pastarojo nesikraustymo iš T. B. priklausančio buto. Priešingai, jis sistemingai teikė prašymus antstoliui dėl iškeldinimo procedūros pavėlinimo ir tik informavus apie iškeldinimo procedūros organizavimą su policijos pareigūnais ir vaiko teisių institucijos atstovais, pradėjo atlikti jau pirmiau teismo įrodytais pripažintus buto vidaus demontavimo darbus. Akivaizdu, kad toks kaltinamojo A. P. elgesys, aiškiai parodo pastarojo nenorą butą perleisti teisėtam jo savininkui T. B. ir jo suinteresuotumą jam anksčiau priklausiusį turtą perduoti tokios būklės, kuri reikalauja papildomų veiksmų šį turtą atkuriant.

Minėtos aplinkybės kontekste aktualu ir tai, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu neginčijamai nustatyta, jog A. P., sistemingai teikdamas prašymus dėl iškeldinimo procedūros atidėjimo ir gaudamas antstolio dėl šių prašymų pateiktus atsakymus, kartu buvo informuojamas apie tai, kad jo paliekamame bute turi likti šio buto priklausiniai (t. 2, b. l. 14-15, t. 3, b. l. 46-47). Be kita ko, apie šią aplinkybę, apsilankymo bute (duomenys neskelbtini) metu, kaltinamajam minėjo ir antstolis I. G., akcentuodamas, jog jo akyse griaunamo židinio demontuoti negalima, tačiau nepaisant tos aplinkybės, (duomenys neskelbtini) apsilankius bute, židinys nebuvo surastas (t. 1, b. l. 71-74, t. 5, b. l. 149-157).

Taigi, visos pirmiau aptartos aplinkybės, bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytos patikimais ir abejonių nekeliančiais objektyviais įrodymais, patvirtina, kad kaltinamajam A. P. iš anksto buvo žinoma, kad išsikraustant iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), jis šiame bute turi palikti visus šio buto priklausinius – negali atlikti tokių veiksmų, kurie buvo aptarti ankstesnėje nuosprendžio dalyje – demontuoti buto vidaus, jį apgadinant. Nepaisant šios aplinkybės – kaltinamojo suvokimo apie jo atliekamų veiksmų neteisėtumą – jis šių veiksmų nenutraukė ir bylai aktualiu laiku iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, nukentėjusiajam T. B. priklausantį 6 884,90 Eur vertės turtą, o jį pagrobdamas, sugadino nukentėjusiajam T. B. nuosavybės teise priklausantį 18 009,64 Eur vertės turtą, tokiais savo veiksmai realizuodamas jam pagrįstai inkriminuotų BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėtis.

Aptariant kaltinamajam A. P. inkriminuotų ir teismo neginčijamai įrodytų pripažintų nusikalstamų veikų sudėtis, pabrėžtina, jog, priešingai kaltinamojo gynėjos advokatės išsakytiems teiginiams apie tai, kad tarp jos ginamojo ir nukentėjusiojo T. B. susiklostė išimtinai civiliniai teisiniai santykiai, kaltinamojo A. P. bylai aktualiu laiku ir vietoje atlikti veiksmai, sprendžiant tiek pagal jų intensyvumą, tiek dėl jų atlikimo sukeltus padarinius – 6 884,90 Eur vertės turto netekimą vagystės būdu bei 18 009,64 Eur vertės turto sugadinimą, yra laikytini išimtinai baudžiamosios teisės reguliavimo dalyku.

Minėtų gynėjos advokatės argumentų kontekste atkreiptinas dėmesys į teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, jog negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-7-251/2013, 2K-518/2014, 2K-179-697/2018, 2K-138-1073/2023 ir kt.). Sprendžiant baudžiamųjų ir civilinių teisinių santykių atribojimo klausimą, be kita ko, būtina vadovautis bendru proporcingumo principu, taip pat atsižvelgiant į bendrą įvykio kontekstą įvertinti veiką pagal pavojingumo ir baudžiamosios atsakomybės kaip paskutinės priemonės (lot. ultima ratio) kriterijus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274-788/2019, 2K-126-976/2020). Sprendžiant dėl asmens veiksmų pavojingumo baudžiamosios teisės prasme atsižvelgiama į jo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes – kaltininko veiksmų intensyvumą, sistemingumą, subjektyviosios pusės požymius, tokius kaip kaltininko tyčia ir tikslas.

Nagrinėjamu atveju, kaip buvo minėta ankstesnėje nuosprendžio dalyje, nenustatyta, kad kaltinamasis A. P., pagrobdamas ir sugadindamas nukentėjusiajam T. B. nuosavybės teise priklausantį turtą, galėjo vykdyti savo tariamą ar ginčijamą teisę. Anaiptol, baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis sistemingai nesutikdamas su dėl jam anksčiau priklausiusio turto pardavimo iš varžytinių rezultatais, taip pat nevykdydamas įsiteisėjusių teismų sprendimų tiek dėl iškeldinimo iš pirmiau nurodyto buto, tiek dėl žalos priteisinimo dėl iškeldinimo nevykdymo, artėjant terminui dėl priverstinio išsikeldinimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), sugadino aptariamą butą ir pagrobė ten buvusį, svetimą nukentėjusiajam priklausiusį turtą. Akivaizdu, kad visi pirmiau kaltinamojo atžvilgiu civilinio proceso tvarka priimti procesiniai sprendimai, jokių rezultatų nepasiekė ir kaltinamasis, nepaisant to, kad nukentėjusysis nuosavybės teisę į butą įgijo dar (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini) iš buto neišsikėlė. Be kita ko, įtakos kaltinamojo veiksmams neturėjo ir pastarajam sistemingai siunčiami antstolio patvarkymai dėl iškeldinimo procedūros pradėjimo. Tik informavus pastarąjį, kad (duomenys neskelbtini) iškeldinimo iš buto procedūra bus atliekama dalyvaujant policijos pareigūnams ir vaiko teisių apsaugos tarnybų atstovams, pastarasis ėmėsi veiksmų palikti jau ilgiau nei metus jam nuosavybės teise nepriklausantį butą. Be kita ko, šiuos veiksmus pastarasis atliko sugadindamas svetimą turtą ir dalį svetimo turto pagrobdamas bei tai padarė, priešingai kaltinamojo ir jo gynėjos išsakytiems teiginiams, kaip tas buvo nurodyta ankstesnėje nuosprendžio dalyje, veikdamas tiesiogine tyčia ir taip išreikšdamas savo nesutikimą su įvykusiomis buto pardavimo iš varžytinių ir iškeldinimo iš buto procedūromis. Svarbu pažymėti ir tai, jog kaltinamojo veiksmų pavojingumą ir priskirtinumą baudžiamosios teisės reguliavimo dalykui patvirtina ne tik pirmiau aptartos aplinkybės, patvirtinančios kaltinamojo atsainų požiūrį į įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą, bet ir tai, kad net ir įvykio metu – (duomenys neskelbtini) informavus pastarąjį apie atliekamų veiksmų neteisėtumą, tiesiogiai dalyvaujant policijos pareigūnams, jis šių veiksmų nenutraukė ir toliau tęsė buto demontavimo (gadinimo ir jame buvusio turto pagrobimo) veiksmus, o juos nutraukė tik tada, kai buto vidinė apdaila buvo visiškai suniokota ir jame, be didelio masto remonto darbų, nebūtų galimybės gyventi.

Taigi, visos pirmiau aptartos aplinkybės, atskleidžiančios kaltinamojo A. P. veiksmų sistemingumą, intensyvumą, taip pat anksčiau taikytų civilinės teisės priemonių neefektyvumą, patvirtina, kad kaltinamojo analizuojami veiksmai buvo išimtinai nusikalstamo pobūdžio, užtraukiantys baudžiamąją atsakomybę pagal BK 187 straipsnį ir 178 straipsnį.

Aptariant kaltinamajam A. P. inkriminuotas nusikalstamas veikas, pažymėtina, jog prokurorės pateiktame patikslintame kaltinime kaltinamajam A. P. inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėtys yra aptartos pakankamai lakoniškai, pateikiant išimtinai nuorodą į T. M. (duomenys neskelbtini) teismo ekspertizės aktą, todėl, siekiant užtikrinti aiškias kaltinimo ribas, šia apimtimi A. P. inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėtys, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, tikslintinos, detalizuojant tiek pagrobto, tiek sugadinto turto pobūdį, ir jas išdėstant taip:

Kaltinamasis A. P. sugadino svetimą turtą, o būtent – jis laikotarpiu (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam T. B. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino svetimą turtą – sulaužė, ištepė lubas, kurių bendra atkūrimo vertė yra 1 333 Eur; demontavo, įdaužė, ištepė sienas, kurių bendra atkūrimo vertė yra 3 274 Eur; įskėlė, subraižė, demontavo grindis, ištepė kiliminę dangą, demontavo dalį laiptų aptaisymo, kurių bendra atkūrimo vertė yra 3 072 Eur; įpjovė, įdaužė 2 medinių langų rėmus, įskėlė vieno lango stiklo paketą, kurių bendra atkūrimo vertė yra 1 943 Eur; sudaužė vieną veidrodį, kurio atkūrimo vertė yra 156 Eur; įdaužė ir ištepė 3 vidaus durų blokus, kurių bendra atkūrimo vertė yra 424 Eur; sulankstė išorinių durų staktos apatinę dalį – slenkstį, kurio atkūrimo vertė yra 61 Eur; įlenkė, demontavo ir sulankstė dalį vedinimo sistemos – dalį gofruoto vamzdžio, kurio atkūrimo vertė yra 20 Eur; – tokiais savo veiksmais sugadino svetimą, T. B. priklausantį turtą, kurio bendra atkūrimo vertė, kartu su atstatymo darbais (medžiagų panešimu 10 metrų atstumu (34,27 Eur); plieninių šildymo radiatorių iki 1 600 mm permontavimu (87,30 Eur); suremontuotų šildymo prietaisų apžiūrėjimu (15,89 Eur); postatybinio valymu (74,26 Eur); inventorinių pastolių įrengimu ir išardymu (47,45 Eur); grindų dangos priežiūra, padengiant polietilenine plėvele (11,04 Eur); pastato atskirų dalių užrengimu polietilenine plėvele (125,13 Eur); ūkinių šiukšlių valymu (42,13 Eur); statybinių šiukšlių išvežimo (95,27 Eur); bei mokesčiais (21 procentų dydžio pridėtinės vertės mokesčiu; 3 procentų papildomų medžiagų vertės; 3 procentų papildomų mechanizmų vertės, 15 procentų sezoniniais darbais; 17 procentų specifiniais darbais, 8 procentų papildomu darbo užmokesčiu; 1,79 procentų socialinio draudimo išlaidomis; 9 procentų statybvietės išlaidomis; 20,90 procentų pridėtinėmis išlaidomis, 5 procentų pelno) yra 18 009,64 Eur.

Taip pat A. P. pagrobė svetimą turtą, o būtent – laikotarpiu (duomenys neskelbtini) iš nukentėjusiajam T. B. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia pagrobė svetimą, T. B. priklausantį turtą: 14,83 m palangių, kurių vertė kartu su montavimo darbais yra 381 Eur; vieną židinį, kurio vertė kartu su montavimo darbais yra 903 Eur; 11 vnt. jungiklių, 51 vnt. kištukinių lizdų, 24 vnt. vidaus apšvietimo halogeninių lempų šviestuvų, 3 vnt. interjerinių šviestuvų, kurių bendra vertė kartu su montavimo darbais yra 596 Eur; 2 vnt. sieninių unitazų, kurių bendra vertė su montavimo darbais yra 647 Eur; 2 vnt. praustuvų su vandens maišytuvais, kurių bendra vertė su montavimo darbais yra 216 Eur; vieną plautuvę su vandens maišytuvais, kurios bendra vertė su montavimo darbais yra 83 Eur; viena vonią, kurios bendra vertė su montavimo darbais 299 Eur; 29 m² sienų apdaila MDF plokštėmis, kurių vertė 1 172 Eur; 3,2 m² medinių durų blokai, kurių vertė 281 Eur; - tokiais savo veiksmais pagrobė svetimą, T. B. priklausantį turtą, kurio bendra atkūrimo vertė, kartu su mokesčiais (21 procentų dydžio pridėtinės vertės mokesčiu; 3 procentų papildomų medžiagų vertės; 3 procentų papildomų mechanizmų vertės, 15 procentų sezoniniais darbais; 17 procentų specifiniais darbais, 8 procentų papildomu darbo užmokesčiu; 1,79 procentų socialinio draudimo išlaidomis; 9 procentų statybvietės išlaidomis; 20,90 procentų pridėtinėmis išlaidomis, 5 procentų pelno), yra 6 884,90 Eur.

Minėto kaltinimo patikslinimo apimtyje aktualu ir tai, kad A. P. yra kaltinamas padaręs pirmiau nurodytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, pagal šio nuosprendžio priėmimo metu galiojančią BK redakciją.

Pažymėtina, jog nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo BK 178, 187 ir 190 straipsnių pakeitimai. Naujoji BK 178, 187 ir 190 straipsnių redakcija pakeitė vagystės ir turto sugadinimo ar sugadinimo dalyko vertė. BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dalyko vertė iš 5 MGL (250 Eur) žemutinės ribos buvo pakeista į 10 MGL (500 Eur), o šių nusikaltimų dalyko aukštutinė riba – 250 MGL (12 500 Eur) buvo pakeista į 400 MGL (20 000 Eur) vertę. Tai reiškia, jog tuo atveju, jeigu asmuo pagrobia turtą ar sugadina (sunaikina) turtą, kurio vertė yra didesnė už 10 MGL, pastarojo veiksmai yra kvalifikuotini pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ar 187 straipsnio 1 dalį. Asmens veiksmų kvalifikavimas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ar 187 straipsnio 1 dalį yra taikomas ir tuo atveju, jeigu asmuo pagrobia ar sugadina (sunaikina) turtą, kurio vertė viršija 250 MGL (12 500 Eur) ribą, tačiau neviršija 400 MGL (20 000 Eur) ribos. Tokie asmens veiksmai nuo 2023 m. birželio 1 d. jau nenumato kvalifikuotos vagystės ar turto sugadino (sunaikinimo) sudėties, kaip tai buvo iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusioje BK 178 straipsnio ir 187 straipsnio redakcijoje.

Kaip matyti iš kaltinamajam A. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, sudėties, pastarasis yra kaltinamas pagrobęs svetimą 6 884,90 Eur vertės turtą. Nepaisant aptartų ir nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusių BK 178 straipsnio 1 dalies ir 190 straipsnio pakeitimų, kaltinamojo A. P. laikotarpiu (duomenys neskelbtini) padarytos vagystės vertinimas nesikeičia, kadangi pastarojo pagrobtas svetimas 6 884,90 Eur vertės turtas, iki šiol yra laikomas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, dalyku. Net ir esant pirmiau aptartiems BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 190 straipsnyje numatyto teisinio reguliavimo pakeitimams, šie pakeitimai nelaikytini reikšmingais A. P. padarytai nusikalstamai veikai bei dėl jos padarymo skirtinai bausmei nėra aktualūs ir pastarojo veiksmai yra kvalifikuotini pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančią BK 178 straipsnio 1 dalies redakciją. Kita vertus, pirmiau aptarti BK specialiosios dalies pakeitimai yra reikšmingi kitam A. P. padarytam svetimo turto sugadinimo nusikaltimui – pastarojo sugadinto turto vertė pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančią BK redakciją buvo priskirtina kvalifikuotai turto sugadino (sunaikinimo) nusikaltimo sudėčiai, tačiau nuo 2023 m. birželio 1 d. jau patenka į turto, kuris nėra priskirtinas didelei vertei, kategoriją, todėl prokurorės patikslintame kaltinime yra pagrįstai nurodyta šio nuosprendžio priėmimo metu galiojanti BK 187 straipsnio 1 dalies redakcija, kurios keisti nėra pagrindo.

Kartu pastebėtina, kad toks, pirmiau aptartas kaltinimo patikslinimas kaltinamojo teisinės padėties nesunkina, nes nesikeičia padarytos ir teismo įrodytos nusikalstamos veikos teisinis kvalifikavimas, skiriamos bausmės rūšis ir (ar) dydis bei kitos esminės reikšmės procesiniam sprendimui priimti turinčios aplinkybės.

Dėl bausmės skyrimo

BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje įstatymų leidėjas numatė alternatyvias bausmes: viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos baudžiamajai bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, jog pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus baudžiamajai bylai reikšmingus kriterijus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, 2K-265-1073/2018, 2K-98-1073/2019, 2K-49-976/2020).

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajam A. P., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį – padaryti du nusikaltimai, nukreipti į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus, priskirtini nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 187 straipsnio 1 dalis ir 178 straipsnio 1 dalis). Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Aptariant kaltinamąjį A. P. charakterizuojančius duomenis, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pastarasis nedirba (t. 5, b. l. 34), tačiau yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (t. 5, b. l. 35). Baudžiamojo įstatymo prasme neteistas, tačiau (duomenys neskelbtini) buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis A. P. atžvilgiu, paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant (t. 5, b. l. 36-39), teistumas išnykęs. Baustas administracine tvarka, daugumoje atvejų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtų baudų nemoka (t. 5, b. l. 40-57). Neserga psichinėmis ar priklausomybės ligomis, nėra nuo jų gydytas (t. 5, b. l. 60-62).

Pirmiau aptartos, bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis A. P. iš esmės laikosi įstatymų, o jo padarytos nusikalstamos veikios yra labiau atsitiktinio pobūdžio, nulemtos emocijų dėl netekto nekilnojamojo turto ir būtinybės jį perleisti teisėtam jo įgijėjui. Teismas, atsižvelgdamas į aptartų, bausmės skyrimui reikšmingų duomenų visumą, pripažįsta, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytas BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas paskyrus šių straipsnių sankcijose numatytas bausmių rūšis – laisvės apribojimus be intensyvios priežiūros su teismo nustatytais įpareigojimais ir draudimais. Teismo vertinimu, už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą A. P. tikslinga skirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, o už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Kartu su nurodytomis bausmėmis A. P. skirtini įpareigojimai: 1) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra (BK 48 straipsnio 6 dalis); 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalis 1 punktas); 3) pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinių reikalų ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); 4) per vienerių metu laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, senyvo amžiaus ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu bei atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. P. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė esant idealiajai šių nusikalstamų veikų sutapčiai, pastarajam šiuo nuosprendžiu skirtinos bausmės yra subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir kaltinamajam paskiriant galutinę subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, kartu su teismo nustatytais įpareigojimais: 1) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra (BK 48 straipsnio 6 dalis); 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas); 3) pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinių reikalų ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); 4) per vienerių metu laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, senyvo amžiaus ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Teismo vertinimu, ši kaltinamajam skirtina galutinė subendrinta bausmė atitinka pastarojo asmenybę ir jo padarytų nusikaltimų pavojingumą, taip pat iš esmės įtakos pastarojo elgesį ir gyvenimo būdą.

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis T. B. pareiškė 68 479,34 Eur vertės civilinį ieškinį, kuriame nurodyta, kad T. B. (duomenys neskelbtini) turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgijo nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu buvo patenkintas T. B. civilinis ieškinys ir nuspręsta D. P., A. P. ir S. P. su visu jiems priklausančiu turtu iškeldinti iš T. B. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini). Šis Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas buvo paliktas galioti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi. Antstolis I. G. vykdė A. P. ir jo šeimos iškeldinimą iš T. B. nuosavybės teise priklausančio buto. Iškeldinimo data buvo numatyta (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) T. B. atstovas advokatas R. K. nuvyko į nurodytą butą, kur rado A. P. ir dar 5-6 asmenis, kuriuos A. P. pristatė kaip statybininkus. A. P. nurodė R. K., kad siūlo T. B. pirkti antrąjį buto aukštą už 65 000 Eur, o jeigu pastarasis nepirks, A. P. išmontuos ir/ar išardys tariamai jam priklausančias statybines medžiagas ir kitus daiktus (langus, stogą ir kt.) iš antrojo buto aukšto, taip pat sugadins ir/ar išmontuos kitą bute esantį turtą ir įrangą. (duomenys neskelbtini) į butą atvykę policijos pareigūnai užfiksavo A. P. su kitais asmenimis atliekamus veiksmus bei nustatė jų tapatybę. Nustatytu iškeldinimo laiku bute buvęs antstolis užfiksavo situaciją ir surašė (duomenys neskelbtini) aktą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat bute buvo policijos pareigūnai, o pats A. P. informavo, kad bute būti pavojinga. T. B. kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialistus dėl butui padarytos žalos informacijos surinkimo ir žalos įvertinimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) nuostolių sumos nekilnojamam turtui vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad butui dėl tyčinės trečiųjų asmenų veikos buvo padaryta 66 998,30 Eur turtinė žala, apžiūros metu fiksuota, kad buvo supjaustytos laikančios metalinės atramos, kurios yra pastato dalių/stogo laikančiųjų konstrukcijų dalis, o tai yra pavojingas sugadinimas, galėjęs inicijuoti pastato dalių deformacijas arba net griūtį, dėl ko galėjo nukentėti žmonės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) parengė lokalinės sąmatos priedą Nr. (duomenys neskelbtini) – daiktų sąrašą, kuriame nurodė daiktus, reikalingus atstatyti butą iki būsenos, buvusios iki įvykio momento. Visų daiktų, kurie buvo pagrobti iš buto, kaina yra 13 014,44 Eur. Už UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas žalos informacijos surinkimą ir pateikimą T. B. turėjo 900,24 Eur išlaidų, už UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas – metalinių kolonų remonto darbus T. B. turėjo 580,80 Eur, todėl visa pastarojo dėl trečiųjų asmenų tyčinių veiksmų patirta žala yra 68 479,34 Eur (t. 1, b. l. 49-52).

Pažymėtina, jog šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusiojo T. B. įgaliotas atstovas nurodė, kad pateikto civilinio ieškinio reikalavimas yra mažintinas, atsižvelgiant į T. M. (duomenys neskelbtini) ekspertizės akto turinį – iki 18 009,64 Eur už sugadintą turtą, ir 6 884,90 Eur už pagrobtą turtą, iš viso – 24 894,54 Eur.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas.

Turtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje apibūdinama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi, baudžiamojoje byloje sprendžiamas deliktinės civilinės atsakomybės klausimas, kai civilinio ieškinio dalykas yra žala, tiesiogiai atsiradusi dėl baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo. Kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atlyginti žalą, ar asmuo (fizinis arba juridinis) turi teisinę pareigą atlyginti žalą, turi būti įvertintos visos faktinės baudžiamosios bylos aplinkybės, atskleidžiančios konkretaus asmens padarytą nusikalstamą veiką, kaltę, žalą ir parodančios priežastinį ryšį, t. y. tai, kad būtent padaryta veika lėmė žalingų padarinių atsiradimą.

Iš šiame nuosprendyje aptartos įrodymų visumos matyti, kad iš T. B. laikotarpiu (duomenys neskelbtini) buvo pagrobtas 6 884,90 Eur vertės turtas, o būtent – 14,83 m palangių, kurių vertė kartu su montavimo darbais yra 381 Eur; vieną židinį, kurio vertė kartu su montavimo darbais yra 903 Eur; 11 vnt. jungiklių, 51 vnt. kištukinių lizdų, 24 vnt. vidaus apšvietimo halogeninių lempų šviestuvų, 3 vnt. interjerinių šviestuvų, kurių bendra vertė kartu su montavimo darbais yra 596 Eur; 2 vnt. sieninių unitazų, kurių bendra vertė su montavimo darbais yra 647 Eur; 2 vnt. praustuvų su vandens maišytuvais, kurių bendra vertė su montavimo darbais yra 216 Eur; vieną plautuvę su vandens maišytuvais, kurios bendra vertė su montavimo darbais yra 83 Eur; vieną vonią, kurios bendra vertė su montavimo darbais 299 Eur; 29 m² sienų apdaila MDF plokštėmis, kurių vertė 1 172 Eur; 3,2 m² medinių durų blokai, kurių vertė 281 Eur; - tokiais savo veiksmais pagrobė svetimą, T. B. priklausantį turtą, kurio bendra atkūrimo vertė, kartu su mokesčiais (21 procentų dydžio pridėtinės vertės mokesčiu; 3 procentų papildomų medžiagų vertės; 3 procentų papildomų mechanizmų vertės, 15 procentų sezoniniais darbais; 17 procentų specifiniais darbais, 8 procentų papildomu darbo užmokesčiu; 1,79 procentų socialinio draudimo išlaidomis; 9 procentų statybvietės išlaidomis; 20,90 procentų pridėtinėmis išlaidomis, 5 procentų pelno), yra 6 884,90 Eur. Minėto turto netekimo priežastis – nusikalstami kaltinamojo A. P. veiksmai – vagystė. Tai reiškia, kad tarp atsiradusių padarinių – 6 884,90 Eur vertės turtinės žalos bei A. P. veiksmų buvo tiesioginis priežastinis ryšys. Nors kaltinamasis viso proceso metu savo kaltės nepripažino, tačiau jo atliktų veiksmų nusikalstamą pobūdį, patvirtina pirmiau nuosprendyje aptartų įrodymų visuma – nukentėjusiojo T. B., liudytojų V. S., M. B., I. G., V. P., T. M. parodymai, (duomenys neskelbtini) ekspertizės aktas, įvykio vietos ir vaizdo įrašų protokolai, antstolio I. G. (duomenys neskelbtini) aktai. Be kita ko, jo pagrobto turto vertę įrodo jau pirmiau minėtas ekspertizės aktas, todėl teismas nurodytų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių kontekste konstatuoja, kad šioje dalyje nukentėjusiojo T. B. civilinis ieškinys yra tenkintinas ir iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai yra priteistina 6 884,90 Eur suma.

Analogiškos išvados teismas laikosi ir dėl kitos nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalies, susijusios su kaltinamojo A. P. sugadinto turto dalimi. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad laikotarpiu (duomenys neskelbtini) buvo sugadintas T. B. nuosavybės teise priklausantis turtas: lubos, jas ištepant, išmušant skyles, kurių bendra atkūrimo vertė yra 1 333 Eur; sienos, jas demontuojant, įdaužiant, ištepant, kurių bendra atkūrimo vertė yra 3 274 Eur; grindys, jas įskeliant, subraižant, demontuojant, kiliminė danga, ją ištepant, dalis laiptų aptaisymo, jį demontuojant, kurių bendra atkūrimo vertė yra 3 072 Eur; 2 mediniai langų rėmai, juos įpjaunant, įdaužiant, vieno lango stiklo paketas, jį įskeliant, kurių bendra atkūrimo vertė yra 1 943 Eur; vienas veidrodis, jį sudaužant, kurio atkūrimo vertė yra 156 Eur; 3 vidaus durų blokai, juos įdaužiant, ištepant, kurių bendra atkūrimo vertė yra 424 Eur; išorinių durų staktos apatinė dalis – slenkstis, jį sulankstant, kurio atkūrimo vertė yra 61 Eur; dalis vedinimo sistemos – dalis gofruoto vamzdžio, jį įlenkiant, sulankstant ir demontuojant, kurio atkūrimo vertė yra 20 Eur. Kartu prie minėto turto vertės buvo pridėta atstatymo darbų vertė, o būtent – medžiagų panešimu 10 metrų atstumu (34,27 Eur); plieninių šildymo radiatorių iki 1 600 mm permontavimu (87,30 Eur); suremontuotų šildymo prietaisų apžiūrėjimu (15,89 Eur); postatybinio valymu (74,26 Eur); inventorinių pastolių įrengimu ir išardymu (47,45 Eur); grindų dangos priežiūra, padengiant polietilenine plėvele (11,04 Eur); pastato atskirų dalių užrengimu polietilenine plėvele (125,13 Eur); ūkinių šiukšlių valymu (42,13 Eur); statybinių šiukšlių išvežimo (95,27 Eur), taip pat pridėti mokesčiai – 21 procentų dydžio pridėtinės vertės mokestis; 3 procentų papildoma medžiagų vertė; 3 procentų papildoma mechanizmų vertė, 15 procentų sezoniniai darbai; 17 procentų specifiniai darbai, 8 procentų papildomas darbo užmokestis; 1,79 procentų socialinio draudimo išlaidos; 9 procentų statybvietės išlaidos; 20,90 procentų pridėtinės išlaidos, 5 procentų pelnas, kas iš viso sudaro 18 009,64 Eur. Minėto turto netekimo priežastis – nusikalstami kaltinamojo A. P. veiksmai – svetimo turto sugadinimas. Tai reiškia, kad tarp atsiradusių padarinių – 18 009,64 Eur vertės turtinės žalos ir A. P. veiksmų buvo tiesioginis priežastinis ryšys. Nors kaltinamasis viso proceso metu savo kaltės nepripažino, tačiau jo atliktų veiksmų nusikalstamą pobūdį, patvirtina pirmiau nuosprendyje aptartų įrodymų visumą – nukentėjusiojo T. B., liudytojų V. S., M. B., I. G., V. P., T. M. parodymai, (duomenys neskelbtini) ekspertizės aktas, įvykio vietos ir vaizdo įrašų protokolai, antstolio I. G. (duomenys neskelbtini) aktai. Be kita ko, jo pagrobto turto vertę įrodo jau pirmiau minėtas ekspertizės aktas, todėl teismas minėtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių kontekste konstatuoja, kad šioje dalyje nukentėjusiojo T. B. civilinis ieškinys yra tenkintinas ir iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai yra pristeistina 18 009,64 Eur suma.

Dėl proceso išlaidų

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartimi šioje baudžiamojoje byloje buvo paskirta statybos skaičiuojamosios kainos ekspertizė, ją pavedant atlikti (duomenys neskelbtini) T. M. (t. 6, b. l. 123-126).

(duomenys neskelbtini) ekspertizės aktą parengęs T. M. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė sąskaitą – faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2 000 Eur apmokėjimo atlikus ekspertizę ir parengus ekspertizės aktą (t. 6, b. l. 191, t. 7, b. l. 3). Taip pat pastarasis pateikė sąskaitą – faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 100 Eur apmokėjimo už pasiruošimą apklausai teisiamajame posėdyje (t. 7, b. l. 48-53). Vilniaus miesto apylinkės teismas eksperto prašymą dėl atlyginimo už atliktą ekspertizę ir pasiruošimą apklausai teisme tenkino ir pastarajam išmokėjo 2 100 Eur sumą.

BPK 103 straipsnio 3 punkte numatyta, kad proceso išlaidas, be kita ko, sudaro ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. Pažymėtina, kad teismų praktikoje BPK 103 straipsnyje nurodytos išlaidos, kurias teismas pripažįsta proceso išlaidomis, paprastai yra priteisiamos iš nuteistojo, kai tokios išlaidos yra tiesiogiai susijusios su jam pareikštais kaltinimais (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-300-697/2019) arba nuteistojo veiksmai turi įtakos tokių išlaidų atsiradimui ar jų dydžiui (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-366/2010).

BPK 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą.

Iš pirmiau teismo aptartų baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad teismo iniciatyva buvo paskirta statybos skaičiuojamosios kainos ekspertizė, kurios atlikimo metu buvo nustatyta bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pagrobto ir sugadinto turto vertė. Būtent minėtas procesinis dokumentas ir jį parengusio eksperto teisiamojo posėdžio metu pateikti paaiškinimai turėjo esminę reikšmę sprendžiant dėl A. P. inkriminuotų veiksmų priskirtinumo BK 178 straipsnio 1 dalies ir 187 straipsnio 1 dalies reguliavimo dalykui. Svarbu ir tai, kad minėtą išvadą parengė ekspertas, kuris nevykdė tarnybinės užduoties, priešingai, - ekspertas, dirbantis privačioje bendrovėje, tačiau įrašytas į ekspertų sąrašą, todėl dėl eksperto išvados patirtos išlaidos laikytinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo A. P. (BPK 103 straipsnio 3 dalis).

(duomenys neskelbtini) nutarimu A. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 4, b. l. 167-168, t. 5, b. l. 25-28). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, laikinas nuosavybės apribojimas netaikytas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui – 3 kompaktiniai diskai, USB laikmena, kurioje yra vaizdo įrašas, bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuostolių sumos nekilnojamajam turtui vertinimas, paliktini saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Teismas, vadovaudamasis BPK 301 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su įpareigojimais: 1) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinių reikalų ir darbo ministerijos; 4) per vienerių metų laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, senyvo amžiaus ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje (baudžiamojo įstatymo redakcija galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.), ir paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su įpareigojimais: 1) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinių reikalų ir darbo ministerijos; 4) per vienerių metų laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, senyvo amžiaus ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu A. P. paskirtas bausmes subendrinti apėmimu būdu, griežtesne 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, apimant švelnesnę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, ir paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su įpareigojimais: 1) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinių reikalų ir darbo ministerijos; 4) per vienerių metų laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, senyvo amžiaus ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo T. B. civilinį ieškinį dėl 24 894,54 Eur (18 009,64 Eur + 6 884,90 Eur) turtinės žalos atlyginimo tenkinti ir iš A. P. nukentėjusiojo T. B. naudai priteisti 24 894,54 Eur (dvidešimt keturis tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt keturis eurus ir penkiasdešimt keturis euro centus) turtinės žalos atlyginimą.

Iš A. P. valstybės naudai išieškoti 2 100 Eur (du tūkstančius ir vieną šimtą eurų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, tris kompaktinius diskus, USB laikmeną ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuostolių sumos nekilnojamajam turtui vertinimą, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti A. P., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Jeigu nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.