Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-508-574/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-12-09
Bylos Nr.: 1A-508-574/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-28006-2021-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jurgita Mačionytė, Nida Vigelienė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Nuteistasis: A. P.
Nukentėjusysis: T. B.
Advokatai: Lina Andriuškevičienė, Ramūnas Kontrauskas

Kategorijos

1.3.5.12pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1A-508-574/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28006-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.12 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės, Nidos Vigelienės,

sekretoriaujant Linai Butkuvienei,dalyvaujant prokurorei Julijai Jolitai Kryževičienei,nuteistajam A. P., jo gynėjai advokatei Linai Andriuškevičienei,nukentėjusiojo T. B. atstovui advokatui Ramūnui Kontrauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. ir jo gynėjos advokatės Linos Andriuškevičienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros paskiriant įpareigojimus, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros su įpareigojimais. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimu būdu, griežtesne 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, apimant švelnesnę – 1 metų laisvės apribojimo bausmę, ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinių reikalų ir darbo ministerijos; 4) per vienerių metų laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, senyvo amžiaus ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Iš A. P. nukentėjusiojo T. B. naudai priteista 24 894,54 Eur turtinei žalai atlyginti bei 2100 Eur valstybės naudai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad sugadino svetimą turtą, t. y.: laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 15 d. iki 2021 m. liepos 29 d., 10.00 val. nukentėjusiajam T. B. priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino svetimą turtą – sulaužė, ištepė lubas, kurių bendra atkūrimo vertė yra 1333 Eur; demontavo, įdaužė, ištepė sienas, kurių bendra atkūrimo vertė yra 3 274 Eur; įskėlė, subraižė, demontavo grindis, ištepė kiliminę dangą, demontavo dalį laiptų aptaisymo, kurių bendra atkūrimo vertė yra 3 072 Eur; įpjovė, įdaužė 2 medinių langų rėmus, įskėlė vieno lango stiklo paketą, kurių bendra atkūrimo vertė yra 1 943 Eur; sudaužė vieną veidrodį, kurio atkūrimo vertė yra 156 Eur; įdaužė bei ištepė 3 vidaus durų blokus, kurių bendra atkūrimo vertė yra 424 Eur; sulankstė išorinių durų staktos apatinę dalį – slenkstį, kurio atkūrimo vertė yra 61 Eur; įlenkė, demontavo ir sulankstė dalį vedinimo sistemos – dalį gofruoto vamzdžio, kurio atkūrimo vertė yra 20 Eur; – tokiais savo veiksmais sugadino svetimą, T. B. priklausantį turtą, kurio bendra atkūrimo vertė, kartu su atstatymo darbais (medžiagų panešimu 10 m atstumu (34,27 Eur); plieninių šildymo radiatorių iki 1 600 mm permontavimu (87,30 Eur); suremontuotų šildymo prietaisų apžiūrėjimu (15,89 Eur); postatybiniu valymu (74,26 Eur); inventorinių pastolių įrengimu ir išardymu (47,45 Eur); grindų dangos priežiūra, padengiant polietilenine plėvele (11,04 Eur); pastato atskirų dalių užrengimu polietilenine plėvele (125,13 Eur); ūkinių šiukšlių valymu (42,13 Eur); statybinių šiukšlių išvežimo (95,27 Eur); bei mokesčiais (21 procentų dydžio pridėtinės vertės mokesčiu; 3 procentų papildomų medžiagų vertės; 3 procentų papildomų mechanizmų vertės, 15 procentų sezoniniais darbais; 17 procentų specifiniais darbais, 8 procentų papildomu darbo užmokesčiu; 1,79 procentų socialinio draudimo išlaidomis; 9 procentų statybvietės išlaidomis; 20,90 procentų pridėtinėmis išlaidomis, 5 procentų pelno) yra 18 009,64 Eur.

2. Be to, A. P. laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 15 d. iki 2021 m. liepos 29 d., 10.00 val. iš nukentėjusiajam T. B. priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tyčia pagrobė svetimą – T. B. priklausantį turtą: 14,83 m palangių, kurių vertė kartu su montavimo darbais yra 381 Eur; vieną židinį, kurio vertė kartu su montavimo darbais yra 903 Eur; 11 vnt. jungiklių, 51 vnt. kištukinių lizdų, 24 vnt. vidaus apšvietimo halogeno lempų šviestuvų, 3 vnt. interjero šviestuvų, kurių bendra vertė kartu su montavimo darbais yra 596 Eur; 2 vnt. sieninių unitazų, kurių bendra vertė su montavimo darbais yra 647 Eur; 2 vnt. praustuvų su vandens maišytuvais, kurių bendra vertė su montavimo darbais yra 216 Eur; vieną plautuvę su vandens maišytuvais, kurios bendra vertė su montavimo darbais yra 83 Eur; vieną vonią, kurios bendra vertė su montavimo darbais 299 Eur; 29 m² sienų apdaila MDF plokštėmis, kurių vertė 1172 Eur; 3,2 m² medinių durų blokai, kurių vertė 281 Eur; - tokiais savo veiksmais pagrobė svetimą, T. B. priklausantį turtą, kurio bendra atkūrimo vertė, kartu su mokesčiais (21 procentų dydžio pridėtinės vertės mokesčiu; 3 procentų papildomų medžiagų vertės; 3 procentų papildomų mechanizmų vertės, 15 procentų sezoniniais darbais; 17 procentų specifiniais darbais, 8 procentų papildomu darbo užmokesčiu; 1,79 procentų socialinio draudimo išlaidomis; 9 procentų statybvietės išlaidomis; 20,90 procentų pridėtinėmis išlaidomis, 5 procentų pelno), yra 6 884,90 Eur.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. P. ir jo gynėja advokatė Lina Andriuškevičienė prašo panaikinti 2024 m. rugpjūčio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir A. P. išteisinti.

3.1. Nurodo, kad skundžiamas nuosprendis nėra pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, kaip numatyta BPK 20 straipsnio 5 dalyje, nesivadovauta BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais reikalavimais, taip pat pažeista BPK 7 straipsnio nuostata. Vidinis teismo įsitikinimas turi susiformuoti kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją, palyginus ją su informacija, gaunama iš kitų šaltinių, tačiau teismas šio įrodymų vertinimo reikalavimo nepaisė, nuosprendyje didžiosios dalies įrodymų visai nevertindamas, o vertintus įrodymus dirbtinai susiejo į visetą ir visa tai sąlygojo, kad buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas nuosprendis.

3.2. Teismas klaidingai vertino, kad byloje pateikti viešieji duomenys apie buto ploto registravimą. Susipažinus su baudžiamosios bylos dokumentais, kuriuos teismas įvardina kaip duomenis, kurie registruoti valstybiniuose registruose, akivaizdžiai matyti, kad teismas suklydo vertindamas įrodymus. 2007 m. balandžio 4 d. kadastro duomenyse buto (duomenys neskelbtini), bendras plotas buvo apibrėžtas 119,60 m², o gyvenamasis plotas – 93,86 m², tai nėra valstybinio registro duomenys, o UAB „Senamiesčio kurantai“ matininkės L. Ramanauskienės parengta nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylutė, kuri niekada nebuvo registruota Nekilnojamojo turto registre. Šiuos kadastrinius matavimus užsakė atlikti pats A. P., siekdamas įteisinti savavališką statybą, tačiau ploto padidinimas taip ir nebuvo registruotas. Šią faktinę aplinkybę patvirtina baudžiamosios bylos medžiaga (t. 1, b. l. 116).

3.3. Teismas, vertindamas, kad buto padidintas plotas buvo išviešintas, remiasi turto vertinimo ataskaitomis. Turto vertinimo ataskaitos nelaikytinos dokumentais, kurie išviešinti valstybiniuose registruose, nes ataskaitomis nustatyta turto vertė Nekilnojamojo turto registre registruota nebuvo. Taip pat teismas, vertindamas padidinto buto ploto įteisinimą, remiasi 2019 m. rugpjūčio 13 d. įvykusių varžytynių aktu, pagal kurį šį butą, su jo faktiniu plotu įsigijo T. B.. Antstolio nurodoma faktinė turto ploto fiksacija nėra teisinis procesas, kuriuo galima vadovautis kaip buto ploto padidinimo įteisinimu, nes tokiu atveju būtų apeinami teisiniai savavališkos statybos įteisinimo veiksmai ir neįteisinta statyba būtų parduodama pasinaudojant antstolių pagalba, taip išvengiant milžiniškų investicijų ar poreikio griauti savavališką ir neįteisintą statybą. Iš 2024 m. rugpjūčio 27 d. išrašo iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės matyti, kad buto plotas buvo įregistruotas tik 2021 m. rugpjūčio 30 d. ir registruotas ne 119,60 m² ploto kaip fiksuota kadastrinių matavimų bylutėje, o fiksuotas buto plotas kaip 115,03 m². Šis NTR išrašas dar kartą patvirtina, kad teismo vertinta 2007 m. balandžio 6 d. nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylutė ne tik, kad nebuvo registruota viešame registre, bet ir neatitinka oficialiai registruoto buto ploto, t. y. yra neteisinga.

3.4. Byloje nebuvo išreikalautas namo techninis projektas, kuriame būtų aiškiai fiksuota, kad dalis patalpų, kurios nurodomos, kaip sugadintos – net neegzistuoja. Tuo tarpu namo projekto analizę savo parodymuose nuolat nurodė nuteistasis A. P.. Jis teigė, kad buto apgadinamai atlikti neregistruotoje buto dalyje, t. y. teisiškai neegzistuojančioje teritorijoje, teritorijoje, kurios būti negali. Jis nurodė, kad savavališkai atliko buto rekonstrukciją ir įrengė bute antrą aukštą. Tuo tikslu jis keitė palėpės konstrukciją ir neteisėtai įrengė ten langus. Antrame aukšte neteisėtai buvo įrengtas ir vonios kambarys, nes originaliame namo projekte palubėje nebuvo numatytas sanitarinis mazgas, taigi jis visą santechnikos sistemą pakeitė ir pakėlė vandentiekį ir kanalizacijos vamzdžius dviem metrais aukščiau. Nagrinėjama veika nėra eilinis turto sugadinimo atvejis, kur tereikia nustatyti kam tas turtas priklausė ir kaip tas turtas sugadintas. Susiklostė tokia padėtis, kad sugadintas turtas dokumentaliai nukentėjusiam asmeniui nepriklauso, nes jis jo nenusipirko, turtas dokumentuose neegzistuoja. Vertinama, kad vien antstolio fiksacija, kad buto plotas didesnis nei registruota dokumentuose, neįteisina padidinto buto ploto.

3.5. Didžioji dauguma turto apgadinimų fiksuojami buto antrame aukšte ir perdangoje. Pagal nekilnojamojo turto registravimą reglamentuojančius įstatymus visų grindų plotas, lubų aukštis ir sienų plotai turi būti registruojami Registrų centre parengiant buto bylutę. Pakeisti šiuos parametrus galima išimtinai tik gavus privalomą statybą leidžiantį dokumentą ir tik tada pradėti atlikti rekonstrukcijos darbus. Šio buto atžvilgiu tokie dokumentai negauti, tačiau pakeitimai matomi plika akimi. Tai yra, antstolis, organizavęs varžytynes dėl buto pardavimo, išviešino aplinkybę apie tai, kad buto plotas yra ženkliai didesnis ir yra parduodamas su įrengtu neregistruotu plotu, t. y. įrengta palėpe. Antstolis pardavinėjo neregistruotą, tačiau privalomai registruotiną buto plotą. Padidinto ploto įrengimui buvo reikalingi leidimai, o jų negavus – tai laikoma savavališka statyba, kuri privalo būti griaunama. Jokia antstolio fiksacija, kad jis parduoda neteisėtai įrengtą plotą – to ploto įrengimo teisėtu nepadaro.

3.6. Nukentėjusysis T. B. iki buto pirkimo – bute nesilankė ir apie šį neregistruotą plotą sužinoti neturėjo absoliučiai jokių galimybių, taigi jo įsigyti net nesitikėjo. Antstolis nesutvarkęs buto ploto įteisinimo dokumentų – pardavimą įvykdė pažeisdamas teisės aktus, o T. B., po buto įsigijimo suvokęs šio veiksmo faktą – taip pat turėjo reaguoti. Tačiau taip jau yra, kad plotas buvo padidintas, o ne sumažintas, tad savanaudiškumas šioje vietoje nugalėjo, ir T. B., kaip vienintelis subjektas, buto pardavimo iš varžytynių neskundė, nors suvokė, kad įsigijo buto plotą, kuris neregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka. Neteisėtai įgijęs neregistruotą buto plotą T. B. neturi teisės į teisinę šio neregistruoto turto gynybą. Taigi ir turtas, kurio T. B. neįsigijo, t. y. už jį nesumokėjo – negali būti traktuojamas kaip sugadintas ir dėl to T. B. padaryta žala. Antro aukšto ir sanitarinio mazgo jame, langų – bute pagal projektą ir bylutę – nėra. Tad T. B. negali reikšti pretenzijų dėl neteisėtai įrengto turto sugadinimo.

3.7. T. B. tik 2021 m rugpjūčio 30 d. įteisino padidintą buto plotą, t. y. į registruotą buto plotą buvo įtrauktos palėpės patalpos (ir tai ne ta apimtimi, kuri išviešinta antstolio), taigi teisiškai turtas iki nuteistojo A. P. veiksmų neegzistavo. Visi šie kylantys klausimai dėl neteisėtų veiksmų apimties yra civilinės teisės dalykas, nes egzistuoja ginčas dėl pažeistos turtinės teisės egzistavimo. Tokią situaciją patvirtina ir A. P. pozicija apie tai, kad šiai dienai jis taip nesielgtų, o reikalautų T. B. kompensuoti jam turto padidinimo kaštus.

3.8. Turto sugadinimas – tyčinė veika. A. P. suvokė, kad apgadino teisiškai neregistruotą, tai reiškia teisiškai neegzistuojantį turtą, tačiau turintį vertę turtą. A. P. nurodė, kad reikalavo iš T. B. jam sumokėti už turto pagerinimą, T. B. iš esmės sutiko su šiuo faktu, tačiau jo pasiūlyta kompensacijos suma – 5000 Eur buvo ženkliai per maža kompensuoti papildomo 50 kv. m. ploto įrengimą bute. Taigi A. P. aiškiai suvokė, kad gadina tik neregistruotą statinį – palėpę ir dėl to jam jokia atsakomybė kilti negali, nes tai jo įdėta investicija, kurią jis prarado, t. y. jos niekas jam nekompensavo. A. P. nuteistas sugadinęs svetimą turtą, tačiau įvertinus byloje fiksuotą turto teisinį reguliavimą – turto svetimu laikyti nėra pagrindo, nes turtas yra ne svetimas, o neregistruotas, t. y. teisiškai neegzistuojantis, jis neturi teisinės priklausomybės ir teisėtumo egzistuoti aspektų.

3.9. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas savo jurisprudencijoje yra pabrėžęs, kad „< > siekiat užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad „< > baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti“. Todėl teismų praktika, kai kylantys nedidelio pavojingumo konfliktai kriminalizuojami neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės šakų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises, nėra teisinga, nes tai neatitinka baudžiamųjų įstatytų paskirties.

3.10. A. P. veiksmai buvo susiję tik su tuo turtu, kurį jis nuteistas apgadinęs ir pagrobęs: A. P. veikė bute, kuriame su šeima gyveno 15 metų ir kurį dėl antstolių sistemos gedimo negalėdamas užsiregistruoti dalyvauti varžytynėse prarado bei dėl kuriame atliktų pagerinimų prarado galimybę atgauti savo sudėtas investicijas. Teisės teorijoje įtvirtinta, kad kaltininkas baudžiamas už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą. Tai reiškia, kad kaltininkas baudžiamąja tvarka neatsako, jei sunaikina arba sugadina jam pačiam nuosavybės teise priklausantį turtą. Vertinama, kad neregistruotas palėpės plotas dokumentaliai liko neparduotas, tad jį įteisinus – T. B. kiltų pareiga už jį kompensuoti A. P., nes T. B. neturėtų galimybės pagrįsti palėpės įrengimo fakto ir kaštų. Turto sugadinimas turi būti priešingas teisei. Tad ir šiuo aspektu vertinama, kad sugadindamas privalomai dokumentuotiną, bet nedokumentuotą statinį – palėpę, A. P. neveikė priešingai teisei. Byloje susiklosčiusi situacija dėl pagrobto turto identifikavimo indikuoja, kad tarp šalių kilęs ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio.

3.11. Byloje nustatyta pagrobtų daiktų vertė, t. y. nusikalstamų veiksmų pasekmė taip pat yra nustatinėjama preliminariai, remiantis vidutinėmis statybos prekių ir paslaugų sistemos „SISTELA“ kainomis. Pažymėtina, kad byloje tos pačios sistemos kainomis skaičiuota pagrobtų prekių vertė, kaip beje ir sugadintų – sumažėjo daugiau kaip tris kartus. Vertinama, kad žala byloje apskaičiuota preliminariai, nes byloje nėra nė vieno dokumento, kuriame būtų identifikuotas nors vienas pagrobtas daiktas, t. y. nustatytas jo gamintojas, markė ar modelis. Ikiteisminio tyrimo metu pas A. P. nebuvo padaryta jokia krata, t. y. nebuvo ieškomas nei vienas esą pagrobtas daiktas. Tokie pareigūnų sprendimai leido A. P. manyti, kad jis iš tiesų jokių neteisėtų veiksmų neatliko, t. y. teisėtai pasiėmė iš buto daiktus, kuriuos galėjo atjungti. A. P. parodė, kad daiktų neslėpė, juos susandėliavo, ir jų nelietė. Apie pareigą išsikraustyti iš buto ir pasiimti savo daiktus A. P. buvo informuotas antstolio. Tačiau pastarasis taip ir nenurodė, kad pavyzdžiui klozeto ar vonios – paimti negalima. A. P. supratimu – tai visiškai lengvai atskiriami daiktai, todėl jis juos ir pasiėmė

3.12. A. P. jokiais būdais nesuvokė, kad jis neturi teisės pasiimti daiktų, buvusių bute tokių kaip klozetas, vonia, rozetės, polisandro plokštės, židinys ir pan. Duodamas paaiškinimus savo elgesį paaiškino tuo, kad paskolą, dėl kurios nesėkmingo grąžinimo jis pateko į antstolių rankas, dėl ko buvo išvaržytas jo turtas – pasiėmė buto pirkimui. Tuo tarpu butą įrengė iš asmeninių lėšų. Todėl vertino, kad visi pagerinimai neapima paskolos apimties, ir jis juos gali pasiimti. Vertinama, kad A. P. veiksmuose nėra tyčios padaryti šią nusikalstamą veiką, nes jis suvokė besielgiantis teisėtai, o priešingą poziciją patvirtinančių įrodymų byloje nėra.

3.13. Byloje nėra identifikuoti pagrobti daiktai, apsiribojama jų rūšiniu pavadinimu, todėl nėra galimybės nustatyti maksimaliai teisingą to vertę. Šios aplinkybės indikuoja ginčą tarp šalių dėl kiekvieno sugadinto ar pagrobto daikto vertės, todėl toks ginčas turėtų būti nagrinėjamas civilinės teisės priemonėmis, o ne pasitelkiama baudžiamoji teisė, kuri, kaip minėjau yra kraštutinė priemonė. Baudžiamosios teisės normų taikymo ribas apibrėžęs baudžiamosios teisės paskirtimi ir bendraisiais teisės principais, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad „<...> negali būti pritarta tokio baudžiamojo įstatymo taikymo praktikai, kai asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams, administraciniams ar drausminiams teisiniams santykiams, yra vertinamas kaip nusikalstamas.“. Teismų praktikoje kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiama ir dėl švelnesnės baudžiamosios atsakomybės taikymo kaltininkui: švelnesnės bausmės skyrimo, atleidimo nuo bausmės ar baudžiamosios atsakomybės, laisvės atėmimo bausmės atidėjimo ir pan.

Šalies argumentai

3.14. Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nei žodžiu neužsimena apie jo įsigyto buto ploto padidėjimo staigmeną, kokių veiksmų jis dėl to ėmėsi, bei neužsimena, kad didžioji dalis sugadinimų yra būtent perdangoje, t. y. teisiškai neregistruotoje, bet privalomai registruotinuose dalyje. Vertinama, kad civilinis ieškinys nepagrįstas, nes asmuo praturtėjo neregistruotu buto plotu ir dabar siekia tą neregistruotą, t. y. griautiną plotą dar ir susiremontuoti, vietoje to, kad visiškai panaikintų neteisėtos statybos padarinius.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

Šalies argumentai

5. Teismo posėdžio metu nuteistasis A. P. ir jo gynėja prašė skundą tenkinti, prokurorė ir nukentėjusiojo T. B. atstovas prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistasis ir jo gynėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. P. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, teigdami, jog priimdamas tokį sprendimą, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, atitinkamai, neteisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą.

7. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą ir priimto skundžiamo nuosprendžio argumentus, apeliacinio skundo bei proceso dalyvių prašymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir nešališkai ištyrė byloje esančius įrodymus (jų visumą), laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų juos įvertino ir padarė pagrįstas išvadas, neprieštaraujančias byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teisingai konstatavo nuteistojo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo bei tinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį.

Žemesnės instancijos teismas

8. Byloje nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2005 m. gruodžio 13 d. nuosavybės teise priklausė D. P. (t. 1, b. l. 116-117). Iš Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutarties byloje Nr. I- 410V/2010 matyti, kad buvo priimtas sprendimas iš D. P. ir A. P. išieškoti 485 236,10 Lt negrąžinto kredito, 41 551,85 Lt nesumokėtų palūkanų, 588,97 Lt nesumokėtų delspinigių, viso 527 376,92 Lt bei 130 Lt žyminio mokesčio, nukreipiant išieškojimą į nekilnojamąjį turtą. Minėta nutartimi taip pat priimtas sprendimas priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą nekilnojamąjį daiktą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklausė D. P. (t. 4, b. l. 27-28). 2019 m. rugpjūčio 13 d. interneto svetainėje www.evarzytynes.lt buvo paskelbtos pakartotinės minėto areštuoto buto varžytynės ir elektroniniu būdu buvo gautas VĮ „Registrų centras“ pranešimas, kad varžytynės baigėsi ir turi būti paskelbtas laimėtojas, o laimėjęs dalyvis yra T. B. (t. 1, b. l. 72, t. 4, b. l. 138-139). 2020 m. kovo 4 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu T. B. įsigijo nekilnojamąjį turtą, t. y. butą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 72, 127-129).

9. Nagrinėju atveju byloje kilo ginčas dėl bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įrengto 44,74 m² ploto antro aukšto (antresolės) vertinimo. Apeliaciniame skunde laikomasi pozicijos, kad 44,74 m² ploto antras aukštas (antresolė) nebuvo teisiškai įregistruotas, todėl T. B. jo neįgijo, t. y. turto įgijimo iš varžytynių akto pagrindu įgijo tik tą buto dalį, kuri buvo teisiškai įregistruota (74,86 m²). Nuteistojo įsitikinimu, esant tokiai situacijai, T. B. negali reikšti pretenzijų dėl turto dalies, kuri nebuvo įregistruota (t. y. teisiškai neegzistuoja), sugadinimo. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pozicija nesutinka.

10. Pirmiausiai pažymėtina, kad iš tiesų bylos nagrinėjimui aktualiu laikotarpiu Nekilnojamojo turto registre įregistruotas buto bendras plotas sudarė 74,86 m² (t. 1, b. l. 116-117). Vis tik, byloje esantys dokumentai patvirtina, jog įregistruotas buto plotas neatitiko faktinės situacijos, t. y. faktinio buto ploto. Kaip teisingai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, jau 2007 m. balandžio 4 d. nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byloje užfiksuotas faktinis bendras buto plotas buvo 119,60 m² (įskaitant skunde akcentuojamą 44,74 m² dydžio antresolę) (t. 1, b. l. 122). 2018 metais, prieš varžytynių organizavimą, buvo atliktas buto vertinimas. Teismo eksperto V. Stacevičiaus 2018 m. birželio 22 d. ekspertizės akte Nr. VS-2018/06-7 nustatyta, kad vertinamo buto plotas yra pakitęs dėl įrengtos antresolės ir faktinis buto plotas atitinka nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byloje užfiksuotą plotą – 119,60 m², atitinkamai ir buto rinkos vertė buvo paskaičiuota pagal faktinį buto plotą (119,60 m²) (t. 1, b. l. 73-113). Be to, iš antstolės viešai paskelbtų duomenų (fotonuotraukų) apie priverstinai parduodamą butą matyti, kad jog bute yra įrengta antresolė. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad iš varžytynių nukentėjusysis T. B. įsigijo tik tą buto dalį, kuri buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre (74,86 m²), juo labiau, kad nuteistasis ir (ar) jo sutuoktinė liko 44,74 m² ploto buto dalies (antresolės) savininkais.

11. Kaip matyti iš turto vertinimo pažymos, joje taip pat nurodoma, jog buvo vertinamas ne 74,86 m², o 119,60 m² ploto butas. Taigi bute įrengta antresolė parduodant butą sukūrė pridėtinę buto vertę, dėl kurios, nekyla abejonių, kad butas buvo įvertintas didesne kaina, t. y. buvo nustatyta didesnė kaina, nei būtų vertinamas 74,86 m² ploto butas. Iš to darytina išvada, jog dėl antrojo aukšto (antresolės) parduodant butą buvo gauta didesnė suma, nei būtų gauta už 74,86 m² ploto butą. Butas iš varžytynių buvo parduodamas A. P. įsiskolinimui padengti, t. y. suma gauta už butą, buvo nustatyta įvertinus kartu su įrengta antresole ir bute esančia įranga ir gauta nuteistojo naudai, t. y. įsiskolinimui bankui padengti.

12. Turto vertinimas – tai turto vertės nustatymas pagal atitinkamą turto vertinimo metodą. Turto vertinimo esmė yra suteikti objektyvią ir nešališką išvadą apie turto būklę bei tikėtiną piniginę vertę rinkoje. Būsto lokacija yra tik vienas iš kriterijų nustatant nekilnojamojo turto vertę, todėl visiškai nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog perkant tokį butą, nėra perkami daiktai ir buto vidinė įranga, o yra perkama vieta ir tik pagal tai vertinamas nekilnojamas turtas.

13. Nekilnojamojo daikto registracija viešame registre atlieka teisių išviešinimo, o ne teises nustatančią funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2012), todėl turto ar teisių į jį įregistravimas/neįregistravimas viešame registre nepakeičia ar nepanaikina asmenų teisių (įskaitant nuosavybės teises) į tokį turtą, taip pat turto buvimo svetimu kitų asmenų atžvilgiu. Sutiktina su nukentėjusiojo atstovo argumentais, kad, net jei bute įrengta antresolė ir būtų įrengta savavališkai ar kitaip neteisėtai, byloje tokios aplinkybės nenustatytos, šį turtą minėtu turto pardavimo iš varžytynių aktu įgijo T. B. ir jis bet kuriuo atveju tapo svetimu A. P.. Apie tai jis žinojo, nes šis faktas buvo nustatytas civilinėse bylose, kuriose dalyvavo ir nuteistasis, iki nusikalstamų veikų padarymo priimtuose ir įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose.

14. Kaip minėta, nors 44,74 m² ploto buto dalis nebuvo įregistruota, tačiau T. B. ją faktiškai įgijo, sumokėdamas kainą, kuri buvo nustatyta įvertinus ir neregistruotą buto plotą. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad antresolės įrengimas būtų vertinamas kaip savavališka statyba ir būtų kokie nors įpareigojimai ją nugriausti. Kaip matyti iš nukentėjusiojo atstovo nurodomų aplinkybių ir bylos duomenų, T. B. atliko kadastrinius matavimus ir parengė 2021 m. rugsėjo 29 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1. Minėtas dokumentas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Šią aplinkybę patvirtina ir kartu su apeliaciniu skundu pateiktas 2024 m. rugpjūčio 27 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas (4.1. punktas).

15. Ikiteisminio tyrimo metu buvo gautas 2021 m. rugsėjo 15 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, t. y. institucijos, atsakingos už statinių ar jų statybos (savavališkos statybos) teisėtumo kontrolę, raštas, kuriame nurodyta, kad jokios informacijos, susijusios su ginčo butu, ši institucija neturi (t. 2, b. l. 136-137). Taip pat nėra jokio pagrindo teigti, kad T. B. būtų praturtėjęs neįregistruotu buto plotu, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, jog butą, su jame faktiškai esančia neįregistruota dalimi (antresole), jis įsigijo teisėtu būdu iš varžytynių. Kaip minėta, prieš varžytynes buvo atliktas turto vertinimas, kurio metu konstatuota, jog buto plotas yra pakitęs dėl įrengtos antresolės, ir jo vertė buvo nustatyta ne įregistruoto buto ploto, bet faktinio. Esant šioms aplinkybėms, išdėstyti argumentai, susiję su savavališka statyba ir (ar) įpareigojimu neįregistruotą buto plotą nugriauti, taip pat susiję su neteisėtu praturtėjimu, yra atmetami kaip nepagrįsti.

16. Sutiktina, kad vien antstolio faktinių aplinkybių, kad buto plotas didesnis nei registruota dokumentuose, fiksavimas neįteisina padidinto buto ploto, tačiau jis ir nebuvo įregistruotas viešajame registre, o konstatuotos faktinės aplinkybės, kad aptariamo buto plotas yra didesnis, be to, nustatant buto vertę, kaip minėta, buvo vertinamas faktinis buto plotas, o ne registruotas viešajame registre. Pirmiau nurodyti nuteistojo ir jo gynėjos argumentai buvo aptarti ir išanalizuoti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendime (civilinė byla Nr. e2-12763-465/2020) ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartyje (civilinė byla Nr. e2A-853-653/2021), kuriais buvo patenkintas T. B. ieškinys iškeldinti nuteistąjį A. P. ir jo šeimą iš T. B. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini). Šiuose teismų sprendimuose išaiškinta, kad joks teisės aktas nenumato antstoliui pareigos prieš parduodant skolininko turtą iš varžytynių ištaisyti netiksliai viešame registre nurodytus iš varžytynių parduodamo turto duomenis. Tokia pareiga tenka būtent turto savininkui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.254 straipsnio 5 punktas, 4.256 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kadastro įstatymo 9 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnio 2 dalis). Tokie ginčo buto duomenys, t. y. kad jo plotas yra 74,86 m², buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Jokie ginčo buto kadastro duomenų pakeitimai nuo 2004 m. spalio 1 d. iki ginčo buto pardavimo iš varžytynių Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruoti. Nuteistajam A. P. ir (ar) jo sutuoktinei neįregistravus ginčo buto kadastro duomenų pakeitimo viešame registre, šie duomenys negali būti naudojami prieš trečiuosius asmenis, o šių veiksmų neatlikimo pasekmės tenka patiems buvusiems buto savininkams. Taigi skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, įvertinęs tiek baudžiamojoje byloje esančius rašytinius įrodymus, tiek ir nurodytų teismų sprendimų civilinėse bylose turinį, pagrįstai sprendė, jog visas butas, įskaitant ir jo antrą aukštą (antresolę), laikytinas svetimu – A. P. nepriklausančiu turtu, kuris pagal savo pobūdį atitinka tiek BK 178 straipsnio 1 dalyje, tiek BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų dalyką.

17. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad A. P. nesuvokė, jog tam tikrų daiktų, pavyzdžiui, židinio, klozeto, rozečių ir kt., jis neturi teisės pasiimti, kadangi, jo supratimu, tai visiškai lengvai atskiriami daiktai, be to, šiuos daiktus jis vertino kaip turto pagerinimus, kurie neapima paskolos apimties, taip pat, jog antstolis jam nenurodė, kad šių daiktų pasiimti negalima, todėl jo veiksmuose nėra tyčios padaryti nusikalstamą veiką. Šiuos skundo argumentus paneigia byloje surinkti įrodymai, kurie pirmosios instancijos teismo išsamiai aptarti nuosprendyje.

18. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad A. P., sistemingai teikdamas prašymus dėl iškeldinimo procedūros atidėjimo ir gaudamas antstolio dėl šių prašymų pateiktus atsakymus, kartu buvo informuojamas apie tai, kad jo paliekamame bute turi likti šio buto priklausiniai (t. 2, b. l. 14-15, t. 3, b. l. 46-47). Be kita ko, apie tai apsilankymo bute 2021 m. liepos 28 d. metu A. P. nurodė ir antstolis I. Gaidelis, akcentuodamas, jog griaunamo židinio demontuoti negalima, tačiau nepaisant to, 2021 m. liepos 29 d. apsilankius bute, židinys nebuvo surastas (t. 1, b. l. 71-74, t. 5, b. l. 149-156).

19. Kaip matyti iš bylos duomenų, A. P. nuo pat sprendimo parduoti butą iš varžytynių priėmimo, su šiuo sprendimu nesutiko, teikė skundus tiek dėl pačios varžytynių procedūros, tiek dėl nukentėjusiojo T. B. kreipimosi į teismą inicijuojant kaltinamojo priverstinį iškeldinimą iš buto. Be kita ko, net esant įsiteisėjusiems sprendimams dėl varžytynių teisėtumo, taip pat dėl A. P. ir jo šeimos iškeldinimo iš buto teisėtumo, pastarasis savanoriškai iš buto nesikraustė. Šių veiksmų jis neatliko net ir tada, kai Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 16 d. priėmė sprendimą, kuriuo iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteisė 4 800 Eur dydžio žalą dėl nesikraustymo iš T. B. priklausančio buto. Priešingai, jis sistemingai teikė prašymus antstoliui dėl iškeldinimo procedūros pavėlinimo ir tik informavus apie iškeldinimo procedūros organizavimą su policijos pareigūnais ir vaiko teisių institucijos atstovais, pradėjo atlikti jau pirmiau teismo įrodytais pripažintus buto vidaus demontavimo darbus.

20. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, siekiant nustatyti pagrobto ir sugadinto turto kiekį, jį identifikuoti, buvo pateiktos kelios specialistų išvados, kuriose daiktai buvo detalizuoti, taip pat nustatinėjama ir turto vertė. Apylinkės teismas, siekdamas pašalinti prieštaravimus, atsiradusius nustatant sugadinto ir pagrobto turto vertę specialistų išvadomis, paskyrė statybos skaičiuojamosios kainos ekspertizę. Šią ekspertizę atlikęs ekspertas T. Mičiuda 2023 m. spalio 17 d. teismo ekspertizės akte konstatavo, kad sugadinto turto – buto adresu (duomenys neskelbtini), atkūrimo vertė (nuostolių (žalos) suma 2021 m. liepos mėnesio kainomis, įskaitant ir nusidėvėjimą, sudaro 18 009,64 Eur sumą, o pagrobto turto (buto, adresu (duomenys neskelbtini)) atkūrimo vertė (nuostolių (žalos) suma) 2021 m. liepos mėnesio kainomis, įskaitant ir nusidėvėjimą, sudaro 6 884,90 Eur sumą (t. 6, b. l. 139-157, 158-190). Ekspertas nurodė, kad iš buto bylai aktualiu laiku buvo pagrobta: 14,83 m palangių, kurių vertė kartu su montavimo darbais yra 381 Eur; vienas židinys, kurio vertė kartu su montavimo darbais yra 903 Eur; 11 vnt. jungiklių, 51 vnt. kištukinių lizdų, 24 vnt. vidaus apšvietimo halogeno lempų šviestuvų, 3 vnt. interjero sieninių šviesos diodų arba halogeno lempų šviestuvų, kurių bendra vertė yra 596 Eur; 2 vnt. sieninių unitazų, kurių vertė 647 Eur; 2 vnt. praustuvų su vandens maišytuvais, kurių vertė 216 Eur; viena plautuvė su vandens maišytuvais, kurio vertė 83 Eur; viena vonia, kurios vertė 299 Eur; 29 m² sienų apdaila MDF plokštėmis, kurių vertė 1172 Eur; 3,2 m² medinių durų blokai, kurių vertė 281 Eur. Kartu prie minėto turto vertės buvo pridėtas 21 procentų dydžio pridėtinės vertės mokestis, 3 procentų papildomų medžiagų vertė, 3 procentų papildomų mechanizmų vertė, 15 procentų sezoniniai darbai, 17 procentų specifiniai darbai, 8 procentų papildomas darbo užmokestis, 1,79 procentų socialinio draudimo išlaidos, kas iš viso sudaro 6 884,90 Eur sumą. Ekspertizės akte taip pat konstatuota, kad bute buvo sugadintos: lubos, jas ištepant, išmušant skyles, kurių bendra atkūrimo vertė yra 1333 Eur; sienos, jas demontuojant, įdaužiant, ištepant, kurių bendra atkūrimo vertė yra 3 274 Eur; grindys, jas įskeliant, subraižant, demontuojant, kiliminė danga, ją ištepant, dalis laiptų aptaisymo, jį demontuojant, kurių bendra atkūrimo vertė yra 3 072 Eur; 2 mediniai langų rėmai, įpjaunant, įdaužiant, vieno lango stiklo paketas, jį įskeliant, kurių bendra atkūrimo vertė yra 1 943 Eur; vienas veidrodis, jį sudaužant, kurio atkūrimo vertė yra 156 Eur; 3 vidaus durų blokai, juos įdaužiant, ištepant, kurių bendra atkūrimo vertė yra 424 Eur; išorinių durų staktos apatinė dalis – slenkstis, jį sulankstant, kurio atkūrimo vertė yra 61 Eur; dalis vedinimo sistemos – dalis gofruoto vamzdžio, jį įlenkiant, sulankstant ir demontuojant, kurio atkūrimo vertė yra 20 Eur. Kartu prie minėto turto vertės buvo pridėtas medžiagų panešimo 10 m atstumu, plieninių šildymo radiatorių iki 1 600 mm permontavimo, suremontuotų šildymo prietaisų apžiūrėjimo, postatybinio valdymo, inventorinių pastolių įrengimo ir išardymo, grindų dangos priežiūros, padengiant polietilenine plėvele, pastato atskirų dalių užrengimas polietilenine plėvele, ūkinių šiukšlių valymo, statybinių šiukšlių išvežimo darbai, taip pat pridėtas 21 procentų dydžio pridėtinės vertės mokestis, 3 procentų papildomų medžiagų vertė, 3 procentų papildomų mechanizmų vertė, 15 procentų sezoniniai darbai, 17 procentų specifiniai darbai, 8 procentų papildomas darbo užmokestis, 1,79 procentų socialinio draudimo išlaidos, kas iš viso sudaro 18 009,64 Eur (t. 6, b. l. 139-157, 158-190).

21. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šia ekspertizės išvada, kadangi joje, priešingai dviem pirmiau nurodytoms išvadoms, yra itin detaliai aptartas pagrobtas ir sugadintas turtas, jo vertės nustatymo sudedamosios dalys, taip pat šio turto vertės nustatymo metodika, įskaitant ir turto nusidėvėjimą bylai aktualiu laikotarpiu – 2021 m. liepos mėnesiui. Be kita ko, kaip bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė ir šią išvadą surašęs ekspertas, jis nors ir aptariamame bute nesilankė, tačiau susipažino su visa jam pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje buvo didelis skaičius informatyvių buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuotraukų tiek iki 2021 m. liepos mėnesio įvykių, tiek po jų. Be to, dalis trūkstamo turto, kartu su jau minėtomis nuotraukomis, buvo užfiksuota ir antstolio I. Gaidelio 2021 m. liepos 28 d. ir 2021 m. liepos 29 d. aktuose, todėl, nustatant statybos skaičiuojamąją kainą, duomenų netrūko ir abejonių nekilo (t. 7, b. l. 37-41). Nors į bylą nepateikti pagrobto ir sugadinto turto įgijimo dokumentai, tačiau eksperto T. Mičiūdos surašytame ekspertizės akte buvo detaliai ir aiškiai aptartas pagrobto ir sugadinto turto pobūdis, nustatytas remiantis 2021 m. liepos mėnesį galiojusiomis rinkos kainomis, įskaitant ir šio turto nusidėvėjimą, todėl vien tai, kad baudžiamojo proceso metu nebuvo gauti dokumentai, patvirtinantys vienų ar kitų daiktų įgijimą, nesuteikia pagrindo teismui pripažinti, kad eksperto išvada yra nepagrįsta, todėl nėra pagrindo ja vadovautis.

22. Taigi teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ekspertizės išvados, taip pat proceso dalyvių parodymai apie iš buto pagrobto turto pobūdį patvirtina, kad bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), po 2021 m. liepos 15 d. – 2021 m. liepos 29 d. laikotarpio, pritrūko turto, kurio vertė yra 6 884,90 Eur, ir buvo sugadintas turtas, kurio bendra vertė yra 18 009,64 Eur. Taip pat, nekyla abejonių, kad iš buto paimtas turtas, t. y.: 14,83 m palangių, vienas židinys, 11 vnt. jungiklių, 51 vnt. kištukinių lizdų, 24 vnt. vidaus apšvietimo halogeno lempų šviestuvų, 3 vnt. interjero sieninių šviesos diodų arba halogeno lempų šviestuvų, 2 vnt. sieninių unitazų, 2 vnt. praustuvų su vandens maišytuvais, viena plautuvė su vandens maišytuvais, viena vonia, 29 m² sienų apdaila MDF plokštėmis, 3,2 m² medinių durų blokai, buvo buto priklausiniai, kaip tą numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.19 straipsnio 1 dalis.

23. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, daiktai skirstomi į pagrindinius ir antraeilius pagal tai, ar jie yra savarankiški teisinių santykių objektai. CK 4.19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Pagal CK 4.13 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, priklausiniai yra antraeiliai daiktai, kurie, skirtingai nei pagrindiniai daiktai (CK 4.12 straipsnis), negali būti savarankiškais teisinių santykių objektais. Fakto, ar savarankiškas daiktas yra kito daikto priklausinys, nustatymas reikšmingas sprendžiant dėl daikto teisinio statuso ir jo pasikeitimo. CK 4.14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip - kai pagrindinio daikto perleidimo kito asmens nuosavybėn metu kyla ginčas dėl antraeilio daikto likimo, kartu su pagrindiniu daiktu perleidžiamas to asmens nuosavybėn ir antraeilis daiktas (LAT 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-403/2022, 17 punktas).

24. Nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, kad parduodant butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), iš varžytynių, būtų nustatyta kitokia pardavimo tvarka šiame bute esantiems priklausiniams. Varžytynių procese nebuvo numatyta jokių išlygų dėl turto nuosavybės teisių perėjimo naujiems savininkams. Be to, pagal byloje nustatytas aplinkybes šį turtą prieš jo perleidimą apžiūrėjo ir įvertino nekilnojamojo turto vertintojas (t. 1, b. l 73-113), byloje nėra jokių duomenų, kad butas buvo parduotas geresnės būklės nei įvertinimo metu.

25. Tai, kad nuteistasis sugadino bei pagrobė kitam asmeniui, t. y. nukentėjusiajam T. B. priklausantį turtą, tuo nukentėjusiajam padarydamas pirmosios instancijos teismo nustatytą turinę žalą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme paneigta nebuvo, todėl sprendimas civilinį ieškinį tenkinti iš dalies laikomas teisėtu ir pagrįstu.

26. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad kilęs ginčas yra civilinės teisės nagrinėjimo dalykas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. P. kaltinamojo A. P. bylai aktualiu laiku ir vietoje atlikti veiksmai, sprendžiant tiek pagal jų intensyvumą, tiek dėl jų atlikimo sukeltus padarinius – 6 884,90 Eur vertės turto netekimą vagystės būdu bei 18 009,64 Eur vertės turto sugadinimą laikytini išimtinai baudžiamosios teisės reguliavimo dalyku. Šiuo keliamu klausimu pirmosios instancijos teismas nurodė išsamius motyvus, remdamasis nuosekliai formuojama teismine praktika tokio pobūdžio bylose.

27. Iš bylos duomenų matyti, kad nepaisant to, kad nuteistojo iškeldinimą vykdęs antstolis I. Gaidelis 2021 m. liepos 28 d. būdamas bute ir matydamas, kad ketinama išmontuoti židinį, be kita ko nurodė, kad jog to daryti negalima, nes židinys yra buto priklausinys (t. 2, b. l. 71-74). Nepaisant to, židinys buvo išmontuotas. Taip pat byloje nustatyta, kad nuteistasis įpjovė ir sugadino laikančiąsias antresolės konstrukcijas, o iškeldinimo metu dalyvaujantiems asmenims pasakė, kad jie neitų į antrąjį aukštą, kadangi jis nesaugus (liudytojo vyresniojo tyrėjo M. B. parodymai) (t. 2, b. l. 59-62). Pirmosios instancijos teismo išvadą, kad tokie nuteistojo veiksmai, kaip buvo nustatyta nagrinėjamoje byloje, yra nusikalstami ir yra baudžiamosios teisės reguliavimo dalykas patvirtina nuosekli teismų praktika analogiškose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-183-511/2019 ir kt.).

28. Kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas, sprendžiant baudžiamųjų ir civilinių teisinių santykių atribojimo klausimą, be kita ko, būtina vadovautis bendru proporcingumo principu, taip pat atsižvelgiant į bendrą įvykio kontekstą įvertinti veiką pagal pavojingumo ir baudžiamosios atsakomybės kaip paskutinės priemonės (lot. ultima ratio) kriterijus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274-788/2019, Nr. 2K-126-976/2020). Sprendžiant dėl asmens veiksmų pavojingumo baudžiamosios teisės prasme atsižvelgiama į jo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes – kaltininko veiksmų intensyvumą, sistemingumą, subjektyviosios pusės požymius, tokius kaip kaltininko tyčia ir tikslas.

29. Nagrinėjamu atveju, baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nuteistasis, nesutikdamas su turto pardavimo iš varžytynių rezultatais, taip pat nevykdydamas įsiteisėjusių teismų sprendimų tiek dėl iškeldinimo iš buto, tiek dėl žalos priteisinimo dėl iškeldinimo nevykdymo, artėjant terminui dėl priverstinio išsikeldinimo iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), sugadino aptariamą butą ir pagrobė ten buvusį svetimą – T. B. priklausiusį turtą. Akivaizdu, jog visi A. P. atžvilgiu civilinio proceso tvarka priimti procesiniai sprendimai jokių rezultatų nepasiekė ir, nepaisant to, kad nukentėjusysis nuosavybės teisę į butą įgijo dar 2020 m. kovo 4 d., iki 2021 m. liepos 29 d. iš buto neišsikėlė. Be kita ko, įtakos kaltinamojo veiksmams neturėjo ir pastarajam sistemingai siunčiami antstolio patvarkymai dėl iškeldinimo procedūros pradėjimo. Tik informavus pastarąjį, kad 2021 m. liepos 29 d. iškeldinimo iš buto procedūra bus atliekama dalyvaujant policijos pareigūnams ir vaiko teisių apsaugos tarnybų atstovams, nuteistasis ėmėsi veiksmų išsikelti iš ilgiau nei metus jam nuosavybės teise nebepriklausančio buto ir šiuos veiksmus jis atliko sugadindamas svetimą turtą ir dalį turto pagrobdamas bei tai padarė veikdamas tiesiogine tyčia ir taip išreikšdamas savo nesutikimą su įvykusiomis buto pardavimo iš varžytynių ir iškeldinimo iš buto procedūromis. Svarbu pažymėti ir tai, jog kaltinamojo veiksmų pavojingumą ir priskirtinumą baudžiamosios teisės reguliavimo dalykui patvirtina ne tik pirmiau aptartos aplinkybės, patvirtinančios kaltinamojo atsainų požiūrį į įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą, bet ir tai, kad 2021 m. liepos 28 d. informavus A. P. apie atliekamų veiksmų neteisėtumą, tiesiogiai dalyvaujant policijos pareigūnams, jis šių veiksmų nenutraukė ir toliau tęsė buto demontavimo (gadinimo ir jame buvusio turto pagrobimo) veiksmus, o juos nutraukė tik tada, kai buto vidinė apdaila buvo visiškai suniokota.

30. Taigi, visos pirmiau aptartos aplinkybės, atskleidžiančios kaltinamojo A. P. veiksmų sistemingumą, intensyvumą, taip pat anksčiau taikytų civilinės teisės priemonių neefektyvumą, patvirtina, kad kaltinamojo analizuojami veiksmai buvo išimtinai nusikalstamo pobūdžio, užtraukiantis baudžiamąją atsakomybę pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį.

31. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendį skunde nurodytais motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. P. ir jo gynėjos advokatės Linos Andriuškevičienės apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Jurgita MačionytėSonata Raupėnaitė-LekarauskienėNida Vigelienė