Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2023-03-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-212-667/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-03-10
Bylos Nr.
1-212-667/2023
Teisminio proceso Nr.
1-03-2-00027-22-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alvydas Rimkevičius
Kaltinamasis
I. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-212-667/2023Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00027-22-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.29.1.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 10 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui,kaltinamajam I. L.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. L. suklastojo dokumentą, tai yra 2021 m. rugpjūčio 10 d., ne vėliau kaip iki 16.18 val., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), pagamino ir realizavo netikrą dokumentą – t. y. būdamas automobilio „KIA BL O. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo VIN Nr. (duomenys neskelbtini), tikruoju pardavėju, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sandorio metu automobilio pirkėjui N. K. už sutartą 3 500 eurų kainą pardavė transporto priemonę automobilį „KIA BL O. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo VIN Nr. (duomenys neskelbtini), o ant vokiečių kalba pagaminto blanko – pirkimo sutarties (,,Kaufvertrag“) savo ranka įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad transporto priemonės „K. S.“, 2007 m., kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pardavėjas (duomenys neskelbtini), pirkėjui N. K., gyv. (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugpjūčio 7 d. parduoda transporto priemonę „K. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo VIN Nr. (duomenys neskelbtini), ir šį netikrą dokumentą realizavo – 2021 m. rugpjūčio 10 d. ne vėliau kaip iki 16.18 val., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, Kaune, patalpoje esančioje (duomenys neskelbtini) perdavė N. K..

Kaltinamasis I. L. kaltu prisipažino ir parodė, kad Vokietijoje pagal skelbimą už maždaug 2700 eurų jis pirko automobilį „K. S.“, kuris buvo išregistruotas, neturėjo valstybinio numerio. Lenkijos-Vokietijos pasienyje gavo tranzitinius numerius ir su juo grįžo į Lietuvą ir 2021 m. rugpjūtį internetinėje svetainėje autoplius.lt patalpino skelbimą apie jo pardavimą, nurodė savo telefono numerį. Su juo susisiekė nukentėjusysis N. K., atvažiavo apžiūrėti automobilio ir palikęs 200 eurų sakė, kad atvyks po kelių dienų. Automobilio pirkimo dieną jis užpildė iš interneto ištrauktą sutartį. Sutartyje buvo nurodyta lyg vokietis parduoda automobilį lietuviui, ranka vokiečių kalba užpildė dokumentą Tokia sutarčių pildymo tvarka buvo įprasta nuo seno. Nukentėjusiajam jo paprašytas lietuviškai parašė garantinį raštą, nes pirko automobilį uošviui, kuris kitaip automobilio nepirks. Automobilis buvo techniškai tvarkingas. Nei jis, nei šalia esantis autoservisas nenustatė gedimo. Nukentėjusysis jam sumokėjo dar 3300 eurų, iš viso iš nukentėjusiojo už automobilį gavo 3500 eurų. Po kiek laiko atvykęs nukentėjusysis sakė, kad automobilyje kažkas burbuliuoja. Apžiūrėjus automobilį pamatė, kad neatitiko antifrizo dangtelio pralaidumas, todėl uždėjo kitą dangtelį. Žino, kad nukentėjusiajam reikėjo remontuoti automobilį, su jo ieškiniu sutinka.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:

Liudytojas N. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 7 d. internetinių skelbimų portale pamatė skelbimą dėl parduodamo automobilio „K. S.“. Tą pačią dieną susisiekė su pardavėju, kuris nurodė, kad automobilis yra tvarkingas, ką tik parvežtas iš Vokietijos. 2021 m. rugpjūčio 8 d. kartu su savo pažįstama M. P. nuvyko apžiūrėti automobilio pardavėjo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus automobilį tuo metu akivaizdžių techninių problemų nepastebėjo. Po apžiūros pardavėjui sumokėjo 200 eurų avansą ir susitarė, kad šis priregistruos automobilį, tada jis sumokės likusią pinigų sumą. Pardavėjas sutiko bei garantavo, kad jei iškils kokių nors problemų, automobilį pasiims atgal ir bus grąžinti visi sumokėti pinigai. 2021 m. rugpjūčio 10 d. apie 13:00 val. atvyko į Kauną pas pardavėją, šis pasakė, kad kažkur vėluoja ir jam reikia skubiai išvažiuoti, todėl negali laukti Regitros eilėje, pasiūlė sudaryti sutartį vietoje. Netrukus pardavėjas ištraukė pirkimo-pardavimo sutartį, nurodė, kad ją reikia pasirašyti, po ko Regitroje bus galima mašiną registruoti be jo ir nekils jokių problemų. Pirkimo-pardavimo sutartyje užpildė pirkėjo grafą, nurodydamas savo vardą, pavardę, gyvenamą vietą ir pasirašė. Jam matant pardavėjas pirkimo-pardavimo sutartyje nieko nerašė ir nepasirašinėjo, tačiau mano, kad pardavėjo duomenis užpildė jam nematant. Pasirašius pirkimo-pardavimo sutartį papildomai pardavėjo paprašė pasirašyti garantijos dokumentą tarp jų. Garantijos dokumentą surašė ir parašu pasirašė pats pardavėjas I. L.. Po pasirašytų dokumentų pardavėjui už perkamą automobilį grynaisiais pinigais sumokėjo likusius 3300 eurų. Tą pačią dieną nuvyko į Kauno VĮ „Regitra“ užregistruoti įsigytos transporto priemonės. Jam dar bebūnat Kaune, ką tik įsigytas automobilis juo bevažiuojant užgeso, po ko susisiekė su pardavėju ir šis nurodė, kad tai tiesiog netinkamo aušinimo slėgio vožtuvo problema. Tą dieną jis paliko mašiną Kauno aikštelėje, o kitą dieną paliko pardavėjui, anksčiau minėtu adresu, kad sutvarkytų iškilusias problemas. 2021 m. rugpjūčio 18 d. atsiėmė mašiną, kuriai galbūt po kelių dienų vėl pasirodė tie patys gedimai, o nuvežus į automobilių servisą paaiškėjo, kad ši net nebuvo sutvarkyta. Po to su pardavėju vėl bandė kontaktuoti bei prašyti, kad šis arba sutvarkytų automobilį arba padengtų remonto išlaidas, tačiau pardavėjas vis vengė remontuoti automobilį, sakydamas, kad išvyksta į Vokietiją pirkti automobilių arba neturi laiko dėl asmeninių priežasčių. 2021 m. spalio 29 d. vėl susisiekė telefonu su pardavėju ir pareikalavo, kad šis iki 2021 m. lapkričio 3 d. suremontuotų iš jo nusipirktą automobilį. Po tokio pareikalavimo pardavėjas atsakė, kad Vokietijos pilietis, kurio duomenys yra pirkimo-pardavimo sutartyje, jokių pretenzijų nepriims. Taip pat pardavėjas pareikalavo jam daugiau nebeskambinti ir neberašyti, teigė, kad daugiau su juo nebekontaktuos ir automobilio neremontuos. 2021 m. lapkričio 15 d. informavo pardavėją apie būsimą mašinos defektacijos procedūrą, po ko I. L. pradėjo teigti, kad automobilį pirko visai ne iš jo ir šis niekaip su tuo nėra susijęs. Po automobilio apžiūros autoservise paaiškėjo, kad nusipirktas automobilis yra su daugybiniais gedimais, kurių pašalinimui reikalinga beveik pusė nuo sumokėtos automobilio kainos, kas patvirtina, jog pardavėjas melagingai automobilį apibūdino kaip visiškai techniškai tvarkingą (1 t., b. l. 46–48; 2 t., b. l. 18–19).

Iš automobilio pirkimo-pardavimo sutarties (Kaufertrag) matyti, jog 2021 m. rugpjūčio 7 d. N. K. už 3500 eurų iš (duomenys neskelbtini), perka transporto priemonę „K. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo VIN Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 103).

Iš 2021 m. rugpjūčio 10 d. data ranka surašyto dokumento matyti, kad I. L., kaip automobilio „K. S.“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pardavėjas, suteikia 2 mėnesių garantiją automobiliui jo pirkėjui N. K. (1 t., b. l. 125).

2022 m. kovo 31 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-791814-22 nurodyta, kad tirti pateiktame 2021 m. rugpjūčio 7 d. dokumente „Kaufertrag“ esančius rankraštinius įrašus „(duomenys neskelbtini), 2021 m. rugpjūčio 7 d. parašė I. L. (1 t., b. l. 153–162).

2022 m. rugpjūčio 11 d. Lietuvos kriminalinės policijos Tarptautinių ryšių valdybos rašte Nr. TR/04194/079/LT22 nurodyta, jog paskutinė automobilio KIA SORENTO, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė Vokietijoje buvo J. G. S., kuri šį automobilį, 2021 metų balandžio mėnesį, sugedus varikliui, pardavė bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, įsikūrusiai (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 17).

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Teismų praktikoje dokumentas laikomas suklastotu tada, kai kaltininkas pakeitė kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba kaltininkas savo vardu surašė, atspausdino ar kitaip pagamino arba tik patvirtino kito asmens surašytą dokumentą, taip tokio dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-200/2008). Nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnyje, dalykas yra dokumentas, kuriuo laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinė nutartis Nr. 2K-426/2006). Teismų praktikoje dokumentu laikytinas bet koks rašytinis aktas, kuriuo asmuo liudija faktą, turintį teisinę reikšmę. Rašytinio akto teisinė reikšmė pasireiškia tuo, kad jis suteikia tam tikras teises ir pareigas. Dokumento turinys ir forma suteikia informaciją, koks asmuo jį sukūrė, kam atsiranda sukurto ir pasirašyto dokumento pagrindu atitinkamos teisės ir pareigos (kasacinė nutartis Nr. 2K-515/2006). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnį, dokumentas – tai materialus teisinio fakto liudijimas (kasacinė nutartis Nr. 2K-290/2008). Nors Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (kasacinės nutartys Nr. 2K-263/2010, 2K-426/2010, 2K-7-175-303/2015). Dokumento suklastojimu pripažįstamas ir netikro dokumento pagaminimas, ir sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą, pakeičiant dokumento turinį. Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją (pvz., teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, parašo ir kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-500/2005, 2K-805/2005), ir intelektualiai (pavyzdžiui, melagingos informacijos, neatitinkančios tikrovės, įrašymas į dokumentą) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2008, 2K-607/2007).

Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis I. L. suklastojo dokumentą, tai yra 2021 m. rugpjūčio 10 d., ne vėliau kaip iki 16.18 val., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, Kaune, (duomenys neskelbtini), pagamino ir realizavo netikrą dokumentą – t. y. būdamas automobilio „KIA BL O. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo VIN Nr. (duomenys neskelbtini), tikruoju pardavėju, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sandorio metu automobilio pirkėjui N. K. už sutartą 3 500 eurų kainą pardavė transporto priemonę automobilį „KIA BL O. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo VIN Nr. (duomenys neskelbtini), o ant vokiečių kalba pagaminto blanko – pirkimo sutarties (,,Kaufvertrag“) savo ranka įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad transporto priemonės „K. S.“, 2007 m., kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pardavėjas (duomenys neskelbtini), pirkėjui N. K., gyv. (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugpjūčio 7 d. parduoda transporto priemonę „K. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo VIN Nr. (duomenys neskelbtini), ir šį netikrą dokumentą realizavo – 2021 m. rugpjūčio 10 d. ne vėliau kaip iki 16.18 val., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, Kaune, patalpoje esančioje (duomenys neskelbtini), perdavė N. K..

BK 300 straipsnyje numatyta sankcija taikytina tuomet, kai suklastojant dokumentus, disponuojant jais, yra įtvirtinami tokie juridiniai faktai, kuriais pasunkinama ar sudaroma reali galimybė pasunkinti konkretaus juridinio ar fizinio asmens veiklą, suvaržomos jų teisės ir sukeliami teisiškai reikšmingi padariniai (kasacinės nutartys 2K-263/2010, 2K-57/2014).

BK 300 straipsniu siekiama apsaugoti tokias su valdymo tvarka siejamas vertybes kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos, esančios dokumente, patikimumas, normali, teisinga dokumentų apyvarta. Teisinė apsauga suteikiama tiek dokumentų, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai, tiek privačių asmenų sukurtų dokumentų apyvartai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-175-303/2015). Pagrindinė dokumento funkcija – liudyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Skirtingų rūšių dokumentai turi skirtingus rekvizitus, be to, gali egzistuoti kaip įrašai ne tik popieriuje, bet ir elektroninėje erdvėje ar laikmenoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56-696/2018, 2K-7-84-489/2018 ir kt.). Svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas paliudyti (įrodyti, patvirtinti) juridinį faktą. Suklastotais ar netikrais dokumentais atitinkamai turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie tam tikromis aplinkybėmis yra tinkami melagingam faktui paliudyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-282-788/2018, 2K-7-82-699/2018, 2K-227-976/2021). Tikro dokumento esminiu požymiu laikytina tai, kad jį surašė (ir (ar) pasirašė) asmenys, turintys teisę ir įgaliojimus atlikti tokį veiksmą, o jo suklastojimas gali pasireikšti melagingos informacijos jame įtvirtinimu (intelektinis suklastojimas) arba mechaniniu poveikiu tokio dokumento turiniui ar rekvizitams, pvz., datos, parašo, jame esančios informacijos pakeitimu ir pan. (materialusis suklastojimas).

Nagrinėjamu atveju I. L. suklastojo transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, kai būdamas tikruoju pardavėju, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sandorio metu automobilio pirkėjui N. K. už sutartą 3 500 eurų kainą pardavė transporto priemonę automobilį „KIA BL O. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o ant vokiečių kalba pagaminto blanko – pirkimo sutarties (,,Kaufvertrag“) savo ranka įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad transporto priemonės „K. S.“ pardavėjas S. J. G.. I. L. į pirkimo-pardavimo sutartį įrašė žinomai neteisingą informaciją apie transporto priemonę parduodantį asmenį – vietoj savęs, kaip pardavėjo, įrašė S. J. G., kuri, kaip matyti Lietuvos kriminalinės policijos Tarptautinių ryšių valdybos rašto, šį automobilį, 2021 metų balandžio mėnesį, sugedus varikliui, pardavė bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, įsikūrusiai (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 17). Kaltinamasis po pirkimo-pardavimo sutarties surašymo šį netikrą dokumentą – sutartį realizavo – 2021 m. rugpjūčio 10 d. ne vėliau kaip iki 16.18 val., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, Kaune, patalpoje esančioje (duomenys neskelbtini), perdavė N. K.. Tokiu būdu nukentėjusiajam N. K. buvo suvaržytos teisės kreiptis į pardavėją dėl įsigyto automobilio defektų, kurie pradėjo ryškėti jau pačią pirmą jo įsigijimo dieną.

Liudytojas N. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pagal skelbimą internete apie parduodamą automobilį „K. S.“ telefonu susiekė ir susitiko su kaltinamuoju. Parduodamą automobilį apžiūrėjo ir nutarė jį įsigyti. Pirkimo-pardavimo sutartį buvo pasiruošęs I. L.. N. K. pirkimo-pardavimo sutartyje užpildė pirkėjo grafą, nurodydamas savo vardą, pavardę, gyvenamą vietą ir pasirašė. Jam matant pardavėjas pirkimo-pardavimo sutartyje nieko nerašė ir nepasirašinėjo, tačiau mano, kad pardavėjo duomenis užpildė jam nematant. Pasirašius pirkimo-pardavimo sutartį papildomai pardavėjo paprašė pasirašyti garantijos dokumentą tarp jų. Garantijos dokumentą surašė ir parašu pasirašė pats pardavėjas I. L.. Po pasirašytų dokumentų pardavėjui už perkamą automobilį jau prie anksčiau sumokėto 200 eurų avanso grynaisiais pinigais sumokėjo likusius 3300 eurų. Tą pačią dieną nuvyko į Kauno VĮ „Regitra“ užregistruoti įsigytos transporto priemonės. Pirkėjas nurodė, kad jau pirmą dieną automobilis bevažiuojant užgeso, po ko susisiekė su pardavėju ir šis nurodė, kad tai netinkamo aušinimo slėgio vožtuvo problema ir pakeitė dangtelį. Atsiėmus automobilį, kilo tie patys gedimai, o nuvežus į automobilių servisą paaiškėjo, kad ši net nebuvo sutvarkyta. Po to su pardavėju vėl bandė kontaktuoti bei prašyti, kad šis arba sutvarkytų automobilį, arba padengtų remonto išlaidas, tačiau pardavėjas vengė remontuoti automobilį. 2021 m. spalio 29 d. vėl susisiekė telefonu su pardavėju ir pareikalavo, kad šis iki 2021 m. lapkričio 3 d. suremontuotų iš jo nusipirktą automobilį. Po tokio pareikalavimo pardavėjas atsakė, kad Vokietijos pilietis, kurio duomenys yra pirkimo-pardavimo sutartyje, jokių pretenzijų nepriims. 2021 m. lapkričio 15 d. informavo pardavėją apie būsimą mašinos defektacijos procedūrą, po ko I. L. pradėjo teigti, kad automobilį pirko visai ne iš jo ir šis niekaip su tuo nėra susijęs. Po automobilio apžiūros autoservise paaiškėjo, kad nusipirktas automobilis yra su daugybiniais gedimais, kurių pašalinimui reikalinga beveik pusė nuo sumokėtos automobilio kainos, kas patvirtina, jog pardavėjas melagingai automobilį apibūdino kaip visiškai techniškai tvarkingą.

Šios N. K. nurodytos aplinkybės patvirtina, kad jis už 3500 eurų iš kaltinamojo I. L. įsigijo automobilį „K. S.“, tačiau pirkimo-pardavimo sutartyje pardavėju buvo įvardintas ne kaltinamasis, o kitas žmogus.

Kaltinamasis neginčija, kad tikrovės neatitinkančią informaciją apie automobilio „K. S.“ pardavėją įrašė jis. Šias aplinkybes patvirtina 2022 m. kovo 31 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-791814-22, kurioje nurodyta, kad tirti pateiktame 2021 m. rugpjūčio 7 d. dokumente „Kaufertrag“ esančius rankraštinius įrašus „(duomenys neskelbtini), 2021 m. rugpjūčio 7 d. parašė I. L. (1 t., b. l. 153–162).

Kaltinamasis veikė tyčia - įsigijęs automobilį Vokietijoje, jo savo vardu neregistravo, ir pirkėjui N. K. perkant automobilį, pardavėjo grafoje nurodė ne save, o ankstesnįjį automobilio savininką, gyvenantį Vokietijoje, kuris jau buvo pardavęs automobilį Vokietijos įmonei. Tai rodo, kad jis suvokė savo veiksmų esmę ir siekė suklastoti dokumentą, o suklastojęs jį, juo disponavo, tai yra perdavė jį N. K., kuris vėliau automobilį įregistravo VĮ „Regitra“.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas I. L. padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, pasitvirtino, numatyta veika yra visiškai įrodyta aukščiau aptartais įrodymais, todėl kaltinamasis kaltas ir baustinas.

Dėl bausmės

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei į BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamojo I. L. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltinamojo kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis I. L. neteistas (2 t., b. l. 160–161), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 167–170), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje neregistruotas (2 t., b. l. 163), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruotas (2 t., b. l. 166), dirba.

Kaltinamasis I. L. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą. Kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, yra jauno amžiaus, dirba, turi tvirtus socialinius ryšius, stengiasi laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, jam skirtina vidutinio griežtumo sankcijoje numatyta bausmė – areštas, jo trukmę nustatant mažesnę už sankcijoje numatytą vidurkį. Kaltinamajam baudos bausmė neskirtina, atsižvelgiant į tai, kad jis išlaiko šeimą, ketina atlyginti I. L. padarytus nuostolius.

Kadangi teismas atliko sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, todėl jam paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, anksčiau neteistas, pasižada daugiau nenusikalsti, turi šeimą, dirba, paskirtos arešto bausmės vykdymas BK 75 straipsnio 1 dalies pagrindu atidėtinas, paskiriant I. L. intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7 punktai).

Dėl civilinio ieškinio

N. K. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 2989 Eur civilinį ieškinį (2 t., b. l. 46–66). Nurodė, kad iš I. L. įsigijus automobilį „K. S.“, paaiškėjo, kad jis genda, jo būklė nėra tokia, kaip buvo nurodyta skelbime. Nei skelbime, nei sutartyje nebuvo nurodyti paslėpti automobilio defektai, dėl kurių be papildomų didelių išlaidų nebuvo galima naudoti automobilio pagal jo paskirtį, nors pardavėjas privalėjo šią informaciją atskleisti. Kaltinamasis vengė suremontuoti mašiną, teigdamas, kad neturi laiko, o vėliau pareikalavo daugiau jam neskambinti. Kaltinamajam siuntė pretenziją dėl netinkamos kokybės daikto ir jam buvo 10 dienų terminas pateikti rašytinį atsiliepimą, tačiau jo nesulaukė. 2022 m. gruodžio 17 d. N. K. automobilių remonto dirbtuvėse – UAB „(duomenys neskelbtini)“ suremontavo automobilį. Už automobilio remonto darbus sumokėjo 2647 Eur, kas sudaro jo pagrįstus nuostolius. N. K. prašo priteisti iš kaltinamojo 2647 Eur paslėptų automobilio defekto šalinimo-automobilio remonto kaštus; 342 Eur, sumokėtus UAB „(duomenys neskelbtini)“ už konsultacijas, teikiant pretenzijas kaltinamajam ir ruošiant ieškinį teismui; 67 Eur žyminį mokestį, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; pripinti I. L. verslininku, kad jam būtų taikoma atsakomybė kaip verslininkui.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros (Marijampolė) prokuroro G. Š. 2022 m. sausio 14 d. nutarimu buvo panaikintas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato vyriausiosios tyrėjos J. B. 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl apgaulės panaudojimo, parduodant N. K. automobilį „K. S.“ (BK 182 straipsnio 1 dalis) be šis transporto priemonės pirkimo pardavimo sutarties galimo suklastojimo (BK 300 straipsnio 1 dalies) (1 t., b. l. 1–3).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros (Marijampolė) prokuroro G. Š. 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo (BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos) buvo nutrauktas, tęsiant ikiteisminį tyrimą dėl dokumentų suklastojimo (2 t., b. l. 108–111). Nutarime nurodyta, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog automobilio pirkėjas suprato ir žinojo, jog automobilį faktiškai perka iš I. L., neatsižvelgiant į tai, jog pirkimo pardavimo sutartyje buvo nurodytas kitas asmuo. Pats sandoris įvyko I. L. neslepiant savo tapatybės, buvo netgi pasirašytas garantinis įsipareigojimas, kuriame I. L. įvardijo save automobilio pardavėju bei įsipareigojo savo lėšomis suremontuoti automobilį, jeigu per 2 mėnesius nuo jo įsigijimo automobilis sugestų. Šios aplinkybės patvirtina, jog I. L. automobilio pirkimo pardavimo sutartį klastojo ne norėdamas, kaip nors apgauti jo pirkėją, o siekdamas išvengti mokesčių už įvykdytą sandorį. N. K. savo teises dėl atsiradusių automobilio defektų gali ginti civilinio proceso nustatyta tvarka. Kaip konstatuota Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartyje, tarp kaltinamojo I. L. ir N. K. susiklostė išimtinai civiliniai teisiniai santykiai, o tokio pobūdžio ginčai sprendžiami pagal Civilinio kodekso ir Civilio proceso kodekso normas.

Kaltinamasis I. L. nebėra kaltinamas sukčiavimu, baudžiamoji byla teismui perduota jį kaltinant tik dokumento suklastojimu.

BK 300 straipsniu siekiama apsaugoti tokias su valdymo tvarka siejamas vertybes kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos, esančios dokumente, patikimumas, normali, teisinga dokumentų apyvarta. Baudžiamojoje byloje, kurioje I. L. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, N. K. nelaikytinas nukentėjusiuoju nuo kaltinamojo veiksmų, nes pagal šią normą kėsinamasi į valdymo tvarką, siejant su dokumentų ar matavimo priemonių klastojimu, o ne į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus, kaip būtų esant kaltinimui pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Esant nurodytoms aplinkybėms, N. K. pareikštas civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu, išaiškinant N. K. galimybę savo teises ginti su ieškiniu kreipiantis į teismą civilinio proceso tvarka.

Kiti klausimai

Kaltinamajam I. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso medžiaga (1 t., b. l. 84; 2 t., b. l. 98) paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 straipsniais, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

I. L. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti galutinę bausmę – 20 (dvidešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 punktu, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 9 (devyniems) mėnesiams ir paskirti intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį būti gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, bei tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

N. K. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Kardomąją priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus su vaizdo ir garso medžiaga, palikti saugoti byloje.

I. L. išaiškinti, kad nuteistasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo:

1. dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą;

2. laikytis nustatytos dienotvarkės;

3. dalyvauti probuotojo parinktose elgesio pataisos programose;

4. pranešti probuotojui apie bet kokį dienotvarkės nesilaikymo atvejį;

5. pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą;

6. leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą elektroninio stebėjimo įtaisą;

7. grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas Alvydas Rimkevičius