Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Audronės Nastulevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

O. K. vairavo motorinę transporto priemonę būdama neblaivi, o būtent: ji, 2023 m. rugsėjo 3 d., apie 12.42 val., Vilniuje, Ozo g., ties pastatu Nr. 41, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,69 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais O. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji O. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino pilnai ir nurodė, kad automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jos buvusiam sutuoktiniui V. K., kuris dirba (duomenys neskelbtini), pastoviai gyvena (duomenys neskelbtini), o kai atvyksta į Vilnių apsistoja pas ją, su buvusiu sutuoktiniu yra draugai. Šiuo automobiliu pastoviai naudojasi ji, tačiau dėl tam tikrų priežasčių, automobilis buvo užregistruotas buvusio vyro vardu. 2023 m. rugsėjo 3 d. beveik visą naktį ji nemiegojo ir vartojo alkoholį, kadangi gavo pranešimą, kad susprogdintas jos namas, kuriame ji turi butą ir jame buvo įleidusi nuomininkus. Jiems labai ilgai negalėjo prisiskambinti, todėl labai nervinosi. Paskutinį kartą alkoholio išgėrė 2023 m. rugsėjo 3 d., gal apie 9.00 val. ryto, gėrė konjaką. Po to atsigulė pamiegoti. Pamiegojo gal tris valandas, jautėsi gerai, adekvačiai, jautėsi blaivi, todėl pamanė, kad gali nuvažiuoti į „Maisto banko“ buveinę pasiimti jai skirto maisto. Pranešimą iš „Maisto banko“ jau buvo gavusi anksčiau. Išvažiavo iš savo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur gyvena kiemo, su anksčiau minėtu automobiliu „Mercedes Benz“ ir važiuodama Ozo g., ties pastatu Nr. 41, atsitrenkė į kitą automobilį, į kokį automobilį atsitrenkė dabar jau neprisimena. Nuo smūgio jos automobilis pavažiavo į priekį. Ji sustojo, išlipo ir pradėjo atsiprašinėti automobiliu važiavusių žmonių. Po to į įvykio vietą atvyko policija ir ją sulaikė. Į Lietuvą iš (duomenys neskelbtini) atvyko (duomenys neskelbtini) mėnesį. Jos vairuotojo pažymėjimas liko (duomenys neskelbtini), darbe, nes negalėjo jo pasiimti, todėl vairuotojo pažymėjimą atsispausdino iš programėlės ir turėjo su savimi. Atspausdintą vairuotojo pažymėjimą pateikia prie apklausos. Jos buvęs vyras V. K. turi darbo vizą, jis naudojasi (duomenys neskelbtini) telefono numeriu, jo gyvenamosios vietos adreso (duomenys neskelbtini) nežino.

Liudytojas V. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad O. K. yra jo buvusi sutuoktinė, su ja išsiskyrė (duomenys neskelbtini). Su O. K. turi (duomenys neskelbtini) bendrus nepilnamečius vaikus. (duomenys neskelbtini) mėnesį dėl (duomenys neskelbtini) prasidėjusio karo atvežė O. K. su vaikais į Lietuvą ir čia jie apsigyveno. Kaip tik tuo metu nusipirko automobilį „Mercedes Benz“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) ir paliko O. K. juo naudotis. Tai yra jo nuosavybė. Jis pats dirba (duomenys neskelbtini) ir atvažiavęs taip pat apsistoja tame pačiame bute su O. K. ir vaikais. Prie apklausos protokolo prideda teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo.

2023 m. rugsėjo 3 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pranešama, kad (duomenys neskelbtini) pilietė O. K. 2023 m. rugsėjo 3 d. apie 12.42 val., Vilniuje, Ozo g., pažeisdama KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,69 promilės etilo alkoholio koncentracija.

2023 m. rugsėjo 21 d. tarnybiniame pranešime dėl papildomos informacijos pateikimo nurodyta, kad vykdant prokurorės išsiaiškinti ar O. K. ir jos buvęs sutuoktinis V. K. veda bendrą ūkį, 2023 m. rugsėjo 20 d. telefonu bendrauta su V. K., kuris paaiškino, kad bendro ūkio su buvusia sutuoktine O. K. jis neveda, finansiškai rūpinasi judviejų su O. K. bendrais nepilnamečiais (duomenys neskelbtini) vaikais, tiek, kiek tai liečia vaikus ir jų gerovę. Atvykęs į Lietuvą apsistoja tuo pačiu adresu, kur gyvena ir O. K., nes ten gyvena ir jo vaikai. Automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra jo nuosavybė, buvusiai sutuoktinei leido naudotis automobiliu dėl savo vaikų gerovės ir patogumo. Bendraujant telefonu su O. K. ji taip pat patvirtino, kad bendro ūkio su V. K. neveda, kad jis padeda finansiškai rūpintis vaikais, automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), leido jai naudotis dėl vaikų.

2023 m. spalio 3 d. tarnybiniame pranešime dėl papildomos informacijos pateikimo pranešama, kad susisiekus telefonu su J. Š., kuri 2023 m. rugsėjo 3 d. vairavo automobilį „Mini Cooper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į kurį apie 12.25 val. sankryžoje adresu Vilniuje, Ozo g. 41, įvažiavo O. K. vairuojamas automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ji paaiškino, kad įvykio metu nei jos, nei automobiliu važiavusių keleivių sveikata nebuvo sutrikdyta, padaryta žala dėl automobilio apgadinimo yra 465 Eur (išmoka iš draudimo bendrovės gauta). Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir ikiteisminio tyrimo metu gautus duomenis, pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 281 straipsnio 1-2 dalis, nėra.

2023 m. spalio 3 d. prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pridėtas pranešimo BPC apie įvykį garso įrašas ir pareigūnų kūno kameros filmuota medžiaga.

2023 m. rugsėjo 3 d. patikrinta transporto priemonės „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būklė, atlikta apžiūra. 2023 m. rugsėjo 19 d. išduotas leidimas savininkui V. K. atsiimti automobilį.

2023 m. rugsėjo 3 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad O. K. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę, nustatyta, kad ji eiti tiesia linija – pėda po pėdos gali, stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkusi ir užsimerkusi) gali. Patikrinus asmens neblaivumą alkotesteriu, pirmojo tikrinimo metu 2023 m. rugsėjo 3 d., 14.41 val. O. K. buvo nustatytas 2,69 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu 14.59 val. jai buvo nustatytas 2,80 promilių neblaivumas. Byloje esančiuose alkotesterio „Drager Alcotest 7510, Nr. ARJK-0145 rodmenyse užfiksuoti analogiški tikrinimo rezultatai. Iš 2023 m. balandžio 11 d. patikros sertifikato Nr. 1834907 matyti, kad alkotesteris Drager Alcotest 7510, Nr. ARJK-0145 įvykio metu buvo tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2023 m. spalio 9 d.

Iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra V. K.

Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktų duomenų matyti, kad automobilio „Mercedes Benz B“, 2007 m. gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje 2023 m. rugsėjo mėnesį buvo 3 520 Eur su PVM.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad O. K. 2023 m. rugsėjo 3 d., apie 12.42 val., Vilniuje, Ozo g., ties pastatu Nr. 41, pažeisdama KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,69 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino O. K. pareikštą kaltinimą. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu, O. K. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 3 d., beveik visą naktį vartojo alkoholinius gėrimus (konjaką), paskutinį kartą vartojo 9.00 val., atsigulė pamiegoti. Pamiegojusi tris valandas, jautėsi adekvačiai, blaiviai, dėl to nusprendė vykti į „Maisto banką“ atsiimti jai skirto maisto davinio. Išvykus iš savo namo, vyko automobiliu „Mercedes Benz“, kur Ozo g., ties pastatu Nr. 41, atsitrenkė į kitą automobilį, tačiau neprisiminė kokios jis buvo markės. Į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie jai patikrinę neblaivumą, pirmu tikrinimu nustatė 2,69 promilių neblaivumą, antru tikrinimu – 2,80 promilių neblaivumą ir ją sulaikė. Tai, kad O. K. vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas 2,69 promilių neblaivumas, be kaltinamosios prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – tarnybiniai pranešimai, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuria teismas neturi pagrindo netikėti.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad O. K. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Kaltinamoji O. K. sutiko, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau prašė skirti minimalią baudą ir jos išmokėjimą numatyti per 2 metus. Taip pat, prašo leisti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą (t. y. 3520 Eur) leisti išmokėti per 2 metus.

Teismas, skirdamas bausmę O. K., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas), į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamąją charakterizuojančius duomenis – darbingo amžiaus, šiuo metu nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, (duomenys neskelbtini), auginanti (duomenys neskelbtini) nepilnamečius vaikus, anksčiau Lietuvos Respublikoje neteista, bausta administracine tvarka (dėl šio įvykio pradėta administracinė teisena, be to, iki šios tiriamos nusikalstamos veikos padarymo (t. y. dvi dienos iki tiriamo įvykio, 2023 m. rugsėjo 1 d.), buvo nustatyta, kad ji vairavo transporto priemone būdama neblaivi (t. y. užfiksuotas 0,58 promilių neblaivumas); praeityje dar bausta už KET pažeidimą, bauda sumokėta).

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąją apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju bausmės tikslai bus įgyvendinti kaltinamajai skiriant baudą, artimą minimaliam baudos, skirtinos už nesunkaus nusikaltimo padarymą, dydžiui. Prokurorės siūlomas bausmės dydis – 75 MGL bauda, šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai, O. K. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 50 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaitytinas O. K. taikyto laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. rugsėjo 3 d., 14.00 val. iki 2023 m. rugsėjo 4 d., 14.35 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 46 MGL, t. y. 2 300 Eur dydžio.

Kaltinamoji O. K. prašė teismo leisti baudą sumokėti per 2 metus. Remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 6 straipsnio nuostatomis, baudą privaloma sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Spręsdamas, ar reikia nustatyti ilgesnį bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį, teismas turi atsižvelgti į nuteistojo pateiktus argumentus, leidžiančius spręsti, kad sumokėti visą jam skirtą baudą savanoriškai per nustatytą laikotarpį yra neįmanoma (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis byloje Nr. T-188-485/2015). Nagrinėjamu atveju, kaltinamoji O. K. nurodė, kad ji yra karo pabėgėlė iš (duomenys neskelbtini), auginanti (duomenys neskelbtini) nepilnamečius vaikus, mokanti nuomą už butą ir šiuo metu neturinti darbo, dėl to prašo skirti minimalią baudą ir jos išmokėjimą per 2 metus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad kaltinamosios finansinė padėtis šiuo metu yra pakankamai sunki, todėl baudos sumokėjimas per įstatyme numatytą dviejų mėnesių laikotarpį jam būtų didelė finansinė našta. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas O. K. nustato ilgesnį – 2 (dviejų) metų laikotarpį paskirtai baudai sumokėti.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamoji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad O. K. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas, be to, jai nustatytas girtumas viršijo ir sunkaus girtumo laipsnį (daugiau nei 2,51 promilės), automobilį ji vairavo dienos (vidurdienį), mieste, intensyvioje gatvėje, tokiu būdu ji padarė itin pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą, keliantį pavojų tiek jos, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nekilo tokių jo elgesio padarinių. Atsižvelgiant į išdėstytą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam tokio pobūdžio nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad tikslinga O. K. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Iš bylos duomenų matyti, kad O. K. 2023 m. rugsėjo 4 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas, tokiu būdu O. K. nuo 2023 m. rugsėjo 4 d. realiai nebegalėjo naudotis teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į išdėstytą, O. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams – terminas skaičiuotinas nuo 2023 m. rugsėjo 4 d.

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 2811.straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudodamasi O. K. padarė nusikalstamą veiką, priklauso ne kaltinamajai, o kitam asmeniui – V. K. Kaltinamoji nurodė, kad minėtas automobilis priklauso jos buvusiam sutuoktiniui, automobiliu leidžiama naudotis jai, kad galėtų pasirūpinti jų bendrais vaikais. Taigi, iš kaltinamosios paaiškinimų, kuriems prieštaraujančių duomenų byloje nėra, darytina išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo teismui konstatuoti, kad automobilio savininkas kaltinamajai perdavė automobilį žinodamas, kad kaltinamoji šį automobilį panaudos darydama nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriais remiantis būtų galima konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, jog tokiu atveju konfiskuotino turto vertės išieškojimas daugeliu atveju savo esme yra nukreiptas ne į siekį apriboti galimybes padaryti naują nusikalstamą veiką ta pačia priemone, o norint atgrasyti kaltininką nuo naujų nusikalstamų veikų ir jį nubausti. Taigi, turto vertės išieškojimas tokiu atveju įgauna aiškų baudžiamąjį poveikį ir, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijos kontekste, gali būti vertinamas kaip papildoma sankcija kaltininkui. Tokiais atvejais nacionaliniai teismai privalo spręsti klausimą ar sprendimas išieškoti turto vertę atitinkančią sumą yra proporcingas lygiai taip pat kaip tą savo jurisprudencijoje daro EŽTT bylose dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau vadinama – Konvencija) pirmojo protokolo 1 straipsnio pažeidimo (pvz., EŽTT 2009 m. vasario 5 d. sprendimas byloje Gabric prieš Kroatiją).

VšĮ „Emprekis“ transporto priemonių kainų informacinės sistemos duomenimis automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė su PVM yra 3 520 eurų. Teismo vertinimu, transporto priemonės rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, šiuo atveju atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo O. K. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamoji O. K. panaudojo transporto priemonę darydama tyčinę nusikalstamą veiką. Taigi, teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, yra būtinas.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog kaltinamosios O. K. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos ir iš kaltinamosios išieškotina konfiskuotino turto (automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analogiško pobūdžio bylose, automobilio vertė turi būti konfiskuojama su PVM (LAT 2020 m. birželio 19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020), todėl iš O. K. išieškotina automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė su PVM, t. y. 3 520 Eur.

BK 74 straipsnis reglamentuoja baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo teisines pasekmes, tačiau įstatymas nenumato baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertės išieškojimo atidėjimo ar išdėstymo galimybės, nes nei BK 72 straipsnis, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos dėl įsiteisėjusių nuosprendžių vykdymo (BPK VII dalis), nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas nenumato galimybės išdėstyti dalimis tam tikram laikotarpiui iš asmens išieškotos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimą. Priešingai, vadovaujantis BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktu ir 357 straipsnio 6 dalimi, jeigu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuotino turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui ir apie tai raštu praneša teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, tai yra, įsiteisėjęs nuosprendis dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės perduodamas bausmę vykdančiai institucijai – antstoliui, kuris nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis (Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-54-795/2022; Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-379-658/2020, 1A-102-919/2020, 1A-776-478/2019; Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-185-1076/2021).

Atsižvelgiant į šį teismų praktikos išaiškinimą, teismas sprendžia, jog nėra galimybės išdėstyti iš kaltinamosios O. K. išieškotos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos (3 520 Eur) mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui ar nustatyti terminą, per kurį kaltinamoji O. K. privalėtų sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Kaltinamajai O. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės –rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 75 MGL, tai yra 3 750 (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, O. K. paskirti 50 MGL, tai yra 2 500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į O. K. paskirtą bausmę įskaityti jos laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. rugsėjo 3 d., 14.00 val. iki 2023 m. rugsėjo 4 d., 14.35 val. (2 dienas), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir laikyti, kad ji nubaustas 46 MGL, tai yra 2 300 (dviejų tūkstančių trijų šimtų) eurų bauda.

Paskirti O. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams uždrausti jai naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugsėjo 4 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš O. K. išieškoti automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą – 3 520 (tris tūkstančius penkis šimtus dvidešimt) eurų.

Kaltinamajai O. K. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti nepakeistas iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti O. K., kad bauda per 2 (du) metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.