- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-25
- Bylos Nr.
- 2-358-196/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00437-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Konstantinas Gurinas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Tomis“
- Ieškovas
- Kauno miesto savivaldybės
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomis“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 30 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomis“ prašymas atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, civilinėje byloje Nr. 2-2036-221/2015 pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomis“ dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. kovo 23 d. priėmė teismo įsakymą išieškoti iš skolininkės UAB „Tomis“ kreditorei Kauno miesto savivaldybei 46 739,51 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. kovo 20 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, valstybei 306 Eur žyminį mokestį (civilinės bylos Nr. L2-9036-800/2015). 2015 m. gegužės 5 d. skolininkė UAB „Tomis“ pateikė prieštaravimus dėl kreditorės pareiškimo ir priimto teismo įsakymo. 2015 m. gegužės 29 d. ieškovė Kauno miesto savivaldybė pareiškė ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovės UAB „Tomis“ 46 739,51 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kauno apygardos teismas 2015 m. birželio 9 d. priėmė ieškinį, panaikino Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-9036-800/2015, nustatė atsakovei 14 dienų terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, Kauno apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimu už akių patenkino ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį.
Šalies argumentai
2015 m. spalio 28 d. atsakovė Kauno apygardos teismui pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir termino paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atnaujinimo, kuriame prašė atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti. Prašymą grindė tuo, kad atsakovei nebuvo pranešta apie teisminį procesą CPK nustatyta tvarka, nes jai nebuvo įteikti procesiniai dokumentai ir taip buvo suvaržyta atsakovės teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Be to, procesinius dokumentus buvo galima siųsti atsakovės atstovei advokatei D. Višinskienei, turinčiai teisę atstovauti atsakovei.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 30 d. nutartimi netenkino atsakovės UAB „Tomis“ prašymo atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti.
Teismas nustatė, kad 2015 m. birželio 9 d. Kauno apygardos teismas priėmė ieškinį, panaikino Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-9036-800/2015, nustatė atsakovei 14 dienų terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti. Atsakovei procesiniai dokumentai buvo siųsti jos buveinės adresu, nurodytu atsakovės prieštaravimuose dėl Kauno miesto savivaldybės pareiškimo ir priimto teismo įsakymo, taip pat atsakovės įmonės vadovo gyvenamosios vietos adresu. Nepavykus atsakovei įteikti procesinių dokumentų jos buveinės vietoje ir atsakovės įmonės vadovo gyvenamosios vietos adresais, procesiniai dokumentai 2015 m. rugpjūčio 20 d. pakartotinai išsiųsti atsakovės buveinės adresu, todėl laikyti įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo, t. y. 2015 m. rugpjūčio 31 d. (CPK 123 str. 4 d.). Per nustatytą 14 dienų terminą atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 2015 m. rugsėjo 17 d. buvo priimtas sprendimas už akių, kuris atsakovei jos buveinės adresu buvo išsiųstas 2015 m. rugsėjo 18 d. Teismo vertinimu, nėra galimybės konstatuoti, kad atsakovė negavo Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimo už akių, nes jis buvo siunčiamas neregistruotu laišku. Teismas pažymėjo, kad atsakovės prašymas atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti ir pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo Kauno apygardos teismui išsiųstas 2015 m. spalio 26 d., kai tuo tarpu atsakovė nurodo, jog Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimą už akių gavo 2015 m. spalio 13 d. Teismas konstatavo, kad atsakovė nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kodėl tokį ilgą laiko tarpą delsė kreiptis į teismą su atitinkamu prašymu. Teismas taip pat nesutiko su atsakovės teiginiu apie jos netinkamą informavimą apie vykstantį teismo procesą. Teismas akcentavo, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovei buvo žinoma apie Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. teismo įsakymo priėmimą. Atsakovė Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. pranešimu buvo informuota apie tai, kad, jeigu teismui per 20 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos pareikš prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo, kreditoriaus reikalavimu teismas nagrinės kreditoriaus pareiškimą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl teismo įsakymo ir jai buvo žinoma, kad tokiu atveju kreditoriaus reikalavimu teismas nagrinės kreditoriaus pareiškimą pagal ginčo teisenos taisykles. Be to, teismas siuntė atsakovei procesinius dokumentus jos buveinės adresu, nurodytu prieštaravimuose dėl Kauno miesto savivaldybės pareiškimo ir priimto teismo įsakymo, taip pat atsakovės įmonės vadovo gyvenamosios vietos adresu. Teismas akcentavo, kad priešingai nei nurodo atsakovė, procesiniai dokumentai negalėjo būti siunčiami advokatei D. Višinskienei, nes ji buvo įgaliota atstovauti atsakovę tik Kauno apylinkės teisme. Šių aplinkybių visuma teismui leido daryti išvadą, kad atsakovė buvo informuota apie jos atžvilgiu pradėtą procesą, Kauno apygardos teismo atsakovei siųsti procesiniai dokumentai buvo įteikti vadovaujantis CPK 123 straipsnio 4 dalimi, tačiau atsakovė nesidomėjo bylos eiga, nebuvo rūpestinga.
Teismas sprendė, kad atsakovės nurodytos termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti praleidimo priežastys nepripažintinos objektyviomis priežastimis, dėl kurių atsakovė negalėjo tinkamai pasinaudoti įstatymų jai suteikta teise paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Kadangi atsakovė nenurodė kitų svarbių termino praleidimo priežasčių, tai teismas jos prašymą atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti netenkino (CPK 287 str. 1 d., 78 str. 1, 6 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė UAB „Tomis“ atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti atsakovei UAB „Tomis“ terminą paduoti pareiškimą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl negalėjimo priimti sprendimo už akių ir termino pareiškimui paduoti atnaujinimo. Atsakovė, reikšdama pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teikė prašymą atnaujinti terminą pareiškimui paduoti ir nurodė šias negalėjimo priimti sprendimo už akių priežastis: ieškovės 2015 m. gegužės 28 d. ieškinys buvo pateiktas su trūkumais, t. y. jame nebuvo nurodyta CPK 135 straipsnio 1 dalies 5 punkte reikalaujama informacija – ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį, arba paruošiamasis procesinis dokumentas. Kauno apygardos teismas priėmė ieškinį, turintį procesinį trūkumą ir iškėlė civilinę bylą, bei tokio ydingo ieškinio pagrindu patenkino ieškovės reikalavimus visiškai, ieškovei suteikiant galimybę pažeidžiant CPK nuostatas prisiteisti nuostolių atlyginimą iš atsakovės, kuri apie teismo procesą buvo informuota formaliai, o ne realiai, nes jokių procesinių dokumentų negavo nei pati, nei jos atstovė advokatė D. Višinskienė. Nors Kauno apygardos teismas savo nutartyje nurodė, kad teismas ėmėsi visų veiksmų, jog informuotų atsakovę apie kreditoriaus pateiktą ieškinį ir kad procesiniai dokumentai negalėjo būti siunčiami advokatei D. Višinskienei, nes ji buvo įgaliota atstovauti tik Kauno apylinkės teisme, tačiau vertinant visą susiklosčiusią situaciją, teismas į šias aplinkybes atsižvelgė tik formaliai. Atsakovė sudarė sutartį su advokate D. Višinskienė dėl atstovavimo civilinėje byloje Kauno apylinkės teisme kaip pirmoje instancijoje. Atstovavimo sutartyje buvo nurodyta, kad atstovė turi teisę atsakovės vardu surašyti ir pasirašyti prieštaravimus, atsiliepimą į ieškinį, kitus procesinius dokumentus. Akivaizdu, jog tokio išrašo iš sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo pateikimas į civilinę bylą Kauno apygardos teisme patvirtino faktą, kad atsakovė yra atstovaujama atstovės pirmosios instancijos teisme. Ieškovei, vadovaujantis bendrosiomis teismingumo taisyklėmis ir su ieškiniu kreipusis į Kauno apygardos teismą, pastarasis teismas turėjo matyti, kad atsakovės interesus atstovauja advokatė D. Višinskienė. Teismas, neįteikęs dokumentų atsakovei, turėjo pareigą siųsti procesinius dokumentus atstovei. Be to, nepagrįstas teismo motyvas, kad buvo delsta pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo parengtas 2015 m. spalio 21 d., išsiųstas 2015 m. spalio 26 d., taigi išsiųstas po poros dienų, kas rodo operatyvų reagavimą. Atsižvelgiant į tai, teismas termino praleidimo priežastis turėjo pripažinti svarbiomis, ir atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių pateikti.
2. Dėl sprendimo už akių nepagrįstumo. Pagal formuojamą teismų praktiką ir CK 1.5 straipsnį teismo sprendimai turi būti ne tik teisėti, bet ir teisingi. Civilinis procesas turi ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugojami interesai pažeisti ar ginčijami. Įvertinus šios bylos ypatumus, konstatuotina, kad sprendimas už akių priteisti nuostolius (žalos atlyginimą) bei palūkanas šiuo konkrečiu atveju negali būti teisinė sankcija asmeniui (atsakovei), kuris dėl objektyvių priežasčių, dėl to kad nebuvo informuotas apie procesą, negalėjo tinkamai realizuoti savo procesinių teisių ir atsikirsti į ieškinio reikalavimus. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, o teismas užkirto kelią gintis nuo šio nepagrįsto ieškinio. Taigi Kauno apygardos teismo nutartis, kuria nuspręsta netenkinti prašymo atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra nepagrįsta.
Atsiliepimas
Ieškovė Kauno miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašė Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl procesinių dokumentų įteikimo juridiniams asmenims. Kauno apygardos teismas, tiek priimdamas 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimą už akių, tiek priimdamas 2015 m. spalio 30 d. nutartį tiksliai laikėsi įstatymo leidėjo nustatytų imperatyvių nuostatų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimo tvarką juridiniams asmenims, taip užkirsdamas kelią atsakovui piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, siekiant išvengti procesinių dokumentų gavimo ir taip maksimaliai užvilkinti bylinėjimąsi ar net išvengti paties teisminio proceso dėl žalos priteisimo. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, juridinių asmenų registre UAB „Tomis“ nurodytas įmonės adresas yra A. Juozapavičiaus pr. 38, Kaunas. Toks pat adresas nurodytas ir atsakovės pateiktame prieštaravime dėl pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo bei teismo įsakymo panaikinimo, t. y. nėra nurodyta jokio kito adreso procesinių dokumentų įteikimui. Atsakovei procesiniai dokumentai buvo siųsti jos buveinės adresu, taip pat atsakovės vadovo gyvenamosios vietos adresu. Nepavykus atsakovei įteikti procesinių dokumentų jos buveinės ir atsakovės vadovo gyvenamosios vietos adresais, procesiniai dokumentai pakartotinai išsiųsti atsakovės buveinės adresu ir laikytini įteiktais praėjus 10 d. nuo išsiuntimo (CPK 123 str.). Per nustatytą 14 d. terminą atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 2015 m. rugsėjo 17 d. buvo teisėtai priimtas sprendimas už akių, kuris atsakovo buveinės adresu išsiųstas 2015 m. rugsėjo 18 d. Taigi pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų įmanomų teisės aktais nustatytų priemonių, siekiant įteikti procesinius dokumentus atsakovei. Atsakovės argumentas, jog Kauno apygardos teismas privalėjo dokumentus siųsti registruotais laiškais ar advokatei D. Višinskienei yra nepagrįstas ir neetiškas, nes atsakovė pati nurodžiusi adresą, kuriuo jai siųsti procesinius dokumentus, juos teismui ten išsiuntus, procesinių dokumentų neatsiėmė. Kauno apygardos teismas neturėjo pagrindo atsakovei skirtų procesinių dokumentų siųsti advokatei, nes advokatė buvo įgaliota atstovauti tik Kauno apylinkės teisme. Remiantis išdėstytu atsakovė turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą domėtis jo atžvilgiu pradėto teisminio proceso eiga, būti rūpestingu ir sąžiningu, siekiant greito ir visapusiško bylos išnagrinėjimo, tačiau elgėsi priešingai, todėl Kauno apygardos teismas teisėtai ir pagrįstai priėmė sprendimą už akių bei nutartį netenkinti prašymo dėl termino pareiškimui dėl sprendimo už akių atnaujinti.
2. Dėl sprendimo už akių kaip instituto tikslo. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Nagrinėjamoje byloje pateiktas ieškovo ieškinys su reikalavimus pagrindžiančiais įrodymais, atsakovei apie procesą pranešta tinkamai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė sprendimą už akių tenkindamas ieškinį, ir pagrįstai atmetė atsakovės prašymą atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo bei atsikirtimo į jį argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas termino apeliantei pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti atnaujinimo klausimą, nepagrįstai sutapatinęs tokio prašymo nepadavimo laiku priežastis su atsiliepimo į ieškinį nepadavimo priežastimis, lėmusiomis sprendimo už akių apeliantei priėmimą, bet ne jos teisę apskųsti šį baigiamąjį bylos procesinį dokumentą, netinkamai taikė šį procesinį institutą (CPK 78 str.). Tokiu atveju pripažintina, kad klausimas dėl apeliantės (atsakovės) teisės apskųsti jai nepalankų sprendimą už akių įgyvendinimo, išnagrinėtas neteisingai (CPK 329 str. 1 d.).
Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso.
Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai (šiuo atveju apeliantei) pašalinti procesinių dokumentų (atsiliepimo į ieškinį) nepateikimo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 d.). Vadinasi, neįgyvendinus teisės paduoti prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nuo ieškovo reikalavimų besiginančiam atsakovui apribojama galimybė pasinaudoti procesinėmis teisėmis, ginant savo interesus. CPK 287 straipsnio nuostatos numato specialiam procesiniam dokumentui – pareiškimui peržiūrėti sprendimą už akių – keliamus reikalavimus, nustato jo padavimo terminus ir tvarką. Pagal CPK 287 straipsnio 1 dalies nuostatas, šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas nėra naikinamasis ir gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažintų, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teisme sprendimas už akių buvo priimtas 2015 m. rugsėjo 17 d., atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 str. 4 d.). Apeliantė (atsakovė) UAB „Tomis“ 2015 m. spalio 28 d., praėjus 41 dienai nuo teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (b. l. 64), pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bei prašymą atnaujinti jai terminą tokiam pareiškimui paduoti. Apeliantė prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo grindė tuo, kad apie priimtą sprendimą už akių sužinojo tik 2015 m. spalio 13 d., be to, ji nebuvo informuota apie iškeltą civilinę bylą, kurioje priimtas sprendimas už akių, taigi neturėjo objektyvios galimybės teikti atsiliepimo į ieškinį, jame išdėstant savo poziciją dėl pareikšto ieškinio (b. l. 65), taip pat pažymėjo, kad ieškinys priimtas su trūkumais – jame nebuvo išdėstyta pozicija dėl sprendimo už akių priėmimo. Ir nors apeliantė savo prašyme atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti šio prašymo argumentais įvardija ir ieškinio turinio trūkumus, ir netinkamą ieškinio su priedais jai, kaip juridiniam asmeniui, įteikimą, vertindamas pareiškimo nepadavimo per įstatymo nustatytą 20 dienų terminą (CPK 287 str. 1 d.), pirmosios instancijos teismas neturi pagrindo analizuoti ieškinio įteikimo apeliantei faktines aplinkybes, ieškinio turinį. Tokios aplinkybės – tinkamais ar netinkamais adresais apeliantei buvo siunčiami ieškovės bei teismo dokumentai, ar ieškovė išreiškė poziciją dėl galimybės priimti sprendimo už akių – taptų teisiškai reikšmingomis tik CPK 288 straipsnyje nustatyta tvarka iš esmės išnagrinėjus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, vertinant pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrįstumo klausimą ar galimybės atnaujinti bylos nagrinėjimą egzistavimą (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1579/2014). Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Tačiau šioje byloje tokia procesinė situacija dar nesusiklostė, nes apeliantės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrįstumas nebuvo iš esmės vertinamas, dar daugiau, toks pareiškimas dar net nėra teismo priimtas nagrinėti (CPK 288 str. 1 d.). Tokiu atveju pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo vertintos kaip aktualios faktinės aplinkybės, susijusios su procesinių dokumentų (įsakymo, ieškinio bei teismo pranešimo apie atsiliepimo pateikimą) tinkamu įteikimu apeliantei, neturi įtakos sprendžiant termino atnaujinimo klausimą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti.
Kadangi pirmosios instancijos teismas neteisingai identifikavo minėto klausimo išsprendimui turinčias reikšmės aplinkybes, kas, atitinkamai, lėmė ir CPK 287 straipsnio 1 dalies nustatyto termino praleidimo priežasčių netinkamą įvertinimą, šį procesinį klausimą išsprendžia apeliacinės instancijos teismas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato, kokios priežastys yra svarbios ir lemia termino atnaujinimą. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis įstatymo leidėjo nustatytų terminų praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, yra suformuoti teismų praktikoje. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į jo trukmę, nustatytą konkretiems santykiams, įvertinti termino praleidimo trukmę ir nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo ir kitus elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti ir tai, kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui ir kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012).
Apeliantė prašyme dėl procesinio termino atnaujinimo yra nurodžiusi, kad apie priimtą sprendimą už akių sužinojo tik 2015 m. spalio 13 d., jos atstovei nuvykus į Kauno apygardos teismą. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, galinčių paneigti apeliantės nurodytą aplinkybę. Dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apie priimtą sprendimą už akių apeliantė galėjo sužinoti jau pasibaigus procesiniam terminui prašymui dėl šio sprendimo peržiūrėjimo pateikti (t. y. po 26 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo).
Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad sprendimas už akių apeliantei buvo išsiųstas jos buveinės adresu: A. Juozapavičiaus pr. 38, Kaunas (b. l. 60), tačiau apie įteikimą byloje duomenų nėra, taip pat nėra duomenų apie pakartotinio sprendimo už akių siuntimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad, sprendžiant klausimą dėl procesinio termino atnaujinimo, aktualiu tampa tinkamas sprendimo už akių įteikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2014; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012). Vertinant, ar sprendimas už akių apeliantei (atsakovei) buvo įteiktas tinkamai, atsižvelgtina į teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimo juridiniam asmeniui tvarką. Vadovaujantis CPK 122 straipsnio 2 dalimi, juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Jeigu procesinių dokumentų juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas dar kartą išsiunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus 10 dienų nuo jo išsiuntimo (CPK 123 str. 2 d. ir 4 d.). Toks teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, išsiųsdamas apeliantei sprendimą už akių jos buveinės adresu ir neturėdamas jokios informacijos apie sprendimo už akių įteikimą, neišsiųsdamas šio sprendimo už akių jai dar kartą buveinės adresu, nepaisė procesinės dokumentų įteikimo (išsiuntimo) tvarkos.
Išvardinti faktiniai ir teisiniai aspektai bei paties teismo atlikti procesiniai veiksmai leidžia apeliacinės instancijos teismui konstatuoti priežasčių, dėl kurių apeliantas pavėlavo pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, svarbumą. Procesinis terminas nagrinėjamu atveju buvo praleistas dėl objektyviai egzistavusių (tinkamai neįteiktas (neišsiųstas) sprendimas už akių), o ne subjektyvių (apeliantės pasyvumas) priežasčių, todėl turi būti atnaujintas. Tokia apeliacinės instancijos teismo pozicija grindžiama dar ir tuo, kad, priimdamas sprendimą už akių, teismas tik formaliai įvertina į bylą pateiktus įrodymus (CPK 285 str. 2 d.). Siekiant realiai užtikrinti šalių procesinio lygiateisiškumo ir teisės į teisingą teismą principų įgyvendinimą, kitai ginčo šaliai taip pat turi būti suteikta galimybė išdėstyti savo argumentus skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina, o praleistas procesinis terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti apeliantei atnaujintinas (CPK 78 str. 1 d., 287 str. 1 d.), perduodant pirmosios instancijos teismui spręsti pareiškimo dėl sprendimo už akių priėmimo klausimą (CPK 287 str., 288 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį panaikinti.
Atnaujinti uždarajai akcinei bendrovei „Tomis“ praleistą įstatymo nustatytą dvidešimties dienų terminą pareiškimui dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti.
Perduoti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomis“ pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui.