Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Jai ir atsakovui gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) o (duomenys neskelbtini) gimė dvynukai – sūnus D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir dukra E. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Prašo jos ir atsakovo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės bei priteisti jai neturtinę žalą, nes jos ir atsakovo santuokoje įtampa atsirado gimus dvynukams. Jos nuomone, atsakovas nesusitvarkė su išaugusiomis pareigomis ir atsakomybe, tačiau vietoj to, kad ieškotų konstruktyvių išeičių iš situacijos ar pagalbos, atsakovas pradėjo nuo to bėgti. Tiek fiziškai, tiek emociškai. Pabėgimo mechanizmas – alkoholis. Nors atsakovas ir seniau nevengdavo vartoti alkoholį, po dvynukų gimimo jis pradėjo alkoholiu piktnaudžiauti paeiliui gerdamas kelias dienas ar net savaitėmis. Į jos priekaištus reaguodavo išskirtinai priešiškai – įžeidinėdavo arba visiškai nesikalbėdavo. Dėl to atsakovas visiškai nusišalino nuo buities reikalų, vaikų priežiūros ir auklėjimo, namų ūkio priežiūros, materialinės paramos – visą šią naštą perkeldamas jai (ieškovei). Nuo 2019 m. gegužės mėn. atsakovas iš dalies pradėjo gyventi skyrium, periodais grįždavo, žadėdavo keisti savo elgesį, tačiau nepajėgdavo. Atsakovas galutiniai pradėjo gyventi skyrium nuo 2020-01-03, kai jis eilinį kartą grįžo stipriai išgėręs ir po kilusio žodinio konflikto galutinai išsikraustė iš namų. Išsikraustęs kelis mėnesius netgi neteikė vaikams išlaikymo. Be to, dėl piktnaudžiavimo alkoholiu nevykdė savo kaip sutuoktinio pareigų remti ją (ieškovę) materialiai ir moraliai, rūpintis savo vaikais, nebūdavo šalia visiškai neprisidėjo prie namų ūkio, didžiąją dalį laiko gyveno skyrium ir rūpinosi tik savimi, kol galiausiai visiškai paliko šeimą. Tokiais savo veiksmais ir neveikimu atsakovas šiurkščiai pažeidė savo kaip sutuoktinio ir tėvo pareigas, dėl to jos ir atsakovo šeimyninis gyvenimas tapo neįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 3.5 straipsnis, 3.27 straipsnis, 3.30 straipsnis). Dėl to ji (ieškovė) prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės.

CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ji nuoširdžiai tikėjo, jog jos bei atsakovo santuoka bus darni, pagrįsta abipuse pagarba ir pasitikėjimu. Visą save ir savo laiką ji pašventė šeimai, tuo tarpu atsakovas, negerbdamas jos, piktnaudžiaudamas alkoholiu, nesirūpindamas šeima pamynė visus darnios šeimos pagrindus, todėl ji patyrė ir iki šiol patiria dvasinius išgyvenimus, gilią emocinę depresiją, apmaudą dėl atsakovo elgesio ir nepavykusios santuokos, baimę dėl savo ir vaikų ateities ir psichologinės darnos, jaučiasi palaužta. Tokiu savo elgesiu atsakovas padarė psichologinę žalą ne tik jai (ieškovei), bet ir šalių nepilnamečiams vaikams, todėl privalo atlyginti jai padarytą neturtinę žalą (CK 370 straipsnio 2 dalis, 6.250 straipsnis). Įvertinti jos (ieškovės) patirtus išgyvenimus, emocinę būseną, dvasinį sukrėtimą yra labai sudėtinga, tačiau vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, bei atsižvelgiant į jos (ieškovės ir atsakovo santuokos trukmę – beveik 14 metų, bei į kitus CK 6.250 straipsnyje numatytus kriterijus, patirtos neturtinės žalos atlyginimui iš atsakovo jos (ieškovės) naudai priteistina 14 000 Eur, tai yra po 1 000 Eur už kiekvienus santuokoje su atsakovu pragyventus metus.

Pirminiu ieškiniu buvo pareikštas prašymas vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja (ieškove). Atsakovas su šiuo reikalavimu sutinka, VTAS preliminarioje išvadoje nurodoma, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su mama atitiktų vaikų interesus. Atsižvelgdama į tai, kad dėl šio reikalavimo ginčo nėra, ji (ieškovė) dėl to plačiau nepasisako.

Tėvai turi pareigą išlaikyti savo vaikus ir užtikrinti gyvenimo sąlygas reikalingas pilnaverčiam bei harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.192 straipsnio 2 dalis) Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Paprastai vaiko poreikiai nesiskiria priklausomai nuo to, kurioje vietovėje, valstybėje vaikas gyvena, tačiau gali skirtis tų poreikių tenkinimo sąlygos. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Šiuo metu minimalus darbo užmokestį yra 730 Eur, kas atskaičius mokesčius sudaro ~518 Eur. Taigi, vien būtiniausių vaiko poreikių patenkinimui atsakovas turėtų skirti nemažiau kaip 259 Eur. Ši suma papildomai mažintina 1/2 vaiko pinigų, kurie su papildoma išmoka gausioms šeimoms, sudaro 100 Eur, todėl minimalus išlaikymas sudaro 209 Eur. Visgi, atsakovas yra pajėgus savo vaikais pasirūpinti didesne apimti nei tik skirdamas minimalų išlaikymą, nes : nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovo vardu jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto registruota net 6-i nekilnojamo turto objektai, o VĮ „Regitra“ duomenimis - 2-i transporto priemonės; nors atsakovas deklaruoja gaunantis itin mažą darbo užmokestį ir deklaruoja automobilių stovėjimo aikštelę nuomojantis, faktiškai atsakovas užsiima prekyba dėvėtais automobiliais ir jo neoficialios pajamos yra ženkliai didesnės už deklaruojamas. Tą iliustruoja ir atsakovo hobiai, kuriais užsiima pasiturintys žmonės – atsakovas yra medžiotojas ir žvejys bei turi šiems hobiams reikalingos brangios įrangos; atsakovas yra pakankamai jaunas ir neturi sveikatos sutrikimų, kurie trukdytų jam gauti didesnes pajamas. Nors atsakovas byloje yra pateikęs dokumentus, jog serga cukriniu diabetu, byloje nėra duomenų, kad jis dėl to būtų netekęs darbingumo; be to reikia turėti omenyje tai, kad jai (ieškovei), kaip motinai, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Be to, ji (ieškovė) yra pateikusi vaikų poreikių lentelę iš kurios matyti, kad vidutiniškai kiekvieno vaiko mėnesiniai poreikiai sudaro 752 Eur. Nors atsakovas šiuos poreikius kvestionuoja, jis ignoruoja aplinkybę, kad ieškovė siekia sudaryti vaikams geras sąlygas augti ir vystytis, tuo tarpu, atsakovas, vedinas egoistiškų paskatų, veikia priešingais interesais, kas rodo, kad vaikai jam menkai terūpi. Taip pat negalima ignoruoti aplinkybės, kad pastaruoju metu vyksta itin spartus kainų augimas visose srityse tiek dėl sumažėjusios pasiūlos, ženkliai išaugusių energetinių resursų kainų bei vykstančios daugiau kaip 10 proc. metinės infliacijos, kas vėlgi labai sparčiai keičia pinigų perkamąją galią, dėl to vaikams priteisus minimalų ar nežymiai už minimalų didesnį išlaikymą dėl sparčiai augančių kainų jis gali greitai tampi nepakankamas netgi minimaliems vaiko poreikiams, kas pažeistų vaiko interesus. Pagal tai atsakovas kiekvieno vaiko išlaikymui turėtų skirti po nemažiau kaip 320 Eur išlaikymo mėnesinėmis periodinėmis išmokomis (752 – 100/2). Kaip minėjusi pirminiuose procesiniuose dokumentuose ji (ieškovė) ir atsakovas negyvena kartu ir neveda bendro ūkio nuo (duomenys neskelbtini). Jai (ieškovei) pagrasinus dėl vaikų netinkamo išlaikymo, atsakovas tik nuo 2020 m. balandžio mėnesio pradėjo skirti 500 Eur, tad nuo 2020-01-04 iki kreipimosi į teismą momento – 2020-10-20 vaikų išlaikymui atsakovas viso teskyrė 3 500 Eur ir neužtikrino vaikų poreikių. Pagal anksčiau aprašytas aplinkybes ji (ieškovė) pagrįstai mano, kad iš atsakovo priteistinas įsiskolinimas už išlaikymo netinkamą teikimą už laikotarpį nuo 2020-01-04 iki kreipimosi į teismą dienos – 2020-10-20, įskaitant atsakovo jai (ieškovei) pervestas pinigines sumas, o tai bendrai sudaro 6 208 Eur (10 mėn. x 326 Eur x 3 vaikai – 3 500 Eur = 6 280 Eur skola).

Dėl mišraus išlaikymo priteisimo būdo arba gyvenamojo namo priteisimo uzufrukto teise. Vaikai visą savo gyvenimą gyveno gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). Jiems tai yra įprastinė gyvenamoji vieta, vyresnysis sūnus yra prie šios vietos prisirišęs, turi aplink gyvenančių draugų. Tačiau šis gyvenamasis namas priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise ir, nutraukiant santuoką standartiniu būdu, jis liktų atsakovui ir ji (ieškovė) su vaikais turėtų iš šio būsto išsikraustyti. Visgi ji (ieškovė) ir vaikai neturi kito būsto, tokiai šeimai yra didesnis ploto poreikis, vaikai yra prisirišę prie šios gyvenamosios vietos, todėl siekiant užtikrinti vaikų interesus, būtų tikslinga, kad jie liktų gyventi (duomenys neskelbtini), netrumpiau nei iki jų pilnametystės. Tokią galimybę suteiktų išlaikymo priteisimas vaikams nekilnojamuoju turtu. Pažymėjo, kad dėl turto priteisimo vaikams tarp šalių ginčo nėra, nes 2021-11-17 patikslintame priešieškinyje atsakovas tik siekia kitokiomis dalimis padalinti turtą vaikams ir priteisus turtą mokėti mažesnes išlaikymo sumas, todėl ieškovės alternatyvus reikalavimas dėl uzufrukto nustatymo nebeturi prasmės ir jo ji (ieškovė) nebereiškia. Kreipimosi į teismą dienai – tai yra 2020 10 20 likęs mokėti M. M. išlaikymo terminas iki jis sulauks pilnametystės, sudaro 128 mėn., kas atitinka 41 728 Eur mokėtino išlaikymo sumą, o dvyniams – D. ir E. M. – 187 mėn., kas atitinka kiekvienam po 60 962 Eur. Toks išlaikymo būdas jos (ieškovės) manymu atitinka visus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principų kriterijus bei neprieštarauja atsakovo interesams, o taip pat ir formuojamai teismų praktikai. Vadovaujantis Teismui pateiktais išrašais iš VĮ Registrų centras ir atsakovo į bylą pateikto nekilnojamo turto vertinimo išvada – tai atsakovui asmenine nuosavybe priklausančio nekilnojamo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertė 2021-09-22 dienai bendrai sudaro 76 000 Eur, kas sudaro po 23 333,33 Eur kiekvienam vaikui priteisiant po 1/3 dalį nekilnojamo turto (76 000 Eur/3 = 23 333,33 Eur atitenkančio kiekvienam vaikui turto vertė). Priteisus vaikams kiekvienam po 1/3 dalį nekilnojamo turto, likusi mokėtina suma priteistina iš atsakovo mokėti kiekvienam vaikui vienkartinėmis periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, tai yra – M. M. išlaikymui priteisiant po 144 Eur (41 728 Eur mokėtina išlaikymo suma – 23 333,33 Eur (1/3 priteistino turto dalies vertė) / 128 mėn. = 143,71 Eur periodinė išmoka), o dvynių – Enrikos ir D. M. išlaikymui priteisiant po 201 Eur kiekvienam vaikui (60 962 Eur - 23 333,33 Eur/187 mėn. = 201,22 Eur) iki vaikai sulauktų pilnametystės. Pažymėjo, kad preliminarioje VTAS išvadoje nurodyta, kad toks išlaikymo priteisimo būdas nepažeidžia vaiko interesų. Kadangi proceso metu iš atsakovo yra priteistas laikinas išlaikymas ir ginčas jau vyksta apie 1,5 metų, todėl akivaizdu, kad priteisus turtą vaikams, prašoma periodinėmis išmokomis priteisti išlaikymo dalis yra pakitusi ir ji keičiasi kiekvieną mėnesį, todėl ji (ieškovė) jos netikslina. Ji bus patikslinta baigiamųjų kalbų metu. Ši suma galutinai bus aiški arba šalims nusprendus ginčą išspręsti taikiai, arba Kauno apygardos teismui ginčą išnagrinėjus apeliacine tvarka. Dėl santuokoje įgyto turto pasidalijimo. Jai (ieškovei) ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso sekantis dalintinas turtas:

1. Nekilnojamieji daiktai: 1) 270, 89 kv.m. Poilsio namelis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 2) kiemo statiniai (atliekų duobė, kiemo aikštelė, priklausantys pastatui unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini) unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini); kurių rinkos vertė 46 500 Eur;

2. Transporto priemonės: 1) Sniego motociklas (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) , rudos spalvos, vidutinės rinkos vertės 1 000 Eur; 2) Motorinė valtis (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, vidutinės rinkos vertės 500 Eur;

3. Šaunamieji ginklai: 1) Lygiavamzdis šautuvas B., ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), Ginklų registro kodas (duomenys neskelbtini), Kalibras 16x70, kategorija B, gamybos metai 1967; 2) P. B., Ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), Ginklų registro kodas (duomenys neskelbtini), Kalibras 7,62x63, kategorija B, gamybos metai nežinomi; 3) Graižtvinis šautuvas (duomenys neskelbtini), Ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), Ginklų registro kodas (duomenys neskelbtini), Kalibras 5,56x45, kategorija C, gamybos metai nežinomi.

Ji (ieškovė) visą savo dėmesį turės skirti vaikų priežiūrai, todėl jos galimybės prižiūrėti Poilsio namelį ir gauti iš jo nauda ribotos. Tuo tarpu atsakovas aktyviai naudojasi Poilsio nameliu, jį nuomoja, todėl gauna iš jo naudą (Priedas Nr. 1). Atsižvelgiant į tai, Poilsio namelį su priklausiniais tikslinga priteisti atsakovui, o ieškovei priteisti 23 250 Eur piniginę kompensaciją. Priteisus šį turtą šalims po 1/2 tai būtų išimtinai naudinga atsakovui, nes jis ir toliau jį visa apimtimi eksploatuotų, gautų pajamas, o kompensacijos mokėjimo išvengtų, kas būtų nesąžininga ieškovės atžvilgiu. Minėtos transporto priemonės yra skirtos ieškovo pramogoms, todėl tikslinga šį turtą priteisti atsakovui, o ieškovei priteisti 750 Eur kompensaciją iš atsakovo. Minėti šaunamieji ginklai yra skirti atsakovo pramogoms, todėl juos tikslinga priteisti atsakovui, ieškovei iš atsakovo priteisiant kompensaciją. Šių daiktų apyvarta yra ribota, be to iš Ginklų registre netgi nėra duomenų apie šių šaunamųjų ginklų pavadinimą, gamybos metus, būklę ir pan., todėl ji (ieškovė) neturi galimybės nustatyti net apytikslės jų vertės. Atsakovas nėra pateikęs jų įsigijimo dokumentų. Atsižvelgdama į tai, šioje proceso stadijoje, ji (ieškovė) laiko, kad bendra šių ginklų vertė yra 4 000 Eur, todėl prašo jai (ieškovei) priteisti 2 000 Eur kompensaciją.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, kurio jungtinės nuosavybės statusas yra ginčo objektas. Atsakovo nuosavybės teise išviešinti du nekilnojamojo turto objektai – pastatas – budėtojo namelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti inžinieriai statiniai – ilgalaikio automobilių saugojimo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), kurių bendra vidutinė rinkos vertė yra 87 390 Eur (83 500 Eur + 3 890 Eur). Nekilnojamojo turto objektų išviešinimas tik atsakovo vardu įvyko (duomenys neskelbtini), t. y. po vedybų sutarties sudarymo. Tačiau pagal žemiau pateiktas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, minėti nekilnojamojo turto objektai buvo statomi ir pastatyti dar iki vedybų sutarties sudarymo, - santuokos metu, būtent:

1. 2006 metų lapkričio mėn. buvo parengtas nekilnojamojo turto statybos projektas;

2. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Architekto tarnybos 2007-01-30 buvo išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) leidžiantis pradėti ir vykdyti ilgalaikio automobilių saugojimo aikštelės, bendrasis plotas 11,41 kv.m. su priklausiniu (budėtojo nameliu) statybas, kuris galiojo iki 2017-01-30;

3. Valstybinė energetikos inspekcija Elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo aktas pažyma buvo išduota 2008-07-21, kurios pagrindu buvo patvirtintas elektros skydas;

4. A. M. įmonė 2008-07-10 išdavė eksploatacijos tinkamumą;

5. 2007-07-04 buvo sudaryta Elektros energijos vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie skirstamųjų tinklų pagal nustatytus įkainius paslaugos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini);

6. 2016-04-18 atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje buvo parengta Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų byla, kuri buvo įregistruota VĮ „Registrų centras“.

Ji (ieškovė) ir atsakovas santuoką sudarė 2006-08-12, o ginčo pastatams statybos leidimas išduotas 2007-01-30, projektas parengtas 2006 metų lapkričio mėnesį, tikrinimo sertifikatai išduoti 2007 – 2008 metais, statybos buvo baigtos 2009 metais, aikštelė pradėta eksploatuoti – 2012-2013 metais todėl akivaizdu, kad šalys statybas vykdė panaudodami sutuoktinių bendrąsias lėšas. Ji (ieškovė) pateikia 2012 m. Google maps „Streetview“ (duomenys neskelbtini) 2012 m. užfiksuotą vaizdą, kad aikštelė ir budėtojo namelis jau buvo įrengti ir eksploatuojami (Priedas Nr. 3).

CK 4.47 straipsnis numato, kad nuosavybės teisė įgyjama pagaminus naują daiktą. Statybos užbaigimo įforminimas su tikslu daiktą registruoti registre nėra nuosavybės ir jo registravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo momentas. Tai tėra nuosavybės teisės išviešinimas ir būtina procedūra norint pilnai disponuoti sukurtais statiniais, tačiau nuosavybės teisę sukuria statinio ar jo dalies pastatymas. Atsižvelgiant į tai, šalių bendroji jungtinė nuosavybės teisė į Aikštelę ir Sargo būdelę atsirado ne vėliau kaip 2012 m. Tuo tarpu šalių povedybinė sutartis, kurio šalys pasirinko visiško turto atskirumo režimą po šios sutarties įsigaliojimo, buvo sudaryta tik 2015 m., todėl iki jos šalims jungtinės nuosavybės teise priklausęs turtas galėjo tapti asmenine atsakovo nuosavybe tik jeigu konkretus turto objektas būtų aptartas sutartyje. Tačiau atskiro susitarimo dėl Aikštelės ir Sargo būdelės nuosavybės nesudarė, todėl jis šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir yra dalybų objektas santuokos nutraukimo byloje. Aikštelę ir Sargo būdelę atsakovas naudoja savo šešėliniame automobilių prekybos versle, todėl jis turi interesą išlaikyti jos nuosavybės teisę. Atsižvelgiant į tai, ji (ieškovė) prašo priteisti atsakovui Aikštelės ir Sargo būdelės nuosavybės teisę, o jai (ieškovei) iš atsakovo priteisti 43 695 Eur kompensaciją už tenkančią didesnę bendro turto dalį.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų. ieškovė nurodė, jog šalys kreditorinių įsipareigojimų neturi.

Dėl išlaikymo priteisimo. 2021 06 01 teisminio proceso metu ji (ieškovė) sugrįžo į darbą, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas paliko šeimą ir visiškai nesirūpino vaikais ir ja (ieškove), kuri tuo metu buvo vaikų priežiūros atostogose ir pajamų negavo, ji (ieškovė) reiškia reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo nuo 2020-06-01 iki 2021-06-01. Iš atsakovo jos naudai priteistinas įsiskolinimas už išlaikymo jai neteikimą laikotarpiu nuo 2020 06 01 iki 2021 06 01, kadangi jos turtinė padėtis ir gaunamos pajamos, kuomet atsakovas išėjo iš namų, neužtikrino jos net minimalių materialinių poreikių, nes ji buvo vaikų priežiūros atostogose ir negavo jokių pajamų, ir tai patvirtina byloje esantys išrašai iš jos Sodros paskyros. Atkreipė dėmesį į tai, kad kreipimosi į teismą momentu – tai yra 2020-10-20 ji buvo vaikų priežiūros atostogose iki vaikams sueis trys metai, tai yra iki (duomenys neskelbtini), ir tik vaikams sulaukus trijų metų amžiaus ji, atsižvelgiant į vaikų amžių, galėjo sugrįžti į darbą ir gauti su darbo santykiais susijusias pajamas. Iš Teismui teikiamo išrašo apie jos gaunamas pajamas matyti, kad jos paskutines gaunamas pajamos tesudarė 2020-06-15 išmokėta (duomenys neskelbtini) Eur dydžio vaiko priežiūros išmoka už 2020 m. gegužės mėnesį. Nuo 2020-06-01 ji nebegavo jokių pajamų ir taip pat neturėjo galimybės gauti jokių kitų pajamų, kadangi visų pirma ji buvo vaikų priežiūros atostogose iki (duomenys neskelbtini) (imtinai), antra – ji (ieškovė) yra statutinis darbuotojas ir kitų, ne su darbo santykiais susijusiu pajamų, ji gauti neturi teisės, trečia, iki vedybinės sutarties įgytas turtas yra ginčo turtas ir kuris galėjo būti realizuotas ar gauta kompensacija tik pasibaigus teisminiam procesui. Iš to seka, kad iki to momento, kol vaikai sulaukė trijų metų amžiaus ir iki ji sugrįžo į darbą, jai buvo būtinas materialinis išlaikymas, kurį privalėjo teikti atsakovas. Vadovaudamasi CK 3.72 straipsnio nuostatomis, ji pagrįstai mano, kad iš atsakovo, jos naudai už laikotarpį nuo 2020-06-01 iki 2021-06-01 priteistina vienkartinė materialinė 7 284 Eur dydžio išmoka (1 MMA = 607 Eur x 12 mėn.).

Dėl bendravimo tvarkos. Ji, siekdama, kad atsakovas (tėvas) dalyvautų vaikų gyvenime, priežiūroje ir auklėjime bei, siekdama, kad atsakovas turėtų tam pareigą nuo kurios negalėtų nusišalinti, prašo nustatyti anksčiau nurodytą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką. Pažymėjo, jog įvertinusi atsakovo atsiliepimą, jai aišku, kad šalys sutaria iš esmės dėl pagrindinių bendravimo tvarkos sąlygų, o atsakovo prieštaravimai yra dėl antraeilių sąlygų, todėl ji plačiau dėl bendravimo tvarkos sąlygų nepasisako ir išdėsto jas ieškinio reikalavimuose.

Atsakovas 2022-04-05 atsiliepime į anksčiau aprašytą ieškinį (DOK -13195) nurodė, jog su ieškovės minėtu patikslintu ieškiniu sutinka iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo esant jo (atsakovo) kaltei ir neturtinės žalos atlyginimo iš esmės nurodė, jog ieškovės patikslintame ieškinyje nurodyti (anksčiau aprašyti) faktai neatitinka tikrovės ir yra melagingi bei nepagrįstai žeminantys jį kaip vyrą ir vaikų tėvą. Iš esmės ieškovės nurodyti faktai apie jo kaip sutuoktinio elgesį praktiškai atitinka pačios ieškovės asmenybę ir elgesį šeimoje, nes būtent ji visiškai negerbė jo, kaip sutuoktinio, nuolat jį engė, žemino, ignoravo, naudojo psichologinį bei fizinį smurtą prieš jį, menkino, keikdavo įvairiausiais necenzūriniais žodžiais ir taip keldavo barnius namuose. Be to nuolat namuose tvyrodavo įtampa iš ieškovės pusės dėl jos eilę dienų nekalbėjimo. Dėl to jis nuolat namuose jautė psichologinį spaudimą ir įtampą. Tuo tarpu jis nuolat kantriai bei rūpestingai rūpinosi ja ir vaikais, šeimos ir namų gerove. Akivaizdu, kad ieškovė, žinodama, jog santuokos nutraukimo byloje jis atskleis jos netinkamą elgesį šeimoje nusprendė užbėgti įvykiams už akių ir klaidinant teismą, nurodo melagingus faktus apie jį, kurie realiai atitinka pačios ieškovės asmenybę. Nepaisant netinkamo ieškovės elgesio su juo, jis visuomet rūpinosi ieškove kaip įmanydamas ir bandydavo jai įtikti, rūpinosi visa šeima, vaikais, namais, stengėsi kaip išmanydamas vykdyti sutuoktinio pareigas, buvo ieškovei ištikimas ir lojalus, visuomet užjausdavo ją, suprasdavo bei padėdavo jai, gerbė ieškovę, naiviai tikėdamasis, kad ji pasikeis ir taip pavyks išsaugoti šeimą. Santuoka grindžiama tuo, kad sutuoktiniai vienas kitam privalo padėti, rūpintis vienas kitu visais gyvenimo etapais, gerbti vienas kitą, tačiau anksčiau paminėtos aplinkybės liudija, kad ieškovė visiškai kitaip suprato šeimos vertybes. CK 3.27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, tačiau, kaip jau anksčiau nurodė, jis pasigedo būtent ieškovės minėtoje teisės normoje nurodytų pareigų vykdymo. Todėl visiškai nesupranta, kodėl ieškovė siekia santuoką nutraukti dėl jo kaltės. Toks ieškovės reikalavimas yra visiškai nepagrįstas ir neteisingas jo atžvilgiu, todėl nieko stebėtino, kad jis nėra paremtas jokiais įrodymais, beje, kaip ir kiti ieškinio reikalavimai. Priešingai, būtent ieškovės kaltė dėl santuokos nutraukimo ir asmenybė atsispindi anksčiau aptartuose faktuose bei aplinkybėse. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką šiame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nagrinėjamu atveju, būtent ieškovės elgesys visiškai atitinka minėtos normos reikalavimus sutuoktinio kaltei pripažinti dėl santuokos nutraukimo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai 14 000 Eur neva jos patirtą neturtinę žalą yra taip pat visiškai nepagrįstas ne tik fakto, bet ir dydžio atžvilgiu, nes tokio dydžio neturtinė žala prieštarauja savaime elementariai logikai bei teisminei praktikai. Dėl šių priežasčių bei pagal CK 3.60 straipsnį santuoka laikytina iširusia būtent ne dėl jo, o ieškovės kaltės. Ieškovei neigiant šias aplinkybes ir atsisakant iškilusius ginčus išspręsti taikiai bei teisingai, pasilieka teisę šioje byloje reikšti priešieškinį, kuriuo teismo prašys kaltu dėl santuokos iširimo pripažinti ieškovę bei iš jos priteisti jo patirtą neturtinę žalą. Be to, pažymėjo, jog jo ir ieškovės santykiai pablogėjo, gimus jų dvynukams. Tada prasidėjo sunkus etapas, kuris ir reikalauja didesnių pastangų auklėjimui, priežiūrai, todėl, mano, tai turėjo įtakos ir jo su ieškove santykiams. Trys vaikai reikalauja žymiai daugiau kantrybės ir dėmesio. Todėl natūralu, kad jis sutuoktinei, tiek dėmesio kaip anksčiau, skirti negalėjo, gal tai ir turėjo įtakos jų santykių atšalimui, tačiau ir ieškovė jam neskyrė daugiau dėmesio. Tai galėtų būti vienintelė jų su ieškove priežastis, kodėl pradėjo jiedu nesutarti. Tačiau nereiškia, kad jis nesirūpino ieškovės ir vaikų gerove, kaip kad neteisingai nurodo ieškovė ieškinyje. Vaikais ir šeima jis nuolat rūpinosi, teikė materialinį išlaikymą, mokėjo namo mokesčius iki pat išsikraustymo iš namų dienos, padėjo rūpintis ir prižiūrėti vaikus ieškovei. Taip pat ieškovė klaidina teismą nurodydama neteisingą jo išsikraustymo iš namų datą ir priežastį - jis iš namų išsikraustė tik nuo (duomenys neskelbtini) dienos, t. y. šios civilinės bylos nagrinėjimo metu ir tik, todėl, kad ieškovė nedėjo jokių pastangų išsaugoti šeimą, kategoriškai reikalavo skyrybų, engė jį emociškai ir psichologiškai. Ieškovės nenorą taikytis ir išsaugoti šeimą liudija ir ne kartą jos atmestas jo prašymas spręsti visus bylos klausimus mediacijos tvarka. Ieškovės nurodoma skyrybų priežastis, kad jis neva turi alkoholio problemų, yra visiškai melas, nes jis niekada neturėjo problemų dėl alkoholio vartojimo. Taigi, priešingai negu ieškovė, jis nemano, kad galima vos atsiradus sunkumams, viską mesti ir nutraukti santuoką, kuri trunka ne vienerius metus. Jiedu kartu išgyveno įvairių akimirkų, todėl, mano, kad visi sunkumai įveikiami. Stengtis verta ir vertinant jų vaikų, ypač nepilnamečio sūnaus, interesus. Negražu iš sutuoktinės pusės nurodyti tokius dalykus, kaip ji nepagrįstai nurodo ieškinyje, nes to nėra. Tiesiog, jis mano, kad šeima svarbiausia ir dėl jos verta stengtis, ko ieškovė, akivaizdu, kad taip nevertina kaip jis, ir kur jų nuomonės skiriasi. Tačiau, mano, kad stengiantis surasti sprendimą, jį surasti galima. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, negali sutikti su ieškovės teiginiais, nes esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje - sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardintos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Teismui nustatant kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį stengiantis išsaugoti santuoką tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Tačiau suprasdamas, kad šeimoje kalto vieno sutuoktinio nebūna, mano, jog būtų protingiausia, jeigu jam ir ieškovei nepavyktų susitarti, jų santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės arba apskritai nenurodyti kalto sutuoktinio, kas yra galima. Taip bus geriau ne tik jų, bet svarbiausia jų nepilnamečių vaikų interesams, dėl kurių jis su ieškove vis tiek turės bendrauti. Todėl jų santykiai turi išlikti orūs vienas kito atžvilgiu, kad netraumuoti vaikų, ir jiems rodyti tinkamą pavyzdį, nepaisant to, kad faktiškai negyvens drauge kaip šeima dėl ko jam yra skaudu. Todėl jis ieškovei siūlo, kad neskubėti skirtis, o pabandyti rasti galimybę gyventi drauge, gal kreipiantis pagalbos iš šalies (pvz. pas psichologą), ką ieškovė atmetė ir dabar galimai pateikia kaip jo nenorą skirtis bendru sutikimu, kas nėra tapatūs dalykai. Todėl šiuo metu, iš pagarbos ieškovei kaip savo sutuoktinei bei jo vaiku motinai, nenori nurodyti neigiamų ieškovės poelgių, kurie atitinka CK 3.60 straipsnio 2 dalies turinį bei eskaluoti jų santuokos ištikusios krizės, ką jis pripažįsta. Tačiau kartu supranta, kad tai pripažinti ir kartu kreiptis pagalbos ieškovei nėra lengva. Gaila, kad ieškovė pateikė tokio pobūdžio ieškinį, tačiau mano, kad viską įmanoma spręsti kalbantis.

Dėl termino susitaikymui skyrimo. Visuomet siekė išsaugoti šeimą, nepaisydamas anksčiau nurodytų aplinkybių iš ieškovės pusės. Be to, kartu su ieškove augina 3 nepilnamečius vaikus, todėl jiems buvo ir yra reikalinga visavertė šeima. Ieškovei tvirtai nusprendus skirtis, palaikys tokį jos sprendimą, nes šeimyninis gyvenimas yra paremtas dviejų žmonių norais ir valia. Tačiau įvertinus ieškovės elgesį su juo, akivaizdu, kad galimai jis jai nerūpi, todėl šeima galimai jau iširusi.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo. Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo jai palikti santuokinę pavardę „M.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Su šiuo ieškovės reikalavimu sutinka.

Dėl išlaikymo vienas kitam priteisimo. Su šiuo ieškovės reikalavimu bei jį grindžiančiais argumentais nesutinka iš esmės, kadangi ieškovė neturi teisės į išlaikymą ir toks jos reikalavimas neatitinka, nei įstatyme numatytų sąlygą išlaikymui gauti, nei teismų praktikoje formuojamų nuostatų dėl tokio išlaikymo priteisimo. Ieškovė neįrodė, nei vieno įstatyme numatyto pagrindo ar sąlygos, kuri leistų jai iš jo priteisti išlaikymą. Ieškovė yra darbinga jauna moteris (pirminio ieškinio pareiškimo metu buvo 40 metų amžiaus), neturinti jokių sveikatos problemų, ir net gi turinti darbą bei galinti jį dirbti ir gauti pajamas (ką teisingai konstatavo ir Teismas 2020-11-11 dienos nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), tačiau ieškovė savo valia ir apsisprendimu pasirinko tęsti vaiko priežiūros atostogas iki kol vaikai sulauks 3 metų. Toks ieškovės pasirinkimas tęsti vaikų priežiūros atostogas iki kol vaikams sueis 3 metai negali būti pagrindas priteisti jai išlaikymą iš jo, nes kai vaikams sukako 2 metai ir buvo nutrauktas išmokų iš valstybės biudžeto mokėjimas ieškovei, pastaroji turėjo ir galėjo visas galimybes grįžti į darbą, dirbti turimą darbą ir gauti pajamas. Ieškovė nepateikė į bylą duomenų, kokio dydžio jos atlyginimas buvo iki prasidedant vaiko priežiūros atostogoms. Tai patvirtina, kad ieškovė ieškinio nepagrindė ir neįrodė. Juolab, šios ieškovės pajamos sudarė apie 2000 Eur per mėnesį, t. y. ieškovės pajamos buvo 2,5 karto didesnės nei, kad jo gaunamos pajamos. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad ieškovė buvo, yra darbinga ir galinti gauti 2000 Eur per mėnesį pajamas, todėl ji neturi ir neturėjo teisės į išlaikymą iš jo, kurio pajamos yra mažesnės nei ieškovės. Be to, ieškovė pagal ieškinyje nurodytus duomenis ir dokumentus turėjo, turi daug asmeninio nekilnojamojo turto, kurį galėjo, gali realizuoti ir gauti lėšų, todėl esant gerai ieškovės turtinei padėčiai ieškovė vėl gi neturi teisės į išlaikymą. Be to, vertinant ieškovės turtinę padėtį, pažymi, kad jis palieka vaikams savo vienintelį gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kaip išlaikymą turtu, ir visa tai patvirtina, kad ieškovei gyvenant su vaikais vaikams atiteksiančiame name nereikėjo ir dar daug metų (mažiausiai iki kol vaikai taps pilnamečiais) nereikės rūpintis gyvenamąją patalpa, jos įsigijimu ir įrengimu, nereikėjo ir nereikės mokėti nuomos mokesčių už būsto įsigijimą ir pan. Pažymi ir tai, kad iki (duomenys neskelbtini) dienos gyveno kartu su vaikais ir ieškove, adresu (duomenys neskelbtini), išskyrus retas išimtis, ir iki šio laikotarpio mokėjo namo išlaikymo mokesčius, už kurį ieškovė taip pat skaičiuoja jai priteistiną iš jo išlaikymą. Taigi vertinant visas aplinkybes bendrame kontekste, t. y. kad ieškovė yra darbinga ir turinti darbą bei nuo 2020-05-21 dienos galėjusi gauti mažiausiai 2000 Eur pajamas per mėnesį (o iki to gavo išmokas iš valstybės), taip pat tai, kad ieškovė turi daug asmeninio nekilnojamojo turto, kurį galėjo, gali parduoti bei tai, kad ieškovė turi galimybę naudotis jam priklausančiu gyvenamuoju būstu iki kol vaikams sueis 18 metų, darytina pagrįsta išvada, kad ieškovė galėjo, gali save išsilaikyti, o tai reiškia neturi teisės reikalauti išlaikymo iš jo. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad iš jo priteistino išlaikymo dydį ieškovė skaičiuoja vadovaudamasi 1 MMA dydžiu - 607 Eur, tačiau toks paskaičiavimas yra visiškai neteisingas, nes joks darbuotojas negauna 607 Eur minimalaus darbo užmokesčio „į rankas“, o „į rankas“ gauna tik 447 Eur sumą, todėl ieškovė, jei net ir turėjo (turėtų) teisę į išlaikymą, bet kuriuo atveju išlaikymo dydis turėtų būti skaičiuojamas vadovaujantis minimaliu darbo užmokesčio dydžiu atskaičius mokesčius.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Su šiuo ieškovės reikalavimu sutinka.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Su ieškovės anksčiau aprašytu reikalavimu nesitinka. Nes vaikams išlaikymo dydžiai yra paskaičiuoti nepagrįstai dideli. Be to, ieškovė neįvertino to fakto, kad vaikams atitenkantis turtas kaip išlaikymas praktiškai jau padengia vaikų išlaikymo sumas iki jų pilnametystės, todėl dar reikalavimas priteisti „likusią“ mokėtiną pinigų sumą vienkartinėmis kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis - M. M. išlaikymui priteisiant po 144 Eur kas mėnesį, o dvyniams – E. ir D. M. išlaikymui priteisiant po 201 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, neatitinka jokių realijų, vaikų poreikių, taip pat ir tėvų turtinės padėties. Paminėtina ir tai, kad yra neteisingai paskaičiuotos ir vaikams atiteksiančios turto dalys, nes ne visiems vaikams iki jų pilnametystės reikalingas vienodo dydžio išlaikymas dėl skirtingo jų amžiaus, į ką taip pat nebuvo atsižvelgta. Taigi nagrinėjamu atveju pirmiausia yra svarbu išsiaiškinti nepilnamečiams vaikams priteistiną išlaikymo dydį periodinėmis išmokomis (neskaitant reikalavimo išlaikymą priteisti turtu), atitinkantį tiek vaiko poreikius, tiek ir tėvų turtinę padėtį. Nagrinėjamu atveju, kaip jau yra detalizuota ankstesniuose jo procesiniuose dokumentuose, jis gali vaikams teikti 500 Eur išlaikymą per mėnesį, t. y. po 166,67 Eur kiekvienam vaikui, kas buvo daroma iki ieškinio teismui pateikimo dienos, o šiuo metu su artimųjų pagalba teikia teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustatytą išlaikymo dydį - po 230 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį, nors pagal jo gaunamas pajamas, turtinę padėtį jam toks išlaikymo dydis yra per didelis. Todėl 500 Eur išlaikymo per mėnesį dydis, t. y. po 166,67 Eur kiekvienam vaikui, yra protingo ir teisingo dydžio, atitinkantis tiek jo turtinę padėtį, tiek ir vaikų poreikius. Ieškovės reikalaujamas mokėti išlaikymo dydis yra neadekvatus jo turtinei padėčiai. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad jo darbo pajamos sudaro apie 377 Eur per mėnesį. Jo gaunamas darbo užmokestis pagal teismui pateiktą darbo užmokesčio pažymą dirbant pilną mėnesį vidutiniškai sudaro 425,85 Eur (atskaičius mokesčius) per mėnesį. Kitų išmokų negauna, išskyrus 382,50 Eur (atskaičius mokesčius 450 Eur -15procentų GPM) už aikštelės nuomą. Taigi bendroje sumoje gauna vidutiniškai apie 808,35 Eur per mėnesį, kai tuo tarpu ieškovė reikalauja iš jo 3 vaikų išlaikymui bendrai 978 Eur. Todėl ieškovės reikalaujamas išlaikymo dydis vaikams yra akivaizdžiai neproporcingas jo turtinei padėčiai. Kaip minėta, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Taigi, nagrinėjamu atveju yra svarbu atsižvelgti ir į ieškovės turtinę padėtį, kuri yra kur kas geresnė, nei jo, nes, kaip jau anksčiau nurodė, ieškovė anksčiau turėjo realias galimybes pagal galiojančią darbo sutartį gauti ne mažesnes kaip 2000 Eur pajamas, o ir šiuo metu gauna didesnes pajamas nei jis, taip pat turi daug asmeninio ir kito nekilnojamojo turto, ir taip gali prisidėti ženkliai didesne nei 500 Eur suma trijų vaikų išlaikymui, kaip kad jo atveju. Net jei ir ieškovė prisidėtų tokio pačio dydžio išlaikymu skirdama 500 Eur per mėnesį, tokiu atveju trijų vaikų išlaikymui jis su ieškove kartu galėtų skirti bendrai 1000 Eur per mėnesį, kas tikrai yra pakankama vaikų poreikiams patenkinti. Nagrinėjamu atveju, paminėtina ir tai, kad jis su ieškove augina tris nepilnamečius vaikus, kas taip pat įtakoja nustatant išlaikymo dydį, ir tai tik patvirtina, kad 1000 Eur bendrai su ieškove mokama išlaikymo suma vaikams yra tikrai atitinkanti vaikų poreikius. Nepaisant to, ieškovė kartu su ieškiniu pateikia vaikų poreikių lentelę, pagal kurią vienam vaikui ieškovė paskaičiuoja bendrai 752 Eur per mėnesį. Toks ieškovės vaiko išlaidų paskaičiavimas yra neatitinkantis jokių realijų, tame tarpe ir realių vaiko poreikių ir išlaidų dydžių bei yra tik deklaruojamas, tačiau niekaip nepagrindžiamas jokiais rašytiniais įrodymais. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad jo su ieškove vaikų poreikiai nėra kažkuo išsiskiriantys iš kitų vaikų, jie neturi kažkokių specifinių poreikių, todėl ir realios vaikų išlaidos yra įprastinės. Todėl nieko stebėtino, kad ieškovė niekaip nepagrindė vaikų išlaikymo sąmatos, pateiktos teismui kartu su ieškiniu, ką teisingai konstatavo ir teismas 2020-11-11 dienos nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Be to, ieškovė siekdama pagrįsti prašomą išlaikymo dydį ankstesniame ieškinyje nurodė, kad vieno mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą ir nurodė, kad nuo 2022-01-01 dienos šios algos dydis sieks net 642 Eur. Tačiau ir šiuo atveju paminėtina tai, kad ieškovė be pagrindo vadovavosi MMA dydžiu - 642 Eur, nes toks paskaičiavimas yra visiškai neteisingas, kadangi joks darbuotojas negavo 642 Eur minimalaus darbo užmokesčio „į rankas“, o „į rankas“ gavo tik 467 Eur sumą, kurią kartu su ieškove turėtų skirti vaiko išlaikymui. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad jis su ieškove turi net 3 nepilnamečius vaikus bei į kitas anksčiau nurodytas aplinkybes, bendra su ieškove skirtina 1000 Eur suma trijų vaikų išlaikymui yra protingo dydžio bei atitinkanti jo su ieškove turtinę padėtį bei jų vaikų poreikius. Be to, ieškovė nutyli faktą, kad jis serga cukriniu diabetu, todėl jo dabartinės galimybės papildomai dirbti ir užsidirbti, kaip tikina ieškovė, žinodama šį faktą dėl jo sveikatos būklės, yra nerealios (byloje teismui pateikti tai patvirtinantys duomenys). Pagal tai sutinka vaikams teikti 500 Eur išlaikymą per mėnesį, t. y. po 166,67 Eur kiekvienam vaikui, o likusioje dalyje ieškinį prašo atmesti.

Dėl išlaikymo vaikui formos parinkimo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams turtu priteisimo. Dėl šio ieškovės reikalavimo nurodė, jog anksčiau aprašytos aplinkybės patvirtina tai, kad jo turtinė padėtis leidžia vaikams teikti ne didesnį kaip 500 Eur išlaikymą per mėnesį, t. y. po 166,67 Eur kiekvienam vaikui, kas buvo daroma ir iki ieškinio teismui pateikimo dienos, ir tik vėliau ieškovei pareikalavus mokėti vaikų pinigines lėšas tiesiogiai jai, tai buvo pradėta daryti, pinigus pervedant pačiai ieškovei į jos atsiskaitomąją sąskaitą banke. Šiuo metu su artimųjų pagalba vykdo teismo nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo ir tokiu būdu šiuo metu vaikų išlaikymui skiria po 230 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Nepaisant to, kad šiuo metu vaikų išlaikymui skiria didesnę pinigų sumą, nei faktiškai jam leidžia jo gaunamas atlyginimas, ieškovė visais įmanomais būdais siekė to fakto, kad jam asmeninės nuosavybės priklausančiame name su ūkiniais pastatais ir kitais priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), gyventų tik ji viena kartu su vaikais. Toks ieškovės siekis buvo grindžiamas jos pirminio ieškinio reikalavimais įpareigoti jį gyventi skyrium nuo ieškovės, nurodant ieškinyje aplinkybes, kad dėl neva jo nederamo elgesio ji su juo gyventi viename name nebegali bei reikalavimu nustatyti uzufruktą jo, asmeninės nuosavybės teise valdomam turtui - tai yra teisę jai (ieškovei) ir kartu su ja gyvenantiems vaikams - M. M., D. M. ir E. M. neatlygintinai ir netrukdomai naudotis Pastatu - Gyvenamuoju namu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1-mo aukšto, turinčiam 129,18 kv. m. bendro ploto, iš kurių tik 90,97 kv. m. gyvenamo ploto; pastatu ūkiniu pastatu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), turinčiam 25 kv. m., pastatu - garažu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir kitais inžineriniais statiniais - šuliniu, tvora, kiemo aikštele, kanalizacijos šuliniu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantiems adresu (duomenys neskelbtini) iki jauniausi vaikai - dvyniai D. M. ir E. M. sulauks pilnametystės. Taigi ieškovė ieškiniu ne tik reikalauja iš jo mokėti jo gaunamoms pajamoms neproporcingo vaikų išlaikymo dydžio, bet ir pirminiu ieškiniu reikalavo to, kad ji viena gyventų uzufrukto teise (duomenys neskelbtini) esančiame name (kuris beje yra vienintelis ir jo gyvenamasis būstas), kartu su vaikais dar mažiausiai 15 metų, t. y. iki kol 2018-05-21 dieną gimę dvynukai - sūnus D. M. ir dukra E. M., sulauks pilnametystės. Tokie ieškovės reikalavimai neatitiktų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų, taip pat CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto sutuoktinių lygiateisiškumo principo, nes juos teismui patenkinus jis ne tik turėtų mokėti jo turtiniai padėčiai ir vaikų poreikiams neproporcingą išlaikymo dydį, bet ir prie tokio išlaikymo dydžio mažiausiai 15 metų negalėtų naudotis jo šiuo metu turimu vieninteliu gyvenamuoju būstu, kitaip tariant jis tokiu atveju liktų be gyvenamosios vietos. Be to, paminėtina ir tai, kad įprastai iš teikiamo išlaikymo dydžio tas iš tėvų, su kuriuo gyvena tėvai, skiria pinigines lėšas būsto nuomai ar būsto paskolos įmokų sumokėjimui, tačiau pagal ieškovės ieškinio reikalavimus ieškovė siekia ne tik gauti jo turtiniai padėčiai ir vaikų poreikiams neproporcingą išlaikymo dydį, bet ir pagal pirminį ieškinį prie tokio išlaikymo dydžio papildomai mažiausiai 15 metų neatlygintinai naudotis jo šiuo metu turimu vieninteliu gyvenamuoju būstu taip jį paliekant be gyvenamosios vietos. Dėl to jis pats privalės būstą nuomotis ir patirti papildomas išlaidas prie viso to. Anksčiau aprašytų ieškinio reikalavimų dėl išlaikymo vaikams priteisimo ir uzufrukte teisės gyventi ieškovei nustatymo jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name kontekste yra paminėtina tai, kad ieškovei 2021-05-21 dieną pasibaigė 3 metų vaike priežiūros atostogos, ir nuo šio laiko ji gauna dideles pajamas (kurias, beje, galėjo ieškovė jas gauti 2020-05-21 dieną, kai buvo pasibaigusios 2 metų vaiko priežiūros atostogos), bet ir turi tik jai priklausančio asmeninio turto - 0,0561 ha ploto namų valdos žemės sklypą, esant (duomenys neskelbtini)ir 60/3369 dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,3369 ha, esantį (duomenys neskelbtini)mieste, kuriuos pardavus gautas pinigines lėšas galėtų panaudoti būsto įsigijimui ar pradinio įnašo bankui sumokėjimui, norėdama įsigyti būstą gaudama banko paskolą. Tačiau ieškovė pirminiu ieškiniu siekė išsaugoti savo asmeninį turtą jo asmeninio turto sąskaita siekdama būtent jam apriboti galimybes naudotis jo asmeniniu turtu - jo turimu vieninteliu gyvenamuoju būstu - mažiausiai 15 metų, kai pati turi asmeninio turto ir dideles pastovias darbines pajamas. Todėl ieškovė reikšdama ieškinį privalo atsižvelgti ne tik į savo asmeninius interesus, bet ir jo kaip vaikų tėvo interesus. Jis supranta, kad vaikams yra reikalinga gyvenamoji vieta tačiau šios vietos užtikrinimas yra jo su ieškove bendra pareiga, tačiau ne jo vieno asmeninė. Taigi esant tokiai situacijai, kai vaikai kitos šiuo metu gyvenamosios vietos neturi, o ieškove nori su vaikais gyventi tik jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name dar 15 metų jį paliekant be gyvenamosios vietos ir prie to pačio dar reikalauja iš jo, jo turtinei padėčiai ir vaikų poreikiams neproporcingo išlaikymo dydžio, pats teisingiausias ir visų, tame tarpe ir vaikų, interesus labiausiai atitinkantis sprendimas būtų išlaikymo vaikams priteisimas mišria forma, t.y. turtu (gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), su priklausiniais) bei piniginėmis lėšomis kas mėnesį vaikams mokant papildomai atitinkamą sumą periodinėmis įmokomis. Pirmus du metus išlaikymas vaikams būtų didesne dalimi teikiamas mokant periodinėmis įmokomis kas mėnesį ir taip sudarant ieškovei galimybes jos pasirinkimu parduoti namą per šį laikotarpį bei taip gauti didelę sumą piniginių lėšų, kurias galėtų panaudoti vaikų išlaikymui, mažesnio būsto įsigijimui ar būsto nuomai ir pan., ar likti name gyventi. Tokiu būdu jis galėtų skirti didesnį išlaikymo dydį vaikams, nei kad yra pajėgus teikti tik periodinėmis įmokomis iš gaunamo atlyginimo, kuris, kaip matyti iš byloje esančių įrodymu, yra nedidelis ir nereguliarus, todėl esant tokiai situacijai išlaikymo priteisimas vien tik periodinėmis išmokomis būtų neefektyvus, vaikų poreikių nuolatinis užtikrinimas nebūtų tinkamai įgyvendintas, nes jo nereguliariai gaunama pajamų sumą per mėnesį niekaip negali užtikrinti didesnio nei 500 Eur išlaikymo dydžio, ypatingai kai kartu su ieškove turi net tris nepilnamečius vaikus. Be to, paminėtina ir tai, kad serga cukriniu debetu, todėl jo galimybės nuolat uždirbti pajamų yra ir bus ateityje ribotos, o taip pat dėl šios ligos nuolat patiria ir patirs išlaidų, todėl išlaikymo teikimas vaikams mišria forma - priteisiant dalį išlaikymo jam priklausančiu turtu, o kitą dalį periodinėmis įmokomis - labiausiai atitiks vaikų interesus, o ir išlaikymo vaikams priteisimu turtu būtų užtikrinama nepilnamečių vaiku teisė į gyvenamąjį būstą, kuriame nepilnamečiai vaikai faktiškai ir gyvena kartu su ieškove. Tokia išlaikymo teikimo forma yra numatyta ir įstatymuose, taip pat ir teisminėje praktikoje. CK 3.196 straipsnio 1 dalyje nurodytos ir teismų praktikoje suformuotos nuostatos visiškai atitinka šios bylos faktines aplinkybes dėl galimybės priteisti vaikams išlaikymą mišria forma, todėl teismo pagrįstai prašė patikslintu priešieškiniu išlaikymą vaikams priteisti dalį išlaikymo priteisiant jam priklausančiu turtu, o kitą dalį periodinėmis įmokomis. Ieškovė sutikdama su jo tokiais pirminiame priešieškinyje išdėstytais argumentais patikslintu ieškiniu atsisakė reikalavimo nustatyti uzufruktą jo asmeninės nuosavybės teise valdomam turtui - tai yra teisę jai ir kartu su ja gyvenantiems vaikams - M. M., D. M. ir E. M. neatlygintinai ir netrukdomai naudotis Pastatu-Gyvenamuoju namu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1-mo aukšto, turinčiam 129,18 kv.m. bendro ploto, iš kurių tik 90,97 kv. m. gyvenamo ploto; pastatu ūkiniu pastatu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), turinčiam 25 kv. m., pastatu - garažu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini)ir kitais inžineriniais statiniais - šuliniu, tvora, kiemo aikštele, kanalizacijos šuliniu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantiems adresu (duomenys neskelbtini), iki jauniausi vaikai - dvyniai D. M. ir E. M. sulauks pilnametystės bei sutikdama su jo tokiais pirminiame priešieškinyje išdėstytais argumentais patikslintu ieškiniu pareiškė naują reikalavimą - priteisti iš jo materialinį išlaikymą vaikams - M. M., D. M. ir E. M., iki jie sulauks pilnametystės, išlaikymą priteisiant mišria forma - nekilnojamuoju turtu ir periodinėmis išmokomis, o būtent priteisti vaikams M. M., D. M. ir E. M. po 1/3 dalį nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei iki vaikai sulauks pilnametystę priteisti likusią mokėtiną pinigų sumą vienkartinėmis kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis - M. M., išlaikymui priteisiant po 167 Eur kas mėnesį, o dvyniams – E. ir D. M. išlaikymui priteisiant po 251 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, antru patikslintu ieškiniu šį reikalavimą dar kartą pakeitė, kas tik parodo šio patikslinto ieškinio, taip pat ir ankstesnių reikalavimų nepagrįstumą. Su tokiu ieškovės nagrinėjamame patikslintame ieškinyje pareikštu reikalavimu vaikams priteisti išlaikymą turtu ir periodinėmis išmokomis taip pat nesutinka dėl to ką jau anksčiau nurodė. Šiuo atveju atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė vėl gi elgėsi nesąžiningai, nes ankstesnį reikalavimą reiškė į turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), vertindama šį nerealia kaina, t. y. vadovaudamasi teismui pateiktuose išrašuose iš VĮ Registrų centras nurodyta turto verte, kuri sudaro tik 40 420 Eur, kai tuo tarpu atlikus individualų turto vertinimą viso turto, esančio (duomenys neskelbtini), įskaitant ir žemės sklypo vertę, sudaro 76 000 Eur (turto vertinimo ataskaita pateikta kartu su šiuo patikslintu priešieškiniu). Tokios aplinkybės vėl gi byloja ieškovės nesąžiningumą, kuri bet kokiais būdais siekia iš jo prisiteisti neadekvačias ir visiškai nepagrįstai dideles sumas, nurodant klaidingas turto vertes ir kitaip klaidinant teismą ir kitus šio proceso dalyvius. Taigi su ieškovės reikalavimu priteisti išlaikymą turtu ir periodinėmis išmokomis nesutinka, nes vaikams išlaikymo dydžiai yra paskaičiuoti nepagrįstai dideli; ieškovė neįvertino to fakto, kad vaikams atitenkantis turtas kaip išlaikymas praktiškai jau padengia vaikų išlaikymo sumas iki jų pilnametystės, todėl dar reikalavimas priteisti “likusią” mokėtiną pinigų sumą vienkartinėmis kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis - M. M. išlaikymui priteisiant po 144 Eur kas mėnesį, o dvyniams - Enrikos ir D. M. išlaikymui priteisiant po 201 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, neatitinka jokių realijų, vaikų poreikių, taip pat ir tėvų turtinės padėties; neteisingai paskaičiuotos ir vaikams atiteksiančios turto dalys, nes ne visiems vaikams iki jų pilnametystės reikalingas vienodo dydžio išlaikymas dėl skirtingo jų amžiaus, į ką taip pat nebuvo atsižvelgta. Dėl to teismui jo patikslintame priešieškinyje teikė anksčiau detalizuotus pastebėjimus atitinkantį priteistino išlaikymo vaikams turtu ir periodinėmis išmokomis paskaičiavimą ir jį išdėstė sekančiai:

1. Pagal atliktą nekilnojamojo turto vertinimą gyvenamojo namo su žeme bei ūkiniais pastatais, kitais statiniais bei priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini), (toliau - Turtas) vertė yra lygi 76 000 Eur;

2. Atsižvelgiant į tai, kad iki šios dienos vaikams išlaikymas teikiamas pilnumoje mokant po 230 Eur kas mėnesį kiekvienam, todėl išlaikymo priteisimas turtu ir periodinėmis išmokomis skaičiuotinas nuo patikslinto priešieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės.

3. Taigi atsižvelgiant į Turto vertę, kuri vaikams užskaitytina kaip išlaikymas, išlaikymą sūnui M. M. Turtu ir periodinėmis išmokomis sutinka teikti sekančiai:

- nuo šio patikslinto priešieškinio pateikimo teismui dienos iki M. M. sueis 10 metų (duomenys neskelbtini) mokėtinas 170 Eur išlaikymas per mėnesį piniginėmis lėšomis ir po 80 Eur kas mėnesį iš Turto vertės. Toks išlaikymo sumų ir išlaikymo turtu paskirstymas nuo patikslinto priešieškinio pateikimo teismui dienos atliekamas, nes per šį laikotarpį ieškovė gautų didesnę išlaikymo sumą piniginėmis lėšomis ir per šį laikotarpį galėtų nuspręsti, ar parduoti Turtą ir iš gautų pinigų už Turtą įsigyti mažesnį būstą ar jį išsinuomoti, ko išlaidos įprastai ir dengiamos iš vaikų išlaikymui skiriamų sumų, o likusius pinigus proporcingai paskirstyti vaikų išlaikymui kiekvieną mėnesį, ar priimti kitą jai ir vaikams palankesnį sprendimą. Tokiu būdu per šį laikotarpį sūnaus M. M. išlaikymui būtų mokamas 250 Eur išlaikymas per mėnesį (didesnis nei dvynukų - sūnaus D. M. ir dukros E. M., atsižvelgiant į tai, kad jam šiuo metu yra 8 metai, o dvynukams yra suėję tik 3 metukai). Viso per šį laikotarpį sūnaus M. M. išlaikymui bus sumokėta 3400 Eur išlaikymo piniginėmis lėšomis ir 1600 Eur iš Turto vertės.

- nuo, kai sūnui M. M. sukaks 10 metų iki 14 metų jo amžiaus jo išlaikymui mokėtinas po 100 Eur išlaikymas per mėnesį piniginėmis lėšomis ir po 170 Eur kas mėnesį iš Turto vertės, t. y. viso sūnaus išlaikymui suma didinama nuo 250 Eur iki 270 Eur per mėnesį, atsižvelgiant į jo padidėjusį amžių ir galimai padidėjusius poreikius. Toks padidintas išlaikymo dydis yra nustatytinas orientacine tvarka sūnaus naudai nežinant, ar ekonominė situacija gerės ar prastės, ar vaiko poreikiai kis, ar ne, ar jo (atsakovo) turtinė padėtis bus geresnė, ar prastesnė, tačiau tokį galimai per daug padidintą išlaikymo dydį sutinka teikti sūnui todėl, kad jam ir kitiems vaikams nori pilnumoje paskirstyti kaip išlaikymą paliekamo Turto vertę, kuri jam (atsakovui) yra tikrai labai didelė, nes vien piniginėmis lėšomis (ne turtu) tokio dydžio išlaikymo teikti niekaip negalės. Toks išlaikymo dydžio paskaičiavimo principas ir motyvai taikytini ir visiems patikslintame priešieškinyje detalizuotiems išlaikymo dydžių paskaičiavimams, tame tarpe ir dėl kitų jo nepilnamečių vaikų. Taigi bendrai per minėtą laikotarpį sūnaus M. M. išlaikymui bus sumokėta 4800 Eur išlaikymo piniginėmis lėšomis ir 8160 Eur iš Turto vertės.

- nuo, kai sūnui M. M. sukaks 14 metų iki jo pilnametystės jo išlaikymui mokėtinas po 100 Eur išlaikymas per mėnesį piniginėmis lėšomis ir po 192,50 Eur kas mėnesį iš Turto vertės, t. y. viso sūnaus išlaikymui suma didinama nuo 270 Eur iki 292,50 Eur per mėnesį, atsižvelgiant į jo padidėjusį amžių ir galimai padidėjusius poreikius. Viso per šį laikotarpį sūnaus išlaikymui bus sumokėta 4800 Eur išlaikymo piniginėmis lėšomis ir 9240 Eur iš Turto vertės.

Viso per laikotarpį nuo patikslinto priešieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnaus M. M. pilnametystės bus sumokėta 13 000 Eur išlaikymo piniginėmis lėšomis ir 19 000 Eur iš Turto vertės, kas sudaro 1/4 Turto dalies, kurią be anksčiau aprašytų periodinių kasmėnesinių išmokų sūnui M. M. ir prašė priteisti kaip išlaikymo dalį.

4. Atsižvelgiant į Turto vertę, kuri vaikams užskaitytina kaip išlaikymas, išlaikymų nepilnamečiams vaikams D. M. ir E. M. Turtu ir periodinėmis išmokomis sutinka teikti sekančiai:

- nuo šio patikslinto priešieškinio pateikimo teismui dienos iki nepilnamečiams vaikams D. M. ir E. M. sueis 5 metai (duomenys neskelbtini) mokėtinas po 170 Eur išlaikymas per mėnesį piniginėmis lėšomis ir po 60 Eur kas mėnesį iš Turto vertės kiekvienam vaikui. Toks išlaikymo sumų ir išlaikymo turtu paskirstymas nuo šio patikslinto priešieškinio pateikimo teismui dienos atliekamas, nes per šį laikotarpį ieškovė vėl gi gautų didesnę išlaikymo sumą piniginėmis lėšomis ir per šį laikotarpį galėtų nuspręsti, ar parduoti Turtą ir iš gautų pinigų už Turtą įsigyti mažesnį būstą ar jį išsinuomoti, ko išlaidos įprastai ir dengiamos iš vaikų išlaikymui skiriamų sumų, o likusius pinigus proporcingai paskirstyti vaikų išlaikymui kiekvieną mėnesį, ar priimti kitą jai ir vaikams palankesnį sprendimą. Tokiu būdu per šį laikotarpį vaikų D. M. ir E. M. išlaikymui būtų mokamas 230 Eur išlaikymas per mėnesį kiekvienam vaikui. Viso per šį laikotarpį vaikų D. M. ir E. M. išlaikymui bus sumokėta po 3400 Eur išlaikymo piniginėmis lėšomis ir po 1200 Eur iš Turto vertės kiekvienam vaikui.

- nuo, kai nepilnamečiams vaikams D. M. ir E. M. sukaks 5 metai iki 8 metų jų amžiaus jų išlaikymui mokėtinas po 100 Eur išlaikymas per mėnesį piniginėmis lėšomis ir po 150 Eur kas mėnesį iš Turto vertės, t. y. viso vaikų išlaikymui suma didinama nuo 230 Eur iki 250 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, atsižvelgiant į jų padidėjusį amžių ir galimai padidėjusius poreikius. Toks padidintas išlaikymo dydis vėl gi yra nustatytinas orientacine tvarka vaikų naudai, nežinant, ar ekonominė situacija gerės ar prastės, ar vaikų poreikiai kis, ar ne, ar jo (atsakovo) turtinė padėtis bus geresnė, ar prastesnė, tačiau tokį galimai per daug padidintą išlaikymo dydį sutinka teikti vaikams todėl, kad jiems nori pilnumoje paskirstyti kaip išlaikymą paliekamo Turto vertę pilnumoje, kuri yra tikrai didelė, nes vien piniginėmis lėšomis (ne turtu) tokio dydžio išlaikymo teikti niekaip negalės. Taigi viso per minėtą laikotarpį D. M. ir E. M. išlaikymui bus sumokėta po 3600 Eur išlaikymo piniginėmis lėšomis ir po 5400 Eur iš Turto vertės kiekvienam vaikui.

- nuo, kai nepilnamečiams vaikams D. M. ir E. M. sukaks 8 metai iki 12 metų jų amžiaus jų išlaikymui mokėtinas po 100 Eur išlaikymas per mėnesį piniginėmis lėšomis ir po 170 Eur kas mėnesį iš Turto vertės kiekvienam, t. y. viso vaikų išlaikymui suma didinama nuo 250 Eur iki 270 Eur per mėnesį, atsižvelgiant į jų padidėjusį amžių ir galimai padidėjusius poreikius. Viso per šį laikotarpį D. M. ir E. M. išlaikymui bus sumokėta po 4800 Eur išlaikymo piniginėmis lėšomis ir po 8160 Eur iš Turto vertės kiekvienam.

- nuo, kai nepilnamečiams vaikams D. M. ir E. M. sukaks 12 metų iki 16 metų jų amžiaus jų išlaikymui mokėtinas po 100 Eur išlaikymas per mėnesį piniginėmis lėšomis ir po 190 Eur kas mėnesį iš Turto vertės kiekvienam, t. y. viso vaikų išlaikymui suma didinama nuo 270 Eur iki 290 Eur per mėnesį, atsižvelgiant į jų padidėjusį amžių ir galimai padidėjusius poreikius. Viso per šį laikotarpį D. M. ir E. M. išlaikymui bus sumokėta po 4800 Eur išlaikymo piniginėmis lėšomis ir po 9120 Eur iš Turto vertės kiekvienam.

- nuo, kai nepilnamečiams vaikams D. M. ir E. M. sukaks 16 metų iki jų pilnametystės jų išlaikymui mokėtinas po 100 Eur išlaikymas per mėnesį piniginėmis lėšomis ir po 192,50 Eur kas mėnesį iš Turto vertės kiekvienam. Viso per šį laikotarpį D. M. ir E. M. išlaikymui bus sumokėta po 2400 Eur išlaikymo piniginėmis lėšomis ir po 4620 Eur iš Turto vertės kiekvienam.

Viso per laikotarpį nuo patikslinto priešieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų D. M. ir E. M. pilnametystės bus sumokėta po 19 000 Eur išlaikymo piniginėmis lėšomis ir po 28500 Eur iš Turto vertės, kas sudaro po 3/8 dalis Turto, kurias be anksčiau detalizuotų periodinių kasmėnesinių išmokų vaikams D. M.: ir E. M. ir prašo priteisti kaip išlaikymo dalį.

Toks išlaikymo dydis vaikams, kai jis didėjant vaikų amžiui yra didinamas net iki 290 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, įskaitant ir Turto vertę, mano visiškai nepažeidžia vaikų interesų ir pilnumoje juos užtikrina, juolab, kaip jau anksčiau nurodė, pirmus 20 mėnesių nuo šio patikslinto priešieškinio teismui pateikimo dienos vaikams būtų mokamas po 170 Eur išlaikymas per mėnesį piniginėmis lėšomis kiekvienam vaikui ir atitinkama suma Turto verte, kas yra detalizuota anksčiau.

Anksčiau detalizuotas išlaikymo dydžių vaikams paskaičiavimas, tiek turtu, tiek ir periodinėmis išmokomis atitinka realius vaikų poreikius, jiems reikalingą teikti išlaikymo dydį, tėvų turtinę padėtį, be to toks paskaičiavimas užtikrina vaikų interesus ateityje, nes periodiškai vaikų išlaikymo dydis yra didinamas, kas jokiais atvejais negali būti pripažintina kaip vaiko interesų neatitikimas. Taip pat anksčiau detalizuotame išlaikymo dydžių vaikams paskaičiavime yra teisingai paskaičiuotos ir vaikams atiteksiančios turto dalys, nes ne visiems vaikams iki jų pilnametystės reikalingas vienodo dydžio išlaikymas dėl skirtingo jų amžiaus.

Į anksčiau detalizuotus aspektus ieškovė visiškai neatsižvelgė, todėl pareiškė visiškai nepagrįstą reikalavimą, kurį prašo teismo atmesti ir patenkinti patikslintu priešieškiniu pareikštą reikalavimą išlaikymą vaikams priteisti Turtu papildomai kas mėnesį vaikams mokant atitinkamą sumą periodinėmis įmokomis pagal anksčiau pateiktą paskaičiavimą.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Ieškovė ieškiniu reikalauja priteisti iš jo jos naudai 6208 Eur dydžio įsiskolinimą už išlaikymo vaikams netinkamą mokėjimą nuo 2020-01-04 iki ieškinio teisme pateikimo dienos - 2020-10-20. Ieškovė tokį reikalavimą grindžia tuo, kad ji ir jis neva negyvena kartu ir neveda bendro ūkio nuo 2020-01-04; jai pagrasinus dėl vaikų netinkamo išlaikymo, jis tik nuo 2020 m. balandžio mėnesio pradėjo skirti 500 Eur, tad nuo 2020-01-04 iki kreipimosi į teismą momento - 2020-10-20, vaikų išlaikymui jis (atsakovas) bendrai teskyrė 3 500 Eur ir neužtikrino vaikų poreikių. Pagal patikslintame ieškinyje aprašytus argumentus ieškovė mano, kad iš jo (atsakovo) priteistinas įsiskolinimas už išlaikymo netinkamą teikimą už laikotarpį nuo 2020-01-04 iki kreipimosi į teismą dienos -2020-10-20, įskaitant jo jai (ieškovei) pervestas pinigines sumas, kas viso sudaro 6 208 Eur (10 mėn. x 326 Eur x 3 vaikai - 3 500 Eur = 6 280 Eur skola). Tačiau tokie ieškovės argumentai ir faktai yra visiškai nepagrįsti. Nors CK 3.200 straipsnyje numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Tačiau kaip jau anksčiau nurodė, jis nuolat kantriai bei rūpestingai rūpinosi šeima ir vaikais, šeimos ir namų gerove, šeimos ir namų buvo nepalikęs iki 2021-01-01 dienos, išskyrus retas išimtis būnant kitoje vietoje dėl negalėjimo pakelti ieškovės spaudimo, siekiant ieškovės nusiraminimo. Taip pat iki 2021-01-01 dienos rūpinosi namais ir mokėjo namo išlaikymo išlaidas, neskaitant to, kad nuolat ir nepertraukiamai dar ir teikė išlaikymą vaikams, jį teikia ir dabar. Nuo 2021-01-01 dienos iš namų išėjo reikalaujant ieškovės, suprasdamas, kad daugiau nepavyks išsaugoti šeimos, nes ieškovė daugiau nebenorėjo su juo gyventi kartu. Tokiu būdu ieškovė su vaikais liko gyventi vieni jam asmenine nuosavybės teise priklausančiame name. Taigi visuomet išlaikė vaikus nepertraukiamai, ko negali pasakyti apie ieškovę. Ieškovė, nors ir galėjo jau seniai pradėti dirbti pagal turimą darbą ir gauti apie 2000 Eur pajamas (tai anksčiau jis nurodė), to nedarė ir pradėjo dirbti tik 2021 metų gegužės mėnesį (bent jau taip nurodė ieškovė posėdžio metu), todėl iki 2021 metų gegužės mėnesio vaikais rūpinosi jis vienas. Ir todėl jam yra visiškai nesuvokiama, kokiu būdu ir dėl kokių priežasčių ieškovė reikalauja iš jo nesamo įsiskolinimo vaikų išlaikymui už laikotarpį, per kurį ieškovė pati nedirbo ir negavo jokių pajamų, nemokėjo namo išlaikymo mokesčių, kuriame gyveno ji pati su vaikais ir juo. Taigi ieškovė visiškai neprisidėjo prie namo, išlaikymo, nes nuolat tai darė jis vienas iki kol gyveno name (2021-01-01 dienos). Dar gyvenant su ieškove kartu ieškovei pareikalavus pinigines lėšas pervedinėti į jos sąskaitą, tą ir pradėjo daryti nuo 2020 m. balandžio mėnesio, vaikams skirdamas 500 Eur išlaikymą per mėnesį, t. y. po 166,67 Eur kiekvienam vaikui, kas buvo daroma iki ieškinio teismui pateikimo dienos, ir kas yra daroma ir šiuo metu, tačiau jau mokant po 230 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Tačiau tai nereiškia, kad šeima, namais, ir vaikais jis nesirūpino iki tol, kai ieškovė iš viso iki to laiko nedirbo būdama vaiko priežiūros atostogose, nedirbo ir suėjus 2 metų vaiko priežiūros atostogų terminui (duomenys neskelbtini) ir pradėjo dirbti pasak ieškovės tik 2021-05-21 dieną, nors turėjo realias galimybes iki tos dienos dirbti ir gauti pajamas, ką, kaip jau minėta, teisingai konstatavo ir teismas 2020-11-11 dienos nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šioje nutartyje teismas taip pat teisingai pažymėjo, kad ieškovė nepagrindė to fakto, kad jis su ieškove nebevedė bendro ūkio iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė net ir nuo 2020 metų balandžio mėnesio pradėjus gauti 500 Eur pinigines lėšas vaikų išlaikymui ir toliau neprisidėjo prie namo išlaikymo iki kol jis gyveno kartu su vaikais, (duomenys neskelbtini) (2021-01-01 dienos), nors vaikams mokamo išlaikymo dalį sudaro ir būsto išlaikymo išlaidos. Visos šios aplinkybės ir faktai bei pateikiami įrodymai patvirtina, kad jis šeima ir vaikais nuolat rūpinosi ir tą darė realiai tik jis vienas, nes ieškovė būdama jauna ir darbingo amžiaus bei turinti darbą, jo nedirbo ir negavo jokių pajamų, todėl ieškovės reikalavimas iš jo priteisti neva esantį išlaikymo įsiskolinimą vaikams yra ne tik, kad nepagrįstas, bet jam ir visiškai nesuprantamas reikalavimas. Be to, ir pats išlaikymo įsiskolinimo dydis yra nepagrįstas, nes ieškovė jį yra paskaičiavusi po 326 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį, nors, kaip jau anksčiau nurodė, vaikams jo teikiamo 500 Eur išlaikymo per mėnesį, t, y, po 166,67 Eur kiekvienam vaikui, visiškai pakanka vaikus išlaikyti, be abejo, ir ieškovei prisidedant tokio pačio dydžio išlaikymo suma vaikams. Be to, ieškovė siekdama pagrįsti prašomą išlaikymo dydį (šiuo atveju ir išlaikymo įsiskolinimo dydį) ankstesniame ieškinyje nurodė, kad vieno mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą ir nurodė, kad nuo 2021-01-01 dienos šios algos dydis sieks net 642 Eur. Tačiau ir šiuo atveju paminėtina tai, kad ieškovė be pagrindo vadovavosi MMA dydžiu - 642 Eur, nes toks paskaičiavimas yra visiškai neteisingas, kadangi joks darbuotojas negavo 642 Eur minimalaus darbo užmokesčio „į rankas“, o „į rankas“ gavo tik 467 Eur sumą, kurią jis kartu su ieškove turėtų skirti vaiko išlaikymui. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad jis su ieškove turi net 3 nepilnamečius vaikus bei į kitas anksčiau aprašytas aplinkybes, bendra su ieškove skirtina 1000 Eur suma trijų vaikų išlaikymui yra protingo dydžio bei atitinkanti jo su ieškove turtinę padėtį bei jų vaikų poreikius. Dėl šių priežasčių, net jei ir būtų išlaikymo įsiskolinimas vaikams (ko nagrinėjamu atveju nėra), ieškovės paskaičiuotas išlaikymo įsiskolinimo dydis, skaičiuojant kiekvienam vaikui po 326 Eur per mėnesį, yra nepagrįstai didelis, nes nėra aišku, kodėl ieškovė skaičiuoja po 326 Eur už kiekvieną mėnesį kiekvienam vaikui. Iki 2021 metų minimalus darbo užmokestis „į rankas“ buvo dar mažesnis nei 467 Eur (425 Eur), kurios pusė (210 Eur) vienas iš tėvų turėjo teikti vieno vaiko išlaikymui, o esant trims išlaikytiniams, kaip kad jo atveju, ši suma dar yra mažintina.

Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo. Dėl šio ieškovės patikslintame ieškinyje suformuluoto reikalavimo nurodė, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiog bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Pagal CK 3.156 straipsnio 1 dalį, tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Šios įstatyminės normos yra taikytinos tuomet, kai nėra pagrindų riboti skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku ir kai toks bendravimas nekenkia vaiko interesams. Nagrinėjamu atveju, nėra jokių duomenų, kurie galėtų sudaryti pagrindus riboti jo ir jo vaikų bendravimą. Ieškovė ieškiniu reikalauja nustatyti bendravimo su vaikais tvarką, kuri, nors ir nemaža dalimi yra pagrįsta, tačiau joje nėra pakankamai aiškios vaikų paėmimo dienos ir laikai konkrečiais atvejais. Mano, kad nustatytina bendravimo tvarka su vaikais turi būti kuo aiškesnė ir konkretesnė su tikslu išvengti bereikalingų ginčų ateityje. Taip pat mano, kad ieškovė neturėtų primesti jai palankios ir norimos jo bendravimo tvarkos su vaikais, nes realiai pagal šią tvarką su vaikais reikės bendrauti ne ieškovei, o jam. Todėl šioje byloje yra pareiškęs priešieškinį, - reikalavimą nustatyti jo bendravimo tvarką su vaikais, kuri detalesnė bei aiškesnė bei tinkamesnė tam iš tėvų, kuriam realiai ją reikia ir vykdyti.

Be to nurodė, jog dėl patikslinto ieškinio 12.8, 12.10, 7 punktų tai nesutinka, nes 12.8 punktu ieškovė reikalauja esant nenumatytai situacijai, o būtent tuomet, kai ji hospitalizuojama ir/arba hospitalizuojama kartu su vienu iš šalių nepilnamečiu vaiku, jis (atsakovas) įpareigotinas nedelsiant, bent ne vėliau, kaip per 1 (vieną) valandą nuo pranešimo apie hospitalizaciją gavimo momento, imtis priemonių ir pasirūpinti likusių nepilnamečių vaikų asmenine priežiūra, o nesant galimybei asmeniškai prižiūrėti vaikus, įpareigotinas kompensuoti jai (ieškovei) auklės/trečiojo asmens, teikusios/-io nagrinėjamu atveju, vaiko /-ų priežiūros paslaugas, bet ne daugiau 40 Eur (keturiasdešimt eurų) už vieną vaiko /-ų priežiūros parą, pinigus jai (ieškovei) pervedant per 3 (tris) kalendorines paras, terminą skaičiuojant nuo pranešimo jam įteikimo momento. Toks ieškovės reikalavimas visiškai nepagrįstas, nes visų pirma, nurodytinas 1 valandos terminas yra akivaizdžiai per trumpas ir nelogiškas, nes gali būti situacijų, kai jis bus išvykęs į kitą miestą ar valstybę, ir realiai neturės galimybių perimti vaikų priežiūros. Antra, ieškovė gali prašyti tokios pagalbos, kai yra skubos tvarka ji ar vaikai hospitalizuojami, tačiau pagal ieškovės reikalavimą net ir tuo atveju, kai ieškovė žinos jos ar vieno iš vaikų hospitalizavimo dieną, ji galės jam pranešti apie tai tik 1 valandą prieš tą įvykį ir reikalauti skubos tvarka pasirūpinti vaikais. Trečia, jam dėl objektyvių priežasčių negalint perimti vaikų priežiūros ieškovė neturi jokios teisės reikalauti iš jo jokių auklės ar kitų išlaidų padengimo, kadangi auklės paslaugos išlaidos yra įprastinės išlaidos, dengiamos iš kas mėnesį mokamos išlaikymo sumos ir papildomai nėra kompensuojamos. Ketvirta, ieškovės nurodomas auklės išlaidų dydis - ne daugiau kaip 40 Eur už parą - yra niekaip nepagrįstas. Be to, 12.10 punktu ieškovė reikalauja : jam (atsakovui) negalint susitikti su vaikais, kaip tai nustatyta bendravimo tvarkoje, jis įpareigotinas kompensuoti visas jos (ieškovės) tą dieną su vaikais patirtas materialines išlaidas, skirtas vaikų poreikiams tenkinti, tame tarpe ir išlaidas patirtas pramogoms, atostogoms, kinui, teatrui ir pan., pinigus jai (ieškovei) pervedant per 3 kalendorines paras, terminą skaičiuojant nuo tokias išlaidas patvirtinančių dokumentų jam (atsakovui) pateikimo. Šis ieškovės reikalavimas taip pat yra visiškai nepagrįstas, nes minėtos išlaidos yra įprastinės išlaidos, kurių apmokėjimą privalo garantuoti ieškovė gaudama išlaikymo sumą vaikams iš jo. Ieškovė prieš perduodama vaikus privalo jais pasirūpinti, t. y. privalo perduoti tvarkingai aprengtus vaikus, vaikai privalo būti pamaitinti, ieškovė privalo perduoti visus vaikų poreikiams patenkinti būtinus daiktus, kurių gali prireikti vaikams jo bendravimo su vaikais metu. Jis, bendraudamas su vaikais turi teisę pats nuspręsti, ką veikti su vaikais jų buvimo su juo metu, t. y. ar eiti į teatrą, ar į kavinę, ar vykti atostogauti, ar vykti į kokią nors išvyką, ar tiesiog su vaikais pabūti namuose ir su jais pažaisti, ar tiesiog pasivaikščioti su jais gamtoje, nepatiriant papildomų išlaidų. Tai reiškia, kad jis (atsakovas) turi teisę pats nuspręsti, ar vaikų buvimo su juo metu jis turi skirti papildomas pinigines lėšas vaikams, nes ieškovei jis jau moka kiekvieną mėnesį po 230 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui išlaikymo, į kurį ieškovės minimos išlaidos jau yra įskaičiuotos. Be to, jei ieškovė pagrįstai mano, kad jis (atsakovas|) privalo jai kompensuoti papildomas išlaidas vaikų nebuvimo su juo metu (su kuo jis nesutinka), tuomet ieškovė vėl gi turi numatyti atvirkštinį reikalavimą, kuriame būtų apspręsta ieškovės pareiga kompensuoti jo patiriamas išlaidas vaikams vaikų buvimo metu pas jį (kaip pavyzdys, 1 mėnesį vasaros atostogų metu, kuomet visą mėnesį vaikai bus su juo), priešingu atveju, jis ieškovei privalėtų mokėti už tą 1 vasaros mėnesį pilną išlaikymo sumą vaikams išlaikyti, ir dar papildomai savo lėšomis turėtų visiškai išlaikyti vaikus to mėnesio buvimo pas jį metu, kas būtų visiškai nelogiška ir neatitiktų teisingumo, sąžiningumo principų jo ir ieškovės tarpusavio atžvilgiu. Tai pat pagal anksčiau paminėtus argumentus yra atmestinas ir minėtas 7 punkte suformuluotas reikalavimas, – jis (atsakovas) įpareigotinas atlyginti 50 % papildomą vaikų išlaikymo išlaidų, susijusių su vaikų dantų taisymu ir korekcija, vaikų gydymu ir reabilitacija, pinigus ieškovei pervedant per 3 (tris) kalendorines paras, terminą skaičiuojant nuo tokias išlaidas patvirtinančių dokumentų jam (atsakovui) pateikimo, nes šios išlaidos taip pat yra įprastinės vaiko priežiūros išlaidos, kurias privalo ieškovė padengti iš periodinėmis išmokomis kas mėnesį gaunamo išlaikymo, ir šios išlaidos nėra atskirai atlyginamos kito iš tėvų.

Dėl nekilnojamojo turto padalinimo. Ieškovė pirminio ieškinio 10 punktu reikalavo - po santuokos nutraukimo bendrosios jungtinės nuosavybės teisę ieškovės ir atsakovo įgytą nekilnojamą turtą - Pastatą - Poilsio namelį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), turintį (duomenys neskelbtini)kv. m. bendro ploto, vidutinė rinkos vertė 4190 Eur, ir kitus inžinerinius statinius - Kiemo statinį (atliekų duobę, kiemo aikštelę, priklausančius pastatui unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini)), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), vidutinės rinkos vertės 2 Eur, padalinti šalims natūra - tai yra po 1/2 dalį kiekvienam. Šio reikalavimo, kaip ir dalies kitų reikalavimų, ieškovė vėl gi atsisakė ir patikslintu ieškiniu pareiškė naują reikalavimą, kuriuo prašo anksčiau detalizuotą bendrą turtą priteisti jam (atsakovui), o iš jo jai (ieškovei) priteisti 23 250 Eur kompensaciją, nes, pasak ieškovės, šis turtas yra vertas 46500 Eur. Su šiuo ieškovės reikalavimu nesutinka iš esmės. Ieškovė negali ir neturi teisės prieš kito sutuoktinio valią reikalauti bendrą sutuoktinių turtą priteisti kitam sutuoktiniui asmenine nuosavybės teise, reikalaujant išmokėti kompensaciją už priteistiną bendrą turtą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pirmenybė yra teikiama turto padalijimui natūra, ką numato ir įstatymų nustatyti reikalavimai, kurie, be kita ko, nurodyti ir ankstesniame ieškovės patikslintame ieškinyje. Be to, pagal jo finansinę situaciją jis neturi galimybių mokėti tokio dydžio kompensacijos ieškovei. Jis nesutinka ir su ieškovės pateikta į bylą specialisto išvada dėl minėto turto vertės (kas beje nėra tinkamas turto vertę pagrindžiantis dokumentas), kurioje turto vertė yra akivaizdžiai per didelė, juolab jis į bylą pateikė turto vertinimo ataskaitą, kuri pagrindžia, kad šio turto vertė yra 30 000 Eur. Nepagrįsti ir kiti ieškovės argumentai, kad šis turtas jam neva priteistinas todėl, kad jis jam atstos gyvenamąją vietą, kurią prarado prašydamas, kaip vaikų išlaikymą turtu priteisti jo vienintelį gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Be to dėl to, kad jo gyvenamoji vieta yra ir bus (duomenys neskelbtini), todėl ieškovė negali jam nurodinėti, kur ir kokiame miestelyje jis turėtų gyventi. Be to, šis turtas yra poilsio namelis, jis taip yra įvardintas ir Nekilnojamojo turto registre, šiame poilsio namelyje nėra net šildymo, jis yra vasarnamis, todėl jame galima būti tik laikinai vasaros sezono metu, ir ne gyventi, o tiesiog pailsėti. Taigi, jei ieškovei šis bendras turtas yra nereikalingas, jiedu bendru sprendimu ateityje galės jį parduoti ir pinigines lėšas pasidalinti, kas paneigia ieškovės argumentus, kad ji neturi galimybių nuomoti poilsio namelio. Be to, dėl poilsio namelio nuomos, tai ieškovė, kaip kad ji nurodo, neturėdama galimybių jo pati nuomoti, gali kreiptis į nekilnojamojo turto agentūrą, ir visa tai nėra pagrindas ieškovei nereikalingą turtą primesti jam. Be to, ieškovės su patikslintu ieškiniu pateiktas 2018 metų nuomos skelbimas patvirtina tik tai, kad dar gyvenant kartu su ieškove 2018 metais bendru su ieškove sprendimu buvo nuspręsta poilsio namelį nuomoti, tačiau jis taip ir buvo neišnuomotas. Todėl ieškovės argumentai, kad jis poilsio namelį asmeniškai nuomoja ir/ar juo naudojasi, yra visiškai nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė atsisakė savo pirminio reikalavimo poilsio namelį padalinti natūra, todėl byloje tikslino priešieškinį dėl poilsio namelio padalinimo, kuriuo prašė jį padalinti natūra – t. y. po ½ dalį jam ir ieškovei.

Ieškovė patikslinto ieškinio 10 ir 11 punktais reikalauja, - Nekilnojamą turtą - Pastatą - Budėtojo namelį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), turintį 31,93 kv. m. bendro ploto, 3890 Eur vidutinės rinkos vertės ir Kitus inžinerinius statinius - ilgalaikę automobilių saugojimo aikštelę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 83500 Eur vidutinės rinkos vertės pripažinti ieškovės ir atsakovo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir po santuokos nutraukimo natūra priteisti atsakovo nuosavybėn, jai (ieškovei) priteisiant 43 695 Eur dydžio piniginę kompensaciją už jam (atsakovui) po santuokos nutraukimo atitenkančią didesnę bendrai santuokoje įgytą ir dalintino turto dalį. Su šiais reikalavimais jis nesutinka visiškai, kadangi ieškovė prašo pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir po santuokos nutraukimo natūra priteisti jo nuosavybėn turtą, kuris jam asmeninės nuosavybės teise ir taip priklauso. Šis turtas yra įregistruotas 2016 metais, t. y. po 2015 metų, kuomet tarp jo ir ieškovės buvo sudaryta povedybinė sutartis, kurios 2.1 punkte yra numatyta, kad „šia sutartimi M. M. ir E. M. pareiškia, kad šia sutartimi pasirenka visiško atskirumo turto teisinį režimą. Visas registruotinas ir neįregistruotinas nekilnojamas ir kilnojamas turtas, kurį mes įgysime kiekvienas savo vardu santuokos metu po šios sutarties įsigaliojimo, išskyrus namų apyvokos daiktus, tame tarpe indus, baldus, kilimus, buitinę techniką, bus kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė“. Sutarties 2.12 punkte šalys taip pat susitarė, kad „visas turtas bus laikomas atitinkamos šalies asmenine nuosavybe, nepriklausomai nuo to, ar santuokos metu jis buvo pagerintas, ir nepriklausomai nuo to, kiek dėl tokių pagerinimų padidėjo turto vertė“. Todėl ieškovės prašomas dalinti turtas yra jo asmeninė nuosavybė ir ieškovė visuomet tai žinojo ir niekada į šį turtą nepretendavo. Be to ji žinojo, kad šis jos ginčijamas turtas buvo pastatytas iš jo asmeninių statybinių medžiagų ir todėl pasirašant povedybinę sutartį ji neginčijo fakto, kad šis turtas priklauso jam asmenine nuosavybės teise. Atmestini ir visi kiti ieškovės ieškinyje nurodyti argumentai, kuriais ieškovė siekia įrodyti, kad neva šis turtas yra bendras su ieškove turtas, įskaitant jos ieškinyje nurodytus faktus dėl minėto turto projektų ir dokumentų rengimo, kas patvirtina tik tai, kad iki povedybinės sutarties buvo atlikti turto dokumentų rengimo klausimai, tačiau nesukurtas pats turtas, nes, kaip pavyzdys, automobilio saugojimo aikštelė buvo pastatyta po povedybinės sutarties sudarymo, nors tai iš esmės nieko nereiškia nagrinėjamu atveju, nes, kaip jau detalizuota, jo ir ieškovės visi turtiniai klausimai yra išspręsti povedybinėje sutartyje. Dėl šių priežasčių ieškovės reikalavimas šį turtą priteisti jam jai (ieškovei) priteisiant piniginę kompensaciją už jam po santuokos nutraukimo atitenkančią didesnę bendrai santuokoje įgytą ir dalintino turto dalį, yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas.

Dėl transporto priemonių padalinimo. Ieškovė patikslintu ieškiniu taip pat prašo, - santuokoje įgytas ir dalintinas transporto priemones - sniego motociklą (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), rudos spalvos, 1000 Eur vertės, ir motorinę valtį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, 500 Eur vidutinės rinkos vertės, po santuokos nutraukimo priteisti jam (atsakovui) jai ieškovei priteisiant 750 Eur dydžio piniginę kompensaciją už jam (atsakovui) po santuokos nutraukimo atitenkančią didesnę bendrai santuokoje įgyto turto dalį. Su tokiu ieškovės reikalavimu jis sutinka.

Dėl šaunamųjų ginklų padalinimo. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad santuokos metu buvo įgytas ir kitas turtas - šaunamieji ginklai:

1) Lygiavamzdis šautuvas B., ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), Ginklų registro kodas (duomenys neskelbtini), Kalibras 16x70, kategorija B, gamybos metai 1967;

2) P. B., Ginklo Nr. (duomenys neskelbtini) MR (duomenys neskelbtini), Ginklų registro kodas (duomenys neskelbtini), Kalibras 7,62x63, kategorija B, gamybos metai nežinomi;

3) Graižtvinis šautuvas (duomenys neskelbtini), Ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), Ginklų registro kodas (duomenys neskelbtini), Kalibras 5,56x45, kategorija C, gamybos metai nežinomi.

Ieškovė nurodė, kad minėti šaunamieji ginklai yra skirti jo (atsakovo) pramogoms, todėl juos tikslinga priteisti jam (atsakovui), jai ieškovei iš jo priteisiant kompensaciją. Šių daiktų apyvarta yra ribota, be to Ginklų registre netgi nėra duomenų apie šių šaunamųjų ginklų pavadinimą, gamybos metus, būklę ir pan., todėl ji neturi galimybės nustatyti net apytikslės jų vertės. Juolab, atsakovas nėra pateikęs jų įsigijimo dokumentų. Atsižvelgdama į tai, šioje proceso stadijoje ieškovė laiko, kad bendra šių ginklų vertė yra 4000 Eur. Todėl prašo jai priteisti 2 000 Eur kompensaciją. Jis su tokiu ieškovės reikalavimu nesutinka iš esmės. Nes šie ginklai yra jo asmeninė nuosavybės teisė. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra numatyta, kad sutuoktinio asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai) yra laikomi asmenine to sutuoktinio nuosavybe. Be to, analogišką nuostatą jis su ieškove numatė ir povedybinėje sutartyje, kurios 2.5 punkte yra numatyta, kad konkretūs sutuoktinio asmeniniai daiktai, juvelyriniai dirbiniai, nepriklausomai nuo jų vertės, instrumentai bei profesiniai reikmenys ar įrankiai, yra to sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Todėl ieškovės nurodyti šaunamieji ginklai yra jo (atsakovo) asmeniniai daiktai, o taip pat ir profesiniai įrankiai. Atsakovas yra medžiotojas (pateikia tai patvirtinančius įrodymus), todėl turimi įrankiai - šaunamieji ginklai- yra asmeninė jo nuosavybė ir nėra dalinti santuokos nutraukimo metu, kaip ir ieškovės asmeniniai daiktai (pavyzdžiui, juvelyriniai dirbiniai), kurių santuokos metu ieškovė yra įsigijusi daug. Be to, ieškovė nepagrįstai nurodo šaunamųjų ginklų vertes. Pagal ieškovės turimą informaciją iš Ginklų fondo, ieškovė galėjo pamatyti, kiek naudoti ginklai realiai kainuoja rinkoje. Ieškovei to nepadarius, teikia šaunamųjų ginklų pardavimo skelbimus, pagal kuriuos matyti, kad:

1) Lygiavamzdžio šautuvo B., ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), Ginklų registro kodas (duomenys neskelbtini), Kalibras 16x70, kategorija B, gamybos metai 1967, pardavimo vidutinė kaina yra 45 Eur (Priedas Nr. 1.1 ir 1.2);

2) Pistoleto B., Ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), Ginklų registro kodas (duomenys neskelbtini), Kalibras 7,62x63, kategorija B, gamybos metai nežinomi, pardavimo kaina yra 120 Eur (Priedas Nr. 1.3 - žiūrėti skelbimą „ieško naujų savininkų - graižtvinis (duomenys neskelbtini)…“);

3) Graižtvinio šautuvo c Lux, Ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), Ginklų registro kodas (duomenys neskelbtini), Kalibras 5,56x45, kategorija C, gamybos metai nežinomi, vidutinė pardavimo kaina yra 203 Eur (Priedas Nr. 1.3 - pardavimo kaina 200 Eur, Priedas Nr. 1.4 - pardavimo kaina 270 Eur, Priedas Nr. 1.5 - pardavimo kaina 140 Eur).

Be to atkreipė dėmesį į tai, kad minėti ginklai yra įsigyti iš fizinių asmenų prieš daug metų - 1 ginklas įsigytas 2014 metais, 2 ginklas - 2012 metais, 3 ginklas - 2008 metais (tai patvirtina Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiklos skyriaus pateikta pažyma). Tai patvirtina, kad ginklai buvo įsigyti naudoti, nes fiziniai asmenys naujų ginklų nepardavinėja, o atitinkamos parduotuvės. Be to šios nurodytos minėtoje policijos skyriaus pažymoje tik įformino ginklo pirkimą iš kito fizinio asmens komiso pagrindais, todėl kitų įsigijimo dokumentų, kaip kad perdavimo -priėmimo aktas iš fizinio asmens fiziniam asmeniui nėra, o ir jį galėjo pateikti tik gautą iš vienos ginklų parduotuvės, nes kiti ginklai buvo pirkti daugiau kaip prieš 10 metų. Be to ginklų parduotuvės tokio senumo dokumentų jau nebeturi ir nebesaugo (pateikia tai patvirtinančius dokumentus). Be to, atkreipė dėmesį ir į tai, kad 1 ginklo gamybos metai 1967, o kitų ginklų gamybos metai net nežinomi, tokie duomenys nėra išsaugoti, nes jie labai seni, todėl nėra ir vertingi ginklai. Visa tai patvirtina, kad minėti ginklai yra asmeninė jo (atsakovo) nuosavybė ir nėra dalintini, o jei ir būtų dalintini, ieškovės nurodyta ginklų vertė (4000 Eur) yra akivaizdžiai per didelė, nes reali minėtų ginklų bendra vertė yra 368 Eur.

Dėl kilnojamų daiktų padalinimo. Pažymi, kad ieškovė įtraukdama į savo patikslinto ieškinio reikalavimus reikalavimą padalinti šaunamuosius ginklus, neįtraukė kilnojamų daiktų, likusių po jo išėjimo iš namų, (duomenys neskelbtini), kurie realiai jam su ieškove priklauso bendrąją jungtine nuosavybės teise, t. y. ieškovė savo ieškinyje nedalina šio jiems priklausančio bendro turto:

1) dėvėto žolės pjovimo traktoriuko (raudonos spalvos), pirkto Vokietijoje 2017 metais (pirkimo kaina 900 Eur, dabartinė kaina, atsižvelgiant į nusidėvėjimą – 500 Eur);

2) didžiosios svetainės minkšto kampo (rusvos spalvos), pirkto Vokietijoje už 2000 Eur; dabartinė turto vertė, atsižvelgiant į nusidėvėjimą, - 1600 Eur.

Todėl, esant tokiai situacijai, tikslins priešieškinį dėl kilnojamų daiktų padalinimo ir kompensacijos iš ieškovės priteisimo. Be to, jo buvusiuose namuose, (duomenys neskelbtini), liko taip pat ir seifas (pilkos spalvos), kurį jo krikšto tėvas A. U. 2012 metais jam asmenine nuosavybės teise padovanojo. Šiame seife stovi ir jam priklausantys ginklai, šoviniai. Ryšium su tuo, tikslins priešieškinį ir prašys įpareigoti ieškovę per 30 dienų terminą, po teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos, grąžinti jam (atsakovui), seifą su jame minėtais esančiais daiktais.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų. Jokių bendrų kreditorinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims jis neturi. Apie ieškovės kreditorinius įsipareigojimus jam nėra žinoma.

Atsakovas atsikirtimais į patikslintą ieškinį teismo prašo: ieškovės patikslintą ieškinį atmesti, patikslintą priešieškinį patenkinti visiškai; priteisti iš ieškovės jo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė 2022-04-01 išvadoje dėl patikslinto ieškinio (DOK-12952) iš esmės nurodė, jog šalių šeimai atvejo vadyba netaikoma, duomenų, kad šalių šeimoje būtų pažeidinėjamos nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai, nėra. Ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena atsakovui nuosavybės teise priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Šiuose namuose sudarytos tinkamos sąlygos vaikams augti. Atsakovas gyvena name, adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovo sesei L. D.. Šiuose namuose šalių vaikai turės savo atskiras erdves, savo atskiras miegamąsias vietas, namuose sudarytos tinkamos sąlygos vaikams augti, svečiuotis, ilsėtis, ugdytis. Šalių nepilnametis M. M. mokosi (duomenys neskelbtini) pradinėje mokykloje. Šalių nepilnamečiai D. M. ir E. M. lanko (duomenys neskelbtini) vaikų lopšelį – darželį „(duomenys neskelbtini)“. VTAS specialistui M. M. nurodė, jog su mama jis sutaria gerai, jam patinka su mama gyventi, ji ir toliau norėtų gyventi su mama. Jis aplinkoje, kurioje gyvena, turi daug draugų. Jis apie tėtį beveik nieko nežino, su tėte nebendrauja, labai seniai šį matė. Jis norėtų su tėte susitikti. Tėtė jam nepaskambina. Tačiau jis tėtei bandė skambinti pats, tačiau tėtė neatsiliepė, o šiuo metu jis tėtės telefono numerio neturi. Šalių nepilnamečiai D. M. ir E. M. dėl labai jauno amžiaus savo nuomonės pareikšti negalėjo. Atsižvelgdama į tai, kad ginčo tarp šalių dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nėra, taip pat į nepilnamečio M. M. išreikštą nuomonę, VTAS specialistai palaiko ieškovės reikalavimą – nutraukus šalių santuoką jų vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su jų motina, nes tai atitinka šalių nepilnamečių vaikų poreikius, teises ir teisėtus interesus. Įvertinusi šalių reikalavimus dėl išlaikymo ir ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bei atsižvelgdama į tai, kad abu tėvai vienodai atsakingi už tinkamą vaikų išlaikymą, į vaikų poreikius, sprendžia, kad ieškovės iš atsakovo prašomas priteisti išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams mišria forma, t. y. nekilnojamu turtu ir vienkartinėmis periodinėmis išmokomis, ir išlaikymo įsiskolinimas neprieštarauja šalių vaikų interesams. Nustačius šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su ieškove, šios reikalavimas įpareigoti atsakovą atlyginti 50 procentų papildomų vaikų išlaidų, susijusių su vaikų dantų taisymu ir korekcija, vaikų gydymu ir reabilitacija, neprieštarauja šalių vaikų interesams. CK 3.190 straipsnyje įtvirtinta vaiko atstovų pagal įstatymą teisė tvarkyti nepilnamečių vaikų turtą uzufrukto teise. Minėtame straipsnyje nurodyta, kad ištuokos ar tėvų gyvenimo skyrium atveju nepilnamečio vaiko turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Pagal tai ir nustačius šalių vaikų gyvenamąją vietą kartu su jų motina (ieškove), ieškovės skyrimas uzufrukto teise tvarkyti šių vaikų materialinį išlaikymą neprieštarauja vaikų interesams. Klausimu dėl bendravimo tvarkos nustatymo bendraujant su atsakovu VTAS specialistui nepavyko sužinoti jo nuomonės dėl 2022-03-16 patikslintame ieškinyje šiuo klausimu ieškovės suformuluoto reikalavimo. Atsakovo teigimu, jis šiuo klausimu savo poziciją pateiks savo atsiliepime į ieškovės minėtą patikslintą ieškinį. Pagal tai galutinę išvadą dėl ieškovės patikslinto ieškinio, - reikalavimų susijusių su nepilnamečiais vaikais, pateiks teismo posėdžio metu po įrodymų ištyrimo, išklausius šalių paaiškinimus, paaiškėjus kitoms reikšmingoms bylai išspręsti aplinkybėms.

Pareikštu 2022-04-05 patikslintu priešieškiniu (DOK – 13197) atsakovas teismo prašo :

1. Jo (atsakovo) ir ieškovės santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), įregistruotą (duomenys neskelbtini) r. sav. administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

2. Termino susitaikymui neskirti.

3. Po santuokos nutraukimo palikti pavardes: ieškovei – „M.“, jam (atsakovui) - „M.“ pavardes.

4. Nustatyti nepilnamečių vaikų M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina, ieškove.

5. Patvirtinti jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais M. M., D. M. ir E. M. bei dalyvavimo juos auklėjant iki jų pilnametystės tvarką:

5.1. Tėvas turi teisę pasiimti vaikus du kartus per mėnesį savaitgaliais: kiekvieno kalendorinio mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį Tėvas turi teisę vaikus pasiimti iš jų gyvenamosios vietos su savimi tos savaitės penktadienį tarp 18 ir 19 val. ir gražinti juos į jų gyvenamąją vietą Motinai tos pačios savaitės sekmadienį tarp 16 ir 17 val.

5.2. Šv. Kalėdų, Naujųjų metų, Šv. Velykų ir Visų Šventųjų dienomis Tėvas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos pas save ir grąžina į jų gyvenamąją vietą tokia tvarka:

5.2.1. poriniais metais per Šv. Kalėdas pasiima gruodžio 23 dieną tarp 17 ir 18 val. ir parveda tų pačių metų gruodžio 26 dieną tarp 16 ir 17 val.;

5.2.2. neporiniais metais per Naujuosius metus pasiima vaikus neporinių metų gruodžio 31 dieną tarp 17 ir 18 val. ir parveda sekančių metų sausio 1 dieną tarp 16 ir 17 val.;

5.2.3. neporiniais metais per Šv. Velykas pasiima vaikus penktadienį tarp 17 ir 18 val. ir parveda antrąją Šv. Velykų poilsio dieną (pirmadienį) tarp 16 ir 17 val.;

5.2.4. neporiniais metais Visų Šventųjų dienos išvakarėse pasiima vaikus tarp 16 ir 17 val. ir parveda juos Vėlinių dieną tarp 14 ir 15 val.;

5.3. kiekvienais metais per Tėvo dieną Tėvas pasiima vaikus Tėvo dienos išvakarėse (šeštadienį) tarp 11 ir 12 val. ir parveda juos Tėvo dieną tarp 15 ir 16 val.;

5.4. kiekvienais metais per Motinos dieną (įskaitant visą savaitgalį) vaikai būna su Motina.

5.5. poriniais metais Tėvas pasiima vaikus jų gimtadienio dienomis tarp 16 ir 17 val. ir parveda juos tą pačią dieną tarp 19 ir 20 val.

5.6. kiekvienais metais vaikų kasmetinių vasaros atostogų metu Tėvas turi teisę pasiimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos pas save liepos mėnesio 1-15 (įskaitytinai) dienomis ir rugpjūčio mėnesio 1-15 (įskaitytinai) dienomis, apie konkrečias vaikų paėmimo ir grąžinimo valandas Motiną raštu, telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis informuojant iš anksto, bet ne vėliau kaip 7 dienos iki atitinkamos vaikų paėmimo ar grąžinimo dienos. Jeigu tėvai nesutaria dėl konkretaus laiko, tai kiekvienais metais Tėvas vaikus pasiima liepos 1 d. 10-12 val. ir grąžina liepos 15 dieną 10-12 val., taip pat kiekvienais metais Tėvas vaikus pasiima rugpjūčio 1 d. 10-12 val. ir grąžina rugpjūčio 15 dieną 10-12 val.;

5.7. kiekvienais metais kasmetinių rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu Tėvas turi teisę pasiimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos pas save pusei atostogų laiko (kuris turi būti vientisas, jei šalys iš anksto raštu nesusitaria kitaip), apie konkretų laiką iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš tris dienas, telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis informavęs Motiną;

5.8. Tėvas jam pagal šią bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką numatytu bendravimo su vaikais metu turi teisę išvežti vaikus j užsienio valstybę.

5.9. Tėvas turi teisę nekliudomai bendrauti su vaikais visomis ryšio priemonėmis (Facebook, Messenger, Skype, mobiliojo ryšio telefonu ir kt.).

5.10. Tėvai susitaria nedelsiant informuoti vienas kitą apie jų gyvenamosios vietos, jų ir vaikų ryšio priemonių pasikeitimą, vaikų sveikatos problemas bei kitas naujai atsiradusias aplinkybes, kurios tiesiogiai gali įtakoti vaikų gerovę, emocinę ir psichologinę būseną.

5.11. Tėvai be vienas kito rašytinio sutikimo neturi teisės išvežti vaikų į užsienio valstybę laikinam ar nuolatiniam gyvenimui.

5.12. Jeigu Tėvas jam šioje bendravimo su vaikais tvarkoje numatytu metu neturi galimybių pasiimti vaikų ir su jais bendrauti, apie tokias aplinkybes pranešama vaikų Motinai telefonu, SMS žinute ar elektroniniu laišku nedelsiant nuo jų sužinojimo, bet ne vėliau kaip 24 val. iki atitinkamo vaiko paėmimo laiko, ir Tėvas suderina bendravimo tvarkos su vaikais pakeitimus su vaikų Motina.

6. Priteisti iš jo (atsakovo) nepilnamečio vaiko M. M. išlaikymui 1/4 dalį jam (atsakovui), priklausančio turto - žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastato - gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastato - ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastato - garažo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastato - garažo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto registre neįregistruoto), kitų inžinerinių statinių (šulinio), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių (kanalizacijos šulinio), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių (kiemo aikštelės), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių (tvoros), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių (tvoros), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos), kitų inžinerinių statinių (kiemo aikštelės), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos), esančių adresu (duomenys neskelbtini), ir 170 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo pirminio patikslinto priešieškinio pateikimo teismui dienos (2021-10-04) iki M. M. sueis 10 metų (duomenys neskelbtini)100 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo M. M. sukaks 10 metų iki 14 metų jo amžiaus, 100 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo M. M. sukaks 14 metų iki jo pilnametystės arba iki bus emancipuotas, išlaikymo sumą už kiekvieną mėnesį pervedant į ieškovės nurodytą sąskaitą banke iki sekančio mėnesio 15 dienos, išmokas indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

7. Priteisti iš jo (atsakovo) nepilnamečių vaikų D. M. ir E. M. išlaikymui po 3/8 dalis kiekvienam vaikui jam, atsakovui M. M., priklausančio turto - žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastato - gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastato - ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastato -garažo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastato - garažo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto registre neįregistruoto), kitų inžinerinių statinių (šulinio), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių (kanalizacijos šulinio), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių (kiemo aikštelės), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių (tvoros), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių (tvoros), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos), kitų inžinerinių statinių (kiemo aikštelės), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos), esančių adresu (duomenys neskelbtini), ir po 170 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamų periodinių išmokų nuo pirminio patikslinto priešieškinio pateikimo teismui dienos (2021-10-04) iki vaikams sueis 5 metai (duomenys neskelbtini), po 100 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamų periodinių išmokų nuo vaikams sukaks 5 metai iki 8 metų jų amžiaus, po 100 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamų periodinių išmokų nuo vaikams sukaks 8 metai iki 12 metų jų amžiaus, po 100 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamų periodinių išmokų nuo vaikams sukaks 12 metų iki 16 metų jų amžiaus, po 100 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamų periodinių išmokų nuo vaikams sukaks 16 metų iki jų pilnametystės, arba iki bus emancipuoti, išlaikymo sumą už kiekvieną mėnesį pervedant į ieškovės nurodytą sąskaitą banke iki sekančio mėnesio 15 dienos, išmokas indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

8. Nepilnamečiams vaikams M. M., D. M. ir E. M. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę.

9. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ieškovės ir jo (atsakovo) įgytą nekilnojamą turtą: Pastatą - Poilsio namelį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinės rinkos vertės Registrų centro duomenimis 4070 Eur, ir Kitus inžinerinius statinius - Kiemo statinius (atliekų duobę, kiemo aikštelę, priklausančius pastatui unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini)), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinės rinkos vertės 2 Eur Registrų centro duomenimis, esančius adresu (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo padalinti šalims natūra - tai yra:

9.1. Ieškovei po santuokos nutraukimo asmenine nuosavybės teise priteisti 1/2 dalį nekilnojamojo turto: Pastato - Poilsio namelio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendros vidutinės rinkos vertė 4070 Eur Registrų centro duomenimis, ir Kitų inžinerinių statinių - Kiemo statinių (atliekų duobę, kiemo aikštelę, priklausančius pastatui unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini)), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendros vidutinės rinkos vertės 2 Eur Registrų centro duomenimis, esančių adresu (duomenys neskelbtini);

9.2. Atsakovui po santuokos nutraukimo asmenine nuosavybės teise priteisti 1/2 dalį nekilnojamojo turto: Pastato - Poilsio namelio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendros vidutinės rinkos vertė 4070 Eur Registrų centro duomenimis, ir Kitų inžinerinių statinių - Kiemo statinių (atliekų duobę, kiemo aikštelę, priklausančius pastatui unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini)), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendros vidutinės rinkos vertės 2 Eur Registrų centro duomenimis, esančių adresu (duomenys neskelbtini);

10. Jo (atsakovo) ir ieškovės santuokos metu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise įgytą kilnojamąjį turtą padalinti sekančiai:

- ieškovei asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo priteisti neregistruotus kilnojamuosius daiktus natūra, kurių bendra vidutinė rinkos vertė 2100 Eur, t. y. žolės pjovimo traktoriuką (raudonos spalvos) - 500 Eur vertės ir svetainės minkštą kampą (rusvos spalvos) - 1600 Eur vertės.

11. Priteisti iš ieškovės jo (atsakovo) naudai 1050 Eur kompensaciją už ieškovei asmeninės nuosavybės teise tenkančią didesnę turto dalį po santuokos nutraukimo.

12. Įpareigoti ieškovę per 30 dienų terminą, pradedamą po teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos, grąžinti jam (atsakovui) seifą, esantį gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), su jo (atsakovo) asmeniniais jame esančiais daiktais (lygiavamzdžiu šautuvu BM, Nr. (duomenys neskelbtini); lygiavamzdžiu šautuvu Nr. (duomenys neskelbtini); lygiavamzdžiu šautuvu IZH 16, Nr. (duomenys neskelbtini) bei šoviniais).

13. Priteisti iš ieškovės jo (atsakovo) naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Patikslintame priešieškinyje atsakovas reikalavimams pagrįsti iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes, argumentus kaip ir atsiliepime į patikslintą ieškinį.

Ieškovė 2022-04-13 atsiliepime į anksčiau aprašytą priešieškinį (DOK -15582) iš esmės nurodė, jog su atsakovo minėtu patikslintu priešieškiniu sutinka iš dalies. Be to dauguma atsikirtimų į priešieškinio reikalavimus yra tapatūs argumentai, kuriais grindžiami patikslinto ieškinio reikalavimai, todėl ieškovė jų nekartoja. Tačiau dėl santuokos nutraukimo atsakovas prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tačiau nurodo tik aplinkybes, susijusias su tariama ieškovės kalte ir jų nepagrindžia įrodymais. Atsakovas nenurodė, kuo pasireiškė jo kaltė dėl santuokos pabaigos. Atsižvelgiant į atsakovo reikalavimą ir aplinkybę, kad jis nepaaiškina kuo pasireiškė jo kaltė, darytina išvada, kad atsakovas pripažįsta ieškovės nurodytas aplinkybes dėl atsakovo kaltės – atsakovo neištikimybė, psichologinis smurtas, girtavimas, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja. Šiame kontekste ieškovė pažymi, kad byloje yra pateikti atsakovo kaltės įrodymai: 1) išrašai iš jai priklausančios banko sąskaitos, iš kurios matyti, kad atsakovas visiškai neprisidėjo prie vaikų išlaikymo; 2) rašytiniai įrodymai, patvirtinantys atsakovo registraciją pažinčių portaluose. Dėl vaikų išlaikymo tai tarp šalių nėra ginčo, kad dalis išlaikymo vaikams būtų priteista turtu (1) žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (2) Gyvenamuoju namu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); (3) ūkiniu pastatu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); (4) garažu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); (5) garažu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); (6) šuliniu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); (7) kanalizacijos šuliniu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); (8) kiemo aikštele, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); (9) tvora, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); (10) tvora, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); (11) kiemo aikštele, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); esančiais adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas). Visgi, ieškovei nėra suprantama, kodėl atsakovas diferencijuoja vaikus ir M. nori skirti tik 1/4 Turto, tuo tarpu, D. ir E. po 3/8 Turto. Taip pat atsakovas pagrįstai nepaaiškina, kodėl siekia vaikams skirti tik minimalų išlaikymą, nors jo turtinė padėtis leidžia sudaryti vaikams ženkliai geresnes materialines sąlygas. Patikslintame ieškinyje pateikti detalūs argumentai ir paskaičiavimai, kuriais grindžiami vaikų poreikiai ir atsakovo turtinė padėtis, leidžianti teikti vaikams didesnį nei minimalų išlaikymą. Patikslinto ieškinio tenkinimas dalyje dėl išlaikymo formos ir dydžio paneigtų priešpriešinio priešieškinio reikalavimo tenkinimą. Dėl nekilnojamojo turto padalijimo tai, ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso sekantis dalintinas turtas: Nekilnojamieji daiktai: 1) 270, 89 kv.m. Poilsio namelis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 2) kiemo statiniai (atliekų duobė, kiemo aikštelė, priklausantys pastatui unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini)), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini); kurių rinkos vertė 46.500 Eur. Visų pirma atsakovas teigia, esą šio turto vertė tėra 30.000 Eur, tačiau atsakovo pateiktame vertinime neatsižvelgta, kad per 2021 -2022 m. nekilnojamojo turto vertė išaugo apie 20% ir toliau auga, taip pat buvo lyginami iki 2021 m. sudaryti sandoriai, kas kelia abejonių dėl šio vertinimo pagrįstumo. Atsakovas prašo teismo šį turtą padalinti po 1/2, tačiau ieškovei toks padalijimo būdas nėra priimtinas. Pažymėtina, kad ieškovė visą savo dėmesį turės skirti vaikų priežiūrai, todėl jos galimybės prižiūrėti Poilsio namelį ir gauti iš jo naudą ribotos. Tuo tarpu atsakovas naudojasi Poilsio nameliu, jį nuomoja, todėl gauna iš jo naudą, ką pagrindžia byloje pateikti įrodymai. Atsižvelgiant į tai, Poilsio namelį su priklausiniais tikslinga priteisti atsakovui, o ieškovei priteisti 23.250 Eur piniginę kompensaciją. Priteisus šį turtą šalims po 1/2, tai būtų išimtinai naudinga atsakovui, nes jis ir toliau jį visa apimtimi eksploatuotų, gautų pajamas, o kompensacijos mokėjimo išvengtų, kas būtų nesąžininga ieškovės atžvilgiu. Be to, pažymi, kad priešingai nei teigia atsakovas, ieškovė negali pavesti nekilnojamojo turto agentūrai nuomoti savo namelio dalies. Poilsio namelis yra skirtas trumpalaikei nuomai, namelyje reikia nuolat užtikrinti aplinkos ir vidaus priežiūrą, sudaryti higienos ir poilsio sąlygas, priimti – išleisti svečius. Tas reikalauja laiko, kurio ieškovė, augindama tris vaikus, neturi ir neturės. Dėl atsakovo ginklų nuosavybės teisės tai, atsakovas teigia, kad jo naudojami šaunamieji ginklai: 1) Lygiavamzdis šautuvas B., ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), Ginklų registro kodas (duomenys neskelbtini), Kalibras 16x70, kategorija B, gamybos metai 1967; 2) P. B., Ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), Ginklų registro kodas (duomenys neskelbtini), Kalibras 7,62x63, kategorija B, gamybos metai nežinomi; 3) Graižtvinis šautuvas C., Ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), Ginklų registro kodas (duomenys neskelbtini), Kalibras 5,56x45, kategorija C, gamybos metai nežinomi; yra jo asmeninė nuosavybė, nes tai yra jo asmeninio naudojimo daiktai ir susiję su atsakovo profesija (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, atsakovas nurodo, kad jų vertė tėra apie 368 Eur. Ieškovė nesutinka su tokia atsakovo pozicija. Visų pirma, medžioklė yra ne atsakovo profesija, o hobis, tad atsakovas visiškai nepagrįstai įvardija šaunamuosius ginklus kaip profesinius įrankius. Kita vertus, Kasacinis teismas jau yra išaiškinęs, jog aplinkybė, kad daiktu naudojasi vienas sutuoktinis nėra priežastis jį pripažinti asmenine nuosavybe. Pagal bendrą taisyklę įgyjami už bendrosios jungtinės nuosavybės lėšas daiktai turi būti priskiriami prie bendrosios jungtinės nuosavybės (CK 3.88 straipsnis), nes santuokos metu įgytas turtas priskiriamas bendrajai jungtinei nuosavybei (CK 3.88 straipsnio 1 dalis) ir yra nustatyta sutuoktinių turto bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Šios nuostatos leidžia teigti, kad turto, įgyto santuokos metu iš bendrų sutuoktinių lėšų, priskyrimas prie sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktų yra bendrosios taisyklės išimtis. Teismų praktikoje buvo aiškinama, kad pagal vieno iš sutuoktinių poreikių tenkinimą arba vieno iš jų faktinį naudojimą daiktai turi būti priskiriami prie asmeninio naudojimo daiktų. Tačiau Kasacinis teismas išaiškino, kad toks aiškinimas neatitinka asmeninio naudojimo daiktų išimtinio pobūdžio ir nesuderintas su asmeniniais, profesiniais, asmeninio verslo, tik su vieno sutuoktinio asmeniu susijusiais poreikiais (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai), arba ta aplinkybe, kad turto priklausymą asmeninės nuosavybės teise gali patvirtinti turto prigimtis ir pobūdis (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Individualiai naudojami vieno sutuoktinio šaunamieji ginklai, motociklai ir motociklininko šalmai neatitinka šių reikalavimų. Teisėjų kolegija konstatavo, kad teismai CK 3.89 straipsnio nepažeidė. Aplinkybės, kad leidimą naudotis ginklu turi vienas iš sutuoktinių, kad turtu tik vienas iš jų naudojasi, gali būti svarbios svarstant dėl nuosavybės objektų padalijimo natūra (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Taigi, atsakovas nepagrįstai nurodo, kad ginklai yra jo asmeninė nuosavybė ir nėra dalybų objektas santuokos nutraukimo byloje. Be to, jeigu šie ginklai tėra menkaverčiai kaip teigia atsakovas, neaišku, kodėl atsakovas skiria tiek dėmesio ginčydamas atsakovės reikalavimą. Jeigu atsakovas mano, kad jų vertė tėra 368 Eur, tuomet atsakovė sutinka, kad šautuvai būtų priteisti jai, o ji sumokės atsakovui 368 Eur kompensaciją. Atsakovė įsitikinusi, kad rinkoje šiuos šautuvus realizuos didesne nei 368 Eur kaina. Dėl žolės pjovimo traktoriaus ir sofos padalijimo tai, atsakovas nurodo, kad šalims priklauso: 1. Žolės pjovimo traktoriukas pirktas už 900 Eur, vertė įvertinus nusidėvėjimą – 500 Eur; 2. Svetainės minkštas kampas pirktas už 2000 Eur, vertė atsižvelgiant į nusidėvėjimą – 1.600 Eur. Atsakovas prašo šiuos daiktus priteisti ieškovei, o atsakovui priteisti 1.050 Eur piniginę kompensaciją. Ieškovė su šiuo reikalavimu nesutinka. Atsakovas nepateikia įrodymų apie jų įsigijimo kainą, nusidėvėjimo lygį ir kaip apskaičiavo nusidėvėjimą piniginę išraiška (CPK 178 straipsnis). Vien tai paneigia galimybę tenkinti atsakovo reikalavimą. Be to faktiškai šie daiktai yra iš esmės nusidėvėję ir menkaverčiai. Ieškovė sutiktų už juos sumokėti ne didesnę kaip 500 Eur kompensaciją, tačiau ne 1.050 Eur. Jeigu atsakovas mano, kad šių daiktų vertė yra net 2.100 Eur, tokiu atveju ieškovė sutiktų, kad pats atsakovas šiuos daiktus pasiimtų ir sumokėtų ieškovei 1.050 Eur kompensaciją. Dėl seifo su ginklais grąžinimo tai atsakovas nurodo, kad buvusiuose namuose, (duomenys neskelbtini) yra likęs jo seifas su ginklais ir šoviniais, kurį jam dovanojo krikšto tėvas bei prašo teismo įpareigoti šį turtą grąžinti. Seifas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise. Atsakydama į šį reikalavimą, ieškovė pažymi, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog seifas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise. Seifas, kaip ir santuokos metu įgyti ginklai, yra dalybų objektas santuokos nutraukimo byloje. Ieškovė jau išreiškė valią, kad atsakovui siekiant išvengti adekvačios kompensacijos už ginklus mokėjimo, ieškovė sutinka, kad ginklai būtų priteisti ieškovei už kuriuos ieškovė sumokėtų 368 Eur kompensaciją. Tuo atveju, būtų tikslinga, kad ieškovei liktų ir seifas, kuriame ji galėtų laikyti minėtus ginklus iki juos pavyks parduoti. CK 4.95 straipsnis numato savininko teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Be to, atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovė neteisėtai valdo neidentifikuotą seifą. Priešingai tiek seifas, tiek jame esantys ginklai yra dalybų objektas santuokos nutraukimo byloje. Atitinkamai, atsakovas neįrodė, kad ieškovė pažeidžia atsakovo nuosavybės teisę, kas paneigia galimybę ginti jo teises CK 4.95 straipsnyje nustatyta tvarka. Dėl bendravimo tvarkos tai : 1) atsakovas ydingai formuluoja prašomos nustatyti bendravimo tvarkos sąlygas, jas formuluodamas kaip atsakovo teisę bendrauti su vaikais. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvo pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvu, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvo pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Teismui patvirtinus tėvo su vaiku bendravimo tvarką, tėvas privalės tokią bendravimo tvarką vykdyti; tais atvejais, kai tėvai nevykdo bendravimo su vaiku pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis), atsižvelgiant į tai, vien bendravimo sąlygų formulavimas kaip atsakovo bendravimo teisės, paneigia galimybę nustatyti tokią bendravimo tvarką; 2) reikšminga ir tai, kad ieškovė siekia nustatyti maksimalią tėvo bendravimo tvarką su vaikais, pagal kurią jis intensyviai dalyvauti vaikų gyvenime, rūpintųsi jų priežiūra, auklėjimu ir galėtų su savo vaikais užmegzti tvirtus ryšius. Tai leistų vaikams turėti tėvą, o ne tik matytis su juo kelias dienas per mėnesį. Tuo tarpu, atsakovo siekiama bendravimo tvarka yra iš esmės minimali, pagal kuria tėvas vaikų gyvenime atliktų tik simbolinį vaidmenį, tačiau realiai tėvas nedalyvautų vaikų auklėjime ir ugdyme, neužmegztų tvirtų ryšių su vaikais. Būtent dėl šios priežasties, ieškovės prašomai nustatyti bendravimo tvarkai turėtų būti teikiamas prioritetas; 3) atsakovas prieštarauja ieškovės reikalavimui dėl papildomų išlaidų, susijusių su auklės ar gydymo įstaigų suteiktomis vaikams paslaugomis, kompensavimo. Visgi toks reikalavimas yra pagrįstas ir teisingas, nes auginant tris vaikus iš anksto numatyti situaciją ar vaikai sirgs, ar bus gydomi privačioje gydymo įstaigoje ir tokių įstaigų sutektinų paslaugų mąstą ir kainą, kurios nėra kompensuojamos ligonių kasų, bet bus suteiktos, ar teks ieškovei pačiai ar su vienu iš vaiku hospitalizuotis, nėra realios galimybės, todėl ieškovė, atsižvelgdama į skelbiamus auklių įkainius (3,5-5 Eur už vieną darbo valandą) bei tikslu išvengti ateityje papildomų ginčų, pagrįstai mano, kad įpareigojimas atlyginti auklės ir ½ dalį išlaidų už gydymo įstaigų suteiktas paslaugas, yra pagrįstas bei teisingas. Pažymėtina, kad ieškovė atsižvelgdama į siekiamą nustatyti maksimalią vaikų bendravimo su atsakovu tvarką, numatė analogišką ieškovės pareigą apmokėti vaikų priežiūros kaštus, jei per atsakovo bendravimo dieną, jis hospitalizuojamas. Prašo atmesti 2022-04-04 atsakovo patikslintą priešieškinį; ieškovės naudai priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2022-04-19 teismo posėdžio metu ieškovė patikslintą ieškinį palaikė. Iš esmės pakartojo šiame aprašytas aplinkybes, argumentus. Atsakovas su ieškovės patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies. Jis nesutiko su ieškovės nurodytais kaltinimais (priežastimis) dėl jų santuokos iširimo. Tai pat nesutiko su ieškovės reikalavimais dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, dėl išlaikymo vaikams ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, dėl santuokoje įgyto turto pasidalijimo, dėl išlaikymo ieškovei priteisimo, dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Atsakovas su ieškovės reikalavimais dėl jų nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, dėl pavardžių po santuokos nutraukimo palikimo sutiko. Iš esmės atsakovas dėl patikslinto ieškinio reikalavimų nurodė tas pačias aplinkybes bei tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į patikslintą ieškinį. Ypač atkreipė dėmesį į tai, jog galutinai su ieškove pradėjo gyventi skyrium ne nuo 2020-01-03, o nuo 2021-01-01. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės iniciatyva jis su šia 2015 m. sudarė vedybų sutartį. Iš esmės po šios sudarymo jo tėvo pinigais ir pagalba buvo pastatyti ginčo pastatas - budėtojo namelis, automobilių saugojimo aikštelė.

Šio teismo posėdžio metu atsakovas patikslintą priešieškinį palaikė. Iš esmės pakartojo šiame aprašytas aplinkybes, argumentus. Ieškovė su atsakovo patikslintu priešieškiniu sutiko iš dalies. Ji nesutiko su atsakovo nurodytais argumentais (priežastimis) dėl jų santuokos iširimo, jog jų santuoka iširo dėl jų abiejų kaltės. Tai pat nesutiko su atsakovo reikalavimais dėl išlaikymo vaikams priteisimo, dėl santuokoje įgyto turto pasidalijimo, dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Ieškovė su atsakovo reikalavimais dėl jų nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, dėl pavardžių po santuokos nutraukimo palikimo, dėl seifo grąžinimo sutiko. Iš esmės ieškovė dėl patikslinto priešieškinio reikalavimų nurodė tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į patikslintą priešieškinį. Ypač atkreipė dėmesį į tai, jog galutinai su atsakovu pradėjo gyventi skyrium nuo 2020-01-03, o ne nuo 2021-01-01. Be to, ji kategoriškai nesutiko, jog ji atsakovo atžvilgiu naudojo psichologinį bei fizinį smurtą. Neginčijo, jog jos iniciatyva ji su atsakovu 2015 m. sudarė vedybų sutartį. Tai pat atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovas nuo 2020-01-03 iš esmės su savo vaikais nebendravo, dvyniai E. ir D. jo nebepažįsta, o vyresnysis sūnus M. žino tik tai, jog turi tėvą.

2022-07-11 teismo posėdžio metu liudytoja G. M. iš esmės paaiškino, jog jai ieškovė yra jos sesers dukra. Ji pas M. į svečius į jų gyvenamąją vietą iki atsakovo išsikraustymo atvažinėdavo dažnai, maždaug kartą per tris mėnesius. Ji matydavo, jog namuose ieškovė būdavo viena su vaikais. Iš jos pokalbių su ieškove suprato, jog atsakovas darbe - iš pradžių (duomenys neskelbtini), o vėliau (duomenys neskelbtini), jog jo namuose nėra savaitę laiko, jog šis vartoja alkoholį. Be to, atsakovas periodiškai penktadienį, šeštadienį, sekmadienį medžiodavo, o po šios grįždavo neblaivus. Tai ji pati ne kartą matė. Dėl alkoholio vartojimo atsakovas su ieškove neatvažiuodavo į giminės šventes. Atsakovas turėjo blogą, žalingą sveikatai įprotį, būtent alkoholio vartojimą. Dėl to jis buvo paguldytas į Kauno klinikas. Tačiau tiksliai kada nežino, bet šiose ji jį aplankė. Į klausimą, ar nuolat (sistemingai) atsakovas vartojo alkoholį neatsakė. Tačiau žino, kad atsakovas turėjo kasos ligą (problemas). Atsakė, jog atsakovas 2019 m. gegužės mėnesį išėjo iš namų. Nuo šio laiko ieškovė, pasak jos, gyvena, ūkį veda viena. Be to, ji (liudytoja) atsakovą namuose paskutinį kartą matė prieš tris metus. Taip pat atsakė, kad po atsakovo gydymosi Kauno klinikose, jai ieškovė sakė, jog jai gydytojai sakė, jog atsakovui draudžiama, šis negali vartoti nei lašo alkoholio; jog maisto ji ir E. važiuodavo kartu į parduotuves; jog, kas mokėjo už M. būstui suteiktas komunalines paslaugas, nežino; atsakovas turėjo verslą – iš pradžių išsinuomotoje aikštelėje pardavinėjo automobilius, po to statėsi automobilių stovėjimo aikštelę. Taip pat atsakė, jog ji (duomenys neskelbtini), vagonėlyje su blaiviu ir neblaiviu, ir pagiriotu atsakovu bendravusi. Ji neblaivios ieškovės nemačiusi. Be to, jos ieškovė prašiusi pakabėti su atsakovu, kad nebegertų alkoholio. Taip pat atsakė, jog jai ieškovė sakiusi, jog atsakovas šeimai išlaikyti neduoda pinigų. Tačiau žino, kad atsakovas ieškovei duodavo 100 Eur, kažkiek davęs pinigų, kad ši su vaikais nuvyktų į P. Ieškovei trūko pinigų šeimos poreikiams tenkinti. Be to, ieškovė prieš metus už savo pinigus remontavo šeimos būstą.

2022-07-11 teismo posėdžio metu liudytojas A. Š. iš esmės paaiškino, jog atsakovas jo nuo vaikystės, nuo 12 metų, draugas. Jis šalis pažįsta nuo jų santuokos pradžios. Jis lankęsis pas šalis svečiuose, buvęs jų baliuose. Be to, jis su atsakovu palyginus dažnai (pagal galimybes) susitikdavo, tiek pas atsakovą namuose, tiek mieste, ar kitoje vietoje. Iš pradžių šalių santuoka, jo galva, buvo normali, po to tarp jų atsirado nesutarimai. Atsakovas reikšdavo ieškovei pretenzijas, jog nepadaryta valgyti. Iš esmės atsakė, jog bendravimo metu su atsakovu nepastebėjęs, jog šis piktnaudžiautų alkoholiu, šis išgerdavo alkoholio kaip ir visi kiti normalūs vyrai. Be to, iki 2020 metų ir šiais metais negirdėjęs, kad ieškovė prašytų, draustų atsakovui gerti alkoholį. Dėl kurio iš šalių kaltės iširo jų santuoka nežino. Tačiau kai iš namų išėjo atsakovas, šis jam sakė, kad nebeįmanoma namuose gyventi, nes ieškovė jį puola (reiškia įvairias pretenzijas), nedaro valgyti. Atsakė, jog nepastebėjo, jog šalių šeimoje ko tai trūktų. Be to, atsakovas rūpinosi namo šildymu, pirkdavo šildymo sistemos katilui kurą, pakurdavo ir prižiūrėjo katilą. Taip pat atsakė, jog atsakovas puikiai bendravo su vyresniuoju sūnumi, šį vesdavo į darželį iš šio paimdavo. Apie atsakovo bendravimą su dvyniais nieko nežino, nes šio su šiais nematęs. Kiek matė, tai atsakovas iš ryto išeidavo į darbą, vakare grįždavo namo, o savaitgalius leisdavo kaip ir visi kiti. Be to, atėjęs pas atsakovą, nepastebėjo šio išgėrusio ar pagirioto. Iš atsakovo sužinojo, jog 2021 metų sausio mėnesį jis išėjo iš namų, (duomenys neskelbtini). Šiuo metu atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini). Atsakė, jog ne kartą buvęs pas atsakovą jo automobilių saugojimo aikštelėje (duomenys neskelbtini) Šioje aikštelėje trinkelės paklotos 2015 m. liepos, rugpjūčio mėnesiais. Šių klojimą finansavo, organizavo atsakovo tėvas. Atsakė, jog apie atsakovo darbą, ar verslą nieko nežino. Be to, žino iš atsakovo, jog šis serga cukralige, o kad šis turi problemų su kasa nežino. Taip pat atsakė, jog jis jau virš keturiolika metų gyvena, dirba Lietuvoje, o prieš tai dešimt metų gyveno, dirbo Vokietijoje. Grįžo gyventi į Lietuvą 2008 m. Jis visą laiką dirbo vilkiko vairuotoju. Atsakė, kad nuo 2018 m. jis su ieškove ir atsakovu, šiems būnant kartu, nebendravo; kokioje įmonėje jis dirbo 2015 metais nepamena; kiek matė (tačiau kiek kartų, kada nepamena) minėtoje aikštelėje trinkelių klojimo darbai vyko apie pusę metų. Taip pat atsakė, kad nematęs, jog kada tai ieškovė būtų naudojusi fizinį smurtą atsakovo atžvilgiu, tačiau girdėjęs tarp šalių barnius. Buvę ieškovės nepagarbaus elgesio atsakovo atžvilgiu. Tačiau konkrečių atvejų nenurodė (šių nematė, negirdėjo). Taip pat atsakė, jog su atsakovu 2013 metais kartu jokio darbo nedirbo. Be to, atvejo, kai ieškovė su jo sutuoktine ieškojo jo ir atsakovo 2012 metais vasarą, kai jie savaitę buvo sodyboje, nebuvo. Nežino atvejų, kad atsakovas ieškovei būtų neištikimas. Nebuvo taip, kad įvairiais šalių gyvenimo laikotarpiais, daug kartų jis su atsakovu, nesant jų sutuoktinėms, kartu, kur tai pokyliavo.

2022-07-11 teismo posėdžio metu liudytoja L. D. iš esmės paaiškino, jog ji atsakovo sesuo. Šalims paskutiniu metu gyvenant kartu, ji pastebėjo, jog tarp jų kažkas negerai. Tačiau kiek ji pažįsta atsakovą, kiek ieškovę, tai šie skirtingi žmonės. Iš esmės atsakovas kabinosi į gyvenimą, o ieškovei rūpėjo tik prabanga. Jai atsakovas sakęs, kad ieškovė jo neišklauso, kompromisų neieško, duoda nurodymus, tai parvežti valgyti, tai nuvežti, tai parvežti vaikus iš darželio ir kt. Ieškovės poreikiai gimus dvynukams padidėjo, netgi šiuos prižiūrėti. Be to, paskutiniu metu šalims gyvenat kartu ji be atskirto ieškovės kvietimo, sutikimo negalėjo pas juos ateiti. Tačiau, nors ieškovė priekaištavo, iš esmės sakė, jog atsakovas dirba, negali valgyti padaryti, nesirūpina šeima, tačiau ji viskuo buvo aprūpinta. Be to nekartą matė kaip atsakovas pirko maistą šeimai, šį nešė namo, gamino valgyti, vežė vaikus į darželį ir kt. Atsakė, jog matė kaip baliuose šalys būdavo kartu. Ieškovė atsakovui dėl alkoholio vartojimo nieko nesakydavo. Be to, namų priežiūra rūpinosi ieškovė, tačiau ateidavo moteriškė valyti kambarius, o už suvartotą vandenį, elektros energiją mokėdavo jos (liudytojos) tėtis, nes šis namas buvo jo. Negirdėjusi, jog ieškovė atsakovui iš esmės sakė, jog jam gerti alkoholį gydytojai uždraudė, negalima. Be to ieškovė jai buvo uždraudusi atvykti pas ją į namus, nes iš esmės ji (liudytoja) išsiskyrusi, turi susitvarkyti savo gyvenimą. Kiek žino atsakovas serga cukralige, turi kasos ligą. Kad kokią tai atsakovas turėtų priklausomybę, ji iš atsakovo elgesio nemačiusi, apie tai negirdėjusi. Kiek ji iš atsakovo žino, tai šis į ieškovės pareikštus priekaištus, „išsiliejimus“ visad tylėdavo. Į tai ji atsakovui sakiusi, jog tylėjimas nėra problemos sprendimas, jog jiedu turi kalbėtis. Mano, jog šalių santuokos iširimo priežastis skirtingi šalių charakteriai, vieno kalto nebūna, kalti abu. Atkreipė dėmesį į tai, kad nuo šalių vaikų gimimo šių aukle būdavo ieškovės motina, o kai šios nebūdavo samdoma moteris. Be to, ieškovė mėgo lankytis grožio salonuose. Iš esmės atsakė, jog ieškovas jai ne kartą verkdamas sakė, jog jam labai sunku, pavargo dėl ieškovės psichologinio smurto, priekaištų tai dėl to, tai dėl to. Atsakė, kad atsakovas atsikraustė į jos namus 2021 m. sausio pradžioje, šio mėnesio 1 ar 2 dieną. Be to, ji buvusi (duomenys neskelbtini), šios dalis išklota trinkelėmis, kita dalis išpilta akmenukais. Trinkelės buvo išklotos dar jos tėvui esant gyvam, prieš septynis metus. Tai galėjo būti 2015 metai, ar 2016 metai. Šių klojimo darbai buvo pradėti vasarą, šie truko pakankamai greitai, tačiau tiksliai kiek laiko nežino, bet, kiek pamena, sekančių metų pavasarį. Kas finansavo šios aikštelės įrengimo darbus tiksliai nežino, tačiau žino, jog, aikštelėje vykstant statybos darbams, nuolat šioje buvo jos tėvas. Jos žiniomis atsakovas dirba (duomenys neskelbtini). Atsakovas verslo neturi. Kiek žino tai atsakovas nori bendrauti su vaikais, nuvyksta su šiais bendrauti, tačiau jam tai daryti ieškovė uždraudusi. Jos name yra visos sąlygos atsakovui bendrauti su vaikais, ji tam netrukdys. Be to, atsakė, jog negirdėjusi, jog šalys būtų planavusios kokius tai darbus nudirbti kartu, nemačiusi, jog šalys kokius tai darbus būtų kartu dirbusios ir t.t. Ji dažniausiai brolį (atsakovą) matydavo katilinėje. Atsakė, jog paskutiniu metu ji su ieškove nebendrauja. Jos nebuvo draugės. Jų santykiai buvo blogi. Nebuvo taip, kad ji du kartus buvo susipykusi su atsakovu ir su šiuo po tris metus nebendravo. Ji turi du gyvenamuosius namus. Ji į namą, esantį (duomenys neskelbtini) įleido gyventi atsakovą nemokamai, už šiam namui teikiamas paslaugas, elektros energiją moka ji. Žino, jog atsakovas gyvena su moterimi, kuri turi du nepilnamečius vaikus. Tačiau atsakovas turės galimybę šiame name savo vaikus priimti, su šiais bendrauti, šie galės šiame name likti nakvoti. Tam ji neprieštarauja, neprieštaraus. Taip pat atsakė, jog buvo laikotarpis kai su broliu nebendravo. Iš esmės atsakė, jog neturi duomenų, jog atsakovas besaikiai vartotų alkoholį, nenustatyta, jog atsakovui kasos ligos kilo dėl alkoholio vartojimo. Pripažino, jog ją atsakovas kartu su ieškove vežė gimdyti, neneigė, jog ieškovė ją vežusi į gydymo įstaigas. Neigė, jog ji nebendravo su atsakovu, nes jam tėvas nupirko butą. Neigė, jo džiaugėsi šalių nesantaika. Neigė, jog jos ieškovė prašė, kad ši papašytų brolio, kad šis nevartotų alkoholio. Neigė, kad dažnai atvykusi pas šalis į namus sėdėdavo keletą valandų ir tuo trukdydavo ieškovei. Iš esmės jos santykiais su tėvu buvo normalūs. Neatsimena atvejo, jog namuose (anot ieškovės) netinkamai pasielgė su ketverių metų M. M., šiam svetainėje sutrupinus traškučius. Neigė, jog ieškovės nėštumo (dvynių) metu kvietė brolį (atsakovą) į svečius, kuomet jos draugė šventė gimtadienį.

2022-08-11 teismo posėdžio metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM atstovė iš esmės nurodė, jog išklausiusi šalių paaiškinimus, teismui ištyrus byloje surinktus įrodymus, daro išvadas, jog ieškovės patikslintas reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo labiau atitinka šalių vaikų interesus, nes iš esmės vaikų poreikius tenkinti reikia kas mėnesį, už šių tenkinimą reikia mėnesio laike mokėti pinigus, juolab, kad poreikiai, augant vaikams, akivaizdu, kad didės; jog atsakovo patikslintas reikalavimas dėl bendravimo tvarkos labiau atitinka šalių vaikų interesus. Be to, nesant duomenų, jog atsakovas kada tai pažeidė nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, turėtų būti nustatyta kuo maksimalesnė atsakovo bendravo su vaikais tvarka, šalims randant tarpusavio kompromisą. Tačiau neatmetamas sprendimas, jog, kad išvengti konfliktų tarp šalių, neigiamų pasekmių vaikams, kuomet vaikai bendraus su tėvu, reikalingas pereinamas laikotarpis atsakovo bendravimui su vaikais dalyvaujant psichologui.

Ieškovė santuokos iširimo priežastimis pirmajame ieškinyje (el. bylos 1 tomas, 2 puslapis) iš esmės nurodė netinkamą atsakovo elgesį jos, šeimos atžvilgiu –­ psichologinio smurto naudojimą prieš ją, jos įžeidinėjimą, materialinės paramos neteikimą, jos interesų ir pomėgio sportui nepaisymą, besaikį alkoholio vartojimą, visišku neprisidėjimu prie buities darbų ir rūpinimusi trimis jų nepilnamečiais vaikais. Šioms priežastims pagrįsti ieškovė prie ieškinio nepridėjo jokio įrodymo. Pirmajame patikslintame ieškinyje (el. bylos 3 tomas, 2 puslapis) ieškovė iš esmės pakartojo anksčiau išvardintas priežastis. Šioms priežastims pagrįsti ieškovė prie ieškinio nepridėjo jokio įrodymo. Trečiajame patikslintame ieškinyje ieškovė (el. bylos 8 tomas, 37 puslapis) santuokos iširimo priežastimis nurodė, jog šalių santuokoje įtampa atsirado gimus dvynukams. Ieškovės nuomone, atsakovas nesusitvarkė su išaugusiomis pareigomis ir atsakomybe, tačiau vietoj to, kad ieškotų konstruktyvių išeičių iš situacijos ar pagalbos, atsakovas pradėjo nuo to bėgti. Tiek fiziškai, tiek emociškai. Pabėgimo mechanizmas – alkoholis. Nors atsakovas ir seniau nevengdavo vartoti alkoholį, po dvynukų gimimo jis pradėjo alkoholiu piktnaudžiauti paeiliui gerdamas kelias dienas ar net savaitėmis. Į ieškovės priekaištus reaguodavo išskirtinai priešiškai – įžeidinėdavo arba visiškai nesikalbėdavo. To pasėkoje, atsakovas visiškai nusišalino nuo buities reikalų, vaikų priežiūros ir auklėjimo, namų ūkio priežiūros, materialinės paramos – visą šią naštą perkeldamas ieškovei. Nuo 2019 m. gegužės mėn. atsakovas iš dalies pradėjo gyventi skyrium, periodais grįždavo, žadėdavo keisti savo elgesį, tačiau nepajėgdavo. Atsakovas galutiniai pradėjo gyventi skyrium nuo 2020-01-03, kai atsakovas eilinį kartą grįžo stipriai išgėręs ir po kilusio žodinio konflikto galutinai išsikraustė iš namų. Išsikraustęs kelis mėnesius netgi neteikė vaikams išlaikymo. Šioms priežastims pagrįsti ieškovė prie ieškinio nepridėjo jokio įrodymo.

Atsakovas visuose procesiniuose dokumentuose iš esmės nurodė, jog dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, teigdamas, kad jiems abipusiai trūko lojalumo, abipusės pagarbos, sutarimo, supratimo, savitarpio pagalbos bei moralinės paramos, noro ieškoti kompromisų.

Ieškovė dėl atsakovo psichologinio, fizinio smurto prieš ją, jos įžeidinėjimo, šeimai materialinės paramos neteikimo, jos interesų ir pomėgio sportui nepaisymo, visiško neprisidėjimo prie buities darbų ir rūpinimosi trimis jų nepilnamečiais vaikais, jokių nenuginčijamo įrodymo nepateikė. Šie teiginiai abstraktūs. Todėl šiuos ieškovės teiginius nėra priežasties pripažinti nors pagrįstai tikėtinais. Juolab, kad ieškovė neprotestavo liudytojos L. D. teismo posėdžio metu duotiems paaiškinimams, kad nuo šalių vaikų gimimo šių aukle būdavo ieškovės motina, o kai šios nebūdavo samdoma moteris. Ieškovė šių aplinkybių papildomais įrodymais neginčijo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė 2022-04-13 atsiliepime į atsakovo priešieškinį nurodė santuokos iširimo priežastį ir atsakovo neištikimybę. Paskutiniajame patikslintame ieškinyje, tiek teismo posėdyje ji šios aplinkybės nenurodė. Tai pagrįstai leidžia teigti, jog ieškovė nenuosekli, nėra visiškai neįsitikinusi, jog dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas. Pagal tai teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog dėl šalių santuokos iširimo kaltas atsakovas.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo jos naudai 14 000 Eur neturtinės žalos dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės.

Be to, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo jos naudai 7 284 Eur dydžio vienkartinę materialinę išmoką už laikotarpį nuo 2020-06-01 iki 2021-06-01.

Pagal CK 3.70 straipsnio 2 dalį kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Anksčiau aprašyti ieškovės reikalavimai atitinkantys teisę reikalauti pagal CK 3.70 straipsnio 2 dalį, netenkinami, nes santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Tiek ieškiniu, tiek patikslintais ieškiniais ieškovė prašė vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Atsakovas visais procesiniai dokumentais su šiuo reikalavimu sutiko. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM preliminarioje išvadoje nurodyta, kad šalių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su mama atitiktų vaikų interesus. Teismo posėdžio metu šios institucijos atstovė šią išvadą palaikė. Pagal tai, bei kad dėl šio reikalavimo nėra ginčo, ieškovės prašymas tenkintinas (CK 3.169 straipsnis).

Ieškovės prašoma anksčiau aprašyta forma pripažįstama tinkamiausia nepilnamečiams vaikams M. M., D. M. ir E. M., nes byloje nėra duomenų, kad atsakovas neturi pakankamai piniginių lėšų, be to sutinka vaikams teikti išlaikymą minėtu nekilnojamu turtu. Ieškovės prašoma minėta forma bus užtikrinamas kasdienių vaikų poreikių tenkinimas.

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, kokie yra tikrieji vaikų poreikiai. Remiantis ieškovės paaiškinimais, vieno vaiko poreikiams tenkinti mėnesiui reikia vidutiniškai 518,00 Eur. Ieškovė yra pateikusi vaikų poreikių detalizaciją, tačiau iš esmės jokių įrodymų nurodytiems vaikų poreikiams pagrįsti į bylą nėra pateikusi. Atsakovo nuomone, ieškovės nurodyta suma, reikalinga kiekvieno vaiko poreikių tenkinimui, yra nepagrįstai didelė. Atsakovas nenurodė, kokios sumos reikia kiekvieno vaiko poreikių tenkinimui. Jis nurodė, jog vaikams gali skirti (teikti) 500 Eur išlaikymą per mėnesį, t. y. po 166,67 Eur kiekvienam vaikui. Šį argumentą grindė gaunamu 425,85 Eur darbo užmokesčiu (atskaičius mokesčius), ir kas mėnesį gaunamais 382,50 Eur už išnuomotą automobilių saugojimo aikštelę. Atsakovas konkrečių argumentų, įrodymų paneigiančių ieškovės argumentus dėl vaikų poreikių, šiems tenkinti reikalingos pinigų sumos nepateikė. Jis savo nurodytą sumą iš esmės grindė ne vaikų poreikių analize, bet tuo, kokios buvo/yra šalių pajamos ir kiek faktiškai išgalėjo/išgali lėšų vaikų poreikiams skirti.

CK 3.200 straipsnyje numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą – 6208 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 3 d. iki kreipimosi į teismą - 2020 m. spalio 20 d., teigdama, kad, kaip minėjusi pirminiuose procesiniuose dokumentuose ji ir atsakovas negyvena kartu ir neveda bendro ūkio nuo 2020-01-04. Jai pagrasinus dėl vaikų netinkamo išlaikymo, atsakovas tik nuo 2020 m. balandžio mėnesio pradėjo skirti 500 Eur, tad nuo 2020-01-04 iki kreipimosi į teismą momento – 2020-10-20 vaikų išlaikymui atsakovas viso teskyrė 3 500 Eur ir neužtikrino vaikų poreikių. Pagal anksčiau aprašytas aplinkybes ji pagrįstai mano, kad iš atsakovo priteistinas įsiskolinimas už išlaikymo netinkamą teikimą už laikotarpį nuo 2020-01-04 iki kreipimosi į teismą dienos – 2020-10-20, įskaitant atsakovo jai (ieškovei) pervestas pinigines sumas, o tai bendrai sudaro 6 208 Eur (10 mėn. x 326 Eur x 3 vaikai – 3 500 Eur = 6 280 Eur skola). Atsakovas su tokiu reikalavimu nesutiko. Jis patikslintame priešieškinyje (DOK -13197) iš esmės nurodė, jog kas mėnesį kiekvienam vaikui skyrė po 166,67 Eur jų išlaikymui iki ieškovės ieškinio teismui padavimo. Atsakovas šių aplinkybių patikimais įrodymais nepagrindė. Ieškovė ieškinį teismui per EPP pateikė 2020-10-29 (CBP-6492). Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog ji nuo 2021-01-04 iki 2020-04-01 viena išlaikė tris vaikus. Ieškovė, būdama teisininkė, nesikreipė į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl išlaikymo vaikams priteisimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pateikimo. Ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi parėjus 10 mėnesių nuo atsakovo, kaip ji teigia, išlaikymo vaikams nepakankamo teikimo datos. Be to, 2020-11-10 dienos teismo posėdyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iškovė nurodė, jog šiuo metu atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), jog jis prisideda prie vaikų išlaikymo, tačiau tai daro nepakankamai ir nereguliariai. Šios aplinkybės pagrįstai rodo, jog abejotina, jog ieškovės nurodytu laikotarpiu atsakovas visiškai neteikė išlaikymo vaikams.

Ieškovė teismo prašė atsakovą įpareigoti atlyginti 50% papildomų vaikų išlaikymo išlaidų, susijusių su vaikų dantų taisymu ir korekcija, vaikų gydymu ir reabilitacija, kurių neatlygina Ligonių kasos, pinigus ieškovei pervedant per 3 (trys) kalendorines paras, terminą skaičiuojant nuo tokias išlaidas patvirtinančių dokumentų atsakovui pateikimo. Su šiuo reikalavimu tiek atsiliepime į patikslintą ieškinį (DOK -13195) aprašytais argumentais, tiek teismo posėdžio metu išsakytais argumentais atsakovas nesutiko. Šis ieškovės reikalavimas netenkinamas, nes pagal CK 3.196 straipsnio 1 dalį, išlaikymas nepilnamečiui vaikui gali būti priteisiamas kas mėnesį mokant periodines išmokas. Be to, pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas esamiems nepilnamečių vaikų poreikiams. Be to, akivaizdu, jog ieškovė nenurodė aiškaus esamų poreikių, susijusių su vaikų dantų taisymu ir korekcija. Teismas dar kartą pažymi, jog ateityje (bet kada iki vaikai sueis pilnametystės) iš esmės pasikeitus aplinkybėms: ženkliai padidėjus ar sumažėjus vaikų išlaikymo, globos faktinėms išlaidoms, vieno iš tėvų ar abiejų asmeninei ar turtinei padėčiai, sveikatos būklei, jų darbingumui, bet kuriam iš vaikų tėvų įstatymas garantuoja teisę kreiptis į teismą dėl šiuo sprendimu nustatomo išlaikymo iš vaikų tėvo formos ar dydžio pakeitimo.

Atsakovas patikslintu priešieškiniu (DOK – 13197) teismo prašo nustatyti jo su vaikais bendravimo tvarką, jog :

jis turi teisę pasiimti vaikus du kartus per mėnesį savaitgaliais: kiekvieno kalendorinio mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį jis turi teisę vaikus pasiimti iš jų gyvenamosios vietos su savimi tos savaitės penktadienį tarp 18 ir 19 val. ir gražinti juos į jų gyvenamąją vietą motinai tos pačios savaitės sekmadienį tarp 16 ir 17 val.

poriniais metais per Šv. Kalėdas pasiima gruodžio 23 dieną tarp 17 ir 18 val. ir parveda tų pačių metų gruodžio 26 dieną tarp 16 ir 17 val.;

neporiniais metais per Naujuosius metus pasiima vaikus neporinių metų gruodžio 31 dieną tarp 17 ir 18 val. ir parveda sekančių metų sausio 1 dieną tarp 16 ir 17 val.;

neporiniais metais per Šv. Velykas pasiima vaikus penktadienį tarp 17 ir 18 val. ir parveda antrąją Šv. Velykų poilsio dieną (pirmadienį) tarp 16 ir 17 val.;

neporiniais metais Visų Šventųjų dienos išvakarėse pasiima vaikus tarp 16 ir 17 val. ir parveda juos Vėlinių dieną tarp 14 ir 15 val.;

kiekvienais metais per Tėvo dieną jis pasiima vaikus Tėvo dienos išvakarėse (šeštadienį) tarp 11 ir 12 val. ir parveda juos Tėvo dieną tarp 15 ir 16 val.;

kiekvienais metais per Motinos dieną (įskaitant visą savaitgalį) vaikai būna su motina.

poriniais metais jis pasiima vaikus jų gimtadienio dienomis tarp 16 ir 17 val. ir parveda juos tą pačią dieną tarp 19 ir 20 val.

kiekvienais metais vaikų kasmetinių vasaros atostogų metu jis turi teisę pasiimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos pas save liepos mėnesio 1-15 (įskaitytinai) dienomis ir rugpjūčio mėnesio 1-15 (įskaitytinai) dienomis, apie konkrečias vaikų paėmimo ir grąžinimo valandas motiną raštu, telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis informuojant iš anksto, bet ne vėliau kaip 7 dienos iki atitinkamos vaikų paėmimo ar grąžinimo dienos. Jeigu tėvai nesutaria dėl konkretaus laiko, tai kiekvienais metais jis vaikus pasiima liepos 1 d. 10-12 val. ir grąžina liepos 15 dieną 10-12 val., taip pat kiekvienais metais jis vaikus pasiima rugpjūčio 1 d. 10-12 val. ir grąžina rugpjūčio 15 dieną 10-12 val.;

kiekvienais metais kasmetinių rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu jis turi teisę pasiimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos pas save pusei atostogų laiko (kuris turi būti vientisas, jei šalys iš anksto raštu nesusitaria kitaip), apie konkretų laiką iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš tris dienas, telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis informavęs motiną;

jis, jam pagal šią bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką numatytu bendravimo su vaikais metu, turi teisę išvežti vaikus į užsienio valstybę.

jis turi teisę nekliudomai bendrauti su vaikais visomis ryšio priemonėmis (Facebook, Messenger, Skype, mobiliojo ryšio telefonu ir kt.).

tėvai susitaria nedelsiant informuoti vienas kitą apie jų gyvenamosios vietos, jų ir vaikų ryšio priemonių pasikeitimą, vaikų sveikatos problemas bei kitas naujai atsiradusias aplinkybes, kurios tiesiogiai gali įtakoti vaikų gerovę, emocinę ir psichologinę būseną.

tėvai be vienas kito rašytinio sutikimo neturi teisės išvežti vaikų į užsienio valstybę laikinam ar nuolatiniam gyvenimui.

jeigu jis, jam šioje bendravimo su vaikais tvarkoje numatytu metu, neturi galimybių pasiimti vaikų ir su jais bendrauti, apie tokias aplinkybes pranešama vaikų motinai telefonu, SMS žinute ar elektroniniu laišku nedelsiant nuo jų sužinojimo, bet ne vėliau kaip 24 val. iki atitinkamo vaiko paėmimo laiko, ir jis suderina bendravimo tvarkos su vaikais pakeitimus su vaikų motina.

Atsakovas patikslintame priešieškinyje minėtą reikalavimą argumentavo tuo, jog nagrinėjamu atveju, nėra jokių duomenų, kurie galėtų sudaryti pagrindus riboti jo ir jo vaikų bendravimą. Nagrinėjamu atveju, nėra jokių duomenų, kurie galėtų sudaryti pagrindus riboti jo ir jo vaikų bendravimą. Ieškovė ieškiniu reikalauja nustatyti bendravimo su vaikais tvarką, kuri, nors ir nemaža dalimi yra pagrįsta, tačiau joje nėra pakankamai aiškios vaikų paėmimo dienos ir laikai konkrečiais atvejais. Mano, kad nustatytina bendravimo tvarka su vaikais turi būti kuo aiškesnė ir konkretesnė su tikslu išvengti bereikalingų ginčų ateityje. Taip pat mano, kad ieškovė neturėtų primesti jai palankios ir norimos jo bendravimo tvarkos su vaikais, nes realiai pagal šią tvarką su vaikais reikės bendrauti ne ieškovei, o jam. Jo prašoma minėta tvarka detalesnė bei aiškesnė bei tinkamesnė tam iš tėvų, kuriam realiai ją reikia ir vykdyti. Be to patikslintame priešieškinyje aprašytais argumentais nesutiko su patikslinto ieškinio punktais, susijusiais su bendravimo tvarka, kuomet ieškovė galimai bus hospitalizuota ir (ar) bus hospitalizuota kartu su vienu iš vaikų, bei kuomet jis negalės susitikti su vaikais, kaip tai nustatyta bendravimo tvarkoje. Teismo posėdžio metus atsakovas nurodė, jog iki šio laiko jis dažnai sūnų M. nuvesdavo į darželį, iš šio jį parvesdavo namo. Jiedu gražiai sutarė. Tuo metu dvyniai buvo namuose su ieškove, nes jie buvo labai maži. Neneigė, jog jis su savo vaikais nebendravęs nuo išėjimo iš namų. Atsakė, jog su vaikais nebendravo, nes ieškovė neleido. Į klausimą, ar jis buvo nuėjęs pas sūnų į mokyklą, ar pas dvynius į darželį neatsakė. Tačiau turės galimybę pasiimti vaikus pas save, nes šiuo metu gyvena panaudos sutarties pagrindu sesers L. D. name, esančiame (duomenys neskelbtini). Vaikai turės tinkamas sąlygas (atskirus kambarius), kad būti šiame būste. Neneigė, jog minėtame name gyvena su sugyventine bei jos dviem nepilnamečiais vaikais.

Teismas, atsižvelgdamas į šalių išdėstytas pozicijas, atsakovo galimybę bendrauti su vaikais, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės pateiktą išvadą ir išsakytą poziciją bei siekdamas užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus, iš dalies tenkina atsakovo patikslintą priešieškinį dėl bendravimo tvarkos bei nustato skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, kuri geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus ir gali būti realiai vykdoma. Ieškovės pateiktas patikslintas reikalavimas dėl bendravimo tvarkos geriausiai neatitinka nepilnamečių vaikų interesus ir negali būti iš kart realiai vykdomas, įvertinus ir tai, jog šioje tvarkoje prašomos nustatyti nuostatos nėra susiję su atsakovo bendravimu su vaikais, kaip antai dėl atsakovo įpareigojimo užtikrinti vaikų namų darbų atlikimą, dėl atsakovo įpareigojimo, sergant ieškovei, ar kuriam tai iš vaikų, rūpinimosi vaikų priežiūra, o nesant galimybės asmeniškai prižiūrėti vaikus, įpareigojimo kompensuoti ieškovės turėtas išlaidas auklei už vaikų priežiūrą. Todėl ieškovės patikslintas reikalavimas dėl bendravimo tvarkos netenkinamas.

Atsakovas tiek atsiliepimu į patikslintą ieškinį (DOK -13195), tiek patikslintu priešieškiniu, tiek teismo posėdžio metu jo atstovas sutiko, jog atsakovui ir ieškovei jungtinės nuosavybės teise priklauso minėti nekilnojamieji daiktai, esantys (duomenys neskelbtini). Tačiau nesutiko su ieškovės nurodyta šių daiktų verte, ieškovės prašomu padalijimo būdu.

Atsakovas nesutiko, nes ieškovė negali ir neturi teisės prieš kito sutuoktinio valią reikalauti bendrą sutuoktinių turtą priteisti kitam sutuoktiniui asmenine nuosavybės teise, reikalaujant išmokėti kompensaciją už priteistiną bendrą turtą. Be to, pagal jo finansinę situaciją jis neturi galimybių mokėti tokio dydžio kompensacijos ieškovei. Nesutiko ir su ieškovės pateikta byloje specialisto išvada dėl turto vertės (kas beje nėra tinkamas turto vertę pagrindžiantis dokumentas), kurioje turto vertė yra akivaizdžiai per didelė (byloje jis pateikęs turto vertinimo ataskaitą, kuri pagrindžia, kad turto vertė yra 30 000 Eur). Be to, šis turtas yra poilsio namelis, jis taip yra įvardintas ir Nekilnojamojo turto registre, šiame poilsio namelyje nėra net šildymo, jis yra vasarnamis, todėl jame galima būti tik laikinai vasaros sezono metu, ir ne gyventi, o tiesiog pailsėti. Jeigu ieškovei šis bendras turtas yra nereikalingas, jiedu bendru sprendimu ateityje galės jį parduoti ir pinigines lėšas pasidalinti, kas paneigia ieškovės argumentus, kad ji neturi galimybių nuomoti poilsio namelio, o be to, dėl poilsio namelio nuomos, ieškovė, kaip kad ji nurodo, neturėdama galimybių jo pati nuomoti, gali kreiptis į nekilnojamojo turto agentūrą, ir visa tai nėra pagrindas ieškovei nereikalingą turtą primesti jam. Be to, ieškovės su patikslintu ieškiniu pateiktas 2018 metų nuomos skelbimas patvirtina tik tai, kad dar gyvenant kartu su ieškove 2018 metais bendru su ieškove sprendimu buvo nuspręsta poilsio namelį nuomoti, tačiau jis taip ir buvo neišnuomotas. Todėl ieškovės argumentai, kad jis poilsio namelį asmeniškai nuomoja ir/ar juo naudojasi, yra visiškai nepagrįsti. Pagal tai prašo minėtus nekilnojamus daiktus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), padalinti šalims natūra – po ½ dalį kiekvienam.

Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Ieškovė neprašo nukrypti nuo minėto turto lygių dalių principo. Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Ieškovė pirminiuose procesiniuose dokumentuose minėtą turtą prašė padalinti natūra po – po ½ kiekvienam. Ieškovė prie patikslinto ieškinio (DOK -10520) pridėtu minėto poilsio namelio skelbimu „Facebook“ (el. b. 8 tomas, b. l. 46), neįrodė, jog pagal šį skelbimą šis namelis buvo bent vieną kartą iki minėto patikslinto ieškinio teismui padavimo dienos išnuomotas, jog tik atsakovas aktyviai šiuo naudojosi, naudojasi. Ieškovė minėtą padalijimo būdą negrindė tuo, jog ji ligota, jos sunki turtinė padėtis. Akivaizdu, jog ieškovė nepateikė duomenų, jog natūra abiem sutuoktiniams minėto turto padalyti negalima. Ieškovė, tik nurodė, jog visą savo dėmesį turės skirti vaikų priežiūrai, todėl jos galimybės prižiūrėti poilsio namelį ir gauti iš jo naudą ribotos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalių vaikai augantys, bei tai, kad ieškovė pagal jos paaiškinimus turi pomėgį – tai sportavimas. Todėl jos argumentas, jog visą savo dėmesį turės skirti vaikų priežiūrai, neįtikinantis. Pagrįstai manytina, jog šis poilsio namelis yra prie vieno iš gražiausių Lietuvos ežerų. Prie šio ežero poilsio namelių plėtra iš esmės dėl aplinkos apsaugos reikalavimų nevyksta. Nepateikta duomenų, jog minėto namelio vertė mažėja. Priešingai pagal šių dienų tendencijas nekilnojamojo turto rinkoje tokio turto rinkos kaina didėja. Atsakovo paaiškinimai liudija, jog jis neprieštarauja, kad tiek ieškovė viena, tiek su vaikais poilsiautų minėtame namelyje. Be to atsakovas neprašo minėto namelio padalinti natūra ieškovei, nes jis neketina su vaikais šiame namelyje poilsiauti. Galiausiai atsakovas protingai iš esmės teigia, jog per protingą laiką paaiškėjus, jog atsakovei, jų paaugusiems vaikams šis turtas nereikalingas, jiedu galės bendru sutarimu šį turtą parduoti ir pinigines lėšas pasidalinti. Todėl, bei dėl šalių paaugusių vaikų tikėtinai interesų poilsiauti prie minėto ežero interesais, ieškovės reikalavimas dėl minėto poilsio namelio su priklausiniais padalijimo netenkinamas, o atsakovo reikalavimas dėl šio turto padalijimo tenkinamas.

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo transporto priemones – sniego motociklą (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), 1000 Eur vertės, ir motorinę valtį (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini), 500 Eur vidutinės rinkos vertės, po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise, jai priteisiant 750 Eur dydžio piniginę kompensaciją už jam po santuokos nutraukimo atitenkančią didesnę bendrai santuokoje įgytą turto dalį. Atsakovas su ieškovės minėtu reikalavimu sutiko, todėl šis ieškovės reikalavimas tenkinamas.

Atsakovas tiek atsiliepimu į patikslintą ieškinį (DOK -13195), tiek patikslintu priešieškiniu, tiek teismo posėdžio metu jo atstovas nesutiko, jog atsakovui ir ieškovei jungtinės nuosavybės teise priklauso minėti šaunamieji ginklai, su šių verte, bei ieškovės prašomu padalijimo būdu.

Ieškovė prašė pripažinti, kad nekilnojamasis turtas Budėtojo namelis 3 890 Eur vidutinės rinkos vertės ir Ilgalaikė automobilių saugojimo aikštelė 83 500 Eur vidutinės rinkos vertės, esantys adresu (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinės jos ir atsakovo nuosavybė. Po santuokos nutraukimo šiuos - Budėtojo namelį ir Ilgalaikę automobilių saugojimo aikštelę, priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise ir priteisti iš atsakovo 43 695 Eur kompensaciją jai už atsakovui tenkančią didesnę bendro turto dalį.

Tiek ieškovė, tiek jos atstovas nurodė, jog minėtų nekilnojamojo turto objektų išviešinimas tik atsakovo vardu įvyko 2016-06-02, t. y. po vedybų sutarties sudarymo. Tačiau minėti nekilnojamojo turto objektai buvo statomi ir pastatyti dar iki vedybų sutarties sudarymo, santuokos metu: 2006 metų lapkričio mėn. buvo parengtas nekilnojamojo turto statybos projektas; (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Architekto tarnybos 2007-01-30 buvo išduotas statybos leidimas Nr.39.2007009 leidžiantis pradėti ir vykdyti ilgalaikio automobilių saugojimo aikštelės, bendrasis plotas 11,41 kv.m. su priklausiniu (budėtojo nameliu) statybas, kuris galiojo iki 2017-01-30; Valstybinė energetikos inspekcija Elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo aktas pažyma buvo išduota 2008-07-21, kurios pagrindu buvo patvirtintas elektros skydas; A. M. įmonė 2008-07-10 išdavė eksploatacijos tinkamumą; 2007-07-04 buvo sudaryta Elektros energijos vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie skirstamųjų tinklų pagal nustatytus įkainius paslaugos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini); 2016-04-18 atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje buvo parengta Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų byla, kuri buvo įregistruota VĮ „Registrų centras“. Ieškovė ir atsakovas santuoką sudarė 2006-08-12, o ginčo pastatams statybos leidimas išduotas 2007-01-30, projektas parengtas 2006 metų lapkričio mėnesį, tikrinimo sertifikatai išduoti 2007 – 2008 metais, statybos buvo baigtos 2009 metais, aikštelė pradėta eksploatuoti – 2012-2013 metais todėl akivaizdu, kad šalys statybas vykdė panaudodami sutuoktinių bendrąsias lėšas. Pagal ieškovės pateiktą 2012 m. Google maps „Streetview“ (duomenys neskelbtini) 2012 m. užfiksuotą vaizdą matyti, kad aikštelė ir budėtojo namelis jau buvo įrengti ir eksploatuojami (DOK -10520, Priedas Nr. 3). CK 4.47 str. numato, kad nuosavybės teisė įgyjama pagaminus naują daiktą. Statybos užbaigimo įforminimas su tikslu daiktą registruoti registre nėra nuosavybės ir jo registravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo momentas. Tai tėra nuosavybės teisės išviešinimas ir būtina procedūra norint pilnai disponuoti sukurtais statiniais, tačiau nuosavybės teisę sukuria statinio ar jo dalies pastatymas. Atsižvelgiant į tai, šalių bendroji jungtinė nuosavybės teisė į Aikštelę ir Sargo būdelę atsirado ne vėliau kaip 2012 m. Tuo tarpu šalių povedybinė sutartis, kuria šalys pasirinko visiško turto atskirumo režimą po šios sutarties įsigaliojimo, buvo sudaryta tik 2015 m., todėl iki jos šalims jungtinės nuosavybės teise priklausęs turtas galėjo tapti asmenine atsakovo nuosavybe tik jeigu konkretus turto objektas būtų aptartas sutartyje. Tačiau atskiro susitarimo dėl Aikštelės ir Sargo būdelės nuosavybės nesudarė, todėl jis šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir yra dalybų objektas santuokos nutraukimo byloje. Aikštelę ir Sargo būdelę atsakovas naudoja savo šešėliniame automobilių prekybos versle, todėl jis turi interesą išlaikyti jos nuosavybės teisę. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašo priteisti atsakovui Aikštelės ir Sargo būdelės nuosavybės teisę, o ieškovei iš atsakovo priteisti 43 695 Eur kompensaciją už tenkančią didesnę bendro turto dalį.

Pagal CK 3.101 straipsnį vedybų sutartis yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija).

Pagal tai akivaizdu, kad šalys susitarė, jog minėtos sutarties sudarymo metu registruotini anksčiau minėti daiktai, - Budėtojo namelis ir Ilgalaikė automobilių saugojimo aikštelė, kuriuos atsakovas įgis savo vardu santuokos metu po šios sutarties įsigaliojimo, bus jo asmeninė nuosavybė. Ši sutartis sudaryta notarine forma, ši įsigaliojo nuo jos sudarymo (notarės 2015-02-23 patvirtinimo). Ši sutartis įregistruota vedybų sutarčių registre. Šios sutarties pakeitimų nėra, ši nenutraukta, - ši galioja. Ieškovė neįrodė, jog ji nežinojo, jog minėtos sutarties sudarymo metu atsakovas įgyja minėtus daiktus (stato minėtą namelį, įrengia minėtą aikštelę). Be to, pagal jos teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, ji buvo šios sutarties sudarymo iniciatorė, kuomet vyko minėtų namelio statybos ir aikštelės įrengimo darbai. Pagal anksčiau aprašytus faktus, aplinkybes, atsižvelgus į tai, kad šios sutarties ieškovė neginčija, ši sutartis turi būti vykdoma (pacta sunt servanta). Todėl ieškovės reikalavimas pripažinti, kad nekilnojamasis turtas Budėtojo namelis ir Ilgalaikė automobilių saugojimo aikštelė, esantys adresu (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinės jos ir atsakovo nuosavybė, netenkinamas. Netenkinus šio reikalavimo, - nepripažinus, kad šis turtas yra šalių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimu šis turtas negali būti padalytas teismo sprendimu (CK 3.116 straipsnis). Todėl iš minėto netenkinto reikalavimo išplaukiantis reikalavimas dėl minėto turto padalijimo taip pat netenkinamas.

Atsakovas procesiniame dokumente nurodė, kad ieškovė įtraukdama į savo ieškinio reikalavimus reikalavimą padalinti šaunamuosius ginklus, neįtraukė kilnojamų daiktų, likusių po jo išėjimo iš namų adresu (duomenys neskelbtini), kurie realiai jam su ieškove priklauso bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybės teise, t. y. ieškovė savo ieškinyje nepagrįstai nedalina šio jiems priklausančio bendro turto: žolės pjovimo traktoriuko (raudonos spalvos), pirkto dėvėto Vokietijoje 2017 metais (pirkimo kaina 900 Eur, dabartinė vertė, atsižvelgiant į nusidėvėjimą - 500 Eur); didžiosios svetainės minkšto kampo (rusvos spalvos), pirkto Vokietijoje už 2000 Eur; dabartinė turto vertė, atsižvelgiant į nusidėvėjimą, - 1600 Eur.