Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalės Burdulienės, Nerijaus Meilučio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Mono Status“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Šiluminės energijos sistemos“ ieškinį atsakovei UAB „Mono status“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės UAB „Mono status“ priešieškinį ieškovei UAB „Šiluminės energijos sistemos“ dėl netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Šiluminės energijos sistemos“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Mono Status“ 19 594,16 Eur skolą, 704,90 Eur delspinigius, 8,05 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 30 d. su atsakove sudarė statybos subrangos sutartį Nr. MS-140930/01/PA-14/014, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti vidaus vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų, šildymo punkto įrengimo darbus prekybos paskirties pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo atliktus darbus priimti ir už juos atsiskaityti. Ieškovė atliko sutartyje numatytus darbus ir atsakovei pateikė apmokėti PVM sąskaitas faktūras bendrai 77 408,47 Eur sumai. Atsakovė yra sumokėjusi 39 266,14 Eur sumą. Faktiniai statybos rangos darbai buvo užbaigti laiku, visi reikiami leidimai, kad įranga, kurią sumontavo ieškovė yra tinkamai įrengta buvo gauti dar 2014 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais. Atsakovė ilgą laiką delsė pasirašyti tiek tarpinius, tiek ir baigiamąjį darbų priėmimo aktus bei sudarė kitas kliūtis ieškovei vykdyti darbus, kurie nemaža dalimi priklausė ir nuo atsakovės atliekamų darbų. Užsakovė niekada nereiškė jokių pretenzijų dėl netinkamai ar ne laiku atliktų statybos rangos darbų. Atsakovės teiginiai dėl vienašalio įskaitymo yra nepagrįsti, kadangi ieškovė niekada nėra gavusi iš atsakovės jokio pranešimo apie vienašalį vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kuriame būtų nurodyta, kad atsakovė dėl ieškovės veiksmų yra patyrusi kokių nors nuostolių ir kad skaičiuoja delspinigius už neva ne laiku atliktus darbus, ir kurių sumą įskaito mažindama susidariusį įsiskolinimą. Ieškovė prašė taikyti ieškinio senaties terminą priešieškinio reikalavimams.

2. Atsakovė UAB „Mono Status“ su ieškiniu nesutiko, teismui pateikė priešieškinį, kuriame prašė priteisti iš ieškovės UAB „Šiluminės energijos sistemos“ 17 571,72 Eur netesybas, 8,30 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad pagal šalių sudarytos sutarties 7.1. punktą darbai turėjo būti užbaigti iki 2014 m. lapkričio 7 d. Ieškovė sutartimi garantavo, kad ji yra informuota, jog šioje sutartyje numatytų darbų atlikimo terminų laikymasis yra viena iš pagrindinių šios sutarties sąlygų. Darbai buvo visiškai baigti tik 2015 m. kovo 25 d., todėl ieškovė pažeidė sutartį iš esmės, dėl ko jai taikytinos sutartyje nustatytos sankcijos. Ieškovė be atskiro reikalavimo privalėjo sumokėti sutarties 10.2 punkte numatytą baudą, tačiau ji iki šiol nesumokėta. Atsakovė prašė priteisti 0,1 proc. delspinigius, nors pagal Sutarties 10.2 punktą turi teisę reikalauti 0,5 proc. dydžio delspinigius. Prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą, kadangi niekada nepiktnaudžiavo savo padėtimi ir procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai bei pagrįstai tikėjosi, jog UAB „Šiluminės energijos sistemos“ sumokės netesybas. Be prašomų delspinigių ieškovės prašoma priteisti įsiskolinimo suma turėtų būti mažinama 3 870,43 Eur atsakovės sulaikyta suma. Ieškovė nėra pateikusi atsakovei Sutarties 6.2.6. punkte nurodyto garantinio laikotarpio draudimo laidavimo rašto, todėl atsakovė teisėtai yra sulaikiusi 3 870,43 Eur sumą pagal sutarties 6.2.6. punkto sąlygas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė – priteisė iš atsakovės UAB „Mono Status“ ieškovei UAB „Šiluminės energijos sistemos“ 15 723,73 Eur skolą, 704,90 Eur delspinigius, 8,05 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. liepos 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 4 976,77 Eur bylinėjimosi išlaidų; likusioje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės UAB „Šiluminės energijos sistemos“ atsakovei UAB „Mono Status“ 1 377,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas nurodė, kad tarp ginčo šalių baigiamasis darbų perdavimo – priėmimo aktas pasirašytas 2015 m. balandžio 3 d., todėl, pagal sutarties 6.2.6. punktą ieškovė per 5 kalendorines dienas po baigiamojo darbų perdavimo akto pasirašymo privalėjo pateikti atsakovei garantinio laikotarpio draudimo laidavimo raštą. Tačiau iki šiol ir garantinio laikotarpio draudimo sutartis nėra pateikta atsakovei (rangovui). Ieškovės prisiimto, sutarties 9.5 ir 6.2.6. punktuose nurodyto įsipareigojimo nekeičia aplinkybė, kad šiuo atveju pastato paprastojo remonto nereikėjo priduoti valstybinei komisijai ir įregistruoti VĮ „Registrų centras“. Atsižvelgęs į kasacinio teismo suformuotą teismų praktiką, teismas sprendė, kad šalys abipusiu sutarimu pasirinko prievolių užtikrinimo būdą – dalies atsiskaitymo sulaikymą (Sutarties 6.2.6. p., 9.5 p.). Šalys nustatė, kad iš kiekvienos mokamos sumos rangovas sulaiko 5 proc., kurių sumokėjimas nebus vykdomas, kol rangovui nebus pateiktas su juo suderintas garantinio laikotarpio draudimo laidavimo raštas ir tai yra esminė sutarties sąlyga. Sutarta, kad garantinio laikotarpio draudimo sutartis, atitinkamai draudimo apsauga garantinio laiko metu privalo galioti ne trumpiau kaip 24 mėnesiai nuo baigiamojo darbų perdavimo akto sudarymo dienos. Šalys baigiamąjį aktą pasirašė 2015 m. balandžio 3 d., byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų gavusi ieškinių ar kitų pretenzijų dėl ieškovės atliktų darbų kokybės. Subrangovo garantinio laikotarpio laidavimo raštas nebuvo išduotas, tačiau šis subrangovo įsipareigojimų pažeidimas realių pasekmių rangovui kol kas nesukėlė, nes praėjus daugiau kaip vieneriems metams nuo darbų užbaigimo pretenzijų dėl darbų kokybės niekas nereiškė. Prievolė užtikrinti darbų trūkumų šalinimą, kurių užtikrinimui yra sulaikyta ginčo suma, baigsis 2017 m. balandžio 3 d., todėl pagrindas sulaikyti 5 proc. atlyginimą už darbus taip pat išnyks 2017 m. balandžio 3 d. Nepasibaigus 6.2.6 punkte nustatytam garantiniam laikotarpiui ir ieškovei nepateikus garantinio laikotarpio laidavimo rašto, ieškovė neturi teisės reikalauti sulaikytų sumų grąžinimo, tačiau jeigu per 6.2.6 punkte nustatytą laikotarpį atsakovė nepatirs faktinių nuostolių, ji privalės grąžinti ieškovei sulaikytą 3 870,43 Eur sumą, priešingu atveju tai reikštų baudinių netesybų, nesant faktinių nuostolių, taikymą. Sutarties 10.2 punkte šalys numatė, jog netesybų (delspinigių) skaičiavimas pradedamas, jeigu atsakovas pažeidžia sutartyje nustatytus darbų atlikimo terminus. CK 1.127 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog esant tęstiniam pažeidimui, t. y. netesybas (delspinigius) pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo dienos kiekvienai praleistai dienai atskirai, tai reiškia, jog už kiekvieną uždelstą dieną atlikti darbus paskaičiuotai delspinigių sumai ieškinio senaties terminas prasidėjo tą kiekvieną dieną. Šiuo atveju darbus pagal sutartį ieškovė turėjo atlikti atskirais atvejais iki 2014 m. spalio 31 d. ir iki 2014 m. lapkričio 7 d., atsakovė delspinigių reikalauja už laikotarpius iki atliktų darbų aktų pasirašymo, t. y. 2014 m. lapkričio 25 d., 2014 m. gruodžio 8 d., 2015 m. kovo 25 d. Ieškinys dėl delspinigių priteisimo pareikštas 2015 m. liepos 30 d., todėl teismas sprendė, kad, taikant CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą sutrumpintą ieškinio senaties terminą, ieškinio senaties terminas dėl reikalavimo priteisti delspinigius už laikotarpius iki 2015 m. sausio 30 d. yra praleistas. Ieškinio senaties termino pabaiga yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimą, todėl priešieškinio reikalavimas šioje dalyje atmestinas. Teismas netenkino atsakovės prašymo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, kadangi atsakovės nurodytos termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis ir pateisinančiomis termino praleidimą. Ieškinio senaties terminas dėl reikalavimo priteisti netesybas (delspinigius) už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 30 d. iki 2015 m. kovo 25 d. (kas sudaro 56 dienas, t. y. 4 334,87 Eur.) nėra praleistas. Papildomu 2014 m. lapkričio 24 d. susitarimu prie pagrindinės subrangos sutarties šalys nesusitarė dėl darbų atlikimo terminų. Iš atsakovės direktoriaus J. K. paaiškinimų galima daryti išvadą, kad papildomu susitarimu aptarti ir 2015 m. kovo 25 d. aktu perduoti darbai (ar dalis jų) jau buvo padaryti 2014 m. lapkričio 24 d., todėl spręstina, kad atsakovės reikalavimas priteisti netesybas dėl 2015 m. kovo 25 d. akte nurodytų darbų atlikimo praleidus šalių susitarimu nustatytus terminus nepagrįstas. Iš ieškovės 2014 m. lapkričio 18 d. rašto matyti, jog 2014 m. lapkričio 18 d. ieškovė buvo atlikusi 90 procentų sutartų darbų bei nurodė, kad plautuvės, unitazai, maišytuvai sanitariniame mazge bus montuojami, kai bus užtikrintas patalpos saugumas (rangovas įstatys duris), o gartraukiai, virtuvinės plautuvės bus sumontuotos, kai rangovas sumontuos baldus, į kuriuos ši įranga turi būti montuojama. Atsakovės pateiktame 2014 m. lapkričio 14 d. antstolio S. U. surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole taip pat fiksuoti ieškovės jau atlikti darbai. Byloje esantys bandymo aktai patvirtina, kad didžioji dalis ieškovės įsipareigotų atlikti darbų buvo atlikta iki 2014 m. lapkričio 28 d. Iš atliktų darbų aktų matyti, kad didžioji dalis darbų už bendrą 76 034,10 Eur sumą buvo perduoti 2014 m. lapkričio 25 d. ir 2014 m. gruodžio 8 d. surašytais aktais, o 2015 m. kovo 25 d. aktu perduoti papildomi darbai. Sutarties šalys, siekdamos bendro tikslo – prekybos patalpų paprastojo remonto savalaikio užbaigimo, bendradarbiavo tarpusavyje, jau prasidėjus darbams atsižvelgdamas į faktinę situaciją keitė projektinius sprendinius, šalių susitarimu pildė sutartį (susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo ir papildomos kainos patvirtinimo), tarėsi dėl kosmetinių defektų šalinimo. Atsakovės atstovas J. K. ir ieškovės atstovas A. B. patvirtino, kad prekybinės patalpos adresu, (duomenys neskelbtini), buvo atidarytos 2015 m. gruodžio 4 d. Byloje esantys rašytiniai atsakovės atstovės paaiškinimai patvirtino, kad jokių pretenzijų UAB „Mono Status“ iš UAB Maxima LT nėra gavusi, iš užsakovės pusės rangovui UAB „Mono Status“ nebuvo taikyta jokių netesybų. Teismas sprendė, kad atsakovė taip pat yra atsakinga, kad sutartis nebuvo įvykdyta iki sutartyje nustatyto termino, be to, iš surinktų įrodymų darė išvadą, kad atsakovė sutartyje nustatyto darbų atlikimo termino nelaikė esmine sutarties sąlyga, o sutartinių netesybų nusprendė reikalauti tik ieškovei pareiškus ieškinį dėl skolos priteisimo. Byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad sutarties vykdymo metu šalys darbų atlikimo terminą labiau siejo su užsakovo parduotuvės atidarymo data – 2014 m. gruodžio 8 d., nei su sutartimi nustatytu terminu. Atsakovės teismui pateiktas buhalterinių duomenų išrašas taip pat patvirtina, kad 2015 m. liepos 31 d. duomenimis būtent atsakovė buvo skolinga ieškovei. Byloje esanti medžiaga leidžia daryti išvadą, jog ieškovė įrodė savo reikalavimo pagrįstumą dėl 15 723,73 Eur skolos priteisimo, tuo tarpu atsakovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo atmestinas. Ieškovės reikalavimą dėl 704,90 Eur delspinigių priteisimo taip pat tenkino, o vadovaujantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 8,05 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2015 m. liepos 13 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str.). Atsižvelgęs į tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, teismas tarp šalių paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Mono Status“ prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. sprendimo dalį, kuria priešieškinis atmestas, panaikinti ir priimti naują sprendimą - atsakovės priešieškinį tenkinti bei priteisti iš ieškovės UAB „Šiluminės energijos sistemos“ turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas netinkamai materialinės ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nes ieškovė aiškiai neišreiškė reikalavimo taikyti ieškinio senatį, todėl teismas šiuo atveju negalėjo jos taikyti. Ieškinio senaties terminas dėl netesybų priteisimo nėra praleistas, nes ieškinys pareikštas nepraėjus šešiems mėnesiams nuo 2015 m. balandžio 3 d., kai buvo pasirašytas baigiamasis darbų perdavimo – priėmimo aktas. Teismas netinkamai vertino įrodymus dėl 2015 m. balandžio 3 d. baigiamojo darbų perdavimo – priėmimo akto pasirašymo, kai būtent šio akto pasirašymas ir reiškė, jog yra atlikti visi darbai, neanalizavo sutarties tikslo ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, susijusią su senaties eigos skaičiavimo pradžia. UAB „Mono Status“ įgijo teisę reikšti reikalavimą dėl netesybų nuo 2015 m. balandžio 3 d., kai buvo pasirašytas baigiamasis darbų perdavimo – priėmimo aktas. Be to, teismui pripažinus iki kada senaties terminas yra praleistas, teismas turėjo priteisti netesybas už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 30 d. iki 2015 m. kovo 25 d., todėl turėjo būti priteista 4 257,46 Eur suma. Teismas nepagrįstai atsakovės nurodytas senaties termino praleidimo priežastis pripažino nesvarbiomis.

1.2. Teismas, spręsdamas dėl reikalavimo priteisti delspinigius pagrįstumo, netinkamai vertino rašytinius įrodymus, kadangi visapusiškai neištyrė 2014 m. lapkričio 24 d. Papildomo šalių susitarimo, kuriuo buvo fiksuojama padidėjusi kaina, neatliekant jokių papildomų darbų, ir 2015 m. kovo 25 d. Atliktų darbų akto Nr.3, padarydamas nepagrįstą išvadą, jog šiuo aktu buvo perduoti 2014 m. lapkričio 24 d. papildomu šalių susitarimu sutarti darbai bei šildymo darbai. 2015 m. kovo 25 d. Atliktų darbų akte yra aktuota atliktų darbų už 1 682,40 Eur, todėl 2014 m. lapkričio 24 d. susitarimu atlikti darbai negalėjo būti perduoti 2015 m. kovo 25 d. Atliktų darbų aktu. Visi darbai, įskaitant ir papildomus darbus, be jokių išimčių turėjo būti pabaigti iki 2014 m. lapkričio 7 d. Sutarties 4.1. punkte bei šio punkto papunkčiuose nurodyti ieškovės atliekamų darbų terminai, kurių ieškovė nesilaikė ir tuo iš esmės pažeidė sutartį, kadangi sutarties 7.1. punkte buvo nurodyta, jog terminų laikymasis yra esminė sutarties sąlyga.

1.3. Teismas nevertino ieškovės atstovės paaiškinimų duotų 2015 m. gruodžio 10 d. teismo posėdžio metu, kur ieškovė vertino darbų užbaigimo terminą, kaip jai yra patogu, o ne remiantis sutarties sąlygomis. Sudaryta sutartis šalims turi įstatymo galią ir šalys privalo ją vykdyti. Ieškovė laiku darbų neatliko, kadangi 2014 m. lapkričio 28 d. buvo parengtas defektų nustatymo aktas, nors darbai turėjo būti baigti 2014 m. lapkričio 7 d. Faktiškai defektai buvo pašalinti tik 2015 metų vasario mėnesio antroje pusėje, ką patvirtina byloje pateikti elektroninio pašto duomenys, kurių teismas nevertino. Ieškovė, pasirašydama sutartį ir nurodydama darbų atlikimo laikotarpį, turėjo realiai įvertinti savo pajėgumus, objekto specifiką ir kitus sutartinių įsipareigojimų tinkamam įvykdymui reikšmingus veiksnius. Faktiškai visus darbus atlikusi ir perdavusi tik 2015 m. kovo 25 d., ieškovė iš esmės pažeidė sutarties sąlygas, dėl ko atsakovė turi teisę prašyti sumokėti sutarties 10.2 punkte sutartyje numatytas netesybas už sutartyje nurodytų terminų pažeidimą, kas sudaro 17 571,72 Eur. Ieškovė, pasirašydama kiekviename sutarties lape, patvirtino, jog visos sutarties sąlygos jai yra aiškios ir patvirtino, jog netesybų dydis yra atsakovės minimalūs nuostoliai, kurių įrodinėti nereikia. Ieškovė nei procesiniuose dokumentuose, nei pasisakymuose neginčijo 0,1 proc. dydžio delspinigių normos.

1.4. Teismas pažeidė CK 185 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi priėmė sprendimą, išsamiai neišnagrinėjęs Statybos subrangos sutarties Nr. MS-140930/01 ir nesant jokių rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų ieškovės poziciją dėl atsakovės trukdymo ieškovei atlikti darbus, remiantis tik ieškovės ir liudytojų paaiškinimais. Pagal sutarties 4.1.6. punkto nuostatas atsakovė neprivalėjo raštu perduoti ieškovei statybvietės, todėl ieškovės pozicija šiuo klausimu yra visiškai nepagrįsta. Tai, kad statybvietė buvo raštu perduota 2014 m. spalio 10 d. nekeičia sutarties 4.1.6. punkto ir nereiškia jokio atsakovės įsipareigojimų vykdymo vėlavimo. Tuo tarpu atsakovės direktoriaus J. K. argumentai yra nepaneigti byloje esančiais įrodymais, nes keisti projektinius sprendinius yra įprasta statybinė praktika. Daugiau jokių pretenzijų iš ieškovės dėl atsakovės pareigų vykdymo nėra, todėl ieškovės argumentai, jog atsakovė delsė pasirašyti tiek tarpinius, tiek ir baigiamąjį darbų priėmimo aktus bei sudarė kitas kliūtis ieškovei vykdyti darbus, yra nepagrįsti. Teismas nepasisakė dėl ieškovės direktoriaus paaiškinimų, nors iš jų yra akivaizdu, kad susitarimo dėl darbų atlikimo termino pratęsimo nebuvo, dėl to ieškovė privalėjo laikytis sutartyje sutartų terminų. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė pavėlavo atlikti darbus, o priešingų aplinkybių ieškovė neįrodė.

6. Ieškovė UAB „Šiluminės energijos sistemos“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7. Atsiliepime nurodė, kad ieškovė buvo išreiškusi prašymą taikyti ieškinio senatį. Atsakovė pati aiškiai nurodė, kada buvo įvykdyti įsipareigojimai dėl atskirų darbų atlikimo ir iki kada turi būti skaičiuojamos netesybos. Priešieškinyje nebuvo nurodyta, kad netesybos skaičiuojamos iki 2015 m. balandžio 3 d., kai šalys pasirašė baigiamąjį aktą. Sutartyje buvo nurodyta kad netesybos skaičiuojamos nuo visos sutarties sumos, tačiau už atskirą vėluojamą poziciją, teikiant apeliacinį skundą negali būti keičiamas ieškinio pagrindas. Teismas pagrįstai konstatavo, kad terminas dėl reikalavimo priteisti delspinigius iki 2015 m. sausio 30 d. yra praleistas, o atsakovė nenurodė jokių svarbių priežasčių dėl jo atnaujinimo. Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad netaikius senaties termino reikalavimams nuo 2015 m. sausio 30 d., teismas privalėjo priešieškinį šioje dalyje tenkinti, kadangi teismas šio reikalavimo pagrįstumą atmetė kitais, o ne senaties taikymo pagrindais. Teismas pagrįstai vertintino, kad atsakovė nebuvo pakankamai atidi, sąžininga ir savo teisę reikalauti netesybų įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, todėl nėra pagrindo naikinti sprendimo dalyje dėl ieškinio senaties termino. Teismas pagrįstai vertino ne tik suinteresuotos šalies byloje teiktus paaiškinimus, bet ir rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad ieškovė atliko papildomus darbus, kurie buvo įtraukti į 2015 m. kovo 25 d. atliktų darbų aktą. 2014 m. lapkričio 24 d. Susitarimu buvo sumažinta darbų kaina už šildymo darbus 3 804,08 Lt sumai ir numatyti papildomi darbai 2 004,92 Lt sumai, viso papildomų darbų – 5 809,00 Lt sumai, kurie ir buvo atsakovės priimti 2015 m. kovo 25 d., todėl apeliacinio skundo argumentai, kad darbai turėjo būti pabaigti 2014 m. lapkričio 7 d. yra niekuo nepagrįsti, nes tarp šalių buvo pasiektas susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo, Teismas pagrįstai vertino faktines aplinkybes, Sutarties ir 2014 m. lapkričio 24 d. Susitarimo tekstą, bet ir tikruosius šalių tikslus, liudytojų parodymus ir konstatavo, jog prekybos centras 2014 m. gruodžio 4 d. nebūtų galėjęs pradėti veikti, jei ieškovė nebūtų atlikusi jai pavestų darbų. Faktiniai statybos rangos darbai buvo užbaigti laiku, užsakovas numatytu laiku atidarė prekybines patalpas, visi reikiami leidimai, kad įranga, kurią sumontavo ieškovė, yra tinkamai įrengta, buvo gauti 2014 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais, todėl atsakovė neįgijo teisės reikalauti netesybų, ji nepatyrė jokių nuostolių.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

9. Apeliaciniu skundu ginčijama sprendimo dalis dėl priešieškinio atmetimo, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde apibrėžtų ribų.

10. Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „Mono status“ ir ieškovė UAB „Šiluminės energijos sistemos“ 2014 m. rugsėjo 30 d. sudarė Statybos subrangos sutartį Nr. MS-140930/01, pagal kurią ieškovė įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis savo sąnaudomis, jėgomis ir priemonėmis atlikti komerciniame pasiūlyme nurodytus vidaus vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų, šildymo punkto įrengimo darbus, prekybos paskirties pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) ir perduoti rangovui darbų rezultatą.

Dėl prievolės įvykdymo

11. Apeliantės UAB „Mono Status“ teigimu, teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė nepažeidė darbų atlikimo terminų ir todėl atsakovė neturėjo pagrindo skaičiuoti netesybas, nes neįvertino byloje esančių įrodymų, kurie patvirtina atsakovės įrodinėjamą aplinkybę, kad terminai buvo praleisti dėl to, kad ieškovė ne visus darbus atliko kokybiškai, dėl ko turėjo taisyti darbų trūkumus. Šios aplinkybės, pasak apeliantės, lėmė darbų atlikimo termino praleidimą.

12. Pagal CK 6.652 straipsnio 1 dalį rangos sutartyje nustatoma darbų pradžia ir pabaiga. Šalys taip pat gali nustatyti atskirų darbų atlikimo terminus (tarpiniai terminai). Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, rangovas atsako ir už darbų pradžios ar pabaigos termino, ir už tarpinių terminų pažeidimą. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šalių susitarimu sutartyje nustatyti darbų atlikimo terminai gali būti keičiami rangos sutartyje nustatyta tvarka.

13. Iš subrangos sutarties 4 punkto matyti, kad darbai turėjo būti atliekami vadovaujantis darbų vykdymo grafiku. Sutarties 4.1 punkte šalys susitarė dėl darbų atlikimo terminų: ieškovė iki 2014 m. spalio 6 d. įsipareigojo paruošti ir su atsakove, UAB „Maxima LT“, projektuotoju bei techniniu prižiūrėtoju suderinti šildymo punkto, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo dalių darbo projektus; vandentiekio ir nuotekų šalinimo dalies darbo projektą; pateikti darbų atlikimo grafiką. Šildymo punkto, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų montavimo darbai privalėjo prasidėti 2014 m. spalio 6 d. ir baigtis ne vėliau nei 2014 m. lapkričio 7 d.; vidaus vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų montavimo darbai privalėjo prasidėti 2014 m. spalio 6 d. ir baigtis ne vėliau nei 2014 m. spalio 31 d.

14. Sutarties 7 punkte šalys susitarė, jog sutartyje numatyti darbai baigiami 2014 m. lapkričio 7 d., o atskirų darbų ar jų dalies, nenurodytų sutarties 4 skyriuje, pabaigos terminas yra kalendoriniame darbų vykdymo grafike nurodytas terminas. Sutarties 8 punkte taip pat nustatyta, kad visais atvejais, jeigu atsiranda būtinybė pratęsti statybos darbų atlikimo terminą, turi būti pasirašytas šalių raštiškas susitarimas, kurį turi parengti ieškovė. Darbai ar jų etapai laikomi užbaigtais, kai įvykdyti visi darbai, užpildytas statybos darbų žurnalas, kiti dokumentai, atlikti visi reikalingi bandymai ir ištaisyti pridavimo metu nustatyti defektai; darbai perduodami pagal atliktų darbų aktą, prieš 5 dienas raštu informavus rangovą apie galutinį darbų užbaigimą; darbų pabaiga laikoma pasirašytas baigiamasis darbų atlikimo aktas.

15. Sutarties 5.2 punkte nurodyta, jog visa sutarties kaina su PVM yra 264 850,01 Lt (arba 218 884,30 Lt be PVM).

16. Šalys 2014 m. lapkričio 24 d. susitarimu dėl 2014 m. rugsėjo 30 d. statybos subrangos sutarties Nr. MS-140930/01 pakeitimo ir papildymo susitarė dėl papildomų darbų pagal sutartį atlikimo bei sutarties kainos pakeitimo, nurodant, jog keičiamas sutarties 5.2 punkte nustatyta visa sutarties kaina – ši kaina yra 267 275,96 Lt su PVM (arba 220 889,22 Lt be PVM). Šiuo susitarimu statybos subrangos sutarties 4.1 ir 7 punktuose numatyta darbų pabaigos data – ne vėliau nei 2014 m. lapkričio 7 d. – nebuvo pakeista. Byloje nėra duomenų, kad buvo būtinybė keisti darbų atlikimo terminus ar ieškovė UAB „Šiluminės energijos sistemos“ būtų inicijavusi sutartinių terminų pratęsimą. Baigiamasis darbų perdavimo – priėmimo aktas buvo pasirašytas 2015 m. balandžio 3 d.

17. Pirmosios instancijos teismo nuomone, didžioji dalis ieškovo įsipareigotų atlikti darbų buvo baigti iki 2014 m. lapkričio 28 d., o sutarties vykdymo metu šalys darbų atlikimo terminą labiau siejo su užsakovo parduotuvės atidarymo data (2014 m. gruodžio 8 d.), nei su sutartimi nustatytu terminu (2014 m. lapkričio 7 d.). Su tokia teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka.

18. Pažymėtina, jog ieškovė neginčijo fakto, kad darbai buvo užbaigti vėliau nei 2014 m. lapkričio 7 d., tačiau įrodinėjo, kad pagrindiniai darbai buvo atlikti iki prekybos patalpų atidarymo, t. y. 2014 m. gruodžio 4 d., o kosmetiniai trūkumai buvo šalinami iki 2015 m. vasario mėn. Negalima sutikti su ieškovės argumentais, kad darbai buvo atlikti ne šalių susitarimu nustatytu galutiniu darbų atlikimo terminu, iš esmės dėl atsakovės kaltės. Manydamas, kad dėl atsakovės veiksmų laiku negalės baigti darbų, ieškovė nė karto nesikreipė į atsakovę dėl darbų terminų pratęsimo, nors tokią teisę jam suteikė sutarties 8 punktas. Ieškovės teiginys, kad jis nėra atsakingas už darbų atlikimo termino praleidimo priežastis, nėra pagrįstas. Tokiam teiginiui pagrįsti ieškovė privalėtų įrodyti, kad iki 2014 m. lapkričio 7 d. buvo atlikusi visus pagal pagrindinę sutartį įsipareigotus atlikti darbus, ir po šio termino vykdė tik papildomus darbus.

19. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė 2014 m. lapkričio 25 d. pateikė atliktų darbų aktą Nr. 1 bei pažymą Nr. 1 apie 2014 m. lapkričio mėnesį atliktus darbus už 135 578,14 su PVM (112 048,05 Lt be PVM); 2014 m. gruodžio 8 d. pateikė atliktų darbų aktą Nr. 2 ir pažymą Nr. 2 apie 2014 m. gruodžio mėnesį atliktus darbus už 121 606,88 su PVM (100 501,55 Lt be PVM); 2015 m. kovo 25 d. ieškovė pateikė darbų aktą Nr. 3 bei pažymą Nr. 3 apie 2015 m. kovo mėnesį atliktus darbus už 10 090,94 su PVM (8 339,62 Lt be PVM). Iš ieškovės pateiktų darbų aktų matyti, kad po 2014 m. lapkričio 7 d. darbų vertė viršijo 131 697,82 Lt su PVM, t. y. beveik tiek pat, kiek ir 2014 m. lapkričio mėnesį. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad po nustatyto darbų atlikimo termino ieškovė vykdė pagrindinėje sutartyje nenumatytus darbus.

20. Atkreiptinas dėmesys, kad po 2014 m. lapkričio 7 d. ieškovės atsakovei perduotų atliktų darbų aktuose perduoti ne kažkokie papildomi darbai, dėl kurių šalys galimai buvo numatę atskiruose susitarimuose, bet darbai pagal pagrindinę subrangos sutartį. Vadinasi, po sutartyje nustatyto darbų užbaigimo termino ieškovė atlikinėjo darbus, kurie 2014 m. lapkričio 7 d. turėjo būti užbaigti, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nekonstatavo ieškovės prievolės darbus atlikti iki 2014 m. lapkričio 7 d. pažeidimo.

21. Įvertinus byloje pateiktus atliktų darbų aktus, pažymas, bei sutarties ir papildomo susitarimo sąlygas, šalių paaiškinimus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog darbai numatyti 2014 m. rugsėjo 30 d. statybos subrangos sutarties Nr. MS-140930/01 ir papildomame 2014 m. lapkričio 24 d. susitarime nustatytais terminais nebuvo baigti, ir sprendžia, kad sutartiniuose santykiuose su atsakove ieškovė veikė kaip profesionali statybų verslo atstovė, todėl turėjo įvertinti savo galimybes tinkamai įgyvendinti susitarimų dėl darbų atlikimo terminų nuostatas, o neinicijavusi jų pakeitimo (pratęsimo), prisiėmė terminų pažeidimo pasekmes.

22. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad baigiamasis darbų atlikimo aktas negalėjo būti pasirašytas ankščiau nei baigti visi ieškovės įsipareigoti atlikti darbai pagal 2014 m. rugsėjo 30 d. subrangos sutartį. Byloje nėra jokių įrodymų, kad iki 2014 m. lapkričio 7 d. visi darbai pagal sutartį buvo atlikti, ir po šio termino buvo sudaryti susitarimai dėl papildomų darbų atlikimo. Kadangi darbų atlikimo terminas praleistas ir dėl to, kad ieškovė laiku nespėjo užbaigti pagal pagrindinę sutartį prisiimtų darbų, negalima sutikti su ieškovės ir teismo teiginiais, kad dėl praleistų terminų nėra ieškovės kaltės.

23. Byloje nėra paneigti faktai, jog ieškovė dėl atsakovės vykdomų sienų rekonstravimo (perstatymo) darbų negalėjo patekti į savo darbo zoną sanitariniame mazge, dėl atsakovės neužbaigtos lubų apdailos rūsio patalpose negalėjo užbaigti vamzdynų montavimo darbų, dėl atsakovės vykdomų angos sąramos stiprinimo darbų negalėjo patekti į savo darbo zoną sanitariniame mazge.

Dėl senaties termino

24. Apeliantė, nesutikdama su teismo sprendimu nurodė, jog teismas netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas ir nurodė, kad senaties terminas dėl netesybų priteisimo nėra praleistas, nes ieškinys pareikštas nepraėjus šešiems mėnesiams nuo 2015 m. balandžio 3 d. baigiamojo darbų perdavimo – priėmimo akto pasirašymo.

25. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantės skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties pradžios eigą, skaičiuodamas jį nuo atskiro etapo užbaigimo datos. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Taigi pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie savo teisės pažeidimą, ieškinio senaties termino pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie jos pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2013).

26. Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, jog jo teisė yra pažeista. Reikia atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo asmenines savybes, jo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes.

27. Kaip jau minėta, šalys sutarties 4.1 punkte susitarė, jog darbai bus atliekami atskirais etapais, t.y. vieni darbai turėjo būti atlikti 2014 m. spalio 6 d., kiti – 2014 m. spalio 31 d., treti 2014 m. lapkričio 7 d.

28. Sutarties 10.2 punkte šalys susitarė, jog subrangovui (nagrinėjamu atveju ieškovei) uždelsus pradėti statybą, priimti darbų frontą ar atlikti dalį darbų kalendoriniame darbų vykdymo grafike nurodytais terminais (įskaitant ir tarpinius darbų atlikimo terminus) ir/ar nevykdant statybos darbų vykdymo protokoluose suderintų nurodomų darbų ir/ar terminų bei kitų suderintų nurodymu, be atskiro Rangovo (nagrinėjamu atveju atsakovės) reikalavimo turi sumokėti Rangovui baudą, lygią 0,1 proc. už kiekvieną pavėluotą kalendorinę dieną nuo sutarties kainos už kiekvieną vėluojamų darbų poziciją. Uždelsus ilgiau kaip 20 kalendorinių dienų, Subrangovas moka Rangovui baudą, lygią 0,5 proc. nuo sutarties kainos už kiekvieną pavėluotą kalendorinę dieną už kiekvieną vėluojamų darbų poziciją. Šios baudos Subrangovo supratimu ir sutikimu yra laikomos minimaliais Rangovo nuostoliais, patirtais dėl minėtų esminių sutarties pažeidimų.

29. Teisėjų kolegijos nuomone, subrangovei sutartyje numatytu laiku neatlikus darbų ir per 10 dienų geranoriškai nesumokėjus sutarties 10.2 punkte numatytų 0,1 proc. netesybų už kiekvieną pavėluotą kalendorinę dieną nuo sutarties kainos už kiekvieną vėluojamų darbų poziciją, atsakovė po 20 dienų įgijo teisę reikalauti, jog ieškovė sumokėtų rangovui sutartyje numatytą 0,5 proc. dydžio baudą nuo sutarties kainos už kiekvieną pavėluotą kalendorinę dieną už kiekvieną vėluojamų darbų poziciją. Nagrinėjamu konkrečiu atveju tai reiškia, kad rangovė apie savo teisės pažeidimą turėjo suvokti praėjus 10.2 punkte nustatytiems terminams, ir suprasti, kad senaties eiga pirmam darbų etapui prasidėjo nuo 2014 m. spalio 26 d., kitiems atitinkamai 2014 m. lapkričio 20 d. ir 2014 m. lapkričio 26 d., nepriklausomai nuo to, kada buvo pasirašytas baigiamais darbų priėmimo – perdavimo aktas, nes pats akto pasirašymas savaime nelemia kitokio ieškinio senaties termino pradžios momento.

30. Kita vertus, vien aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai identifikavo momentą, nuo kurio prasidėjo ieškinio senaties skaičiavimas, nelemia vertinimo, kad tokie skundžiamo teismo sprendimo defektai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Pažymėtina, kad CK 1.131 straipsnio 2 dalis suteikia teisę teismui ieškinio senaties atnaujinimo klausimą svarstyti ir savo paties iniciatyva, jeigu yra konstatuojamas jo praleidimo faktas. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010).

31. CK ir kiti įstatymai nenurodo aplinkybių (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių), kurias nustačius jau būtų pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti, tokių aplinkybių nustatymas bei įvertinimas priskirtas teismų diskrecijai, atsižvelgiant ir į teismų praktikoje suformuotus jų nustatymo kriterijus. Pripažįstama, jog sprendžiant termino atnaujinimo klausimą svarbu nustatyti, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui ir kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams.

32. Klausimą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012).Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos viešųjų interesų užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą pusiausvyros. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ieškinio senaties termino atnaujinimo aspektu yra nurodoma, kad jei teismas konstatuoja, jog egzistavo tam tikros aplinkybės, sukliudžiusios ieškovui laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų ginti pažeistas teises, o praleistas terminas nėra neprotingai ilgas, pareikšto ieškinio atmetimas dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo neatitiktų ieškinio senaties instituto paskirties. Tokiu atveju viešasis interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą nusveria interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013).

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyta, kad subrangovė (nagrinėjamu atveju ieškovė byloje) UAB „Šiluminės energijos sistemos“ galutinai darbus pridavė 2015 m. balandžio 4 d., Iki to laiko buvo atliekami subrangos sutartyje sulygti darbai, taisomi darbų defektai. Tai patvirtina ir byloje esantys bandymo aktai, surašyti 2014 m. lapkričio 18 d., 2014 m. lapkričio 19 d., 2014 m. lapkričio 20 d., 2014 m. lapkričio 22 d., 2014 m. lapkričio 28 d. Pažymėtina, jog šiuo atveju reikšminga yra tai, jog darbai buvo priduodami etapais, pasirašant darbų – perdavimo priėmimo aktus 2014 m. lapkričio 25 d., 2014 m. gruodžio 8 d., 2015 m. kovo 25 d., kurie atitinka darbų perdavimo – priėmimo akto turinį, kuriuo užfiksuojamas darbų rezultato perdavimas užsakovui (CK 6.662 str. 1 d., 6.694 str. 4 d.). Byloje taip pat nustatyta, jog rangovė (nagrinėjamu atveju atsakovė byloje) UAB „Mono Status“ 2014 m. lapkričio 14 d. kreipėsi į ieškovę dėl laiku neatliktų darbų. Ieškinys teismui pateiktas 2015 m. liepos 13 d., sudaro pagrindą konstatuoti, jog šiuo konkrečiu atveju ieškinio senaties praleidimas gali būti pateisintas svarbiomis priežastimis. Aplinkybės, kad ieškovė UAB „Šiluminės energijos sistemos“ laiku neatliko darbų, neprašė termino pratęsti dėl to, kad atsakovė taip pat laiku neįvykdė įsipareigojimų, kad darbai buvo tęsiami, leidžia teigti, jog pateikti ieškinio UAB „Mono Status“ objektyviai neturėjo galimybių.

34. Teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytus argumentus, bei atsižvelgdama į tai, kad senaties terminas praleistas nežymiai apie du mėnesius, praleistą terminą priešieškiniui pareikšti atnaujina. Nustačius ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindą, pripažintina, jog vien aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai aiškino ir taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, pati savaime nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamą sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.

Dėl netesybų dydžio

35. Apeliantė, paskaičiavo, jog UAB „Šiluminės energijos sistemos“ yra skolinga 17 571,72 Eur netesybų, tame tarpe: šildymo punkto montavimo darbai (4.1.4 p.) turėjo būti baigti 2014 m. lapkričio 7 d., pabaigti 2014 m. lapkričio 25 d., delspinigių suma – 1 393,35 Eur; šildymo įrengimo darbai (4.1.4 p.) turėjo būti baigti 2014 m. lapkričio 7 d., pabaigti 2015 m. kovo 25 d., delspinigių suma – 10 682,37 Eur; vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų montavimo darbai (4.1.4 p.) turėjo būti baigti 2014 m. lapkričio 7 d., pabaigti 2014 m. gruodžio 8 d., delspinigių suma – 1 625,58 Eur; vidaus vandentiekio montavimo darbai (4.1.5 p.) turėjo būti baigti 2014 m. spalio 31 d., pabaigti 2014 m. lapkričio 25 d., delspinigių suma – 1 935,21 Eur; nuotekų šalinimo tinklų montavimo darbai (4.1.5 p.) turėjo būti baigti 2014 m. spalio 31 d., pabaigti 2014 m. lapkričio 25 d., delspinigių suma – 1 935,21 Eur.

36. Pagal CK 6.75 straipsnį, jeigu skolininkas ginčija savo pareigą mokėti netesybas motyvuodamas tuo, kad prievolę įvykdė, tai jis privalo įrodyti, kad ją įvykdė tinkamai. Ieškovė neįrodė, kad visus pagal pagrindinę sutartį numatytus darbus atliko iki 2014 m. lapkričio 7 d., o po šio termino vykdė tik pagal papildomus susitarimus įsipareigotus atlikti darbus, todėl nepaneigė atsakovės teisės skaičiuoti delspinigius. Po 2014 m. lapkričio 7 d. atlikdamas darbus ieškovė suprato, jog darbų atlikimo terminą pažeidė, kad jai yra skaičiuojamos netesybos ir, kad nuo atsakomybės už terminų praleidimą ji nėra atleista, todėl atsakovė turėjo pagrindo jai skaičiuoti sutarties 10.2 punkte numatytas netesybas.

37. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad terminas atlikti darbus pagal subrangos sutartį buvo praleistas tiek dėl ieškovės nesugebėjimo laiku atlikti pagrindinėje sutartyje sutartų darbų, tiek ir dėl galimai netinkamų atsakovės darbų atlikimo, trukdžiusių ieškovei atlikti darbus. Šios aplinkybės nepaneigia ieškovės prievolės pažeidimo, tačiau sudaro pagrindą spręsti dėl už praleistą terminą paskaičiuotų netesybų mažinimo.

38. Byloje nustatyta, projektavimo ir derinimo darbai turėjo būti baigti iki 2014 m. spalio 6 d., šildymo punkto, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų montavimo darbai iki 2014 m. lapkričio 7 d., vidaus vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų montavimo darbai iki 2014 m. spalio 31 d. Byloje nėra duomenų, kada atsakovei buvo perduoti projektavimo ir derinimo darbai. Iš pateiktų atliktų darbų aktų Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 bei prie jų esančių pažymų, matyti, kad dalis darbų buvo perduota 2014 m. lapkričio 25 d., dalis – 2014 m. gruodžio 8 d., ir dalis – 2015 m. kovo 25 d. Visų statybos darbų pabaigą patvirtina šalių pasirašytas 2015 m. balandžio 4 d. baigiamasis darbų priėmimo – perdavimo aktas.

39. Netesybų dydžio pagrįstumo ir protingumo klausimas kiekvienoje situacijoje yra apsvarstomas individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis Nr. 3K-7-409/2010). Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, ją riboja draudimas sumažinti netesybas žemiau nuostolių, patirtų dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumos (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Toks ribojimas užtikrina, kad netesybų mažinimas nepažeis nuostolių patyrusios šalies interesų. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, jog netesybos visais atvejais turi būti sumažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio. Koks netesybų dydis yra tinkamas, turi būti nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tuo atveju reikšmingas aplinkybes ir taikant CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus. Prie aplinkybių ir kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama mažinant netesybas, priskirtina: šalių sutartinių santykių pobūdis ir sutarties tikslai, tikrieji sutarties šalių ketinimai, sutarties sąlygų tarpusavio ryšys, šalių statusas (ar šalys yra vartotojai, ar šalys yra viešieji juridiniai asmenys, vykdantys visuomenines funkcijas), skolininko elgesys, kreditoriaus patirtų nuostolių dydis, sutarties šalių interesų pusiausvyra. Taip pat atsižvelgtina į CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą ir leistinas jo taikymo išimtis, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį (tačiau sunki atsakovo turtinė padėtis neatleidžia jo nuo prievolės vykdymo), šalių tarpusavio santykius, ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/916/2015; 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016; kt.).

40. Netesybos yra viena iš sutartinės atsakomybės formų ir taikomos asmeniui, kuris netinkamai įvykdo savo sutartinę prievolę, o verslininkui tokia atsakomybė kyla visada, nebent įrodytų nenugalimos jėgos buvimą (CK 6.256 str. 2 d. ir 4 d.). Tačiau tokios papildomos prievolės besąlyginis egzistavimas verslininkui nereiškia, kad jam apskaičiuotas mokėtinų delspinigių dydis negali būti sumažintas. Priešingai, jeigu netesybos neprotingai didelės arba skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali sumažinti netesybas iki įstatymų tiesiogiai apribotos sumos – iki antrosios sutarties šalies patirtų nuostolių dydžio. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai nepasinaudojo jam suteikiama diskrecijos teise mažinti netesybas, o atsakovės priešieškinį atmetė.

41. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tokias aplinkybes, kad subrangos sutartyje buvo numatytas darbų termino pratęsimas, tačiau ieškovė dėl to nesikreipė, kad dalies darbų ieškovė negalėjo laiku atlikti, nes atsakovė pati laiku nebaigė darbų ir taip iš dalies trukdė ieškovei atlikti darbus pagal sutartį, kad atsakovė neįrodinėjo jos realiai patirtų nuostolių dydžio, kad darbus užbaigti vėluojama buvo labai nežymiai, kad didžioji dalis darbų jau buvo užbaigta – apie 90 proc. (t. y. dalis prievolės įvykdyta; CK 6.258 str. 3 d.), kad netesybos sutartyje susietos ne su neužbaigtų darbų verte, o su bendra, t. y. visa be išimties darbų pozicijos kaina (sutarties 10.2 p.). Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas ne visiškai tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad vien todėl, jog dėl darbų atlikimo termino praleidimo yra ir atsakovės kaltė, ji netenka teisės į visus paskaičiuotus delspinigius. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog įvertinus aukščiau nurodytas reikšmingas aplinkybes bei vadovaujantis kasacinio teismo praktika netesybų mažinimo klausimu, yra pagrindas apeliacinį skundą tenkinti iš dalies bei pakeisti skundžiamą sprendimą dalyje dėl netesybų priteisimo, iš ieškovės apeliantės naudai prašomų priteisti netesybų dydį sumažinant 70 proc., t. y. priteisiant iš ieškovės atsakovei 5 256,52 Eur sutartinių netesybų (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

42. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylos baigties

43. Kadangi ieškovė ir atsakovė turi viena kitai priešpriešinius vienarūšius (piniginius) reikalavimus (atsakovė – sumokėti 15 723,73 Eur atlyginimą už atliktus darbus, ieškovė – sumokėti 5 256,52 Eur delspinigių už laiku neįvykdytus sutartinius įsipareigojimus), šie reikalavimai įskaityti ir ieškovei iš atsakovės priteistina 10 467,21 Eur skolos (15 723,73 – 5 256,52) už atliktus darbus, atitinkamai pakeičiant teismo sprendimo rezoliucinę dalį (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

44. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ir iš dalies patenkinus ieškinį ir priešieškinį, perskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos,. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog pirmosios instancijos teisme ieškovė sumokėjo 457,00 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 5 763,96 Eur atstovavimo išlaidų. Apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 795,64 Eur atstovavimo išlaidų. Viso ieškovė turėjo 8 016,60 Eur.

45. Atsakovė pirmosios instancijos teisme sumokėjo 527,00 Eur žyminio bei turėjo 6 885,16 Eur atstovavimo išlaidų. Apeliacinės instancijos teisme atsakovė 395,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, bei 1 885,12 Eur atstovavimo išlaidų, viso 9 560,28 Eur bylinėjimosi išlaidų.

46. Kadangi byla elektroninė, už priešieškinį mokėtina suma sudaro 395,00 Eur. Sutinkamai su CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, atsakovei grąžintina 132,00 Eur permokėtina žyminio mokesčio suma už priešieškinį.

47. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas iš dalies (80 proc.), o iš dalies patenkinus atsakovės apeliacinį skundą ir iš dalies patenkinus priešieškinį (30 proc.), bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai tenkintiems ir atmestiems ieškinio ir priešieškinio reikalavimams. Tokiu būdu iš atsakovės ieškovei priteistina 4 008,30 Eur, iš ieškovės atsakovei – 4 780,14 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Kadangi priteistinos bylinėjimosi išlaidos yra vienarūšiai piniginiai reikalavimai, šie priešpriešiniai reikalavimai įskaitytini ir atsakovei iš ieškovės priteistina 771,84 Eur (4 780,14 – 4008,30 Eur) bylinėjimosi išlaidų pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose (CPK 93 str. 1 d., 5 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. sprendimą, jo rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „Mono status“, juridinio asmens kodas 301672662, ieškovei UAB „Šiluminės energijos sistemos“, juridinio asmens kodas 135593668, 15 723,73 Eur skolos, 704,90 Eur delspinigių, viso 16 428,63 Eur.

Priteisti iš ieškovės UAB „Šiluminės energijos sistemos“, juridinio asmens kodas 135593668, atsakovei UAB „Mono status“, juridinio asmens kodas 301672662, 5 256,52 Eur delspinigių už laiku neįvykdytus sutartinius įsipareigojimus.

Atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, priteisti iš atsakovės UAB „Mono status“, juridinio asmens kodas 301672662, ieškovei UAB „Šiluminės energijos sistemos“, juridinio asmens kodas 135593668, 10 467,21 Eur (dešimt tūkstančių keturis šimtus šešiasdešimt septynis eurus 21 ct) skolos, 8,05 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015-07-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės UAB „Šiluminės energijos sistemos“, juridinio asmens kodas 135593668, atsakovei UAB „Mono status“, juridinio asmens kodas 301672662, 771,84 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 84 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose.

Pavesti valstybinei mokesčių inspekcijai grąžinti atsakovei UAB „Mono status“, juridinio asmens kodas 301672662, permokėtą už priešieškinį žyminio mokesčio dalį – 132,00 Eur (vieną šimtą trisdešimt du eurus).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.