- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-26
- Bylos Nr.
- I1-3978-422/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03318-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- T. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Janina Vitunskienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. B. su patikslintu skundu (b. l. 10–15) kreipėsi į administracinį teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir LKT), priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai, kilusiai dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo.
Skunde nurodė, kad nuo 2022-11-15 iki 2023-12-18 (toliau – ir ginčo laikotarpis), atliekant bausmę Pravieniškių 1-ajame kalėjime, 7 būrio patalpose Nr. l, Nr. 5, Nr. 3 jam naudojantis dušu nebuvo užtikrintas privatumas, kadangi dušuose nebuvo įrengtos pertvaros ar užuolaidos. Taip pat tvirtino, jog dušuose nebuvo ventiliacijos ir šaltu žiemos metu buvo laikomi atviri langai bei nebuvo užtikrintas pelėsių naikinimas, kas sukelia pareiškėjui alerginių reakcijų.
Dėl tokių kalinimo sąlygų buvo pažemintas jo žmogiškasis orumas, patyrė nepatogumų, neigiamų dvasinių išgyvenimų, pablogėjo sveikata ir buvo psichologiškai sutraumuotas.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė atsiliepime į skundą (b. l. 19–23) nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) Trečiajame sektoriuje nuo 2022-10-14 matomumą ribojančios pertvaros buvo įrengtos visų būrių dušinėse. Taigi, pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu naudojosi dušu su įrengtomis pertvaromis.
Tvirtino, jog Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus bendrose nuteistųjų dušinių patalpose įrengta rekuperacinė vėdinimo sistema, todėl, atsakovės atstovės vertinimu, pareiškėjo teiginys dėl neįrengtos ventiliacijos neatitinka tikrovės ir turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas. Tvirtino, jog dušo patalpas kiekvieną dieną valo ir tvarko Turto valdymo skyriuje dirbantis nuteistasis.
Teigė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu į būtų kreipęsis į kalėjimo administraciją ar kitas institucijas dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos.
Atsakovės atstovės nuomone, neteisėtų atsakovės veiksmų (neveikimo) nenustatyta. Nesant neteisėtų veiksmų, bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp jų. Taigi, nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iš civilinės atsakomybės kilimo viešojo administravimo subjektui sąlygų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja atlyginti neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais LKT pareigūnų veiksmais (neveikimu) laikotarpiu nuo 2022-11-15 iki 2023-12-18, t. y. skundo padavimo dienos.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Taigi, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad pataisos įstaiga arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant pataisos įstaigos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog ginčo laikotarpiu LKT Pravieniškių 1-ajame kalėjime jam nebuvo užtikrintas privatumas maudantis duše. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę Pravieniškių PN-AK Trečiajame sektoriuje (po 2023-01-01 reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnybos 1-asis kalėjimas): laikotarpiu nuo 2022-11-15 iki 2023-01-11 – 7 būrio 1 patalpoje; laikotarpiu nuo 2023-01-11 iki 2023-05-24 – 7 būrio 3 patalpoje; laikotarpiu nuo 2023-05-24 iki 2023-08-24 – 7 būrio 1 patalpoje; laikotarpiu nuo 2023-08-24 iki 2023-12-18 – 7 būrio 5 patalpoje (b. l. 30).
Pareiškėjas skunde tvirtina, jog LKT Pravieniškių 1-ajame kalėjime tarp dušų nebuvo įrengtos pertvaros ir taip buvo pažeidžiamas jo privatumas.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-12-21 įsakymu Nr. V-389 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse dušų kabinų įrengimas numatytas tik ilgalaikių pasimatymų kambariuose (31 punktas).
Teismas pažymi, kad teisės normose nėra įtvirtinto reikalavimo dušo patalpas atskirti pertvaromis ar įrengti atskiras persirengimo patalpas. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) dėl privatumo naudojantis dušu yra pažymėjęs, jog pertvarų duše nebuvimas neužtikrina visiško privatumo buvimo (žr., pvz., LVAT 2016-10-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016, 2016-10-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016, 2022-06-08 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-43-789/2022). Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvarų dušuose, nesudaro pagrindo atleisti Lietuvos kalėjimo tarnybos nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., LVAT 2018-10-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018, 2019-04-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2019-12-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019, 2021-02-10 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-172-575/2021, 2021-03-17 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-735-624/2021, 2021-04-28 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1005-789/2021). Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas (žr., pvz., LVAT 2020-02-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020, 2020-04-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020, 2023-05-10 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-436-463/2023, 2023-05-31 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-341-525/2023, 2023-06-28 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-470-525/2023).
Į bylą pateikti duomenys, t. y. LKT Turto valdymo skyriaus 2023-01-11 pažyma Nr. LV-2725 (toliau – ir Pažyma), patvirtina, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo visų būrių bendrojo naudojimo dušinėse privatumui užtikrinti 2022-10-14 buvo įrengtos pertvaros (b. l. 28–29). Šias aplinkybes patvirtina ir byloje pateiktos nuotraukos, kuriose matyti, jog pertvaros dušuose yra įrengtos (b. l. 24). Teismas pažymi, kad neturi jokio objektyvaus pagrindo netikėti atsakovės atstovės pateikta oficialia informacija. Kitų įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjo skundo argumentus dėl jo privatumo neužtikrinimo, byloje nėra, todėl, teismo vertinimu, pareiškėjui naudojantis dušu ginčo laikotarpiu buvo užtikrintas privatumas.
Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas skunde mini ir užuolaidėlių nebuvimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog, dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, paprastai yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas, nors ir neužtikrinant visiško privatumo, savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., LVAT 2017-11-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A-5031-442/2017, 2019-01-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1001-552/2019, 2020-11-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1588-552/2020).
Pareiškėjas skunde tvirtina, kad dušuose nebuvo įrengta ventiliacija. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
LKT Turto valdymo skyriaus Pažymoje nurodyta, kad ginčo laikotarpiu dušuose buvo ir yra įrengta rekuperacinė vėdinimo sistema (b. l. 28–29) Analogiškas aplinkybes nurodo ir Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime pateiktuose paaiškinimuose. Todėl, byloje nesant minėtus įrodymus paneigiančių aplinkybių ir įrodymų, laikytina, jog pareiškėjui buvo sudaryta galimybė naudotis dušais ventiliuojamose patalpose.
Pareiškėjas skunde tvirtino, kad dušuose nebuvo naikinami pelėsiai. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 37 punkte nurodyta, jog ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių. Dušinės, prausyklos patalpos valomos ir dezinfekuojamos kiekvieną naudojimosi šiomis patalpomis dieną (28.2 papunktis). Vadovaujantis Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019-06-19 įsakymo Nr. V-372 „Dėl gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 5 punktu, sanitarinius techninius įrenginius, sanitarinius mazgus kiekvieną dieną plauna ir dezinfekuoja paskirti darbuotojai. Vadovaujantis 7 punktu, pagrindinis patalpų valymas atliekamas gyvenamosiose, kamerų tipo patalpose, dušo patalpose, kirpyklose (b. l. 26–27). Teismas neturi pagrindo abejoti, jog 7 būrio dušinės yra valomos ir prižiūrimos taip, kaip numato teisės aktai. Byloje esančiose nuotraukoje (b. l. 24) pelėsių vizualiai nematyti. Minėtoje Turto valdymo skyriaus Pažymoje nurodyta, kad ginčo laikotarpiu Nacionalinis visuomenės sveikatos centras Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 7 būriui priskirtų bendro naudojimo dušo patalpų netikrino, todėl, nesant byloje duomenų, paneigiančių nurodytas aplinkybes, pareiškėjo skundo argumentai dėl dušinėse esančių pelėsių atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas prašė priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo. Minėta, kad valstybės viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų, nurodytų CK 6.246, 6.247 ir 6.249 straipsniuose, buvimo, o nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis sprendime nurodytu teisiniu reglamentavimu, daro išvadą, kad šioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo argumentų, pagrįstų abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Nors pareiškėjas teigė, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė nepatogumų, dvasinių kančių, sveikatos pablogėjimą, tačiau atsakovės atstovė 2023-01-10 pažymoje Nr. RV-22-376 nurodė, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl skunde išdėstytų nusiskundimų, dėl privatumo dušuose stokos, ventiliacijos nebuvimo, pelėsių į įstaigos psichologus nesikreipė (b. l. 32). Teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo netikėti atsakovės psichologės pasirašytu oficialiu dokumentu. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas su prašymais ar skundais dėl dušo patalpose neužtikrinamo privatumo, užuolaidėlių, neįrengtos ventiliacijos, pelėsių būtų kreipęsis į kalėjimo administraciją ar kitas institucijas, medikus. Šias aplinkybes patvirtina ir Turto valdymo skyriaus Pažyma (b. l. 28). Be to, pabrėžtina, jog, nenustačius viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Dėl šios priežasties nėra pagrindo patenkinti pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos ir metinių palūkanų priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo T. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.