Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. A. ieškinį atsakovui A. G. dėl kainos, sumokėtos už netinkamai atliktus rangos darbus sumažinimo ir žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys mažoji bendrija „A.“, A. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

27. bylos duomenimis, šalių paaiškinimais nustatyta, jog ieškovas su atsakovu sudarė žodinį susitarimą, kuriuo atsakovas ieškovo užsakymu įsipareigojo atlikti namo mūro darbus, adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovui už atliktus darbus sutartą kainą.

28. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas (verslo subjektas) įsipareigojo ieškovui (fiziniam asmeniui) atlikti namo mūro darbus, o ieškovas įsipareigojo sumokėti sutartą kainą, konstatuotina, jog tarp šalių susiklostė vartojimo rangos santykiai (CK 6.672 straipsnio 1 dalis).

29. Vartojimo rangos sutartis pagal savo dalyką yra rangos, t. y. sutartis, sudaryta pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui (CK 6.645 straipsnio 1 dalis), ir kartu pagal sutarties šalių subjektinę sudėtį – vartojimo sutartis. Taigi, vartojimo ranga iš bendrųjų rangos santykių išskiriama pagal vartotojo ir verslininko požymius (bet ne pagal dalyką ar kitus ypatumus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-969/2018).

30. Sprendžiant dėl vartojimo rangos instituto normų santykio su kitomis rangos santykius reglamentuojančiomis normomis, taikytina rangos normų tarpusavio konkurencijos taisyklė, įtvirtinta CK 6.644 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią CK XXXIII skyriaus „Ranga“ pirmojo skirsnio „Bendrosios nuostatos“ normų nustatytos taisyklės atitinkamai taikomos atskiroms rangos rūšims (buitinė ranga, statybos ranga ir kt.), jeigu ko kita nenustato kitų šio skyriaus skirsnių normos. Dėl to rangos santykius reglamentuojančių normų konkurencijos atveju vartojimo rangos santykiams, kaip specialiosios, visų pirma turi būti taikomos CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ normos; santykiams, kurių nurodytos normos nereglamentuoja, – atskirų rangos rūšių, išskiriamų pagal sutarties dalyką, normos; santykiams, kurių nereglamentuoja nei „Vartojimo rangos“, nei atskirų rangos rūšių normos, – CK XXXIII skyriaus „Ranga“ pirmojo skirsnio „Bendrosios nuostatos“ normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012).

31. CK XVIII(1) skyriaus „Vartojimo sutartys“ normos nustato, kad vartotojams parduodamos prekės ir teikiamos paslaugos turi būti saugios ir tinkamos kokybės. Prekių ir paslaugų kokybės ir saugos reikalavimus nustato įstatymai ir kiti teisės aktai (CK 6.228¹³ straipsnio 1 dalis). CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ normos neįtvirtina specialių reikalavimų darbų kokybei. Tačiau jos nustato, kad, darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per šio kodekso 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje nustatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus, arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.678 straipsnio 1 dalis).

32. CK XXXIII skyriaus „Ranga“ pirmojo skirsnio „Bendrosios nuostatos“ normos įtvirtina, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą (CK 6.663 straipsnio 1 dalis).

33. Specialieji užsakovo rangos sutartyje teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 6.665 straipsnyje. Minimo straipsnio 1 dalyje įtvirtinti savarankiški užsakovo teisių gynimo būdai, kurioje nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje.

34. Tai reiškia, kad nors kilus ginčui dėl vartojimo rangos sutarties pagrindu atliktų darbų kokybės, užsakovui, kaip vartotojui, suteikiama plati teisė pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo priemonę, tačiau bet kuriuo atveju ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų.

35. CK 6.665 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti dėl netinkamos kokybės darbų pažeistų teisių gynimo būdai yra skirtingi, savarankiški, todėl negali būti tapatinami. Taikant pažeistų teisių gynimo būdą – reikalavimą atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, turi būti nustatyta trūkumų šalinimo kaina, kuri priteistina užsakovui, kurio teisės buvo pažeistos dėl netinkamos kokybės darbų; taikant pažeistų teisių gynimo būdą – reikalavimą sumažinti darbų kainą, turi būti nustatyta, kokią sumą rangovas sutaupė dėl to, kad, pavyzdžiui, neatliko kai kurių statybos rangos darbų ar juos atliko netinkamai, kad panaudojo ne visas ar kitas, nei privalėjo panaudoti, medžiagas, nukrypo nuo statybos darbams nustatytų technologinių reikalavimų ir pan. Reikalaujant atlyginti nuostolius, turi būti reiškiamas reikalavimas dėl nuostolių priteisimo, kartu įrodinėjant visas sutartinės atsakomybės sąlygas.

36. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo sumažinti atliktų darbų kainą iki nulio, priteisiant iš atsakovo sumokėtus už darbą 4 923,76 Eur. Taigi, ieškovas pasirinko savo teises ginti CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu reglamentavimu. Tokiu būdu ieškovui kyla pareiga ne tik įrodyti, jog darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimas, bet ir tai, kokią naudą dėl to patyrė rangovas, kad nukrypo nuo statybos darbams nustatytų technologinių reikalavimų ir pan.

37. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymas suinteresuotoms šalims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 178 straipsnis). CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pastebėtina, jog teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi, įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.).

38. Byloje nėra ginčo, jog atsakovas ieškovo užsakymu atliko namo mūro darbus, adresu (duomenys neskelbtini), už kuriuos ieškovas sumokėjo 4 923,76 Eur: 2023 m. sausio 5 d. – 1 060 Eur, 2023 m. sausio 17 d. – 350 Eur, 2023 m. vasario 10 d. – 350 Eur, 2023 m. vasario 21 d. – 1 121,76 Eur, 2023 m. kovo 7 d. – 2 042 Eur. Byloje taip pat nėra ginčo, jog atsakovo atlikti mūro darbai yra kokybiški. Nagrinėjamu atveju, ieškovo teigimu, atsakovas darbus atliko ne pagal projektą, dėl ko vietoj 3,00 m. pirmo aukšto aukščio iki perdangos aukštis yra 20 cm mažesnis, t. y. 2,80 m., durų aukštis vietoj 2,50 m. yra 2,20 m., todėl tokie atsakovo atlikti darbai yra beverčiai. Šiuo atveju pastebėtina, jog atsakovas neneigia, kad pirmo aukšto aukštis iki perdangos yra 2,80 m., kad durų aukštis yra 2,20 m., tačiau, atsakovo teigimu, kadangi projekto sprendiniai, nuo kur skaičiuojamas nulis, buvo prieštaringi, jis darbus atliko pagal projektuotojo nurodymus, kurie buvo suderinti su ieškovu, nulį skaičiuodamas nuo pamato (rostverko) viršaus.

39. Bylos duomenimis, prieš pradedant atlikti mūro darbus atsakovui elektroniniu paštu buvo atsiųsti projekto 106, 108, 114, 125, 127 bei 129 lapai, kurių, atsakovo teigimu, 114 lape ir 129 lape buvo skirtingai nurodytas nulinis aukštis. Analizuojant minimus projekto lapus, nustatyta, jog projekto 114 lape cokolio aukštis ir vidinių grindų nulis yra viename aukštyje, o 129 lape cokolio aukštis yra minus 20, kas atitinka rostverko aukštį. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad projekto 114 bei 129 lapuose buvo skirtingai nurodytas cokolio nulinis aukštis, tikėtina, kad atsakovas apie tai informavo ieškovą, ko iš esmės neneigia ieškovas. Iš byloje pateiktos atsakovo pokalbių suvestinės matyti, kad atsakovas 2022 m. gruodžio 28 d. telefono numeriu (duomenys neskelbtini) skambino projektuotojui A. S.. Pastebėtina, jog duomenų, paneigiančių, kad minimas telefono numeris priklauso projektuotojui, nėra. Tačiau teismas nagrinėjamu atveju pažymi, jog vien iš to, kad atsakovas skambino projektuotojui nėra galimybės nustatyti, koks tarp pastarųjų buvo pokalbis, kokius galimai nurodymus davė/nedavė projektuotojas. Atsakovas į bylą pateikė jo ir trečiojo asmens projektuotojo A. S. 2023 m. kovo 9 d. bei 2023 m. kovo 22 d. telefoninių pokalbių garso įrašus bei išklotines. Iš minimų duomenų nustatyta, kad tarp atsakovo ir trečiojo asmens vyko pokalbis dėl atsakovo atliktų darbų bei taikytų išmatavimų juos atliekant, tačiau jokio konkretaus trečiojo asmens patvirtinimo ar paneigimo, pagal kokius sprendinius atsakovas turėjo atlikti darbus, nėra. Pokalbis yra bendro pobūdžio, iš kurio objektyviai nėra galimybės nustatyti, ką trečiasis asmuo buvo kalbėjęs tiek su ieškovu, tiek su atsakovu: „ atsakovas – ne, bet aš klausiu, kodėl tu tada jiems nepasakei, kad tu man pasakei ten duris padaryt 2,20, ten tas 0 nuo pamato yra, ten, žodžiu, langai visi nuo pamato 2,50....; trečiasis asmuo – langai... taip, langai....durys 2,20, langai 2,50 turbūt.., ; atsakovas – jo, bet nu...; trečiasis asmuo – kas jiems ten buvo negerai... mes tada kalbėjom taigi tą dieną kai skambinėjomės... aš sakiau su jais... ok ok viskas tinka... gerai... aš jiems paaiškinau... tai vis tiek jiems ten negerai kažkas?“ „Atsakovas – tu man pasakei viską daryk nuo pamato, kad nulis mano yra rostverko viršus ir, žodžiu, kaip gavos, kad viskas... ir jie pasitikrino pirmą aukštą, jiems viskas tenkino... leido daryt antrą aukštą... pastačiau antrą aukštą ir dabar, žodžiu, ir jie su manim atsiskaitė...; trečiasis asmuo – ne, nu tai jie priėmė... priėmė...“. Taigi iš paminėto nėra aišku, nei pagal kokius sprendinius trečiasis asmuo galimai nurodė atsakovui atlikti darbus, nei ką trečiasis asmuo buvo nurodęs ieškovui. Iš kitos pokalbio dalies matyti, kad atsakovas su trečiuoju asmeniui diskutuoja apie galimą/negalimą atitinkamų sumų iš atsakovo išsireikalavimą bei bendro pobūdžio pasvarstymai apie susidariusią situaciją.

40. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo nurodė, jog jis neturėjo jokios teisės duoti atsakovui kažkokių nurodymų, kaip atlikti darbus ir jų nedavė, teigė sakęs darbus atlikti pagal projektą, kuris, trečiojo asmens teigimu, yra aiškus ir suprantamas. Ieškovas nurodė, kad jis nemoka skaityti projekto, jo nesupranta ir jokių nurodymų, kaip atlikti mūro darbus, nedavė. Teismas, įvertinęs tai, jog visi šalių bei trečiojo asmens teiginiai yra paremti tik kiekvieno iš jų žodiniu paaiškinimu, nesant byloje rašytinių įrodymų apie buvusį/nebuvusį susitarimą dėl projekto sprendinių pakeitimo, nurodymų davimą/nedavimą bei tarpusavio informavimą apie galimus/negalimus pasikeitimus, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų nei paneigiančių, nei patvirtinančių tiek ieškovo, tiek atsakovo, tiek trečiojo asmens teiginius dėl jų nurodomų aplinkybių. Todėl nėra objektyvios galimybės įvertinti, kas būtent sąlygojo nukrypimą nuo projekto, dėl ko buvo neišlaikytas 3,00 m. pirmo aukšto aukštis bei durų aukštis. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, atmestini ir ieškovo argumentai, kad jei atsakovui buvo neaišku, kaip atlikti darbus, jis juos privalėjo stabdyti, nes, kaip minėta byloje, nėra objektyvių duomenų, kokius nurodymus gavo/negavo atsakovas ir ar po jų galėjo netrukdomai tęsti darbus.

41. Remiantis bylos duomenimis, šalių paaiškinimais, nustatyta, kad darbų perdavimo‒priėmimo aktas tarp šalių nebuvo pasirašytas, viskas vyko žodžiu. Atsakovas nurodė, kad pirmo aukšto mūro darbus baigė 2023 m. sausio mėn., juos ieškovas apžiūrėjo, pastabų iš esmės neturėjo, t. y. tik vienoje vietoje reikėjo atlikti pataisymus, kurie buvo atlikti, ir dėl jų ginčo nėra. Ieškovas duomenų bei aplinkybių, neigiančių atsakovo nurodytas aplinkybes, neteikė. Bylos duomenimis, ieškovas už darbus atsakovui mokėjo atskiromis dalimis, t. y. du mokėjimai buvo atlikti 2023 m. sausio mėn. (2023 m. sausio 5 d. – 1 060 Eur, 2023 m. sausio 17 d. – 350 Eur), kiti mokėjimai 2023 m. vasario – kovo mėn. (2023 m. vasario 10 d. – 350 Eur, 2023 m. vasario 21 d. – 1 121,76 Eur, 2023 m. kovo 7 d. – 2 042 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas po atsakovo darbų atlikimo atliko mokėjimus už darbą, darytina išvada, jog ieškovas priėmė juos. Be to, bylos duomenys, šalių paaiškinimai patvirtina, kad atsakovas ne tik sumūrijo namo pirmo aukštą, tačiau ir toliau tęsė mūro darbus, kurie šiuo metu yra baigti iki galo. Ieškovas, atsakydamas į atsakovo iškeltą klausimą, nuo kada ginčo objekte dirbo keltuvas medžiagų kėlimui (perdangų ir kt.), nurodė, kad keltuvas dirbo 2023 m. vasario 10 d. Taigi, iš to seka, kad ieškovas dar 2023 m. sausio mėn. priėmė pirmo aukšto mūro darbus, leido toliau vykdyti antro aukšto mūro darbus, t. y. darbai buvo priimti be pastabų (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

42. Kaip minėta, šiuo atveju ieškovas turi įrodyti, kad atliktas darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos).

43. Remiantis byloje pateikta 2023 m. rugsėjo 19 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, nustatyta, jog namas yra pilnai sumūrytas, sudėti langai bei durys, atliekami namo apdailos darbai – dedamas klinkeris, namo viduje sudėtos pertvaros. Paties ieškovo paaiškinimais, taip pat nustatyta, kad viduje sumontuota vėdinimo bei kondicionavimo sistema. Tokie duomenys patvirtina, kad namas yra ruošiamas eksploatuoti, jis, be kita ko, yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, vertinant, kad mūras yra pagrindinė namo konstrukcijos dalis, darytina išvada, jog atsakovo darbų rezultatas yra priimtas ir naudojamas pagal paskirtį. Pastebėtina, kad namas nebuvo griaunamas, perstatinėjamas, t. y. nuo pat pradžių yra naudojamas atsakovo perduotas darbų rezultatas, todėl atmestini ieškovo teiginiai, kad atsakovo atlikti mūro darbai yra beverčiai (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

44. Ieškovo teigimu, atsakovo nukrypimas nuo darbų sąlygų yra esminis, kadangi paveiktas visos vidaus patalpos aukštis, tūris, tai turės esminės įtakos šviesos kiekiui patalpoje, gali kilti papildomų šiuo metu sunkiai prognozuojamų padarinių, be to, puse metro žemesnė durų anga savaime yra mažiau patogi naudojimui. Teismas tokius ieškovo teiginius vertina, kaip deklaratyvius samprotavimus, neparemtus jokiais objektyviais bylos duomenimis (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Šiuo atveju byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad 0,2 m. žemesnės lubos turėtų esminės įtakos šviesos kiekiui. Be to, kaip matyti iš kadastro byloje pridėtų fotonuotraukų, dalis pirmo aukšto langų yra per visą pirmo aukšto aukštį, todėl tikėtina, kad bus maksimalus natūralios šviesos patekimas į patalpą. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas nurodo galimus sunkiai prognozuojamus padarinius, tačiau dėl tokių teiginių nieko konkrečiai įvardyti negalėjo, tik teigė, kad jis patirs nepatogumų, bet kokius tiksliai, kurie ribotų galimybę naudoti daiktą pagal paskirtį ar pablogėtų jo naudojimas, nenurodė. Dėl ieškovo nurodomo durų aukščio pastebėtina, kad visuotinai žinoma, jog standartinis lauko durų aukštis yra 2,10–2,20 m., todėl nesuprantama, kuo pasireiškia nepatogumas naudotis tokio aukščio durimis. Be to, pastebėtina, kad projekto 114 lape, kuris buvo atsakovui atsiųstas prieš darbų pradžią, durų aukštis apskritai buvo nurodytas nuo nulio 2,10 m. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, konstatuotina, jog ieškovas byloje neįrodė, kad atsakovo atliktas darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal paskirtį galimybės (sąlygos) (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

45. Ieškovas, grįsdamas ieškinį, taip pat remiasi MB „S. d., a.“ 2023 m. balandžio 19 d. konsultacine išvada. Remiantis byloje pateikta išvada, nustatyta, jog joje rekomenduota keisti inžinerinio montavimo aukščius, kitus matmenis, dalinai keisti projektinius sprendinius, kurie turi neprieštarauti esminiams ir projektiniams reikalavimams, taip pat, kad būtina periodiškai vykdyti esamo statinio patikrą, rekomenduotina perskaičiuoti denginio apkrovą dėl sumažinto aukščio. Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, jog ieškovas nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, kad buvo keisti projektiniai sprendiniai ar atliktos kitos konsultacinės išvados, rekomendacijos, dėl ko ieškovas būdų patyręs nuostolių. Ieškovas į bylą pateikė UAB „C. T.“ pasiūlymą, iš kurio matyti, kad mūro darbų atlikimas iš naujo kainuotų 20 158 Eur. Ieškovas nurodė, kad pakartotinai atlikti darbus savo lėšomis jam netikslinga. Taigi šiuo atveju pats ieškovas pasirinko naudoti pagal paskirtį atsakovo priimtą darbų rezultatą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šalių, trečiojo asmens paaiškinimais nustatyta, jog jei ieškovui turėjo lemiamos įtakos 20 cm aukščio pasikeitimas, buvo galima priimti projektinius sprendinius, kuriais buvo galima išspręsti pirmo aukšto aukštingumą, t. y. tai buvo galima daryti žeminant grindis, naudojant kitokio profilio (dydžio) vėdinimo kondicionavimo sistemą iki pirmo aukšto perdangos. Tokių sprendinių, dėl kurių ieškovas galimai būtų patyręs papildomų išlaidų, ieškovas nesiėmė.

46. Pastebėtina, jog CK 6.665 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, kad pagal atlygintiną statybos rangos sutartį negali būti įgyjami darbai (rezultatas) neatlygintinai arba už neproporcingai mažą kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-403/2021). Nagrinėjamu atveju ieškovas, priėmęs ne tik atsakovo pirmo aukšto darbus, bet ir viso namo mūro darbus, juos naudoja pagal paskirtį, toliau jį įrenginėja. Tokiu būdu ieškovas, prašydamas, kad atsakovas grąžintų visą už mūro darbus sumokėtą kainą, siekia atsakovo kokybiškai atliktą darbą įgyti neatlygintinai. Teismo vertinimu, toks ieškovo reikalavimas iš esmės nepagrįstas ne tik objektyviais bylos duomenimis, bet neatitinka ir proporcingumo, teisingumo bei sąžiningumo principų.

47. Nagrinėjamos bylos kontekste pastebėtina ir tai, kad CK 6.689 straipsnio 1 dalis numato, jog užsakovas turi teisę kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamų statybos darbų eigą ir kokybę, statybos darbų grafiko laikymąsi, rangovo tiekiamų medžiagų kokybę, užsakovo perduodamų medžiagų naudojimą. Organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą privalo statytojas (užsakovas) (Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Šiuo atveju ieškovas tokios pareigos neatliko ir statinio techninė priežiūra specialisto nebuvo vykdoma. Jei ieškovas būtų vykdęs tokią pareigą, tikėtina, jog būtų išvengtas nukrypimas nuo projekto, atliekant darbus. Tokiu būdu ir pats ieškovas veikė neapdairiai ir nerūpestingai (CPK 185 straipsnis).

48. Vadovaujantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, taip pat vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 4 923,76 Eur, sumažinant atliktų darbų kainą iki nulio, atmestinas, kaip nepagrįstas (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

49. Ieškovas, remdamasis CK 6.665 straipsnio 3 dalimi taip pat prašo priteisti 5 000 Eur nuostolius, teigdamas, kad dėl nukrypimo nuo projekto jis privalės keisti visus namo įrengimo sprendinius, koreguoti projektą, perskaičiuoti statinio apkrovas, be to, turės susitaikyti su tuo, kad pastatytas namas bus iš esmės kitoks – su pirmo aukšto patalpa, turinčia kur kas mažesnį aukštį ir tūrį, gerokai mažesne durų anga, gerokai mažesniu šviesos kiekiu.

50. Kaip minėta, reikalaujant atlyginti nuostolius, turi būti reiškiamas reikalavimas dėl nuostolių priteisimo, kartu įrodinėjant visas sutartinės atsakomybės sąlygas. Šiuo atveju ieškovas į bylą nepateikė duomenų, pagrindžiančių būsimus nuostolius, t. y. byloje nėra pateikta duomenų nei kokia apimti būtina keisti projektą, nei kokia būtų projekto korektūros kaina. Pastebėtina, kad MB „S. d., a.“ 2023 m. balandžio 19 d. konsultacinėje išvadoje rekomenduota keisti inžinerinio montavimo aukščius, kitus matmenis, dalinai keisti projektinius sprendinius, kurie turi neprieštarauti esminiams ir projektiniams reikalavimams, tačiau išvadoje nėra nurodyta, kuriuos kitus matmenis, kokios apimties turi būti dalinis projekto sprendinių keitimas. Ieškovas taip pat į bylą nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kokia apimtimi būtina koreguoti projektą, keisti inžinerinius matavimus dėl darbų atlikimo nukrypstant nuo projekto ir kokie būtų šių darbų kaštai. Teismas šiuo atveju akcentuoja, jog tiek parengiamuosiuose posėdžiuose, tiek nagrinėjant bylą iš esmės ieškovui ne kartą buvo siūlyta į bylą teikti įrodymus, kuriais grindžia nuostolių dydį, tačiau ieškovas tokia teise nepasinaudojo. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas viso proceso metu buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko advokato.

51. Dėl ieškovo į bylą pateiktos UAB „C. T.“ 2023 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaitos faktūros pažymėtina, jog pateiktoje sąskaitoje faktūroje nurodoma bendro pobūdžio informacija, t. y. 1 p. nurodoma – sąramų pjovimas, statramsčių montavimas; kiekis 4 vnt.; suma 661,16 Eur, 2 p. nurodoma – gipso lubų montavimas; 1 komplektas; suma 1 652,89 Eur. Kartu su sąskaita faktūra nepateikta nei rangos sutartis, nei darbų priėmimo aktas, iš kurių būtų galima nustatyti, kokiame objekte buvo atliekami darbai, o jei į bylą pateiktą sąskaitą faktūrą vertinti, kaip už darbus, atliktus ginčo objekte, tai nėra aišku, kiek joje nurodyti darbai susiję atliekant papildomus darbus dėl to, kad buvo nukrypta nuo projekto.

52. Apibendrinant tai, kas paminėta, konstatuotina, jog ieškovas neįrodė nuostolių dydžio, todėl nesant visų civilinės atsakomybės sąlygų, ieškinys dėl 5 000 Eur nuostolių priteisimo atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CK 6.665 straipsnio 3 dalis, CK 6.245–6.249 straipsniai, CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl kitų ieškovo, atsakovės bei trečiojo asmens argumentų

53. Teismas pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

54. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

55. Atmetus ieškovo ieškinį, atsakovui priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos 3 525 Eur atstovavimo bei procesinių dokumentų rengimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259–260, 263, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui A. G. iš ieškovo P. A. 3 525 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti ieškovui P. A. techninio darbo projekto originalą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.