Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei R. D., ieškovės atstovei advokatei V. P., atsakovui L. A. ir išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams A. S. ir A. B.,

viešame teismo parengiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovui L. A. dėl tėvystės nepilnamečiam vaikui nustatymo, materialinio išlaikymo priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ja, nes vaikas auga su ja, tėvo nepažįsta. Nurodė, kad nedraudžia atsakovui matytis su dukra, tik nori žinoti prieš dvi paras, kada atsakovas planuoja atvykti, kiek laiko pageidauja skirti bendravimui su dukra. Kai dukrai sukaks 8 metai, atsakovas galės bendrauti su ja be jokių apribojimų.

5. Teismo posėdyje ieškovė prašė tenkinti ieškinio reikalavimus. Paaiškino, kad su atsakovu pradėjo bendrauti 2017 m. lapkričio mėnesį, vėliau bendravimas buvo nutrūkęs. (duomenys neskelbtini) mėnesį pasijuto nėščia. Gimus dukrai, atsakovas ją pasveikino susilaukus savo vaiko. L. A. dukrą pirmą kartą aplankė (duomenys neskelbtini). Neabejoja L. A. tėvyste dukrai M. D.

7. Atsakovas atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu jis visiškai sutiko su ieškovės ieškinio reikalavimais.

8. Išvadą teikiančios institucijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su ieškovės ieškinio reikalavimais. Pažymėjo, jog tėvystės nustatytas M. D. , gim. (duomenys neskelbtini), neprieštarauja vaiko teisėms ir jo teisėtiems interesams. Nurodo, kad prašomas priteisti išlaikymo dydis atitinka vaiko poreikius ir teisėtus interesus, yra realus ir protingas. Ieškovė gyvena nuomojamame bute su motina, kuri padeda auginti vaiką ir prisideda finansiškai. Ieškovė šiuo metu tinkamai rūpinasi vaiko M. D. priežiūra, sudaro tinkamas gyvenimo sąlygas, rūpinasi ugdymu. Duomenų apie vaiko teisių pažeidimus skyriuje nėra, todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko interesus. Dėl vaiko bendravimo tvarkos su tėvu nurodo, kad skyrius neturi duomenų, kad tarp vaiko tėvų kiltų konfliktai dėl atskirai gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku, todėl manytina, kad ieškinyje pateikta tvarka neprieštarauja vaiko interesams. Pažymėjo, jog išlaikymą vaikui iš atsakovo reikalinga priteisti nuo ieškovės pilnametystės, nes iki tol ji buvo išlaikoma valstybės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

9. Kadangi atsakovas ieškinį dėl tėvystės nepilnamečiam vaikui nustatymo, materialinio išlaikymo priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo pripažino visiškai, atsakovas sutiko su ieškovės nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas, atsižvelgęs, jog nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, baigė bylos nagrinėjimą iš esmės ir šios aplinkybės teismui suteikia teisę surašyti sutrumpintus sprendimo motyvus (CPK 140 straipsnio 2 dalis, 268 straipsnio 5 dalis).

Ginčo bylos esmė.

Dėl tėvystės nustatymo.

10. Byloje nustatyta, kad R. D. yra nepilnamečio vaiko M D., gim. (duomenys neskelbtini) mama, vaiko gimimo liudijime duomenų apie vaiko tėvą nėra (b. l. 4). R. D. teigimu, L. A. yra jai gimusios dukros tėvas, nes jie nuo 2017 m. lapkričio mėnesio draugavo, turėjo intymių santykių, po kurių jai (duomenys neskelbtini) pasijutus nėščiai, gimė vaikas. L. A.as tėvystės geruoju nesutiko pripažinti.

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai, ir vaiko kilmė iš tėvo pusės nebuvo nustatyta bendru pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystę gali nustatyti teismas. CK 3.161 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus, todėl nagrinėjamoje byloje yra pagrindas tėvystės nustatymui. CK 3.148 straipsnis nustato, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos CPK numatytos priemonės.

12. Atsakovas L. A. teismo posėdžio metu ieškinį pripažino. Neabejoja, kad M. D. yra jo dukra. Ieškovė taip pat nenurodė abejonių dėl L. A. tėvystės dukrai M. D.. Išvadą teikianti institucija išvadoje pažymėjo, jog tėvystės nustatytas M. D., gim. (duomenys neskelbtini), neprieštarauja vaiko teisėms ir jo teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į tai, nustatoma, kad atsakovas L. A. yra M. D., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o vaikas – atsakovo dukra. Atsakovui išaiškintina įstatymo nuostata, kad nustačius tėvystę teismo sprendimu, vėliau jos nuginčyti nebegalima (CK 3.149 straipsnio 2 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

13. Vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvu būtinybė įtvirtinta įstatyme (CK 3.169 straipsnio 1 dalis), kuriame pasakyta, kad, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Šiuo atveju bylos medžiaga ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad M. D. gyvena kartu su motina R. D., kuri rūpinasi ir prižiūri mergaitę. Atsakovas neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Išvadą teikianti institucija taip pat pateikė išvadą, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko interesus. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka nepilnamečio vaiko interesus, todėl M. D. gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina R. D. jos gyvenamojoje vietoje.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

14. Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaiką ir yra atsakingi už savo vaiko auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaiko sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikui yra lygios, tačiau tėvai atlikdami šias pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. CK 3.165 straipsnio 3 dalis numato, kad visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu ir tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas.

15. Ieškovė ieškinio rezoliucinėje dalyje nepareiškė reikalavimo dėl atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku. Nors ieškovė ieškinio rezoliucinėje dalyje nereiškė reikalavimo dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, tačiau ieškinyje ieškovei nurodžius tėvo bendravimo su dukra tvarką ir atsakovui nepareiškus tam prieštaravimų, teismas savo iniciatyva šį klausimą išsprendžia (CPK 376 straipsnio 3 dalis).

16. Atsakovas iš esmės nepareiškė prieštaravimų dėl ieškovės ieškinio ir jo reikalavimų, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Nustatyta, jog ieškovė nesudaro kliūčių atsakovui bendrauti su dukra. Todėl įvertinus vaiko amžių, atsakovas turi dėti pastangas dėl atvykimo pas dukrą. Teismas nenustatė, jog ieškovės siūloma nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarka kaip nors pažeistų jo interesus. Atsakovas neneigė, jog dukrą aplankė tik kartą. Šiuo metu konstatuotina, kad iš esmės nėra ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Šias aplinkybes patvirtino ir ieškovė, jos atstovė bei išvadą teikiančios institucijos atstovė.

17. Atsižvelgiant šiuos argumentus bei į ieškovės, jos atstovės, atsakovo ir institucijos teikiančios išvadą atstovo paaiškinimus, nustatytina ieškovės prašoma tokia atsakovo dalyvavimo auklėjant nepilnametį vaiką M. D. ir bendravimo su ja tvarka.

18. Pagal šią tvarką atsakovui nustatytinas pereinamasis laikotarpis (iki vaikui sukaks aštuoneri metai), kuriuo atsakovas informuoja ieškovę prieš dvi paras, kada planuoja atvykti, kiek laiko pageidauja skirti bendravimui su dukra. Praėjus šiam pereinamajam laikotarpiui, dukrai pripratus prie tėvo, atsakovas turi teisę bendrauti su dukra be jokių apribojimų. Išaiškintina, jog tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti kitokią bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

19. Tėvų prievolė išlaikyti savo vaiką yra absoliuti, t. y. nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, ar vaiko tėvai gyvena kartu (santuokoje, partnerystėje ir pan.) ar atskirai, vaikas atskirtas nuo tėvų ar apribota jų valdžia (išskyrus vaiko įvaikinimą), tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-513/2011). Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.

20. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros M. D., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 250,00 Eur, nuo ieškinio pateikimo dienos iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę.

21. Teismas pažymi, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-209/2013).

22. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-513/2011, 2016 m. balandžio 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-209/2016).

23. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikui yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-491/2013). Taip pat pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo neįgyja res judicata (išspręstos bylos) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje.

24. Kasacinis teismas nurodė, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Tai, kad vaikui, gyvenančiam Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas galimybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaikų visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jų būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

25. Iš vaikų poreikių per mėnesį paskaičiavimo ieškinyje, ieškovės bei jos atstovės, išvadą teikiančios institucijos atstovo paaiškinimų nustatyta, jog vaiko poreikiams per mėnesį yra reikalinga ne mažesnė kaip 530,00 Eur suma. Nurodoma, kad buto nuomai ir mokesčiams išlaidos sudaro – 100,00 Eur, maistui – 150,00 Eur, sauskelnėms ir drėgnoms servetėlėms – 80,00 Eur, higienos prekėms – 30,00 Eur, dukros gydymui, kelionėms į gydymo įstaigas – 40,00 Eur, rūbams, avalynei, baldams ir pan. – 80,00 Eur, žaislams, ugdymo priemonėms – 50,00 Eur. Bylos medžiaga nustatyta, jog ieškovė nuo 2020-09-02 dirba, jos pajamos sudaro apie 300,00 Eur per mėnesį (b. l. 41), ji gauna išmokas vaikui, kitų išlaikytinių ji neturi. Ieškovė kartu su nepilnamečiu vaiku gyvena pas savo motina, prisideda prie būsto išlaikymo. Minėtos faktinės aplinkybės leidžia konstatuoti, jog ieškovės turtinė padėtis yra pakankamai sudėtinga.

26. Kaip paaiškino ieškovė, atsakovas yra sveikas ir darbingas. Atsakovas neturi įgyto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, šias aplinkybes patvirtina ir registrų pažymos. Nėra duomenų, jog atsakovas nuo 2020-09-01 dirba, tačiau iki šio laikotarpio dirbo ir gavo iki 912,00 Eur darbo užmokestį, tačiau nuo dukros gimimo atsakovas neprisideda jos išlaikymo, tik per (duomenys neskelbtini) atnešė dovanų už 50,00 Eur ir atsiuntė 40,00 Eur piniginę perlaidą.

27. Teismas, nustatydamas priteistiną išlaikymo dydį nepilnamečio vaiko išlaikymui, atsižvelgia į visas svarbias aplinkybes ir kriterijus, reikšmingus įvertinant išlaikymo dydį, taip pat į tėvų galimybes teikti vaikui tokio išlaikymo dydį, t. y. šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas. Atsakovas atsiliepimo nepateikė, tačiau su ieškovės prašoma 250,00 Eur išlaikymo suma vaikui per mėnesį sutiko. Kaip jau minėta, atsakovas šiuo metu yra darbingo amžiaus, sveikas žmogus, todėl tikėtina, kad gali skirti ieškovės ieškinyje nepilnamečiui vaikui prašomą išlaikymą sumą - 250,00 Eur dydžio materialinį išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis vaikui. Šiuos argumentus pagrindžia ir bylos rašytiniai duomenys.

28. Kadangi atsakovas yra suaugęs sąmoningas žmogus, todėl, teismo vertinimu, geba įvertinti galimybes ir pasirengimą išlaikyti dukrą. Teismas konstatuoja, jog teismo nustatytas iš atsakovo priteistinas išlaikymo dydis (250,00 Eur) yra pagrįstas, proporcingas šalių turtinei padėčiai bei minimalių vaikų poreikių patenkinimui ir sprendimo priėmimo dienai yra pakankamas vaiko vystymosi sąlygų užtikrinimui įvertinus ir vaiko amžių (gim. (duomenys neskelbtini)) bei jo poreikius. Teismo vertinimu ieškovės nurodyti vaiko poreikiai nėra pagrįstai padidinti ar neproporcingi. Todėl įvertinus aukščiau išdėstytą, teismo vertinimu vaiko poreikių suma per mėnesį sudaro ne mažiau kaip 530,00 Eur. Todėl iš atsakovo priteistinas nepilnametei dukrai M. D., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 250,00 Eur, nuo (duomenys neskelbtini) iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

29. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko M. D., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2020-09-02, mokant po 250,00 Eur kas mėnesį.

30. CK 3.200 straipsnyje numatyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus iki ieškinio padavimo teismui dienos. Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-233/2011). Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad prašomu išlaikymo įsiskolinimą priteisti laikotarpiu atsakovas išlaikymo nepilnamečiui vaikui neteikė, išskyrus kalėdinę dovaną ir vienkartinę 40,00 Eur perlaidą.

31. Atsakovas priešingų šiems argumentų nepateikė ir neįrodinėjo, kad teikė išlaikymą vaikui. Nustatyta, kad išlaikymo įsiskolinimas, susidaręs nuo (duomenys neskelbtini) (ieškovės pilnametystės) iki 2020-09-02 yra 1900,00 Eur (7 x 250,00 Eur = 1750,00 Eur ir (250 Eur x (18 d./30 d.) = 150,00 Eur). Atsižvelgus į minėtą ir nustačius išlaikymo įsiskolinimo periodinėmis išmokomis 250,00 Eur sumą per mėnesį vaiko išlaikymui, patvirtintina ir išminusuotina ieškovės paskaičiuota atsakovo teikto išlaikymo suma, kuri sudaro 90,00 Eur. Viso atsakovo išlaikymo įsiskolinimo suma yra 1810,00 Eur (1900 Eur - 90,00 Eur = 1810,00 Eur).

32. Nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavedama tvarkyti uzufrukto teise jo motinai R. D. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnis). Ieškovė R. D. skirtina lėšų, skirtų nepilnamečio sūnaus išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise.

33. Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Bylinėjimo išlaidų paskirstymo klausimai.

34. Ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama ir 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba (b. l. 17 – 18). Valstybei išlaidos už ieškovės atstovavimą sudaro 255,81 Eur (b. l. 57).

35. Už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo byloje turėtų būti sumokėtas 68,00 Eur žyminis mokestis (250,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc., mažinant 75 proc. = 68,00 Eur), už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo turi būti mokamas 75,00 Eur žyminis mokestis, už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo turi būti sumokėtas 41,00 Eur žyminis mokestis (1810,00 x 3 proc., mažinant 75 proc. = 41,00 Eur), už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (bendravimo tvarkos nustatymo) turi būti sumokėtas 75,00 Eur žyminis mokestis, taigi iš viso už ieškinį turi būti sumokėtas 259,00 Eur žyminis mokestis. Teismas šioje byloje patyrė 6,77 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

36. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei 2020-08-03 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu suteikta antrinė teisinė pagalba, taip pat į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, kad ieškovė bylose dėl išlaikymo priteisimo atleista nuo žyminio mokesčio, bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, iš atsakovo valstybės naudai pagal paskaičiavimus galėtų būti priteistina 259,00 Eur žyminio mokesčio suma ir 6,77 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma.

37. Tačiau teismui pagal įstatymą suteikta teisė spręsti klausimą paskirstant bylinėjimosi išlaidas tarp šalių bei nepriteisti bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 5 dalis). Ieškinys tenkintas visiškai ieškovės naudai, o atsakovas teismo posėdžio metu ieškinį pripažino. Byla teisme išnagrinėta per vieną teismo posėdį, parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovui visiškai pripažinus ieškovės ieškinį. Tačiau atsakovas atvykti į pirmą parengiamąjį teismo posėdį vengė, todėl buvo priimta nutartis jį atvesdinti.

38. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei teisingumo, protingumo principus ir į visumą nurodytų aplinkybių, teismas sprendžia, jog yra pagrindas taikyti CPK 96 straipsnio 5 dalį (99 straipsnio 2 dalis) ir priteisti iš atsakovo 25 procentus valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų, kas sudaro 64,75 Eur (259,00 Eur x 25 proc. = 64,75 Eur) žyminio mokesčio, 1,69 Eur (6,77 Eur x 25 proc. = 1,69 Eur) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų ir 63,95 Eur (255,81 Eur x 25 proc. = 63,95 Eur) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovas L. A., a.k. (duomenys neskelbtini), yra M. D., a.k. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o M. D., a.k. (duomenys neskelbtini), yra L. A., a.k. (duomenys neskelbtini), biologinė dukra.

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. D., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove R. D., a.k. (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo L. A., a.k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui M. D., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 centų) nuo ieškinio priėmimo dienos (2020-09-03) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo L. A., a.k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui M. D., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą nuo (duomenys neskelbtini) iki 2020-09-02 imtinai, kuris sudaro 1810,00 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus dešimt eurų 00 centų).

Skirti R. D., a.k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko M. D., a.k. (duomenys neskelbtini), turto tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Nustatyti tokią atsakovo L. A., a.k. (duomenys neskelbtini), dalyvavimo auklėjant nepilnametį vaiką M. D., a.k. (duomenys neskelbtini), ir bendravimo su juo tvarką: iki vaikui sukaks aštuoneri metai, informuoti ieškovę prieš dvi paras, kada atsakovas planuoja atvykti ir kiek laiko pageidauja skirti bendravimui su dukra; kai vaikui M. D. sukaks aštuoneri metai, atsakovas su dukra gali bendrauti be apribojimų.

Priteisti iš atsakovo L. A., a.k. (duomenys neskelbtini), 66,44 Eur (šešiasdešimt šešių eurų keturiasdešimt keturių centų) sumą žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei, bylinėjimosi išlaidas pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į.k. (duomenys neskelbtini), sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo L. A., a.k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 63,95 Eur (šešiasdešimt trijų eurų devyniasdešimt penkių centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į.k. (duomenys neskelbtini), atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.

Sprendimo nuorašą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusius Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.