- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-13
- Bylos Nr.
- 2YT-4987-1144/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00221-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ignas Podlipskas
- Pareiškėjas
- V. S.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Virginija Paunovienė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjas V. S. (toliau – pareiškėjas) (duomenys neskelbtini) skundu „Dėl antstolės Virginijos Paunovienės (toliau – antstolė) vykdomos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), prašo nutraukti ir užbaigti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) suėjus senaties terminui.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodo, kad antstolės Virginijos Paunovienės kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paskirtos administracinės baudos iš pareiškėjo išieškojimo. Iki (duomenys neskelbtini) galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) 308 straipsnyje buvo numatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo šio kodekso 313 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino jį įvykdyti geruoju pabaigos. Pareiškėjas savo skunde nurodo, jog Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai per dvejus metus nuo nutarimo paskelbimo dienos bauda nėra išieškoma ir negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų siekdamas išvengti baudos mokėjimo, išieškojimas vykdomojoje byloje turi būti nutrauktas suėjus senaties terminui.
Suinteresuotas asmuo antstolė Virginija Paunovienė (duomenys neskelbtini) patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo skundo netenkino ir nurodė, kad vykdomasis dokumentas pagal kurį pradėta ši vykdomoji byla buvo priimtas ir įsiteisėjo iki įsigaliojant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui (toliau ir – ANK), bauda nebuvo perkvalifikuota todėl. vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Šiose bylose taikytino iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusio ATPK 308 straipsnio nuostatos neįtvirtino administracines nuobaudos - baudos - vykdymo senaties terminų. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra ginčo dėl to, kad prašomoje nutraukti vykdomojoje byloje nebuvo praleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo vykdyti terminas. Be to, antstolė sistemingai ir reguliariai atliko vykdymo veiksmus teikdama užklausas ir vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kad antstolė nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodo, kad vykdomojo proceso esmė ir tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą ir kreditoriaus reikalavimų patenkinimą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros, vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai, todėl prašo sprendimą dėl pareiškėjo skundo priimti teismo nuožiūra, pagal pateiktus ir ištirtus įrodymus.
Byla dėl antstolio veiksmų nagrinėjama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 3, 5 dalis).
Pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyris pateikė vykdyti antstolei vykdomuosius dokumentus dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko V. S.. (duomenys neskelbtini) patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir buvo užvesta vykdomoji byla, bei skolininkui išsiuntė raginimą ir vykdymo išlaidų paskaičiavimą kuriais skolininkas buvo raginamas sumokėti skolą ir paskaičiuotas vykdymo išlaidas geruoju. Raginimas grįžo neįteiktas. (duomenys neskelbtini) antstolė vykdydama išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), viešai paskelbė raginimą sumokėti skolą ir paskaičiuotas vykdymo išlaidas geruoju. Antstolė vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nuolat atliko vykdymo veiksmus, (duomenys neskelbtini) surašytas turto arešto aktas ir priimtas patvarkymas areštuoti lėšas, (duomenys neskelbtini) priimtas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas ir patvarkymas dėl skolos išieškojimo, užklausta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ((duomenys neskelbtini)), Kelių transporto priemonių registras ((duomenys neskelbtini)), nekilnojamojo turto registras ((duomenys neskelbtini)).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, pagal kurį įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa privalomas valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Byloje dalyvaujančių asmenų interesus labiausiai atitinka savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai. Priverstinio vykdymo veiksmus atlieka antstolis – valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra suteikusi vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – AĮ) 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Tuo pačiu antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus turi siekti kuo greitesnio ir efektyvesnio (realesnio) vykdomojo dokumento įvykdymo, tuo pačiu nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.
Įstatyme įtvirtintos teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intravires), o bet koks ultra vires (už suteiktų teisių ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010, 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).
Remiantis nagrinėjamos civilinės bylos bei vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, kad antstolė Virginija Paunovienė vykdo (duomenys neskelbtini) Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje (duomenys neskelbtini) dėl 144,00 Eur administracinės nuobaudos-baudos išieškojimo iš skolininko V. S. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai.
Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra suėjęs priverstinio vykdymo senaties terminas, nes antstolė netinkamai vykdė savo pareigas, vykdymo procese nebuvo aktyvi, todėl vykdomoji byla turi būti užbaigta. Antstolė su tokia skolininko pozicija nesutinka.
Skolininko skundo nagrinėjimo metu galioja Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau –ANK), tačiau Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ATPK).
Vadovaujantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktu, vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra pasisakęs, kad pagal CPK 584 straipsnio 2 dalį institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje įtvirtintas taisykles. Tuo tarpu Civilinio proceso kodekse nenustatyta administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų; tokių terminų nenustatyta ir Administracinių teisės pažeidimų kodekse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).
Pareiškėjo skundo nagrinėjimo metu galioja Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau –ANK), tačiau Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ATPK). Nagrinėjamu atveju nutarimas, kurio pagrindu užvesta vykdomoji byla, priimtas 2015 m. gegužės 13 d., t. y. iki įsigaliojant Administracinių nusižengimų kodeksui. Atsižvelgiant į tai teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK.
Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys patvirtina, kad skolininkui V. S. administracinė nuobauda paskirta 2015 m. gegužės 13 d., t. y. iki 2015 m. liepos 1 d., todėl baudos išieškojimui turi būti taikoma iki ATPK 308 straipsnio pakeitimo įstatymo galiojusi tvarka.
Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 308 straipsnyje (2011 m. birželio 9 d. įstatymo Nr. XII-601 redakcija) buvo numatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo šio kodekso 313 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 672 straipsnyje, tačiau vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869, 5 straipsnio 4 dalimi teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Pažymėtina, kad, vadovaujantis 2013 m. lapkričio 19 d. įstatymu Nr. XII-601, iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo buvusia tvarka, kuri nenumatė administracinės nuobaudos – baudos vykdymo senaties terminų. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo. Be to, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y., ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007, 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010). Tiek Administracinių teisės pažeidimų kodekso redakcijoje, galiojusioje išieškotojui pateikiant vykdomuosius dokumentus vykdyti antstoliui, tiek šiuo metu galiojančio Administracinių nusižengimų kodekso 672 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad negali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per tris mėnesius nuo priėmimo dienos.
Įvertinus aptartas teismų praktikos nuostatas, darytina išvada, kad sprendžiant klausimą, ar nėra suėjęs administracinės nuobaudos išieškojimo vykdymo senaties terminas, turi būti nustatytos trys aplinkybių grupės: 1) ar nepraleistas įstatymo nustatytas vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams; 2) ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo; 3) ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė, nenustačius jokių akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti, 2015 m. liepos 20 d. priėmė vykdyti (duomenys neskelbtini) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš vykdomosios bylos, nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pateiktas antstoliui vykdyti nepraleidus dokumentų pateikimo dienai galiojusio ATPK 308 straipsnio 1 dalyje numatyto trijų mėnesių dokumento pateikimo vykdymui senaties termino.
Susipažinus su vykdomąja byla nustatyta ir tai, kad antstolis nurodytoje vykdomojoje byloje atliko aktyvius veiksmus, siekdamas išieškoti paskirtą baudą iš pareiškėjo: nuolatos periodiškai tikrino, ar nepasikeitė skolininko turtinė padėtis, teikė paklausimus viešiesiems registrams, priiminėjo patvarkymus bei kitus antstolio procesinius dokumentus. Pažymėtina, jog pareiškėjas taip pat nenurodo konkrečių laikotarpių, kada vykdomojoje byloje nebūtų buvę atliekami jokie procesiniai veiksmai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad priverstinis turto išieškojimas reiškia ne tik turto realizavimą, bet ir apima kitas vykdymo veiksmų procedūras: turto paiešką, turto aprašo sudarymą, areštą, varžytynių paskelbimą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-637/2006). Iš bylos duomenų matyti, kad minėtos baudos išieškojimo procese nėra dvejų metų laikotarpio, kai antstolis A. N. neatliko išieškojimo veiksmų.
Pažymėtina, kad pareiškėjas, žinodamas apie jam paskirtą administracinę baudą bei faktą, jog jis nėra jos sumokėjęs, privalėjo aktyviai domėtis baudos išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančiu antstoliu ((duomenys neskelbtini)). Veiksmų, rodančių jo siekį sumokėti paskirtą baudą, nagrinėjamu atveju nenustatyta. Pareiškėjas taip pat nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių jo paties, kaip skolininko, tinkamą pareigų vykdymą po administracinės nuobaudos jam paskyrimo. Pareiškėjas nei antstoliui, nei teismui nepateikė įrodymų, kad ginčo laikotarpiu ėmėsi aktyvių veiksmų, jog pagerintų savo turtinę padėtį ir įvykdytų jam paskirtą administracinę nuobaudą (CPK 178 straipsnis). Vien remiantis pareiškėjo argumentais, kad vykdymo išieškojimas tęsiasi ilgą laiką, vykdomosios bylos nutraukimas dėl vykdymo senaties, kai skolininkas nedėjo jokių pastangų sumokėti baudą, pažeistų ne tik išieškotojo interesus, bet ir prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Byloje nėra objektyvių duomenų (pavyzdžiui, negalėjimas dirbti dėl negalios), pateisinančių skolininko pasyvumą.
Teismo vertinimu, vykdymo procesas nagrinėjamu atveju užsitęsė būtent dėl pareiškėjo vengimo sumokėti paskirtą baudą. Pareiškėjas nenurodė dėl kokių priežasčių vengė ir delsė sumokėti paskirtą, objektyviai vertinant nedidelės sumos, nuobaudą. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju skolininkui buvo žinoma apie jam paskirtą baudą, todėl jis turėjo aktyviai domėtis baudų išieškojimo procesu. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad kasacinis teismas yra akcentavęs tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliamą pareigą vykdymo procese būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010). Taigi, ši kasacinio teismo nurodyta teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė dar kartą patvirtina išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesidomėjo vykdomosios bylos eiga, nebendradarbiavo nei su išieškotoju, nei su antstole, geranoriškai, savo iniciatyva skolų nesumokėjo.
Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties institutas, skirtas sąžiningų skolininkų interesams apsaugoti, ir negali būti aiškinamas kaip suteikiantis pažeidėjams galimybę pasyviu elgesiu tiesiog išlaukti senaties terminą ir taip išvengti paskirtų baudų mokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-1075/2021).
Kadangi antstolis vykdymo veiksmus minėtoje vykdomojoje byloje atliko nepraėjus 3 mėnesiams nuo vykdomojo dokumento gavimo bei vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai antstolis nebūtų atlikęs vykdymo veiksmų, nagrinėjamu atveju taikyti senaties termino nėra teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, pažymėtina, kad nė vienas iš CPK įtvirtintų vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų šiuo atveju neegzistuoja. Vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų sąrašas, nurodytas CPK 629 straipsnio 1 dalies 1-12 punktuose, yra baigtinis.
Teismo vertinimu, antstolė, atmetusi pareiškėjo prašymą nutraukti vykdomosios bylos vykdymą suėjus senaties terminui ir priverstinį išieškojimą užbaigti, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog antstolė veikė laikydamasi įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vykdymo veiksmų atlikimo tvarką, reikalavimų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178, 185, 510, 513 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510, 513 straipsniais
nutaria:
atmesti pareiškėjo V. S. skundą dėl antstolio veiksmų.
Vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstolei.
Nutarties kopiją siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.