Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotojo asmens V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Sargėnų akmena“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Kirkiliavas“ pareiškimą dėl UAB „Sargėnų akmena“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotasis asmuo byloje V. J., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja prašė pripažinti UAB ,,Sargėnų akmena“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Nurodė, kad pagal pateiktą BUAB „Sargėnų akmena“ 2017 m. spalio 2 d. pinigų, esančių kasoje, perdavimo – priėmimo aktą bankroto administratorei buvo perduotas kasoje esantis 186,80 Eur likutis. Pagal gautą pažymą iš VĮ ,,Regitra“ įmonė turi automobilį Ford Tranzit, kuriam antstoliai buvo pritaikę areštą, tačiau buvęs įmonės vadovas ir akcininkas V. J. paaiškino, kad automobilis yra nurašytas ir likviduotas. Bankroto administratorei nebuvo pateikti jokie dokumentai, kurie įrodytų, kodėl turtas nurašytas, kaip turtas buvo realizuotas (parduotas į metalo laužą) ar išvežtas ir priduotas į sąvartyną. Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi patvirtino UAB „Sargėnų akmena“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, pagal kurį bendra UAB „Sargėnų akmena“ kreditorinių reikalavimų suma yra 36 927,89 Eur. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2016 m. gegužės 30 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje nustatyta, kad UAB „Sargėnų akmena“ nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. gegužės 16 d., atsiskaitydama su kreditoriais, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio reikalavimus. Pagal BUAB „Sargėnų akmena“ kasos dokumentus nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 9 d. bendrovės direktorius iš įmonės kasos išsimokėjo sau pinigus, nors nuo 2009 m. liepos 27 d. bendrovė turėjo skolą VMI. Suinteresuotasis asmuo V. J. 2017 m. vasario 7 d. grąžino įmonei 66 446,42 Eur paskolą pagal kasos pajamų orderius. Bankroto administratorei nebuvo perduotos šios paskolos sutartys. V. J. 2017 m. vasario 7 d. pagal sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį pardavė UAB „Sargėnų akmena“ prekes, už kurias sau, kaip tiekėjui, išsimokėjo 4 000 Eur. Įmonės vadovui 2017 m. vasario 7 d. buvo išmokėti 25 184 Eur dividendai, o 2017 m. balandžio 11 d. – 10 000 Eur dividendai.Suinteresuotam asmeniui V. J. 2017 m. vasario 7 d. taip pat buvo sumokėta 30 994,55 Eur suma už prekes pagal 2000 m. kovo 1 d. sutartį – užsakymą ir įgaliojimą. UAB „Sargėnų akmena“ užsakė pagaminti statybinį vagonėlį ant automobilio važiuoklės bei metalinį konteinerį medžiagų sandėliavimui iš UAB „Sargėnai“. Sutarties sudarymo metu V. J. buvo UAB „Sargėnai“ direktorius ir UAB „Sargėnų akmena“ akcininkas. Pagal 2017 m. birželio 19 d. nurašymo aktą buvo nurašytas ilgalaikis turtas, t. y. vagonėlis ant automobilio priekabos važiuoklės ir metalinis konteineris medžiagų sandėliavimui. Nurašytas turtas turėjo būti realizuotas, t. y. priduotas į metalo laužo supirktuvę arba sąvartyną, tačiau bankroto administratorei nebuvo pateikti jokie dokumentai, kurie įrodytų, kur nurašytas turtas buvo padėtas.Suinteresuotasis asmuo, buvęs UAB „Sargėnų akmena“ vadovas, V. J., nesutiko su pareiškimu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad jam nebuvo žinoma apie reikalavimą laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Skola VMI atsirado 2009 m. Reikalavimas dėl atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo nustatytas 2013 m. Nuo 2006 m. suinteresuotojo asmens (duomenys neskelbtini), todėl suinteresuotasis asmuo skolinosi pinigines lėšas iš trečiųjų asmenų. Kadangi 2017 m. jis privalėjo skolas grąžinti, todėl pirmą kartą jam buvo išmokėti dividendai. Šiuo metu (duomenys neskelbtini). Dėl (duomenys neskelbtini) suinteresuotasis asmuo per mažai domėjosi reikalavimais dėl įmonės valdymo. Suinteresuotasis asmuo ėmėsi veiksmų eliminuoti nurodyto pažeidimo padarinius ir kreipėsi į VMI dėl 31381,50 Eur skolos mokėjimo išdėstymo dalimis. Minėtą skolą įmonės vadovas sumokės iš asmeninių lėšų. Automobilio Ford Tranzit nurašymas nebuvo įformintas per klaidą, tačiau dėl šios klaidos įmonei nebuvo padaryta žala. Suinteresuotojo asmens teigimu, bankroto administratorė nenurodė svarbios faktinės aplinkybės, lėmusios UAB „Sargėnų akmena“ bankrotą. UAB „Ostrio“ 2009 m. nevykdė savo piniginių prievolių įmonei, todėl Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas priteisė BUAB „Sargėnų akmena“ iš UAB „Ostrio“ 22 158,91 Eur, kurie turėjo būti panaudoti atsiskaitymui su VMI ir UAB „Aksa“. Minėtų lėšų UAB „Ostrio“ nesumokėjo. Dėl sunkios finansinės padėties pareiškėja kreipėsi į VMI bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą dėl skolos išdėstymo dalimis. 2009 – 2014 m. sumažėjo BUAB „Sargėnų akmena“ darbų apimtys, tačiau einamieji mokesčiai valstybės biudžetui buvo mokami: 2010 – 2014 m. sumokėta 16 700 Lt PVM mokesčio, 2015 – 2016 m. sumokėta 8 668,38 Eur, buvo mokamas ir gyventojų pajamų mokestis. Bendrovė su darbuotojais visiškai atsiskaitė ir skolų neturi. Taigi, UAB „Sargėnų akmena“ išnaudojo visas galimybes savo finansinėms problemoms spręsti, siekdama išvengti bankroto. BUAB „Sargėnų akmena“ bankrotą lėmė nurodytos priežastys, o ne įmonės vadovo veiksmai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2018 m. sausio 29 d. nutartimi pripažino BUAB „Sargėnų akmena“ bankrotą tyčiniu.Teismas nustatė, kad UAB ,,Sargėnų akmena“ įregistruota 1990 m. gruodžio 29 d., nuo 2002 m. lapkričio 6 d. įmonės direktoriaus pareigas ėjo V. J.. Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi BUAB ,,Sargėnų akmena“ iškelta bankroto byla.Teismas taip pat nustatė, kad įmonės skola VMI pradėjo didėti nuo 2009 metų. VMI 2016 m. gegužės 30 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje nustatyta, kad UAB „Sargėnų akmena“ nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. gegužės 16 d., atsiskaitydama su kreditoriais pažeidė CK 6.930¹ straipsnį, kuriame reglamentuotas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. 2016 m. gegužės 3 d. BUAB „Sargėnų akmena“ mokestinė nepriemoka sudarė 25 854,14 Eur. V. J. atvykus į Mokesčių administravimo buveinę, jis buvo supažindintas su Operatyvaus patikrinimo pavedimu, 2016 m. gegužės 13 d. jam įteiktas priminimas dėl 25 724,79 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo. Nurodyta skola tik didėjo ir BUAB ,,Sargėnų akmena“ byloje patvirtintas 31 381,50 Eur dydžio VMI kreditorinis reikalavimas.UAB ,,Sargėnų akmena“ vadovas ir akcininkas V. J. 2017 m. vasario 7 d. grąžino UAB ,,Sargėnų akmena“ 66 446,42 Eur pinigų sumą, kurią buvo pasiskolinęs iš įmonės 2013 m. kovo 19 d. ir 2015 m. spalio 10 d. Bankroto administratorei nebuvo perduotos paskolos sutartys, kurių pagrindu V. J. buvo suteiktos minėtos paskolos. Įmonės kasoje 2017 m. vasario 7 d. buvo iš viso 71 034,04 Eur suma (t. y. 4 587,62 Eur likutis + 66 446,42 Eur į įmonės sąskaitą pervesta skola). Tą pačią dieną (2017 m. vasario 7 d.) pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu V. J. (kaip fizinis asmuo) pardavė UAB „Sargėnų akmena“ prekes, už kurias sau kaip tiekėjui išsimokėjo 4 000 Eur. 2017 m. vasario 7 d. įmonės vadovas ir akcininkas V. J. taip pat išsimokėjo sau 25 184 Eur dividendų, o dar 10 000 Eur dydžio dividendus išsimokėjo 2017 m. balandžio 11 d. Teismas pažymėjo, kad tam, jog akcininkas galėtų gauti dividendus, turi būti laikomasi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ) ir CK numatytų sąlygų bei tvarkos. Dividendais laikomi fiziniam ar juridiniam asmeniui, įsigijusiam tam tikros bendrovės akcijų, paskirta bendrovės pelno dalis, proporcinga tam asmeniui nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei. Tai reiškia, kad dividendų mokėjimas ir jų dydis iš esmės yra susijęs su įmonės gaunamu pelnu. Nagrinėjamoje byloje dividendų mokėjimo dieną įmonės pajamas sudarė iš esmės tik suinteresuotojo asmens grąžinta 66 446,42 Eur suma, kurios negalima laikyti įmonės gautu pelnu, sudarančiu pagrindą mokėti dividendus. Byloje nėra jokių kitų duomenų apie įmonės gautą pelną, sudariusį pagrindą mokėti dividendus. Teismas nurodė, kad įstatyme reglamentuotos sąlygos, kada sprendimas dėl dividendų išmokėjimo negali būti priimamas (ABĮ 59 straipsnio 6 dalis), t. y. visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendus, jei tenkinama bent viena iš šių sąlygų: 1) bendrovė turi neįvykdytų prievolių, kurių terminai yra suėję iki sprendimo priėmimo; 2) ataskaitinių finansinių metų paskirstytinojo pelno (nuostolių) suma yra neigiama (gauta nuostolių); 3) bendrovės nuosavas kapitalas yra mažesnis arba išmokėjus dividendus taptų mažesnis už bendrovės įstatinio kapitalo, privalomojo rezervo, perkainojimo rezervo ir rezervo savoms akcijoms įsigyti rezervo sumą. Teismas sprendė, kad suinteresuotam asmeniui dar iki dividendų išmokėjimo buvo žinoma apie BUAB ,,Sargėnų akmena“ turėtas neįvykdytas prievoles (kurių terminas suėjęs) ir jų apimtį, tačiau, nepaisydamas imperatyvių draudimų, suinteresuotas asmuo atliko neteisėtus dividendų mokėjimo sau veiksmus. Teismas nustatė, kad UAB ,,Sargėnai“, kurios vadovu buvo V. J., ir UAB ,,Sargėnų akmena“, atstovaujama direktorės S. J., 2000 m. kovo 1 d. sudarė sutartį – užsakymą, pagal kurį UAB ,,Sargėnų akmena“ užsakė, kad UAB ,,Sargėnai“ jai pagamintų statybinį vagonėlį ant automobilio važiuoklės bei metalinį konteinerį medžiagų sandėliavimui. 2017 m. vasario 7 d. V. J. buvo sumokėta 30 994,55 Eur suma už prekes pagal 2000 m. kovo 1 d. sutartį – užsakymą ir įgaliojimą. Taigi, užsakovės direktorius V. J. po 17 metų atsiskaitė su tiekėju, kurio direktoriumi sutarties sudarymo metu jis buvo, nors iš Juridinių asmenų registro UAB ,,Sargėnai“ dar 2004 m. kovo 30 d. buvo išregistruota. Teismas sprendė, kad tokie V. J. veiksmai yra iš esmės nesąžiningi. Teismas pažymėjo, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 29 d. nutarimu V. J. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, ir jam skyrė administracinę nuobaudą – 650 Eur baudą. Nurodyta bauda skirta už tai, kad UAB ,,Sargėnų akmena“ vadovas V. J. pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką.Teismas pripažino, kad suinteresuotojo asmens veiksmai išsimokant sau dividendus, perkant prekes ir neva dengiant senas skolas, neatitiko bendrovės vadovo pareigos elgtis taip, kad dėl jo veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims. Įmonės direktorius ir akcininkas, sistemingai iš įmonės sąskaitos sau atlikdamas skirtingo pobūdžio mokėjimus, pažeidė įsiskolinimų dengimo eilę, nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jam nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, sąmoningai mažino įmonės turimo turto apimtį, iššvaistė įmonės turtą, kuris galėjo ir turėjo būti panaudotas kreditorių reikalavimams padengti, ir tokiu būdu įmonę privedė prie bankroto tyčia (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktai).Teismas nesutiko su suinteresuotojo asmens argumentais, kad UAB ,,Sargėnų akmena“ bankroto priežastimi buvo užsakovės UAB „Ostrio“ piniginių prievolių nevykdymas, ir nurodė, jog 2017 m. vasario 7 d. įmonės kasoje buvo 71 034,04 Eur suma, kurios iš esmės būtų pakakę net ir visiems Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi patvirtintiems kreditorių finansiniams reikalavimams padengti (iš viso patvirtina kreditorinių reikalavimų suma sudaro 36 927,89 Eur).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotasis asmuo V. J. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – bankroto administratorės prašymą dėl UAB „Sargėnų akmena“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti; sustabdyti bylos nagrinėjimą iki tol, kol bus išnagrinėta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3865-894/2018. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodo, kad įmonės bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta jokių tyčinių įmonės vadovo veiksmų, dėl kurių kilo bendrovės bankrotas. Įmonės skola VMI pradėjo didėti dar 2009 m., kai įmonės vadovas, teikdamas 76 510,26 Lt (22 158,90 Eur) vertės paslaugas UAB „Ostrio“, deklaravo mokėtiną PVM mokestį, tačiau su atsakove nebuvo atsiskaityta. UAB „Sargėnų akmena“ kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo bei į VMI, prašydama atidėti neįvykdytų mokestinių įsipareigojimų priverstinį išieškojimą. Prisiteisus skolą iš UAB „Ostrio“, pastarajai buvo iškelta bankroto byla, tačiau atsakovė ir toliau derėjosi dėl skolos grąžinimo su jos bankroto administratore UAB „Admivita“, kuri 2016 m. pervedė 536,21 Eur. Taigi, visą laiką atsakovė geranoriškai siekė grąžinti skolą VMI. Toks atsakovės vadovo elgesys atitinka įprastinę verslo praktiką ir negali būti laikomas nesąžiningu.Šiuo metu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3865-894/2018, kurioje BUAB „Sargėnų akmena“ reiškia reikalavimus pripažinti negaliojančiais dividendų išmokėjimo sandorius. Minėtoje civilinėje byloje atsakovas pažymėjo, jog dividendų išmokėjimas – akcininko turtinės teisės įgyvendinimo forma, kuri visiškai atitinka įprastą verslo praktiką. UAB „Sargėnų akmena“ 2015 m. veikė pelningai, uždirbo 42 313 Eur grynojo nepaskirstytojo pelno, kuris 2017 metais vienintelio akcininko sprendimu buvo išmokėtas dėl susiklosčiusių sudėtingų akcininko asmeninių aplinkybių: (duomenys neskelbtini). Jeigu civilinėje byloje Nr. e2-3865-894/2018 bus patenkinti bankroto administratorės reikalavimai, atsakovei bus priteista 35 184 Eur ir ji turės galimybę didžiąja dalimi patenkinti kreditorių reikalavimus, todėl minėtos civilinės bylos baigtis yra svarbi sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.Dividendų išmokėjimo aplinkybės ir teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje dėl CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo pažeidimo negali būti laikomi tyčinio bankroto požymiais, nes dėl šių dviejų situacijų įmonės vadovui taikoma kitokio pobūdžio atsakomybė (administracinė ir civilinė). Bankroto pripažinimas tyčiniu nulemia civilinę atsakomybę pagal ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalį.Teismas nepaaiškino, kodėl 2017 m. vasario 7 d. pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią įmonės vadovas už parduotas prekes gavo 4 000 Eur, galėjo padaryti žalos bendrovei. Bendrovė vykdė veiklą iki pat bankroto paskelbimo 2017 m. rugpjūčio 29 d., todėl statybinių medžiagų įsigijimas atitiko įprastinę verslo praktiką. Be to, šių medžiagų vertė dar mažesnė nei rinkoje, todėl tokiu būdu bendrovė siekė sutaupyti. Teismas nenurodė, kad įmonės vadovo veikla atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto požymius. Pareiškėja BUAB „Sargėnų akmena“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Kirkiliavas“, atsiliepimu į suinteresuotojo asmens V. J. atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais. V. J. 2017 m. vasario 7 d. – 2017 m. balandžio 11 d. atlikti veiksmai patvirtina, kad buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo ir buvo dedamos visos pastangos, kad būtų sumažintos UAB „Sargėnų akmena“ kreditorių galimybės išieškoti skolas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ryšį tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo.Apeliantas nurodo, kad 2015 m. įmonė turėjo 42 313 Eur gryno nepaskirstyto pelno, tačiau nepaaiškina, kodėl nebuvo padengtas įsiskolinimas VMI. Apeliantas nepagrįstai prašo stabdyti bylos nagrinėjimą iki tol, kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-3865-894/2018. Teismo sprendimas nurodytoje byloje neturės jokios įtakos vertinat apelianto veiksmus, kuriuos jis atliko 2017 m. vasario 7 d. – 2017 m. balandžio 11 d. ir kurie sudaro savarankišką pagrindą pripažinti UAB „Sargėnų akmena“ bankrotą tyčiniu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria BUAB „Sargėnų akmena“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Pirmosios instancijos teismas BUAB „Sargėnų akmena“ bankrotą pripažino tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose apibrėžtus požymius, tai yra nustatęs, kad įmonės vadovas netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jam nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, taip pat įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankami turto. Apeliantas nesutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Kasacinis teismas, formuodamas teisminę praktiką tyčinio bankroto bylose, yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Atsižvelgiant į tai, tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013).Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2017 m. vasario 7 d. UAB „Sargėnų akmena“ kasoje buvo iš viso 71 034,04 Eur suma. Apeliantas, UAB „Sargėnų akmena“ vadovas ir akcininkas V. J., 2017 m. vasario 7 d. sau išsimokėjo 25 184 Eur dividendų, o 2017 m. balandžio 11 d. – 10 000 Eur dividendų. Taip pat 2017 m. vasario 7 d. pagal pirkimo – pardavimo sutartį už 4 000 Eur apeliantas pardavė UAB „Sargėnų akmena“ įvairias prekes, o 2017 m. vasario 7 d. jam buvo išmokėta 30 994,55 Eur suma už prekes pagal 2000 m. kovo 1 d. su UAB „Sargėnai“ sudarytą sutartį – užsakymą ir įgaliojimą. Šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių apeliantas neginčija. Byloje esanti VMI 2016 m. gegužės 30 d. operatyvaus patikrinimo pažyma patvirtina, kad jau 2016 m. gegužės 3 d. UAB „Sargėnų akmena“ turėjo 25 854,14 Eur mokestinę nepriemoką. Taigi, šios nutarties 23 punkte aptartų mokėjimų atlikimo metu UAB „Sargėnų akmena“ turėjo neįvykdytą prievolę VMI, kurios vykdymo terminas buvo suėjęs. Nepaisant to, prievolė VMI vykdoma nebuvo, o vietoje to buvo atliekami mokėjimai apeliantui. Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 29 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2.-6364-888/2016 pripažino, kad UAB UAB „Sargėnų akmena“ vadovas V. J. pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, todėl skyrė V. J. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatytą baudą. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad administracinės nuobaudos už atsiskaitymų eiliškumo tvarkos pažeidimą paskyrimas pašalina galimybę šią aplinkybę vertinti kaip tyčinio bankroto požymį pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu negali būti prilygintas įmonės vadovo administracinei atsakomybei ir nereiškia dvigubo įmonės vadovo baudimo už tą patį nusižengimą. Nors CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo pažeidimas pats savaime nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti (dar turi būti nustatytas ryšys tarp tokio pažeidimo ir įmonės nemokumo ar jos turtinės padėties esminio pabloginimo), nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė į tai, kad visi mokėjimai ginčo laikotarpiu buvo atliekami apeliantui, o apeliantui išmokėtos sumos (iš viso 70 178,55 Eur) būtų pakakę UAB „Sargėnų akmena“ kreditorių reikalavimams padengti (Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi patvirtinta bendra visų UAB „Sargėnų akmena“ kreditorių reikalavimų suma sudaro 36 927,89 Eur). Pažymėtina ir tai, kad ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalyje numatyta galimybė likvidavus įmonę žalą dėl kreditoriams neįvykdytos prievolės išsiieškoti iš asmens, dėl kurio veiksmų kilo tyčinis bankrotas, yra proceso dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu pasekmė, bet ne jo priežastis, todėl apelianto nurodoma aplinkybė, kad kitoje civilinėje byloje pripažinus negaliojančiais dividendų išmokėjimo sandorius ir pritaikius restituciją įmonė turės galimybę didžiąja dalimi patenkinti kreditorių reikalavimus, nėra teisiškai reikšminga sprendžiant dėl BUAB „Sargėnų akmena“ tyčinio bankroto. Nors apeliantas nurodo, kad įsiskolinimą VMI ir paskesnį BUAB „Sargėnų akmena“ bankrotą lėmė tai, jog su BUAB „Sargėnų akmena“ laiku neatsiskaitė UAB „Ostrio“, kuri vėliau buvo likviduota, taip ir nesumokėjusi skolos, šį apelianto teiginį paneigia byloje nustatyta aplinkybė, kad 2017 m. vasario 7 d. UAB „Sargėnų akmena“ kasoje buvo 71 034,04 Eur suma, kurios turėjo pakakti visų įmonės kreditorių, taip pat ir VMI, reikalavimams patenkinti, tuo tarpu apeliantui šią sumą išsimokėjus sau, įmonėje nebeliko lėšų, iš kurių galėtų būti tenkinami kitų kreditorių reikalavimai. Pažymėtina, kad pats apeliantas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme bei atskirajame skunde pripažino, kad sąmoningai pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kadangi lėšos jam buvo reikalingos asmeninių skolų už (duomenys neskelbtini) sumokėjimui. Tokiu būdu apeliantas pažeidė CK įtvirtintą įmonės vadovo lojalumo pareigą, įpareigojančią įmonės vadovą veikti išimtinai įmonės naudai ir nesinaudoti bendrovės galimybėmis. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dividendai jam buvo išmokėti pažeidžiant teisės aktų nuostatas, be kita ko, prašo sustabdyti nagrinėjamą bylą kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-3865-894/2018 pagal ieškovės BUAB „Sargėnų akmena“ ieškinį apeliantui dėl dividendų išmokėjimo sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Pasisakant dėl šio apelianto prašymo pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tai, ar galima išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pagrindo stabdyti klausimo dėl tyčinio bankroto nagrinėjimą kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-3865-894/2018 nėra. Teismų praktikoje pažymima, kad tam, jog būtų galima pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004). Sutiktina, kad dividendų išmokėjimo apeliantui epizodas buvo viena iš reikšmingų aplinkybių, kuria remdamasis pirmosios instancijos teismas sprendė dėl BUAB „Sargėnų akmena“ tyčinio bankroto, ir kad dividendų išmokėjimo apeliantui teisėtumo vertinimas yra civilinės bylos Nr. e2-3865-894/2018 nagrinėjimo dalyku, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, net ir nevertinant dividendų išmokėjimo epizodo, pirmosios instancijos teismo išvada dėl BUAB „Sargėnų akmena“ tyčinio bankroto būtų pagrįsta. Apeliantas neginčija pirmos instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad 2017 m. vasario 7 d. jam buvo sumokėta 30 994,55 Eur suma pagal 2000 m. kovo 1 d. sutartį – užsakymą, pagal kurį UAB „Sargėnai“ turėjo pagaminti UAB „Sargėnų akmena“ statybinį vagonėlį ant automobilio važiuoklės bei metalinį konteinerį medžiagų sandėliavimui. Kaip matyti iš bylos duomenų, UAB „Sargėnai“ dar 2004 m. kovo 30 d. buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro, taigi apeliantas išsimokėjo lėšas atsiskaitymui su pasibaigusiu juridiniu asmeniu. Pažymėtina, kad pagal nurodytą sandorį apeliantui išmokėta suma yra pakankamai ženkli, nes ji artima visų BUAB „Sargėnų akmena“ patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumai (36 927,89 Eur). Apeliantas taip pat neginčija, kad 2017 m. vasario 7 d. pagal pirkimo – pardavimo sutartį už 4 000 Eur pardavė UAB „Sargėnų akmena“ įvairias prekes. Sutiktina su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, nevertino, ar minėtu sandoriu sulygta prekių kaina atitiko jų rinkos kainą, tačiau tai nepaneigia pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsiskaitant pagal šį sandorį su apeliantu buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintas atsiskaitymų eiliškumas, t. y. apeliantui buvo suteikta pirmenybė gauti atitinkamas sumas iš įmonės, nors įmonė turėjo kitų kreditorių, įsipareigojimai kuriems buvo pradelsti. Atsižvelgdamas į nustatytą aplinkybę, kad ginčo laikotarpiu buvo atsiskaitoma išimtinai su apeliantu, ko pasėkoje įmonėje neliko lėšų atsiskaitymams su kitais kreditoriais, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl B UAB „Sargėnų akmena“ tyčinio bankroto, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o apelianto atskirasis skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.