Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Už tai, kad A. M. 2016 m. spalio 13 d. 0.50 val. ties (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volvo“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,98 promilių (paklaida ±1,7 procento) girtumas. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-3852-409/2016 A. M. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinį teisės pažeidimą ir nubaustas 579 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. Vadovaujantis ATPK 313 straipsnio 4 dalimi A. M. paskirta 579 Eur bauda pakeista į 96 valandų trukmės nemokamus viešuosius darbus, įpareigojant juos atlikti per 6 mėnesius nuo nutarimo priėmimo dienos. (b. l. 13)Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. ir 2018 m. kovo 20 d. nutartimis netenkintas A. M. prašymas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo. (b. l. 37–39, 57–59)2018 m. rugpjūčio 9 d. teisme gautas A. M. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą. Prašyme nurodoma, kad yra visos sąlygos, kurioms esant galima sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą: prašymo pateikimo dieną yra praėję daugiau kaip pusė nustatyto termino, specialiosios teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė jokio teisės pažeidimo, atliko jam paskirtus nemokamus viešuosius darbus, baigė papildomus vairuotojų mokymus, išklausė kursus apie alkoholio ir narkotikų žalą, perėjęs transporto priemonių vairuotojų medicininę patikrą. Administracinės nuobaudos paskirtį suvokė, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi, žada ateityje nenusikalsti. Taip pat nurodė, kad 2018 m. birželio 28 d. baigė studijas, ieškojo darbo pagal įgytą automobilių transporto inžinerijos išsilavinimą, tačiau rasti darbo pagal įgytą išsilavinimą nepavyko, nes darbdaviai reikalauja vairuotojo pažymėjimo. Pagal verslo liudijimą teikia aplinkos tvarkymo, gatvių valymo, sniego ir ledo šalinimo darbus. Paslaugas perkanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pageidauja, kad jis galėtų vairuoti įmonės automobilį ir tinkamai atlikti skirtus darbus, įmonė gali jo paslaugų atsisakyti. Be to, jo močiutės sveikata prasta, jai dažnai tenka keliauti pas gydytojus, kad būtų atlikti įvairūs tyrimai ir gydymas, turėdamas teisę vairuoti transporto priemonę galėtų jai pagelbėti, nuvežti pas gydytojus. Prašo atkreipti dėmesį, kad stengiasi pasitaisyti, ši situacija jį pamokė, jis padarė svarbias ir reikšmingas išvadas, suprato neigiamas pasekmes, jam gėda prieš artimuosius, pažįstamus, bendramokslius ir draugus. Sukelti suvaržymai, pasekmės, dvasinė būsena paveikė taip, kad ryžtingai pasiruošęs laikytis įstatymų nuostatų, elgtis atidžiai ir rūpestingai, nekelti pavojaus žmonių gyvybei ir sveikatai, būti drausmingu. (b. l. 65–66)Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. rugpjūčio 17 d. priėmė nutartį, kuria netenkino A. M. prašymo. Teismas nurodė, kad A. M. padarė šiurkštų, vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių turtui, sveikatai bei gyvybei, nes vairavo automobilį, kai jam nustatytas vidutinio girtumo laipsnis. Prašyme nurodytas aplinkybės – neturėdamas vairuotojo pažymėjimo negali rasto darbo pagal specialybę, kad turi prastos sveikatos močiutę – teismas nelaikė išimtinėmis, juolab, kad šiuo metu A. M. dirba pagal verslo liudijimą. Teismas pažymėjo, kad pažeidėjui dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Be to, jam paskirta minimalaus dydžio sankcijoje numatyta nuobauda, todėl dar labiau sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nėra pagrindo. A. M. teisinės padėties švelninimas nagrinėjamu atveju būtų nesuderinamas su teismų praktika analogiškose bylose, su valstybės politika griežtinant atsakomybę neblaiviems vairuotojams bei visuomenės interesu, kad asmuo neišvengtų nuobaudos, ribojančios jo teises ir kartu galimybes padaryti analogišką pažeidimą. (b. l. 77–79)Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. M. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartį ir sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą. (b. l. 80–82)Skunde nurodoma, kad teismas dar prieš teismo posėdį buvo nusprendęs prašymą atmesti, nes posėdis truko vos 5 min., o teismo nutarties kopija jam įteikta praėjus 15 min. nuo posėdžio pabaigos.Skunde teigiama, kad teismas tris kartus pasielgė formaliai ir atmetė jo prašymus dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, neatsižvelgė į patirtas neigiamas pasekmes, jo asmenybę: vairuotojo stažą turi nuo 2012 m., nebuvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, po administracinės nuobaudos paskyrimo nepadarė naujų teisės pažeidimų, gyvena Šiaulių rajone, iki artimiausios susisiekimo autobusu vietos 2 km, prieš pažeidimą dirbo ugniagesiu, tačiau priėmus nutarimą dėl administracinės nuobaudos taikymo buvo atleistas iš užimamų pareigų be teisės ateityje eiti statutinio valstybės tarnautojo pareigas, iki šiol moka valstybei už ugniagesių mokymus, neturėdamas vairuotojo pažymėjimo gali dirbti tik nekvalifikuotą darbą už nedidelį darbo užmokestį. Pažymima, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai pasiekti. Skunde pateikiami teismų praktikos pavyzdžių, kuomet prašymai dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo buvo tenkinti. Minima Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. vasario 1 d. nutartis byloje Nr. A20.-306-1072/2018, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. sausio 17 d. nutartis byloje Nr. A2.13.-285-718/2017, Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis byloje Nr. ATP-6-309/2018.Atsiliepimų į A. M. apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl teismo (ne)šališkumo

Apeliaciniame skunde teigiama, kad A. M. prašymą nagrinėjantis teismas šališkas, nes teismo posėdis, kuriame buvo nagrinėjamas prašymas, truko tik 5 min., nutartis atmesti prašymą įteikta praėjus 15 min. po posėdžio pabaigos. Taigi skunde keliamas klausimas susijęs su viena iš tinkamo proceso garantijų, t. y. užtikrinimu, kad bylą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Ši esminė garantija įtvirtinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje ir BPK 44 straipsnio 5 dalis. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo ar rodo bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-207-699/2017 ir joje nurodyta eismų praktika). Siekiant konstatuoti objektyvųjį šališkumą, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teisėjo šališkumo. Nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti šalių nuomonės nepakanka, turi būti nustatytos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą. Ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus teisėjas stokoja nešališkumo, kaltininko požiūris, nors ir yra svarbus, bet nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia abejonė gali būti laikoma pagrįsta (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1993 m. vasario 24 d. sprendimas byloje Fey prieš Austriją, peticijos Nr. 14396/88; 2010 m. sausio 6 d. sprendimas byloje Vera Fern?ndez-Huidobro prieš Ispaniją, peticijos Nr. 74181/01; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-74-976/2017). Pastebėtina, kad A. M. jau trečią kartą kreipėsi į teismą su prašymu sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Visus tris kartus Šiaulių apylinkės teismas jo prašymus atmetė. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmus du kartus A. M. prašymą nagrinėjo Šiaulių apylinkės teismo teisėja Astra Karpytė, trečiąjį – Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Bronius Vinciūnas, taigi skirtingos sudėties teismas. Sutiktina, kad nagrinėjant paskutinįjį A. M. prašymą teismo posėdis buvo trumpas. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad į jį atvyko tik administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, jis sutiko, kad bylą būtų nagrinėjama be institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovo, prašymų neturėjo. Pagarsinus teismo nutarimą bei prašymą A. M. prašė tenkinti jo prašymą ir nurodė tas pačias aplinkybes, kurios buvo nurodytos prašyme. (b. l. 75–76) Paskelbus skundžiamą nutartį ji buvo įteikta A. M.. (b. l. 79) Vien aplinkybė, kad netrukus po teismo posėdžio nutartis buvo įteikta administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, savaime nereiškia, kad prašymą nagrinėjantis teisėjas buvo šališkas, turėjo išankstines nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylą nagrinėjantis teisėjas organizuodamas savo darbą rengiasi bylai iš anksto, t. y. įvertina byloje esančius rašytinius įrodymus, analizuoja teisės aktus bei teismų praktiką nagrinėjamu klausimu, turi teisę iš anksto parengti procesinio sprendimo projektą. Atsižvelgdamas į tai, kad A. M. kartu su prašymu pateikė visus rašytinius įrodymus, savo prašyme aiškiai nurodė aplinkybes, į kurias turėtų atsižvelgti prašymą nagrinėjantis teismas, kad teismo posėdyje A. M. nepateikė jokių naujų prašymų, papildomų dokumentų, kad skundžiamoje nutartyje teismas pasisakė dėl kiekvienos prašyme nurodytos aplinkybes ir jos įtakos sprendžiant specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių pirmosios instancijos teismo tendencingumą, todėl argumentai susiję tuo, kad prašymą nagrinėjo šališkas teismas atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl specialios teisės atėmimo termino sutrumpinimo

2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kuris pakeitė iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Atsižvelgiant į tai, kad ANK 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog iki 2017 m. sausio 1 d. įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus, ir naujasis ANK nenumato galimybės sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, taigi šiuo nuobaudos vykdymo aspektu ANK yra griežtesnis nei ATPK (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-45-511/2017). Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas bei į tai, kad administracine tvarka nubausto asmens atsakomybė negali būti sunkinama, skundas nagrinėjamas ATPK, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., nustatyta tvarka.Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka reglamentuojami ATPK 329 straipsnyje. Šiame straipsnyje nustatyta, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Iš ATPK 329 straipsnio nuostatų matyti, jog nuobaudos laiko sutrumpinimas yra institucijos (pareigūno), paskyrusios nuobaudą, diskrecija, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei jo elgesį nuobaudos vykdymo metu. Sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 straipsnį vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-2-693/2018). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas A. M. nebuvo sutrumpintas objektyviai ir visapusiškai įvertinus visas jo atsakomybei turinčias reikšmę aplinkybes, laikantis įstatymo nustatytų specialiosios teisės sutrumpinimo taisyklių. Netenkinant prašymo sutrumpinti nuobaudos terminą, buvo atsižvelgta į formaliųjų pagrindų, numatytų ATPK 329 straipsnyje, buvimą, į padaryto pažeidimo pobūdį, kad padarė šiurkštų, pavojingą administracinį teisės pažeidimą, keliantį pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, į išimtinių aplinkybių, kurioms esant būtų galimas specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas, nebuvimą, bei į teismų praktiką analogiškose bylose. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose. Tiek Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (pvz., 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz., 2018 m. sausio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-693/2018) nuosekliai nurodoma, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Jei yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai, turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-693/2018). Taip pat būtina įvertinti, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Nors skunde nurodyti konkretūs teismų praktikos pavyzdžiai, kuomet teismas tenkino pažeidėjo prašymą ir sutrumpino teisės vairuoti atėmimo terminą, tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis nurodyta teismų praktika, nes skiriasi faktinės aplinkybės. Pavyzdžiui, bylose Nr. ATP-6-309/2018 ir Nr. A2.13.-285-718/2017 teismas sprendė klausimą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo asmeniui, kuris buvo nubaustas už vairavimą neblaiviam, kai jam nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (atitinkamai 0,46 promilės ir 0,57 promilės). A. M. buvo nubaustas už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,98 promilės, t. y. vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis. Atsižvelgiant į tai, kad aukštesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, nėra saistomi žemesnės instancijos teismų (t. y. apylinkės teismo) teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, todėl nėra pagrindo remtis Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. vasario 1 d. nutartimi byloje Nr. A20.-306-1072/2018.Nagrinėjamu atveju ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos formaliai įvykdytos (nuo specialiosios teisės atėmimo yra praėję daugiau nei pusė specialiosios teisės atėmimo termino, naujų teisės pažeidimų A. M. nepadarė, jis yra atestuotas pagal Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą), tačiau vien to nepakanka, kad jam būtų galima taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas ir sutrumpinti paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Kaip jau minėta, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas laikytinas išimtiniais atvejais. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. M. teisę vairuoti transporto priemones įgijo 2011 m. liepos 14 d. (b. l. 10) Nors A. M. anksčiau nebuvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 5), tačiau tai savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Teisė vairuoti transporto priemones A. M. atimta už tai, kad jis padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis. Už šį pažeidimą įstatymų leidėjas numatė sankciją –baudą nuo 579 iki 868 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų arba administracinį areštą nuo 10 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų. Šiuo konkrečiu atveju A. M. buvo skirta minimalaus dydžio bauda, o teisė vairuoti transporto priemones atimta laikotarpiui, kuris lygus straipsnio sankcijoje numatytam minimaliam šios nuobaudos terminui – 2 metams. Teismų praktikoje pripažįstama, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui, todėl tai laikytina šiurkščiu Kelių eismo taisyklių pažeidimu. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą numatė griežtas sankcijas. Kuo didesnis neblaivumo laipsnis nustatomas vairuotojui, tuo jo veika laikoma pavojingesne, už ją taikoma griežtesnė atsakomybė. Be to, nuo 2017 m. sausio 1 d. už vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau nei 1,5 promilės girtumas, taikoma baudžiamoji atsakomybė. Taigi už itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą A. M. paskirta švelniausia sankcijoje numatyta administracinė nuobauda.A. M. teigia, kad neturėdamas specialiosios teisės negali rasti darbo pagal įgytą specialybę, susirasti geriau apmoką darbą, todėl dirba pagal verslo liudijimą, t. y. atlieka aplinkos tvarkymo, gatvių valymo, sniego ir ledo šalinimo darbus. (b. l. 67, 68) Nors įmonė, perkanti A. M. paslaugas, teigiamai jį charakterizuoja ir nurodė, kad atliekant darbines funkcijas A. M. reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, tačiau įvertinus veikos sritis bei aplinkybę, kad A. M. buvo įdarbintas po to, kai teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta (įmonėje dirba nuo 2018 m. liepos 1 d.), nėra pagrindo manyti, kad specialiosios teisės neturėdamas turėjo neigiamos įtakos jo darbinėms funkcijoms vykdyti. (b. l. 69, 70) Nors prašyme A. M. nurodė, kad jam buvo gėda prieš artimuosius, pažįstamus, bendramokslius ir draugus, apygardos teismas pažymi, jog neigiamas visuomenės požiūris į šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidėjus, kurie vairuoja transporto priemonės būdami neblaivūs, yra tik netinkamo pačių pažeidėjų elgesio pasekmė. Skunde nurodomos aplinkybės, kad neturint teisės vairuoti apsunkintas susisiekimas, nes jis gyvena Šiaulių r., iki artimiausios autobusų susisiekimo vietos 2 km, kad negali pas medikus nuvežti močiutės, nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant analizuojamą klausimą ir nepriskirtinos prie išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą pripažinti, kad administracinės nuobaudos tikslai jau yra pasiekti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, A. M. dar prieš vairuodamas neblaivus, turėjo numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam ir jo artimiesiems dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Jei dėl administracinės nuobaudos taikymo pažeidėjas ir patiria tam tikrus nepatogumus, jie yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, todėl sprendžiant teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, negalima vadovautis vien tik pareiškėjo asmeniniais interesais, sumenkinant visuomenės saugumo svarbą.Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir pagrįstai netenkino A. M. prašymo ir nesutrumpino specialiosios teisės atėmimo termino. Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartis laikytina pagrįsta ir teisėta, todėl paliktina galioti, o skundas atmestinas.

Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. M. skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.