Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-10-21 · Administracinė byla Nr. eI-6173-402/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-21
Bylos Nr.
eI-6173-402/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01204-2019-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas
A. J.
Atsakovas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-6173-402/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01204-2019-3Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1; 20.2.3.2.; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 21 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Natalja Zelionkienė,sekretoriaujant Jūratei Žvinklei,

dalyvaujant pareiškėjui A. J., pareiškėjo atstovui advokatui A. M., atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei B. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskr. VPK), 1300 Eur turtinės ir 1200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdžio metu skundą palaikė ir nurodė, kad Kauno apskr. VPK Centro policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – Institucija, Kauno apskr. VPK) vyriausiosios tyrėjos G. Z. 2019 m. vasario 19 d. nutarimu A. J. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 233 straipsnio 1 dalį, jam paskirta administracinė nuobauda – 90 eurų bauda, už tai, kad jis Kaune, (duomenys neskelbvtini), 2018 m. balandžio 16 d., 15.10 val., su savimi turėjo, ta yra laikė naktinio matymo monokuliarą COT NM-80M Nr. 30240, kuriam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu bei Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti 2011 m. lapkričio 30 d. protokolu Nr. 13, yra taikoma naktiniams taikikliams (A kategorijos ginklų priedėliams) nustatyti apyvartos reikalavimai, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punktą, kuriame nurodyta, jog A kategorijos ginklų priedėliai draudžiami civilinėje apyvartoje. 2019 m. balandžio 11 d. Kauno apylinkės teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-155-725/2019 priėmė nutarimą Kauno apskr. VPK Kauno miesto Centro policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. vasario 19 d. nutarimą Nr. 22-ANR_N-315-2019 panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną A. J. atžvilgiu nutraukti. Pažymi, kad pareiškėjas naktinio matymo priedėlį „CONT NM 80“ gavo ne bet kur, o iš pačios Institucijos, kuri 2018 m. kovo 26 d. raštu informavo priedėlio savininką apie galimybę jį atsiimti. Kadangi minėtą prietaisą atvyko paimti kitas asmuo – A. J., o ne daikto savininkas A. B., jis ir buvo nedelsiant sustabdytas su minėtu daiktu ir patrauktas atsakomybėn. Tokiu būdu pareiškėjas buvo pačios Institucijos sukurstytas padaryti jo tariamą pažeidimą. Akivaizdu, kad šiuo atveju yra ignoruojami įsiteisėję teismų sprendimai bei prokuroro nutarimas grąžinti daiktus. Institucijos veiksmais buvo padaryti akivaizdūs ir neteisėti veiksmai, šiurkščiai nusižengta teisėtumo ir teisingumo principams, ignoruoti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo, Kauno apygardos teismo, Kauno apylinkės prokuroro, Kauno apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai, susiję su minėto daikto grąžinimu, todėl visi tolesni Institucijos veiksmai yra neteisėti. ANK 233 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas padaromas esant tyčiai, tačiau šiuo atveju jos A. J. veiksmuose nėra, nes jis iki 2018 m. balandžio 16 d. jokio naktinio matymo priedelio „COT NM-80“ nėra turėjęs ir matęs, jam nebuvo žinoma, kad minėtas objektas draudžiamas civilinėje apyvartoje, jis veikė pagal notaro patvirtintą įgaliojimą konkrečiam veiksmui atlikti, to daikto paskirtis jam nebuvo žinoma, jis daiktą turėjo tik 5 minutes, taigi šios aplinkybės patvirtina, kad A. J. veiksmuose nėra kaltės. Be to, buvo pažeista administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Administracinė byla Institucijoje buvo nagrinėjama 2019 m. vasario 19 d. Atstovo prašymu buvo daromas garso įrašas. Pradėjus bylos nagrinėjimą, tyrėja pranešė, kokia byla nagrinėjama, išsiaiškino aplinkybes dėl galimumo nagrinėti bylą neatvykus administracinėn atsakomybėn traukiamam A. J., paklausė ar nėra nušalinimų, prašymų, pagarsino protokolo turinį ir iš karto paskelbė nutarimą. Administracinėn atsakomybėn traukiamo A. J. atstovui nebuvo suteikta teisė pasisakyti, pasakyti baigiamąsias kalbas, buvo neatliktas įrodymų tyrimas, neišeita į pasitarimų kambarį, t. y. paskelbtas iš anksto parengtas nutarimas, kas parodo šališkumą byloje ir išankstinį nusistatymą, pažeistas sąžiningo proceso principas byloje. Kauno apylinkės teismas nutarime nurodė, kad policijos pareigūnai, interpretuodami susiklosčiusią situaciją, nevykdė teismų sprendimų, kuriuose imperatyviai nurodyta ginklą grąžinti A. B.. Pati įstaiga, vykdydama teismo sprendimą, faktiškai sąlygojo, jos nuomone administracinio nusižengimo padarymą, nes draudžiamą prietaisą pati ir atidavė A. J.. Taigi valstybės institucija veikė neteisėtai aplaidžiai, nerūpestingai, ignoravo teismų sprendimus, pati sąlygojo tariamo pažeidimo padarymą. Nurodė, kad pareiškėjas matydamas, kad yra visiškai nepagrįstai traukiamas administracinėn atsakomybėn, buvo priverstas kreiptis į teisininkus dėl jo atstovavimo ir teisių gynimo teisme, dėl ko ir buvo patirta žala – bylinėjimosi išlaidos administracinėje nusižengimo byloje, sudarančios 1300 Eur. Pareiškėjas nurodė, kad jis patyrė neturtinę žalą, kadangi dėl neteisėto Protokolo/Nutarimo surašymo, dalyvavimo posėdžiuose, patyrė didžiulį stresą, išgyvenimus, nervinę įtampą, o būtent: po administracinio nusižengimo protokolo surašymo 2018 m. balandžio 16 d., nutarimas buvo priimtas tik 2019 m. vasario 19 d., t. y. po 10 mėnesių, ilgas bylos nagrinėjimas akivaizdžiai pažeidė ir varžė pareiškėjo teises procese. Pareiškėjas yra Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras, kuriam keliami aukšti profesinės kompetencijos reikalavimai. Dėl šio įvykio turėjo pasiaiškinti darbe, rašė vadovybei tarnybini pranešimą, vėliau jo atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, jis turėjo teikti paaiškinimus jo veiksmus tyrusiems kolegoms. Pareiškėjas patyrė itin skaudžius išgyvenimus, kadangi jam keliamas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas. Pablogėjo jo savijauta, sumažėjo bendravimas su kolegomis. Pareiškėjas ėmė blogai miegoti naktimis, patyrė itin didelį stresą, atsirado baimės jausmas prarasti darbą, kėlė susirūpinimą, kaip galėtų ateityje išmaitinti savo mažamečius vaikus. Pareiškėjas nusivylė teisine sistema, pajuto teisinio nihilizmo jausmą, kadangi jo veiksmuose akivaizdžiai nebuvo jokio administracinio nusižengimo požymių, o tariamai draudžiamą priedėlį jis gavo iš pačios Institucijos.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime bei atstovė teismo posėdžio metu su pareiškėjos skundu nesutiko. Pažymėjo, kad pareiškėjas skunde neįvardino neteisėtų Kauno apskr. VPK pareigūnų veiksmų, kurie prieštarautų teisės aktų reikalavimams. Nurodė, kad pareiškėjui naktinio matymo priedėlis „COT NM 80“ buvo grąžintas vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-287-552/2018. Todėl atmestinas skundo teiginys, kad pareigūnai savo veiksmais tyčia išprovokavo susiklosčiusią situaciją. Pareiškėjas pateikia prieštaringus teiginius, nes vienu atveju jis nurodo, kad Kauno apskr. VPK nevykdė įsigaliojusio teismo sprendimo A. B. grąžinti naktinio matymo priedėlio „COT NM 80“, kitu atveju jau teigia, kad pareigūnai grąžindami minėtą prietaisą tyčia sukurstė A. J. padaryti teisės pažeidimą. Pažymėjo, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi įstatymo galią ir jo nevykdyti Kauno apskr. VPK neturėjo teisės. 2019 m. vasario 19 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 22-ANRN-315-2019 buvo surašytas teisėtai ir pagrįstai, vadovaujantis 2018 m. spalio 1 d. specialisto išvada Nr. 140 (2598)1S1-5501, kuria Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialistas R. Š. konstatavo, kad pateiktas tirti naktinio matymo monokuliaras ginklo priedėliams nepriskiriamas, tačiau jam yra taikomi naktiniams taikikliams (A kategorijos ginklų priedėliams) nustatyti apyvartos reikalavimai. Kadangi 2018 m. spalio 1 d. specialisto išvada Nr. 140 (2598)IS 1-5501 nebuvo apskųsta, todėl, akivaizdu, kad jos pagrindu priimtas 2019 m. vasario 19 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 22- ANR N-315-2019 buvo teisėtas. 2018 m. spalio 30 d. priėmus nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-45955-15 naktinio matymo priedėlis „COTNM 80“ su gumine mova buvo perduotas Lietuvos ginklų fondui. Vien ta aplinkybė, kad Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. 11-155- 725/2019 panaikino Kauno apskr. VPK 2019 m. vasario 19 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 22-ANR N-315-2019 ir nutraukė administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjo atžvilgiu, nesuponuoja išvados, kad pareigūnų atlikti veiksmai buvo neteisėti. Nesant visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra teisinio pagrindo kilti valstybės civilinei atsakomybei ir nėra pagrindo tenkinti skundo reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato neteisėtų veiksmų nepagrįstai pradėjus prieš pareiškėją administracinio nusižengimo teiseną, priėmus nepagrįstą nutarimą skirti administracinę nuobaudą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pažymima, kad turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais pareigūnų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies. Administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu, tačiau galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytą žalą, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsniu, yra pripažįstama teismų praktikoje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma, būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytą žalą, remiantis CK 6.271 straipsniu, yra pripažįstama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2007-10-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-822/2007, 2007-12-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1197/2007, 2007-09-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-751/07, 2008-04-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330-2008, 2010-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-155/2010, 2010-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-207/2010, 2010-03-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-491/2010, 2011-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-159/2011, 2013-01-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-357/2013).

Kaip jau buvo minėta, vienas iš atsakomybės elementų – veiksmų neteisėtumas. Norint veiksmus pripažinti neteisėtais, būtina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). „<...> neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai“ (žr. LVAT 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007).

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatydamas neteisėtus veiksmus, bendrąją pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai aiškina siaurai, t. y. ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų: „Viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais. Viešąjį administravimą vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai negali būti priešpastatoma pareigai laikytis šią veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, turi būti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų“ (žr. Lietuvos aukščiausiojo teismo 2008-03-04 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008).

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, jog viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Taigi, pirmiausia vertintina, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas sprendimus, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų (žr. LVAT 2013-08-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1288/2013).

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 str., Teismų įstatymo 9 str. imperatyviai nurodo, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikoje, o ABTĮ 57 straipsnyje 2 dalyje įtvirtintas imperatyvas, jog faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir suformuotą teismų praktiką šio pobūdžio bylose teismas vadovaujasi Kauno apylinkės teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. II-155-725/2019 priimtu teismo įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu, jame nustatytomis aplinkybėmis dėl ginčo administracinio nusižengimo teisenos.

Byloje esantys duomenys (taip pat ir prijungtos Kauno apylinkės teismo administracinio nusižengimo bylos Nr. II-155-725/2019 dokumentų duomenys) patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad Kauno apskr. VPK Kauno miesto Centro policijos komisariato vyriausiosios tyrėjos G. Z. 2019 m. vasario 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 22-ANR-N-315-2019 (ROIK Nr. 18081542005) A. J. nubaustas pagal ANK 233 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis Kaune, Spaustuvininkų g. 7, 2018 m. balandžio 16 d., 15.10 val., laikė naktinio matymo monokuliarą COT NM-80M Nr. 30240, kuriam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu bei Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti 2011 m. lapkričio 30 d. protokolu Nr. 13, yra taikoma naktiniams taikikliams (A kategorijos ginklų priedėliams) nustatyti apyvartos reikalavimai, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punktą, kuriame nurodyta, jog A kategorijos ginklų priedėliai draudžiami civilinėje apyvartoje. A. J. paskirta administracinė nuobauda – 90 eurų.

Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu Nutarimu pateikė skundą Kauno apylinkės teismui ir prašė Nutarimą panaikinti bei administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-155-725/2019 pareiškėjo skundą patenkino – panaikino Nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą pareiškėjo atžvilgiu nutraukė. TIS Liteko duomenys patvirtina, kad Kauno apskr. VPK šio teismo nutarimo Kauno apygardos teismui neskundė.

Ginčo situacijoje Kauno apskr. VPK pareigūnų veiksmų neteisėtumą valstybės deliktinės atsakomybės taikymo prasme pareiškėjas sieja su nepagrįstai pradėta prieš pareiškėją administracinio nusižengimo teisena ir priėmus nepagrįstą nutarimą skirti administracinę nuobaudą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis buvo pačios Institucijos sukurstytas padaryti jo tariamą administracini nusižengimą, nes Institucija vykdydama teismo sprendimą, faktiškai sąlygojo, jos nuomone administracinio nusižengimo padarymą, nes draudžiamą prietaisą pati atidavė pareiškėjui, nebuvo ištirtos visos aplinkybės, nesurinkti įrodymai.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 567 straipsnis nustato, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Teismui pateiktais įrodymais nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 11 d. nutarimu Nutarimą skirti administracinę nuobaudą panaikino ir bylą nutraukė, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 str. 1 p.).

Sprendžiant pareiškėjo reikalavimų teisėtumo klausimą nagrinėjamos administracinės bylos kontekste, atkreiptinas dėmesys, jog tokios kategorijos bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tik administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek ir administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (LVAT 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013). Taigi, tais atvejais, kai administracinio nusižengimo byla nutraukiama dėl įrodymų stokos, dar nereiškia, kad institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą (pareiškusi atitinkamą kaltinimą) ar priėmusi nutarimą, veikė neteisėtai ar nesilaikydama bendrųjų aptartų reikalavimų (ABTĮ 56 str.).

Bendrosios kompetencijos teismai, spręsdami deliktinės atsakomybės klausimus dėl CK 6.272 straipsnio taikymo, savo praktikoje taip pat yra pažymėję, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra išteisinimo pagrindas, baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumo patikrinimas šių teisės šakų normų nustatyta tvarka yra viena iš aplinkybių, kurias, laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo taisyklių, turi įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, konstatavęs esmines reikšmingas aplinkybes civilinėje byloje teismas ir gali padaryti priešingą išvadą negu padarytoji baudžiamojo ar administracinio proceso kontekste (LAT Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-381/2003, išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006 ir kt.). Taigi, administracinio teisės pažeidimo bylose, kur yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės - sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (LVAT 2014 m. birželio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-602-1525/2014).

ANK 5 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. ANK 567 straipsnio 2 dalis numato, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 617 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

2019 m. balandžio 11 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu, remiantis nekaltumo prezumpcijos principu bei principu in dubio pro reo, visas kilusias abejones ir neaiškumus, nesant jas pašalinančių objektyvių duomenų, aiškinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta dėl to, jog policijos pareigūnai, kvalifikuodami A. J. veiką pagal ANK 233 straipsnio 1 dalį, klaidingai aiškino teisės normas.

Teismas pažymi, kad Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 11 d. nutarime konstatavo, <...>„Nors iš įsiteisėjusio Kaišiadorių rajono apylinkės 2015 m. liepos 27 d. teismo nutarimo, 2015 m. gruodžio 4 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimo, galutinės ir neskundžiamos Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 31 d. nutarties galima daryti tik vieną išvadą, jog prietaisas „COT NM 80" turi būti grąžintas savininkui be išlygų, nepažeidinėjant savininko teisių, tačiau daiktas taip ir liko negrąžintas. Pažymėtina ir tai, kad ekspertizė buvo paskirta nutrauktame ir atnaujintame ikiteisminiame, kuris atnaujintas ne paaiškėjus naujoms ir esminėms aplinkybėms, o išimtinai atlikti ekspertizei daikto, kurį policijos pareigūnai savo nuožiūra laiko A kategorijos ginklu, kurio civilinė apyvarta draudžiama.

Šiuo atveju policijos pareigūnai, interpretuodami susiklosčiusią situaciją, nevykdė teismų sprendimų, kuriuose imperatyviai nurodyta ginklą grąžinti A. B.. Visiškai pritartina pareiškėjui, jog daikto grąžinimo imitacija, kai naktinis matymo priedėlis „COT NM 80" lyg ir grąžinamas, o pareiškėjo įgaliotam asmeniui išėjus su šiuo daiktu iš pastato, jis sulaikomas, daiktas vėl paimamas, teigiant, kad jis yra priskirtas A kategorijos ginklams ar jo priedams, kurio civilinė apyvarta draudžiama, buvo kurstymas padaryti administracinį nusižengimą. Taigi pati įstaiga, vykdydama teismo sprendimą, faktiškai sąlygojo, jos nuomone administracinio nusižengimo padarymą, nes draudžiamą prietaisą pati ir atidavė A. J..

Administracinėn atsakomybėn patrauktam A. J. priedėlis niekada nepriklausė, jam nebuvo žinoma, kad minėtas objektas yra draudžiamas civilinėje apyvartoje, jis veikė pagal notarinį įgaliojimą konkrečiam veiksmui atlikti - A. B. pavedimo pagrindu pagal Institucijos nurodymą atvyko į Instituciją atsiimti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo pagrindu A. B. priklausantį daiktą. To daikto paskirtis jam nebuvo žinoma, jis daiktą turėjo labai trumpai. ANK įtvirtintos dvi kaltės formos - tyčia ir neatsargumas, o administracinė atsakomybė kyla tada, kai asmuo, darantis nusižengimą, gali laisvai rinktis, kaip elgtis, ir pasirenka priešingą teisei elgesio variantą. Kalte įvardijamas asmens suvokimas, kokią veiką jis daro ir kokių tai sukels pasekmių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas Nr. N575-97/2012). Nagrinėjamu atveju asmens kaltės protokolą surašiusi institucija nepagrindė.< >“

Taip pat Kauno apylinkės teismas nutarime nurodė, kad „Sutiktina ir su administracinėn atsakomybėn traukiamo A. J. atstovo argumentais, jog jam nebuvo suteikta teisė pasisakyti, nagrinėjant bylą Institucijoje, nepaneigta ir ta aplinkybė, kad nutarimas byloje dėl pripažinimo kaltu buvo paskelbtas po protokolo pagarsinimo, t. y. nebuvo atliktas įrodymu tyrimas, o paskelbtas iš anksto parengtas nutarimas."

Nagrinėjamu atveju teismui pateikti įrodymai ir bendrosios kompetencijos teismo priimto procesinio sprendimo analizė, jame nustatytos reikšmingos aplinkybės ir pats bylos nutraukimas leidžia daryti išvadą apie neteisėtus Kauno apskr. VPK pareigūnų veiksmus.

Pagal ANK 569 straipsnį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą.

Teismas pažymi, kad Įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai ir objektyviai ištirtos veikos aplinkybės, kadangi kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Kaip jau byloje nustatyta, pareiškėjas naktinio matymo priedėlį „CONT NM 80" gavo iš Kauno apskr. VPK pareigūnų. Taigi pati įstaiga, vykdydama teismo sprendimą, faktiškai sąlygojo, jos nuomone administracinio nusižengimo padarymą, nes draudžiamą prietaisą pati ir atidavė A. J.. Pareiškėjui priedėlis niekada nepriklausė, jam nebuvo žinoma, kad minėtas objektas yra draudžiamas civilinėje apyvartoje, jis veikė pagal notarinį įgaliojimą konkrečiam veiksmui atlikti - A. B. pavedimo pagrindu pagal Institucijos nurodymą atvyko į Instituciją atsiimti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo pagrindu A. B. priklausantį daiktą. Nagrinėjamu atveju asmens kaltės protokolą surašiusi institucija nepagrindė.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas dėl subjektyvaus pobūdžio pareigūnų motyvų, akivaizdžiai nesant objektyvaus faktinio nei teisinio pagrindo. Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėję Kauno apskr. VPK pareigūnai, visiškai neįrodinėjo pareiškėjo tyčios, kas yra būtina sąlyga patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 233 straipsnio 1 dalį, nepagrindė asmens kaltės, todėl ir jų vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu dėl asmens nubaudimo. Tinkamai neištyrus pažeidimo padarymo aplinkybių ir paties pažeidimo fakto, paminėti bylą nagrinėjusių pareigūnų veiksmai pripažintini aplaidžiais, paviršutiniškais, atliktais nesilaikant pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, o tai suponuoja vieno iš atsakomybės elementų – veiksmų neteisėtumo – tiesiogiai turėjusio įtakos pareiškėjo teisėms, laisvėms ir interesams – konstatavimą. Pareigūnams neįvykdžius įstatyme nustatytų pareigų veikti taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, pareiškėjas patyrė žalą.

Dėl turtinės žalos kaip civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygos elemento, visų pirma pažymėtina, kad pagal LR CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Minėtoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi, iš minėtos nuostatos matyti, kad bendriausia prasme įstatymų leidėjas asmens išlaidas, kurias jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, traktuoja kaip turtinę žalą. Pareiškėjos nurodomi nuostoliai pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su aukščiau nurodytais atsakovo neteisėtais veiksmais, nes jei nebūtų surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir priimtas nutarimas dėl administracinės nuobaudos skyrimo, pareiškėjai nebūtų kilusi būtinybė turėti atstovą, ruoštis bei dalyvauti bylos nagrinėjime ir taip patirti su tuo susijusias išlaidas. Todėl darytina išvada, kad byloje egzistuoja priežastinis ryšys tarp nurodytų atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjos patirtų nuostolių.

Pareiškėjas turtinės žalos atsiradimą sieja su 1300 Eur dydžio turėtomis išlaidomis už suteiktas advokato teisines paslaugas nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Nr. 22-ANR-P-402-2018 Kauno apskr. VPK Centro PK ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Nr. 22-ANR-N-315-2019 Kauno apylinkės teisme. Nurodo, kad patyrė išlaidų: 160 Eur už rašytinių įrodymų parengimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 22-ANR-P-402-2018 Kauno apskr. VPK Centro PK tyrėjai G. Z., 40 Eur už dviejų skundų parengimą dėl greitesnio administracinio nusižengimo bylos Nr. 22-ANR-P-402-2018 nagrinėjimo, 240 Eur pasirengimas ir pareiškėjo interesų atstovavimas Kauno apskr. VPK Centro PK administracinėje byloje Nr. 22-ANR-P-402-2018 (2 kartai), 840 Eur už skundo Kauno apylinkės teismui parengimą, 120 Eur už pasirengimą teismo posėdžiams ir atstovavimą teisme.

Minėtas pareiškėjo išlaidas patvirtina pareiškėjo pateikti įrodymai, t. y. 2019-05-16 mokėjimo nurodymas Nr. 504 ir 2019-05-15 sąskaita už teisines paslaugas Nr. AM-19-14, iš kurių matyti, kad už minėtas paslaugas pareiškėjas iš viso patyrė 1300 Eur išlaidų. Minėtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos.

Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6.250 str. 1 d.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Pareiškėjas nurodė, kad jis patyrė neturtinę žalą, kadangi dėl neteisėto Protokolo/Nutarimo surašymo, dalyvavimo posėdžiuose, patyrė didžiulį stresą, išgyvenimus, nervinę įtampą, o būtent: po administracinio nusižengimo protokolo surašymo 2018 m. balandžio 16 d., nutarimas buvo priimtas tik 2019 m. vasario 19 d., t. y. po 10 mėnesių, ilgas bylos nagrinėjimas akivaizdžiai pažeidė ir varžė pareiškėjo teises procese. Pareiškėjas yra prokuroras, kuriam keliami aukšti profesinės kompetencijos reikalavimai. 2018 m. balandžio 16 d. pareiškėjui surašius administracinio nusižengimo protokolą pagal LR ANK 233 str. l d., jis dėl to turėjo pasiaiškinti darbe, rašė vadovybei tarnybini pranešimą, vėliau jo atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, jis turėjo teikti paaiškinimus jo veiksmus tyrusiems kolegoms. Pablogėjo savijauta, sumažėjo bendravimas su kolegomis. Pareiškėjas ėmė blogai miegoti naktimis, patyrė itin didelį stresą, atsirado baimės jausmas prarasti darbą, kėlė susirūpinimą, kaip galėtų ateityje išmaitinti savo mažamečius vaikus. Pareiškėjas nusivylė teisine sistema, pajuto teisinio nihilizmo jausmą, kadangi jo veiksmuose akivaizdžiai nebuvo jokio administracinio nusižengimo požymių, o tariamai draudžiamą priedelį jis gavo iš pačios Institucijos.

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pažeidimo padarymo ypatumus, ar jis iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina ir į tokias svarbias aplinkybes kaip bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, bendruosius teisės principus. Pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga kompensacija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija nuskriaustajam.

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas galėjo patirti nepatogumų, suvaržymų ir išgyvenimų dėl jo atžvilgiu pradėtos administracinės teisenos. Atsižvelgdamas į individualias bylos aplinkybes bei į tai, kad teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose yra priteisiamas nuo 50 Eur iki 300 Eur neturtinės žalos atlyginimas (žr., pvz., LVAT 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1777-146/2015; 2015 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1192-492/2015; 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-226-552/2016; 2016 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-144-438/2016; 2016 m. kovo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-631-756/2016; 2016 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1103-442/2016; 2016 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1736-552/2016; 2016 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1103-442/2016; kt.), pareiškėjo patirtą žalą dėl konstatuotų neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų teismas vertina 500 Eur suma. Nustatydamas tokį neturtinės žalos dydį, teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų, kad dėl byloje konstatuotų policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų, pareiškėjui būtų kilę kokie nors tiesioginiai sveikatos sutrikimai, o jo teisių pažeidimas turėjo negrįžtamų pasekmių pareiškėjo teisėms. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad vertinti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą didesne pinigų suma, nei teismo nustatyta – 500 Eur, pareiškėjo patirtų nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų kontekste, nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjas prašo priteisti 1300 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų už skundo parengimą – 1050 Eur ir pasirengimą bylos nagrinėjimui bei atstovavimą teisme – 250 Eur. Prašymas grindžiamas 2019-09-06 sąskaita už teisines paslaugas Nr. AM-19-26, 2019-09-09 mokėjimo nurodymu.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas turi teisę reikalauti atlyginti ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas administracinėje byloje priimtas pareiškėjo naudai, taigi pareiškėjas turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, maksimalus rekomenduojamas už skundo parengimą koeficientas - 2,5. Pareiškėjos skundas teisme buvo gautas ir užregistruotas 2019-06-04, taigi nagrinėjamu atveju aktualus Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2018 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 970,3 Eur. Atitinkamai už skundo parengimą maksimali rekomenduojama priteisti suma – 2425,75 Eur (970,3 x 2,5). Kadangi pareiškėjo prašomos 1050 Eur išlaidos už skundo parengimą neviršija rekomenduojamų dydžių, todėl priteisiamos.

Pareiškėjo atstovas nurodė, kad atstovavimas teisme ir pasirengimas teismo posėdžiui užtruko 3 val. ir prašo priteisti 250 Eur.

Rekomendacijų 8.19 punkte numatyta, jog už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą <...> maksimalus dydis yra 0,1.

Rekomendacijų 9 punkte numatyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Rekomendacijų 10 punkte numatyta, jog atstovavimo teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjo atstovas advokatas A. M. dalyvavo 2019-09-23 teismo posėdyje, kuris užtruko 1 val. Teismo posėdis įvyko 2019-09-23, taigi nagrinėjamu atveju aktualus Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2019 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 1262,7 Eur. Atitinkamai už atstovavimą teisme ir pasirengimą teismo posėdžiui maksimali rekomenduojama priteisti suma – 378,81 Eur (1262,7 x 0,1 x 3). Kadangi pareiškėjo prašomos 250 Eur išlaidos už atstovavimą teisme ir pasirengimą teismo posėdžiui neviršija rekomenduojamų dydžių, todėl priteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nusprendžia:

Skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A. J. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 1300 Eur turtinei ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti pareiškėjui A. J. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 1300 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Natalja Zelionkienė