Kauno apylinkės teismo nutarimas

nedalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą, – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Veiklos skyriaus – atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. vasario 19 d. nutarimo Nr. 22-ANR_N-315-2019 panaikinimo ir bylos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad jis Kaune, (duomenys neskelbtini), 2018 m. balandžio 16 d., 15.10 val., su savimi turėjo, ta yra laikė naktinio matymo monokuliarą COT NM-80M Nr. 30240, kuriam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu bei Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti 2011 m. lapkričio 30 d. protokolu Nr. 13, yra taikoma naktiniams taikikliams (A kategorijos ginklų priedėliams) nustatyti apyvartos reikalavimai, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punktą, kuriame nurodyta, jog A kategorijos ginklų priedėliai draudžiami civilinėje apyvartoje.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiosios tyrėjos G. Z. 2019 m. vasario 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 22-ANR_N-315-2019 (ROIK Nr. 18081542005) A. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 233 straipsnio 1 dalį, jam paskirta administracinė nuobauda – 90 eurų bauda.

A. B. ANK tvarka yra persekiojimas už daikto laikymą, dėl kurio disponavimo teisėtumo yra priimti įsiteisėję teismų sprendimai, akivaizdžiai pažeistas non bis in idem, t. y. draudimo bausti asmenį du kartus už tą pačią veiką principas. Principas non bis in idem draudžia ne tik pakartotinai bausti, bet ir pakartotinai persekioti asmenis dėl tų pačių veikų, nesvarbu, ar tos veikos buvo kvalifikuotos kaip administracinis teisės pažeidimas, ar kaip nusikaltimas. Akivaizdu, kad šiuo atveju minėtas principas yra pažeistas ir neteisėtai konfiskuotas A. B. priklausantis daiktas.

Atsiliepime nurodė, kad administracinio nusižengimo protokolas A. J. buvo surašytas teisėtai, atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, administracinė nuobauda paskirta pagrįstai, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas nurodė, kad palaiko skundą jame nurodytais motyvais, prašė nuobaudą panaikinti ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Nurodė, kad buvo priimti net keturi teismų sprendimai, galutiniu ir neskundžiamu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. sprendimu Institucija buvo įpareigota grąžinti naktinio matymo priedėlį jo savininkui A. B.. Daikto savininkas surašė įgaliojimą administracinėn atsakomybėn patrauktam A. J. paimti jam priklausantį daiktą, ką šis padarė. A. J. net nespėjo pilnai įvykdyti įgaliojimo, t. y. perduoti daikto jo tikrajam savininkui, nes Institucija sutrukdė tai padaryti. Šiuo atveju administracinį nusižengimą išprovokavo Institucijos pareigūnai. Be to, administracinės bylos nagrinėjimas vyko pažeidžiant ANK normas, nesilaikant bylų nagrinėjimo tvarkos. Procese net nedalyvavo optinio priedėlio savininkas A. B.. Nebuvo padarytas joks administracinis nusižengimas, A. J. veiksmuose nėra kaltės. Institucija savo atsiliepime į skundą nenurodė nei vieno motyvo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Institucijos vyriausiosios tyrėjos G. Z. 2019 m. vasario 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 22-ANR_N-315-2019 (ROIK Nr. 18081542005) A. J. nubaustas pagal ANK 233 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis Kaune, (duomenys neskelbtini), 2018 m. balandžio 16 d., 15.10 val., laikė naktinio matymo monokuliarą COT NM-80M Nr. 30240, kuriam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu bei Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti 2011 m. lapkričio 30 d. protokolu Nr. 13, yra taikoma naktiniams taikikliams (A kategorijos ginklų priedėliams) nustatyti apyvartos reikalavimai, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punktą, kuriame nurodyta, jog A kategorijos ginklų priedėliai draudžiami civilinėje apyvartoje. A. J. paskirta administracinė nuobauda – 90 eurų.

ANK 233 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę asmeniui už ginklų taikiklių ar kitų priedėlių, kuriuos pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą su tos rūšies ginklais naudoti draudžiama, įsigijimą, laikymą ir naudojimą. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punktą, civilinėje apyvartoje yra draudžiami A kategorijos ginklai, ginklų priedėliai ir šaudmenys, skirti tik A kategorijos ginklams, išskyrus atvejus, kai juos naudoja specialaus statuso subjektai. Minėto įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad A kategorijos ginklų priedėliams priskiriami duslintuvai, naktiniai taikikliai.

Kaišiadorių rajono apylinkės 2015 m. liepos 23 d. teismo nutarimu nuspręsta naktinio matymo priedėlį Nr. 30240, paimtą iš A. B., grąžinti jam. Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartimi Kaišiadorių rajono apylinkės 2015 m. liepos 23 d. teismo nutarimas paliktas nepakeistas. 2018 m. rugpjūčio 8 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-45955-15 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį. 2015 m. gruodžio 4 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir buvo nuspręsta A. B. grąžinti naktinio matymo priedėlį „COT NM 80“. 2016 m. kovo 23 d. Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos viršininkas patvirtino išvadą Nr. 20-IL-25862, kurioje siūloma prietaisą „COT NM 80“ atsisakyti grąžinti ir perduoti į Lietuvos Respublikos ginklų fondą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. sprendimu minėta išvada buvo panaikinta, pripažinus ją nepagrįsta ir neteisėta, nurodant, jog jokių duomenų, kad ginčo prietaisas būtų priskirtas A kategorijos ginklų kategorijai nėra. Toks sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo, kuris 2018 m. sausio 31 d. nutartimi paliko galioti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. sprendimą bei akcentavo, jog byloje nėra duomenų, kad būtų buvę atlikti papildomi tyrimai siekiant pašalinti prieštaravimus dėl ginčo prietaiso „COT NM 80“ priskirtinumo atitinkamai ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų kategorijai. Lietuvos Vyriausiasis administracinio teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartyje pabrėžta ir tai, kad teritorinei policijos įstaigai nenumatyta galimybė atsisakyti vykdyti teismo sprendimą ar kitos atitinkamos nutarimą asmeniui grąžinti paimtą daiktą, teritorinė policijos įstaiga šiuo atveju neturėjo teisinio pagrindo priimti išvadą dėl atsisakymo pareiškėjui grąžinti ginčo daiktą, jai perduotą saugoti administracinio teisės pažeidimo tyrimo, vėliau – ikiteisminio tyrimo metu, taip pat perduoti jį Ginklų fondui.

Nors iš įsiteisėjusio Kaišiadorių rajono apylinkės 2015 m. liepos 27 d. teismo nutarimo, 2015 m. gruodžio 4 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimo, galutinės ir neskundžiamos Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 31 d. nutarties galima daryti tik vieną išvadą, jog prietaisas „COT NM 80“ turi būti grąžintas savininkui be išlygų, nepažeidinėjant savininko teisių, tačiau daiktas taip ir liko negrąžintas. Pažymėtina ir tai, kad ekspertizė buvo paskirta nutrauktame ir atnaujintame ikiteisminiame, kuris atnaujintas ne paaiškėjus naujoms ir esminėms aplinkybėms, o išimtinai atlikti ekspertizei daikto, kurį policijos pareigūnai savo nuožiūra laiko A kategorijos ginklu, kurio civilinė apyvarta draudžiama.

Šiuo atveju policijos pareigūnai, interpretuodami susiklosčiusią situaciją, nevykdė teismų sprendimų, kuriuose imperatyviai nurodyta ginklą grąžinti A. B.. Visiškai pritartina pareiškėjui, jog daikto grąžinimo imitacija, kai naktinis matymo priedėlis „COT NM 80“ lyg ir grąžinamas, o pareiškėjo įgaliotam asmeniui išėjus su šiuo daiktu iš pastato, jis sulaikomas, daiktas vėl paimamas, teigiant, kad jis yra priskirtas A kategorijos ginklams ar jo priedams, kurio civilinė apyvarta draudžiama, buvo kurstymas padaryti administracinį nusižengimą. Taigi pati įstaiga, vykdydama teismo sprendimą, faktiškai sąlygojo, jos nuomone administracinio nusižengimo padarymą, nes draudžiamą prietaisą pati ir atidavė A. J..

Be to, kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinėn atsakomybėn patrauktam A. J. priedėlis niekada nepriklausė, jam nebuvo žinoma, kad minėtas objektas yra draudžiamas civilinėje apyvartoje, jis veikė pagal notarinį įgaliojimą konkrečiam veiksmui atlikti – A. B. pavedimo pagrindu pagal Institucijos nurodymą atvyko į Instituciją atsiimti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo pagrindu A. B. priklausantį daiktą. To daikto paskirtis jam nebuvo žinoma, jis daiktą turėjo labai trumpai. ANK įtvirtintos dvi kaltės formos – tyčia ir neatsargumas, o administracinė atsakomybė kyla tada, kai asmuo, darantis nusižengimą, gali laisvai rinktis, kaip elgtis, ir pasirenka priešingą teisei elgesio variantą. Kalte įvardijamas asmens suvokimas, kokią veiką jis daro ir kokių tai sukels pasekmių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas Nr. N575-97/2012). Nagrinėjamu atveju asmens kaltės protokolą surašiusi institucija nepagrindė.

Sutiktina ir su administracinėn atsakomybėn traukiamo A. J. atstovo argumentais, jog jam nebuvo suteikta teisė pasisakyti, nagrinėjant bylą Institucijoje, nepaneigta ir ta aplinkybė, kad nutarimas byloje dėl pripažinimo kaltu buvo paskelbtas po protokolo pagarsinimo, t. y. nebuvo atliktas įrodymų tyrimas, o paskelbtas iš anksto parengtas nutarimas.

Pažymėtina ir tai, kad skundžiamu nutarimu Institucija taikė papildomą administracinio poveikio priemonę – daikto konfiskavimą, nors daikto savininkas A. B. bylos nagrinėjimo procese iš viso nedalyvavo. Minėto objekto Institucija konfiskuoti negalėjo, nes įsiteisėjusiais teismų sprendimais Institucijai buvo nurodyta grąžinti priedėlį jo savininkui. Taigi, A. B. vis dar siekiama ANK tvarka nubausti už daikto laikymą, dėl kurio disponavimo teisėtumo yra priimti įsiteisėję teismų sprendimai.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai, kvalifikuodami A. J. veiką pagal ANK 233 straipsnio 1 dalį, klaidingai aiškino teisės normas, todėl nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kuriuo A. J. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 233 straipsnio 1 dalyje, panaikintinas, administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutrauktina, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. J. skundą patenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. vasario 19 d. nutarimą Nr. 22-ANR_N-315-2019 panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną A. J. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.