Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Kauno RAAD) direktoriaus S. P. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutarimo A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2014 m. liepos 27 d. (apylinkės teismo skundžiamame nutarime data patikslinta 2014 m. spalio 27 d.) 22.00 val. Pravieniškių miške, Kaišiadorių rajone, medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės ploto vienete, patikrinus medžioklę tykojant, medžioklės lapo Nr. 1, medžiojo medžioklės plotuose turėdamas naktinio matymo priedą prie optinio taikiklio, sumontuoto ant medžioklinio šautuvo „SAUER 202, 308 Winchester“, Nr. N51499, tuo pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Medžioklės taisyklės) 58.5.9 p. reikalavimus, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 str. 7 d.

Motyvuojamoji dalis

Kauno RAAD apeliacinis skundas atmetamas.

Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) (ATPK 256 str.).

ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai bei priimtas teisėtas ir pagrįstas nutarimas.

ATPK 85 str. 1 d. numatyta, kad medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir (ar) kitų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, reikalavimų pažeidimas, išskyrus šio straipsnio trečiojoje, ketvirtojoje, penktojoje, šeštojoje ir septintojoje dalyse numatytus pažeidimus, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų. Medžioklės Lietuvos Respublikoje tvarką nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000-06-27 įsakymu Nr. 258 patvirtintos Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklės. Medžioklės taisyklių 58.5.9 p. nurodyta, jog draudžiama medžioti naudojant naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių arba turėti juos medžioklės plotuose.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta, jog A. B. medžiojo naudodamas naktinio matymo prietaisą ar kitus Medžioklės taisyklėse nurodytus draudžiamus prietaisus, todėl A. B. veiksmai pagrįstai perkvalifikuoti iš ATPK 85 str. 7 d. į ATPK 85 str. 1 d. ir paskirta 30 Eur bauda.

Apeliaciniame skunde Kauno RAAD nesutinka su pirmos instancijos teismo nutarimo dalimi, kuria nutarta A. B. grąžinti ginklą „SAUER 202, 308 Winchester“; N51499; optinį taikiklį „SWAROVSKI“ Nr. R 820632204 su apsauginiu dangteliu; naktinio matymo priedėlį Nr. 30240 su pašvietėju (prie optinio taikiklio), guminius indėklus prie naktinio matymo priedėlio (2 vnt.); šautuvo diržą (odinį, SAUER); juodos spalvos plastikinį dėklą šautuvui; naktinio matymo priedėlio instrukciją. Kauno RAAD vertinimu A. B. medžioklėje tykojant turėjo naktinį taikiklį. Ginklų įstatymo 3 str. 6 p. numatyta, jog naktiniai taikikliai priskirti A kategorijos ginklų priedėliams, o pagal Ginklų įstatymo 7 str. 3 d. 2 p. naktinių taikiklių (tame tarpe ir naktinio monokuliaro) civilinė apyvarta draudžiama.

Aukštesnysis teismas patikrinęs byloje surinktus įrodymus konstatuoja, jog Kauno RAAD vertinimas, kad A. B. medžioklės metu turėjo naktinį taikiklį, yra subjektyvus ir nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais.

Pagal esamą teisinį reglamentavimą prietaisai, turintys naktinio matymo funkciją, skirstomi į naktinius taikiklius, kuriuos civiliai asmenys įsigyti ir turėti negali, ir naktinio matymo prietaisus, kuriuos galima įsigyti ir turėti be leidimų. Vadovaujantis Ginklų įstatymo 3 str. ir 7 str. 3 d. naktiniai taikikliai, kaip jau minėta, draudžiami civilinėje apyvartoje. Ekspertų komisijos 2011 m. lapkričio 30 d. protokolo išraše Nr. 13 nustatyta, kad naktiniams monokuliarams, kurių gamintojai numatė jų panaudojimą kaip naktinių taikiklių arba kuriuos be papildomo perdarymo galima pritvirtinti prie ginklo esančių optinių taikiklių, taikyti naktiniams taikikliams nustatytus apyvartos reikalavimus.

Byloje esančiame Ginklų Fondo direktoriaus pavaduotojo, laikinai einančio direktoriaus pareigas, J. Š. 2014-12-18 rašte Nr. 3GF-1295 dėl nuomonės apie naktinio matymo prietaisą (b. l. 69) nurodyta, jog įvertinus Ginklų fondui pateiktą informaciją ir nuotraukas buvo nuspręsta, kad to nepakanka siekiant kompetentingai įvertinti prietaiso priskyrimą A kategorijos Ginklų priedėliams. Iš 2015-02-06 Ginklų Fondo direktoriaus pavaduotojo rašto Nr. 3GF-177 dėl nuomonės apie naktinio matymo prietaisą (b. l. 77) matyti, kad Ekspertų komisija ginklams jų modeliams daiktams priskirti nėra institucija, atliekanti kriminalistinius ekspertinius tyrimus ir galimybių atlikti tokias ekspertizes neturi. Kaišiadorių rajono apylinkės teisme, siekiant pašalinti byloje esančius neaiškumus ir abejones, 2015-04-08 buvo apklaustas kaip specialistas Ginklų fondo Licencijavimo ir kontrolės skyriaus vedėjas V. V., kuris taip pat nepatvirtino, jog pas A. B. rastas naktinio matymo priedas yra naktinis taikiklis, kurio civilinė apyvarta įstatymo draudžiama. V. V. parodė, jog šitas prietaisas nėra pilnai naktinis taikiklis, jam trūksta tam tikrų tvirtinimo detalių, ir mano, kad savadarbėmis priemonėmis jį galima pritvirtinti. Specialisto manymu su esamu tvirtinimu galima atlikti vieną šūvį, tačiau tam reikia eksperimento. Tai pat byloje esančiame 2015-02-09 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro rašte Nr. 140-S-283 dėl informacijos suteikimo (b. l. 83) taip pat nurodytas prietaiso „COT NM 80“ formalus vertinimas, kokie jam turėtų būti taikomi reikalavimai, pažymint, kad esant būtinybei teismas gali paskirti ekspertizę Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrui ar kitai Lietuvos Respublikos ekspertinei įstaigai ar šios srities ekspertui arba ekspertas (specialistas) gali būti apklaustas teismo posėdyje.

Pažymėtina, kad ATPK 249 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) vadovaujasi BPK normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. Taigi, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, turi būti laikomasi pagrindinių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese, taip pat ir bylos tiesioginio nagrinėjimo teisme bei rungimosi principų; ir asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn, turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamajame procese gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis (kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-20-2013, 2AT-9-2014, 2AT-45-2014, Nr. 2AT-11-2015, 2AT-12-2015).

Specialisto sąvoką, specialisto išvadą, objektų tyrimą ir apžiūrą reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 89, 90, 205, 207 str. nuostatos. Eksperto sąvoką, ekspertizės akto turinį, ekspertizės skyrimo pagrindus ir tvarką numato BPK 84, 88, 208-211 str. Kaip matyti iš bylos medžiagos byloje ekspertizė paskirta nebuvo, neginčytinos nei eksperto, nei specialisto išvados dėl prietaiso, turinčio naktinio matymo funkciją, vertinimo ir priskyrimo atitinkamai klasifikacijai, byloje nėra, o teismo posėdyje buvo apklaustas tik specialistas V. V., kuriam teisme nurodytais dviprasmiškais paaiškinimais nepavyko išsklaidyti Ginklų Fondo direktoriaus pavaduotojo raštuose nurodytų abejonių apie naktinio matymo prietaisą.

Pagal susiformavusią teismų praktiką teismo galutis procesinis sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais. Taigi byloje nėra objektyvių ir neginčytinų įrodymų, neparemtų prielaidomis ir spėjimais, kurių teismui pašalinti nepavyko, ir kurie patvirtintų, jog pas A. B. rastas naktinio matymo priedas yra naktinis taikiklis, o apeliacinio skundo motyvas, jog iš byloje apklausto liudytojo A. V. parodymų galima daryti išvadą, kad A. B. medžioklėje tykojant turėjo būtent naktinį taikiklį, nepagrįstas. Be to, byloje nėra duomenų, kad pas A. B. būtų rastos tvirtinimo detalės ar sąvaržos, kurios leistų naktinį monokuliarą tvirtinti prie optinio taikiklio, o minėtas specialistas nurodė tik savo nuomonę, kad jį pritvirtinti galima savadarbėmis priemonėmis.

Pažymima, kad privaloma vadovautis konstituciniu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išvedamu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, vertinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-976/2015).

Apeliaciniame skunde prašoma A. B. ginklą „SAUER 202, 308 Winchester“; N51499; optinį taikiklį „SWAROVSKI“ Nr. R 820632204 su apsauginiu dangteliu; naktinio matymo priedėlį Nr. 30240 su pašvietėju (prie optinio taikiklio), guminius indėklus prie naktinio matymo priedėlio (2 vnt.); šautuvo diržą (odinį, SAUER); juodos spalvos plastikinį dėklą šautuvui; naktinio matymo priedėlio instrukciją perduoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinei policijai, spręsti šio priedėlio įsigijimo, laikymo ir naudojimo teisėtumo, šio A kategorijos ginklų priedėlio konfiskavimo klausimus pagal BK 253 str. ir ATPK 199¹ str. normas. Tačiau aukštesnysis teismas konstatuoja, kad toks Kauno RAAD prašymas yra nepagrįstas. Atkreipiamas dėmesys, kad teismų praktikoje formuojama nuostata, jog administracinio teisės pažeidimo protokole formuluojamu kaltinimu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Nagrinėjamu atveju A. B. administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nurodyta, kad A. B. atsakomybė kyla pagal ATPK 85 str. 7 d. Bylą nagrinėjantis teismas, vadovaudamasis ATPK 284 str. 2 d., pakeitė nuorodą į ATPK straipsnio dalį ir A. B. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 str. 1 d. Minėto straipsnio 1 d. nenumato konfiskacijos, todėl nėra pagrindo plėsti kaltinimą ir priedėlio konfiskavimo klausimus spręsti pagal BK 253 str. ir ATPK 199¹ str. normas.

Be to, nagrinėjamu atveju sprendžiant konfiskavimo klausimą pagal BK 253 str. ir ATPK 199¹ str. normas būtų pažeidžiamas non bis in idem principas. Šis principas reiškia, kad asmuo negali būti baudžiamas už tą pačią veiką antrą kartą. Non bis in idem principas įtvirtintas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 5 d., BK 2 str. 6 d. bei ATPK 250 str. 8 p.). Tarptautiniu lygmeniu non bis in idem principas įtvirtintas kelių tarptautinių sutarčių normose, iš jų svarbiausias yra Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 str., kuris aiškinamas Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-6-942/2015).

ATPK 250 str. 8 p. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patraukto asmens yra priimtas kompetentingo organo (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, taip pat jeigu dėl pažeidimo iškelta baudžiamoji byla. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, A. B. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs ATPK 85 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurio padarymą skirta 30 Eur bauda. Todėl laikoma, kad A. B. jau yra nubaustas ir negali būti baudžiamas antrą kartą už tą pačią veiką.

Vertinant apeliaciniame skunde nurodomą motyvą, kad įvykdžius skundžiamą nutarimą ir grąžinus ginčo prietaisą, A. B. vėl savo žinioje turės civilinėje apyvartoje draudžiamą A kategorijos ginklų priedelį, pažymėtina, jog ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimas ir jo tvarka yra numatyta Ginklų įstatymo 41 str. Minėto straipsnio pirma dalis numato atvejus, kuomet policija ar kitos įstatymų įgaliotos valstybės institucijos paima ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis. Todėl siekiant pašalinti bet kokias abejones dėl ginčo prietaiso „COT NM 80“ priskyrimo atitinkamai klasifikacijai, šis klausimas gali būti sprendžiamas minėto įstatymo reglamentuotomis nuostatomis, neplečiant jau administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. atsakomybės klausimo.

Įvertinus visas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, panaikinti ją ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus S. P. apeliacinio skundo netenkinti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.