Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:Godos Ambrasaitės-Balynienės, Nijolės Piškinaitės (pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5543-257/2016 pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir bendraieškės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „PDS Projektai“ netiesioginį ieškinį atsakovui E. M., dalyvaujant trečiajam asmeniui D. M., dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo E. M. bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „PDS Projektai“ naudai 134 044,39 Eur negrąžintos paskolos sumą ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškovės argumentai: BUAB „PDS Projektai“ yra VMI skolininkė. Operatyvaus patikrinimo metu BUAB „PDS Projektai“ pateikė dokumentus, iš kurių nustatyta, kad bendrovė 2014 m. spalio 31 d. Paskolos sutartimi Nr. 2014-10 E. M. suteikė 460 000Lt (133 225,21 Eur) paskolą. Paskolos grąžinimo terminas 2016 m. sausio 1 d., tačiau duomenų, kad paskola grąžinta, nėra. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi iškėlė bendrovei bankroto bylą, 2016 m. gegužės 2 d. nutartimi patvirtino VMI 24 723,01 Eur dydžio kreditinį reikalavimą. Buvęs BUAB „PDS Projektai“ vadovas P. B. su bankroto administratoriumi nebendradarbiauja, įmonės dokumentų neperduoda, įmonė neturi jokio likvidaus turto, kurį būtų galima panaudoti administravimo išlaidoms padengti ar kreditinių reikalavimų patenkinimui. Atsižvelgdama į buvusio bendrovės vadovo nebendradarbiavimą su administratoriumi, įmonės turto nebuvimą, didelės vertės paskolos sudarymą ir jos negrąžinimą, pareiktas netiesioginis ieškinys, siekiant apginti bankrutuojančios bendrovės ir jos kreditorių interesus. Egzistuoja visos būtinosios sąlygos netiesioginiam ieškiniui pareikšti ir jį patenkinti, kadangi bendrovės suteikta paskola E. M. nėra grąžinta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį patenkino.Teismo išvada: byloje esantys įrodymai: 2015 m. bendrovės balansas, 2014 m. spalio 31 d. tarp bendrovės ir atsakovo sudaryta Paskolos sutartis, 2015 m. gruodžio 4 d. bendrovės turto anketa įrodo, kad atsakovas E. M. buvo BUAB „PDS Projektai“ debitorius ir Paskolos sutartyje nurodyta pinigų suma (133 225,21 Eur) jam (atsakovui) buvo perduota.Kadangi Paskolos sutartyje nurodytas paskolos grąžinimo terminas – 2016 m. sausio 1 d., todėl palūkanų priskaičiavimas (819,18 Eur) nesant sutartyje numatytų palūkanų, remiantis CK 6.210 straipsniu, yra nepagrįstas.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Atsakovas E. M. apeliaciniame skunde prašo teismo panaikinti 2016 m. gruodžio 21 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – netiesioginį ieškinį dėl skolos priteisimo atmesti, apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priteisi bylinėjimosi išlaidas ir prijungti prie bylos UAB „Karbonita“ išrašą iš Juridinių asmenų registro (toliau – JAR) ir akcininkų sąrašą.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovė turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius Paskolos sutarties dalyko perdavimo apeliantui faktą, t. y. teismas šioje byloje netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Nuspręsdamas apie pinigų perdavimo faktą vien iš ieškovės pateiktų netiesioginių įrodymų – BUAB „PDS Projektai“ balanso ir turto anketos – teismas priėmė neteisėtą sprendimą, paneigdamas paskolos sutarties realinį pobūdį.Nesant rašytinio tiesioginio įrodymo, kad pinigai buvo perduoti paskolos gavėjui, pinigai negali būti priteisti paskolos davėjui, nes priešingu atveju juridiniams asmenims būtų sudarytos sąlygos piktnaudžiauti paskolos suteikimo faktą įrodinėjant vien jų sukurtais vienašališkais dokumentais.Paskolos sutartis su bendrove buvo pasirašyta tam, kad esant poreikiui apeliantas galėtų kreiptis dėl sutartyje numatytos sumos gavimo. Sutarties sudarymo metu jis (E. M.) buvo UAB „Karbonita“ akcininkas ir direktorius. Šis susitarimas buvo sudarytas UAB „Karbonita“ verslo poreikiams tenkinti.BUAB „PDS Projektai“ tariamos skolos neapskaitė nei 2015 metų pradžioje vykstant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) patikrinimui, nei 2015 m. gegužės 29 d. teikiant metinį finansinių ataskaitų rinkinį už 2014 metus Valstybės įmonei (toliau – VĮ) „Registrų centras“. Tik 2015 m. lapkričio 30 d. VMI atliekant patikrinimą buvo nustatyta, kad BUAB „PDS Projektai“ tariamai suteikė jam (apeliantui) 460 000 Lt paskolą.Ieškovė neįrodė egzistuojant visų būtinų netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygų pagal CK 6.68 straipsnį, todėl ieškinys turi būti atmestas.Egzistuoja būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka dėl to, kad teismas neatskleidė bylos esmės, sprendimu buvo paneigtas paskolos sutarties realinis pobūdis ir pažeistos įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklės iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė VMI prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21d. sprendimą palikti galioti nepakeistą.Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:Teismas vertino ne pavienius įrodymus, o byloje pateiktų įrodymų visumą. Tai reiškia, kad įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklės nebuvo pažeistos, o pats sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.Šioje byloje buvo nustatyta daug tarpusavyje susijusių aplinkybių, kurios nors yra viena nuo kitos nepriklausomos, tačiau pagrindžia tą patį faktą – paskolos suma atsakovui buvo perduota. Tą pagrindžia, tiek bendrovės finansinė atskaitomybė, tiek bendrovės buhalterinė apskaita, tiek jos vadovo pateikta įmonės turto anketa, tiek bendrovės pateikta deklaracija.Paskolos sutartyje nurodyta, kad jos objektas – tikslinė paskola asmeninėms reikmėms (1.1 p.), o naudoti paskolos lėšas galima tik pagal paskirtį (2.4.1. p.). Niekur Sutartyje nėra minima UAB „Karbonita“ ar lėšų panaudojimas verslo reikmėms, apyvartinių lėšų trūkumui padengti. Atsakovas turėjo tik 17 procentų UAB „Karbonita“ akcijų, tačiau prisiėmė asmeninį finansinį įsipareigojimą 460 000 Lt sumai. VMI nuomone, atsakovo versija dėl paskolos ėmimo UAB „Karbonita“ verslo reikmėms turėtų būti vertinama kritiškai.Ieškovų pateiktų duomenų byloje pakanka tam, kad būtų nustatytos visos netiesioginio ieškinio patenkinimo sąlygos.Atsiliepime į apeliacinį skundą BUAB “PDS Projektai” prašė jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklių nepažeidė, nes ieškovė pateikė pakankamai įrodymų, kad sutartis buvo sudaryta. Atsakovas, neigdamas šį faktą, turėjo pateikti įrodymus, kad Paskolos sutarties nesudarė. Be to, Paskolos sutartis buvo pas ieškovę, todėl teismas pagrįstai reikalavo atsakovo pateikti įrodymus, paneigiančius Paskolos sutarties sudarymo faktą.Teismas tinkamai ir visapusiškai išanalizavo byloje esančius įrodymus, pagrįstai atkreipė dėmesį į atsakovo įrodymų trūkumus ir laikė, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą apie 2014 m. spalio 31 d. Paskolos sutarties sudarymą.2014 m. spalio 31 d. Paskolos sutarties turinys leidžia atmesti atsakovo argumentus, kad Paskolos sutartis buvo sudaryta UAB „Karbonita“ verslo tikslams pasiekti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis.Atsakovas E. M. kartu su apeliaciniu skundu teismui pateikė naujus įrodymus – UAB „Karbonita“ 2017 m. sausio 17 d. Juridinių asmenų registro išrašą ir 2012 m. spalio 1 d. akcininkų sąrašą, kuriais siekia pagrįsti Paskolos sutarties sudarymo aplinkybes.BUAB „PDS Projektai“ kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė teismui – 2015 m. gruodžio 17 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį dėl bankroto bylos UAB „PDS Projektai“ iškėlimo.Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl Paskolos sutarties pagrindu atsakovui suteiktos paskolos bei atsakovas ginčija ieškovės, kuri yra bankrutuojančios bendrovės kreditorė, teisę reikšti netiesioginį ieškinį, negavus prieštaravimų dėl naujai pateiktų įrodymų, sprendžia, kad atsakovo pateikti dokumentai priimami, pridedami prie bylos ir vertinami (CPK 42 str., 302 str., 314 str.).BUAB „PDS Projektai“ pateiktą 2015 m. gruodžio 17 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį dėl bankroto bylos UAB „PDS Projektai“ iškėlimo, atsisakoma priimti, nes tai nėra įrodymas, o pati nutartis yra LITEKO duomenų bazėje, kuria teismas, esant būtinybei, turi teisę pasinaudoti.Atsakovas apeliaciniame skunde pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes teismas neatskleidė bylos esmės, o skundžiamu sprendimu buvo paneigtas paskolos sutarties realinis pobūdis ir pažeistos įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklės iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose.CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 str.). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, taip pat įvertinęs šios konkrečios bylos aplinkybes, sprendžia, kad nėra būtinas žodinis atsakovo apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 str.).2015 m. gruodžio 17 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „PDS Projektai“ iškelta bankroto byla (civilinės bylos Nr. eB2-1541-866/2017). 2016 m. gegužės 2 d. bendrovės bankroto byloje Vilniaus apygardos teismas patvirtino VMI, ieškovės šioje byloje, kreditinį reikalavimą bendrovei – 24 723,01 Eur. Byloje esančios 2015 m. gruodžio 23 d. Operatyvaus patikrinimo pažymos duomenimis, VMI laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 30 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d. BUAB „PDS Projektai“ vykdė operatyvaus patikrinimo pavedimą, kurio metu buvo nustatyta, kad 2014 m. spalio 31 d. tarp bendrovės ir apelianto E. M. buvo sudaryta Paskolos sutartis Nr. 2014-10, kurios objektas – tikslinė paskola asmeninėms reikmėms (Paskolos sutarties 1.1 p.). Šios Paskolos sutarties pagrindu paskolos davėjas (UAB „PDS Projektai“, atstovaujama direktoriaus P. B.) perdavė paskolos gavėjo (E. M. (fizinis asmuo)) nuosavybėn sutarties 1.3 punkte nurodytą 460 000 Lt sumą, o paskolos gavėjas įsipareigojo šią sumą grąžinti paskolos davėjui (Paskolos sutarties 1.3 p.). Sutartyje nurodyta, kad paskolos suma pagal paskolos gavėjo pareikalavimą perduodama grynais pinigais asmeniškai paskolos gavėjui (Paskolos sutarties 1.4 p.). Paskola suteikiama iki 2016 m. sausio 1 d., termino pradžia – pinigų perdavimo paskolos gavėjui data (Paskolos sutarties 3.1 p.). Ieškovė, būdama BUAB „PDS Projektai“ kreditore bei remdamasi CK 6.68 straipsniu, įtvirtinančiu netiesioginio ieškinio institutą, pateikė netiesioginį ieškinį atsakovui E. M. dėl paskolos grąžinimo.Apeliantas teigia, kad Paskolos sutartis nebuvo realizuota, t. y. jis nesikreipė į bendrovę dėl paskolos sumos gavimo ir tokios paskolos niekada negavo. Be to, jo nuomone,ieškovės pateiktas netiesioginis ieškinys neatitinka visų jam įstatymo keliamų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių paskolos atsakovui suteikimą, todėl ieškinį tenkino.Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų teigti, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, kt.). Kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo yra išaiškinęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį prieiti išvados apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016).Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008). Nagrinėjant iš paskolos santykių kilusius ginčus yra svarbu atsižvelgti į įstatymines prezumpcijas, t. y. faktus bei aplinkybes, kuriems įstatymu suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai. Įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo, tačiau įstatyme paskolos gavėjui taip pat suteikta teisė šią prezumpciją nuginčyti ir įrodyti, jog paskolos sutartis nebuvo sudaryta (CK 6.875 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).Pagal kasacinio teismo praktiką tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui (t. y. paskolos raštelis atitinka CK 6.871 str. 3 d. reikalavimus), preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui. Taigi prezumpcijos, kad paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimą bei įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia tai, ar paskolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010).Paminėta, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas neigė 2014 m. spalio 31 d. Paskolos sutarties Nr. 2014-10 pagrindu gavęs paskolos sumą, tačiau ginčo dėl Paskolos sutarties atitikimo įstatyme keliamiems reikalavimas byloje nėra. Todėl 2014 m. spalio 31 d. Paskolos sutarčiai Nr. 2014-10 atitinkant įstatymo jai keliamus reikalavimus (CK 1.73 str. 2 d., 6.871 str. 1, 3 d.) pareiga įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą tenka paskolos gavėjui, t. y. atsakovui, kuris turi nuginčyti paskolos sutarties sudarymo ir pinigų perdavimo prezumpciją. Nurodytos aplinkybės bei kasacinio teismo suformuota praktika iš esmės paneigia atsakovo argumentus dėl neteisingo pirmosios instancijos teismo įrodinėjimo naštos paskirstymo.Byloje esantys BUAB „PDS Projektai” 2015 m. gruodžio 4 d. ir 2016 m. sausio 28 d. balansai patvirtina, kad į bendrovės trumpalaikį turtą 2014 m. ir 2015 m. be kita ko įėjo ir 134 044 Eur dydžio suma, balansuose įvardinta kaip kitos gautinos sumos. 2015 m. gruodžio 4 d. BUAB „PDS Projektai“ įgalioto asmens L. Č. užpildytos Įmonės turto anketos duomenimis, įmonės debitoriumi buvo nurodytas E. M., kurio įsiskolinimas bendrovei sudarė 134 044,39 Eur. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantis 2015 m. gruodžio 31 d. bendrovės debitorių sąrašas, kuriame analogiškai nurodytas atsakovo E. M. debitorinis įsipareigojimas bendrovei 134 044,39 Eur sumai. 2015 m. liepos 28 d. bendrovė BUAB “PDS Projektai” pateikė VMI duomenis apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas už 2014 m., kuriuose nurodė (deklaravo) 460 000 Lt dydžio paskolos E. M. 2014 m. gruodžio 22 d. suteikimą. Atsakovo vertinimu, nurodyti duomenys nepagrindžia fakto, kad Paskolos sutartis buvo realizuota, nes, jo teigimu, jis nesikreipė į bendrovę dėl paskolos sumos jam perdavimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad atsakovo į bylą pateiktoje BUAB „PDS Projektai“ 2015 m. gegužės 29 d. Metinėje finansinėje ataskaitoje nėra nurodyta 134 044 Eur suma (kaip kitas gautinas turtas), tačiau akivaizdu, jog bendrovės balanse už 2014 m. nurodyta 473 708 Lt/137 195,32 Eur pinigų ir pinigų ekvivalentų suma, 2015 m. balanse sumažėjo iki 2 Eur. Be to, byloje esantis BUAB „PDS Projektai“ išrašas iš Kasos knygos patvirtina, kad 2014 m. lapkričio 21 d., t. y. iki 2014 m. gruodžio 22 d. paskolos sumos atsakovui perdavimo, bendrovė kasos likutis sudarė 469 701,46 Lt, taigi bendrovė realiai disponavo paskolos suma (460 000 Lt) iki jos perdavimo atsakovui. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad bendrovė pinigus panaudojo paskolos atsakovui suteikimui.Atsakovas teigia, kad 2014 m. spalio 31 d. Paskolos sutartį sudarė UAB “Karbotina” verslo poreikiams tenkinti. Atsakovo į bylą pateiktas UAB “Karbonita” JAR išrašas ir akcininkų sąrašas patvirtina, kad atsakovas nuo 2012 m. spalio 5 d. užima UAB “Karbonita” generalinio direktoriaus pareigas bei jam nuosavybės teise priklauso 17-ka paprastųjų nematerialiųjų bendrovės akcijų. Atsakovas teigia, kad 2014 – 2015 metais bendrovė siekė įgyvendinti kelis investicinius projektus, kurių įgyvendinimui pateikė paraiškas Europos struktūrinių fondų finansavimui gauti. Kadangi suteikiamas finansavimas tik dalinis, bendrovei reikėjo turėti dalį nuosavų lėšų projekto įgyvendinimui, tuo tikslu buvo sudaryta 2014 m. spalio 31 d. Paskolos sutartis. Tačiau nepatenkinus bendrovės paraiškų, bendrovei lėšų skolintis neprireikė. Tai teigdamas, apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, o ir Paskolos sutarties turinys paneigia jo nurodomas aplinkybes. 2014 m. spalio 31 d. Paskolos sutartis buvo sudaryta tarp bendrovės ir atsakovo kaip fizinio asmens bei buvo skirta asmeninėms reikmėms tenkinti (Paskolos sutarties 1.1. p.), todėl teisėjų kolegija atsakovo nurodomas aplinkybes dėl kito paskolos tikslo atmeta kaip nepagrįstas.Analogiškai atmetami atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad Paskolos sutartyje įrašo apie paskolos sumos perdavimą atsakovui nebuvimas reiškia, kad paskola atsakovui nebuvo perduota. Paskolos sutarties 1.4 punktas numatė, kad paskolos suma jos gavėjui asmeniškai perduodama pagal paskolos gavėjo pareikalavimą grynaisiais pinigais. Tačiau nei Paskolos sutartyje, nei kituose bylos dokumentuose nėra nurodyta, kad pareikalavimas turėtų būti rašytinis. Aplinkybė, kad pačioje Paskolos sutartyje nėra jokio įrašo apie paskolos sumos perdavimą atsakovui, jokiu būdu neįrodo, kad paskola atsakovui nebuvo perduota. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl paskolos teisinių santykių yra nurodęs, jog paskolos sutartyje nėra būtina expressis verbis užfiksuoti pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktą. Rašytinėje paskolos sutartyje nesant expressis verbis užfiksuoto sutarties dalyko (pinigų) perdavimo fakto, ši aplinkybė įrodinėtina ne tik lingvistiniu sutarties turiniu, bet ir kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-684-313/2015). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus, vadovaudamasi kasacinio teismo praktika, sprendžia, kad byloje esančių įrodymų pakanka konstatuoti paskolos suteikimo atsakovui faktą (CPK 177, 178, 185 str.).Paminėta, kad ieškovės pateiktos 2014 m. spalio 31 d. Paskolos sutarties turinys įrodo, jog bendrovė ir atsakovas sudarė Paskolos sutartį dėl 460 000 Lt paskolos sumos, kuri atitinka 133 225,21 Eur. Iš byloje esančios lentelės dėl priskaičiuotų palūkanų pagal Paskolos sutartį matyti, kad 2014 m. gruodžio 31 d. buvo priskaičiuota 819,18 Eur palūkanų suma, kai palūkanų norma 6,5 proc. Atsakovas apeliaciniame skunde teismui jokių argumentų dėl palūkanų (ne)priteisimo nepateikė.Apeliantas teigia, kad ieškinys turi būti atmestas, ieškovei neįrodžius egzistuojant visų būtinų netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygų pagal CK 6.68 straipsnį.Netiesioginio ieškinio institutu nustatyta viena iš kreditoriaus teisių ir teisėtų interesų gynimo teisinių priemonių. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CK 6.68 straipsnį, nurodyta, kad šiame straipsnyje įtvirtinto kreditoriaus interesų gynimo būdo, t. y. netiesioginio ieškinio, kurį, įgyvendinant skolininko teises, jo vardu turi teisę pareikšti kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, jeigu skolininkas pats šių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus, paskirtis – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko neveikimo tais atvejais, kai skolininkas nesuinteresuotas įgyvendinti savo teisių į trečiąjį asmenį ir ginti savo interesus. Tokiu atveju kreditorius priverstinai įgyvendina skolininko reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį pareikšdamas netiesioginį ieškinį (skolininko skolininkui). Taigi pagrindinė netiesioginio ieškinio ypatybė – teisė inicijuoti civilinį ginčą teisme suteikiama kvalifikuotam subjektui, kuris neturi tiesioginės reikalavimo teisės į atsakovą, t. y. atsakovas nėra pažeidęs ir neginčija kreditoriaus teisės ar įstatymų saugomo intereso. Dėl šios priežasties netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms. Pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 str. 2 d.). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Be to, jis taip pat neturi teisės netiesioginiu ieškiniu reikalauti įgyvendinti su skolininko asmeniu susijusias teises (pvz., teisės į neturtinės žalos atlyginimą, išlaikymą, žalos, padarytos sužalojant sveikatą, atlyginimą ir pan.) (CK 6.68 str. 3 d.). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2007, 2008 m. gegužės 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2008; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012; kt.).Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo sutikti su apeliantu, kad ieškovė neįrodė egzistuojant visų būtinųjų netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygų (CK 6.68 str.). 2016 m. gegužės 2 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas bankroto byloje Nr.eB2-1541-866/2017 patvirtino VMI 24 723,01 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei “PDS Projektai”. LITEKO duomenimis VMI kreditinis reikalavimas bendrovei nėra ginčijamas ar pasibaigęs.Tokių duomenų nepateikė ir apeliantas. Byloje nustatytos aplinkybės pagrindžią faktą, jog BUAB “PDS Projektai” 2014 m. spalio 31 d. Paskolos sutarties Nr. 2014-10 pagrindu suteikė apeliantui 460 000 Lt/133 225,21 Eur dydžio paskolą, o atsakovas neįrodė, kad šios paskolos negavo. 2015 m. gruodžio 17 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „PDS Projektai“ iškelta bankroto byla (civilinės bylos Nr.eB2-1541-866/2017), tačiau BUAB „PDS Projektai“ bankroto administratorius iki ieškovės netiesioginio ieškinio dėl paskolos grąžinimo bendrovei pateikimo į teismą nesikreipė. Tik 2016 m. gruodžio 21 d. pirmosios instancijos teismas teismo posėdžio metu patenkino bendrovės atstovo bankroto administratoriaus A. S. prašymą dėl bendrovės įtraukimo į bylą bendraieške. Teisėjų kolegijos vertinimu, egzistuoja visi CK 6.68 straipsnyje nurodyti netiesioginio ieškinio pateikimui būtini elementai, todėl nekyla abejonių dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesą reglamentuojančias taisykles ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.) ir jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.Apeliacinio skundo netenkinus, apelianto prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas (CPK 98 str. 1 d.), o ieškovei bei bendraieškei nepareiškus prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, klausimas dėl jų priteisimo nesprendžiamas.Į esminius apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus atsakyta. Kiti nėra reikšmingi.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.