Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno ir Nijolės Piškinaitės (pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Edmundo Patkausko individualios įmonės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-578-357/2016 pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovams Edmundo Patkausko individualiai įmonei ir E. P., dalyvaujant trečiajam asmeniui G. M., dėl skolos ir palūkanų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. M. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Edmundo Patkausko individualios įmonės ir subsidiariai iš atsakovo E. P. 41 705,28 Eur skolą, 3 301,67 Eur palūkanų, 5-ių procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas paaiškino: 2010 m. gegužės 1 d. jis su Edmundo Patkausko individualia įmone (toliau – Edmundo Patkausko IĮ) sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (toliau – Nuomos sutartis), pagal kurią iki 2019 m. gegužės 10 d. išnuomojo atsakovei 344 kv. m bendro ploto negyvenamąsias patalpas, esančias pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), variklinių transporto priemonių remontui ir tachografų techninės priežiūros vykdymui. Už patalpų nuomą atsakovas įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti ieškovui po 868,86 Eur. Šalių sutarimu sąskaitos turėjo būti apmokamos kartą per metus. Edmundo Patkausko IĮ iki šiol neapmokėjo jam pateiktų PVM sąskaitų faktūrų už patalpų nuomą 2012, 2013, 2014 bei 2015 metais, iš viso – 41 705,28 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apygardos teismas 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškinį patenkino.Teismo išvada: atsakovai nepateikė rašytinių įrodymų apie tinkamą piniginių prievolių pagal Nuomos sutartį įvykdymą, nes kasos išlaidų orderiai neatitinka teisės aktų reikalavimų – 2012, 2013, 2014 ir 2015 metais už patalpų nuomą išrašyti kasos išlaidų orderiai ieškovo nepasirašyti, ieškovas nėra kitu būdu patvirtinęs apie atliktas ūkines (pinigines) operacijas ir tai leido teismui spręsti, kad tokių ūkinių operacijų atsakovai neatliko.Finansinės apskaitos dokumentai yra leistini įrodymai, įrodinėjant juridinio asmens ūkines operacijas, o liudytojų parodymai nelaikytini leistinais įrodymais. Byloje pateiktos Gyventojo pajamų deklaracijos už 2012, 2013 ir 2014 metus neturi esminės reikšmės faktinių aplinkybių nustatymui, nes, kaip ir nurodoma ieškovo pateiktuose patikslintuose dokumentuose, duomenys juose įrašyti suklydus. Įstatymas leidžia deklaracijų duomenų patikslinimą bei numato permokų gražinimą, tačiau šios aplinkybės nėra nagrinėjamo ginčo dalyku.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Atsakovė Edmundo Patkausko IĮ apeliaciniame skunde, prie kurio prisidėjo ir atsakovas E. P., prašo Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo išreikalauti iš VMI ieškovo pateiktas Gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas už 2005, 2006 ir 2007 metus, duomenis apie priimtus sprendimus dėl mokesčių administratoriaus priimtų sprendimų dėl ieškovo pateiktų patikslintų deklaracijų už 2012, 2013, 2014 ir 2015 metus bei pačius sprendimus.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Apeliantai neginčija aplinkybės, kad nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių reikalavimų ir nėra ieškovo parašų ant kasos išlaidų orderių, patvirtinančių, kad pinigai už nuomą yra sumokėti. Tačiau apeliantaiteigia, kad bylos šalis visada siejo draugiški santykiai ir iki šiol ginčų nebuvo. Kadangi šalys visada gerai sutardavo, ne visi veiksmai buvo tinkamai įforminami rašytiniais dokumentais. Iki to laiko buvo analogiškų atvejų, kai ant kasos išlaidų orderių parašų nebūdavo, tačiau ieškovas pripažino, kad pinigus gavo. Jis pripažįsta, kad gautas lėšas už nuomą deklaravo ir nuo jų taip pat buvo sumokėtas Gyventojų pajamų mokestis.Jei tikėti ieškovu, kad Edmundo Patkausko IĮ nemokėjo jam nuomos mokesčio, tai ieškovas turėjo spręsti ginčą derybų būdu (Nuomos sutarties 8.7 p.) ir tai turėjo daryti raštu siųsdamas įmonei pranešimą (Nuomos sutarties 8.5 p.), tačiau ieškovas niekada nėra to daręs. Skola yra už ilgą laiko tarpą – 4-rius metus, tačiau ieškovas niekada jokių pretenzijų dėl nuomos mokesčio sumokėjimo nereiškė. Ieškovas turėjo teisę nutraukti Nuomos sutartį (Nuomos sutarties 7.2 p. ir 7.3.3 p.), tačiaujokių veiksmų dėl jos nutraukimo nesiėmė. Teismas nuspręsdamas, kad nuomos mokesčio už ieškinyje nurodytą laikotarpį apeliantaiieškovui nesumokėjo, išsprendė ir VMI pareigą grąžinti sumokėtą gyventojų pajamų mokestį ieškovui. Tokiu būdu teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų, t. y. VMI materialiųjų teisių ir pareigų. Todėl teismas sprendimą turėtų panaikinti vien dėl to, kad į bylą nebuvo trečiuoju asmeniu įtraukta VMI ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.Teismas sprendime visiškai nepasisakė dėl liudytojo S. B. parodymų, o ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kad jo iš S. B. gauti pinigai buvo ne už nuomą, o pagal šalių 2010 m. gegužės 1 d. sudarytą paskolos sutartį.2003 m. sausio 2 d. patalpų nuomos sutartis buvo sudaryta tarp tų pačių šalių ir dėl tų pačių patalpų nuomos. Ginčo sutartis buvo sudaryta su ieškovu būtent jo pageidavimują modifikuojant tik ta apimtimi, kad kaip nuomotojas nurodomas nebe fizinis asmuo V. M., o fizinis asmuo ūkininkas V. M. Visa kita iš esmės liko nepakitę. Tačiau tarp šalių buvo įprasta ir nusistovėjusi praktika, kad nuomotojas ne visada pasirašydavo kasos išlaidų orderius. Tačiau šias pajamas ieškovas 2005, 2006 ir 2007 metais deklaruodavo kaip gautas. Ieškovas pripažįsta aplinkybę, kad pinigus pagal 2005, 2006 ir 2007 metų kasos išlaidų orderius, nors ant šių dokumentų taip pat nebuvo ieškovo parašų, gavo.Visos ūkinės operacijos, t. y. nuomos mokesčio mokėjimai ieškovui, buvo registruotos kasos knygoje. Taigi apeliantų pateikta kasos knyga taip pat laikytina įrodymu, nors ir netiesioginiu, patvirtinančiu, kad įmonė su ieškovu atsiskaitė. Skolos fiksuojamos skolų inventorizacijos metu, tačiau byloje tokių įrodymų nėra. Byloje nėra įrodymų, kad kasos knyga pildoma netinkamai. Kasos knygose ir kasos išlaidų orderiuose negalėjo ir negali būti fiksuojamos neįvykusios kasos operacijos.Ieškovas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu, kuriame nurodyta 31 278,96 Eur įsiskolinimas, pats pripažino, kad įmonėieškovui už 2012 metus nėra skolinga, tačiau teismas dėl šio dokumento įrodomosios reikšmės nepasisakė.Ieškovas patikslino Gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas jau prasidėjus bylai bei atsakovams pateikus atsiliepimą į ieškinį. Toks ieškovo elgesys, apeliantų nuomone, priešingai nei nusprendė teismas, turėtų būti vertinamas kaip nesąžiningas siekimas išvengti nepalankių sau pasekmių, t. y. supratus, kad šios deklaracijos yra įrodymas, pagrindžiantis ieškovą pajamas gavus.Atsakovų prašomi išreikalauti dokumentai – VMI pateiktos ieškovo Gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos už 2005, 2006 ir 2007 metus patvirtintų, kad tarp šalių buvo susiformavusi praktika, kad nuomos mokesčio sumokėjimas ne visada buvo tinkamai įforminamas kasos išlaidų orderiu, t. y. ieškovas ne visada kasos išlaidų orderius pasirašydavo, kaip analogiškai darė ir 2013, 2014 ir 2015 metais.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas V. M. prašė apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:Byloje nėra nė vieno rašytinio įrodymo, patvirtinančio nuomos mokesčio 2012, 2013, 2014 ir 2015 metaisieškovui sumokėjimą. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad tokių ūkinių operacijų Edmundo Patkausko IĮ neatliko.Apeliaciniame skunde klaidingai teigiama, kad niekada jokių pretenzijų nuomininkui dėl nuomos mokesčio sumokėjimo nebuvo reiškiama, nes jos (pretenzijos - žodinės) buvo reiškiamos nuolat, tačiau E. P. įtikindavo, kad turi laikinų finansinių sunkumų. Su E. P. buvo sutarta dėl galutinio atsiskaitymo termino – iki 2015 m. gruodžio 31 d. Kai šis terminas buvo praleistas, neturėdamas kitos išeities, jis (ieškovas) kreipėsi į teismą.Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kadšalis siejo draugiški santykiai. Tai buvo viena iš priežasčių dėl kurios ieškovas nereiškė jam rašytinių pretenzijų (priešingai nei bandoma vaizduoti apeliaciniame skunde, Nuomos sutartis privalomų išankstinių rašytinių pretenzijų/pranešimų nenumato) ir nesikreipė į teismą anksčiau.Liudytojas S. B. yra ilgametis Edmundo Patkausko IĮ darbuotojas, šioje įmonėje dirbantis iki šiol. Be to, jį ir E. P. sieja artima asmeninė draugystė. Vien šios aplinkybės suteikia pakankamo pagrindo liudytojo parodymus vertinti kritiškai.Šalių atsiskaitymai pagal 2003 m. sausio 2 d. patalpų nuomos sutartį nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl apelianto pateikti su minėta nuomos sutartimi susiję 2005, 2006 ir 2007 m. kasos išlaidų orderiai šioje byloje įrodinėtinų aplinkybių, o tuo labiau – šalių atsiskaitymo pagal Nuomos sutartį įforminimo praktikos nei pagrindžia, nei paneigia. Ieškovas pažymi, kad 2003 m. sausio 2 d. Patalpų nuomos sutartį sudarė kaip fizinis asmuo ir tuo metu jokios buhalterinės apskaitos nevedė ir neprivalėjo vesti.Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apelianto pateikta kasos knyga nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neįrodo, kad su už patalpų nuomą buvo atsiskaityta. Kasos knyga yra vienašališkai apeliantės vedamas dokumentas. Tai nėra pirminis buhalterinės apskaitos dokumentas, pagrindžiantis ūkines operacijas.Pirminėse savo 2012-2015 metų metinėse pajamų deklaracijoje deklaravo pajamas pagal Nuomos sutartį ne todėl, kad tokias pajamas realiai gavo, o todėl, jog klaidingai vertino gyventojo mokestines prievoles reglamentuojančius teisės aktus (jų neišmanė), manydamas, kad mokestinės prievolės valstybei atsiranda nuo atitinkamos sąskaitos išrašymo momento. Tokiu principu deklaravo pajamas, gautinas pagal Nuomos sutartį, t. y. išrašęs atitinkamą sąskaitą už patalpų nuomą, sąskaitose nurodytas gautinas pajamas įtraukdavo į atitinkamų kalendorinių metų pajamų deklaracijas ir sumokėdavo valstybei nuo deklaruotų pajamų priklausančius mokėti mokesčius. Išsiaiškinęs tikrąsias mokestines taisykles, savo metines pajamų deklaracijas pakoregavo.Skundžiamas teismo sprendimas valstybės institucijai – VMI teisių ir pareigų nenustatė, nepripažino, nepakeitė, nepanaikino. VMI Gyventojų pajamų mokesčių permokos grąžinimo klausimą sprendžia, vadovaudamasi mokesčių administravimą ir gyventojų mokestines prievoles reglamentuojančiais viešosios teisės aktais. Esant tokioms aplinkybėms, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto procesinio pažeidimo.Gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos už 2005, 2006 ir 2007 metusniekaip nesusijusios su šios bylos įrodinėjimo dalyku, t.y. apelianto nurodoma informacija (duomenys) nei patvirtina, nei paneigia reikšmingų šiam ginčui aplinkybių. Mokesčių administratoriaus sprendimai neturi prejudicinės galios.Prašymas išreikalauti dokumentus neturėtų būti tenkinamas, nes ieškovo pateiktos Gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos už 2005, 2006 ir 2007 metusnesusijusios su šios bylos įrodinėjimo dalyku. 2012, 2013, 2014 ir 2015 metais pirminės ir patikslintos deklaracijos byloje yra. Duomenys apie šalių praktiką, vykdant 2010 m. gegužės 1 d. sudarytą nuomos sutartį teismui taip pat pateikti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 423⁸ str. 2 d.).Byloje nustatyta, kad 2010 m. gegužės 1 d. tarp ieškovo ūkininko V. M. ir atsakovės Edmundo Patkausko IĮ, atstovaujamos jos savininko E. P., buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, pagal kurią ieškovas perdavė atsakovei laikinai valdyti ir naudotis nuomos teise 344 kv. m bendro ploto negyvenamąsias patalpas variklinių transporto priemonių remontui ir tachografų techninės priežiūros vykdymui (1.1 p.). Patalpų nuomos terminas nuo 2010 m. gegužės 11 d. iki 2019 m. gegužės 10 d. (1.2 p.). Sutarties 4.1 p. numatyta, kad nuomininkas už patalpų nuoma moka nuomotojui nuomos mokestį, kurio bendra suma per vieną kalendorinį mėnesį yra 3000 Lt. Nuomos mokestį nuomininkas moka nuomotojui bankiniu pavedimu į nuomotojo nurodytą asmeninę sąskaitą banke arba grynaisiais pinigais (4.3 p.). Byloje kilo ginčas dėl 2012, 2013, 2014 ir 2015 metų ieškovui nesumokėtų nuompinigių. Ieškovas teigia, kad už nurodytą laikotarpį nuompinigių negavo, o atsakovai tvirtina, kad su ieškovu atsiskaitė grynaisiais pinigais, ir nors ne visi veiksmai buvo įforminami rašytiniais dokumentais, tačiau tai tarp šalių buvo įprasta praktika. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Edmundo Patkausko IĮ, atstovaujama jos savininko E. P., nepateikė įrodymų, kad už nurodytą laikotarpį nuompinigius būtų sumokėjusi, todėl ieškinį tenkino.Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK12str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK178str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK176str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų teigti, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, kt.).Kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo yra išaiškinęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį prieiti išvados apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016).Byloje esančios šešios PVM sąskaitos faktūros patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytą ir šalių neginčytą aplinkybę, kad šalių susitarimu sąskaitos išrašytos Nuomos sutarties pagrindu turėjo būti atsakovės apmokamos kartą per metus. Į bylą pateikti 2011 metų kasos išlaidų orderiai, kuriuose yra ieškovo parašai, patvirtinantys nuompinigių gavimą iš įmonės bei tų pačių metų ieškovo išrašyti kasos pajamų orderiai, kuriuose atsispindi ieškovo gautos pajamos už nuomą, patvirtina, kad atsakovė Nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus už 2010 ir 2011 metusvykdė. Nepaneigtas ieškovo argumentas, kad atsakovams buvo neabejotinai žinoma ūkinių operacijų tinkamo įforminimo tvarka ir įmonė tam tikrą laiką jos laikėsi. Tačiau nei viename iš į bylą pateiktų 2012, 2013, 2014 ir 2015 metų kasos išlaidų orderių, kuriais atsakovaiįrodinėja nuompinigių ieškovui nurodytais metais mokėjimą, ieškovo parašų, patvirtinančių nuompinigių jam sumokėjimą, nėra. Atsakovai teigia, kad visos ūkinės operacijos, t. y. nuomos mokesčio mokėjimai ieškovui buvo registruoti įmonės kasos knygoje. Iš tiesų,įmonės pateiktose 2012-2015 metų kasos knygose yra užfiksuoti minėti 2012, 2013, 2014 ir 2015 metų kasos išlaidų orderiai, kuriais atsakovai įrodinėja nuompinigių ieškovui sumokėjimo faktą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 16-17 punktai nustato, kad visos kasos operacijos (kiekvienas kasos pajamų ir išlaidų orderis) įrašomos į kasos knygą.Tačiau, šiuo atveju būtina atsižvelgti į aplinkybę, kad kasos knyga pildoma pirminių dokumentų – kasos išlaidų bei pajamų orderių pagrindu, todėl teiginys, kad tokioje knygoje įrašytos kasos operacijos savaime patvirtina jų realumą ir teisingumą, nesant tokius įrašus pagrindžiančių pirminių finansinių dokumentų, yra neįrodytas (CPK 177, 178, 185 str.). Atsakovai teigia, kad kasos knygose ir kasos išlaidų orderiuose negalėjo būti fiksuojamos neįvykusios kasos operacijos, tačiau šis teiginys neįrodytas. Atsakovo pateikti kasos išlaidų orderiai apie sumokėtus nuompinigius, ieškovo nepasirašyti.Jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti (Taisyklių 19 p.). Skirtingai nei teigia atsakovai, kasos knyga negali būti pripažinta patikimu įrodymu, patvirtinančiu įmonės atsiskaitymą su ieškovu.Apeliantai teigia, kad dėl tarp šalių susiklosčiusių draugiškų santykių ne visi finansiniai dokumentai įmonėje buvo tvarkomi laikantis privalomų teisės aktų. Šiuo argumentu atsakovai paaiškina ir ieškovo parašų ant kasos išlaidų orderių už nuomą 2012, 2013, 2014 ir 2015 metaisnebuvimą. Nors atsakovai apeliaciniame skunde pripažino, kad tokiu būdu pažeidė paminėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles, tačiau teigia, kad iki to laiko yra buvę analogiškų atvejų, kai ant kasos išlaidų orderių parašų nebūdavo, tačiau ieškovas pripažino pinigus gavęs. Šiuos savo argumentus atsakovai grindžia ankstesne 2003 m. sausio 2 d. bylos šalių sudaryta Patalpų nuomos sutartimi. Pagal byloje esančios 2003 m. sausio 2 d. Patalpų nuomos sutarties duomenis, ieškovas V. M. buvo išnuomojęs Edmundo Patkausko IĮ 451 kv. m patalpas automobilių remontui. Bylos nagrinėjimo metu šalys neginčijo ankstesnės Patalpų nuomos sutarties fakto.Atsakovai apeliaciniame skunde teigia, kadnauja, t. y.,2010 m. gegužės 1 d. Nuomos sutartis buvo sudaryta ieškovo pageidavimu, joje nurodant nuomotoją ūkininką V. M., o ne kaip V. M. fizinį asmenį. Šios sutarties pagrindu ieškovui išrašyti kai kurie 2005, 2006, 2007 ir 2010 metųkasos išlaidų orderiaiyra be ieškovo parašų, patvirtinančių lėšų pagal juos gavimą, atsakovų įsitikinimu, tokia faktinė aplinkybė yra pakankamas patvirtinimas apie tarp šalių susiklosčiusią praktiką. Gal būt pagal 2003 m. sausio 2 d. Patalpų nuomos sutartį sutarties šalys galėjo taikyti tokią praktiką, kai ieškovasnepasirašydavo ant kasos išlaidų orderių apie pinigų gavimą,tačiau tai neįrodo buvus tokią praktiką ir vykdant ginčo sutartį. Be to, 2003 m. sausio 2 d. Patalpų nuomos sutartį ieškovas buvo sudaręs kaip fizinis asmuo ir neprivalėjo vesti jokios buhalterinės apskaitos. Gauti ieškovo parašą turėjo būti suinteresuota išskirtinai įmonė, kaip juridinis asmuo. Ieškovui įgijus ūkininko statusą, jis įsipareigojo tvarkyti savo kaip ūkininko ūkio veiklos buhalterinę apskaitą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 1 d. nutarimu „Dėl ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkos patvirtinimo“ Nr. 1333 patvirtinta „Ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarka“ (toliau – Buhalterinės apskaitos tvarka, Lietuvos Respublikos ūkininkų ūkio įstatymo 8 straipsnis). Buhalterinės apskaitos tvarkos 3 straipsnis nustato, kad nustatytąja tvarka įregistruoti ūkininkai, gaunantys ar pretenduojantys gauti valstybės paramą (įskaitant paramą iš Stojimo į Europos Sąjungą paramos fondų), privalo tvarkyti ūkininko ūkio veiklos buhalterinę apskaitą.Į bylą ieškovo pateikti 2012, 2013, 2014 ir 2015 metais. Pinigų, pirkimo ir pardavimo žurnalai įrodo, kad šios Buhalterinės apskaitos tvarkos ieškovas laikėsi. Pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad 2012 –2015 metų Pinigų, pirkimo ir pardavimo žurnaluose ieškovasužfiksavo skolą sąskaitų už patalpų nuomą, pateiktų su ieškiniu,pagrindu.Visa tai nepaneigta. Apeliantų teigimu, aplinkybė, kad ieškovas pateikė VMI Gyventojų pajamų deklaracijas už 2012, 2013, 2014 ir 2015 metus, jose nurodęs gautas pajamas iš turto nuomos, ir šias deklaracijas patikslino jau prasidėjus bylai, įrodo tai, kad ieškovas pinigus gavo, bet siekia išvengti nepalankių sau pasekmių teisme. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus laiko nepagrįstais. Paminėta, kad 2012, 2013, 2014 ir 2015 metų Pinigų, pirkimo ir pardavimo žurnaluose ieškovas, vykdydamas ūkininkui privalomą pareigą tvarkyti savo buhalterinę apskaitą, fiksavo įmonės skolą už patalpų nuomą. Be to, pirminę 2015 metų metinę pajamų deklaraciją VMI, kurioje, kaip ir ankstesnėse (pirminėse) 2012, 2013 ir 2014 metų deklaracijose, esančiose byloje, deklaravo 10 426,32 Eur pajamų, gautųuž turto nuomą,ieškovas pateikė 2016 m. gegužės 2 d., t. y. vykstant teismo procesui (ieškinys teismui pateiktas 2016 m. vasario 23 d.). Vėliau šią deklaraciją patikslino. Įstatymas nustato pajamų ir turto deklaravimo terminą ir leidžia deklaracijų duomenų patikslinimą. Ieškovas paaiškino tokio deklaracijos patikslinimo būtinybę, kuri byloje nepaneigta nei VMI sprendimais, nei apeliantų įrodymais. Prieinama išvados, kad nei metinės pajamų deklaracijos, nei jų patikslinai nepaneigia ginčo skolos ieškovui (CPK 177, 178, 185 str.).Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas dėl liudytojų parodymų skundžiamame sprendime nepasisakė. Įvertinus tai, kad liudytojų – atsakovoįmonės darbuotojų, betarpiškai susijusių su atsakovais ir suinteresuotais atsakovų pozicija, parodymais teismas neturėjo pagrindo remtis kaip nepatikimais (185 str.).Apie tai skundžiamame sprendime teismas pasisakė.Teisėjų kolegija taip pat laiko nepagrįstu apeliantų teiginį, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovo ieškinį, išsprendė ir VMI pareigą grąžinti ieškovui jo sumokėtų gyventojų pajamų mokestį ir tokiu būdu nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų. VMI gyventojų pajamų mokesčio permokos grąžinimo klausimą sprendžia gavusi gyventojo arba jo įgalioto asmens prašymą perskaičiuoti pajamų mokestį, kuris pateikiamas VMI pagal Prašymo perskaičiuoti pajamų mokestį pateikimo taisykles, patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. V-21. Nagrinėjamame ginče nesprendžiamas mokesčių grąžinimo klausimas ir užuomina apie jį sprendime, nesukelia jokių pareigų VMI. Nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto procesinio pažeidimo.Apeliantai teismui pateiktame apeliaciniame skunde taip pat prašė teismo išreikalauti iš VMI ieškovo pateiktas Gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas už 2005, 2006 ir, 2007 metus, duomenis apie priimtus sprendimus dėl mokesčių administratoriaus priimtų sprendimų dėl ieškovo pateiktų patikslintų deklaracijų už 2012, 2013, 2014 ir 2015 metus bei pačius sprendimus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad 2005, 2006 ir 2007 metųieškovo VMI pateiktos Gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos nesusijusios su 2010 m. gegužės 1 d. Nuomos sutartimi ir jų reikalauti nėra pagrindo, o 2012, 2013, 2014 ir 2015 metų pirminės ir patikslintos deklaracijos byloje ir įvertintos.Pirmosios instancijos teismo išvada, kad Edmundo Patkausko IĮ, atstovaujama E. P., nepateikė rašytinių įrodymų apie tinkamai įvykdytą piniginę prievolę pagal Nuomos sutartį2012, 2013, 2014 ir 2015 metais, pagrįsta. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.), todėl šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str. 1 d.). Edmundo Patkausko IĮ, atstovaujama E. P., šiuos savo sutartinius įsipareigojimus pažeidė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovės – Edmundo Patkausko IĮ bei subsidiariai iš atsakovo E. P. (CK 2.50 str. 4 d.) priteisė 41 705,28 Eur skolos, 3 301,67 Eur palūkanų (CK 6.210 str. 1 d.), 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą (45 006,95 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. vasario 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Dėl bylinėjimosi išlaidųNetenkinus apeliacinio skundo, ieškovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str.). Teismui pateikti dokumentai (PVM sąskaita faktūra, pinigų priėmimo kvitas) įrodo, kad ieškovas V. M. apeliacinės instancijos teisme patyrė 696,96 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatytų maksimalių dydžių. Išlaidos priteisiamos iš apeliantų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės Edmundo Patkausko individualios įmonės (j. a. k. 144722044) ir subsidiariai iš E. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 696,96 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt šešis eurus devyniasdešimt šešis euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.