Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Klaipėdos energija“ atstovui advokatui Sigitui Čepui, atsakovei J. K., vertėjai Jelena Čerepanovai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovei J. K. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovės atstovas advokatas Sigitas Čepas ieškinio reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad šalims sudaryti taikos sutarties nepavyko, ieškovės siūlytos sąlygos netiko. Nesutinka su atsakovės prašymu atidėti skolos mokėjimą iki 2024 m. kovo 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalį, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus. Nagrinėjamu atveju atsakovė pripažino ieškinio reikalavimus dėl skolos ir delspinigių priteisimo, todėl šiuo klausimu teismas sprendime išdėsto sutrumpintais motyvais (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei J. K. nuosavybės teise nuo 2022 m. sausio mėnesio priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė tiekė centralizuotą šilumos energiją nurodytam butui, tačiau atsakovė už paslaugas laikotarpiu nuo 2022 m. sausio mėnesio iki 2023 m. balandžio mėnesio nesumokėjo, ir susidarė 738,17 Eur įsiskolinimas, nuo kurio paskaičiuota 18,25 Eur delspinigių. Iš viso atsakovė yra skolinga 756,42 Eur, šios skolos geruoju nemoka, todėl ieškovė kreipėsi į teismą.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.383 straipsnio 1 dalis numato, jog pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita (CK 6.384 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 ,,Dėl šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo (toliau ir – Aprašas) 5 punktas).

Nagrinėjamu atveju byloje tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybės, jog butas, kuris priklauso atsakovei nuosavybės teise, yra prijungtas prie energijos tiekimo tinklų (centralizuoto šildymo sistemos) (CPK 187 straipsnis), todėl, nors atskira rašytinė energijos pirkimo – pardavimo sutartis su atsakove sudaryta nebuvo, laikytina, jog tokia sutartis tarp šalių buvo sudaryta, t. y. ieškovė tiekė šilumos energiją, atsakovė šilumos energiją vartojo, todėl įgijo prievolę už suvartotą šilumos energiją sumokėti (CK 6.383 straipsnio 1 dalis, 6.384 straipsnio 1 dalis, 6.388 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008; 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009, kt.). Tokiu būdu tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1 – 6.4 straipsniai).

Įstatymas numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra,- vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 ir 2 dalys). Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovės turtui buvo teikiama šilumos energija, tačiau atsakovė už suvartoją šilumos energiją nemokėjo, todėl laikotarpiu nuo 2022 m. sausio mėn. iki 2023 m. balandžio mėn., susidarė 738,17 Eur skola. Atsakovė skolos dydžio neginčijo, su ieškinio reikalavimu sutiko (CPK 42 straipsnis, 140 straipsnio 2 dalis, 268 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes pripažintina, jog atsakovė pažeidė savo prievolę, nes nustatytais terminais nemokėjo už suvartotą šilumos energiją, todėl ieškovės reikalavimas dėl 738,17 Eur skolos priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Asmuo, neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.63 straipsnio 2 dalis). 1995 m. sausio 26 d. įstatymo Nr. I-775 ,,Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalis numato, jog fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Be to, pagal Aprašo 37(1) punktą, sutartyje nustatytu terminu neatsiskaičius už suvartotą šilumos energiją, buitiniam šilumos vartotojui gali būti skaičiuojami iki 0,02 proc. dydžio delspinigiai (konkretus delspinigių dydis nustatomas Sutartyje) nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, įvertinus nustatytas aplinkybes, jog atsakovė praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą (nustatyta tvarka ir terminais už suvartotą šilumos energiją nemokėjo), ieškinio reikalavimo ir (ar) delspinigių dydžio neginčijo, spręstina, jog ieškovės reikalavimas iš atsakovės priteisti 18,25 Eur delspinigius (skaičiuojant po 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, bet ne ilgiau nei 6 mėn. laikotarpį) pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis, 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog procesinėms palūkanos skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Kreditoriaus reikalavimas turi būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-611/2015).

Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į galiojantį reglamentavimą ir aktualią kasacinio teismo praktiką, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 756,42 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugpjūčio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas. Ieškovė pateikė duomenis apie patirtas 143 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 22 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 121 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti. Teismo vertinimu, prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas, atitinkantis Rekomendacijose įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, todėl ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistina 143 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Teismas šioje byloje nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 27 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo

Atsakovė prašo atidėti skolos mokėjimą iki 2024 m. kovo 1 d. Ieškovė su prašymu nesutiko.

CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. CPK 7 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Visgi tam tikrais atvejais, kai dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo, teismas, vadovaudamasis CPK 284 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas svarbias aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva gali sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Kita vertus, CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, o teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

Nei teisės normose, nei teismų praktikoje nėra apibrėžta konkrečių aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos išimtinėmis ir lemiančiomis teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą. Tokį prašymą nagrinėjantis teismas turi individualiai įvertinti kiekvienoje byloje susiklosčiusią situaciją, o procesinį sprendimą priimti, be kita ko, atsižvelgęs ir į CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės pažeisti kitos šalies lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

Nagrinėjamu atveju atsakovė prašymą atidėti teismo sprendimo vykdymą iki 2024 m. kovo 1 d. grindė sunkia finansine padėtimi. Prašymui pagrįsti atsakovė pateikė 2023 m. rugsėjo 11 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus pažymą apie pajamas, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos I teritorinio skyriaus sprendimą „Dėl J. K. darbingumo lygio“, 2023 m. lapkričio 14 d. Buitinio vartojimo skolos grąžinimo sutartį sudarytą su UAB „Ignitis“. Be to, atsakovė nurodė, jog kreipėsi į Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos centrą, kad būtų apmokėtos jos skolos, ir jai buvo paaiškinta, kad 2024 m. vasario mėnesį skola turėtų būti sumokėta. Taigi, iš byloje pateiktų duomenų bei įrodymų nustatyta, kad atsakovė šiuo metu niekur dirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje, jai nustatytas 25 proc. nedarbingumas, šiuo metu gauna socialinę pašalpą, kurios dydis apie 172 Eur, kito nekilnojamo turto, išskyrus butą, kuriame gyvena, neturi. Įvertinęs byloje surinktų duomenų bei įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad šiuo metu atsakovė neturi pakankamai lėšų, kad galėtų realiai įvykdyti priimtą teismo sprendimą iš karto. Išieškant visą skolos sumą iš karto gali dar labiau pablogėti šiuo metu ir taip sunki atsakovės turtinė padėtis. Todėl įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad skolininkė prašo skolos sumokėjimą atidėti neilgam laiko tarpui, t. y. tik 3 mėnesiams, bei tai, kad ieškovė yra juridinis asmuo - pelno siekianti įmonė, atsakovė yra fizinis asmuo, kurio turtinė padėtis yra sunki, bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo, protingumo, šalių lygiateisiškumo principus, teismo vertinimu, tikslinga tenkinti atsakovės prašymą ir atidėti šiuo teismo sprendimu priteistos skolos mokėjimą iki 2024 m. kovo 1 d. Manytina, kad toks skolos atidėjimas neprieštaraus šalių interesų pusiausvyros principui, nesuteiks nepagrįsto pranašumo atsakovei, o ieškovė nepatirs nepagrįstų nuostolių, nes iš atsakovės taip pat bus priteistos 5 proc. procesinės palūkanos, skaičiuojamos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Atsakovei tuo pačiu išaiškinama, kad nesilaikant nustatytos teismo sprendimo atidėjimo tvarkos, priteista suma gali būti išieškota iš atsakovės priverstinai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 271 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei AB „Klaipėdos energija“ iš atsakovės J. K. 738,17 Eur (septynis šimtus trisdešimt aštuonis eurus 17 centų) skolos, 18,25 Eur (aštuoniolika eurų 25 centus) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 756,42 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt šešių eurų 42 centų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2023 m. rugpjūčio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 143 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Teismo sprendimo vykdymą atidėti iki 2024 m. kovo 1 d.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.