Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2023-11-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-1089-865/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-11-22
Bylos Nr.
II-1089-865/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01294-2023-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Irma Randakevičienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-1089-865/2023
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01294-2023-4Procesinio sprendimo kategorija 16.9.6; 21.10.4
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. lapkričio 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,sekretoriaujant Andželikai Junevičiūtei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam ir skundą padavusiam Ž. J.,

nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojančio ir faktiškai gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. G. 2023 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)),-

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Faktinės aplinkybės

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. G. (toliau – ir Institucija) 2023 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Nutarimas) Ž. J. (toliau – ir Pareiškėjas) buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, dėl to, kad jis, 2023 m. rugsėjo 23 d., 10.33 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Citroen C5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,78 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Šiais savo veiksmais Ž. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 14 punkte numatytą reikalavimą.

Minėtu procesiniu sprendimu Ž. J. paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda – ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių (b. l. 15).

II. Skundo ir atsiliepimo argumentai

2023 m. spalio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. J. skundas, kuriuo jis prašo pakeisti Nutarimą ir paskirti trumpesnės trukmės administracinio poveikio priemonę – specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje už ANK 422 straipsnio 5 dalies administracinį nusižengimą numatyta minimali administracinio poveikio priemonė.

Pareiškėjas mano, kad Institucijos pareigūnas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir jam skirdamas minimalią baudą bei minimalią administracinio poveikio priemonę, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, todėl jo atžvilgiu priimtas nutarimas turi būti iš dalies pakeistas.

Skunde taip pat nurodoma, kad KET 14 punkte numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia vairuotojams baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų.

ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti alkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai.

Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Pateiktame skunde Pareiškėjas taip pat nurodo, kad alkoholį – nestiprų alų (stipriųjų alkoholinių gėrimų visiškai nevartoja) vartojo iš vakaro iki 01.00 val. nakties. Ryte jautėsi pailsėjęs ir nejuto jokių apsvaigimo požymių. Turėjo neatidėliotinų reikalų (duomenys neskelbtini). Neturėdamas jokių abejonių dėl savo blaivumo, sėdo į savo automobilį „Citroen C5“ ir iš savo gyvenamosios vietos esančios (duomenys neskelbtini) išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Šiame mieste jį sustabdė reidą vykdę policijos pareigūnai ir pasiūlė pasitikrinti blaivumą alkotesteriu. Pastarojo prietaiso parodymai jį šokiravo, nes, kaip minėjo, jokių neblaivumo požymių nejautė. Nustebo ir jį tikrinęs policijos pareigūnas, nes jo išvaizda jam nekėlė jokių įtarimų. Jis policijos pareigūnui prisipažino, kad iš vakaro vartojo alų, tačiau eidamas miegoti jautė tik lengvą apsvaigimą ir nuo alaus vartojimo praėjo daugiau nei devynios valandos. Policijos pareigūnas jį nušalino nuo automobilio vairavimo ir surašė administracinio nusižengimo protokolą, tačiau rekomendavo nuvykti į artimiausią gydymo įstaigą dėl etilo alkoholio nustatymo kraujyje, ką jis kaip galėdamas greičiau ir padarė.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijoje buvo atliktas pareiškėjo kraujo, paimto 2023 m. rugsėjo 23 d., 12.45 val., tyrimas ir pastarojo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,41 promilės etilo alkoholio (Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) pridedama prie šio skundo).

Susipažinęs su Specialisto išvada ir įvertinęs visas aplinkybes Pareiškėjas suprato, kad jo organizmas sensta ir alkoholio skaidymo procesas organizme lėtėja.

Vadovaujantis ANK 567, 569 ir 618 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai objektyviai ir nešališkai, vadovaujantis įstatymu ištiriamos bei įvertinamos visos bylos aplinkybės. ANK 618 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio nusižengimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ANK 567 straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Taigi, konstatuoti atitinkamo fakto, o tuo pačiu ir atsakomybėn traukiamo asmens kaltės buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, išsamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.

Pareiškėjo nuomone, Institucijos pareigūnas, priėmęs skundžiamą nutarimą, aukščiau išdėstytų įstatymo nuostatų nesilaikė, nes priimtame nutarime ne tik kad neišdėstė bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių, bet ir neįvertino visų, turinčių reikšmės bylai teisingai išnagrinėti aplinkybių, todėl priėmė iš dalies nepagrįstą ir neteisingą sprendimą, kuris keistinas.

Pastarasis neneigia, kad transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam turi būti vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Skiriama pažeidėjui nuobauda turi jį nubausti, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime negali lemti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar jų neskyrimo. Tačiau tai nereiškia, kad visiems tą patį nusižengimą padariusiems asmenims turi būti paskirtos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, o tai tinkamai padaryti leidžia administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės, numatytos ANK, tarp jų ir prieš tai jo skunde nurodyta ANK 34 straipsnio 6 dalis.

Pareiškėjo nuomone, Institucijos pareigūnas bylos nagrinėjimo metu neįvertino to, kad jo padarytas nusižengimas negali būti laikomas tokio paties pavojingumo, kaip kai asmenims transporto priemonių vairavimo metu nustatomas daug didesnis neblaivumo laipsnis, nei jam buvo nustatytas šiuo atveju – lengvas girtumo laipsnis – 0,78 promilės (be paklaidos). Jam vairuojant neblaiviam nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai. Be to, jis pats policijos pareigūnams pripažino, kad daugiau nei prieš 9 valandas iki važiavimo vartojo alų, tačiau, sėsdamas už vairo, buvo gerai išsimiegojęs ir jautėsi visiškai gerai, net neįtarė, jog galėtų būti dar neblaivus. Byloje nėra duomenų, o ir negalėjo būti, jog jo vairuota transporto priemonė būtų sustabdyta dėl netinkamų jo vairavimo veiksmų ir kilus įtarimui dėl jo, kaip vairuotojo, blaivumo. Kaip minėjo, buvo sustabdytas, kaip ir kiti tuo metu vairavę transporto priemones asmenys, nes vyko reidas. Neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai įvykio metu jam nustatyti nebuvo, netgi nuo jo nesijautė alkoholio kvapo, su kuo sutiko ir jo patikrą atlikęs policijos pareigūnas, dėl ko ir rekomendavo pasidaryti kraujo tyrimą.

Pažymėtina, kad Pareiškėjas vairavo automobilį šviesiu paros metu, miesto kelyje, kuomet oras ir eismo sąlygos buvo geros, jo veiksmais žala niekam nebuvo padaryta.

Taip pat pažymėtina, kad per ilgametį vairavimo stažą (nuo (duomenys neskelbtini)), nuo 2015 m. balandžio dirbo (duomenys neskelbtini), jis niekada nebuvo padaręs teisės pažeidimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu esant neblaiviam, duomenų, kad piktnaudžiautu alkoholiu taip pat nėra ir negali būti, nes, kaip minėjo stiprių alkoholinių gėrimų iš viso nevartoja, darbdaviai visada jį charakterizavo išimtinai gerai, jokių drausminių nuobaudų | niekada neturėjo.

Pareiškėjas pripažįsta, kad aukščiau nurodytos aplinkybės nepateisina jo poelgio, tačiau akivaizdžiai leidžia teigti, kad jam nėra susiformavęs neigiamas požiūris į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas elgesio taisykles, o jo padarytas administracinis nusižengimas yra labiau atsitiktinis.

Pažymėtina ir tai, kad jo tėvai yra garbingo amžiaus, nevairuojantys transporto priemonių, jo motina S. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., turi didelių sveikatos problemų, jai reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra, o jis yra vienintelis jos sūnus, todėl neša pilną atsakomybę rūpinimusi mamos kasdienine priežiūra ir jos aprūpinimu maistu, vaistais, pristatymu pas medikus ir t. t. Atsižvelgdamas į susidariusią situaciją, jis buvo priverstas atsisakyti turėto darbo, nes jam išvažiavus į (duomenys neskelbtini), jo motina likdavo be jai reikalingos nuolatinės kito asmens priežiūros. Šiuo metu ieško darbo, nesusijusio su ilgalaikiu išvykimu iš Lietuvos, tačiau neturint teisės vairuoti transporto priemones, įsidarbinti sunku, todėl šiuo metu yra priverstas gyventi iš santaupų, be darbo užmokesčio – vienintelio galimo pajamų šaltinio.

Paminėtina ir tai, kad jo sutuoktinei V. J. yra nustatyta (duomenys neskelbtini) ir šiuo metu suplanuota sudėtinga operacija. Pooperaciniame laikotarpyje jai bus reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra, sistemingas lankymasis pas medikus kitame mieste (duomenys neskelbtini). Jo šeimai gyvenant kaime ir jam neturint teisės vairuoti transporto priemones, jų šeima atsidurs labai sunkioje, beviltiškoje situacijoje.

Pareiškėjas mano, kad ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta alternatyvi (švelnesnė) administracinio poveikio priemonė minimaliems terminams jo atveju nebuvo individualizuota tinkamai ir jam paskirta administracinio poveikio priemonė yra per griežta.

Pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, jis nuoširdžiai gailisi padaręs administracinį nusižengimą, kas pagrįstai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. S. N. jam paskirtą administracinę nuobaudą – 800 Eur baudą, jau sumokėjo.

Institucijos pareigūnas neįvertino visumos visų aplinkybių, akivaizdžiai rodančių, kad jo pataisymui gali pakakti ir mažesnį neigiamą poveikį jam ir jį supantiems žmonėms sukeliančios sankcijos.

Tuo tarpu Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims poveikio priemones už teisės pažeidimų padarymą.

Pateiktame skunde Pareiškėjas atsakingai pareškia, kad administracinio poveikio priemonės paskirtį tinkamai galima užtikrinti jam paskyrus švelnesnę administracinio poveikio priemonę, t. y. trumpesnio termino specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ir tokiu būdu bus optimaliai įgyvendinta administracinės nuobaudos paskirtis ir tai atitiks padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus.

Šiuo skundu tikisi, kad teismas įvertins visą kompleksą jo naudai vertintinų faktinių duomenų ir tai leis teismui priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą – pakeisti Institucijos nutarimą ir jam paskirtą administracinio poveikio priemonę sušvelninti, sutrumpinant jos terminą (b. l. 1-5).

Institucija pateikė atsiliepimą į Pareiškėjo skundą, kuriame nurodoma, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) priimtas teisėtai ir pagrįstai. Pažeidimas įrodytas administraciniu nusižengimo protokolu, nutarimu administracinio nusižengimo byloje, alkotesterio parodymais, neblaivumo nustatymo aktu, tarnybiniu pranešimu ir kita bylos medžiagą.

Byloje ginčo dėl to, kad Pareiškėjas, 2023 m. rugsėjo 23 d., apie 10.33 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (0,78 prom.) girtumas, nekyla. Esminis, šiuo atveju, apeliaciniame skunde keliamas klausimas yra dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės proporcingumo bei ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo.

Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai įtvirtinti ANK 32 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, o 2 dalyje reglamentuota, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas.

Žemesnės instancijos teismas

Remiantis teismų praktika, administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018, 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Nėra pagrindo sutikti su skundo motyvais, kad Institucijos pareigūnas, nagrinėdamas bylą, netinkamai įvertino visas aplinkybes, nukrypo nuo Konstitucinio Teismo doktrinos, teismų praktikos, netinkamai individualizavo nuobaudą ir nepagrįstai netaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ne pareigūnas, o įstatymo leidėjas transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam įvertino kaip vieną pavojingiausių pažeidimų ir numatė griežtą sankciją. Bylą išnagrinėjęs pareigūnas teisingai taikė įstatymo nuostatas ir pagrįstai rėmėsi nuosekliai suformuota teismų praktika dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo. Pareiškėjo padarytas nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas sankcijoje už šį nusižengimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų - apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams. Institucijos vertinimu, skunde nurodomų argumentų nepakanka ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatoms taikyti, kadangi jų negalima laikyti išskirtinėmis aplinkybėmis, suteikiančiomis galimybę taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Prie išskirtinių aplinkybių, suteikiančių teisę teismui pažeidėjui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, galėtų būti priskiriamas ir nedidelis veikos pavojingumas, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad Pareiškėjo padarytas nusižengimas – automobilio vairavimas esant neblaiviam, priskiriamas prie šiurkščiausių ir pavojingiausių nusižengimų transporto bei kelių srityje, ir šis jo padarytas nusižengimas nepatenka į ANK 12 straipsnio 1 dalį, kurioje numatytos mažai pavojingos veikos. Pareiškėjas padarė vieną iš pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Vien tai, jog jo padaryta veika nesukėlė jokių pasekmių, nusižengimo mažiau pavojingu nedaro ir jo nepateisina. Nors bylos duomenimis nenustatyta, kad Pareiškėjas vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, sukėlė realią žalą ar pavojingą situaciją eismo saugumui, padarė kokius tai kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau tai savaime nereiškia, kad toks jo elgesys nekėlė didelio pavojaus nei jo, nei kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ir netgi gyvybei. Institucijos vertinimu, pažeidėjas elgėsi itin nerūpestingai ir aplaidžiai ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta rimtesnių neatsakingo ir lengvabūdiškojo elgesio pasekmių.

Taigi, mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Pažymėtina jog vienodą teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, todėl ir aiškinant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas privaloma atsižvelgti į kasacinio teismo, šiuo aspektu, formuojamą praktiką, pagal kurią, vien tik ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytų aplinkybių nustatymas nesudaro pagrindo skirti švelnesnę nei atitinkamo straipsnio sankcijoje numatytą bausmę, o nagrinėjamo straipsnio taikymas, yra išimtinai susijęs su išskirtinėmis aplinkybėmis, kurių visuma, kartu su nurodytame straipsnyje įvardintomis aplinkybėmis, lemtų švelnesnės nei straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės skyrimą.

Teismų praktikoje pripažįstama, jog aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms atlikti, kasdieniniame gyvenime rūpinantis savo artimaisiais, nėra laikoma ypatingai atsakomybę švelninančia, galinčia lemti išskirtinį administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimą, o nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo neturi esminės reikšmės, sprendžiant dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu, tačiau šios aplinkybės yra vertinamos, parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai, patogumas negali būti iškeliami aukščiau padaryto KET pažeidimo pavojingumo. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, atgrasyti nuo kitų pažeidimų darymo, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Priešingu atveju, administracinės nuobaudos skyrimas bus neefektyvus, beprasmiškas, o pažeidimus darantys asmenys jausis nebaudžiami. Pareiškėjas ir iki inkriminuoto nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo padarymo, vairuodamas automobilį būdamas neblaivus, turėjo suvokti, kad savo veiksmais daro vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai. Juo labiau įvertinus tas aplinkybes, kad Pareiškėjui nustatytas girtumo laipsnis (0,78 promilių) ženkliai viršijo ribą, nuo kurios asmeniui yra draudžiama vairuoti transporto priemones (0,41 promilių). Institucijos vertinimu, tokio girtumo laipsnio sėsdamas prie vairo, pažeidėjas elgėsi itin nerūpestingai ir aplaidžiai ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta rimtesnių neatsakingo ir lengvabūdiškojo elgesio pasekmių.

Nekyla abejonių, kad Pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Iki bylos nagrinėjimo Pareiškėjas nepateikė jokių išimtinių aplinkybių, kurios būtų pagrindu (-ais) ir leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Pareigūnas, priimdamas nutarimą išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

Remiantis išdėstytu, prašo palikti Institucijos priimtą Nutarimą nepakeistą ir Pareiškėjo skundo netenkinti.

III. Byloje surinkti įrodymai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas Ž. J. teismo posėdyje savo kaltę pripažino, palaikė savo skundą. Prašė sutrumpinti vairuotojo teisių atėmimo terminą.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad 2023 m. rugsėjo 23 d., 12.45 val., Ž. J. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,41 promilės etilo alkoholio (b. l. 6).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktame išraše nurodoma, kad Ž. J., laikotarpiu nuo 1995 m. gegužės 18 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d., dirbo (b. l. 10-11).

UAB „(Duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. M. 2023 m. spalio 5 d. pateiktoje charakteristikoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad Ž. J. jų įmonėje dirbo nuo 2022 m. lapkričio 12 d. iki 2023 m. rugpjūčio 16 d., (duomenys neskelbtini) pareigose. Pastarasis pareigingai atlikdavo užimamas pareigas, operatyviai priimdavo sprendimus. Jis yra kruopštus bei imlus įvairioms naujovėms. Taip pat pastebi, kad jokių drausminių nuobaudų neturėjo (b. l. 12).

„Swedbank“ AB 2023 m. spalio 23 d. mokėjimo nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad Ž. J. sumokėjo 800 Eur dydžio bauda už administracinį teisės pažeidimą (ROIK: (duomenys neskelbtini)) (b. l. 13).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio specialisto N. B. 2023 m. rugsėjo 23 d. tarnybiniame pranešime dėl neblaivaus vairuotojo nurodoma, kad 2023 m. rugsėjo 23 d., apie 10.30 val., dirbant policinių priemonių metu, (duomenys neskelbtini) patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „Citroen C5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo pilietis Ž. J. Patikrinus vairuotoją bekontakčiu alkotesteriu rezultatas buvo neigiamas. Paklausus ar vairuotojas vartojo alkoholį, jis paaiškino, kad iš vakaro gėrė alaus. Alkotesteriu „Alcotest 6810, Nr. ARBL-0747“, patikros sertifikato Nr. 1936905, pirmu tikrinimu 10.33 val. buvo nustatyta 0.89 promilių girtumas, antru tikrinimu 10.50 val. nustatyta 0.78 promilių girtumas. Vairuotojas nušalintas nuo tolimesnio transporto priemonės vairavimo (b. l. 17).

Iš 2023 m. rugsėjo 23 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad Ž. J., apie 10.30 val. buvo nustatytas ir užfiksuotas šis girtumo požymis – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, kad asmuo gali eiti tiesia linija – pėda po pėdos, taip pat gali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ar užsimerkęs). Atliktas neblaivumo patikrinimas „Drager Alcotest 6810, Nr. ARBL-0747“, patikros sertifikato Nr. 1936905, kurio metu apie 10.33 val., nustatytos 0,89 promilės, o antro tikrinimo metu – apie 10.50 val., 0,78 promilės (b. l.18).

Sprendime nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad Ž. J. nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo, pastarajam nustačius 0,78 promilės neblaivumą (b. l. 19).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio specialisto N. B. 2023 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad Ž. J. sustabdoma asmens teisė vairuoti transporto priemones nuo 2023 m. rugsėjo 23 d. iki administracinio nusižengimo byloje priimto galutinio sprendimo įsiteisėjimo dienos (b. l. 20).

„Drager Alcotest 6810, Nr. ARBL-0747“ duomenimis Ž. J., 2023 m. rugsėjo 23 d., 10.30 val. nustatytas 0,89 promilių girtumas, o antro tikrinimo metu – apie 10.50 val., nustatytas 0,78 promilių girtumas (b. l. 21).

Iš Lietuvos metrologijos inspekcijos 2023 m. gegužės 26 d. patikros sertifikato Nr. 1936905 matyti, kad alkotesterio „Drager Alcotest 6810, Nr. ARBL-0747“ patikros sertifikatas galioja iki 2023 m. lapkričio 23 d. (b. l. 22).

IV. Teismo išvados dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarymo

Ž. J. skundas tenkintinas.

Pateiktame skunde Ž. J. sutinka su padarytu administraciniu nusižengimu ir neginčija jo padarymo aplinkybių, tačiau kelia klausimą dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – taikymo pagrįstumo.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad skundžiamu nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.

Minėtame skunde ir posėdyje žodžiu Pareiškėjas paaiškino, kad alkoholį vartojo vakare prieš įvykį, išgėrė lengvo alaus. Ryte jautėsi pailsėjęs ir nejuto jokių apsvaigimo požymiu, todėl neturėdamas jokių abejonių dėl savo blaivumo bei turėdamas neatidėliotinų reikalų, sėdo į savo automobilį ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Šiame mieste jį sustabdė reidą vykdę policijos pareigūnai ir pasiūlė pasitikrinti blaivumą alkotesteriu. Pastarojo prietaiso parodymai jį nustebino, nes, kaip minėjo, jokių neblaivumo požymių nejautė. Nustebo ir jį tikrinęs policijos pareigūnas, nes jo išvaizda jam nekėlė jokių įtarimų. Jis policijos pareigūnui prisipažino, kad iš vakaro vartojo alų, tačiau eidamas miegoti jautė tik lengvą apsvaigimą ir nuo alaus vartojimo praėjo daugiau nei devynios valandos. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijoje buvo atliktas pareiškėjo kraujo, paimto 2023 m. rugsėjo 23 d., 12.45 val., tyrimas ir pastarojo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,41 promilės etilo alkoholio (Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjo teigimu, teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga ieškant naujo, (duomenys neskelbtini) darbo, kadangi neturint teisės vairuoti transporto priemones, įsidarbinti sunku, todėl šiuo metu yra priverstas gyventi iš santaupų, be darbo užmokesčio – vienintelio galimo pajamų šaltinio. Pažymėtina ir tai, kad jo tėvai yra garbingo amžiaus, nevairuojantys transporto priemonių, jo motina turi didelių sveikatos problemų, jai reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra, o jis yra vienintelis jos sūnus, todėl rūpinasi mamos kasdienine priežiūra ir jos aprūpinimu maistu, vaistais, pristatymu pas medikus ir t. t. Paminėtina ir tai, kad jo sutuoktinei yra nustatyta (duomenys neskelbtini) ir šiuo metu suplanuota sudėtinga operacija. Pooperaciniame laikotarpyje jai bus reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra, sistemingas lankymasis pas medikus kitame mieste (duomenys neskelbtini). Jo šeimai gyvenant kaime ir jam neturint teisės vairuoti transporto priemones, jų šeima atsidurs labai sunkioje, beviltiškoje situacijoje.

ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatyta bauda vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Be to, to paties straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta, kad už šio straipsnio 5 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti: 1) teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių; arba 2) teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Taigi įstatymų leidėjas įtvirtino bendrą taisyklę, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paprastai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

Ž. J. prašo sutrumpinti skundžiamu nutarimu jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą.

Nagrinėjamu atveju Institucijos vyresnioji tyrėja R. G. 2023 m. spalio 3 d. nutarimu paskyrė Pareiškėjui už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nustatydama jos atėmimą sankcijoje įtvirtintam minimaliam terminui (12 mėnesių).

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-9-746/2015, Nr. 2AT-88-697/2016, Nr. 2AT-38-895/2019).

Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015, Nr. 2AT-58-697/2017, Nr. 2AT-38-895/2019 ir kt.). Tokios pačios taisyklės galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo.

Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti Ž. J. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimą trumpesniam terminui, nei nustatytas ANK 422 straipsnio 6 dalyje minimalus.

Ž. J., vairuodamas automobilį neblaivus, padarė vieną iš šiurkščiausių administracinių nusižengimų, kuris kelia pavojų eismo dalyviams, jų sveikatai, gyvybei ir turtui. Todėl įstatymų leidėjas įtvirtino griežtą administracinę atsakomybę už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą. Kita vertus, būtina įvertinti Ž. J. padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas vairavo automobilį neblaivus nagrinėjamo įvykio rytą. Ž. J. teigimu, jis baigė vartoti alkoholį nagrinėjamo įvykio išvakarėse, praėjus daugiau nei devynioms valandos. Kadangi kitos dienos ryte jis nesijautė neblaivus, todėl nusprendė vairuoti automobilį. Teismas neturi pagrindo netikėti tokia Ž. J. pateikta įvykio versija. Teismo vertinimu, tai, kad alkoholis buvo vartojamas praėjus nemažam laikui iki automobilio vairavimo, veiką daro mažiau pavojingą už veiką, kai vairuojama neilgai trukus po alkoholio vartojimo. Minėta aplinkybė yra svarbi sprendžiant dėl mažesnio asmens padarytos veikos pavojingumo laipsnio. Pažymėtina ir tai, kad Ž. J., 2023 m. rugsėjo 23 d., apie 10.33 val., buvo nustatytos 0,78 promilės girtumas, tačiau remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. rugsėjo 23 d., apie 12.45 val., pastarojo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,41 promilės etilo alkoholio, t. y. įstatyme nustatytos minimalios lengvo neblaivumo ribos (0,41 promilės), kurią peržengus atsiranda administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio.

Byloje nustatyta Ž. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pareiškėjas anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka už analogiško administracinio nusižengimo padarymą. Taigi pareiškėjas, turėdamas ilgametę vairavimo patirtį, yra pavyzdingas kelių eismo dalyvis ir laikosi KET. Atitinkamai aptartos aplinkybės rodo, kad Ž. J. apibūdinamas kaip asmuo, besilaikantis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, o jo padarytas administracinis nusižengimas yra atsitiktinis.

Svarbu įvertinti ir kitas Ž. J. asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) dirbo, tačiau dėl pablogėjusios mamos sveikatos buvo priverstas atsisakyti turėto darbo, nes jam išvažiavus į ilgalaikę darbo kelionę (jis dirbo (duomenys neskelbtini) pareigose), pastaroji likdavo be jai reikalingos nuolatinės kito asmens priežiūros (b. l. 10-11). Darbe charakterizuojamas teigiamai (b. l. 12), taip pat yra vedęs. Ž. J. teismo posėdžio metu teigė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga ieškant naujo (duomenys neskelbtini) darbo, o taip pat rūpinantis sergančia mama bei sutuoktine. Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybė, kurią, be kita ko, apibūdina, ar asmuo dirba, turi šeimą, teigiamai charakterizuojamas ir pan., yra viena iš aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti individualizuojant administracinio poveikio priemonės taikymą. Be to, visoms ANK 34 straipsnio 3 dalyje nustatytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Kita vertus, teismas pastebi, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių Ž. J. asmenybę neigiamai apibūdinančių aplinkybių.

Teismas, atsižvelgdamas į Ž. J. padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, nustatytą nedidelį neblaivumo laipsnį, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, asmenybę (ilgą laikotarpį dirbo, darbe teigiamai charakterizuojamas, anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka už analogiško administracinio nusižengimo padarymą ir kt.), taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad šiuo atveju yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti Ž. J. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam, nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje nustatytas minimalus, terminui, t. y. 6 mėnesiams. Toks specialiosios teisės atėmimo terminas leis pasiekti administracinės nuobaudos paskirtį, nustatytą ANK 22 straipsnio 2 dalyje. Todėl ši Institucijos vyresniosios tyrėjos R. G. 2023 m. spalio 3 d. nutarimo dalis keičiama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. G. 2023 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) dalį, kuria Ž. J. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių:

pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, paskirti Ž. J. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Irma Randakevičienė