Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis R. I. 2019 m. gruodžio 25 d., apie 23.00 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodamas automobilį BMW 3ER Reihe, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus – tamsiu paros metu važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatvės antra eismo juosta bei artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties (duomenys neskelbtini) gatvės pastatu Nr. 76, nesiėmė jokių papildomų atsargumo priemonių, kad įsitikintų, ar pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos jis turėtų praleisti, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir nepraleido į jo važiavimo krypties eismo juostą jam iš kairės pusės įžengusio pėsčiojo V. K. T. bei jį partrenkė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas pėsčiasis V. K. T. – jam nustatyta poodinės kraujosruvos kairėje klubinėje srityje, dešinėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, kraujosruvos kairės šlaunies išorinio paviršiaus ir dešinės šlaunies vidinio paviršiaus minkštuosiuose audiniuose, odos nubrozdinimai abiejose plaštakose ir abiejų kelių srityse, atviras kairio blauzdikaulio lūžis, uždari dešinio blauzdikaulio ir dešinio šeivikaulio lūžiai, kairės pusės VI-VII-VIII-IX-X šonkaulių lūžiai, dėl ko, V. K. T. 2019 m. gruodžio 26 d., 23.00 val., VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ mirė nuo atviro kairio blauzdikaulio, uždarų dešinio blauzdikaulio ir dešinio šeivikaulio lūžių komplikacijų – riebalinės embolijos į plaučius ir ūminio kvėpavimo funkcijos nepakankamumo.

Įrodymai ir jų vertinimas

Kaltinamasis R. I. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. gruodžio 25 d. važiavo namo. Vairavo sporto klubui priklausantį automobilį. Automobilis buvo draustas ir su galiojančia technine apžiūra. Buvo vėlus vakaras, tamsu, lašnojo lietus. Matomumas buvo nelabai geras. Važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve prieš pėsčiųjų perėją apsidairė į abi puses. Apsidairęs jokių žmonių nematė, todėl greičio labai nesulėtino, nes važiavo leistinu greičiu. Jo automobilis tuo metu buvo vienintelis abiejose gatvės pusėse. Likus iki perėjos metrui ar dviem kairėje pusėje priekyje pamatė kažkokį šešėlį. Suko vairą į dešinę, bet vis tiek pajuto, kad kažką užkabino automobilio kairiu šonu. Iš karto sustojo, kai tik suprato, kad kažką užkliudė. Sustojęs atidarė automobilio dureles ir pamatė ant kelio gulintį vyriškį. Pėsčiasis atėjo iš kairės pusės nuo (duomenys neskelbtini) arenos aikštelės. Vyras buvo apsirengęs tamsia striuke ir rudomis kelnėmis, turėjo kepurę. Vyras buvo sąmoningas. Paklausė vyro, ką skauda. Šis pasakė, kad kojas. Paklausė, ar gali atsistoti. Vyras pasakė, kad ne. Tada grįžęs prie automobilio pasiėmė telefoną ir kvietė pagalbą. Visą tą laiką buvo šalia vyro, kalbino jį, davė savo striukę, kad nesušaltų. Vyras turėjo rankinę, iš kurios gulėdamas išsitraukė telefoną ir skambino antrai pusei. Jaunuolis patraukė jo automobilį nuo važiuojamosios dalies, nes automobilis stovėjo per vidurį kelio ir trukdė eismui bei greitajai privažiuoti. Dėl to, kas įvyko, tiek pats, tiek šeima jautėsi labai prastai. Suprastėjo sveikata. Geria vaistus, kad galėtų miegoti. Nemiega, nes pergyvenu ir dėl įvykio, ir dėl mamos. Po įvykio bijojo į tą gatvė įvažiuoti, bijo ir dabar. Perėjos pasidarė prioritetas, stebi jas labai atidžiai. Labai gailisi dėl visko, ypač skaudu dėl artimųjų, dėl netekties. Neįsivaizduoja, kaip su tuo susigyventi. Kai po įvykio buvo policijoje, paprašė pareigūnų ką nors pasakyti apie žuvusįjį, nes nežinojo nei pavardės, nei jokių kitų duomenų. Pareigūnai jokių duomenų nedavė ir pasakė, kad be reikalo nevažiuotų į ligoninę, nes vis tiek niekas neįleis. Kai kitą dieną paskambino tyrėja, prašė jos, kad duotų kontaktus, bet ji teigė, kad negali duoti. Po to prašė dar kelis kartus. Paskui tyrėja pranešė, kad nukentėjusysis mirė. Gavo žinutę, kad nukentėjusieji nepageidauja su juo (kaltinamuoju) bendrauti. Jeigu jie būtų norėję, būtų susitikęs, atsiprašęs ir padėjęs, kuo tik galėjęs. Ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl įvykio pripažino, tik neaiškumų dėl mirties priežasties ir dėl įvykio aplinkybių, todėl ir buvo vertinama, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Kai gavo papildomą specialisto išvadą dėl mirties priežasties, su kalte sutiko. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir laiduotoju skirti mamą R. I.. Su mama santykiai labai geri, gyvena kartu. Mama po įvykio vos neatsidūrė ligoninėje, ji labai pergyveno, be to, ir prieš tai turėjo sveikatos problemų. Prieš tai dirbo (duomenys neskelbtini) kurjeriu ir yra baustas už greičio viršijimą, nes reikėdavo kuo greičiau atlikti darbą. Kiti pažeidimai irgi už greitį. Darbo pobūdis susijęs su vairavimu. Darbovietė turi du padalinius ir reikalinga transportuoti detales iš vieno padalinio į kitą. Civilinius ieškinius pripažįsta.

Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas vykdomas sutrumpintai pagal BPK 273 straipsnį.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodoma:

Iš nukentėjusiosios A. M. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog yra V. K. T. dukra. 2019 m. gruodžio 26 d. ryte paskambino tėčio draugė D. M. ir pasakė, kad jos tėtis vakare pakliuvo į eismo įvykį, kad jį operavo ir pasakė, kad reikia atvažiuoti. Tą patį vakarą reanimacijos skyriuje tėtis mirė, su juo po eismo įvykio nebendravo. Apie eismo įvykio aplinkybes žino tik tiek, kiek pasakojo tėčio draugė, kuriai iš karto po eismo įvykio paskambino tėtis ir kuri į eismo įvykio vietą atvažiavo taksi automobiliu. Dėl tėčio žūties jai padaryta neturtinė žala (1 t., b. l. 29-31).

Iš nukentėjusiosios D. M. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog V. K. T. pažįsta apie 37-39 metus. Paskutinius ketverius su puse metų bendravo artimiau, tik tiek, kad kartu negyveno, bet buvo susižadėję, planavo vestuves. Turėjo raktus nuo sužadėtinio buto, vedė bendrą ūkį, t. y. kartu valgydavo, bendrai pirko maistą, jis ją vežiodavo į darbą ir iš darbo, labai rūpinosi ja. 2019 m. gruodžio 25 d. vakare V. K. T. savo automobiliu ją parvežė į namus ir prieš 23 val. išvažiavo. Maždaug po 10 minučių paskambinęs V. K. T. pasakė, kad jį pėsčiųjų perėjoje partrenkė automobilis ir paprašė atvažiuoti. Taksi automobiliu nuvažiavo į įvykio vietą. Atvažiavusi matė, kad V. K. T. medikai kelia ant neštuvų į automobilį. Matė vaikštantį jaunuolį su barzdele, suprato, kad jis partrenkė V. K. T. ir jo paklausė, kur šio mašina, nes matė prieš pėsčiųjų perėją pirmoje eismo juostoje sustojusį vilkiką. Jaunuolis parodė savo lengvąjį automobilį, stovintį maždaug apie 15-20 metrų už pėsčiųjų perėjos pirmoje eismo juostoje arti dešinio krašto. V. K. T. tą vakarą vilkėjo tamsiai mėlynus džinsus, tamsiai pilką striukę, su savimi turėjo vyrišką rankinę, ant šios rankinės visada nešiojo atšvaitą juostelę, kuri buvo apvyniota ant rankenos. Šią rankinę jis įprastai nešiodavo užsidėjęs per petį taip, kad rankinė buvo ties jo dešiniu klubu. V. K. T. sirgo obstrukcine plaučių liga, jam buvo keistas klubo sąnarys. Būtent tiek dėl ligos, tiek dėl klubo sąnario jis labai lėtai vaikščiojo. Ligoninėje su V. K. T. apie eismo įvykį pakalbėti nebespėjo, nes priėmimo skyriuje jį ruošė operacijai ir jai buvo pasakyta, kad gali ateiti jo aplankyti ryte apie 10 val. Kitą dieną sugrįžusi į ligoninę sužinojo, kad V. K. T. yra blogai, jis liko komoje. Apie eismo įvykį ryte, gal apie 9 val., pranešė V. K. T. dukrai. Vakare apie 23.00 val. paskambinusi V. K. T. dukra pranešė, kad V. K. T. mirė. Dėl šio įvykio ji buvo labai sukrėsta, nes žuvo jos labai artimas žmogus, dėl ko jai buvo padaryta neturtinė žala (1 t., b. l. 42-45).

Iš nukentėjusiosios K. L. apklausos matyti, kad ji paaiškino, jog 2019 m. gruodžio 25 d. paskambino sesuo ir pranešė, kad jų tėvas V. K. T. nukentėjo avarijoje, yra ligoninėje, jam yra sulaužytos kojos. Iš karto nusipirko lėktuvo bilietus ir iš Danijos grįžo į Lietuvą. Kadangi buvo Kalėdos, skrido su persėdimais, todėl, kai atvyko į Lietuvą, tėvas jau buvo miręs, dėl ko jai nebeteko pabendrauti su juo. Jos ir tėvo ryšys buvo labai artimas, o ypač paskutiniu laiku. 2014 m. mirė mama, kuri iki tol labai sunkiai sirgo. Dėl to tėvas buvo labai užsidaręs ir mažai su kuo bendraudavo. Mirus mamai su tėvu bendravimas pasidarė daug artimesnis. Dažnai susiskambindavo telefonu, tėvas visada jai padėdavo, žinodavo, kur jie yra ir kaip jiems sekasi. Tėvas jai taip pat padėdavo ir finansiškai, kai to labai reikėdavo. Paskutinį kartą tėvas pas ją į Daniją buvo atvykęs 2018 m. kartu su seserimi savaitei. Visą savaitę praleido trise, daug keliaudavo. Ji yra tėvo pirmagimė ir išvaizda yra labai panaši į tėvą. Bet kuris pažįstamas pasakytų, kad ji yra moteriška tėvo kopija. Patyrė labai didelį šoką dėl tėvo mirties, nes jis buvo sveikas, labai rūpinosi savo sveikata, sportuodavo. Tėvas susirado draugę, jam labai gerai viskas sekėsi, važinėdavo daug po pasaulį. Jis paskutiniu laiku buvo labai atgijęs, nes mama ilgai sirgo vėžiu, tai jis buvo prislopintas, nelabai dalyvavo šventėse, o po mamos mirties, kai susirado draugę, jis labai atsigavo, kalbėjo apie vedybas. Palaidojusi tėvą ir grįžusi namo susivokė apie visą šią padėtį, kad nebėra tėvo, negalėjo miegoti naktimis, kreipėsi į psichologus, vartojo vaistus. Iki šiol dar nesitiki, kad tėvo nebėra. Labai didelis šokas yra dėl to, kad tėvas mirė ne nuo ligos, bet nuo kito asmens aplaidumo. Netekusi tėvo prarado ryšį su Panevėžiu ir su Lietuva – tai asmenybės krizė. Tai buvo paskutinis žmogus, kuris besąlygiškai ją mylėjo, kuriame matė save, kuriame matė savo praeitį, kuris buvo giminės ir šeimos draugų rato jungiamoji grandis. Netektis dėl senatvės ar ligos, arba dėl neišvengiamų situacijų yra protu suvokiama, bet labai sunku išgyventi netektį dėl kažkieno žioplumo ar arogancijos. Jai pačiai neteko bendrauti su eismo įvykio kaltininku, žino, kad jis skambino jos seseriai. Su kaltininku susitikti atsisakė, nes jo bandymas susisiekti per tyrėją buvo šarvojimo dieną (praėjus 3 dienom po mirties), tad jų laikas buvo skirtas laidotuvių organizavimui ir atsisveikinimui. Vėlesnis kontaktas jos nedomino, nes jam atleisti negali. Draudimo bendrovė jai sumokėjo turtinę žalą, dėl to ji pretenzijų neturi. Tačiau neturtinę žalą ji vertina 50 000 Eur, o draudimo bendrovė apmokėjo 8 000 Eur, todėl pareiškė civilinį ieškinį 42 000 Eur sumai. Visada turėjo gerai apmokamą darbą, bet netekusi tėčio, neteko ir finansinės saugos, nes yra buvę gyvenime, kad prireikė pagalbos (2 t. b. l. 97-99).

Iš liudytojos S. V. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog 2019 m. gruodžio 25 d., vakare, apie 23 val., buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini) g., Panevėžyje. Tuo metu buvo virtuvėje ir valgė, atsisėdusi prie stalo, veidu į langą. Pro langą matosi (duomenys neskelbtini) gatvė link (duomenys neskelbtini) arenos. Matė, kaip per pėsčiųjų perėją, per (duomenys neskelbtini) gatvę, esančią šiek tiek dešiniau, žiūrint pro langą, nuo (duomenys neskelbtini) arenos pusės ėjo vyriškis. Matėsi, kad žmogus yra vyresnis, jis ėjo lėtai, ramiai, nesvirduliavo. Vyras vilkėjo tamsius rūbus. Pėsčiųjų perėja tuo metu buvo apšviesta, lauke buvo tamsu, jai atrodo, kad nelijo, bet matėsi, kad asfaltas buvo šlapias. Vyriškis, perėjęs iki saugumo salelės, ėjo toliau, joje sustojęs nebuvo, ir į važiuojamąją kelio dalį įžengė neapsidairęs. Matė, kaip nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės antra eismo juosta, pėsčiajam iš dešinės pusės, atvažiuoja lengvasis tamsios spalvos automobilis. Automobilis važiavo normaliu greičiu, neatrodė, kad viršytų važiavimo greitį, mano, kad važiavo iki 50 km/h. Matė, kad automobilis prieš pėsčiųjų perėją visiškai nemažino greičio. Pėsčiasis iš saugumo salelės į antrą važiavimo juostą įžengė 1-2 žingsnius, ir ji tikėjosi, kad ta pačia eismo juosta važiuojantis automobilis kažkaip prasilenks, nekliudęs pėsčiojo, tačiau išgirdo smūgio garsą ir matė, kaip ant žemės nukrito pėsčiasis, o jį partrenkęs automobilis sustojo jau įvažiavęs į pirmą eismo juostą. Garsą girdėjo, kadangi jos virtuvės langas buvo praviras. Automobilis pėsčiąjį kliudė priekiniu kairiu kampu ir žmogus nuslydo kairiu automobilio šonu. Kokiu atstumu nuo pėsčiųjų perėjos, tiksliai pasakyti negali, kaip jai pasirodė, gal būt apie 10 metrų už pėsčiųjų perėjos. Iš automobilio išlipo jaunuolis, kuris pribėgo prie partrenkto žmogaus ir po to skambino, suprato, kad kviečia greitąją. Daugiau nebestebėjo, kas vyko toliau, dar kažkuriuo momentu matė, kad jau yra atvykusi greitoji ir policija. Vėliau per „Facebook“ svetainę (duomenys neskelbtini) parašė žinutę, kad matė eismo įvykį, tačiau po kurio laiko jį ištrynė, nes su ja susisiekė vairuotojas, kuris pranešė, kad tas žmogus mirė (1 t., b. l. 56-59).

Iš liudytojos E. B. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog 2019 m. gruodžio 25 d. vakare, apie 23 val., Panevėžio miesto parke pavedžiojusi savo šunį, ėjo link (duomenys neskelbtini) kvartalo. Matė, kad ties pėsčiųjų perėja per (duomenys neskelbtini) gatvę, kuri yra maždaug ties kitoje gatvės pusėje esančia biblioteka, yra vyriškis. Jis buvo dar (duomenys neskelbtini) g. pusėje. Nematė, kaip šis ėjo, į jį pasižiūrėjo tuo momentu, kai jis prieš pėsčiųjų perėją stabtelėjo pasidairyti. Tada jos žvilgsnis nukrypo į šunį ir ji nematė, kaip šis žmogus ėjo per perėją. Po kurio laiko išgirdo duslų smūgio garsą, atsklidusį nuo minėtos pėsčiųjų perėjos. Pasižiūrėjusi pamatė, kad kitoje (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje stoja lengvasis automobilis, kuris sustojo pirmoje eismo juostoje, maždaug ties smėlio dėže, kuri tuo metu buvo šalia pėsčiųjų tako. Pamatė antroje eismo juostoje, šiek tiek už perėjos, gulintį vyriškį. Suprato, kad tas sustojęs automobilis partrenkė pėsčiąjį. Iš automobilio išlipo jaunas vyras, kuris pribėgo prie partrenkto vyriškio, po to nubėgo atgal prie savo automobilio, pasiėmė telefoną ir grįžo prie nukentėjusiojo. Po kurio laiko antroje eismo juostoje prieš pėsčiųjų perėją sustojo vilkikas, kurio vairuotojas taip pat priėjo prie partrenkto vyriškio, jie abu norėjo pakelti nukentėjusįjį, kad jis nesušaltų, gulėdamas ant žemės. Per tą laiką ji irgi priėjo prie jų ir neleido jiems pėsčiojo kelti, nors šie jau buvo šiek tiek jį kilstelėję. Paklausus nukentėjusiojo, ar ką skauda, šis sakė, kad skauda stuburą ir kojas. Eismo įvykio vietoje sulaukė, kol atvažiuos medikai. Vaikinas, partrenkęs žmogų, vis kalbėjo, kad jo nematė. Pėsčiųjų perėja tuo metu buvo apšviesta, lynojo lietus. Vyriškis, kurį partrenkė, mūvėjo šviesios melsvos spalvos kelnes, ir tamsią striukę, su savimi turėjo vyrišką rankinę per petį. Kelnes įsidėmėjo, kadangi, kai vyriškis pasakė, kad skauda kojas, ji į jas žiūrėjo, kelnės buvo suplyšusios, matėsi, kad pro plyšį lenda apšiltinimo medžiaga. Kad ant vyro būtų buvęs koks atšvaitas, nepastebėjo. Prieš atvažiuojant medikams automobilio vairuotojas patraukė savo automobilį iš įvykio vietos. Vairuotojui po to pasakė, kad negalima traukti automobilio iš įvykio vietos. Pasirodė, kad ir vairuotojui buvo šokas dėl eismo įvykio (1 t., b. l. 62-65).

Iš 2019 m. gruodžio 25 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, plano ir fotonuotraukų matyti, kad automobilis BMW 3ER Reihe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi (duomenys neskelbtini) gatvėje, priekiu į šiaurės pusę. Nuo automobilio kairės pusės galinio rato iki skiriamosios juostos 7,9 m, nuo automobilio tos pačios pusės priekinio rato iki tos pačios skiriamosios juostos yra 8,4 m atstumas. Nuo automobilio į pietų pusę 50 m atstumu yra pėsčiųjų perėja. Nuo perėjos į šiaurės pusę 2,6 m atstumu yra kraujo dėmė, kurios dydis 0,6x0,6 m. Nuo pėsčiųjų perėjos į šiaurės pusę 9 m atstumu yra automobilio užpakalinio vaizdo veidrodis (1 t., b. l. 12-15, 16, 19, 21).

Iš 2019 m. gruodžio 25 d. transporto priemonės apžiūros protokolo matyti, kad yra sudužęs automobilio BMW 3ER Reihe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodis, apgadintas priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas (1 t., b. l. 17-18, 20).

Iš 2019 m. vasario 12 d. įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo Nr. LT/AMA 8635057, išduoto ADB(duomenys neskelbtini), matyti, kad automobilio BMW 3ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė įvykio metu buvo drausta, draudimas galiojo iki 2020 m. vasario 11 d. (1 t., b. l. 24).

Iš 2020 m. sausio 13 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad parodymų patikrinimo vietoje metu E. B. patvirtino savo parodymus, nurodydama, kad automobilis, partrenkęs vyriškį, sustojo 13,20 m atstumu už pėsčiųjų perėjos, kad pėsčiasis nukrito antroje eismo juostoje, 2,10 m atstumu nuo pėsčiųjų perėjos ir 0,5 m atstumu nuo saugumo salelės. Ji parodė, kad tuo metu, kai įvyko eismo įvykis, ji stovėjo (duomenys neskelbtini) gatvės vakarinėje pusėje, 12,9 m atstumu iki pėsčiųjų perėjos (1 t., b. l. 66-68, 69-71).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. M 337/2019(05) matyti, kad V. K. T. mirė nuo atviro kairio blauzdikaulio, uždarų dešinio blauzdikaulio ir dešinio šeivikaulio lūžių komplikacijų – riebalinės embolijos į plaučius ir ūminio kvėpavimo funkcijos nepakankamumo. Į tai nurodo histologinio tyrimo metu nustatyti riebalų lašeliai plaučių kraujagyslių spindžiuose. V. K. T. lavono tyrimo metu nustatyti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairėje klubinėje srityje, dešinėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, kraujosruvos kairės šlaunies išorinio paviršiaus ir dešinės šlaunies vidinio paviršiaus minkštuosiuose audiniuose, odos nubrozdinimai abiejose plaštakose ir abiejų kelių srityse, atviras kairio blauzdikaulio lūžis, uždari dešinio blauzdikaulio ir dešinio šeivikaulio lūžiai, kairės pusės VI-VII-VIII-IX-X šonkaulių lūžiai. Sužalojimai susiformavo nuo kietų bukų daiktų trauminio poveikio, galimai užduotyje nurodyto eismo įvykio metu kontaktuojant su judančio automobilio dalimis ir kelio danga. V. K. T. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta. Tiriamojoje išvados dalyje nurodyta, kad iš ligoninės buvo pristatytas plastikinis maišas su užrašu „T. V. K.“ maiše buvo drabužiai ir juoda rankinė su atšvaitu (1 t., b. l. 75-80).

Iš 2020 m. sausio 2 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis BMW 3ER Reihe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis yra tamsiai mėlynos spalvos. Ant jo kairio šono matyti apgadinimai. Nėra priekinio posūkio žibinto, jo vietoje tuščia ertmė ir ant laido kabanti lemputė. Ant priekinio bamperio, jo kairiame krašte, aukštyje nuo 55 cm iki 63 cm pereina ant priekinio kairės pusės sparno aukštyje nuo 63 cm iki 70 cm išilginiai įbrėžimai, kurie yra 25 cm ilgio ilgiausioje vietoje. Ant priekinio kairės pusės sparno matyti išilginis nuo priekio link galo žemėjantis įbrėžimas aukštyje nuo 79 cm iki 75 cm, ir prasideda matuojant nuo automobilio priekio nuo 46 cm iki 70 cm. Ant priekinių kairės pusės durelių nėra užpakalinio vaizdo veidrodėlio, jo fiksavimo vietoje matyti atidalijimo žymės, iš kurių yra išlindęs 55 cm ilgio laidas. Nuo veidrodėlio fiksavimo vietos eina išilginiai apgadinimai, kurie tęsiasi žemyn, ilgiausioje vietoje 70 cm. Šios žymės prasideda 90 cm aukštyje ir baigiasi 65 cm aukštyje, žemiausioje vietoje. Ant kairės pusės priekinių durelių virš rankenos matyti išilginė braukimo žymė, kuri pereina ant užpakalinių kairės pusės durelių. Ši žymė yra 47 cm ilgio ir 17 cm pločio plačiausioje vietoje. Žymės prasideda aukštyje nuo 75 cm iki 90 cm. Ant automobilio dešinės pusės priekinio sparno ir priekinio bamperio dešiniame krašte matyti išilginės įbrėžimų baltos spalvos žymės aukštyje nuo 27 cm iki 68 cm. Matyti, kad šio žymės yra padarytos anksčiau nei eismo įvykio metu, pasidengusios tolygiu purvo sluoksniu. Įtariamasis R. I. paaiškino, kad 2019 m. gruodžio mėnesio viduryje turėjo techninį eismo įvykį kurio metu buvo padarytas šis apgadinimas, parodė eismo įvykio deklaraciją, buvo padaryta jos kopija (1 t., b. l. 101-102, 103-109, 110).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. pM 337/2019(05) matyti, kad V. K. T. lavono tyrimo metu nustatyti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairėje klubinėje srityje, dešinėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, kraujosruvos kairės šlaunies išorinio paviršiaus ir dešinės šlaunies vidinio paviršiaus minkštuosiuose audiniuose, odos nubrozdinimai abiejose plaštakose ir abiejų kelių srityse, atviras kairio blauzdikaulio lūžis, uždari dešinio blauzdikaulio ir dešinio šeivikaulio lūžiai, kairės pusės VI-VII-VIII-IX-X-to šonkaulių lūžiai. Vertinant apibendrintai gyviems asmenims dėl tokių kūno sužalojimų sveikata sutrikdoma sunkiai. Vertinant izoliuotai, dėl atviro kairio blauzdikaulio lūžio gyviems asmenims sveikata sutrikdoma sunkiai, dėl uždarų dešinio blauzdikaulio ir dešinio šeivikaulio lūžių, kairės pusės VI-VII-VIII-IX- X-to šonkaulių lūžių sveikata sutrikdoma nesunkiai – ilgiau nei 10 d. laikotarpiui, dėl poodinių kraujosruvų kairėje klubinėje srityje, dešinėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, kraujosruvų kairės šlaunies išorinio paviršiaus minkštuosiuose audiniuose, odos nubrozdinimų abiejose plaštakose ir abiejų kelių srityse – nežymiai. V. K. T. mirties priežastis buvo eismo įvykio metu patirti abiejų blauzdų kaulų lūžiai, dėl jų įvykusi riebalinė embolija į plaučius bei ūminis kvėpavimo funkcijos nepakankamumas. V. K. T. dėl abiejų blauzdų kaulų lūžių įvyko riebalinė embolija į plaučius, kas sukėlė ūmų kvėpavimo funkcijos nepakankamumą. Įvykio metu patirti kūno sužalojimai (abiejų blauzdų kaulų lūžiai) tiesiogiai susiję su nustatytomis komplikacijomis (3 t., b. l. 47).

Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad R. I. 2019 m. gruodžio 25 d., apie 23.00 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodamas automobilį BMW 3ER Reihe, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir nepraleido į jo važiavimo krypties eismo juostą jam iš kairės pusės įžengusio pėsčiojo V. K. T. bei jį partrenkė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas pėsčiasis V. K. T. , kuris 2019 m. gruodžio 26 d., 23.00 val., VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ mirė nuo atviro kairio blauzdikaulio, uždarų dešinio blauzdikaulio ir dešinio šeivikaulio lūžių komplikacijų – riebalinės embolijos į plaučius ir ūminio kvėpavimo funkcijos nepakankamumo. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Nukentėjusiosios A. M. ir K. L. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinius ieškinius neturtinei žalai atlyginti, prašydamos joms priteisti po 50 000 Eur kiekvienai (1 t., b. l. 155-199; 2 t., b. l. 111-180, o nukentėjusioji D. M. pareiškė civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, prašydama jai priteisti 25 000 Eur (2 t., b. l. 6-91).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.