- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-10-14
- Bylos Nr.
- 1-818-1046/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-54799-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė
- Nukentėjusysis
- K. L., A. M., D. M.
- Kaltinamasis
- R. I.
- Civilinis atsakovas
- ADB
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB(duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis R. I. 2019 m. gruodžio 25 d., apie 23.00 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodamas automobilį BMW 3ER Reihe, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus – tamsiu paros metu važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatvės antra eismo juosta bei artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties (duomenys neskelbtini) gatvės pastatu Nr. 76, nesiėmė jokių papildomų atsargumo priemonių, kad įsitikintų, ar pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos jis turėtų praleisti, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir nepraleido į jo važiavimo krypties eismo juostą jam iš kairės pusės įžengusio pėsčiojo V. K. T. bei jį partrenkė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas pėsčiasis V. K. T. – jam nustatyta poodinės kraujosruvos kairėje klubinėje srityje, dešinėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, kraujosruvos kairės šlaunies išorinio paviršiaus ir dešinės šlaunies vidinio paviršiaus minkštuosiuose audiniuose, odos nubrozdinimai abiejose plaštakose ir abiejų kelių srityse, atviras kairio blauzdikaulio lūžis, uždari dešinio blauzdikaulio ir dešinio šeivikaulio lūžiai, kairės pusės VI-VII-VIII-IX-X šonkaulių lūžiai, dėl ko, V. K. T. 2019 m. gruodžio 26 d., 23.00 val., VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ mirė nuo atviro kairio blauzdikaulio, uždarų dešinio blauzdikaulio ir dešinio šeivikaulio lūžių komplikacijų – riebalinės embolijos į plaučius ir ūminio kvėpavimo funkcijos nepakankamumo.
Įrodymai ir jų vertinimas
Kaltinamasis R. I. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. gruodžio 25 d. važiavo namo. Vairavo sporto klubui priklausantį automobilį. Automobilis buvo draustas ir su galiojančia technine apžiūra. Buvo vėlus vakaras, tamsu, lašnojo lietus. Matomumas buvo nelabai geras. Važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve prieš pėsčiųjų perėją apsidairė į abi puses. Apsidairęs jokių žmonių nematė, todėl greičio labai nesulėtino, nes važiavo leistinu greičiu. Jo automobilis tuo metu buvo vienintelis abiejose gatvės pusėse. Likus iki perėjos metrui ar dviem kairėje pusėje priekyje pamatė kažkokį šešėlį. Suko vairą į dešinę, bet vis tiek pajuto, kad kažką užkabino automobilio kairiu šonu. Iš karto sustojo, kai tik suprato, kad kažką užkliudė. Sustojęs atidarė automobilio dureles ir pamatė ant kelio gulintį vyriškį. Pėsčiasis atėjo iš kairės pusės nuo (duomenys neskelbtini) arenos aikštelės. Vyras buvo apsirengęs tamsia striuke ir rudomis kelnėmis, turėjo kepurę. Vyras buvo sąmoningas. Paklausė vyro, ką skauda. Šis pasakė, kad kojas. Paklausė, ar gali atsistoti. Vyras pasakė, kad ne. Tada grįžęs prie automobilio pasiėmė telefoną ir kvietė pagalbą. Visą tą laiką buvo šalia vyro, kalbino jį, davė savo striukę, kad nesušaltų. Vyras turėjo rankinę, iš kurios gulėdamas išsitraukė telefoną ir skambino antrai pusei. Jaunuolis patraukė jo automobilį nuo važiuojamosios dalies, nes automobilis stovėjo per vidurį kelio ir trukdė eismui bei greitajai privažiuoti. Dėl to, kas įvyko, tiek pats, tiek šeima jautėsi labai prastai. Suprastėjo sveikata. Geria vaistus, kad galėtų miegoti. Nemiega, nes pergyvenu ir dėl įvykio, ir dėl mamos. Po įvykio bijojo į tą gatvė įvažiuoti, bijo ir dabar. Perėjos pasidarė prioritetas, stebi jas labai atidžiai. Labai gailisi dėl visko, ypač skaudu dėl artimųjų, dėl netekties. Neįsivaizduoja, kaip su tuo susigyventi. Kai po įvykio buvo policijoje, paprašė pareigūnų ką nors pasakyti apie žuvusįjį, nes nežinojo nei pavardės, nei jokių kitų duomenų. Pareigūnai jokių duomenų nedavė ir pasakė, kad be reikalo nevažiuotų į ligoninę, nes vis tiek niekas neįleis. Kai kitą dieną paskambino tyrėja, prašė jos, kad duotų kontaktus, bet ji teigė, kad negali duoti. Po to prašė dar kelis kartus. Paskui tyrėja pranešė, kad nukentėjusysis mirė. Gavo žinutę, kad nukentėjusieji nepageidauja su juo (kaltinamuoju) bendrauti. Jeigu jie būtų norėję, būtų susitikęs, atsiprašęs ir padėjęs, kuo tik galėjęs. Ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl įvykio pripažino, tik neaiškumų dėl mirties priežasties ir dėl įvykio aplinkybių, todėl ir buvo vertinama, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Kai gavo papildomą specialisto išvadą dėl mirties priežasties, su kalte sutiko. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir laiduotoju skirti mamą R. I.. Su mama santykiai labai geri, gyvena kartu. Mama po įvykio vos neatsidūrė ligoninėje, ji labai pergyveno, be to, ir prieš tai turėjo sveikatos problemų. Prieš tai dirbo (duomenys neskelbtini) kurjeriu ir yra baustas už greičio viršijimą, nes reikėdavo kuo greičiau atlikti darbą. Kiti pažeidimai irgi už greitį. Darbo pobūdis susijęs su vairavimu. Darbovietė turi du padalinius ir reikalinga transportuoti detales iš vieno padalinio į kitą. Civilinius ieškinius pripažįsta.
Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas vykdomas sutrumpintai pagal BPK 273 straipsnį.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodoma:
Iš nukentėjusiosios A. M. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog yra V. K. T. dukra. 2019 m. gruodžio 26 d. ryte paskambino tėčio draugė D. M. ir pasakė, kad jos tėtis vakare pakliuvo į eismo įvykį, kad jį operavo ir pasakė, kad reikia atvažiuoti. Tą patį vakarą reanimacijos skyriuje tėtis mirė, su juo po eismo įvykio nebendravo. Apie eismo įvykio aplinkybes žino tik tiek, kiek pasakojo tėčio draugė, kuriai iš karto po eismo įvykio paskambino tėtis ir kuri į eismo įvykio vietą atvažiavo taksi automobiliu. Dėl tėčio žūties jai padaryta neturtinė žala (1 t., b. l. 29-31).
Iš nukentėjusiosios D. M. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog V. K. T. pažįsta apie 37-39 metus. Paskutinius ketverius su puse metų bendravo artimiau, tik tiek, kad kartu negyveno, bet buvo susižadėję, planavo vestuves. Turėjo raktus nuo sužadėtinio buto, vedė bendrą ūkį, t. y. kartu valgydavo, bendrai pirko maistą, jis ją vežiodavo į darbą ir iš darbo, labai rūpinosi ja. 2019 m. gruodžio 25 d. vakare V. K. T. savo automobiliu ją parvežė į namus ir prieš 23 val. išvažiavo. Maždaug po 10 minučių paskambinęs V. K. T. pasakė, kad jį pėsčiųjų perėjoje partrenkė automobilis ir paprašė atvažiuoti. Taksi automobiliu nuvažiavo į įvykio vietą. Atvažiavusi matė, kad V. K. T. medikai kelia ant neštuvų į automobilį. Matė vaikštantį jaunuolį su barzdele, suprato, kad jis partrenkė V. K. T. ir jo paklausė, kur šio mašina, nes matė prieš pėsčiųjų perėją pirmoje eismo juostoje sustojusį vilkiką. Jaunuolis parodė savo lengvąjį automobilį, stovintį maždaug apie 15-20 metrų už pėsčiųjų perėjos pirmoje eismo juostoje arti dešinio krašto. V. K. T. tą vakarą vilkėjo tamsiai mėlynus džinsus, tamsiai pilką striukę, su savimi turėjo vyrišką rankinę, ant šios rankinės visada nešiojo atšvaitą juostelę, kuri buvo apvyniota ant rankenos. Šią rankinę jis įprastai nešiodavo užsidėjęs per petį taip, kad rankinė buvo ties jo dešiniu klubu. V. K. T. sirgo obstrukcine plaučių liga, jam buvo keistas klubo sąnarys. Būtent tiek dėl ligos, tiek dėl klubo sąnario jis labai lėtai vaikščiojo. Ligoninėje su V. K. T. apie eismo įvykį pakalbėti nebespėjo, nes priėmimo skyriuje jį ruošė operacijai ir jai buvo pasakyta, kad gali ateiti jo aplankyti ryte apie 10 val. Kitą dieną sugrįžusi į ligoninę sužinojo, kad V. K. T. yra blogai, jis liko komoje. Apie eismo įvykį ryte, gal apie 9 val., pranešė V. K. T. dukrai. Vakare apie 23.00 val. paskambinusi V. K. T. dukra pranešė, kad V. K. T. mirė. Dėl šio įvykio ji buvo labai sukrėsta, nes žuvo jos labai artimas žmogus, dėl ko jai buvo padaryta neturtinė žala (1 t., b. l. 42-45).
Iš nukentėjusiosios K. L. apklausos matyti, kad ji paaiškino, jog 2019 m. gruodžio 25 d. paskambino sesuo ir pranešė, kad jų tėvas V. K. T. nukentėjo avarijoje, yra ligoninėje, jam yra sulaužytos kojos. Iš karto nusipirko lėktuvo bilietus ir iš Danijos grįžo į Lietuvą. Kadangi buvo Kalėdos, skrido su persėdimais, todėl, kai atvyko į Lietuvą, tėvas jau buvo miręs, dėl ko jai nebeteko pabendrauti su juo. Jos ir tėvo ryšys buvo labai artimas, o ypač paskutiniu laiku. 2014 m. mirė mama, kuri iki tol labai sunkiai sirgo. Dėl to tėvas buvo labai užsidaręs ir mažai su kuo bendraudavo. Mirus mamai su tėvu bendravimas pasidarė daug artimesnis. Dažnai susiskambindavo telefonu, tėvas visada jai padėdavo, žinodavo, kur jie yra ir kaip jiems sekasi. Tėvas jai taip pat padėdavo ir finansiškai, kai to labai reikėdavo. Paskutinį kartą tėvas pas ją į Daniją buvo atvykęs 2018 m. kartu su seserimi savaitei. Visą savaitę praleido trise, daug keliaudavo. Ji yra tėvo pirmagimė ir išvaizda yra labai panaši į tėvą. Bet kuris pažįstamas pasakytų, kad ji yra moteriška tėvo kopija. Patyrė labai didelį šoką dėl tėvo mirties, nes jis buvo sveikas, labai rūpinosi savo sveikata, sportuodavo. Tėvas susirado draugę, jam labai gerai viskas sekėsi, važinėdavo daug po pasaulį. Jis paskutiniu laiku buvo labai atgijęs, nes mama ilgai sirgo vėžiu, tai jis buvo prislopintas, nelabai dalyvavo šventėse, o po mamos mirties, kai susirado draugę, jis labai atsigavo, kalbėjo apie vedybas. Palaidojusi tėvą ir grįžusi namo susivokė apie visą šią padėtį, kad nebėra tėvo, negalėjo miegoti naktimis, kreipėsi į psichologus, vartojo vaistus. Iki šiol dar nesitiki, kad tėvo nebėra. Labai didelis šokas yra dėl to, kad tėvas mirė ne nuo ligos, bet nuo kito asmens aplaidumo. Netekusi tėvo prarado ryšį su Panevėžiu ir su Lietuva – tai asmenybės krizė. Tai buvo paskutinis žmogus, kuris besąlygiškai ją mylėjo, kuriame matė save, kuriame matė savo praeitį, kuris buvo giminės ir šeimos draugų rato jungiamoji grandis. Netektis dėl senatvės ar ligos, arba dėl neišvengiamų situacijų yra protu suvokiama, bet labai sunku išgyventi netektį dėl kažkieno žioplumo ar arogancijos. Jai pačiai neteko bendrauti su eismo įvykio kaltininku, žino, kad jis skambino jos seseriai. Su kaltininku susitikti atsisakė, nes jo bandymas susisiekti per tyrėją buvo šarvojimo dieną (praėjus 3 dienom po mirties), tad jų laikas buvo skirtas laidotuvių organizavimui ir atsisveikinimui. Vėlesnis kontaktas jos nedomino, nes jam atleisti negali. Draudimo bendrovė jai sumokėjo turtinę žalą, dėl to ji pretenzijų neturi. Tačiau neturtinę žalą ji vertina 50 000 Eur, o draudimo bendrovė apmokėjo 8 000 Eur, todėl pareiškė civilinį ieškinį 42 000 Eur sumai. Visada turėjo gerai apmokamą darbą, bet netekusi tėčio, neteko ir finansinės saugos, nes yra buvę gyvenime, kad prireikė pagalbos (2 t. b. l. 97-99).
Iš liudytojos S. V. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog 2019 m. gruodžio 25 d., vakare, apie 23 val., buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini) g., Panevėžyje. Tuo metu buvo virtuvėje ir valgė, atsisėdusi prie stalo, veidu į langą. Pro langą matosi (duomenys neskelbtini) gatvė link (duomenys neskelbtini) arenos. Matė, kaip per pėsčiųjų perėją, per (duomenys neskelbtini) gatvę, esančią šiek tiek dešiniau, žiūrint pro langą, nuo (duomenys neskelbtini) arenos pusės ėjo vyriškis. Matėsi, kad žmogus yra vyresnis, jis ėjo lėtai, ramiai, nesvirduliavo. Vyras vilkėjo tamsius rūbus. Pėsčiųjų perėja tuo metu buvo apšviesta, lauke buvo tamsu, jai atrodo, kad nelijo, bet matėsi, kad asfaltas buvo šlapias. Vyriškis, perėjęs iki saugumo salelės, ėjo toliau, joje sustojęs nebuvo, ir į važiuojamąją kelio dalį įžengė neapsidairęs. Matė, kaip nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės antra eismo juosta, pėsčiajam iš dešinės pusės, atvažiuoja lengvasis tamsios spalvos automobilis. Automobilis važiavo normaliu greičiu, neatrodė, kad viršytų važiavimo greitį, mano, kad važiavo iki 50 km/h. Matė, kad automobilis prieš pėsčiųjų perėją visiškai nemažino greičio. Pėsčiasis iš saugumo salelės į antrą važiavimo juostą įžengė 1-2 žingsnius, ir ji tikėjosi, kad ta pačia eismo juosta važiuojantis automobilis kažkaip prasilenks, nekliudęs pėsčiojo, tačiau išgirdo smūgio garsą ir matė, kaip ant žemės nukrito pėsčiasis, o jį partrenkęs automobilis sustojo jau įvažiavęs į pirmą eismo juostą. Garsą girdėjo, kadangi jos virtuvės langas buvo praviras. Automobilis pėsčiąjį kliudė priekiniu kairiu kampu ir žmogus nuslydo kairiu automobilio šonu. Kokiu atstumu nuo pėsčiųjų perėjos, tiksliai pasakyti negali, kaip jai pasirodė, gal būt apie 10 metrų už pėsčiųjų perėjos. Iš automobilio išlipo jaunuolis, kuris pribėgo prie partrenkto žmogaus ir po to skambino, suprato, kad kviečia greitąją. Daugiau nebestebėjo, kas vyko toliau, dar kažkuriuo momentu matė, kad jau yra atvykusi greitoji ir policija. Vėliau per „Facebook“ svetainę (duomenys neskelbtini) parašė žinutę, kad matė eismo įvykį, tačiau po kurio laiko jį ištrynė, nes su ja susisiekė vairuotojas, kuris pranešė, kad tas žmogus mirė (1 t., b. l. 56-59).
Iš liudytojos E. B. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog 2019 m. gruodžio 25 d. vakare, apie 23 val., Panevėžio miesto parke pavedžiojusi savo šunį, ėjo link (duomenys neskelbtini) kvartalo. Matė, kad ties pėsčiųjų perėja per (duomenys neskelbtini) gatvę, kuri yra maždaug ties kitoje gatvės pusėje esančia biblioteka, yra vyriškis. Jis buvo dar (duomenys neskelbtini) g. pusėje. Nematė, kaip šis ėjo, į jį pasižiūrėjo tuo momentu, kai jis prieš pėsčiųjų perėją stabtelėjo pasidairyti. Tada jos žvilgsnis nukrypo į šunį ir ji nematė, kaip šis žmogus ėjo per perėją. Po kurio laiko išgirdo duslų smūgio garsą, atsklidusį nuo minėtos pėsčiųjų perėjos. Pasižiūrėjusi pamatė, kad kitoje (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje stoja lengvasis automobilis, kuris sustojo pirmoje eismo juostoje, maždaug ties smėlio dėže, kuri tuo metu buvo šalia pėsčiųjų tako. Pamatė antroje eismo juostoje, šiek tiek už perėjos, gulintį vyriškį. Suprato, kad tas sustojęs automobilis partrenkė pėsčiąjį. Iš automobilio išlipo jaunas vyras, kuris pribėgo prie partrenkto vyriškio, po to nubėgo atgal prie savo automobilio, pasiėmė telefoną ir grįžo prie nukentėjusiojo. Po kurio laiko antroje eismo juostoje prieš pėsčiųjų perėją sustojo vilkikas, kurio vairuotojas taip pat priėjo prie partrenkto vyriškio, jie abu norėjo pakelti nukentėjusįjį, kad jis nesušaltų, gulėdamas ant žemės. Per tą laiką ji irgi priėjo prie jų ir neleido jiems pėsčiojo kelti, nors šie jau buvo šiek tiek jį kilstelėję. Paklausus nukentėjusiojo, ar ką skauda, šis sakė, kad skauda stuburą ir kojas. Eismo įvykio vietoje sulaukė, kol atvažiuos medikai. Vaikinas, partrenkęs žmogų, vis kalbėjo, kad jo nematė. Pėsčiųjų perėja tuo metu buvo apšviesta, lynojo lietus. Vyriškis, kurį partrenkė, mūvėjo šviesios melsvos spalvos kelnes, ir tamsią striukę, su savimi turėjo vyrišką rankinę per petį. Kelnes įsidėmėjo, kadangi, kai vyriškis pasakė, kad skauda kojas, ji į jas žiūrėjo, kelnės buvo suplyšusios, matėsi, kad pro plyšį lenda apšiltinimo medžiaga. Kad ant vyro būtų buvęs koks atšvaitas, nepastebėjo. Prieš atvažiuojant medikams automobilio vairuotojas patraukė savo automobilį iš įvykio vietos. Vairuotojui po to pasakė, kad negalima traukti automobilio iš įvykio vietos. Pasirodė, kad ir vairuotojui buvo šokas dėl eismo įvykio (1 t., b. l. 62-65).
Iš 2019 m. gruodžio 25 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, plano ir fotonuotraukų matyti, kad automobilis BMW 3ER Reihe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi (duomenys neskelbtini) gatvėje, priekiu į šiaurės pusę. Nuo automobilio kairės pusės galinio rato iki skiriamosios juostos 7,9 m, nuo automobilio tos pačios pusės priekinio rato iki tos pačios skiriamosios juostos yra 8,4 m atstumas. Nuo automobilio į pietų pusę 50 m atstumu yra pėsčiųjų perėja. Nuo perėjos į šiaurės pusę 2,6 m atstumu yra kraujo dėmė, kurios dydis 0,6x0,6 m. Nuo pėsčiųjų perėjos į šiaurės pusę 9 m atstumu yra automobilio užpakalinio vaizdo veidrodis (1 t., b. l. 12-15, 16, 19, 21).
Iš 2019 m. gruodžio 25 d. transporto priemonės apžiūros protokolo matyti, kad yra sudužęs automobilio BMW 3ER Reihe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodis, apgadintas priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas (1 t., b. l. 17-18, 20).
Iš 2019 m. vasario 12 d. įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo Nr. LT/AMA 8635057, išduoto ADB(duomenys neskelbtini), matyti, kad automobilio BMW 3ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė įvykio metu buvo drausta, draudimas galiojo iki 2020 m. vasario 11 d. (1 t., b. l. 24).
Iš 2020 m. sausio 13 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad parodymų patikrinimo vietoje metu E. B. patvirtino savo parodymus, nurodydama, kad automobilis, partrenkęs vyriškį, sustojo 13,20 m atstumu už pėsčiųjų perėjos, kad pėsčiasis nukrito antroje eismo juostoje, 2,10 m atstumu nuo pėsčiųjų perėjos ir 0,5 m atstumu nuo saugumo salelės. Ji parodė, kad tuo metu, kai įvyko eismo įvykis, ji stovėjo (duomenys neskelbtini) gatvės vakarinėje pusėje, 12,9 m atstumu iki pėsčiųjų perėjos (1 t., b. l. 66-68, 69-71).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. M 337/2019(05) matyti, kad V. K. T. mirė nuo atviro kairio blauzdikaulio, uždarų dešinio blauzdikaulio ir dešinio šeivikaulio lūžių komplikacijų – riebalinės embolijos į plaučius ir ūminio kvėpavimo funkcijos nepakankamumo. Į tai nurodo histologinio tyrimo metu nustatyti riebalų lašeliai plaučių kraujagyslių spindžiuose. V. K. T. lavono tyrimo metu nustatyti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairėje klubinėje srityje, dešinėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, kraujosruvos kairės šlaunies išorinio paviršiaus ir dešinės šlaunies vidinio paviršiaus minkštuosiuose audiniuose, odos nubrozdinimai abiejose plaštakose ir abiejų kelių srityse, atviras kairio blauzdikaulio lūžis, uždari dešinio blauzdikaulio ir dešinio šeivikaulio lūžiai, kairės pusės VI-VII-VIII-IX-X šonkaulių lūžiai. Sužalojimai susiformavo nuo kietų bukų daiktų trauminio poveikio, galimai užduotyje nurodyto eismo įvykio metu kontaktuojant su judančio automobilio dalimis ir kelio danga. V. K. T. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta. Tiriamojoje išvados dalyje nurodyta, kad iš ligoninės buvo pristatytas plastikinis maišas su užrašu „T. V. K.“ maiše buvo drabužiai ir juoda rankinė su atšvaitu (1 t., b. l. 75-80).
Iš 2020 m. sausio 2 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis BMW 3ER Reihe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis yra tamsiai mėlynos spalvos. Ant jo kairio šono matyti apgadinimai. Nėra priekinio posūkio žibinto, jo vietoje tuščia ertmė ir ant laido kabanti lemputė. Ant priekinio bamperio, jo kairiame krašte, aukštyje nuo 55 cm iki 63 cm pereina ant priekinio kairės pusės sparno aukštyje nuo 63 cm iki 70 cm išilginiai įbrėžimai, kurie yra 25 cm ilgio ilgiausioje vietoje. Ant priekinio kairės pusės sparno matyti išilginis nuo priekio link galo žemėjantis įbrėžimas aukštyje nuo 79 cm iki 75 cm, ir prasideda matuojant nuo automobilio priekio nuo 46 cm iki 70 cm. Ant priekinių kairės pusės durelių nėra užpakalinio vaizdo veidrodėlio, jo fiksavimo vietoje matyti atidalijimo žymės, iš kurių yra išlindęs 55 cm ilgio laidas. Nuo veidrodėlio fiksavimo vietos eina išilginiai apgadinimai, kurie tęsiasi žemyn, ilgiausioje vietoje 70 cm. Šios žymės prasideda 90 cm aukštyje ir baigiasi 65 cm aukštyje, žemiausioje vietoje. Ant kairės pusės priekinių durelių virš rankenos matyti išilginė braukimo žymė, kuri pereina ant užpakalinių kairės pusės durelių. Ši žymė yra 47 cm ilgio ir 17 cm pločio plačiausioje vietoje. Žymės prasideda aukštyje nuo 75 cm iki 90 cm. Ant automobilio dešinės pusės priekinio sparno ir priekinio bamperio dešiniame krašte matyti išilginės įbrėžimų baltos spalvos žymės aukštyje nuo 27 cm iki 68 cm. Matyti, kad šio žymės yra padarytos anksčiau nei eismo įvykio metu, pasidengusios tolygiu purvo sluoksniu. Įtariamasis R. I. paaiškino, kad 2019 m. gruodžio mėnesio viduryje turėjo techninį eismo įvykį kurio metu buvo padarytas šis apgadinimas, parodė eismo įvykio deklaraciją, buvo padaryta jos kopija (1 t., b. l. 101-102, 103-109, 110).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. pM 337/2019(05) matyti, kad V. K. T. lavono tyrimo metu nustatyti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairėje klubinėje srityje, dešinėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, kraujosruvos kairės šlaunies išorinio paviršiaus ir dešinės šlaunies vidinio paviršiaus minkštuosiuose audiniuose, odos nubrozdinimai abiejose plaštakose ir abiejų kelių srityse, atviras kairio blauzdikaulio lūžis, uždari dešinio blauzdikaulio ir dešinio šeivikaulio lūžiai, kairės pusės VI-VII-VIII-IX-X-to šonkaulių lūžiai. Vertinant apibendrintai gyviems asmenims dėl tokių kūno sužalojimų sveikata sutrikdoma sunkiai. Vertinant izoliuotai, dėl atviro kairio blauzdikaulio lūžio gyviems asmenims sveikata sutrikdoma sunkiai, dėl uždarų dešinio blauzdikaulio ir dešinio šeivikaulio lūžių, kairės pusės VI-VII-VIII-IX- X-to šonkaulių lūžių sveikata sutrikdoma nesunkiai – ilgiau nei 10 d. laikotarpiui, dėl poodinių kraujosruvų kairėje klubinėje srityje, dešinėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, kraujosruvų kairės šlaunies išorinio paviršiaus minkštuosiuose audiniuose, odos nubrozdinimų abiejose plaštakose ir abiejų kelių srityse – nežymiai. V. K. T. mirties priežastis buvo eismo įvykio metu patirti abiejų blauzdų kaulų lūžiai, dėl jų įvykusi riebalinė embolija į plaučius bei ūminis kvėpavimo funkcijos nepakankamumas. V. K. T. dėl abiejų blauzdų kaulų lūžių įvyko riebalinė embolija į plaučius, kas sukėlė ūmų kvėpavimo funkcijos nepakankamumą. Įvykio metu patirti kūno sužalojimai (abiejų blauzdų kaulų lūžiai) tiesiogiai susiję su nustatytomis komplikacijomis (3 t., b. l. 47).
Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad R. I. 2019 m. gruodžio 25 d., apie 23.00 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodamas automobilį BMW 3ER Reihe, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir nepraleido į jo važiavimo krypties eismo juostą jam iš kairės pusės įžengusio pėsčiojo V. K. T. bei jį partrenkė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas pėsčiasis V. K. T. , kuris 2019 m. gruodžio 26 d., 23.00 val., VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ mirė nuo atviro kairio blauzdikaulio, uždarų dešinio blauzdikaulio ir dešinio šeivikaulio lūžių komplikacijų – riebalinės embolijos į plaučius ir ūminio kvėpavimo funkcijos nepakankamumo. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Dėl civilinių ieškinių, atstovavimo bei kelionės išlaidų priteisimo
Nukentėjusiosios A. M. ir K. L. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinius ieškinius neturtinei žalai atlyginti, prašydamos joms priteisti po 50 000 Eur kiekvienai (1 t., b. l. 155-199; 2 t., b. l. 111-180, o nukentėjusioji D. M. pareiškė civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, prašydama jai priteisti 25 000 Eur (2 t., b. l. 6-91).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-397/2012).
Be to, pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį.
Sprendžiant klausimą dėl žalos dydžio, teismo vertinimu, nekvestionuotinas skausmas, sukeltas dėl artimo žmogaus netekties, nėra abejonės, jog nukentėjusiosios K. L. ir A. M. dėl tėčio, o nukentėjusioji D. M. dėl sužadėtinio žūties patyrė dvasinius išgyvenimus. Tačiau šiuo atveju vertinant žuvusiojo dukroms padarytą neturtinę žalą atsižvelgtina ir į tai, kad žuvusysis buvo garbaus amžiaus savarankišką gyvenimą gyvenantis vyras, nei viena iš dukterų su tėvų kartu nebegyveno ilgą laiko tarpą, jos abi yra savarankiškos ir savo šeimas turinčios suaugusios pakankami brandaus amžiaus moterys, kurių viena jau daug metų gyvena Danijoje, o kita kitame mieste – Kaune, su tėčiu daugiausiai bendraudavo telefonu, susitikdavo rečiau. Vertinant nukentėjusiajai D. M. padarytos neturtinės žalos dydį teismas įvertina tai, kad nors žuvusįjį ir nukentėjusiąją siejo labai glaudus emocinis ryšys, kad nukentėjusioji po sužadėtinio Vidmanto K. T. netekties patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus ir kančias, tačiau D. M. su žuvusiuoju dar nebuvo susituokę ir kartu kaip šeima negyveno. Šiuo atveju taip pat svarbu atsižvelgti ir į tai, kad R. I. padaryta nusikalstama veika, nulėmusi kito asmens mirtį, buvo padaryta esant neatsargiai kaltės formai ir kaltinamasis dėl šio įvykio taip pat labai išgyveno, jis yra jauno amžiaus, neseniai pradėjęs dirbti ir gaunantis gana nedideles pajamas. Naujausioje teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30 000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4344,30 Eur iki 31 298 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) ir nuo 2896,20 Eur iki 26 065 Eur (tėvui/motinai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-204/2013, 2K-243-648/2015, 2K-541-511/2015, 2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017, 2K-188-648/2017, 2K-294-303/2018). Taigi remdamasis šia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į kriterijus, kurie nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. žalos dydį ir jos pasekmes, ją padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas mažinti nukentėjusiųjų prašomas priteisti neturtinės žalos sumas nustatant jas tokias – nukentėjusiosios K. L. ir A. M. – po 15 000 Eur kiekvienai, o nukentėjusiajai D. M. – 12 000 Eur.
Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio metu R. I. vairuota transporto priemonė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdrausta ADB(duomenys neskelbtini), neturtinė žala priteistina iš civilinio atsakovo ADB(duomenys neskelbtini). Iš pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovas ADB(duomenys neskelbtini) visoms trims nukentėjusiosioms jau yra atlyginęs po 8000 Eur neturtinės žalos kiekvienai, todėl iš civilinio atsakovo priteistina likusi neatlyginta neturtinės žalos dalis, t. y. nukentėjusiajai K. L. 7 000 Eur, nukentėjusiajai A. M. 7 000 Eur ir nukentėjusiajai D. M. 4 000 Eur.
Nukentėjusiosios taip pat prašo priteisti joms 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo eismo įvykio (žalos padarymo) dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Šis nukentėjusiųjų prašymas taip pat iš tenkintinas iš dalies. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas plenarinės sesijos kasacinėje nutartyje Nr. 2K-P-75-788/2019 yra aiškia pasisakęs, kad baudžiamojo proceso metu negali būti nustatyta nuteistojo ar už jo padarytą žalą atsakingo asmens pareiga atlyginti padarytą žalą nuo momento, kai dar nebuvo įrodytas šią žalą padariusio asmens kaltumas ir neįsiteisėjo jo kaltumą patvirtinantis teismo nuosprendis. Tokios pareigos nustatymas ir procesinių palūkanų priteisimas nuo tokio momento nesiderina su kalto asmens atsakomybės ir nekaltumo prezumpcijos principais, taip pat su įrodinėjimo standartais baudžiamajame procese. <...> teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Taigi remiantis šia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistų turtinių žalų sumų priteistinos iš civilinio atsakovo ADB(duomenys neskelbtini) visų trijų nukentėjusiųjų naudai, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo dienos.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiąsias viso proceso metu atstovavo advokatas R. V.. Nukentėjusiosios A. M. ir K. L. pateikė duomenis, kad yra sumokėjusios advokatui už atstovavimą teisme po 450 Eur ir prašė priteisti joms už advokato pagalbą teikiant konsultacijas, susipažinimą su bylos medžiaga, civilinio ieškinio surašymą ir atstovavimą teisme. Teismui yra pateiktos sąskaitos bei mokėjimo nurodymai (3 t., b. l. 112-115), kurie yra originalūs, todėl teismui nekyla jokių abejonių dėl jų patikimumo ir todėl jie yra tinkamu įrodymu proceso išlaidoms pagrįsti, todėl prašomos išlaidos iš kaltinamojo R. I. priteistinos nukentėjusiosioms A. M. ir K. L..
Žemesnės instancijos teismas
Pagal BPK 103 straipsnio 1 dalies 1 puntą ir 2 punktą proceso išlaidas sudaro liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo. Nukentėjusiajai A. M. šioje baudžiamojoje byloje buvo apmokėtos 21,93 Eur dydžio kelionės iš Kauno į Panevėžį išlaidos ir 77,84 Eur dydžio išlaidos, susijusios su nukentėjusiosios atitraukimu nuo įprastinio darbo. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo R. I. valstybės naudai (BPK 105 straipsnis).
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. I. ir jo mama R. I. pateikė teismui prašymą atleisti R. I. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą R. I. atsakomybei.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.
Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja R. I. savo ir R. I. prašymus palaikė, nurodydama, kad sutinka būti savo sūnaus laiduotoja, yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi yra neteista, nebausta, santykiai su sūnumi yra labai geri ir glaudūs, kartu gyvena, sūnus paiso jos nuomonės.
Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Aplinkybę, kad gailisi, pagrindžia ne tik kaltinamojo parodymai, bet ir jo elgesys – R. I. domėjosi žuvusiojo sveikatos būkle, bandė susisiekti su jo artimaisiais, atsiprašyti, tačiau šis susitikimas neįvyko dėl nukentėjusiųjų nenoro matyti R. I. ir kaltinamasis nukentėjusiųjų atsiprašyti turėjo galimybę tik teisiamojo posėdžio metu ką ir padarė. Be to, R. I. anksčiau neteistas, nusikalto pirmą kartą, įvykdė neatsargų nusikaltimą (1 t., b. l. 128). Taip pat iš byloje esančių dokumentų matyti, kad R. I. įvykio metu vairuota transporto priemonė buvo apdrausta ir draudimo bendrovė nukentėjusiosioms jau yra atlyginusi dalį žalos. Teismo vertinimu, šiuo atveju yra ir ketvirta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatyta sąlyga, t. y. kad yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. I. dirba, turi gyvenimo draugę, su kuria planuoja bendrą ateitį, ir nors yra baustas administracine tvarka už greičio viršijimą, tačiau šie pažeidimai nesudaro pagrindo tvirtinti, kad kaltinamasis piktybiškai nesilaiko įstatymų ir juos pažeidinėja sistemingai.
Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje, įvertinus tai, jog kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, nebuvo ankščiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, laiduotoja R. I. sutinka laiduoti už kaltinamąjį, yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis R. I. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, todėl galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 5 dalį perduodant pagal laidavimą laiduotojos R. I. atsakomybei dvejų metų laikotarpiui be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad R. I. galima pasitikėti kaip laiduotoja, kadangi ji neteista, nebausta administracine tvarka. Teismas netikėti ja neturi pagrindo, todėl taip pat sprendžia, kad ji objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti R. I., kaip laiduotoja, byloje nėra.
Teismui nusprendus taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.
Nors teisiamojo posėdžio metu tiek prokurorė, tiek nukentėjusiosios ir jų atstovas prašė teismo R. I. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones dvejus metus, teismo vertinimu, šios priemonės skirti nėra pagrindo.
BK 68 straipsnyje nurodoma, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamiesi šiomis teisėmis jis padaro nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą visais atvejais, kai padaromas 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. R. I. įvykdyta nusikalstama veika yra neatsargus nusikaltimas, įvykio metu kaltinamasis buvo blaivus, po nusikaltimo kaltinamasis išgyveno dėl įvykio, pripažino savo kaltę, atsiprašė nukentėjusiųjų, teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina šiuo metu dirbamame darbe. Ir nors R. I. yra baustas už greičio viršijimą, šios aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti minėtą baudžiamojo poveikio priemonę, tuo labiau, kad neatsargų nusikaltimą jis įvykdė leistino greičio neviršydamas. Tačiau, teismo vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas kaltinamajam R. I. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 50 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Teismas daro išvadą ikiteisminis tyrimas, bylos nagrinėjimas ir įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėjimas yra pakankama bausmė R. I. ir šiomis priemonėmis bus pasiekti BK numatyti bausmės tikslai.
Vadovaujantis BPK 103 straipsniu, 105 straipsniu iš kaltinamojo R. I. išieškotinos 9,50 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti į valstybės pajamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais,
nusprendžia:
R. I., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos R. I. atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 2 (dvejiems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis BK 71 straipsniu, paskirti R. I. baudžiamojo poveikio priemonę – 50 MGL (2500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką nurodant sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332, kuri yra banke Luminor Bank AS, o dokumentą, patvirtinantį apie sumokėjimą, pristatyti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).
Išaiškinti R. I., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai R. I., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nukentėjusiosios A. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai iš ADB (duomenys neskelbtini) 7 000 Eur (septynių tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už šią priteistą atlyginti neturtinę žalą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.
Nukentėjusiosios K. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai iš ADB (duomenys neskelbtini) 7 000 Eur (septynių tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už šią priteistą atlyginti neturtinę žalą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.
Nukentėjusiosios D. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai iš ADB (duomenys neskelbtini) 4 000 Eur (keturių tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už šią priteistą atlyginti neturtinę žalą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.
Priteisti iš R. I. nukentėjusiosios A. M. naudai 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) advokato pagalbos atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Priteisti iš R. I. nukentėjusiosios K. L. naudai 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) advokato pagalbos atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Vadovaujantis BPK 103 straipsniu, 105 straipsniu, išieškoti iš R. I. 9,50 Eur (devynių eurų 50 ct) dydžio proceso išlaidų procesiniams dokumentams įteikti, taip pat 21,93 Eur (dvidešimt vieno euro 93 ct) dydžio kelionės išlaidų ir 77,84 Eur (septyniasdešimt septynių eurų 84 ct) dydžio išlaidų, susijusių su nukentėjusiosios atitraukimu nuo įprastinio darbo, į valstybės pajamas.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.