Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-222-779/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-01-23
Bylos Nr.: e2S-222-779/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-22319-2024-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Inga Staknienė
Suinteresuotas asmuo: B. K.
Pareiškėjas: V. K.
Advokatai: Dainius Židanavičius, Rasa Vaičekauskytė

Kategorijos

3.1.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.18.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2S-222-779/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22319-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; 3.1.18.1.2; 3.3.2.6.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens B. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo, suinteresuotas asmuo B. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu iki ieškinio dėl santuokos nutraukimo pareiškimo dienos taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatyti laikiną pareiškėjo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi O. K., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką.

2. Nurodė, kad prašymą teikia įvertinus aplinkybes, jog vaiko motina B. K. (toliau – ir suinteresuotas asmuo arba motina) tendencingai ir nuosekliai, pasitelkdama teisininkę, riboja pareiškėjo bendravimą su nepilnamečiu sūnumi.

3. Paaiškino, jog šalys 2024 m. kovo 16 d. sudarė santuoką, o iki santuokos sudarymo pasirašė ikivedybinę sutartį. 2024 m. birželio 5 d. šalims gimė sūnus O. Vaiko motina bandė maitinti kūdikį tik kartą ir nusprendė nemaitinti krūtimi, todėl paprašė vaistų pieno gamybai sustabdyti. Pažymėjo, kad grafikas tarp šalių buvo sudarytas dar gyvenant kartu, kad pareiškėjas planuotų atitinkamas dienas būti su sūnumi O., kadangi atitinkamomis darbo dienomis ir netgi savaitgaliais sūnaus motina dirba. Nuo pat sūnaus gimimo tėvas daugiausiai rūpinosi vaiko priežiūra, maitinimu (vaikas nuo pat gimimo nėra maitinamas krūtimi, o yra maitinamas mišiniais), higiena, miegu, sūnaus užimtumu ir kitais kasdieniais poreikiais. Nenuostabu, kad tėvą ir sūnų sieja itin artimas ir šiltas ryšys.

4. Pažymėjo, jog išsiskyrus šalių požiūriui į šeimą ir bendrą gyvenimą 2024 m. rugpjūčio 1 d. šalys pradėjo gyventi skyrium. Šalims pradėjus gyventi skyrium, pareiškėjas bendraudavo su sūnumi maždaug 10-13 dienų per mėnesį, iš kurių turėdavo nuo 4 iki 6 nakvynių per mėnesį. Po to, kai pareiškėjas pateikė suinteresuotam asmeniui pasiūlymą dėl santuokos nutraukimo, 2024 m. spalio 8 d. pareiškėją pasiekė suinteresuoto asmens laiškas, kuriame ji nurodė, kad „kadangi vaikas vis dar yra mažas ir dažnai naktimis neramus, manau, jog būtų tikslinga sumažinti nakvynių su tėvu kiekį“. Po šio laiško gavimo pareiškėjas kalbėjosi su suinteresuotu asmeniu, akcentavo tarp jo ir sūnaus nusistovėjusią susitikimų su nakvynėmis praktiką, jo ryšį su sūnumi, jo faktiškai išleidžiamas sumas sūnaus poreikiams tenkinti, pareiškėjo darbo lankstumą ir šalys sutarė dėl dažnesnių tėvo nakvynių su sūnumi bei dažnesnių bendravimo dienų. Tą pagrindžia aplinkybė, kad vaikas su tėvu praleido nuo spalio 11 d. 1 val. nakties iki spalio 15 d. 9 val. (4 nakvynės iš eilės), kuomet vaiku visapusiškai rūpinosi pareiškėjas.

5. 2024 m. spalio 16 d. suinteresuotas asmuo sudarė sutartį su advokato padėjėja Rasa Vaičekauskyte ir 2024 m. spalio 25 d. pareiškėją ir jo atstovą pasiekė minėtos advokatės padėjėjos atsakymas, kuriame minėta teisininkė pateikė pasiūlymą, pagal kurį pareiškėjas iki vaikui sukaks dveji metai apskritai neturės nė vienos nakvynės su sūnumi, neturės teisės į jokias atostogas su sūnumi, negalės per didžiąsias metų šventes bendrauti su sūnumi su nakvyne ir bendraus tik kas antrą savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį) bei kiekvieną trečiadienį. Negana to, po minėtos teisininkės „konsultacijos“ vaiko mamos pageidauta gauti iš pareiškėjo išlaikymo suma 5 mėn. amžiaus vaikui staiga per savaitę laiko išaugo nuo 500 Eur/mėn. iki 1200 Eur/mėn.

6. Pažymėjo, kad iškart po minėto atsakymo gavimo vaiko mama pradėjo drausti pareiškėjui bendrauti su vaiku su nakvynėmis. Iki spalio 16 dienos, kol vaiko motina nesikreipė į teisininkę, tėvo bendravimas su sūnumi vyko su nakvynėmis ir artimu bendratėvystės modeliu: sūnus dažnai pas pareiškėją nakvodavo, su pareiškėju kartu važiuodavo prie jūros.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 7 d. nutartimi nutarė pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti visiškai, nustatyti pareiškėjui 14 (keturiolikos) dienų terminą nuo privalomosios mediacijos pabaigos pateikti ieškinį, nustatyti pareiškėjo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, numatančią, jog:

1.1. V. K. (toliau – ir tėvas) bendrauja su sūnumi kiekvienų metų porinių savaičių penktadienį, pasiimdamas sūnų nuo 18:00 val. iki 18:30 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina sūnų atgal į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį nuo 20:00 val. iki 20:30 val.

1.2. Tėvas bendrauja su sūnumi kiekvienų porinių savaičių antradienį, pasiimdamas sūnų nuo 17:00 val. iki 17:30 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina sūnų atgal į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės trečiadienį nuo 20:00 val. iki 20:30 val.

1.3. Tėvas bendrauja su sūnumi kiekvienų neporinių savaičių antradienį, pasiimdamas sūnų nuo 17:00 val. iki 17:30 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina sūnų atgal į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės ketvirtadienį nuo 20:00 val. iki 20:30 val.

1.4. Bendravimo tvarka, nurodyta Sutarties 1.1.-1.3.p. netaikoma bendravimo tvarkoje numatytomis švenčių dienomis ir vasaros laikotarpiu.

Bendravimas švenčių dienomis:

1.5. Tėvas neporinių metų pirmąją Šv. Velykų dieną pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos šventinės dienos išvakarėse nuo 19:00 val. iki 19:30 val. ir grąžina vaiką pirmąją Šv. Velykų dieną nuo 19:00 val. iki 19:30 val. į vaiko gyvenamąją vietą. Poriniais metais šiame punkte nurodytas šventes vaikas praleidžia su B. K. (toliau – ir motina).

1.6. Tėvas porinių metų antrąją Šv. Velykų dieną pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos šventės išvakarėse nuo 19:00 val. iki 19:30 val. ir grąžina vaiką antrąją Šv. Velykų dieną nuo 19:00 val. iki19:30 val. į vaiko gyvenamąją vietą. Neporiniais metais šiame punkte nurodytas šventes vaikas praleidžia su motina.

1.7. Tėvas porinių metų gruodžio 25-ąją ir 26-ąją (Šv. Kalėdos) pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmą šventinę dieną nuo 10:00 val. iki 10:30 val. ir grąžina vaiką gruodžio 26-ąją (Šv. Kalėdos) dieną nuo 19:00 val. iki 19:30 val. į vaiko gyvenamąją vietą. Neporiniais metais šiame punkte nurodytas šventes vaikas praleidžia su motina.

1.8. Tėvas neporinių metų gruodžio 24-ąją (Šv. Kūčių) dieną pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos nuo 10:00 val. iki 10:30 val. ir kitą dieną grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą nuo 19:00 val. iki 19:30 val. Poriniais metais šiame punkte nurodytas šventes vaikas praleidžia su motina.

1.9. Tėvas bendrauja su vaiku porinių metų sausio 1 d., pasiimdamas vaiką šventinės dienos išvakarėse (t. y. gruodžio 31 d.) iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 19:00 val. iki 19:30 val. ir grąžina vaiką aukščiau nurodytą šventinę dieną nuo 19:00 val. iki 19:30 val. į vaiko gyvenamąją vietą. Neporiniais metais šiame punkte nurodytas šventes vaikas praleidžia su motina.

1.10. Tėvas bendrauja su vaiku kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo diena) ir tėvo gimimo dieną (rugpjūčio 15 d.), pasiimdamas vaiką šventinę dieną iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 10:00 val. iki 10:30 val. ir pristato vaiką sekančią dieną 19 val. į vaiko gyvenamąją vietą.

Bendravimas vasaros laikotarpiu:

1.11. Tėvas bendrauja su vaiku pusę vasaros laikotarpio (nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 31 d.) (laikotarpiais po vieną savaitę bei vienas laikotarpis dviejų savaičių). Tarp tėvo atostogų su vaiku laikotarpių turi būti bent vienos savaitės laiko tarpas, kurį sūnus praleidžia su motina. Tėvas konkretų vasaros atostogų laiką su motina suderina nuo einamųjų metų kovo 1 d. iki gegužės 30 d. Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl atostogų laiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas mamos pageidavimui dėl atostogų laiko. Vaikas paimamas tėvo iš vaiko gyvenamosios vietos kiekvieno laikotarpio pirmą atostogų dieną nuo 10:00 val. iki 10:30 val. ir grąžinamas atgal į vaiko gyvenamąją vietą atitinkamo atostogų laikotarpio paskutinę dieną nuo 20:00 val. iki 20:30 val.

1.12. Vaiko ligos atveju bendravimas su vaiku vyksta be išlygų ir kiekvienas iš tėvų savo sąskaita rūpinasi vaiko gydymu.

1.13. Tėvas gali bendrauti su vaiku ne tik šioje Sutartyje šalių sutartu laiku, tačiau ir papildomu laiku, jeigu dėl tokio papildomo bendravimo šalys papildomai susitarė SMS žinutėmis.

1.14. Tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi savo atostogų metu (ne daugiau nei 3 kartus per kalendorinius metus po 14 kalendorinių dienų). Apie planuojamus atostogų su sūnumi laikotarpius tėvas informuoja motiną mažiausiai prieš 14 d. iki atostogų pradžios.

1.15. Aukščiau nurodyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka netaikoma Motinos dieną, motinos gimimo dieną, motinai šioje tvarkoje tenkančiomis šventinėmis dienomis ir motinos atostogų su sūnumi metu (ne daugiau nei 3 kartus per metus po 14 kalendorinių dienų. Apie planuojamus atostogų su sūnumi laikotarpius motina informuoja tėvą mažiausiai prieš 30 d. iki atostogų pradžios). Tėvo ir motinos atostogų sutapimo atveju poriniais metais teikiamas prioritetas mamos pageidavimui dėl atostogų laiko, neporiniais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl atostogų laiko.

1.16. Motina įsipareigoja per 1 kalendorinę dieną nuo tėvo pareikalavimo momento perduoti vaiko pasą. Taipogi motina įsipareigoja per 1 kalendorinę dieną nuo tėvo pareikalavimo momento išduoti visus reikiamus susitikimus (jeigu tokie būtų būtini) tikslu tėvui keliauti į užsienį su vaiku atostogoms.

1.17. Jeigu tėvas dėl objektyvių priežasčių (pvz. ligos, darbinio užimtumo, komandiruotės, artimo giminaičio netekties ir pan.) negali atvykti šioje tvarkoje nustatytu laiku pasiimti sūnaus ar kitaip vykdyti šios tvarkos, privalo nedelsiant, bet ne vėliau nei likus vienai parai iki bendravimo su vaiku pradžios, apie tai informuoti vaiko motiną žinute. Tokiu atveju tėvas tuo metu atleidžiamas nuo teisės ir pareigos bendrauti su vaiku aukščiau nurodytu atitinkamu laiku, tačiau tėvas įsipareigoja ne vėliau kaip per du mėnesius nuo aplinkybių, sukliudžiusių tėvo ir vaiko bendravimą, atsiradimo dienos kompensuoti prarastas bendravimo su vaiku dienas susiderindamas su vaikų motina atitinkamas dienas bendravimui su vaiku. Kilus nesutarimui, dėl lyginių mėnesių (kuriais neįvyko tėvo bendravimas) prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl kompensuotinų dienų laikotarpių, dėl nelyginių mėnesių (kuriais neįvyko tėvo bendravimas) prioritetas teikiamas mamos pageidavimui dėl kompensuotinų dienų laikotarpių.

8. Teismas nustatė, kad šalių nepilnametis sūnus yra virš 5 mėnesių amžiaus. Sprendė, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės bei pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo ir suinteresuoto asmens šeimoje yra susiklosčiusi neįprasta tėvo ir mažamečio vaiko bendravimo tvarka – nors vaikas yra tik virš 5 mėnesių amžiaus tačiau jis su tėvu bendrauja su nakvynėmis, tikėtinai beveik nuo pat gimimo. Nurodė, kad šias aplinkybes patvirtina ir šalių SMS susirašinėjimo ekrano nuotrauka bei elektroninio laiško išrašas.

9. Teismas vertino, jog labai tikėtina, kad šalių mažametis vaikas nėra maitinamas motinos pienu krūtimi, o maitinamas specialiais mišinėliais, kas suponuoja, kad pareiškėjo prašymas dėl bendravimo tvarkos su nakvynėmis yra įgyvendinamas, atsižvelgiant į vaiko fiziologinius poreikius. Teismo nuomone, esanti nusistovėjusi bendravimo tvarka, kai mažamečio vaiko tėvas bendrauja su vaiku su nakvynėmis, nekenkia vaiko fizinei ar psichinei sveikatai, be to, pateiktos nuotraukos patvirtina, kad tėvas sugeba rūpintis mažamečiu vaiku.

10. Pažymėjo, jog esamos bendravimo tvarkos siaurinimas, nenumatant bendravimo su nakvynėmis, silpnintų tėvo ir sūnaus ryšį, taip pat kardinalus nusistovėjusios bendravimo tvarkos pakeitimas neatitiktų geriausių vaiko interesų.

11. Teismas sprendė, jog suinteresuoto asmens elektroniniu paštu pateiktame atsakyme nurodytas argumentas, kad vaikas yra mažas ir dažnai naktimis neramus, nedetalizuoja ir nepaaiškina, kaip vaiko miego ramumas ar neramumas yra susijęs su aplinkybe, pas kurį iš tėvų vaikas lieka su nakvyne.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo B. K. (toliau – ir apeliantė) prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutartį (toliau – ir skundžiama nutartis) ir klausimą išspręsti iš esmės – nustatyti sekančią laikinąją pareiškėjo V. K. bendravimo tvarką su sūnumi O. K.:

1.1. Tėvas bendrauja su sūnumi kiekvienų metų porinių savaičių šeštadienį, pasiimdamas sūnų nuo 9.00 iki 9.30 val. iš mamos gyvenamosios vietos ir grąžina sūnų atgal į jo mamos gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį nuo 19.00 iki 19.30 val.

1.2. Tėvas bendrauja su sūnumi kiekvienų porinių savaičių trečiadienį, pasiimdamas sūnų nuo 9.00 iki 9.30 val. iš mamos gyvenamosios vietos ir grąžina sūnų atgal į jo mamos gyvenamąją tą pačią dieną nuo 19.00 iki 19.30 val.

1.3. Tėvas bendrauja su sūnumi kiekvienų neporinių savaičių antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas sūnų antradienio ir ketvirtadienio rytą nuo 9.00 iki 9.30 val. iš mamos gyvenamosios vietos ir grąžina sūnų atgal į jo mamos gyvenamąją vietą tos pačios savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 19.00 iki 19.30 val.

1.4. Nurodyta bendravimo tvarka netaikoma bendravimo tvarkoje numatytomis švenčių dienomis ir vasaros laikotarpiu;

1.5. Tėvas praleidžia su sūnumi porinių metų pirmąją Šv. Velykas, pasiimdamas sūnų iš mamos gyvenamosios vietos šventinės dienos išvakarėse nuo 19.00 iki 19.30 val. ir grąžina vaiką antrąją Šv. Velykų dieną nuo 19.00 iki 19:30 val. į mamos gyvenamąją vietą. Neporiniais metais Šv. Velykas vaikas praleidžia su mama.

1.6. Tėvas praleidžia su sūnumi neporinių metų Šv. Kalėdas gruodžio 25-ąją ir 26-ąją dienas, jis pasiima vaiką iš mamos gyvenamosios vietos pirmą šventinę dieną nuo 10.00 iki 10.30 val. ir grąžina vaiką gruodžio 26-ąją dieną nuo 19.00 iki 19.30 val. į vaiko gyvenamąją vietą. Poriniais metais Šv. Kalėdas vaikas praleidžia su mama.

1.7. Tėvas bendrauja su vaiku porinių metų sausio 1 d., pasiimdamas vaiką šventinės dienos išvakarėse (t. y. gruodžio 31 d.) iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 19.00 iki 19.30 val. ir grąžina vaiką aukščiau nurodytą šventinę dieną nuo 19.00 iki 19.30 val. į vaiko gyvenamąją vietą. Neporiniais metais Naujuosius Metus vaikas praleidžia su mama.

1.8. Tėvas bendrauja su vaiku kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo diena) ir tėvo gimimo dieną (rugpjūčio 15 d.), pasiimdamas vaiką šventinę dieną iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 10.00 iki 10.30 val. ir pristato vaiką tą pačią dieną nuo 19.00 iki 19.30 val. į mamos gyvenamąją vietą.

1.9. Tėvas bendrauja su vaiku 28 dienas vasaros laikotarpiu (nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 31 d.), kuris turi būti skaidomas po savaitę. Tėvas konkretų vasaros atostogų laiką su mama suderina nuo einamųjų metų kovo 1 d. iki gegužės 30 d. Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl atostogų laiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas Mamos pageidavimui dėl atostogų laiko. Vaikas paimamas tėvo iš vaiko gyvenamosios vietos kiekvieno laikotarpio pirmą atostogų dieną nuo 10.00 iki 10.30 val. ir grąžinamas atgal į vaiko gyvenamąją vietą atitinkamo atostogų laikotarpio paskutinę dieną nuo 19.00 iki 19.30 val.

1.10. Vaiko ligos atveju iki jam sukaks 1 metukai vaikas paliekamas mamos priežiūrai, po 2025 m. birželio 5 d. bendravimas su vaiku vyksta be išlygų ir kiekvienas iš tėvų savo sąskaita rūpinasi vaiko gydymu.

1.11. Tėvas gali bendrauti su vaiku ne tik šioje Sutartyje šalių sutartu laiku, tačiau ir papildomu laiku, jeigu dėl tokio papildomo bendravimo šalys papildomai susitarė SMS žinutėmis.

1.12. Tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi savo atostogų metu 14 kalendorinių dienų. Apie planuojamus atostogų su sūnumi laikotarpius tėvas informuoja mamą mažiausiai prieš 14 d. iki atostogų pradžios.

1.13. Tėvas įsipareigoja vykstant su sūnumi į užsienį, informuoti mamą apie numatytą kelionę mažiausiai prieš 30 d., kartu pateikiant apsistojimo lokaciją. Pareiga informuoti sūnaus tėvą apie keliones į užsienio valstybes taikomos ir mamai. Tėvui su sūnumi vykstant į užsienį mama įsipareigoja tėvui pateikti sūnaus asmens tapatybės dokumentą.

1.14. Aukščiau nurodyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka netaikoma Motinos dieną, mamos gimimo dieną, mamai šioje tvarkoje tenkančiomis šventinėmis dienomis ir mamos atostogų su sūnumi metu 14 kalendorinių dienų. Apie planuojamus atostogų su sūnumi laikotarpius motina informuoja tėvą mažiausiai prieš 14 d. iki atostogų pradžios. Tėvo ir mamos atostogų sutapimo atveju poriniais metais teikiamas prioritetas mamos pageidavimui dėl atostogų laiko, neporiniais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl atostogų laiko.

1.15. Jeigu tėvas dėl objektyvių priežasčių (pvz. ligos, darbinio užimtumo, komandiruotės, artimo giminaičio netekties ir pan.) negali atvykti šioje tvarkoje nustatytu laiku pasiimti sūnaus ar kitaip vykdyti šios tvarkos, privalo nedelsiant, bet ne vėliau nei likus vienai parai iki bendravimo su vaiku pradžios, apie tai informuoti vaiko mamą žinute. Tokiu atveju turi būti objektyviai pateisinami ir tokiu atveju tėvas įsipareigoja kompensuoti mamai auklės paslaugų išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį, nepriklausomai, kad laikinųjų apsaugos priemonių prašanti šalis iki ieškinio pareiškimu nepateikė nei vieno įrodymo, kad mama neleistų tėvui bendrauti su sūnumi, kad realiai kilo būtinybė apsaugoti vaiko turtinius ir (ar) asmeninius neturtinius interesus.

12.2. Teismas turėjo pareigą išklausyti abi puses ir apsaugoti vaiko interesus. Apeliantės vertinimu, šiuo atveju jos sūnaus interesas į saugią aplinką, tinkamą jo priežiūrą ir rūpinimąsi juo, tikėtina turėjo būti užtikrinta teismo labiau nei vaiko, galinčio jau išreikšti savo jausmus.

Šalies argumentai

12.3. Apeliantė nurodo, kad saugodama savo psichinę sveikatą dėl nuolatinio psichologinio pareiškėjo naudojamo smurto, vos su kelių savaičių sūnumi buvo priversta išeiti iš tėvo gyvenamosios vietos, šalys susitarė dėl sūnaus priežiūros, ką, be kitą ko, patvirtina ir pareiškėjo pateiktas grafikas.

12.4. Nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio, kai pareiškėją pradėjo konsultuoti advokatas Dainius Židanavičius, pareiškėjas pradėjo kelti naujus reikalavimus, tačiau apeliantė ir toliau stengdamasi maksimaliai apsaugoti tiek savo psichologinę būklę, tiek sūnaus teisę į saugią aplinką, toliau derino su pareiškėju jo siūlomą bendravimo tvarką. Šalys rugsėjo ir spalio mėnesiais sudarė konkrečią dienotvarkę, kurią suderino elektroniniu paštu.

12.5. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas paneigė 5-erių mėnesio kūdikio tėvų susitarimą susitarti dėl bendravimo tvarkos ir be jokio faktinio ir teisinio pagrindo pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.

12.6. Apeliantė teigia, kad teismas kritiškai neįvertinęs pateiktų faktinių aplinkybių, neteisingai sprendė dėl tėvo galimybių prižiūrėti kūdikį. Šiuo atveju sprendžiant tėvo su kūdikiu bendravimo klausimą, teismui nekilo klausimo, kodėl sūnaus mama vos su dviejų mėnesių kūdikiu paliko pareiškėjo namus. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas net nepateikęs termino atsiliepimui pateikti, be jokių išlygų patvirtino pareiškėjo prašomą bendravimo tvarką, konstatuodamas, jog šeimoje yra susiklosčiusi neįprasta tėvo ir mažamečio vaiko bendravimo tvarka.

12.7. Nurodo, jog pareiškėjas neturi tėvystės įgūdžių rūpintis vaiku. Prašymas grąžinti sūnų prieš miegą buvo išimtinai nulemtas aplinkybių, jog po nakties, praleistos su tėvu, sūnus būdavo ypatingai jautrus, jo alerginiai bėrimai visada būdavo ženkliai intensyvesni, tik dėl šios aplinkybės mama pasiūlė tėvui suteikti daugiau dienų ir prašė vaiką nakties miegui parvežti į namus. Taip pat mamai su sūnumi išvykus gyventi iš tėvo gyvenamosios vietos ir vaikui būnant pas tėvą, pasidarė aišku, kad jis be sutuoktinės pagalbos negali pasirūpinti vaiku, t. y. neturi įgūdžių pasirūpinti vaiko higiena. Prašant pakeisti sauskelnių gamintoją ir prižiūrėti kūdikio maistą, apeliantė sulaukė priešiškos reakcijos, dėl ko kenčia sūnus. Po savaitgalio sūnus grįžta iš tėvo su nuo prakaito pažeista oda, neturėjęs vonios procedūrų, būna išbertas dėl netinkamos higienos ir netinkamo maisto.

12.8. Tėvui yra sudėtinga be sūnaus mamos priežiūros tinkamai pasirūpinti vaiku, dėl ko jo prašoma 6-7 nakvynių tvarka, kai vaikas neturi miegui net tinkamos lovelės, tėvui kyla problemos jį maudyti, jam sunku pasirūpinti būtinu vaikui maistu, šiuo vaiko amžiaus periodu negalėjo būti patvirtinta.

12.9. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikiną bendravimo su vaiku tvarką, rėmėsi tėvo ir sūnaus nuotraukomis, kurios patvirtina tik patį faktą, kad tėvas laiko ant rankų sūnų, tačiau ignoravo aplinkybes, kad sūnus nuo gimimo prižiūrimas tik mamos ir jos suaugusiųjų vaikų, kad tarp mamos šeimos ir kūdikio yra itin jautrus ryšys. Tik iš tėvo pateiktų žodinių patvirtinimų sprendė, kad mama sūnaus nuo gimimo nėra maitinusi krūtimi, o vaiko priežiūra rūpinosi tėvas, kas yra netiesa.

12.10. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį, neatsižvelgęs į tai, kad tokio amžiaus vaikui būtina įprasta ir stabili aplinka, kad tokio amžiaus kūdikio vystymuisi svarbus yra miego ir mitybos rėžimas, jo higiena.

12.11. Pirmosios instancijos teismas patvirtino pareiškėjo atstovo suformuotą bendravimo tvarką didžiųjų švenčių periodu ir tokiu būdu grubiai pažeidė pačios mamos ir jos šeimos interesus. Tokia bendravimo tvarka akivaizdžiai paneigia mamos bei vaiko brolio ir seserų bei močiutės, kuri intensyviai dalyvauja vaiko priežiūroje, bendravimą pirmąją Šv. Kalėdų dieną. Taip pat šiuo atveju akivaizdu, kad atsižvelgiant į vaiko mažą amžių yra tikslinga neskirstyti Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų laikotarpio, siekiant išvengti emocinio šalių susipriešinimo.

12.12. Taip pat atsižvelgiant į vaiko amžių, yra tikslinga pirmąsias O. K. Kalėdas ir Naujuosius Metus leisti sutikti jaukioje šeimos aplinkoje ir ateityje šių dienų neskirtyti, pirmąjį Šv. Kalėdų laikotarpį leidžiant sutikti su mama, Naujųjų šventes tikėtina vaikas galėtų būti prižiūrimas tėvo. Tas pats pasisakytina ir apie Šv. Velykų laikotarpį. Tinkamesnis šiuo atveju būdas yra šias šventes skirstyti poriniais ir neporiniais metais.

Žemesnės instancijos teismas

12.13. Apeliantės nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ydingai ir nelygiaverčiai nustatė pareigą šalims viena kitą informuoti apie planuojamas atostogas su sūnumi.

Atsiliepimas

13. Pareiškėjas V. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Siekdamas išsaugoti bendravimo su vaiku tęstinumą bei ryšį, pareiškėjas toliau siekė bendrauti su vaiku su nakvynėmis, tačiau tai sukėlė tolesnius konfliktus tarp šalių ir bet kuriuo atveju turėjo būti teismo sureguliuota. Nors su suinteresuotu asmeniu buvo sutarta, kad pareiškėjas bendraus su vaiku nuo lapkričio 1 d. 18 val. iki lapkričio 3 d. 18 val., pareiškėjui pavyko pabendrauti su sūnumi viso labo nuo lapkričio 2 d. 12 val. iki lapkričio 3 d. 18 val.

13.2. Nurodo, kad tik teismui nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, teismas užtikrino abiejų tėvų lygias teises dalyvaujant vaiko gyvenime.

13.3. Teismas padarė aiškią ir pagrįstą išvadą, kad šalių mažametis vaikas nėra maitinamas motinos pienu krūtimi, o maitinamas specialiais mišinėliais, kas suponuoja, kad pareiškėjo prašymas dėl bendravimo tvarkos su nakvynėmis yra įgyvendinamas, atsižvelgiant į vaiko fiziologinius poreikius. Taip pat, teismo nuomone, dabar nusistovėjusi bendravimo tvarka, kai mažamečio vaiko tėvas bendrauja su vaiku su nakvynėmis, nekenkia vaiko fizinei ar psichinei sveikatai, be to, pateiktos nuotraukos patvirtina, kad tėvas sugeba rūpintis mažamečiu vaiku.

13.4. Kaip pagrįstai nustatė teismas, esamos bendravimo tvarkos siaurinimas, nenumatant bendravimo su nakvynėmis, silpnintų tėvo ir sūnaus ryšį, taip pat kardinalus nusistovėjusios bendravimo tvarkos pakeitimas neatitiktų geriausių vaiko interesų.

13.5. Teigia, kad vaiko motina klaidina teismą, neva pagal pirmosios instancijos teismo nutartį mama niekada neturėtų galimybės su sūnumi būti Šv. Kalėdų dieną gruodžio 25-ąją, nors pagal nutarties 1.7 punktą teismas aiškiai nurodė, kad neporiniais metais gruodžio 25-ąją ir 26-ąją vaikas praleidžia su motina.

13.6. Pažymėjo, jog visada akcentavo šeimos modelį tačiau pati B. K. nebuvo suinteresuota santuokos išsaugojimu, ji pati nusprendė negyventi kartu ir pasirinko gyvenimą atskirai, kas savaime buvo didelis psichologinis smūgis pareiškėjui. Todėl B. K. teiginiai, neva "tėvas pavers kūdikį keršto įrankiu", prasilenkia su bet kokia logika. Visi prašymai ir tėvų bendravimas yra rūpestis dėl sūnaus gerovės užtikrinimo.

13.7. Pareiškėjas visada rūpinosi vaiko higiena, sauskelnes keičia nepriklausomai nuo atliktų gamtinių reikalų kas dvi, tris valandas bei naudoja kremą. Būnant pas pareiškėją niekada nebuvo pašutimų. Sūnus turi savo vonelę, kurioje jis maudosi. Atskirajame skunde vaiko mama mėgina apkaltinti pareiškėją netinkama vaiko priežiūra, tačiau pažymėjo, kad būtent iš vaiko mamos namų pas pareiškėją vaikas atkeliaudavo su bėrimais.

13.8. Pažymėjo, kad savo namuose turi nupirkęs vaikišką lovytę, lopšį, vystymo spintelę, BabyBjorn gultuką, sulankstomą dvipusį lavinamąjį kilimėlį, vaiko nešyklę ir kitus vaikui reikiamus daiktus.

13.9. Iš B. K. skundo matyti, kad egzistuoja tik jos artimieji ir visai ignoruojami V. K. (O. tėvo) artimieji – O. močiutė, sesuo, dėdė, kurie turi tokias pačias teises praleisti šventes kartu su O. artimųjų rate.

Šalies argumentai

13.10. Pareiškėjas prašo palikti nepakeistą skundžiamą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas ((civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis)). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra objektyvių duomenų apie teismo šališkumą.

15. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas patenkino pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų

16. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

17. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

18. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: šalių susirašinėjimus ir fotonuotraukas. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį, remiantis išimtinai pareiškėjo pateiktais įrodymais, todėl neturėjo galimybės pateikti svarbių aplinkybių, dėl ko teikia įrodymus su atskiruoju skundu.

19. Nagrinėjamu atveju atsižvelgus į byloje sprendžiamo procesinio klausimo pobūdį, į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą, aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes, į tai, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka nepranešus atsakovui (suinteresuotam asmeniui) (CPK 147 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas apeliantės pateiktus naujus įrodymus priimta, tačiau pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti.

20. Pareiškėjas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus: išrašą iš e.sveikatos apie sūnaus apsilankymus pas gydytojus dėl bėrimų; baseino grafiką; vaizdo įrašą, patvirtinantį, kad vaiko mamos namuose sūnaus kūną laižo šuo; vaizdo įrašą, patvirtinantį besimaudantį pareiškėjo namuose sūnų; vaizdo įrašą iš mankštos, į kurią vaiką vedė tėvas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateikti išrašai iš e.sveikatos ir baseino, 4 (keturi) vaizdo įrašai, kurie yra – 2024 m. liepos 27 d., 2024 m. spalio 13 d., 2024 m. spalio 31 d. ir 2024 m. lapkričio 3 d. galėjo būti jau pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl yra nepriimtini.

21. Apeliantė 2025 m. sausio 21 d. pateikė byloje rašytinius paaiškinimus su priedais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateikti paaiškinimai ir jų priedai galėjo būti pateikti su atskiruoju skundu, todėl sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra išimtinių sąlygų priimti naujus įrodymus, todėl tiek 2025 m. sausio 21 d. rašytiniai paaiškinimai, tiek priedai nepriimami.

Dėl atskirojo skundo argumentų

22. Apeliantė atskirajame skunde iš esmės nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį, neatsižvelgęs į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių prašanti šalis nepateikė nei vieno įrodymo, jog mama neleistų tėvui bendrauti su sūnumi, kad realiai kilo būtinybė apsaugoti vaiko turtinius ir (ar) asmeninius neturtinius interesus.

23. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliantės atskirojo skundo argumentais.

24. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje šiame skirsnyje nustatyta tvarka (CPK 144 straipsnio 2 dalis).

25. Pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams.

26. Šiuo konkrečiu atveju pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Taigi, tai speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, kuris taikomas nagrinėjant ginčus šeimos bylose ir užtikrinantis laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. Be to, laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

27. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, o jeigu tarpusavio sutarimo nepavyko pasiekti, tai ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 straipsnio 1 dalis, o jei kyla ginčas, tuomet vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (2 dalis). CK 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio dėl santuokos nutraukimo pareiškimo, pateikdamas laikiną bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką ir prašydamas ją teismo patvirtinti. Nurodė, kad apeliantė riboja pareiškėjo bendravimą su nepilnamečiu sūnumi. Remiantis byloje pateiktu santuokos sudarymo įrašu, santuoka tarp pareiškėjo ir apeliantės sudaryta – 2024 m. kovo 16 d., sūnus gimė – (duomenys neskelbtini). Kaip teigia pareiškėjas, šalys pradėjo gyventi skyrium nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d., tai patvirtina ir apeliantė, nurodydama, kad 2024 m. rugpjūčio 1 d. ji buvo paprašyta išeiti iš pareiškėjo gyvenamosios vietos. Taigi, abi šalys patvirtino, kad skyriumi gyvena nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. Remiantis pareiškėjo išdėstytais argumentais, akivaizdu, jog tarp šalių kilo ginčas iš esmės dėl to, kad suinteresuotas asmuo B. K. pradėjo drausti bendrauti su vaiku, pasiimant jį su nakvynėmis.

29. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs prie prašymo pateiktus rašytinius įrodymus, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio patenkino visiškai ir patvirtino pareiškėjo pasiūlytą laikiną bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi.

30. Apeliantė atskiruoju skundu iš esmės teigia, jog pareiškėjas neturi tėvystės įgūdžių rūpintis vaiku ir dėl to šiuo vaiko amžiaus periodu tokia bendravimo tvarka, pasiimant mažametį vaiką ir su nakvynėmis, negalėjo būti patvirtinta teismo.

31. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo (apimties) konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pateiktas iki ieškinio padavimo, taigi pirmosios instancijos teismas tik preliminariai vertino prašymo pagrįstumą, teismas nesprendė šalių ginčo iš esmės ir nenustatė nuolatinės bendravimo tvarkos, o, atsižvelgdamas į mažamečio vaiko prioritetinius interesus, preliminariai sureguliavo kilusį ginčą tam, kad kol dar nėra išnagrinėtas ginčas iš esmės, būtų apsaugoti tiek mažamečio, tiek kito sutuoktinio interesai ir užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad, teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, nenustatinėja vienos iš šalių kaltės dėl konfliktų šeimoje.

32. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjo prašymą, nustatė, vertino ir atsižvelgė į šias pagrindines aplinkybes: 1) pareiškėjo nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškėjo ir suinteresuoto asmens šeimoje yra susiklosčiusi neįprasta tėvo ir mažamečio vaiko bendravimo tvarka - nors vaikas yra tik virš 5 mėnesių amžiaus, tačiau jis su tėvu bendrauja su nakvynėmis; 2) įvertino, jog toks susiklostęs bendravimas su nakvynėmis tikėtinai pagrindžia, jog šalių mažametis vaikas nėra maitinamas motinos pienu, o maitinamas specialiais mišinėliais, dėl ko yra įmanomas vaiko tėvo ir vaiko bendravimas su nakvynėmis, kuris yra įgyvendinamas atsižvelgiant į vaiko fiziologinius poreikius; 3) nustatė, jog nėra įrodymų, patvirtinančių, kad esanti nusistovėjusi bendravimo tvarka, kai mažamečio vaiko tėvas bendrauja su vaiku su nakvynėmis, kenktų vaiko fizinei ar psichinei sveikatai, 4) iš pateiktų nuotraukų sprendė, kad tėvas sugeba rūpintis mažamečiu vaiku; 5) nustatė, kad esamos bendravimo tvarkos siaurinimas, nenumatant bendravimo su nakvynėmis, silpnintų tėvo ir sūnaus ryšį, taip pat kardinalus nusistovėjusios bendravimo tvarkos pakeitimas neatitiktų geriausių vaiko interesų.

33. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Šiuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino pareiškėjo pateiktus rašytinius įrodymus. Taigi sutiktina su tuo, jog mažamečio vaiko, kuris nėra maitinamas motinos pienu, bendravimo tvarka su vaiko tėvu su galimybe vaiku rūpintis, pasiimant jį su nakvynėmis, yra ne tik įmanoma, bet ir užtikrinanti vaiko teisių ir interesų apsaugą bei gynybos principus. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrįsto pagrindo riboti, mažinti ar kardinaliai keisti nusistovėjusią tėvo ir vaiko bendravimo tvarką. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog aplinkybė, kad vaikas yra mažametis (gimęs 2024 m. birželio 5 d.), ar naktimis neramus, nesudaro pagrindo riboti tėvo bendravimo su vaiku (be nakvynių). Byloje šiuo metu nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas netinkamai rūpintųsi vaiku, jo sveikata, priežiūra, ar su pareiškėju vaikui būtų nesaugu. Aplinkybės, susijusios su vaiko bėrimais, negali būti priežastimi riboti vaiko ir tėvo bendravimą, kadangi byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog bėrimai atsirado dėl vaiko tėvo netinkamos vaiko priežiūros.

34. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad byloje esantys duomenys įvertinti netinkamai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-611/2018).

35. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, rašytinius įrodymus byloje, atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus ir atsižvelgdamas į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatė laikinąją bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku. Atsižvelgiant į tai, pagrindo iš esmės naikinti skundžiamą nutartį nėra.

36. Atsižvelgiant į tai, jog nenustatyta aplinkybių, dėl kurių negalimas vaiko tėvo rūpinimasis mažamečiu su nakvynėmis, nėra pagrindo keisti teismo patvirtintos bendravimo tvarkos dalies, susijusios su nakvynių skaičiumi. Apeliantė taip pat nesutinka ir su nustatyta bendravimo tvarka Kalėdų periodu bei nustatytu pranešimo apie planuojamas atostogas laiku. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kurioje patvirtinta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka Kalėdų laikotarpiu, yra aiški, joje nurodoma, jog neporiniais metais žiemos šventes su vaiku praleidžia vaiko tėvas, o poriniais metais su vaiku šventes praleidžia vaiko motina. Todėl šios bendravimo tvarkos dalies keisti netikslinga.

37. Nustatytos bendravimo tvarkos 1.14 punkte nustatyta, kad tėvas apie planuojamus atostogų su sūnumi laikotarpius informuoja mamą mažiausiai prieš 14 d. iki atostogų pradžios. Nustatytos tvarkos 1.15 punkte nurodyta, jog apie planuojamus atostogų su sūnumi laikotarpius motina informuoja tėvą mažiausiai prieš 14 d. iki atostogų pradžios. Atsižvelgiant į tai, kad informavimo apie planuojamas atostogas laikas šalims nustatytas vienodas, atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, susiję su nevienodai nustatytu informavimo laiku.

38. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

39. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje pažymima, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

Dėl bylos procesinės baigties

40. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutarties turinį, atskirojo skundo argumentus ir nustatytus faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais, todėl nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

41. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliantės atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Inga Staknienė