Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almos Urbanavičienės ir Aldonos Tilindienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Nazkafa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Nazkafa“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto 12 notarų biuro notarei Dalytei Stankūnienei, trečias asmuo UAB „SP Vilnius“ dėl vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Nazkafa“ prašė pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto 12-ojo notarų biuro notarės Dalytės Stankūnienės 2012 m. sausio 19 d. vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 156, nuo jo sudarymo momento. Nurodė, kad 2012 m. sausio 21 d. antstolis Andrius Bublys įteikė ieškovo vadovui L. N. 2012-01-19 raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-42. Raginime buvo nurodyta, kad UAB „Nazkafa“ yra raginamas per dešimt dienų nuo šio raginimo gavimo dienos sumokėti 163.817,00 Lt skolos, 1351,69 Lt vykdymo išlaidų, iš viso 165.168,69 Lt į antstolio Andriaus Bublio raginime nurodytą depozitinę sąskaitą AB „Swedbank“ banke. Susipažinęs su vykdomąja byla Nr. 0042/12/00199, ieškovas sužinojo, kad vykdomoji byla pradėta gavus trečiojo asmens - UAB „SP Vilnius“ direktoriaus V. J. 2012-01-19 prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo. Šiuo prašymu trečiasis asmuo kreipėsi į antstolį Andrių Bublį, prašydamas priimti vykdyti Vilniaus m. 12-ojo notarų biuro notarės Dalytės Stankūnienės 2012-01-19 išduotą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 165, kuris ir prašomas pripažinti negaliojančiu, ir išieškoti iš ieškovo - UAB „Nazkafa“, paprastojo vekselio turėtojo UAB „SP Vilnius“ naudai vekselio sumą - 163.000,00 Lt, taip pat 817,00 Lt notaro atlyginimo už vykdomojo įrašo išdavimą, viso 163.817,00 Lt sumą. Prašomo pripažinti negaliojančiu vykdomojo įrašo išdavimo pagrindas buvo 2010-11-08 paprastasis neprotestuotinas vekselis 163.000,00 Lt sumai, kurį UAB „SP Vilnius“ išdavė ir jame pasirašė tuo metu ieškovo UAB „Nazkafa“ vadovo (direktoriaus) pareigas vykdęs, su UAB „SP Vilnius“ susijęs asmuo V. J. Vilniaus m. 12-ojo notarų biuro notarės Dalytės Stankūnienės 2011-01-19 išduotas vykdomasis įrašas, notarinio registro Nr. 165 buvo išduotas pažeidžiant materialinės teisės normas - Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo reikalavimus bei šio įstatymo pagrindu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos nustatytus procedūrinius reikalavimus notariniams veiksmams su gautais vekseliais atlikti, todėl išduotas neteisėtai ir pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.

Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Vekselis nėra tvirtinamas notariškai. Vekselį išrašo vekselio davėjas, laikydamasis LR ĮPVĮ nustatytų reikalavimų ir nurodydamas visus būtinus rekvizitus. Vekselių išrašymą reglamentuoja LR ĮPVĮ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-09-13 Nutarimu Nr. 987 patvirtintos Vekselių naudojimo taisyklės. Išrašęs paprastąjį (solo) vekselį, jį išdavęs asmuo (vekselio davėjas) be sąlygų įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti vekselyje įrašytą sumą. Notarai vykdomuosius įrašus vekseliuose atlieka vadovaudamiesi Notarų vykdomųjų įrašų atli­kimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo mėn. 13 d. Nutarimu Nr. 988. Mano, kad vekselis yra maksimaliai formalus dokumentas, kuriam forma yra svarbiausias ele­mentas, notaras, priimdamas prašymą, netikrina vekselyje pasiraišiusių asmenų parašų tikrumo; notaras taip pat neprivalo patikrinti, ar vekselyje, kuris jam pateikiamas vykdomajam įrašui daryti, yra išduotas be apgaulės ar suklydimo, ar vekselio davėją ir vekselio gavėją sieja prievoliniai santykiai, ar vekselio davėjo - juridinio asmens – valdymo organai ir/ar akcininkai yra priėmę sprendimą prisiimti įsipareigojimus bendrovės vardu. Privalomas vekselio rekvizitas - besąlyginis įsipareigojimas sumokėti nurodytą sumą reiškia, jog vekselyje negali būti jokių juridinių faktų ar aplinkybių, su kurių atsiradimu, išnykimu ar panašiai būtų siejamas pagal vekselį atsiradusių įsipareigojimų įvykdytas. Vekselio davėjas negali ginčyti vekselio, remdamasis tuo, kad jo ir vekselio gavėjo nesiejo prievoliniai santykiai. Notaras, nustatęs, kad vekselis išrašytas pagal įstatymo reikalavimus, tikrina, ar vekselį patei­kiantis asmuo yra teisėtas jo turėtojas ar turėtojo įgaliotas asmuo. Šią aplinkybę notaras patikrina rem­damasis asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu. Notaras, priėmęs prašymą, pareikalauja, kad vekselio turėtojas pateiktų įrodymus, ar pranešta visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, ir nurodo, kuriam laikui notarinis veiksmas atidėdamas (ne ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų). Notarui tiesiogiai nėra numatyta pareiga patikrinti, ar vekselis buvo pateiktas mokėtojui ap­mokėti. Pagal LR ĮPVĮ vekselis, mokėtinas jį pateikus, turi būti pateiktas apmokėti per vienus metus nuo išrašymo dienos. Notaras turi įsitikinti, kad apie vekselio neapmokėjimą yra pranešta. Kiekvienas gavęs pranešimą indosantas per dvi darbo dienas turi pranešti apie tai prieš jį pasirašiusiam indosantui, nurodydamas pavadinimus ar vardus, pavardes ir adresus tų, kurie pranešimus atsiuntė. Taip daroma tol, kol apie tai bus pranešto vekselio davėjui. Nurodyti terminai skaičiuojami nuo pranešimo gavimo dienos. Pakanka, kad notarui būtų pateikti įrodymai, jog iki prašymo atlikti vyk­domąjį įrašą, mokėtojui buvo pranešta apie neapmokėtą vekselį.

Trečiasis asmuo UAB „SP Vilnius“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2010-11-08 vekselio davėjo, UAB „Nazkafa“, vekselio turėtojui UAB „SP Vilnius“, išduotas paprastasis neprotestuotinas vekselis turi visus privalomus rekvizitus, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo notarei pripažinti šį vekselį negaliojančiu ir tuo remiantis neišduoti vykdomojo įrašo. UAB “SP Vilnius“ tinkamai įvykdė prievoles pateikti vekselį apmokėti vekselio davėjui ir pranešti jam apie vekselio neapmokėjimą, todėl notarė pagristai išdavė vykdomąjį įrašą. Pranešimas apie neprotestuotino paprastojo vekselio pateikimą ir apmokėjimą, 2011-09-30 buvo registruotu paštu išsiųstas vekselio davėjo, UAB „Nazkafa“, buveinės adresu, nurodytu viešame Juridinių asmenų registre, Bartų g. 7, Buivydiškių k., Vilniaus rajone. Kadangi UAB „Nazkafa“ vekselio neapmokėjo, 2011-10-10 UAB „SP Vilnius“ registruotu paštu išsiuntė vekselio mokėtojo UAB „Nazkafa“ registruotos buveinės adresu pranešimą apie vekselio neapmokėjimą pagal ĮPVĮ 47 str. Šiame straipsnyje nurodoma, kad pranešti galima bet kokia forma, o šiame straipsnyje nustatytu laiku nepranešęs asmuo nepraranda savo teisių, jis tik atsako už žalą, padarytą dėl savo kaltės, neviršijant vekselyje nurodytos mokėtinos sumos. Vekselio davėjas yra UAB „Nazkafa“ - ribotos atsakomybės privatus juridinis asmuo. Juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu. Juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose ar juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus (CK 2.50 str. 1, 2 d.). V. J. atsiimant iš pašto skyriaus UAB „SP Vilnius“ pranešimus, adresuotus UAB „Nazkafa“ veikė kaip šio juridinio asmens vadovas, kadangi tuo metu jis nieko nežinojo apie tai, kad yra atleistas iš vadovo pareigų, UAB „Nazkafa“ akcininko L. N. sprendimu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimu ieškovo ieškinys atmestas. Teismas nurodė, nustatyta, kad ieškovas UAB „Nazkafa“ 2010-11-08 pasirašė paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo, pateikus vekselį, sumokėti trečiajam asmeniui UAB „SP Vilnius“- 163.000,00 Lt. Trečiasis asmuo Pranešimu dėl neprotestuotino paprastojo vekselio pateikimo ir apmokėjimo informavo ieškovą apie pareigą apmokėti vekselį, bei į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad nurodyti pranešimai buvo registruotu paštu išsiųsti 2011-09-30 ir 2011-10-10. 2012-01-19 trečiasis asmuo Vilniaus miesto 12-ajam notarų biurui pateikė prašymą išduoti vykdomąjį įrašą. Iš byloje esančio paprastojo vekselio matyti, kad vekselyje yra aiškiai nurodyta mokėtina suma. Vekselyje nėra žodžių – „besąlygiškai įsipareigoju“, tačiau besąlyginį įsipareigojimą numato LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo sąvokos, nurodytos 2 str. 1 d., nes vekselis – vertybinis popierius, kuris išrašomas šio įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui. Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo du kartus ieškovui, įmonės buveinės adresu, išsiuntė 2011-09-30 Pranešimą dėl neprotestuotino paprastojo vekselio pateikimo ir apmokėjimo. Iš pranešimo turinio aiškiai matyti, jog trečiasis asmuo ieškovą informuoja, jog vekselis privalo būti apmokėtas, bei prideda vekselio nuorašą ir nurodo, kad vekselio neapmokėjus, vekselio turėtojas kreipsis į notarų biurą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Byloje nustatyta, jo trečiasis asmuo antrą kartą siunčiant pranešimą ieškovui dėl vekselio pavėlavo vieną dieną. Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog termino praleidimas yra nežymus, nėra pagrindo pripažinti vykdomąjį įrašą negaliojančiu ir neteisėtu. Ieškovas neginčija skolų pagal vekselius dydžio, ieškinyje remiamasis vekselių pateikimo vykdomiesiems įrašams ir šių įrašų atlikimo procedūros pažeidimais. Trečiasis asmuo ieškovui siuntė registruotus laiškus buveinės adresu, nes kitaip ieškovas nebūtų tinkamai informuotas. 2011-09-30 Pranešimų dėl neprotestuotino paprastojo vekselio pateikimo ir apmokėjimo gavimo dieną, 2011-10-05 ir 2011-10-17 V. J. nežinojo, jog nėra UAB „Nazkafa“ direktoriumi. Pažymėjo, jog registruoti laiškai buvo siųsti įmonės buveinės adresu. Kitų adresų korespondencijai ieškovas trečiajam asmeniui nenurodė. Ieškovas teigia, jog Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, jog nuo 2011-08-08 V. J. nėra UAB „Nazkafa“ direktoriumi bei į bylą pateikti antstolės Daivos Prunskienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai patvirtina, jog V. J. privalėjo žinoti, kad nėra jau UAB „Nazkafa“ direktoriumi. Iš antstolės protokolų nematyti, jog V. J. buvo tinkamai informuotas apie tai, jog nėra UAB „Nazkafa“ direktoriumi. Be to, byloje yra duomenys, jog V. J. ginčija jo atleidimą iš UAB „Nazkafa“ direktoriaus pareigų teisme. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog notarui išduodant ginčijamą vykdomąjį įrašą, buvo pažeistos materialiosios ar proceso teisės normos, jo veiksmai atitiko Tvarkos nuostatas, todėl ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantas UAB „Nazkafa“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą - pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto 12 notarų biuro notarės Dalytės Stankūnienės 2011-01-19 vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 156, nuo jo sudarymo dienos. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė ĮPVĮ 77 ir 78 str. normas, nustatančias privalomus vekselio rekvizitus bei kylančias pasekmes, neįrašius nors vieno iš šiame įstatyme numatytų privalomų rekvizitų, o taip pat neatsižvelgė į vekselių naudojimo taisyklių 2 formoje pateiktą paprastojo vekselio formą, tuo pažeisdamas minėtų ĮPVĮ straipsnių, o taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.101 str. 9 dalies imperatyvias nuostatas. Vekselyje nenurodžius nors vieno iš ĮPVĮ 77 straipsnyje išvardintų privalomų rekvizitų, vekselis neturi vertybinio popieriaus statuso ir galios (ĮPVĮ 78 str.). Vienas iš privalomų vekselio rekvizitų - besąlyginis įsipareigojimas sumokėti vekselyje nurodytą pinigų sumą (ĮPVĮ 77 str. 1 d. 2 p.). Tačiau, 2010-11-08 vekselyje (t. l, b.1.34), nebuvo nurodyta formuluotė, kad ieškovas - UAB „Nazkafa“ besąlygiškai įsipareigoja sumokėti trečiajam asmeniui - UAB „SP Vilnius“ 163.000,00 Lt sumą, todėl 2010-11-08 vekselis buvo su formos trūkumais, t.y. neturėjo vieno iš ĮPVĮ 77 straipsnyje nustatyto privalomo rekvizito, ir neturėjo paprastojo vekselio statuso ir galios. Be to, 2010-11-08 vekselis neatitiko taip pat ir Vekselių naudojimo taisyklėse nustatytos paprastojo vekselio formos (2 forma), kurioje aiškiai nurodyta besąlyginio įsipareigojimo sumokėti vekselyje nurodytą sumą formuluotė. Atsižvelgiant į tai, atsakovė - notarė Dalytė Stankūnienė, vykdydama vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 6 punkto reikalavimus bei Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 40 str. nuostatas privalėjo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą - patenkinti trečiojo asmens - UAB „SP Vilnius“ reikalavimą ne ginčo tvarka. O išduodama 2011-01-19 vykdomąjį įrašą atsakovė pažeidė CK 1.10.1 str. 9 dalies, ĮPVĮ 77, 78 str. imperatyvias nuostatas bei Vekselių naudojimo taisyklių 7 punkto ir Vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 6 punkto reikalavimus.

Ginčijamame sprendime teismas nurodė, kad vekselio davėjo besąlyginis įsipareigojimas sumokėti nurodytą sumą jau nustatytas pačiame ĮPVĮ, t.y. šio įstatymo 2 str. 1 dalyje pateiktoje vekselio sąvokos apibrėžime, todėl atskirai vekselyje šio privalomo rekvizito įrašyti nereikia ir jo neįrašymas neturi įtakos vekselio statusui ir galiai. Šis teismo ĮPVĮ normų aiškinimas prieštarauja ne tik CK įtvirtintiems bendriesiems teisingumo ir protingumo principams ir CK 1.101 str. 9 punkto nuostatoms (Vertybiniai popieriai privalo turėti įstatymų nustatytus rekvizitus. Jeigu privalomų rekvizitų nėra, vertybinis popierius negalioja, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis), bet ir logikos dėsniams. Įstatymo leidėjas, minėtame ĮPVĮ įstatyme pateikdamas vekselio sąvoką (2 str. 1 d.), aiškiai nurodė, kad vekselis, kaip vertybinis popierius, turi vekselio galią tik tuo atveju, jeigu jis išrašomas šio Įstatymo nustatyta tvarka, t. y. šiuo atveju, vadovaujantis minėto įstatymo 77 ir 78 straipsniais. Jeigu įstatymo leidėjas nebūtų turėjęs tikslo įtvirtinti besąlyginio įsipareigojimo apmokėti vekselyje nurodytą sumą, kaip vieno iš privalomų paprastojo vekselio rekvizitų, jis, paprasčiausiai, nebūtų šio įstatymo 77 straipsnyje tokio rekvizito įvardinęs. Tačiau ĮPVĮ 77 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytas vienas iš privalomų paprastojo vekselio rekvizitų - besąlyginis įsipareigojimas sumokėti nurodytą sumą. Todėl šis teismo sprendimo motyvas yra nepagrįstas ir prieštaraujantis CK ir ĮPVĮ normoms bei CK įtvirtintiems bendriesiems teisingumo ir protingumo principams.

2. Teismas netinkamai aiškino ir taikė ĮPVĮ normas, reglamentuojančias vekselio pateikimą apmokėti, mokėjimo vietos nurodymo vekselyje reikšmę ir pasekmes, tinkamai neišnagrinėjo ir neįvertino byloje nurodytų faktinių aplinkybių bei pateiktų rašytinių įrodymų, taip pat nesivadovavo suformuota teismine praktika ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis tokios kategorijos civilinėse bylose, todėl, pažeisdamas ĮPVĮ 6, 29, 36, 40, 48 straipsnių nuostatas, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. 2012-11-08 paprastasis neprotestuotinas vekselis (t. l, b.1.34) nebuvo pateiktas vekselio davėjui - ieškovui apmokėti, kaip to reikalauja ĮPVĮ 36 ir 48 straipsniai, todėl atsakovė, neturėdama teisinio pagrindo, negalėjo tenkinti trečiojo asmens 2012-01-19 prašymą ir išduoti jam vykdomąjį įrašą. ĮPVĮ 36 straipsnis numato, kad vekselis, mokėtinas jį pateikus, turi būti apmokėtas vekselį pateikus mokėtojui, šiuo atveju ieškovui. Vekselis privalo būti pateiktas apmokėti per vienerius metus nuo jo išrašymo dienos. ĮPVĮ 6 str. numato, kad vekselis gali būti pateiktas apmokėti trečiojo asmens gyvenamojoje vietovėje (buveinėje), neatsižvelgiant į tai, ar ši vieta yra toje vietovėje, kur yra mokėtojo gyvenamoji vieta (buveinė), ar kitoje vietovėje. Vekselių naudojimo taisyklių 22 punktas nustato, kad vekselis gali būti pateikiamas apmokėti mokėtojo gyvenamojoje vietoje (buveinėje) arba kurioje nors kitoje vekselyje nurodytoje vietoje. 2010-11-08 paprastajame neprotestuotiname vekselyje (t. l, b.1.34) nurodyta mokėjimo vieta - Vilnius, Smolensko g. 10B, UAB „SP Vilnius“. Todėl šis vekselis jo turėtojo - trečiojo asmens UAB „SP Vilnius“ ieškovui turėjo būti pateiktas apmokėti būtent šioje, vekselyje nurodytoje mokėjimo vietoje, o ne išsiunčiant registruotu laišku pranešimą dėl paprastojo neprotestuotino vekselio pateikimo ir apmokėjimo (2011-09-30 pranešimas (t. l, b. l. 35)) ieškovui, jo registruotos buveinės adresu - Bartų g. 7, Buivydiškių k., Vilniaus r. sav. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, yra suformulavęs teisės aiškinimo ir taikymo taisykles dėl ĮPVĮ 40 ir 47 straipsnių aiškinimo ir taikymo, bei išaiškinęs, kad „ĮPVĮ 40 straipsnyje reglamentuotas vekselio pateikimas apmokėti atliekamas ne vekselio turėtojo pranešimu skolininkui, tačiau pateikiant paprastąjį neprotestuotiną vekselį, taip sudarant sąlygas asmeniui, apmokėjusiam vekselį, jį atgauti. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į vekselio, kaip apyvartinio vertybinio popieriaus, prigimtį. Vekselio turėtojas, pateikdamas vekselį apmokėti, patvirtina, kad jis yra reikalavimo teisę turintis asmuo ir taip sudaro prielaidas tinkamam vekselio apmokėjimui, išvengiant dvigubo apmokėjimo bei išimant vekselį iš apyvartos, nes asmuo, apmokėjęs vekselį, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atiduotas vekselio turėtojo pakvituotas vekselis (ĮPVĮ 41 straipsnio 1 dalis, 52 straipsnio 1 dalis), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011). ĮPVĮ detaliai nereglamentuota, kur vekselis turi būti pateiktas apmokėti, šie klausimai tik iš dalies sureguliuoti ĮPVĮ 6 ir 29 straipsniuose. Vekselio apmokėjimo vieta inter alia gali būti nurodyta vekselyje. Vekselio pateikimo apmokėti vietos nurodymas reikšmingas, sprendžiant klausimą dėl asmens procesinės pareigos įrodyti, kad vekselis nebuvo pateiktas apmokėti jame nurodytu adresu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011). Iš byloje esančio trečiojo asmens - UAB „SP Vilnius“ 2011-09-30 pranešimo ieškovui dėl paprastojo neprotestuotino vekselio pateikimo ir apmokėjimo (t. l, b. l. 35), o taip pat iš jo 2012-08-10 atsiliepime į patikslintą ieškinį esančių paaiškinimų aiškiai matyti, kad trečias asmuo - UAB „SP Vilnius“ nebuvo pateikęs vekselio apmokėti ieškovui, vekselyje nurodytoje mokėjimo vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), UAB „SP Vilnius“, o tik buvo išsiuntęs jam minėtą 2011-09-30 pranešimą, ieškovo registruotos buveinės adresu - Bartų g. 7, Buivydiškių k., Vilniaus r. sav. Ieškovo vadovas L. N. nei 2011-09-30 dieną, nei ankstesnėmis bei vėlesnėmis dienomis nebuvo kviečiamas atvykti į Smolensko g. 10B, Vilniuje, šiuo adresu nebuvo atvykęs, todėl jam, kaip ieškovo atstovui 2010-11-08 vekselis nebuvo pateiktas apmokėti, ant šio vekselio jis nėra ir nebuvo pasirašęs, juo labiau, jis nieko nežinojo apie šį UAB „Nazkafa“ vardu išrašytą vekselį ir apie jo pateikimą apmokėti.

Ginčijamame sprendime teismas, pripažindamas trečiojo asmens registruotu laišku išsiųstą 2011-09-30 pranešimą ieškovui, dėl neprotestuotino paprastojo vekselio pateikimo ir apmokėjimo, tinkamu vekselio pateikimu apmokėti, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo suformuluotomis teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėmis, dėl ĮPVĮ 40 ir 47 straipsnių aiškinimo ir taikymo, ir netinkamai šias įstatymo normas aiškindamas ir taikydamas, jas pažeidė. Ginčijamame sprendime teismas, pripažindamas trečiojo asmens registruotu laišku du kartus skirtingomis datomis išsiųstą 2011-09-30 pranešimą ieškovo registruotos buveinės adresu tinkamu ĮPVĮ 40 ir 47 straipsnių prasme, tinkamai neišnagrinėjo ir neįvertino byloje ieškovo nurodytų faktinių aplinkybių bei jo pateiktų rašytinių įrodymų. Minėta, kad ieškovo vadovas L. N. nebuvo ir nėra gavęs trečio asmens - UAB „SP Vilnius“ ieškovui siųstų 2011-09-30 pranešimų dėl paprastojo neprotestuotino vekselio pateikimo ir apmokėjimo (t. l, b. l. 35, 36), kadangi sužinojo apie juos tik susipažinus su notarine byla dėl vykdomojo įrašo Nr. 165, išdavimo. Trečiojo asmens - UAB „SP Vilnius“ vadovas V. J. minėtus 2011-09-30 pranešimus dėl paprastojo neprotestuotino vekselio pateikimo ir apmokėjimo siuntė adresu Bartų g. 7, Buivydiškių kaimas, Vilniaus rajonas, iš anksto žinodamas, kad šiuo adresu ieškovas -UAB „Nazkafa“ šios korespondencijos negaus, kadangi tuo metu ieškovo finansinio lizingo sutarties pagrindu valdomas patalpas, šiuo adresu, neteisėtai buvo užėmusi UAB „Ekolit“, kurios vadovas ir vienintelis akcininkas yra taip pat tas pats asmuo V. J. Taigi, UAB „SP Vilnius“ vadovas V. J. 2011-09-30 minėtus pranešimus tyčia išsiuntė patalpų adresu, kurias tuo metu buvo užėmusi kita jo pačio įsteigta ir vadovaujama bendrovė UAB „Ekolit“ ir kurios vadovas, t. y. V. J. kartu su savo tėvu V. J. teisėtų ieškovo - UAB „Nazkafa“ atstovų į jas, piktnaudžiaudami teise, nebuvo įleidę. Tai patvirtina byloje esantys antstolės D. Prunskienės 2011-08-18 ir 2011-09-07 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, vykdomojoje byloje Nr.0068/11/79F (t. l, b. l. 132-135). Pažymėtina, kad ieškovo iniciatyva Vilniaus miesto 3 policijos komisariate yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-00022-12 pagal LR BK 294, 300, 302 straipsnius dėl neteisėtų UAB „Ekolit“, šios bendrovės direktoriaus ir akcininko V. J. ir buvusio UAB „Nazkafa“ vadovo V. J. veiksmų, tarp jų ir dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), neteisėto užėmimo savivaldžiaujant. Iš tokių trečiojo asmens vadovo veiksmų aiškiai matyti, kad UAB „SP Vilnius“ ir UAB „Ekolit“ vadovas V. J. ir jo tėvas V. J., piktnaudžiaudami teise, veikė piktavališkai ir nesąžiningai, o netinkamas vekselio pateikimas apmokėjimui buvo tikslingas veiksmas, siekiant neteisėtai gauti vykdomąjį įrašą ir areštavus UAB „Nazkafa“ turtą sutrikdyti bendrovės veiklą. Minėtas patalpas, kuriose buvo registruota ieškovo buveinė, ieškovas atgavo tik 2012 m. birželio mėnesį, kai civilinėje byloje Nr. 2-2034-235/2012 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-05-21 priėmė sprendimą priverstinai iškeldinti iš minėtų patalpų jas neteisėtai užėmusius UAB „Ekolit“ bei A. G., K. Š. ir V. G.. Vykdant šį teismo sprendimą antstolė N. Šiugždaitė juos priverstinai iškeldino ir perdavė patalpas ieškovui. Tokiu būdu, trečiojo asmens registruotu paštu ieškovui siųsti 2011-09-30 pranešimai dėl paprastojo neprotestuotino vekselio pateikimo ir apmokėjimo (t. l, b .l. 35, 36) turėjo grįžti neįteikti adresatui atgal trečiajam asmeniui. Tačiau, kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų -2012-05-08 AB „Lietuvos paštas“ pažymos Nr. 3-3008 (t. l, b. l. 131), trečiojo asmens - UAB „SP Vilnius“ siųstus minėtus pranešimus ieškovui, ieškovo UAB „Nazkafa“ vardu 2011 m. spalio 5 d. ir 2011 m. spalio 17 d. iš pašto darbuotojo priėmė buvęs šios bendrovės vadovas V. J., kuris nuo 2011 m. rugpjūčio 9 d. nebėra UAB „Nazkafa“ vadovas ir nebeturėjo jokių įgaliojimų veikti UAB „Nazkafa“ vardu, todėl priimti pašto korespondenciją šios bendrovės vardu neturėjo jokios teisės. Iš minėtos pašto pažymos matyti, kad pašto korespondenciją V. J. priėmė tyčia neteisėtai prisistatęs UAB „Nazkafa“ direktoriumi, nes puikiai žinojo, kad nuo 2011-08-09 jis yra atleistas iš UAB „Nazkafa“ direktoriaus pareigų. Šias faktines aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2012-05-08 AB „Lietuvos paštas“ pažyma Nr. 3-3008 (t. l, b. l. 131), išplėstinis išrašas su istorija iš Juridinių asmenų registro apie UAB „Nazkafa“ ( b. l. 9-15), antstolės D.Prunskienės 2011-08-18 ir 2011-09-07 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, vykdomojoje byloje Nr.0068/11/79F (t. l, b. l. 132 - 135). Iš ieškovo nurodytų faktinių aplinkybių bei pateiktų rašytinių įrodymų darytina išvada, kad 2010-11-08 vekselis (t. l, b. l. 34) nebuvo pateiktas apmokėti ieškovui, vekselyje nurodytoje mokėjimo vietoje, kaip to reikalauja ĮPVĮ 6, 29, 36, 40, 48 straipsnių bei Vekselių naudojimo taisyklių 22 punkto nuostatos. O, atsakovė - notarė Dalytė Stankūnienė, būdama valstybės įgaliota pareigūnė, kuriai taikomi padidinto atidumo, rūpestingumo ir apdairumo standartai, nepareikalavo trečiojo asmens -UAB „SP Vilnius“ pateikti įrodymus ir įsitikinti ar 2010-11-08 vekselis buvo pateiktas ieškovui -UAB „Nazkafa“ apmokėti ir kada toks pateikimas buvo atliktas, ar pateikti įrodymai atitinka ĮPVĮ ir Vekselių naudojimo taisyklių nuostatų reikalavimus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, todėl trečiajam asmeniui 2011-01-19 vykdomąjį įrašą (t. l, b. l. 33) išdavė neteisėtai ir nepagrįstai, pažeisdama ne tik ĮPVĮ, Vekselių naudojimo taisyklių bei vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos reikalavimus bet ir Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo 40 str. nuostatas.

3. Teismas netinkamai aiškino ir taikė ĮPVĮ normas, reglamentuojančias pranešimo neapmokėjus vekselio pateikimą vekselio davėjui, tokio pranešimo terminus ir jų nesilaikymo pasekmes, tinkamai neišnagrinėjo ir neįvertino byloje nurodytų faktinių aplinkybių bei pateiktų rašytinių įrodymų, taip pat nesivadovavo suformuota teismine praktika ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis tokios kategorijos civilinėse bylose, todėl, pažeisdamas ĮPVĮ 47, 48, 81 straipsnių nuostatas, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. 2010-11-08 paprastasis neprotestuotinas vekselis ieškovui ne tik nebuvo pateiktas apmokėti, bet ir apie šio vekselio neapmokėjimą nebuvo pranešta jo davėjui - ieškovui UAB „Nazkafa“, kaip to reikalauja ĮPVĮ 40, 47, 48 straipsnių nuostatos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ĮPVĮ 40 ir 47 straipsniai reglamentuoja dvi skirtingas, savarankiškas ir laiko atžvilgiu viena po kitos einančias teisines situacijas. Vekselio pateikimas apmokėti ir pranešimas apie neapmokėjimą yra skirtingi savo prigimtimi veiksmai, todėl negali būti atlikti vienu vekselio turėtojo aktu. Pirmiausia ĮPVĮ 40 straipsnyje nustatyta tvarka vekselio turėtojas turi pateikti vekselį apmokėti ir tik po to, jeigu vekselis nebuvo apmokėtas, turi ĮPVĮ 47 straipsnyje nustatytą pareigą informuoti apie tai pagal vekselį įsipareigojusius asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011). ĮPVĮ 81 straipsnis nustato, kad vekselio reikalavimai tenkinami tik tuomet, kai vekselio turėtojas praneša visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis yra neapmokėtas. Vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 8 punktas nustato: „notaras, priėmęs prašymą, pareikalauja, kad vekselio ar čekio turėtojas pateiktų įrodymus, ar pranešta visiems pagal vekselį ar čekį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, arba nevizuotas, arba čekis neapmokėtas, ir nurodo, kuriam laikui notarinis veiksmas atidedamas. Vykdomasis įrašas išduodamas pasibaigus notarinio veiksmo atidėjimo laikotarpiui, tik įvykdžius 8 punkto pirmosios pastraipos reikalavimą“. Vadovaujantis aukščiau minėtomis ĮPVĮ ir Vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos nuostatomis ir reikalavimais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teisės aiškinimo ir taikymo praktika, notaras vykdomąjį įrašą, pagal pateiktą vekselio turėtojo prašymą, jo turimą reikalavimą tenkinti ne ginčo tvarka, gali išduoti tik tada, kai vekselio turėtojas pateikia jam įrodymus apie tai, kad visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims yra tinkamai ir laiku pranešta, kad vekselis neapmokėtas, kad toks pranešimas yra tinkamai įformintas ir iš jo turinio aišku, kad pranešimu įsipareigojęs pagal vekselį asmuo (vekselio davėjas) yra informuojamas apie faktą, jog jam pateikus vekselį apmokėti mokėjimo vietoje, vekselis nebuvo apmokėtas. Kaip matyti iš atsakovės pateiktų ir byloje esančių dokumentų, kurių pagrindu atsakovė atliko notarinį veiksmą - išdavė ieškovo ginčijamą 2011-01-19 vykdomąjį įrašą, 2011-09-30 trečias asmuo - UAB „SP Vilnius“ (vekselio turėtojas) registruotu laišku paštu išsiuntė ieškovui - UAB „Nazkafa“ pranešimą dėl paprastojo neprotestuotino vekselio pateikimo ir apmokėjimo, ieškovo registruotos buveinės adresu bei 2011-10-10 registruotu laišku paštu ieškovui išsiuntė analogiško turinio ir datos pranešimą (t. l, b. l. 36) tuo pačiu adresu. Trečiojo asmens - UAB „SP Vilnius“ 2011-10-10 registruotu laišku ieškovui išsiųstas pranešimas negali būti laikomas ĮPVĮ 47 str. nustatytu pranešimu pagal vekselį įsipareigojusiam asmeniui (vekselio davėjui) apie faktą, jog jam pateikus vekselį apmokėti mokėjimo vietoje, vekselis nebuvo apmokėtas, kadangi šiame trečiojo asmens pranešime nieko nerašoma apie tai, kad pateikus vekselį apmokėti mokėjimo vietoje jis vekselio davėjo nebuvo apmokėtas. Be to, iš šio pranešimo visiškai nėra aišku ar vekselis buvo apmokėtas ar nebuvo. Todėl, šis trečiojo asmens 2011-09-30 pranešimas, išsiųstas ieškovo registruotos buveinės adresu du kartus, t. y. 2011-09-30 ir 2011-10-10 dienomis, vertintinas kaip vienas trečiojo asmens (vekselio turėtojo) aktas, kuris, remiantis teismų praktika ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis tokios kategorijos bylose, negalėjo būti teismo pripažintas net kaip tinkamas vekselio pateikimas apmokėti ĮPVĮ 40 str. prasme, (žr.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 07 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011). Taip pat, pažymėtina, kad antrą kartą, t. y. 2011-10-10 dieną, trečiojo asmens ieškovo buveinės adresu paštu išsiųstas 2011-09-30 pranešimas dėl paprastojo neprotestuotino vekselio pateikimo ir apmokėjimo (t. l, b. l. 36), buvo išsiųstas tik po 6 (šešių) darbo dienų, skaičiuojant nuo analogiško turinio ir datos pirmojo pranešimo išsiuntimo dienos, t. y. 2011-09-30. Todėl, net ir pripažįstant trečiojo asmens dviem skirtingomis datomis siųstą ieškovo buveinės adresu minėtą pranešimą tinkamu, ĮPVĮ 40 ir 47 str. prasme, buvo aiškiai praleistas terminas per 4 (keturias) darbo dienas pranešti vekselio davėjui apie vekselio neapmokėjimą, nustatytas ĮPVĮ 47 str. 1 dalyje. Tačiau, pripažinti minėtą trečiojo asmens 2011-09-30 pranešimą dėl paprastojo neprotestuotino vekselio pateikimo ir apmokėjimo, išsiųstą ieškovo registruotos buveinės adresu dviem skirtingomis datomis, tinkamais kaip vekselio pateikimu apmokėti taip ir pranešimu dėl vekselio neapmokėjimo, nebuvo jokių prielaidų, sąlygų ir/ar pagrįstų pagrindų. Minėta, kad ieškovo vadovas L. N. nebuvo ir nėra gavęs trečiojo asmens - UAB „SP Vilnius“ ieškovui dviem skirtingomis datomis siųsto 2011-09-30 pranešimo dėl paprastojo neprotestuotino vekselio pateikimo ir apmokėjimo (t. l, b. l. 35, 36), nes UAB „SP Vilnius“ vadovas V. J. šį pranešimą tyčia išsiuntė ieškovo registruotos buveinės patalpų adresu, kurias tuo metu buvo užėmusi kita jo pačio įsteigta ir vadovaujama bendrovė UAB „Ekolit“ ir kurios vadovas, t.y. tas pats V. J. kartu su savo tėvu V. J. teisėtų ieškovo - UAB „Nazkafa“ atstovų į minėtas patalpas neįsileido. Taip pat, minėta, kad ieškovas atgavo šias patalpas tik 2012 m. birželio mėnesį, kai Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-05-21 sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-2034-235/2012, neteisėtai jas užėmę asmenys buvo priverstinai iškeldinti. Taip pat, iš pateiktų ir byloje esančių rašytinių įrodymų, (2012-05-08 AB „Lietuvos paštas“ pažyma Nr. 3-3008 (t. l, b. l. 131), išplėstinis išrašas su istorija iš Juridinių asmenų registro apie UAB „Nazkafa“ (t. l, b. l. 9-15)), akivaizdu, kad trečiojo asmens siųstus du analogiškus 2011-09-30 pranešimus iš pašto darbuotojų neteisėtai priėmė tam jokių įgaliojimų veikti ieškovo vardu neturintis V. J. tėvas V. J., pašto darbuotojams neteisėtai ir tyčia prisistatęs ieškovo UAB „Nazkafa“ direktoriumi, nors puikiai žinojo, kad nuo 2011-08-09 jis yra atleistas iš UAB „Nazkafa“ direktoriaus pareigų ir priimti jokios korespondencijos ieškovo vardu neturi teisės.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas turėjo konstatuoti, kad tretysis asmuo atsakovei nepateikė jokių įrodymų, kad buvo įvykdytas ĮPVĮ 47 straipsnio reikalavimas - pateikti pagal vekselį įsipareigojusiems asmenimis pranešimą su konstatuotu faktu apie vekselio neapmokėjimą. Nesant ĮPVĮ 47 str. nustatyto pranešimo apie faktą, kad pateiktas apmokėti vekselis nebuvo apmokėtas, atsakovė - notarė Dalytė Stankūnienė neturėjo teisės išduoti ginčijamą vykdomąjį įrašą, tenkinant trečiojo asmens - vekselio turėtojo reikalavimą ne ginčo tvarka. Todėl, išduodama ginčijamą 2011-01-19 vykdomąjį įrašą, atsakovė - notarė Dalytė Stankūnienė pažeidė ĮPVĮ 47, 81 straipsnių ir Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 6 ir 8 punkto, o taip pat Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 40 str. imperatyvius reikalavimus ir ginčijamą vykdomąjį įrašą trečiajam asmeniui išdavė neteisėtai ir nepagrįstai, dėl ko jis teismo turėjo būti pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.

Teismas, pripažindamas trečiojo asmens 2011-09-30 pranešimą, išsiųstą ieškovo registruotos buveinės adresu du kartus, dviem skirtingomis datomis, tinkamais, tiek vekselio pateikimu apmokėti tiek ir pranešimu apie vekselio neapmokėjimą, tinkamai neišnagrinėjo ir neįvertino byloje ieškovo nurodytų faktinių aplinkybių bei jo pateiktų rašytinių įrodymų, vadovavosi vien tik abejotinais ir jokiais įrodymais nepagrįstais trečiojo asmens UAB „SP Vilnius“ paaiškinimais, netinkamai aiškino ir taikė ĮPVĮ 47, 48 ir 81 straipsnių normas bei Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 6 ir 8 punkto reikalavimus, todėl priėmė nepagrįstą ir naikintiną sprendimą.

4. Ginčijamame sprendime teismas, tinkamai neišsiaiškinęs ir neįvertinęs ieškovo pateiktų faktinių aplinkybių ir rašytinių įrodymų, nepagrįstai ir klaidingai pripažino, kad V. J. 2011-09-30 pranešimų dėl paprastojo neprotestuotino vekselio pateikimo ir apmokėjimo gavimo dienomis, t. y. 2011-10-05 ir 2011-10-17 nežinojo, kad nebėra UAB „Nazkafa“ direktoriumi, todėl minėtus pranešimus priėmė teisėtai. Ši teismo išvada neparemta ir nepagrįsta jokiais įrodymais bei padaryta remiantis vien tik trečiojo asmens paaiškinimais, ignoruojant ieškovo nurodytas faktines aplinkybes ir jo pateiktus leistinus rašytinius įrodymus. Ši teismo išvada prieštarauja ir bendriesiems CK įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Kad V. J. puikiai žinojo, jog nuo 2011-08-09 jis yra atleistas iš ieškovo UAB „Nazkafa“ direktoriaus pareigų, įrodo ieškovo 2012-07-24 patikslintame ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės, o taip pat ir pateikti rašytiniai įrodymai, o būtent: (1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas dar 2010 m. lapkričio 26 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1437-235/2010 ir pripažino negaliojančia 2005 m. sausio 21 d. pasirašytą 120 paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės UAB „Nazkafa“ (juridinio asmens kodas 225701630, buveinė Bartų g. 7, Buivydiškių km., Vilniaus raj.), akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp L. N., N. N. ir V. J. Taip pat pripažino negaliojančia 2005 m. sausio 21d. pasirašytą 60 paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės UAB „Nazkafa“ (juridinio asmens kodas 225701630, buveinė Bartų g. 7, Buivydiškių km., Vilniaus raj.) akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp L. N., N. N. ir V. J. Šioje byloje atsakovu buvo ir V. J. Vilniaus apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovų V. J. ir V. J. skundus, 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi paliko teismo sprendimą nepakeistą. Remiantis šiais įsiteisėjusiais teismų sprendimais, L. N., nuo 2011 m. rugpjūčio 8 d. vėl tapo vieninteliu akcininku, turinčiu 100 procentų UAB „Nazkafa“ akcijų, o nuo 2011 m. rugpjūčio 9 d. ir direktoriumi, iš šių pareigų atleidžiant buvusį akcininką V. J.. (2) Byloje pateiktas išplėstinis išrašas su istorija iš Juridinių asmenų registro apie UAB „Nazkafa“ (t. l, b. l. 9-15), kuriame aiškiai yra nurodyta, kad nuo 2011-08-09 UAB „Nazkafa“ vadovas yra L. N.. Kiekvienas protingas ir rūpestingas žmogus ir verslininkas, dalyvavęs ne viename teisminiame procese, dėl jam priklausiusių bendrovės akcijų grąžinimo ankstesniam jų savininkui, ir šiuos teisminius procesus pralaimėjęs, stengsis išsiaiškinti tokio pralaimėjimo pasekmes ir rezultatus bei ateities perspektyvas ir neįtikėtina manyti, kad jis visiškai šiais klausimais nesidomėtų ir nieko nežinotų daugiau kaip pusę metų, nežiūrint į tai, kad naujasis bendrovės akcijų savininkas ir jos naujasis vadovas su valstybės pareigūnais (antstoliu) ne vieną kartą būtų atvykęs ir reikalavęs perduoti bendrovės dokumentus, antspaudą bei bendrovės patalpas ir kitą turtą; (3) Byloje pateikti antstolės D.Prunskienės 2011-08-18 bei 2011-09-07 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, vykdomojoje byloje Nr. 0068/11/66F (t. l, b. l. 132-135) taip pat aiškiai liudija, kad 2012-08-18 V. J. buvo pateikti visi teismo sprendimai ir kiti dokumentai, kurių pagrindu vieninteliu UAB „Nazkafa“ akcininku nuo 2011-08-08 tapo L. N., o nuo 2011-08-09 jis tapo ir vadovu, atleidžiant iš direktoriaus pareigų V. J. Citata iš 2011-08-18 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (t. l, b. l. 132-133): „Paskambinus skambučiu, atsiliepė ir išėjo pro vartus V. J., kuriam buvo paaiškinta, jog UAB „Nazkafa“ vadovas L. N. nori patekti į savo patalpas, perimti dokumentus su antspaudu, apžiūrėti pačias patalpas. <.....> Pil. V. J. buvo parodyti visi teismo sprendimai, tačiau grasindamas prokuratūromis ir susidorojimu, paaiškino, jog niekas į šiuos namus neįeis.....“. Citata iš 2011-09-07 faktinių aplinkybių protokolo (t. l, b.1.134 - 135): „Po tolimesnio pokalbio su pareigūnais V. J. išėjo pro vartus. Jam buvo pateikti dokumentai, kurių pagrindu yra vykdomos faktinės aplinkybės“. Šios faktinės aplinkybės antstolės D.Prunskienės buvo filmuojamos, todėl jeigu teismui nebuvo aišku iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų, kurie nėra stenografavimas, kad V. J. buvo tinkamai informuotas apie tai, kad yra atleistas iš UAB „Nazkafa“ direktoriaus pareigų, teismas galėjo pareikalauti pateikti peržiūrai antstolės filmuotą faktinių aplinkybių konstatavimo medžiagą, siekiant įsitikinti norimu faktu, tačiau to nepadarė.

Šios faktinės aplinkybės ir rašytiniai įrodymai aiškiai parodo, kad V. J. buvo tinkamai informuotas ir puikiai žinojo, kad nuo 2011-08-09 jis yra atleistas ir nebėra UAB „Nazkafa“ direktoriumi, ir kad naujasis bendrovės vadovas yra L. N., todėl trečiojo asmens siųstus 2011-09-30 pranešimus dėl paprastojo neprotestuotino vekselio pateikimo ir apmokėjimo (t. l, b. l. 35 - 36) iš pašto darbuotojo priėmė tyčia ir neteisėtai prisistatęs ieškovo UAB „Nazkafa“ vadovu, neturėdamas tam jokių įgaliojimų veikti ir atstovauti ieškovo vardu.

Atsakovė Vilniaus miesto 12-ojo notarų biuro notarė Dalytė Stankūnienė atsiliepime į ieškovo (apelianto) UAB „Nazkafa“ apelia­cinį skundą nurodė, kad su ieškovo pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka. Apeliaciniame skunde Ieškovas pateikė tik savo subjektyvią nuomonę dėl kitokios, jam nepriimtinos pozicijos dėl šios civilinės bylos faktinių aplinkybių visapusiško ir objekty­vaus įvertinimo, padaryto pirmosios instancijos teismo ir išdėstyto jo priimtame pagrįstame ir teisėta­me sprendime.

Trečias asmuo UAB „SP Vilnius“ nurodė, kad apeliacinis skundas nepagrįstas ir atmestinas dėl žemiau nurodytų motyvų.

1. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad 2010-11-08 vekselio davėjo UAB „Nazkafa“ vekselio turėtojui UAB „SP Vilnius“ išduotas paprastasis neprotestuotinas vekselis yra su formos trūkumais, dėl ko neturi paprastojo vekselio statuso ir galios, yra visiškai nepagristas. 2010-11-08 vekselio davėjo UAB „Nazkafa“ vekselio turėtojui UAB „SP Vilnius“ išduotas paprastasis neprotestuotinas vekselis 163 000 Lt sumai turi visus privalomus rekvizitus, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo notarei pripažinti šį vekselį negaliojančiu ir tuo remiantis neišduoti vykdomojo įrašo. Apeliantas, nurodydamas, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog Vekselyje nėra nurodyta, kad UAB „Nazkafa“ įsipareigoja besąlygiškai sumokėti UAB „SP Vilnius“ 163 000 Lt, todėl vekselis yra su formos trūkumais ir neturi paprastojo vekselio statuso ir galios, neteisingai taiko ĮPVĮ normas, reglamentuojančias paprastojo vekselio turinį ir nukrypsta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu suformuotos praktikos. ĮPVĮ 77 str. 2 p. nustatytas reikalavimas, kad vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodyta pinigu suma, reiškia tai, jog vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Taigi vekselyje įtvirtintas prievolės abstraktumas reiškia, kad ši prievolė nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu, t. y. tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas. Tai reiškia, kad skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę - prievolę pagal vekselį. Tokia abstrakti prievolė atsiranda išrašius vekselį. Vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisinių santykių objektas, vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K.-3-181 /2011, Lietuvos Aukščiausio Teismo 2008-06-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/ 2008).

Vekselio abstraktumas taip pat reiškia, kad prievolė pagal vekselį nepriklauso nuo jo atsiradimo pagrindo ir ši prievolė yra be išlygų (LR CK 1.105 str. 1 d., ĮPVĮ 77 str. 2 p.). Kadangi dėl nurodytų vekselio savybių jame nėra įtvirtinti vekselio davėjo ir kitų asmenų abipusiai atsakomybės santykiai ir įsipareigojimas sumokėti vekselyje nurodytą sumą, kuri nesiejama su tam tikrų sutartinių ar kitokių prievolių tarp vekselio davėjo ir vekselyje nurodytų asmenų buvimu ar nebuvimu, tai vekselio davėjas negali ginčyti vekselio, remdamasis tuo, kad jo ir vekselio gavėjo nesiejo prievoliniai santykiai. Besąlygiškas Įsipareigojimas sumokėti vekselyje nurodyta sumą reiškia ir tai, kad vekselyje negali būti nurodyti jokie juridiniai faktai ar aplinkybės, su kuriu atsiradimu, išnykimu ir pan., butų siejamas pagal vekseli atsiradusiu įsipareigojimu įvykdymas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01- 22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2007).

Atsižvelgiant į tai, kad Vekselyje nėra nurodytos jokios papildomos sąlygos ir/ar išlygos, kurioms esant Vekselis turėtų būtų apmokėtas (Vekselis visiškai atitinka tipinio paprastojo neprotestuotino vekselio formą ir turinį), UAB „Nazkafa“ prievolė sumokėti UAB „SP Vilnius“ Vekselyje nurodytą 163 000 Lt sumą, laikytina vekselio davėjo besąlygišku įsipareigojimų apmokėti vekselį, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad Vekselis neturi formos trūkumų. Atitinkamai apelianto argumentai dėl Vekselio formos trūkumų (atskiro rašytinio nurodymo vekselyje, kad vekselio davėjas besąlygiškai įsipareigoja sumokėti vekselio turėtojui vekselyje nurodytą pinigų sumą), atmestinas kaip visiškai nepagrįstas.

2. UAB ,„SP Vilnius“ nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagąstai pripažino tinkamai įvykdyta vekselio turėtojo prievolę pateikti Vekselį apmokėti vekselio davėjui ir pranešti jam apie Vekselio neapmokėjimą. Dėl apelianto apeliaciniame skunde nurodyto argumento, kad Vekselis formaliai nebuvo pateiktas UAB „Nazkafa“ apmokėti vekselyje nurodytoje vietoje – (duomenys neskelbtini), paaiškiname, kad pranešimas apie neprotestuotino paprastojo Vekselio pateikimą ir apmokėjimą 2011-09-30 buvo registruotu paštu išsiųstas vekselio davėjo UAB „Nazkafa“ buveinės adresu, nurodytu viešame Juridinių asmenų registre - Bartų g. 7, Buivydiškių k., Vilniaus raj.

ĮPVĮ 40 str. ir 47 str. įpareigoja vekselio turėtoją įforminti du laiko atžvilgiu skirtingus pranešimus vekselio mokėtojui: pranešimą apie vekselio apmokėjimą kartu pateikiant vekselį apmokėti (ĮPVĮ 40 str.) ir pranešimą neapmokėjus vekselio (ĮPVĮ 47 str.). Pažymėtina, kad ĮPVĮ detaliai nereglamentuota, kur vekselis turi būti pateiktas apmokėti, šie klausimai tik iš dalies sureguliuoti ĮPVĮ 6 ir 29 str. Pagal ĮPVĮ 6 str. vekselis gali būti pateiktas apmokėti trečiojo asmens gyvenamojoje vietoje (buveinėje), neatsižvelgiant į tai, ar ši vieta yra toje vietovėje, kur yra mokėtojo gyvenamoji vieta (buveinė), ar kitoje vietovėje (apeliantas laisvai savo nuožiūra traktuoja šią teisės normą išplečiamai sau naudinga linkme, kad vekselis taip pat gali būti pateiktas apmokėtas kitoje vekselyje nurodytoje vietovėje. Vekselyje nurodyta jo apmokėjimo vieta - Smolensko g. 10 B, Vilnius (vekselio turėtojo UAB „SP Vilnius“ veiklos vieta). Atsižvelgiant į tai, kad Vekselio davėjas UAB „Nazkafa“ yra juridinis asmuo, turintis atskirą buveinę, Vekselis kartu su pranešimu buvo pateiktas apmokėti vekselio mokėtojui pagal jo buveinės registracijos vietą - Bartų g. 7, Buivydiškių k., Vilniaus raj. Proceso pareigą įrodyti, jog vekselis nebuvo pateiktas mokėti turi ieškovas (ĮPVĮ 48 str. 2 d., CPK 178 str.) (Vilniaus apygardos teismo 2012-06- 29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2247-345/2012). Taigi apelianto argumentai, kad Vekselio turėtojo 2011-09-30 pranešimai Vekselio davėjui išsiunčiant pranešimą apie apmokėjimą kartu su Vekseliu UAB „Nazkafa“ buveinės adresu, negali būti pripažįstami Vekselio pateikimu apmokėti pagal ĮPVĮ 40 straipsnio prasmę, yra nepagrįsti, nes bylos nagrinėjimo metu apeliantas nepaneigė ĮPVĮ 48 str. 1 ir 2 d. įtvirtintą vekselio pateikimo apmokėti prezumpciją.

Kadangi UAB „Nazkafa“ Vekselio neapmokėjo, 2011-10-10 UAB „SP Vilnius“ registruotu paštu išsiuntė vekselio mokėtojo UAB „Nazkafa“ registruotos buveinės adresu pranešimą apie Vekselio neapmokėjimą pagal ĮPVĮ 47 str. Šiame straipsnyje nurodoma, kad pranešti galima bet kokia forma per 4 darbo dienas (pranešimas apie Vekselio neapmokėjimą buvo išsiųstas registruotu laišku šeštą darbo dieną, t.y. praleidus 1 dienos terminą), o šiame straipsnyje nustatytu laiku nepranešęs asmuo nepraranda savo teisių, jis tik atsako už žalą, padarytą, dėl savo kaltės, neviršijant vekselyje nurodytos mokėtinos sumos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagristai pripažino, kad Vekselio turėtojas tinkamai įvykdė savo prievoles pateikti Vekselį apmokėjimui Vekselio davėjui ir pranešti Vekselio davėjui apie Vekselio neapmokėjimą.

Dėl apelianto argumentų, kad neva Vekselio mokėtojas UAB „Nazkafa“ negavo nurodytų UAB „SP Vilnius“ pranešimų ir negalėjo jų gauti, kadangi tuo metu gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), faktiškai valdė V. J., o ne UAB „Nazkafa“ akcininkas ir vadovas L. N., taip pat tai, kad abu UAB „SP Vilnius“ pranešimus pašto skyriuje už UAB „Nazkafa“ gavo V. J., nors formaliai jis neturėjo tokios teisės, nes tuo metu jau nebuvo UAB „Nazkafa“ vadovu, paaiškiname, kad ieškovas tyčia painioja UAB „Nazkafa“ kaip juridinio asmens ir jo organo (akcininko ir vadovo) L. N. kaip fizinio asmens sąvokas ir tokiu būdu klaidina teismą.

Vekselio davėjas, nurodytas vekselyje, yra UAB “Nazkafa“, ribotos atsakomybės privatus juridinis asmuo. Tiek Akcinių bendrovių įstatymo 2 str., tiek CK 2.49 str. numato, kad kiekviena juridinis asmuo privalo turėti savo buveinę. Juridinio asmens buveinė apibūdinama nurodant patalpų, kuriose yra buveinė, adresą. Visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu yra laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu, jeigu juridinis asmuo aiškiai nenurodė kitaip (LR CK 2.49 str. 3 d.), juridinis asmuo, pakeitęs buveinę, privalo atitinkamai pakeisti steigimo dokumentus ir juos įregistruoti viešame registre (LR CK 2.49 str. 4 d.).

Atkreipė dėmesį į tai, kad 2011-09-30 ir 2011-10-10, t. y. UAB „SP Vilnius“ pranešimų siuntimo Vekselio mokėtojui UAB „Nazkafa“ metu, šio juridinio asmens buveinės adresas, nurodytas viešame Juridinių asmenų registre, buvo Bartų g. 7, Buivydiškių k., Vilniaus raj. Tai patvirtina išrašas iš Juridinių asmenų registro (yra byloje). Šis UAB „Nazkafa“ buveinės adresas nėra pasikeitęs iki šiol. Bylos nagrinėjimo metu UAB „SP Vilnius“ patvirtino, kad ji niekada nebuvo gavusi pranešimo iš UAB „Nazkafa“ apie tai, kad pranešimai turi būti siunčiami kitu (ne juridinio asmens registruotos buveinės) adresu, todėl remiantis LR CK 2.49 str. 3 d. susirašinėjimas tarp dvejų juridiniu asmenų - UAB SP Vilnius“ ir UAB „Nazkafa“ dėl Vekselio apmokėjimo laikomas įvykdytu tinkamai.

Atkreipė dėmesį, kad apeliantas ginčija tiek Vilniaus m. 12 -ojo notarų biuro notarės išduotą vykdomąjį įrašą, tiek pirmosios instancijos teismo sprendimą vien formaliais motyvais, dėl tariamųjų Vekselio ir su jo apyvarta susijusių procedūrų trūkumų, turėdamas vienintelį tikslą - kiek įmanoma ilgiau užvilkinti piniginės prievolės įvykdymą kreditoriui UAB „SP Vilnius“. Šią aplinkybę patvirtina apelianto atstovo teismui pateiktas atsakymas į UAB „SP Vilnius“ atstovės klausimą „ar tuo atveju, jeigu abu UAB „SP Vilnius“ pranešimai dėl Vekselio pateikimo apmokėti ir dėl šio Vekselio neapmokėjimo būtų įforminti ir įteikti skolininkui UAB „Nazkafa“ pagal jo reikalavimus, skola būtų apmokėta“, apelianto atstovas atsakė „ne“. Tai patvirtina 2012-11-07 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo posėdžio protokolas ir garso įrašas.

3. UAB „Nazkafa“ nepateikė teismui nei vieno įrodymo, patvirtinančio tai, kad 2011-10-05 jis, 2011-10-17 priimdamas korespondenciją už UAB „Nazkafa“ V. J. žinojo, kad jis jau nebeeina šios įmonės vadovo pareigų, ir tuo pasireiškė jo nesąžiningumas. Kaip įrodymus, patvirtinančius tai, kad 2011 m. 10 mėn. V. J. buvo žinoma apie tai, kad jis yra atleistas iš UAB „Nazkafa“ vadovo pareigų, į kuriuos apelianto manymu privalėjo atsižvelgti pirmosios instancijos teismas, yra 1) Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-11-26 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1437-235/2010 (šiuo sprendimu buvo pripažinta negaliojančia UAB „Nazkafa“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, sudalyta tarp V. J. ir L. N., todėl nesuprantama kaip jis yra susijęs su V. J. atleidimo iš vadovo pareigų ir darbo sutarties su juo nutraukimu); 2) išplėstinis išrašas iš Juridinių asmenų registro apie UAB „Nazkafa“ (neaišku, kaip šis išrašas patvirtina V. J. sužinojimą apie atleidimo iš darbo faktą); 3) antstolės D. Prunskienės 2011-08-18 bei 2011-09-07 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai (bylos nagrinėjimo metu šie protokolai buvo išsamiai teismo ištirti, tačiau priešingai, negu teigia apeliantas, jie nepatvirtino fakto, kad per antstolę V. J. buvo pranešta apie jo atleidimo iš darbo faktą bei pateikti atleidimą patvirtinantys dokumentai). Bylos nagrinėjimo metu, buvo pagrįstai nustatyta, kad apie savo neteisėtą atleidimą iš darbo V. J. sužinojo tik 2012 m. pavasarį, kad jis ginčija teismine tvarka savo neteisėtą atleidimą iš darbo, ginčą Vilniaus rajono apylinkės teismas (civilinės bylos Nr. 2-2476-723/2012). Visos aplinkybės, susijusios su V. J. neteisėtu atleidimu iš UAB „Nazkafa“ vadovo pareigų yra išdėstytos ieškinyje dėl neteisėto atleidimo iš darbo, kuris yra byloje, todėl UAB „SP Vilnius“ atskirai dėl jų nepasisako.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimas naikintinas ir priimamas naujas sprendimas, ieškinys patenkinamas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Ši byla nagrinėjama ieškovo apeliacinio skundo ribose.

Dėl apeliacinio skundo argumento, jog vekselyje nebuvo privalomo rekvizito - besąlyginio įsipareigojimo sumokėti vekselyje nurodytą pinigų sumą.

Kaip teisingai nurodė apeliantas, vekselio, kaip vertybinio popieriaus patikimumui civiliniuose santykiuose užtikrinti, o tuo pačiu su vekseliu sietinų asmenų teisėms apsaugoti, yra nustatyti griežti formalumo reikalavimai. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 straipsnyje numatyti privalomi paprastojo vekselio rekvizitai, 78 str. numatytos tokių rekvizitų nebuvimo teisinės pasekmės. Vienas iš privalomų rekvizitų – besąlyginis įsipareigojimas sumokėti vekselyje nurodytą pinigų sumą. Nors apeliantas teigia, kad 2010-11-08 paprastame vekselyje nebuvo nurodyta, kad UAB „Nazkafa“ besąlygiškai įsipareigoja sumokėti vekselyje nurodytą 163 000 Lt pinigų sumą, tačiau vien vekselio abstraktumas, t. y., kad prievolė pagal vekselį nepriklauso nuo jos atsiradimo pagrindo ir ši prievolė yra be išlygų, t. y. vekselis pagal savo esmę reiškia besąlyginį įsipareigojimą jį apmokėti. Vekselyje nurodyta, kad „vekselis neprotestuotinas“, kitaip tariant nesant vekselyje jokių sąlygų, faktų ar aplinkybių su kurių buvimu būtų siejamas įsipareigojimų vykdymas jį apmokant, reiškia, kad jį išdavęs asmuo, besąlygiškai įsipareigojo sumokėti jame numatytą pinigų sumą (be jokių sąlygų privalo tokį vekselį apmokėti). Todėl teisingai Vilniaus miesto 12-ojo notarų biuro notarė Dalytė Stankūnienė vertino, kad išduotas vekselis atitinka nustatytus vekselio privalomus rekvizitus bei teisingai pirmos instancijos teismas vertino, kad vekselis neturi formos trūkumų.

Dėl vekselio pateikimo vekselio davėjui apmokti ir pranešimo apie neapmokėjimą išsiuntimo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. liepos 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011 nurodė, kad ĮPVĮ 40 str. ir 47 str. numatyti du skirtingi savarankiški ir laiko atžvilgiu viena nuo kitos savarankiškai sekantys veiksmai. ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas, vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę jo mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. ĮPVĮ 47 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vekselio turėtojas privalo pranešti indosantui, iš kurio jis gavo vekselį, ir vekselio davėjui apie tai, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, per keturias darbo dienas po protesto, o kai vekselyje įrašyta sąlyga „grąžinti be išlaidų” ar „neprotestuotinas”, – per tiek pat laiko po vekselio pateikimo akceptuoti arba apmokėti. Kaip išaiškino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vekselio pateikimas apmokėti ir pranešimas apie neapmokėjimą yra skirtingi savo prigimtimi veiksmai, todėl negali būti atlikti vienu vekselio turėtojo aktu. Kaip matyti iš bylos duomenų, Paprastajame vekselyje buvo nurodyta Mokėjimo vieta „(duomenys neskelbtini), UAB „SP Vilnius“, bei vekselį išdavusio asmens UAB „Nazkafa“ adresas Vilniaus raj. Buivydiškių kaimas, Bartų g. 7 (įmonės registracijos buveinės adresas). Vekselio turėtojas UAB „SP Vilnius“ (b. l. 35, t.1), 2011-09-30 Pranešimą dėl neprotestuotino paprastojo vekselio pateikimo ir apmokėjimo bei vėlesnį, 2011-09-30 to paties turinio Pranešimą (b. l. 36, t. 1), išsiųstą 2011-10-10, siuntė registruotu paštu vekselio davėjo UAB „Nazkafa“ buveinės registracijos adresu (b. l. 9-15, t. 1). Tokia korespondencija abu kartus buvo įteikta UAB „Nazkafa“ buvusiam vadovui V. J. (b. l. 131, t. 1). Nors vekselyje ir buvo nurodyta konkreti jo apmokėjimo vieta, vekselio gavėjo UAB „SP Vilnius“ veiklos vieta, tačiau ĮPVĮ detaliai nereglamentuoja, kuriuo adresu vekselis turi būti pateiktas apmokėti. Pagal ĮPVĮ 6 str. vekselis gali būti pateiktas apmokėti ir trečiojo asmens buveinės adresu, neatsižvelgiant į tai, ar ši vieta sutampa su mokėtojo buveinės vieta, ar kitoje vietovėje. Visgi sutiktina, kad vekselyje nurodyta apmokėjimo vieta sietina su vekselio turėtojo (UAB „SP Vilnius) veiklos buveine, todėl pranešimų išsiuntimas įmonės, kuri išdavė vekselį, buveinės registracijos adresu, iš esmės būtų teisingas ir pagrįstas. Notaras, išduodamas vykdomąjį įrašą pagal vekselį, tiesiogiai neturi pareigos patikrinti, ar vekselis buvo pateiktas mokėtojui apmokėti. Tuo tarpu notaras, priėmęs prašymą išduoti vykdomąjį įrašą, privalo pareikalauti, kad vekselio turėtojas pateiktų įrodymus, ar pranešta visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, kaip tai numato 1999-09-13 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 980 patvirtintos Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 8 p. Šiuo gi atveju vertinant Vilniaus miesto 12 notarų biuro notarės Dalytės Stankūnienės veiksmus, laikytina, kad notarė patikrino ir įvertino pranešimo apie vekselio neapmokėjimą suinteresuotiems asmenims įteikimo aplinkybes, pagal jai pateiktus duomenis, t. y., kad vekselio turėtojas pranešimą, kad jis neapmokėtas, išsiuntė vekselio davėjui, jo įmonės buveinės registracijos adresu. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas, vertindamas vekselio turėtojo UAB UAB „SP Vilnius“ veiksmus, įvykdant ĮPVĮ 40 ir 47 str. reikalavimus, t.y. pranešant vekselio davėjui apie pareigą jį apmokėti ir pranešant apie vekselio neapmokėjimą, netinkamai aiškino ir taikė ĮPVĮ normas, bei tinkamai neišnagrinėjo ir neįvertino byloje nurodytus faktinius duomenis bei pateiktus rašytinius įrodymus. Ieškovas UAB „Nazkafa“ įrodė, jog vekselis jam nebuvo pateiktas apmokėti, kaip ir nebuvo pateiktas pranešimas apie jo neapmokėjimą (ĮPVĮ 40 str., 47 str., 48 str. 2 d., CPK 178 str.). Ieškovo UAB „Nazkafa“ vadovu abiejų 2011-09-30 Pranešimų įteikimo metu buvo L. N. (b. l. 9-15, t. 1). Nors abu 2011-09-30 turinio pranešimai buvo siunčiami UAB „Nazkafa“ bendrovės buveinės registracijos adresu, tačiau realiai ši įmonė ir jos tuometinis vadovas, šiuo adresu negalėjo gauti jų, nes minėta bendrovė šiuo adresu jokios veiklos nevykdė ir negalėjo vykdyti. Kaip matyti iš Liteko duomenų bazės, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-05-21 priėmė sprendimą, kuriuo iškeldino UAB „Ekolit“, A. G., K. Š., V. G. iš UAB „Nazkafa“ lizinguojamų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) (įmonės buveinės registracijos adresu) ir tik po minėto sprendimo skubaus įvykdymo, 2012 metų birželio mėnesį, ieškovui UAB „Nazkafa“ buvo sugrąžintos jos lizinguojamos patalpos, kurių adresu registruota buveinės vieta. Tokiu būdu nustatyta, kad pranešimų išsiuntimo ir jų įteikimo metu (2011-09-30 ir 2011-10-10 (išsiuntimo datos) bei 2011-10-17 ir 2011-10-05 (korespondencijos įteikimo datos)), realiai ieškovo įmonė šiuo adresu veiklos nevykdė ir negalėjo vykdyti, nes nuo 2011-07-29 minėtu adresu pagal sudarytą gyvenamojo namo su kiemo statiniais nuomos sutartį tarp UAB „Nazkafa“ ir UAB „Ekolit“ (kuriai tuo metu vadovavo tas pats V. J.) šiomis patalpomis naudojosi aukščiau minėti kiti asmenys. Ši nuomos sutartis pripažinta negaliojančia tuo pačiu teismo sprendimu. Atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad priimtų teismo sprendimų pagrindu, tik nuo 2011-08-08 UAB „Nazkafa“ dabartinis vadovas L. N. tapo vieninteliu UAB „Nazkafa“ akcininku (Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1437-235/2010 ir Vilniaus apygardos teismo 2011-08-08 nutartis toje pačioje byloje) bei nuo 2011-08-09 šios bendrovės vadovu, laikytina, kad vekselio turėtojo UAB „SP Vilnius“, kurio vadovas tuo metu buvo V. J. (sūnus), išsiųstas pranešimas, tiek apie pareigą apmokėti vekselį, tiek apie jo neapmokėjimo faktą, vekselį išdavusiam UAB „Nazkafa“, už kurį pasirašė ir pranešimus priėmė įgalinimų neturintis šios bedrovės vardu veikti buvęs jos vadovas V. J. (tėvas) UAB „Nazkafa“ buveinės registracijos vietos adresu (nors realiai šioje vietoje ieškovas veiklos vykdyti negalėjo, nes patalpos buvo neteisėtai užimtos), yra vertinamas, kaip neatitinkantis imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str. 1 d.), t. y. ĮPVĮ 40 ir 47 str. str. reikalavimams ir Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 8 p. Teisėjų kolegija pažymi, kad informacija apie L. N. 2011-08-08 paskyrimą UAB „Nazkafa“ vadovu buvo išviešinta Juridinių asmenų registre jau nuo 2011-08-16, t. y. tokia informacija buvo vieša ir ja galėjo naudotis tiek vekselio turėtojas, tiek ir kiti suinteresuoti asmenys. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, vertintina, kad UAB „Nazkafa“ vadovui L. N. nebuvo įteikti UAB „SP Vilnius“ dviem skirtingomis datomis siųsti to paties turinio 2011-09-30 pranešimai dėl paprastojo vekselio pateikimo ir apmokėjimo, bei pranešimas apie vekselio neapmokėjimą, t.y. ieškovui nebuvo įteiktas reikalavimas apmokėti vekselį, o jis neturėdamas informacijos apie tokią pareigą, negalėjo tokio veiksmo atlikti. Byloje pateikti antstolės D. Prunskienės 2011-08-18 ir 2011-09-07 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, vykdomojoje byloje Nr. 0068/11/66F (b. l. 132 - 135, t. 1), leidžia teigti, kad nurodytomis datomis buvusiam ieškovo įmonės vadovui V. J. buvo pateikti teismų sprendimai, kurių pagrindu vieninteliu UAB „Nazkafa“ akcininku tapo L. N., o nuo 2011-08-09 jis tapo ir bendrovės vadovu, atleidžiant ankstesnį vadovą V. J. iš šių pareigų bei apie tai išviešinant juridinių asmenų registre. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad pagal Liteko duomenis, byloje, kurioje ieškovas V. J. prašė pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu, šalys 2013-04-29 prašė ir teismas patvirtino taikos sutartį, kuria ieškovas ieškinį visų reikalavimų byloje atsisakė.

Vertinant trečiojo asmens UAB „SP Vilnius“ išsiųsto du kartus 2011-09-30 to paties pranešimo turinį, visgi sutiktina su apelianto argumentu, kad UAB „SP Vilnius“ 2011-10-10 registruotu laišku ieškovui išsiųstas pranešimas negali būti laikomas tinkamu ĮPVĮ 47 str. nustatytu pranešimu vekselį įsipareigojusiam asmeniui apie faktą, jog jam pateikus vekselį apmokėti mokėjimo vietoje, vekselis nebuvo apmokėtas, kadangi šiame trečiojo asmens pranešime nieko nerašoma apie tai, kad pateikus vekselį apmokėti mokėjimo vietoje jis vekselio davėjo nebuvo apmokėtas. Kitaip tariant iš šio pranešimo turinio nėra aišku ar vekselis buvo apmokėtas ar nebuvo. Todėl, šis trečiojo asmens 2011-09-30 pranešimas, išsiųstas ieškovo registruotos buveinės adresu du kartus, t. y. 2011-09-30 ir 2011-10-10 dienomis, vertintinas, kaip netinkamas pranešimas apie vekselio neapmokėjimo faktą.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas netinkamai vertino ir taikė ĮPVĮ normas, reglamentuojančias vekselio pateikimo apmokėti ir pranešimo neapmokėjus vekselį pateikimo vekselio gavėjui aplinkybes, netinkamai vertino nurodytas byloje faktines aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą teismo sprendimą. Pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.), ieškovo ieškinys tenkinamas. Pripažintinas negaliojančiu Vilniaus miesto 12 notarų biuro notarės Dalytės Stankūnienės 2012-01-19 vykdomasis įrašas, notarinio registro Nr. 165, nuo jo sudarymo momento (b. l. 166, t. 1). Teisėjų kolegija dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nepasisako, kadangi jie esminės reikšmės vertinant išduoto vykdomojo įrašo pagrįstumui, neturi.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškovo UAB „Nazkafa“ (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui Vilniaus miesto 12-ojo notarų biuro notarei Dalytei Stankūnienei, trečias asmuo be savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje UAB „SP Vilnius“ (duomenys neskelbtini) patenkinti.

Pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto 12-ojo notarų biuro notarės Dalytės Stankūnienės 2012 m. sausio 19 d. vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 156, nuo jo sudarymo momento.