Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Giedraitis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 23 d. nutarties J. B. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo specialisto 2020 m. gegužės 19 d. nutarimu J. B. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 375 eurų bauda už tai, kad jis 2020 m. balandžio 28 d. 15.36 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta, tai yra neįvykdžius Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo 24 straipsnyje numatytų sąlygų susigrąžinti vairuoti transporto priemones. Šiais veiksmais J. B. pažeidė Kelių teismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. J. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl įrodymų vertinimo

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tuo atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą. Šiame kontekste pažymima, kad administraciniu nusižengimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis. Sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

7. J. B. apeliaciniame skunde nesutinka su atliktu įrodymų vertinimu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir prašo administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Apeliaciniame skunde J. B. teigia, jog jis už vairavimą neturint teisės nubaustas nepagrįstai, nes siekdamas susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones, jis dar 2019 m. buvo išlaikęs tiek teorijos egzaminą, tiek ir praktinio vairavimo egzaminą bei VĮ „Regitra“ pateikęs kitus reikiamus dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį bei visą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, sprendžia, kad skunde nurodyti argumentai nėra nauji ir skundžiama apylinkės teismo nutartimi argumentuotai įvertinti. Jie tiek Institucijos, tiek apylinkės teismo konstatuotų faktinių aplinkybių, jų vertinimo bei atitinkamai – išvados dėl J. B. kaltės, nekeičia.

8. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais ir administracinio nusižengimo bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir pagrįstai pripažino, kad J. B. 2020 m. balandžio 28 d. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti yra atimta, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 2 dalyje. Byloje neabejotinai nustatyta, kad 2013 m. birželio 19 d. nutarimu J. B. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalį, 124¹ straipsnio 7 dalį pinigine bauda su specialiosios teises vairuoti transporto priemones atėmimu trims metams šešiems mėnesiams.

9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Kelių eismo taisyklių 14 punktą draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Kelių eismo taisyklių 14 punkte vartojama sąvoka „neturintiems teisės vairuoti“ apima tiek tuos atvejus, kai asmuo niekada nebuvo įgiję teisės vairuoti, tiek ir tuos atvejus, kai teisė vairuoti yra atimta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Įstatymas) 22 straipsnio 3 dalimi, asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones patvirtina įrašas Kelių transporto priemonių vairuotojų registre ir VĮ „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas. Nors J. B. apeliaciniame skunde tvirtina, kad jis 2020 m. balandžio 28 d., kuomet buvo patikrintas policijos pareigūnų, buvo įvykdęs visas sąlygas atgauti atimtą teisę vairuoti transporto priemones, tačiau aukštesnysis teismas su tokiais argumentais nesutinka. Pažymima, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir grąžinimą reglamentuoja 2009 m. liepos 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymas „Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo Nr. 1V-418“ su vėlesniais jo pakeitimais. Iš šio aprašo 9 straipsnio nuostatų matyti, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti (toliau – pareiškėjai), pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, kai asmens sveikatos būklė ar elgesys atitinka nustatytus reikalavimus (jei teisė vairuoti buvo atimta atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pagrindą) arba praėjo 10 metų nuo paskutinio nutarimo (sprendimo) atimti teisę vairuoti įsiteisėjimo (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 ar 8 dalyje nustatytais atvejais), pateikia bet kuriam VĮ „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones) ar traktorininko pažymėjimą išduodančiai mokymo įstaigai (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti traktorius) prašymą grąžinti teisę vairuoti (prašymo forma nustatyta Aprašo priede) (toliau – prašymas) ir nurodytus dokumentus. J. B. skunde tvirtina, jog jam niekas nepasakė, jog įvykdęs visas teisės atėmimo susigrąžinimo sąlygas turi pateikti prašymą bet kuriam VĮ „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui grąžinti teisę vairuoti. Aukštesnysis teismas pažymi, kad minėtas aprašas yra viešai prieinamas, yra skelbimas ir VĮ „Regitra“ internetinėje svetainėje teisės aktų skiltyje. Taigi nežiūrint į tai, jog J. B. siekdamas susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones 2019 m. balandžio 24 d. buvo išlaikęs teorijos egzaminą, o 2019 m. gegužės 4 d. praktinio vairavimo egzaminą, tačiau nebuvo pateikęs prašymo bet kuriam VĮ „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui grąžinti teisę vairuoti. Tai padarė tik 2020 m. gegužės 7 d., tai yra jau po administracinio nusižengimo padarymo.

10. Aukštesnysis teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad asmenų, kurie neįvykdė įstatymų reikalavimų vairuotojo pažymėjimui atgauti, teisinis statusas negali būti prilygintas asmenims, kurie turi įstatymo nustatyta tvarka jiems išduotą vairuotojo pažymėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-22/2014, Nr. 2AT-28/2014, Nr. 2AT-8-976/2015). Atsižvelgiant į tai, kad J. B., 2020 m. balandžio 28 d. nebuvo įvykdęs 2009 m. liepos 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu „Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo Nr. 1V-418“ 9 punkto reikalavimo, tai yra nebuvo pateikęs prašymo grąžinti teisę vairuoti transporto priemones, jis 2020 m. balandžio 28 d. vairavo automobilį neturėdamas tam teisės, todėl pagrįstai jis buvo pripažintas kaltu padaręs ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Vien aplinkybė, kad 2020 m. gegužės 7 d. J. B. susigrąžino teisę vairuoti transporto priemones, savaime nereiškia, kad 2020 m. balandžio 28 d. turėjo teisę vairuoti transporto priemones.

Dėl nuobaudos dydžio

11. J. B. skunde nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog dėl paskelbtos pandemijos negali grįžti į Jungtinę Karalystę, kur gyvena nuo 2005 m., nedirba, negauna jokių pajamų, todėl jam skirta bauda yra didelė. Taip pat nesutinka su apylinkės teismo išvada, jog jis linkęs daryti pakartotinius pažeidimus.

12. Visų pirma, pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracine nuobauda siekiama: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis). Administracinė nuobauda skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys). Administracinės nuobaudos rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

13. Taip pat teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nurodyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti (ANK 34 straipsnio 6 dalis). Tačiau, pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019). Kartu aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017, 2AT-38-895/2019 ir kt.).

14. Pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį už transporto priemonės vairavimą neturint teisė ją vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, skiriama bauda nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Institucijos nutarimu, atsižvelgus į J. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybių nebuvimą, į tai, kad nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas bei į kitas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, J. B. paskirta sankcijos vidurkį atitinkanti (sankcijos vidurkis 375 eurų) bauda. J. B. apeliaciniame skunde nesutinka su jo atžvilgiu nustatyta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu ir šis jo apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkis metus duomenimis (byla ROIK: 20113899197, b. l. 6–10), nustatyta, kad J. B. 2019 m. kovo 15 d. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 2 dalyje, dėl ko buvo nubaustas 300 Eur bauda, kuri sumokėta 2019 m. gegužės 10 d. ANK 40 straipsnyje išaiškinta, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, šiame straipsnyje numatytas terminas skaičiuojamas iš naujo. Taigi, 2020 m. balandžio 28 d., kai buvo padarytas nusižengimas, dėl kurio apeliantas nubausta 2020 m. gegužės 19 d. Institucijos nutarimu, dar nebuvo pasibaigęs vienerių metų terminas, todėl pagrįstai konstatuotas administracinių nusižengimų pakartotinumas.

15. Iš pateiktos bylos medžiagos matyti, jog apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą, konstatavo, kad atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, taip pat į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę charakterizuojančius duomenis, nėra pagrindo išvadai, kad paskirta bauda individualizuota netinkamai. Apeliacinės instancijos teismas nesutikti su tokia apylinkės teismo išvada neturi pagrindo. Apygardos teismo vertinimu, J. B. paskirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus, todėl švelninti apeliantui paskirtą baudą nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Juo labiau, jog administracine nuobauda siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą. Nėra abejonių, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirta bauda, atsižvelgus į tai, kad jis šiuo metu nedirba, yra nemaža, tačiau išaiškintina, kad jam manant, jog jo finansinės galimybės neleis sumokėti visos paskirtos baudos iš karto, jis gali kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka dėl baudos išdėstymo dalimis (kartu pateikiant prašymą pagrindžiančius duomenis).

16. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas skundžiamo Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal J. B. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes patikrino tinkamai, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro jokio pagrindo ją keisti ar naikinti, todėl J. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 23 d. nutartį nepakeistą ir J. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.