Kauno apygardos teismo sprendimas

2. Ieškovo reikalavimai buvo grindžiami tokiais pagrindiniais argumentais:

2.3. Jungtinės veiklos rezultatą, ieškovo nuomone, patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai apie jo investuotas nuosavas lėšas į pastato statybą (ieškovas išsaugojo tik dalį mokėjimo dokumentų); 2015 m. sausio 22 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenys, iš kurių matyti, kad senojo sodo pastato iš esmės neliko ir vietoje jo yra sukurtas (pastatytas) naujas sodo pastatas; 2008 m. rugsėjo 27 d. sodo kaimyno A. V. rašytinis sutikimas, kuriuo ieškovui leista statyti sodo pastatą 2 (dviejų) metrų atstumu nuo sklypo ribos, kai minimalus reikalavimas yra trys metrai; 2010 m. lapkričio 15 d. pažyma apie ieškovo deklaruotą gyvenamąją vietą sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini); 2018 m. gegužės 13 d. sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ gyventojų A. M., A. B., J. J., A. V., G. Š. ir V. A. rašytinis patvirtinimas, kad ieškovas nuo 2006 metų statė namą adresu (duomenys neskelbtini); ginčijamas 2018 m. rugsėjo 11 d. Susitarimas, kurio jo šalys nusistatė nuosavybės dalis į rekonstruotą sodo pastatą; 2020 m. balandžio 14 d. sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pažyma Nr. 49, iš kurios matyti, kad ieškovas yra sumokėjęs bendrijai mokesčiu ir įsiskolinimo nėra.

2.4. Anot ieškovo, paneigus jo nuosavybės teisę į rekonstruotą sodo pastatą, būtų pagrindas konstatuoti, kad atsakovė nepagrįstai praturėto ieškovo sąskaita. Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškovas nebūtų investavęs savo piniginių lėšų ir darbo į rekonstruojamą sodo pastatą, tai jo vertė nebūtų padidėjusi. Tai reiškia, kad atsakovei nebūtų atitekęs didesnės vertės turtas negu buvo iki rekonstrukcijos. Iš ieškovo pateiktos į bylą 2020 m. kovo 20 d. turto vertinimo ataskaitos matyti, kad po atlikto turto pagerinimo (pastato rekonstrukcijos) sodo pastato vertė padidėjo daugiau kaip septyniolika kartų, t. y. nuo 3 400 Eur iki 59 500 Eur. Ieškovas neprašo atlyginti sodo pastato statybos vertės, tačiau prašo atlyginti jam priklausančios statinio dalies atkuriamąją vertę, kuri, remiantis turto vertinimo ataskaita, sudarytų 55 162 Eur (58 562,00 Eur (atkuriamojo pastato vertė) – 3 400,00 Eur (registrų centro atkuriamoji vertė už 19,33 kv. m.) = 55162,00 Eur).

3. Atsakovė prašė ieškinį atmesti, nurodydama tokius pagrindinius argumentus:

3.1. VĮ Turto bankas, gavęs informaciją apie perimtiną turtą (priedas Nr. 2), kreipėsi į Kauno rajono 4-ąjį notaro biurą ir 2019 m. rugpjūčio 20 d. jam buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, kuriuo paveldėtas mirusiosios V. A. turtas – 0,0599 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kitos (sodų) paskirties 19,33 kv. m sodo pastatas ir kiti inžineriniai statiniai (kiemo statiniai – sienelė), esantys (duomenys neskelbtini). Perėjo atsakovės nuosavybėn. Šiam turtui Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriuje nuo 2006 m. spalio 5 d. įregistruota hipoteka kreditoriaus L. A. naudai.

3.3. 2018 m. rugsėjo 11 d. susitarimu (jungtinės veiklos sutartimi) ieškovas su V. A. susitarė dėl daiktinių teisių į de facto egzistuojantį nekilnojamąjį daiktą (nuosavybės dalių nustatymo), todėl pagal CK 1.74 straipsnio nuostatas sutartis turėjo būti sudaryta notarine forma. Kadangi sudarant nurodytą sandorį nebuvo laikytasi privalomos įstatyme nustatytos notarinės formos, jungtinės veiklos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, yra niekinė ir negalioja (CK 1.80 str.). Ieškovas nurodė, kad investavo į statybines medžiagas ir bandė pagrįsti patirtas išlaidas tik 4 905,66 Eur sumai, nors prašo priteisti 55 162 Eur piniginę kompensaciją, tačiau iš ieškovo pateiktų mokėjimo čekių išklotinių matyti, kad dalis pirkimų nesusiję su statybinių medžiagų, reikalingų pastato rekonstrukcijai, pirkimu (pvz., cigaretės, staltiesė, gėrimai, alus, mineralinis vanduo, plastikinė eglės šaka, kalėdinis puodelis, laikraščiai, pyragas, puodas 7 l, tepalas pjūklui, aušinimo skystis, pompa dumblinė, dujų baliono papildymas, klozeto sėdynė vaikiška, orkaitė, viryklė ir pan.). Be to, pirkimai buvo atliekami 2006 metais, nors K. P. sutikimas vykdyti rekonstrukcijos darbus yra pasirašytas 2008 m. balandžio 26d. Kai kurie čekiai yra neįskaitomi ir nėra aišku, kokie pirkimai buvo atlikti. Todėl laikytina, kad ieškovo pateikti dokumentai neįrodo jo nuosavybės teisės į ginčo turtą.

3.4. Ieškovas 2018 m. rugsėjo 17 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą (toliau – Registrų centras) dėl nuosavybės teisių į sodo pastatą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, tačiau jo prašymas buvo atmestas, kadangi ieškovas nepateikė dokumentų, patvirtinančių daiktinių teisių į pastatą atsiradimą. Iš ieškovo pateiktos 2015 m. sausio 22 d. kadastrinių matavimų bylos matyti, kad pastato bendras plotas po jo rekonstrukcijos padidėjo iki 129,05 kv. m, todėl kyla klausimas, ar šis pastatas gali būti priskirtas nesudėtingų statinių kategorijai, jei jo plotas viršija 80 kv. m.

2. Trečiasis asmuo L. A. prašė ieškinį atmesti ir pareiškė byloje savarankišką reikalavimą, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiu 2018 m. rugsėjo 11 d. Susitarimą, kurio pagrindu V. M. ir K. P., mirusios 2011 m. liepos 7d., paveldėtoja V. A., mirusi (duomenys neskelbtini), nusistatė bendrosios nuosavybės dalis į rekonstruotą daiktą – sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą indeksu 1S1b, žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuo jo sudarymo dienos.

4.1. Trečiasis asmuo nurodė, kad jis yra K. P. ir V. A. kreditorius pagal notarų išduotus vykdomuosius įrašus – 2013 m. gruodžio 11 d. notarinio registro Nr. 2-3004 ir 2014 m. rugpjūčio 5 d. notarinio registro Nr. RI7726. 2020 m. spalio mėnesį jis buvo įtrauktas į nagrinėjamą bylą trečiuoju asmeniu ir jam tapo žinoma apie ieškovo ir V. A., 2018 m. rugsėjo 11 d. sudarytą ginčijamą Susitarimą, kurio pagrindu buvo nustatytos bendrosios nuosavybės dalys į rekonstruotą sodo pastatą.

4.2. Trečiojo asmens nuomone, Susitarimui panaikinti ir jo reikalavimams patenkinti egzistuoja CK) 6.66 straipsnyje įtvirtintas vienas iš kreditoriaus interesų gynimo būdų – kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius actio Pauliana pagrindu, kurio paskirtis – ginti kreditorius nuo nesąžiningų skolininkų veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Nagrinėjamu atveju, anot trečiojo asmens, egzistuoja visos actio Pauliana taikymo sąlygos.

Šešta, trečiojo asmens (kreditoriaus) reikalavimas nukreiptas į perleistą Susitarimu ginčijamą turtą tiek, kiek būtina jo reikalavimui patenkinti. Atsakovės VĮ Turto bankas duomenimis bendra L. A. naudai priverstine tvarka išieškoma suma siekia 24 319,20 Eur. Realizavus paveldėtą turtą, VĮ Turto bankas gautas lėšas pervestų antstoliui, o šis atsiskaitytų su trečiuoju asmeniu, nes įteisinus ginčo turtą ieškovo vardu, trečiasis asmuo prarastų galimybę gauti savo reikalavimų patenkinimą.

3. Atsiliepimu į trečiojo asmens L. A. ieškinį atsakovė prašo jį tenkinti trečiojo asmens nurodytais argumentais. Be to, atsakovės nuomone, trečiojo asmens reikalavimai turėtų būti tekinami ir CK 1.86 straipsnio pagrindu, kadangi ginčijamo Susitarimo sudarymo aplinkybės leidžia manyti, kad tai buvo tariamas sandoris.

6.1. Pagal kasacinio teismo praktiką actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarties laisvės principu, todėl pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo teisiniu pagrindu galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui.

6.2. Viena iš actio Pauliana taikymo sąlygų – ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises. Nors trečiasis asmuo įrodinėja, kad ieškovas ir V. A. sudarė turto perleidimo sandorį ir nurodo, kad Susitarimo pagrindu V. A. perleido ieškovui nuosavybės teises į turtą, tačiau tokie argumentai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Visų pirma, ginčo statinio rekonstruotą dalį sukūrė ieškovas, kuris savo pinigines lėšas, banko skolintas pinigines lėšas, santaupas ir gautas lėšas už parduotą nuosavą butą investavo į ginčo statinio rekonstrukciją. Antra, ieškovo sukurto sodo pastato dalis niekada jokia nuosavybės forma nepriklausė nei K. P., nei V. A.. Trečia, ieškovo turtas (ginčo statinys) niekada nebuvo įkeistas, ar kitaip suvaržytos daiktinės teisės į j, todėl trečiojo asmens argumentai, kad Susitarimo pagrindu V. A. perleido turtą ieškovui laikytini nepagrįstais. Tarp ieškovo ir K. P., o vėliau ir jos teisių perėmėjos V. A. nebuvo ginčo dėl ieškovo nuosavybės teisių į ginčo statinį. Todėl ginčijamu Susitarimu ieškovas ir V. A., būdami turto bendraturčiais, sudarė ne turto perleidimo sandorį, o vadovaudamiesi CK 4.81 straipsnio 1 dalies, 4.89 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, susitarė dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos ir turto dalių nustatymo bendrojoje nuosavybėje. 2018 m. rugsėjo 11 d. sudaryto susitarimo pagrindu V. A. turtinė padėtis nepasikeitė ir išliko tokia pati. Tai reiškia, kad Susitarimas kreditoriaus teisių nepažeidė.

6.3. Kita actio Pauliana taikymo sąlyga – skolininkas (V. A.) neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Ieškovo nuomone, pagal CK 4.89 straipsnio 2 dalį bendraturčių dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje gali būti nustatomos bendraturčių susitarimu. K. P. ir V. A. veiksmų visuma patvirtina, kad ieškovo nuosavybės teisės į dalį sodo pastato nebuvo neigiamos ir dėl to ginčo nebuvo. Todėl ieškovas, siekdama įteisinti savo nuosavybės dalį viešajame nekilnojamojo turto registre sudarė su V. A. Susitarimą, kurio pagrindu ir buvo nustatytos bendraturčių dalys bendrojoje nuosavybėje. Priešingai nei teigia trečiasis asmuo, ginčijamo Susitarimo šalys iš šio sandorio negavo jokios ekonominės naudos, nes ieškovas nuosavybės teisę į ginčo turtą įgijo CK 4.47 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu – pagamindamas naują daiktą, o V. A., neginčydama šio ieškovo nuosavybės teisių atsiradimo pagrindo, turėjo pareigą susitarti su juo dėl turto dalių nustatymo bendrojoje nuosavybėje.

6.4. Ieškovas nesutinka su trečiojo asmens argumentais, kad egzistuoja ir kita actio Pauliana taikymo sąlyga – skolininko nesąžiningumas. V. A. ginčijamo Susitarimo pagrindu neperleido savo nuosavybės teisių į turtą, nes ieškovas nuosavybės teisę į sodo pastato dalį įgijo CK 4.47 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Be to, trečiasis asmuo nepagrįstai akcentuoja, kad V. A. nesiėmė jokių veiksmų siekdama įregistruoti jungtinės veiklos pagrindu kartu su ieškovu sukurtą ginčo statinį, kadangi daiktinių teisių įregistravimas nekilnojamojo turto registre ir nuosavybės teisių išviešinimas yra turto savininko teisė, bet ne pareiga.

6.5. Ieškovo nuomone, nagrinėjamu atveju neegzistuoja ir kita actio Pauliana taikymo sąlyga – trečiasis asmuo (ieškovas), sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Nors trečiasis asmuo nurodo, kad vien tas faktas, jog ieškovas gyveno tame pačiame name kaip ir V. A., yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad jis privalėjo žinoti apie V. A. galimus kreditorius, tačiau toks argumentas yra nepagrįstas, kadangi ieškovas neturėjo pareigos domėtis skolininkės prievolėmis. Be to, ieškovas pateikė į bylą įrodymus, kad ginčo statinį jis pastatė iki 2007 m. balandžio mėn., o savo gyvenamąją vietą ginčo statinyje deklaravo 2010 m. lapkričio 15 d., t. y. dar iki ginčijamo Susitarimo sudarymo. Susitarimas įtvirtino bendraturčių turto dalių nustatymą bendrojoje nuosavybėje bei naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką ir ieškovui nebuvo perleistas joks V. A. turtas, todėl toks susitarimas negali būti laikomas turto perleidimo sandoriu. Niekuo nepagrįsti ir kiti trečiojo asmens argumentai, kad Susitarimo šalys buvo artimi giminaičiai, kad ieškovas sąmoningai 12 metų neįregistravo savo nuosavybės teisių į statinį, kadangi ieškovas ir V. A. nebuvo artimi giminaičiai, o teisės aktai nenustato turto savininkui pareigos įregistruoti nuosavybės teises nekilnojamojo turto registre. Be to, ieškovo turto dalis, kuri jam priklauso nuosavybės teise, niekada nebuvo įkeista, perleista ar kitaip suvaržytos nuosavybės teisės, todėl trečiasis asmuo neturi reikalavimo teisės į ieškovo turto dalį.

6.6. Anot ieškovo, neegzistuoja ir paskutinė actio Pauliana taikymo sąlyga – kreditoriaus reikalavimo nukreipimas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Trečiasis asmuo įrodinėja, kad sudaryto susitarimo pagrindu V. A. perleido turtą ieškovui, tačiau ji negalėjo perleisti turto, kurio neturėjo ir nevaldė nuosavybės teise. Ieškovo ir V. A. sudarytas Susitarimas nėra turto perleidimo sandoris. Turto perleidimo sandoriu laikytinas toks sandoris, kurio metu teisėtas turto savininkas perleidžia daiktines teises naujam turto savininkui. Nuosavybės teisės įgijimą perdavimo būdu reglamentuoja CK 4.48 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, kad naujasis savininkas įgyją į perduodama daiktą tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas. Į bylą nepateikta duomenų, kad V. A. būtų turėjusi daugiau turto negu jo turėjo iki Susitarimo sudarymo. Ieškovo ir V. A. Susitarimas niekaip nepakeitė V. A. turto apimties, nes po šio sandorio sudarymo V. A. turėjo turto tiek, kiek jo turėjo iki Susitarimo sudarymo.

7.12. 2018 m. rugsėjo 17 d. ieškovas kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą su prašymu atnaujinti nekilnojamojo turto kadastro bylą ir įregistruoti jam nuosavybės teises į ginčo pastatą, tačiau Registrų centras tai padaryti atsisakė, nurodydamas, kad ginčo turtas yra registruotas V. A. vardu, o ieškovo pateikti dokumentai nepatvirtina daiktinių teisių į pastatą atsiradimo.

7.16. 2020 m. balandžio 2 d. ieškovas kreipėsi į teismą, patikslintu reikalavimu prašydamas pripažinti jam nuosavybės teisę į 85/100 dalis sodo pastato o šio reikalavimo netenkinus – priteisti ieškovui iš atsakovės, atstovaujamos VĮ Turto bankas, 55 162 Eur piniginę kompensaciją už sodo pastato pagerinimus. Ieškovo reikalavimai buvo grindžiami jungtinę veiklą, nuosavybės teisės įgijimo pagrindus ir nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančiomis materialinės teisės normomis ir kasacinio teismo išaiškinimais.

6. Pagal CK 6.969 straipsnio 1 dalį, jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti.

7. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017 26 punktą ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

8. Konstatavus nurodytus požymius, sutartis kvalifikuojama kaip jungtinės veiklos sutartis. Skiriamasis šios sutarties bruožas, leidžiantis ją atriboti nuo panašių sutartinių teisinių santykių, – tai bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas). Jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifiką: nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautą pelną, tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iš bendros veiklos kilusias prievoles (CK 6.974–6.976 straipsniai), nepasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai dalyviai neturi teisinio pagrindo vienas iš kito reikalauti įnašų grąžinimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013, kt.).

9. Jeigu jungtinės veiklos tikslas nėra susijęs su pelno siekimu, t. y. kai sutartis sudaroma tik tam tikram baigtiniam tikslui pasiekti, pavyzdžiui, pastatyti tam tikrą pastatą, įrengti kelią ir pan., tokia jungtinės veiklos sutartis (paprastoji partnerystė) vadinama asociacijos sutartimi (CK 6.969 straipsnio 3 dalis). Jungtinės veiklos kaip asociacijos sutartis yra konsensualinė. Ji laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys susitaria dėl esminių sąlygų ir tą susitarimą išreiškia įstatymo reikalaujama forma. CK 6.969 straipsnio 3 dalyje asociacijos sutarčiai nekeliami specialūs formos reikalavimai. O CK 6.969 straipsnio 4 dalyje jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai (kvalifikuotos partnerystės, sudarytos pelno siekimo tikslu) nustatyti formos reikalavimai netaikomi CK 6.969 straipsnio 3 dalyje reglamentuojamai asociacijos sutarčiai. Tai reiškia, kad jungtinės veiklos sutarčiai nustatyta taisyklė sudaryti ją rašytine, o įstatymo numatytais atvejais – notarine, forma ir kad dėl formos nesilaikymo sutartis tampa negaliojanti, netaikoma jungtinės veiklos kaip asociacijos sutarčiai pagal CK 6.969 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505-687/2015; 2016 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-421/2016; kt.).

15. Kaip minėta (sprendimo 7.3 punktas), sodo pastato statyba buvo pradėta 2009 metai (ieškovas teigia, kad 2007 m., tačiau teismas vadovaujasi rašytiniu šią aplinkybę patvirtinančiu įrodymu (kadastrine nekilnojamojo turto (sodo pastato) byla, kaip patikimesniu įrodymu), baigta 2015 m. Pagal aptariamu laikotarpiu galiojusias Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatas statytojo teisė, statant naują statinį, gali būti įgyvendinama tik tuomet, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; 2) statytojas turi nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projektą; 3) statytojas turi nustatyta tvarka išduotą statybos leidimas (statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Šio straipsnio 2 dalies reikalavimai netaikomi arba taikomi iš dalies, kai projektuojami nesudėtingi statiniai ar jų dalys, vykdoma jų statyba ar atliekamas statinio paprastasis remontas. Nesudėtingų statinių sąrašą tvirtina bei jų projektavimo, statybos, pripažinimo tinkamais naudoti bei griovimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija (3 dalis).

17. Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų tinkamas įvykdymas užtikrina būsimų statybos darbų suderinimą su visais suinteresuotais asmenimis ir sudaro prielaidas statytojui įgyvendinant savo teises ateityje nepažeisti kitų asmenų teisių, nesukelti ginčų ir nepatirti nuostolių dėl kitų asmenų teisių pažeidimo, t. y. įstatymo laikymasis, be kita ko, užtikrina teisinį apibrėžtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-701/2018).

19. Pažymėtina, kad pagal CK 4.103 straipsnio 3 dalį statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimus sprendžia teismas įstatymų nustatyta tvarka. Tokią tvarką reglamentuoja Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnis. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

20. Ieškovas nurodė, kad atmetus jo reikalavimą dėl nuosavybės teisių pripažino, o atsakovei įgijus paveldėjimo teisės normų pagrindu jungtinės veiklos rezultatą (sodo pastatą), ji neteisėtai praturėtų, todėl reiškiamu alternatyviu reikalavimu ieškovas prašo priteisti iš atsakovės už jo nekilnojamojo turto dalį (85/100 dalis pastato) piniginę kompensaciją kaip turto pagerinimo išlaidas. Su tokiais argumentais teismas nesutinka.

28. Trečiasis asmuo nurodė, kad ginčijamas Susitarimas pažeidžia jo kaip kreditoriaus teises, tačiau iš esmės nenurodė argumentų, kuo būtent pasireiškia jo teisių pažeidimas, o trečiojo asmens nurodyta kasacinio teismo praktika nagrinėjamam ginčui spręsti yra neaktuali (nurodytose kasacinio teismo bylose nebuvo sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisės pripažinimo CK 4.47 straipsnio 4 punkto pagrindu). Kaip teisingai pažymėjo ieškovas savo atsiliepime į trečiojo asmens reikalavimus, nagrinėjamu atveju skolininkės turtas, kurį vėliau paveldėjo valstybė atsakovė), ginčijamu Susitarimu ieškovui nebuvo perleistas, šiuo metu yra išlikęs, o ieškovo nurodytas turto įgijimo pagrindas pripažintas niekiniu ir negaliojančiu.